03.11.2014 Views

TuTis mcire alura – GLYPHODES PYLOALIS Walker TuTis axali ...

TuTis mcire alura – GLYPHODES PYLOALIS Walker TuTis axali ...

TuTis mcire alura – GLYPHODES PYLOALIS Walker TuTis axali ...

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

<strong>TuTis</strong> <strong>mcire</strong> <strong>alura</strong> – <strong>GLYPHODES</strong> <strong>PYLOALIS</strong> <strong>Walker</strong> <strong>TuTis</strong> <strong>axali</strong><br />

mavnebeli saqarTveloSi<br />

<strong>TuTis</strong> <strong>mcire</strong> <strong>alura</strong>s mavneoba saqarTveloSi pirvelad 2004 w.<br />

aRniSnuli iyo kaxeTSi TuTaze, magram ver dadginda mavneblis saxeoba.<br />

2006 w. Catarebuli kvlevebis Sedegad aRiniSna, rom q.TbilisSi <strong>TuTis</strong><br />

nargavebs azianebs saqarTvelos florisaTvis <strong>axali</strong>, amerikuli<br />

warmoSobis mavnebeli – <strong>TuTis</strong> <strong>mcire</strong> <strong>alura</strong>, Glyphodes pyloalis <strong>Walker</strong>,<br />

<strong>TuTis</strong> specializirebuli (monofagi) mavnebeli.<br />

<strong>TuTis</strong> <strong>mcire</strong> <strong>alura</strong> miekuTvneba mwerTa klass (Insecta),<br />

qerclfrTianTa razms (Lepidoptera), Grambidae ojaxs, Pyraustinae-s qveojaxs,<br />

Glyphodes gvars. es saxeoba gavrcelebulia aSS-Si (floridis, misisipis,<br />

virjiniis Statebi), meqsikaSi, indoeTSi, iaponiaSi, Sua aziis<br />

respublikebsa da azerbaijanSi.<br />

literaturuli monacemebiT, mavnebeli 10 wlis ganmavlobaSi (1995-2005<br />

ww. ) farTod gavrcelda Sua aziis da azerbaijanis respublikebis<br />

teritoriaze, aseve miTiTebulia, rom azerbaijanSi is jer ar aris<br />

Setanili sakarantino mavne organizmebis erovnul nusxaSi (Шалиев, 2008).<br />

daaxloebiT 6 wlis win ferganis velze aRiniSna am mavneblis Zlieri<br />

mavneoba. <strong>TuTis</strong> <strong>mcire</strong> <strong>alura</strong>m praqtikulad konkurentoba gauwia <strong>TuTis</strong><br />

parkixvevias. mecnierTa gamoTvliT, ferganaSi <strong>TuTis</strong> <strong>mcire</strong> <strong>alura</strong>s<br />

nawilobriv ganadgurebas dasWirdeba 850 aTasi amerikuli dolari.<br />

motanilia monacemebi am saxeobis mavneobaze meTuTeobis regionebSi.<br />

mavnebeli ikvebeba mxolod <strong>TuTis</strong> foTlebiT - monofagia, magram<br />

arsad ar moipoveba masala am mavneblis morfologiasa da<br />

bioekologiaze.<br />

q.TbilisSi mavnebeli SeimCneva Zvel ubnebSi, Zvel an dasustebul,<br />

didfoTlovan <strong>TuTis</strong> xeebze. foTlis qveda mxareze matli iwyebs<br />

kvebas, magram foTlis epidermisi rCeba xeluxlebeli, droTa<br />

ganvalobaSi ki is iSleba da Cndeba didi nekrozuli laqebi. xSirad<br />

foToli or-sam adgilas aris gadakecili da “mikerebuli” ablabudiT,<br />

zogjer gvxvdeba gadakerili ramodenime foToli (sur. 1, 2, 3).


sur.1. <strong>TuTis</strong> <strong>mcire</strong> aluriT dazianebuli foToli, Cans komstokis<br />

crufarianas matlebi<br />

sur.2. <strong>TuTis</strong> <strong>mcire</strong> aluriT dazianebuli foTlebidan “bude”<br />

sur.3. <strong>TuTis</strong> foToli <strong>alura</strong>s da komstrokis crufarianas matlebiT


xSir SemTxvevaSi dazianebuli foTlis zedapiris da mcenaris varjis<br />

dazianeba aRwevs 80-90%.foTlidan rCeba mxolod ZarRvebi. erT<br />

foTolze aRiricxeba 3-5-7-8 cali matli. aRsaniSnavia, rom erT<br />

foTolze gvxvdeba sxvadasxva asakis matlebi. sainteresoa, rom <strong>TuTis</strong><br />

xis - Morus alba-s aluriT dazianebul foTlebze aseve didi<br />

raodenobiT (6-7 cali/foT.) gvxvdeba komstokis crufarianas,<br />

Pseudacoccus comstocki umcrosi xnovanebis matlebi.<br />

<strong>alura</strong>sPumcrosi asakis matlebi kvebis dros zogjer ar kecaven<br />

foTols. daWuprebis win, rogorc wesi matli moTavsebulia nakecSi,<br />

sadac iWuprebs Txel ablabudaSi (vegetaciis periodSi). mavnebeli<br />

zamTrobs Wupris fazaSi, magram ukve talaxisfer parkSi niadagSi,<br />

qerqis qveS da sxva dafarul, myudro adgilebSi (Канчавели и др., 2009).<br />

Tbilisis pirobebSi Catarebuli gamoklevebis Tanaxmad (3 wliani<br />

monitoringis monacemebi), peplebis gamofrenas adgili aqvs maSin,<br />

rodesac haeris temperatura 15 0 C aWarbebs da <strong>TuTis</strong> xeze ukve<br />

ganviTarebulia zrdasruli foTlebi. dRis ganmavlobaSi peplebi<br />

mcenaris SigniTa foTlebis qveda mxareze efarebian. peplebi<br />

sinaTleze frenen (dadebiTi fototaqsisi). aqtiuroba da frena iwyeba<br />

saRamos da srul sibnelemde grZeldeba. ganayofierebis Semdeg mweris<br />

dedali kvercxs debs umTavresad uxeSi foTlis zedapirze mTavari<br />

ZarRvis gaswvriv. aprilis bolodan – maisSi aRiniSneba pirveli<br />

Taobis matlebi. ivlisis dasawyisSi aRiniSna mavneblis meore Taobis<br />

peplebis masobrivi frena da kvercxdeba, erT kviraSi ki – pirveli<br />

xnovanebis matlebis mavneoba. bolo xnovanebis matlebi aRiniSneboda<br />

oqtombris Sua ricxvebSi. Catarebuli dakvirvebebiT mavnebels<br />

saqarTveloSi aqvs 3- 4 generacia.<br />

rogorc aRricxvebidan gamoirkva, <strong>alura</strong>s dazianeba gxvdeba<br />

TiTqmis yvela foTolze, romelic gadaxveulia centraluri ZarRvis<br />

gaswvriv da “Sekrulia” ablabudiT, Sida nawilSi aRiniSneba “fanjrebi”<br />

eqskrementebiTa da foTlis mwvane nawilze gamosuli matlebiT.<br />

aRsaniSnavia, rom gadakecili foTlis zeda mxaris epidermisi ar aris<br />

dazianebuli.<br />

<strong>TuTis</strong> xeebze Catarebuli dakvirvebebiT da Segrovili masalis<br />

damuSavebis Sedegad, pirveli xnovanebis matli sigrZiT saSualod aris<br />

– 3.6 mm, meore – 8.9 mm, mesame – 14.3 mm, meoTxe – 19.0 mm. daWuprebis win<br />

20 mm matli moyviTalo-momwvanoa, Tavis kafsula moyviTalo feris,<br />

zurgze jgufebad ganlagebulia ufero bususebi, zurgis gaswvriv ki 4


zolad Savi laqebi, saSualod yovel segmentze 4 Savi laqaa. sxeulis<br />

boloze ganlagebulia meWeWi. Wupris sigrZea – 10 mm, yavisferia. pepela<br />

patara zomisaa, Ria yavisferi, muceli da fexebi oqrosferia, sigrZe 10<br />

mm, frTa Riayavisferia, muqi yavisferi farTo zolebiT da kuTxeSi<br />

patara Savi samkuTxediT. frTa “gofrirebulia” kostarul ZarRvTan<br />

Ria yavisferi laqiT. 5-6 dReSi kvercxebidan iCekebian matlebi, isini<br />

ikvebebian da 4-jer icvlian kans. pirveli Taobis peplebis frena iwyeba<br />

maisis bolos, meore Taobis – ivnisis bolos - ivlisSi, mesames –<br />

ivlisis bolos - agvistoSi, meoTxes – seqtember-oqtomberSi. pirveli<br />

Taobis ganviTareba grZeldeba daaxloebiT 35-45 dRes, meore Taobis<br />

sul 25-30, mesame Taobis - 40-45, meoTxe Taobis - 35-40. <strong>TuTis</strong><br />

plantaciebSi <strong>alura</strong>s intensiuri gamravlebis dros saWiroa xeebis<br />

Rrma gasxvla da nasxlavis dawva, an niadagSi Rrmad damarxva, sarevela<br />

mcenareebis mospoba. mavneblis I-III xnovanebis matlebis masobrivi<br />

gamoCenis dros rekomendirebulia xeebis damuSaveba nebismieri<br />

inseqticidiT (fosfororganuli, piretroiduli, biologiuri).<br />

TbilisSi pirveli damuSaveba unda moxdes peplebis masobrivi frenis<br />

Semdeg (aprilis bolo – maisi), meore damuSaveba – ivlisis dasawyisSi.<br />

sur. 4. <strong>TuTis</strong> <strong>mcire</strong> <strong>alura</strong>s imago<br />

avtori: sursaTis uvneblobis, veterinariisa<br />

da mcenareTa dacvis erovnuli samsaxuris Tbilisis saqalaqo<br />

sammarTvelos mT. specialisti,<br />

biologiur mecnierebaTa akademiuri<br />

doqtori manana farcvania

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!