LT - Europa

Trys politikos scenarijai parengti atsižvelgiant į konsultacijose, vykusiose rengiant poveikio
vertinimą, minėtus prioritetus. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos teikti savo nuomonę
2010 m. lapkričio 23 d.–2011 m. sausio 25 d., o patariamojo komiteto posėdis vyko 2011 m.
sausio 12 d. Toliau apibendrinami svarbiausi klausimai 6 :
– Suinteresuotosios šalys iš esmės sutaria dėl to, kad aprūpinimo maistu, tausaus gamtos
išteklių valdymo ir teritorinio vystymosi uždaviniams įveikti reikalinga stipri dviem
ramsčiais grįsta BŽŪP.
– Dauguma respondentų mano, kad BŽŪP turėtų padėti stabilizuoti rinkas ir kainas.
– Suinteresuotųjų šalių nuomonės dėl tikslingo paramos skyrimo (ypač tiesioginės pagalbos
perskirstymo ir išmokų apribojimo) skiriasi.
– Sutariama, kad abu ramsčiai gali atlikti svarbų vaidmenį spartinant klimato politikos
veiksmus ir gerinant aplinkosaugos veiklos rezultatus ES visuomenės labui. Nors daugelis
ūkininkų mano, kad šis procesas jau vyksta, plačioji visuomenė teigia, kad I ramsčio
išmokos galėtų būti naudojamos veiksmingiau.
– Respondentai pageidauja, kad visiems ES regionams, įskaitant ir mažiau palankias
ūkininkauti vietoves, ateityje būtų taikomi augimo ir vystymosi principai.
– Daug respondentų pabrėžia BŽŪP integravimą į kitas politikos sritis, kaip kad
aplinkosaugą, sveikatos apsaugą, prekybą ir plėtrą.
– Siūlomi BŽŪP suderinimo su strategija „Europa 2020“ būdai apima inovacijas,
konkurencingų įmonių vystymą ir viešųjų gėrybių tiekimą ES piliečiams.
Taigi, atliekant poveikio vertinimą, palyginti trys politikos scenarijai:
Perorientavimo scenarijus paspartintų struktūrinį žemės ūkio sektoriaus prisitaikymą,
perkeliant gamybą į sąnaudų atžvilgiu našiausias vietoves ir ekonomiškai naudingiausius
sektorius. Nors pagal šį scenarijų smarkiai išaugtų aplinkai skirtas finansavimas, sektoriui
grėstų didesnė rizika dėl ribotų intervencijos į rinką galimybių. Be to, šis scenarijus turėtų
didelį neigiamą socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, kadangi, pagal šią politiką nebenumatant
su kompleksinės paramos reikalavimais derinamų tiesioginių išmokų atsvaros, mažiau
konkurencingos vietovės prarastų didelę dalį pajamų, o jų aplinkos padėtis pablogėtų.
Visiškai priešingas koregavimo scenarijus geriausiai užtikrintų politikos tęstinumą, pasiekiant
ribotą, tačiau apčiuopiamą pažangą tiek žemės ūkio konkurencingumo, tiek aplinkosaugos
veiklos rezultatų atžvilgiu. Tačiau kyla rimtų abejonių, ar įgyvendinant šią alternatyvą būtų
galima deramai išspręsti svarbius būsimus klimato kaitos ir aplinkosaugos uždavinius, nuo
kurių sprendimo taip pat priklauso ilgalaikis žemės ūkio tvarumas.
Pagal integravimo scenarijų siūlomas inovatyvus tikslingesnio tiesioginių išmokų skirstymo ir
jų orientavimo į ekologiją būdas. Analizės rezultatai rodo, kad išmokas orientuoti į ekologiją
įmanoma ūkininkams priimtinomis sąnaudomis, tačiau neišvengiant tam tikros
administracinės naštos. Taip pat įmanomas naujas kaimo plėtros postūmis, jeigu valstybės
narės ir regionai veiksmingai naudosis naujomis galimybėmis, o bendra strateginė programa,
apimanti ir kitas ES lėšas, išlaikys sinergiją su I ramsčiu ir nesumenkins kaimo plėtros
išskirtinių stipriųjų pusių. Pasiekus tinkamą pusiausvyrą, šis scenarijus geriausiai padėtų siekti
ilgalaikio žemės ūkio ir kaimo vietovių tvarumo.
6
517 gautų nuomonių apžvelgiama poveikio vertinimo 9 priede.
LT 5 LT