LT - Europa

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
Komisijos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) pasiūlyme (DFP
pasiūlyme) 1 nustatoma biudžeto sistema ir pagrindinės bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP)
kryptys. Ja remdamasi, Komisija pateikia reglamentų, kuriais nustatoma 2014–2020 m. BŽŪP
teisinė sistema, rinkinį kartu su politikos raidos scenarijų poveikio vertinimu.
Dabartiniai reformos pasiūlymai pagrįsti komunikatu „BŽŪP artėjant 2020 m.“ 2 , kuriame
bendrais bruožais aprašytos pagrindinės politikos galimybės įveikti sunkumus, ateityje
kilsiančius žemės ūkiui ir kaimo vietovėms, bei siekti BŽŪP nustatytų uždavinių, t. y. 1)
gyvybingos maisto produktų gamybos; 2) tausaus gamtos išteklių valdymo ir klimato
politikos; 3) darnaus teritorinio vystymosi. Komunikate nurodytoms reformos kryptims labai
pritariama tiek tarpinstituciniuose debatuose 3 , tiek konsultacijose su suinteresuotaisiais
asmenimis, vykusiose rengiant poveikio vertinimą.
Vykstant šiam procesui, išryškėjo bendras poreikis skatinti veiksmingą išteklių naudojimą,
siekiant strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžto pažangaus, tvaraus ir integracinio ES žemės
ūkio ir kaimo vietovių augimo bei išlaikant dviejų ramsčių, kurių bendriems tikslams
įgyvendinti naudojamos viena kitą papildančios priemonės, BŽŪP struktūrą. I ramstis apima
tiesiogines išmokas ir rinkos priemones, kuriomis remiamos ES ūkininkų pagrindinės metinės
pajamos ir teikiama parama konkrečių rinkos sutrikimų atvejais, o II ramstis apima kaimo
plėtrą, kuriai vykdyti valstybės narės parengia ir bendrai finansuoja daugiametes programas
pagal bendrą sistemą 4 .
Nuosekliomis BŽŪP reformomis žemės ūkis labiau orientuojamas į rinką, kartu remiant
gamintojų pajamas, tobulinamas aplinkosaugos reikalavimų integravimas ir stiprinama
parama kaimo plėtrai, visoje ES taikant integruotą kaimo vietovių plėtros politiką. Tačiau dėl
to paties reformų proceso atsirado poreikis geriau skirstyti paramą valstybėms narėms ir jose
pačiose, taip pat tikslingiau naudoti priemones, kuriomis sprendžiami aplinkosaugos
uždaviniai, ir geriau atsižvelgti į didėjantį rinkos nepastovumą.
Anksčiau reformomis daugiausiai būdavo sprendžiami vidaus uždaviniai nuo didžiulio
pertekliaus iki maisto saugos krizių; jos teikdavo naudą ES tiek vidaus, tiek tarptautiniu
lygmeniu. Tačiau daugelį šiandienos uždavinių lemia veiksniai, kurie nepriklauso žemės ūkio
sričiai ir todėl reikalauja platesnio politinio atsako.
Manoma, kad pajamoms iš žemės ūkio tenkantis spaudimas augs, nes ūkininkai susiduria su
daugiau pavojų, sumažėjusiu našumu ir sumenkusia dėl kylančių sąnaudų marža; todėl kyla
būtinybė toliau remti pajamas ir stiprinti priemones, siekiant geriau valdyti riziką ir reaguoti į
krizes. Stiprus žemės ūkis būtinas ES maisto pramonei ir pasaulio aprūpinimui maistu.
1
2
3
4
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetui ir Regionų komitetui „2020 m. Europos biudžetas“, COM(2011) 500 final, 2011 6 29.
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų
komitetui ir Regionų komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu maistu, gamtos ištekliais ir
teritorine pusiausvyra susijusių būsimų uždavinių sprendimas“, COM(2010) 672 final, 2010 11 18.
Visų pirma žr. 2011 m. birželio 23 d. Europos Parlamento rezoliuciją 2011/2015(INI) ir 2011 m. kovo
18 d. pirmininkaujančios valstybės narės išvadas.
Dabartinę teisės aktų sistemą sudaro Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (tiesioginės išmokos),
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 (rinkos priemonės), Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005
(kaimo plėtra) ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 (finansavimas).
LT 2 LT