Jūratė Pajėdienė MORALINES VISUOMENĖS NUOSTATAS ...
Jūratė Pajėdienė MORALINES VISUOMENĖS NUOSTATAS ... Jūratė Pajėdienė MORALINES VISUOMENĖS NUOSTATAS ...
38-40), kartais pabrėždamas to padaro menkumą (Kaipoģ tad' aß pik I tafis | ir įęmafis pâdaras I driśiu tawefp prieit | ir ta= I wéDiewa | ir Wießpati ma=\\ no Sakramente priimi, DK 148, 19-149,1), o kartais -jo kokybės įvertinimą (plg. sakinį, kuriame lenkų kalbos dzieło 2 -* yra išverstas daiktavardžiu dailė: Atgî=\\dik mane numiruffi I né/fa I aß padaras tâwas I ir dailéll raku tawu, DK 136, 6-9). Nuotaikų ir elgesio kaitos negali pakeisti tikrosios žmogaus priklausomybės ir tarnavimo poreikio:Notmefk ma= I nés Wießpatié| nes târnâs I tâwâs efmiaß | norint pi= I ktas | ir newêrtâs | wienók I kokiu norint efmi\ bûk pi= I ktas | bûk geras I wiffadós tâwas efmi 19 (DK iļ6, 8—15). Aptariamuose kūriniuose išsakoma nuostata, kad Dievo rūstybės galima susilaukti netinkamai išnaudojus pasirinkimą tarp gėrio ir blo- gio teikiamų galimybių, taip pat perspėjama, kad kai kurios nuodėmės gali būti mūsų net nesuvoktos - apslēptos: Iįlufuk manė Wie+ Wßpatie mânas I nug nu= I dėmiu manu apfleptu (DK112,16-113, 1 ). Viešpaties galios įvardijamos ne tik pripažinimu, kad viskas yra Jo sukurta, bet ir akcentuojant Jo galimybes daryti įtaką sukurtųjų lemčiai: Atgreßk ma- щ ъ ° I Wießpatiefawefp I o nêno= I rék nêrtet prieß mane {DK 138, 10—12). Atsigręžimu į netinkamą pusę apibūdinama ir nuodėmė: nudeme I niekas kito ner’ tiektai praftóf W. Diéwa darîtoii fâwa\ o atgreßtis pada= I róp io (DP 325,18-20). Wujeko postilėje pateikiami pavyzdžiai, per kokius kreivumus (DP 325, 22) pakliūnamą į nuodėmės pinkles: įmogus [...] pameta W. Diéwa o atgreįes pa = I daróp io | kad per n ūmas | per igawim us ir kréiwumus | ïéßko penigu- Téi= I paieģpałaidûnas | arbafwetimmoteris | arba girtùkle | didįeus bragin{a} a=\\na biaurugêri maitós fawós | o neģ Wießpati Diéwafawa (DP 325, 20-24). 28 Plg. Wfkreś mię umarłego | bom- I ći ia /tworzenie twoie | y dzieło I rąk twoich (LK 98,17-19). 29 Plg. Nie odr^ucay mie I Panie | bo ftugâ y niewolnik I twoy iejtem | acģ ^ły y niego-\\dny wßakge iâkimkolwiek ieļt\ Wbądg ^łyibądg dobry | ^awßeW twoy ieftem (LK 98,19-99, 2). 30 Plg. Nawroć mie... (LK 100, 18). 118
TEKSTO AUTORIŲ PATEIKIAMA KALBĖTOJO POZICIJA IR JOS SANTYKIS SU ADRESATU Ledesmos katekizmo vertimu vadinamą konvoliutą sudaro du skirtingo pobūdžio kūriniai. Pirmas iš jų - Katechismus arba Mokslas kiektuienam krikszczioniprimalus - yra parašytas klausimų-atsakymų forma kaip Mokytojo [Mistro] pokalbis su mokiniu. Tik šio kūrinio prakalboje „Skaititoiop krikßc^ionißkop" (DKļ, і-8,18) randamas tikrojo knygos adresato, tai yra „mielaisiais gimdytojais" vadinamų tėvų, įvardijimas. Greta adresatą įvardijančio naudininko pavartota daugiskaitos pirmo asmens veiksmažodžio forma rodo, kad užrašant prakalbąyralinkstamapabrėžtiprakalbos autoriaus atstovavimą j ėzuitų lauko 31 , kurio atstovu ir aktyviu žaidėju buvo ir Mikalojus Daukša, pozicijai: Ir del to miełiemus Gimdi= I toiêmus igraudenam | I idant wai- kelus fawus I tokiop intaifsimop | ne I tiéktai môkflûffe | bat I teipaié tikrôié wießpa+ I ties Diewo paįintiie | I ir baim ei io weftu (DKу, і —9). Antrąjį konvoliuto kūrinį, pavadintą Trumpas būdas pafifâkimo I arba iįpaįinimo nudemiu, sudaro trys dalys: „Prâbilis" (DK I II, 1-118, 5), „Mokslas ізразіпіто" (DK 119, 1-132, 13) ir „Maldos pasifakimop 31 Pierre'o Bourdieu manymu, vertinant individų veiklą visada svarbu atsižvelgti į jų veiklos lauką. Lauko sąvoką priešindamas aparato sąvokai, Bourdieu lauku vadina tokias veiklos sistemas, kaip „mokymo sistema, valstybė, bažnyčia, politinės partijos arba sąjungos" (Pierre Bourdieu, Loïc J. D. Wacquant, Įvadas į refleksyviąją sociologiją, Vilnius: Baltos lankos, 2003, p. 136). Pabrėždamas paties lauko, kuriame reiškiasi individai, tyrimų svarbą, ir darydamas išlygą, kad „tikrasis socialinio mokslo objektas yra ne individas" (ibidem, p. 142), individo veiklos analizei Bourdieu mano esant reikalinga skirti taip pat didelį dėmesį, nes į lauką nukreipti tyrimai nepanaikina pačių jame veikiančių individų prasmės ir neleidžia manyti, kad „individai tėra „iliuzijos", [ar manyti,] kad jų nėra: jie egzistuoja ne kaip biologiniai individai, atlikėjai arba subjektai, o kaip agentai, kurie socialiai suvokiami kaip veiklūs ir veikiantys nagrinėjamame lauke, kadangi turi reikiamas savybes, leidžiančias jiems būti veiksmingiems, sukelti šiame lauke padarinius. Būtent lauko, kuriame jie skleidžiasi, pažinimas leidžia geriausiai perprasti jų ypatingumo priežastis, jų požiūrį arba poziciją (lauke), nuo kurios priklauso jų ypatingas pasaulio (ir paties lauko) suvokimas ir konstravimas" (ibidem, p. 142-143). 119
- Page 1 and 2: SENOJI LIETUVOS LITERATŪRA, 24 KNY
- Page 3 and 4: ūdu 8 - tiesiogiai ar per tarpinin
- Page 5 and 6: Atidus Daukšos katekizmo originali
- Page 7: Nes' tatâigu maļas daiktas | ioģ
- Page 11 and 12: satui. Vienas mėgstamiausių Wujek
- Page 13 and 14: ne sêrge= I tiś kaip' draugés ir
- Page 15 and 16: fêf= W f Sri Wießpatiep Chriftup.
- Page 17 and 18: Galimakalbėti tik apie prielaidas,
- Page 19 and 20: każde święto przez cały rok...
38-40), kartais pabrėždamas to padaro menkumą (Kaipoģ tad' aß<br />
pik I tafis | ir įęmafis pâdaras I driśiu tawefp prieit | ir ta= I wéDiewa | ir<br />
Wießpati ma=\\ no Sakramente priimi, DK 148, 19-149,1), o kartais -jo<br />
kokybės įvertinimą (plg. sakinį, kuriame lenkų kalbos dzieło 2 -* yra<br />
išverstas daiktavardžiu dailė: Atgî=\\dik mane numiruffi I né/fa I aß<br />
padaras tâwas I ir dailéll raku tawu, DK 136, 6-9). Nuotaikų ir elgesio<br />
kaitos negali pakeisti tikrosios žmogaus priklausomybės ir tarnavimo<br />
poreikio:Notmefk ma= I nés Wießpatié| nes târnâs I tâwâs efmiaß | norint<br />
pi= I ktas | ir newêrtâs | wienók I kokiu norint efmi\ bûk pi= I ktas | bûk<br />
geras I wiffadós tâwas efmi 19 (DK iļ6, 8—15).<br />
Aptariamuose kūriniuose išsakoma nuostata, kad Dievo rūstybės<br />
galima susilaukti netinkamai išnaudojus pasirinkimą tarp gėrio ir blo-<br />
gio teikiamų galimybių, taip pat perspėjama, kad kai kurios nuodėmės<br />
gali būti mūsų net nesuvoktos - apslēptos: Iįlufuk manė Wie+ Wßpatie<br />
mânas I nug nu= I dėmiu manu apfleptu (DK112,16-113, 1 ). Viešpaties<br />
galios įvardijamos ne tik pripažinimu, kad viskas yra Jo sukurta, bet ir<br />
akcentuojant Jo galimybes daryti įtaką sukurtųjų lemčiai: Atgreßk ma-<br />
щ ъ ° I Wießpatiefawefp I o nêno= I rék nêrtet prieß mane {DK 138, 10—12).<br />
Atsigręžimu į netinkamą pusę apibūdinama ir nuodėmė: nudeme I niekas<br />
kito ner’ tiektai praftóf W. Diéwa darîtoii fâwa\ o atgreßtis pada= I róp io<br />
(DP 325,18-20). Wujeko postilėje pateikiami pavyzdžiai, per kokius<br />
kreivumus (DP 325, 22) pakliūnamą į nuodėmės pinkles: įmogus [...]<br />
pameta W. Diéwa o atgreįes pa = I daróp io | kad per n ūmas | per igawim us ir<br />
kréiwumus | ïéßko penigu- Téi= I paieģpałaidûnas | arbafwetimmoteris | arba<br />
girtùkle | didįeus bragin{a} a=\\na biaurugêri maitós fawós | o neģ Wießpati<br />
Diéwafawa (DP 325, 20-24).<br />
28<br />
Plg. Wfkreś mię umarłego | bom- I ći ia /tworzenie twoie | y dzieło I rąk twoich<br />
(LK 98,17-19).<br />
29<br />
Plg. Nie odr^ucay mie I Panie | bo ftugâ y niewolnik I twoy iejtem | acģ ^ły y niego-\\dny<br />
wßakge iâkimkolwiek ieļt\ Wbądg ^łyibądg dobry | ^awßeW twoy ieftem (LK<br />
98,19-99, 2).<br />
30<br />
Plg. Nawroć mie... (LK 100, 18).<br />
118
Change language