LT - Europa
LT - Europa LT - Europa
Tuo remiantis poveikio vertinime daroma išvada, kad, laikantis integravimo scenarijaus, sudaromos geriausios galimybės palaipsniui suderinti BŽŪP su ES strateginiais uždaviniais ir pasiekti pusiausvyrą, įgyvendinant įvairias teisės aktų pasiūlymų nuostatas. Taip pat svarbu parengti vertinimo sistemą BŽŪP rezultatams vertinti taikant vienodus rodiklius, susietus su politikos uždaviniais. Viso proceso metu daug dėmesio skirta supaprastinimui, nes daugelis sričių, pavyzdžiui, kompleksinė parama arba rinkos priemonės, taip pat smulkiųjų ūkininkų schema, turi būti įvairiais būdais labiau supaprastintos. Be to, tiesioginių išmokų orientavimas į ekologiją turėtų būti sutvarkytas taip, kad kiek įmanoma mažėtų administracinė našta, įskaitant patikrinimų sąnaudas. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI Siūloma išlaikyti dabartinę dviem ramsčiais grįstą BŽŪP struktūrą, kai metines privalomas bendrojo pobūdžio I ramsčio priemones papildo savanoriškos priemonės, geriau pritaikytos nacionalinėms ir regionų ypatybėms pagal II ramsčio daugiametį programavimo metodą. Vis dėlto naujuoju tiesioginių išmokų modeliu siekiama geriau išnaudoti sąveiką su II ramsčiu, o šiuo pagal bendrą strateginę programą siekiama geriau koordinuoti veiklą su kitomis pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomomis ES lėšomis. Tuo remiantis išlaikoma ir dabartinė keturių pagrindinių teisės aktų struktūra, nors finansavimo reglamento taikymo sritis išplečiama sutelkiant bendrąsias nuostatas vadinamajame horizontaliajame reglamente. Šie pasiūlymai atitinka subsidiarumo principą. BŽŪP yra iš esmės bendra politika: tai ES ir valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos sritis, tvarkoma ES lygmeniu, siekiant palaikyti tvarų ir įvairų žemės ūkį visoje ES, spręsti svarbias tarpvalstybines problemas, tokias kaip klimato kaita, ir stiprinti valstybių narių solidarumą. Atsižvelgiant į būsimus aprūpinimo maistu, aplinkos ir teritorinės pusiausvyros uždavinius, BŽŪP išlieka strateginės svarbos politika, kuria siekiama užtikrinti efektyviausią atsaką į politikos uždavinius ir veiksmingiausią biudžeto išteklių naudojimą. Be to, siūloma išlaikyti dabartinę dviem ramsčiais grįstą priemonių struktūrą, kuria valstybėms narėms suteikiama daugiau veikimo laisvės pritaikyti sprendimus prie specifinių vietos poreikių ir bendrai finansuoti II ramsčio priemones. Į II ramstį taip pat įtraukiama naujoji Europos inovacijų partnerystė ir rizikos valdymo priemonių rinkinys. Kartu politika bus patobulinta, supaprastinta ir geriau suderinta su strategija „Europa 2020“ (įskaitant bendrą programą, apimančią ir kitas ES lėšas). Galų gale poveikio vertinimui atlikta analizė aiškiai rodo neveiklumo kainą – neigiamas ekonomines, aplinkos ir socialines pasekmes. Vieno BRO reglamentu nustatomos bendro žemės ūkio rinkų organizavimo taisyklės, o pagalbos schema, taikoma labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims, bus reglamentuojama atskiru teisės aktu. 2008–2009 m. pieno sektoriaus krizė parodė, kad reikia toliau taikyti veiksmingą apsaugos sistemą ir racionalizuoti esamas priemones. Iš paskesnių Aukšto lygio ekspertų grupės pieno klausimais diskusijų rezultatų taip pat galima spręsti, kad reikia gerinti maisto grandinės veikimą. Todėl šiuo reglamentu siekiama racionalizuoti, išplėsti ir supaprastinti nuostatas remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant valstybės intervencijos, privataus sandėliavimo, išskirtines ir (arba) nepaprastosios padėties atvejais taikomas priemones ir teikiant pagalbą konkretiems sektoriams, taip pat sudaryti geresnes bendradarbiavimo tarpininkaujant gamintojų ir tarpšakinėms organizacijoms sąlygas. LT 6 LT
Panaikinamos kai kurios tam tikruose sektoriuose (pvz., nugriebto pieno, apynių ir šilkaverpių) taikomos pagalbos rūšys. Pieno kvotų sistema ir draudimas sodinti vynmedžius turi nustoti galioti pagal dabartinius teisės aktus, todėl jie šiuo atžvilgiu nekeičiami. Cukraus kvotos turi nustoti galioti 2015 m. rugsėjo 30 d. Numatyta viena su gyvūnų ligomis ir (arba) vartotojų pasitikėjimo praradimu susijusi nuostata ir su bendru rinkos sutrikdymu susijusi nuostata; pastaroji pradedama taikyti visiems Vieno BRO reglamente numatytiems sektoriams. Produktų, susijusių su valstybių narių suteikiamu gamintojų organizacijų bei jų asociacijų ir tarpšakinių organizacijų pripažinimu, aprėptis pradedama taikyti visiems Vieno BRO reglamente numatytiems sektoriams. Parama vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų grupėms steigti perkeliama į kaimo plėtros sektorių. Šis reglamentas perteikia ir pieno sektoriui jau taikomą pasiūlymą, kuriuo nustatytos pagrindinės sąlygos, taikomos tuo atveju, jei valstybės narės, siekdamos sustiprinti pieno gamintojų derybinę galią maisto grandinėje, nuspręstų, kad privaloma sudaryti raštiškas sutartis. Jis taip pat perteikia pasiūlymą dėl prekybos standartų, pateiktą kokybės užtikrinimo dokumentų rinkinyje. Paprastinimo atžvilgiu, tam tikrų kai kuriuose sektoriuose taikomos pagalbos rūšių panaikinimas, šilkaverpių sektoriuje taikomos pagalbos schemos atsiejimas, cukraus kvotų sistemos atsisakymas ir tiekimo sutarčių registravimo lygiavertiškumo tvirtinimo reikalavimų panaikinimas apynių sektoriuje padės sumažinti valstybių narių naštą ir biurokratines kliūtis, su kuriomis susiduria ūkio subjektai. Daugiau nebereikės išlaikyti pagalbos schemų įgyvendinimo tam tikruose sektoriuose pajėgumo ir skirti išteklių jų įgyvendinimui kontroliuoti. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI DFP pasiūlyme numatyta toliau skirti didelę dalį ES biudžeto žemės ūkiui, nes tai strateginės svarbos bendra politika. Taigi, remiantis dabartinėmis kainomis, 2014–2020 m. laikotarpiui BŽŪP pagrindinėms veiklos sritims siūloma skirti 317,2 mlrd. EUR I ramsčio priemonėms ir 101,2 mlrd. EUR II ramsčio priemonėms. I ir II ramsčiui skirtų lėšų pridedamas papildomas finansavimas: 17,1 mlrd. EUR, iš kurių 5,1 mlrd. EUR skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms, 2,5 mlrd. EUR maisto saugai ir 2,8 mlrd. EUR paramai maistu labiausiai nepasiturintiems asmenims pagal kitas DFP kategorijas, taip pat 3,9 mlrd. EUR naujajam rezervui žemės ūkio krizėms įveikti ir iki 2,8 mlrd. EUR Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklai, neįtrauktai į DFP; iš viso 2014–2020 m. laikotarpio biudžetas siekia 435,6 mlrd. EUR. Kalbant apie paramos paskirstymą valstybėms narėms, visoms valstybėms narėms, kurių tiesioginės išmokos nesiekia 90 % ES vidurkio, siūloma šią spragą sumažinti trečdaliu. Šiuo pagrindu tiesioginių išmokų reglamente apskaičiuojamos nacionalinės viršutinės ribos. Kaimo plėtros paramos paskirstymas yra grįstas objektyviais kriterijais, susietais su politikos tikslais, atsižvelgiant į dabartinį paskirstymą. Kaip ir dabar, mažiau išsivysčiusiems regionams ir toliau turėtų būti taikoma didesnė bendro finansavimo norma, taip pat nustatyta tam tikroms priemonėms, kaip kad žinių perdavimui, gamintojų grupėms, bendradarbiavimui ir LEADER programai. Numatoma galimybė perkelti išmokas iš vieno ramsčio į kitą (iki 5 % tiesioginių išmokų): iš I ramsčio į II ramstį tam, kad valstybės narės galėtų stiprinti savo kaimo plėtros politiką, ir iš II LT 7 LT
- Page 1 and 2: EUROPOS KOMISIJA Pasiūlymas Briuse
- Page 3 and 4: Kartu žemės ūkio sektorius ir ka
- Page 5: Trys politikos scenarijai parengti
- Page 9 and 10: Pasiūlymas 2011/0281 (COD) EUROPOS
- Page 11 and 12: (11) siekiant atsižvelgti į vaisi
- Page 13 and 14: ūti įgaliota pagal Sutarties 290
- Page 15 and 16: (41) siekiant skatinti atsakingą p
- Page 17 and 18: (57) reikėtų numatyti galimybę v
- Page 19 and 20: (71) tam tikri terminai yra tradici
- Page 21 and 22: (86) šiuo metu įvairiuose sektori
- Page 23 and 24: kad išvengtų sukčiavimo ir paže
- Page 25 and 26: tikrus teisės aktus, kuriais nusta
- Page 27 and 28: Kadangi tas reglamentas turi būti
- Page 29 and 30: susijusias priemones, vynuogių sod
- Page 31 and 32: 1 poskirsnis Įvadinės nuostatos..
- Page 33 and 34: XVI dalis. Pienas ir pieno produkta
- Page 35 and 36: I DALIS ĮVADINĖS NUOSTATOS 1 stra
- Page 37 and 38: a) nustatyti įvairiais perdirbimo
- Page 39 and 40: II DALIS VIDAUS RINKA I ANTRAŠTIN
- Page 41 and 42: valstybėje narėje arba jos region
- Page 43 and 44: h) avieną ir ožkieną. 17 straips
- Page 45 and 46: valstybių narių paskirtų ekspert
- Page 47 and 48: II SKYRIUS Pagalbos schemos 1 SKIRS
- Page 49 and 50: 23 straipsnis Įgyvendinimo įgalio
- Page 51 and 52: 3. Didžiausias 1 dalyje nurodytoms
- Page 53 and 54: Krizių prevencijos ir valdymo prie
- Page 55 and 56: endros žemės ūkio produkcijos, s
Tuo remiantis poveikio vertinime daroma išvada, kad, laikantis integravimo scenarijaus,<br />
sudaromos geriausios galimybės palaipsniui suderinti BŽŪP su ES strateginiais uždaviniais ir<br />
pasiekti pusiausvyrą, įgyvendinant įvairias teisės aktų pasiūlymų nuostatas. Taip pat svarbu<br />
parengti vertinimo sistemą BŽŪP rezultatams vertinti taikant vienodus rodiklius, susietus su<br />
politikos uždaviniais.<br />
Viso proceso metu daug dėmesio skirta supaprastinimui, nes daugelis sričių, pavyzdžiui,<br />
kompleksinė parama arba rinkos priemonės, taip pat smulkiųjų ūkininkų schema, turi būti<br />
įvairiais būdais labiau supaprastintos. Be to, tiesioginių išmokų orientavimas į ekologiją turėtų<br />
būti sutvarkytas taip, kad kiek įmanoma mažėtų administracinė našta, įskaitant patikrinimų<br />
sąnaudas.<br />
3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI<br />
Siūloma išlaikyti dabartinę dviem ramsčiais grįstą BŽŪP struktūrą, kai metines privalomas<br />
bendrojo pobūdžio I ramsčio priemones papildo savanoriškos priemonės, geriau pritaikytos<br />
nacionalinėms ir regionų ypatybėms pagal II ramsčio daugiametį programavimo metodą. Vis<br />
dėlto naujuoju tiesioginių išmokų modeliu siekiama geriau išnaudoti sąveiką su II ramsčiu, o<br />
šiuo pagal bendrą strateginę programą siekiama geriau koordinuoti veiklą su kitomis pagal<br />
pasidalijamojo valdymo principą valdomomis ES lėšomis.<br />
Tuo remiantis išlaikoma ir dabartinė keturių pagrindinių teisės aktų struktūra, nors<br />
finansavimo reglamento taikymo sritis išplečiama sutelkiant bendrąsias nuostatas<br />
vadinamajame horizontaliajame reglamente.<br />
Šie pasiūlymai atitinka subsidiarumo principą. BŽŪP yra iš esmės bendra politika: tai ES ir<br />
valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos sritis, tvarkoma ES lygmeniu, siekiant<br />
palaikyti tvarų ir įvairų žemės ūkį visoje ES, spręsti svarbias tarpvalstybines problemas,<br />
tokias kaip klimato kaita, ir stiprinti valstybių narių solidarumą. Atsižvelgiant į būsimus<br />
aprūpinimo maistu, aplinkos ir teritorinės pusiausvyros uždavinius, BŽŪP išlieka strateginės<br />
svarbos politika, kuria siekiama užtikrinti efektyviausią atsaką į politikos uždavinius ir<br />
veiksmingiausią biudžeto išteklių naudojimą. Be to, siūloma išlaikyti dabartinę dviem<br />
ramsčiais grįstą priemonių struktūrą, kuria valstybėms narėms suteikiama daugiau veikimo<br />
laisvės pritaikyti sprendimus prie specifinių vietos poreikių ir bendrai finansuoti II ramsčio<br />
priemones. Į II ramstį taip pat įtraukiama naujoji Europos inovacijų partnerystė ir rizikos<br />
valdymo priemonių rinkinys. Kartu politika bus patobulinta, supaprastinta ir geriau suderinta<br />
su strategija „<strong>Europa</strong> 2020“ (įskaitant bendrą programą, apimančią ir kitas ES lėšas). Galų<br />
gale poveikio vertinimui atlikta analizė aiškiai rodo neveiklumo kainą – neigiamas<br />
ekonomines, aplinkos ir socialines pasekmes.<br />
Vieno BRO reglamentu nustatomos bendro žemės ūkio rinkų organizavimo taisyklės, o<br />
pagalbos schema, taikoma labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims, bus<br />
reglamentuojama atskiru teisės aktu.<br />
2008–2009 m. pieno sektoriaus krizė parodė, kad reikia toliau taikyti veiksmingą apsaugos<br />
sistemą ir racionalizuoti esamas priemones. Iš paskesnių Aukšto lygio ekspertų grupės pieno<br />
klausimais diskusijų rezultatų taip pat galima spręsti, kad reikia gerinti maisto grandinės<br />
veikimą. Todėl šiuo reglamentu siekiama racionalizuoti, išplėsti ir supaprastinti nuostatas<br />
remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant valstybės intervencijos, privataus sandėliavimo,<br />
išskirtines ir (arba) nepaprastosios padėties atvejais taikomas priemones ir teikiant pagalbą<br />
konkretiems sektoriams, taip pat sudaryti geresnes bendradarbiavimo tarpininkaujant<br />
gamintojų ir tarpšakinėms organizacijoms sąlygas.<br />
<strong>LT</strong> 6 <strong>LT</strong>
Change language