innovation - Informatikos metodologijos skyrius - Matematikos ir ...

Lietuvos
Respublikos
Seimo
kanceliarija
MokyMosi bendruoMenė
ir antrosios kartos
saityno (Web 2.0)
technologijos
Tarptautinės konferencijos pranešimai
Matematikos ir
informatikos
institutas

MokyMosi bendruoMenė
ir antrosios kartos
saityno (Web 2.0)
technologijos
Tarptautinės konferencijos pranešimai
Matematikos ir
informatikos
institutas

ISBN 978-9986-680-49-9

TUrInyS
Joe Cullen
FAcebooK In The cLASSrooM: cAn Web 2.0 WorK poLIcy MIrAcKLeS? . . . .5
Pieter Hogenbirk
hoW IcT conTrIbUTeS To The DeVeLopMenT oF A SchooL . . . . . . . . . . 10
Taru Kekkonen
SocIAL MeDIA AnD Web 2.0 TechnoLogIeS SUpporTIng LeArnIng
AT oTAVA FoLK hIgh SchooL – Three pAThS To The DeSTInATIon . . . . . . 13
Márta Turcsányi-Szabó
coMpeTencIeS, InnoVATIon, neTWorKIng – SUSTAInAbILITy . . . . . . . . . 18
Tapio Varis
MeDIA LITerAcy AnD neW hUMAnISM . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 23
Tomas Blažauskas, Kristina Zinkevičiūtė
SocIALInIų MoKyMoSI benDrUoMenIų KūrIMAS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .27
Asta Buinevičiūtė, Virginija Navickienė
ŠVIeTIMo porTALAS „e. MoKyKLA“ Ir KonKUrSAS „VIrTUALI KeLIonė
KLASėje“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 30
Valentina Dagienė, Ieva Jonaitytė
„bebrAS“ – žAISKIMe Ir VAržyKIMėS DrAUge! . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 34
Valentina Dagienė, Anita Juškevičienė
„Te@ch.US“ projeKTAS – pASITeLKIMe Web 2.0 TechnoLogIjAS
MoKyMUI Ir MoKyMUISI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 40
Tatjana Jevsikova, Jolanta Subatovič
KonSTrUKcIonISTInIS Ir KonSTrUKTyVISTInIS MoKyMAS . . . . . . . . . . 47
Tatjana Kriliuvienė
InTeAKTyVIoSIoS LenToS pAnAUDojIMo gALIMybėS AngLų
KALboS pAMoKoSe . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 52

Joana Lipeikienė
KoneKTyVIzMAS MoKyMo prAKTIKoje: ATVejo AnALIzė . . . . . . . . . . . . 55
Stasė Riškienė, Janina Banienė
ĮVALDę AnTroSIoS KArToS SAITyno TechnoLogIjAS – KUrŠėnų
pAVenčIų VIDUrInėS MoKyKLoS pATIrTIS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 61
Danguolė Rutkauskienė, Daina Gudonienė
SocIALInė TInKLAVeIKA: TenDencIjoS Ir IŠŠūKIAI . . . . . . . . . . . . . . . . . . 67
Dalia Skeirienė
InForMAcInėS Ir KoMUnIKAcInėS TechnoLogIjoS – benDrAVIMo
Ir benDrADArbIAVIMo prIeMonė ĮgyVenDInAnT MoKyMo MoKyTIS
UžDAVInIUS . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 75
Rigonda Skorulskienė
eLeKTronInIS UgDyMo TUrInyS KAUno jėzUITų gIMnAzIjoje . . . . . . . . 80
Tomas Šiaulys
„SeconD LIFe“ TAIKyMAS ŠVIeTIMe . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 86
Eglė Vaivadienė, Renata Jankevičienė
InForMAcInIų Ir KoMUnIKAcInIų TechnoLogIjų TAIKyMo
ScenArIjAI MoKInIų KoMpeTencIjoMS UgDyTI . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 91
Gintarė Valinevičienė
UnIVerSITeTInėS STUDIjų progrAMoS eDUKAcInėS ApLInKoS Ir
STUDenTų MoKyMoSI ApLInKoS SąVeIKA WEB. 2.0 pAnAUDojIMo
KonTeKSTe . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 99
Inga Žilinskienė
MATeMATIKoS MoKyMAS Ir WEB 2.0 TechnoLogIjoS . . . . . . . . . . . . . . . 103

FACEBOOK IN THE CLASSROOM: CAN WEB 2.0 WORK
POLICY MIRACLES?
Joe Cullen, j.cullen@tavinstitute.org
Tavistock Institute, and Arcola Research, London, UK
Background
The increasing use of ‘Web 2.0’ and so-called ‘Learning 2.0’ tools in
pedagogic practice in Europe is taking place against a policy background in
which a trilogy of agendas and actions are working together to shape a
demand for new forms of classroom teaching. These share a number of
themes. Firstly, youth policy, exemplified by the 2009 ‘Strategy for Youth’
highlights three key objectives: creating new opportunities for young
people in education and employment; enabling young people’s full participation
in society and reducing social exclusion and ‘risk’ of exclusion for
young people. In turn, EU Education and Training policy, with the 2008
strategy – ‘ET2020’ – emphasises the promotion of equity, social cohesion
and active citizenship, targeting a reduction in the rate of early school
leaving as a principle goal, but at the same time it emphasises the need to
improve the quality and efficiency of education and training as well as supporting
creativity and innovation. Finally, in the 2010 ‘EU 2020’ strategy –
aimed at preparing the EU economy for the challenges of the next decade,
and rescuing EU economies from recent recession and financial crisis, a
range of ‘flagship initiatives’ are proposed, several of which link improvements
in the quality and performance of education systems with the
deployment of ICTs, in order to improve the quality of education overall
and create better employment opportunities for young people.
The demand for new classroom practices
Against this policy background, a number of other factors are working
to drive forward the use of new ICTs – particularly ‘social networking’ – in
teaching practice. First, there is the rise to prominence of the so-called ‘new
millennium learners’ (NML), NML – those born after 1982 – are the first
generation to grow up surrounded by digital media. Most of their activities
with peer-to-peer communication and knowledge management and are
mediated by new technologies. It is claimed that NML are “hardwired” to
simultaneously utilize multiple types of web-based participatory media;
they are ‘technologically savvy’, have grown up with the Web and are
“always-on”; they are adept with computers and creative with technology,
and are highly skilled at multi-tasking. The new learning skills acquired by
5

NMLs, it is argued, have changed cognitive patterns. NML do not think
linearly and are less structured than previous generations. They gain knowledge
by processing discontinued, non-linear information, which changes
their learning styles.
The emergence of this new generation of learners has co-incided with
two other key processes: firstly, an increasing demand for the customization
and personalisation of learning – taking learning outside the classroom
and making it always ‘on tap, and creating a truly seamless ‘lifelong learning’
infrastructure’ (Atwell, 2008). Secondly, changes in the structure of
the educational enterprise itself, making schools and other educational providers
more receptive and response to ‘customer-focused’ learning and to
more flexible forms of provision. For teachers, the main effects anticipated
as a result of this learning revolution are in changing classroom roles and,
consequently, in the resultant skills and competences teachers are expected
to have. There is a prevailing assumption now that teachers will need to
acquire a whole new host of skills. Studies in the US and the UK, for
example, suggest that teachers will need not only to improve their digital
literacy, but will have to upskill in areas like motivational skills; teamworking;
leadership, pedagogy and organisation (Crook et al, 2008), as
Figure 1 shows.
6
Fig. 1. Key drivers affecting teachers’ classroom needs
It is widely anticipated that Web 2.0 will step into this skills vacuum.
A recent study on this ‘learning revolution’ carried out by the European
Commission’s Institute for Prospective Technological Studies, for example,
(Redeker, 2008) suggests that Web 2.0 – and more explicitly
‘Learning 2.0’ – can work at four over-lapping levels to promote

educational success: firstly in learning and achieving – social computing
tools can be used as didactic tools to enhance and improve learning
processes and outcomes; secondly, in networking – supporting exchange of
knowledge between teachers; thirdly, through supporting greater diversity
and inclusion in learning, and fourthly through opening up disciplinary and
professional ‘silos’ to new forms of cross-boundary collaboration. The
result, as illustrated in Figure 2, gives rise to new areas for innovation in
learning, or ‘iLANDS’.
innovation
Primary Education
Secondary Education
Higher Education
Vocational
Training
Personal
Development
Learning
&
Achieving
Networking
Diversity
Society
Fig. 2. iLANDS
Teacher
Training
Learning 2.0 in the Classroom
On the basis of the results of reviews carried out in a number of studies
on the use of Web 2.0 in learning and social inclusion (Cullen et al, 2009)
combined with the current work being done in the ‘te@chus’ project
(supported by the EC Comenius sub-programme) it is possible to identify
some of the emergent themes, processes and activities that are developing
in the context of ‘Learning 2.0 in the classroom’. The results show that,
though a number of examples of classroom-based ‘Learning 2.0’ can be
identified, Facebook has yet to colonise the school. Development and implementation
is uneven and fragmented. Applications differ widely in scope,
objectives and pedagogic and technical design. These applications can be
grouped into broad categories. Firstly, Web 2.0 tools are being used to
build repositories of re-usable material that can be distributed for teachers
to use in their lessons. An example is ‘Le Mill’ – which has almost 10,000
reusable learning content resources, 4,500 descriptions of teaching and learning
methods, and one thousand descriptions of teaching and learning tools.
Teaching
Practice
7

A variation on this ‘repository’ type are video libraries that store, tag and
make available visual examples of good teaching practices, to support
professional development and digital skills. A second category supports
networking and on-line knowledge-sharing. A third category covers the use
of Web 2.0 applications themselves to deliver and share both content and
also interactive discussion and learning on teaching practice. For example,
Welker’s Wikinomics is an online environment offers cooperation, communication
and information spaces for students such as a blog and a wiki.
Through using a blog, the teacher can provide real-life examples related to
lessons learned in the classroom and the students are able to comment. The
wiki enables students to collaboratively develop a subject-related information
environment that supplements – and in the future: replace – textbooks.
Additionally, discussion forums are used as tools for communication between
students.
Most applications use a variety of Web 2.0 tools to support collaborative
content production, communication and discussion between teachers. Blogs
seem to be the most widely used, followed by Wikis and social networking
technologies including Facebook and Bebo. Although little systematic
evidence has been compiled of the effects of using these kinds of tools on
teaching practices and learning outcomes, the picture beginning to emerge is
one of Web 2.0 making a contribution to supporting good teaching practices in
five main areas: ‘General’ teaching practices aimed at supporting professional
development and better teaching practice; tutoring and mentoring; organization
of collaborative and group-based work, for example linking classroom sessions
and homework in the online environment; personalised and self-organised
learning; Special Education Needs; promoting PLTS (Personal Learning and
Thinking Skills) for teachers and students.
Conclusion
Current EU policy, especially on youth, education and training, social
inclusion and ICTs, is seen as providing opportunities for more widespread
use of ‘Web 2.0’ technologies – especially social networking tools – within
the classroom. As yet, the use of these tools is not extensive. They tend to
be used for three main purposes: to create and share content for use in teaching;
to network and exchange knowledge; to share content, knowledge and
reflect on them in order to support professional development. It is early
days yet, and little systematic data exists on the impacts associated with the
use of Web 2.0 in the classroom. However, some positive signs are beginning
to emerge of improvements in both teaching practices and learning
outcomes.
8

References
ATWELL G. (2008) Pontydysgu – Bridge to Learning. http://www.checkpointelearning.com/article/5655.html
CROOK C., CUMMINGS J., FISHER T., GRABER R., HARRISON C., LEWIN
C., LOGAN K., LUCKIN R., OLIVER M., SHARPLES M. (2008) Web 2.0
technologies for learning at KS3 and KS4: The current landscape –
opportunities, challenges and tensions, Becta. http://research.becta.org.uk
CULLEN J., CULLEN C., HAYWARD D. AND MAES V. (2009) Good Practices
for Learning 2.0: Promoting Inclusion. An Indepth Study of Eight Learning 2.0
Cases. European Commission, Institute for Prospective Technological Studies,
Luxembourg: Office for Official Publications of the European Communities
EUROPEAN COMMISSION. (2009) Communication from the Commission "An
EU Strategy for Youth – Investing and Empowering. A renewed open method
of coordination to address youth challenges and opportunities”. Brussels,
27.4.2009, COM(2009) 200 final
EUROPEAN COMMISSION. (2008) Strategic framework for European
cooperation in education and training (ET 2020). Brussels, 16.12.2008,
COM(2008) 865 final
EUROPEAN COMMISSION. (2010) Communication from the Commission "An
EU Strategy for Youth – Investing and Empowering the EU 2020 Strategy -
A strategy for smart, sustainable and inclusive growth”. Brussels, COM(2010)
2020.
REDEKER C. (2008) ‘Learning 2.0’: the impact of Web 2.0 Innovations on
Education and Training in Europe. IPTS, Seville
Joe Cullen studied Social Sciences at the Universities of
Durham, Dundee, Cambridge and Birkbeck College,
London, obtaining an M.A., PhD and Dip. Psych. He has
held academic posts at the Universities of Cambridge,
Loughborough, Leeds, London Metropolitan and the Open
University, and was recently Academic Dean at the Tavistock
Institute, where he is currently a Principal Associate.
He is founder and Director of ‘Arcola Research’. He has
led a number of large EU projects in e-learning, with a
particular focus on ‘inclusion issues’, including working
with offending prevention and offender rehabilitation. He
has also co-ordinated a range of research and evaluation
studies on pedagogy, informal learning and e-learning.
9

HOW ICT CONTRIBUTES TO THE DEVELOPMENT OF
A SCHOOL
Pieter Hogenbirk, p.hogenbirk@helenpark.nl
Helen Parkhurst Dalton School, Almere, The Netherlands
The Helen Parkhurst Dalton School, a brief description
Helen Parkhurst is a school for general secondary education for students
in the age of 12 up till 18 years in the vmbo-t, havo and vwo streams,
all general secondary education aimed at respectively intermediate and higher
vocational education and university. The school concept is based on the
Dalton principle. This means that the education is based on three principles:
1) responsibility and accountability, 2) independence and reflection, and
3) relationship and collaboration.
In daily practice these principles are translated into the following. The
objectives for 6 (young students) to 12 weeks (older students) are fixed
through so called ‘curriculum lines’ by the teachers in the different subjects.
But the order of activities, pace and to some extent the way how to reach the
objectives can be determined by the students themselves, in close agreement
with the teacher. Many activities are based on collaboration with other
students. Important are the reflection on the different activities and the results
of the learning process in relation to collaborative and planning skills.
10
Artist impression of Helen Parkhurst Dalton School
In school year 2010–2011 the school’s population has grown to about
2050 students, divided over five departments: A, C, D, E, VP. Four departments
are housed in the main very modern building; the VP department is
housed in a more informal housing. Two departments prepare for vmbo-t
diplomas, one department has an emphasis on culture and arts, one
department on economics and one department provides extra challenge for

students that are well performing in science. There are special facilities for
young top sports men and women.
Every department has its own head of department and its own team of
some 40 teachers and educational assistants. Besides there is in every
department one e-coach for the teachers, two counsellors for pupils, one
educational co-ordinator, a personal coach for teachers. There is one central
ICT-coordinator and four other central co-ordinators.
Key Issues for School Development
On the basis of interviews with all personal, with the students’ parliament
and with the council of parents five key issues for development of the
education in the school were defined and elaborated on. These were: 1) revitalising
the Dalton identity; 2) further development of pupils’ coaching
and skills development in mentor groups; 3) improving the coherence between
departments by common working gatherings; 4) further development
of personal competences; 5) extending the use of ICT and setting up a
system for international projects.
On top of these key elements for school innovation we started debate
in order to develop the School Plan 2010–2014. The school faces some
problems. Because of the growth of the number of students the internal
division of classes over the departments was not well-balanced any more.
But this division over departments was well thought of and based on firm
pedagogical starting points. So we could not debate on the organisational
structure without discussing the pedagogical values shared among the
personal. At the same time the quantitative results in the highest secondary
were below the national reference level. At the end of school year 2009–
2010 the new School Plan was ready and approved.
The running action plan for ICT
In the School plan one extensive paragraph is dedicated to the vision
for ICT in our educational set up. The following elements are important:
learners
• Further and advanced educational use, p.e.
o (parts of) the curriculum fully organised through ICT
o web quests for modern languages
o a new DLE (Digital learning Environment) as starting point for
all students learning
o experiencing the digital studios
o investigating the use of digital portfolios
11

• The introduction of netbook classes from year one in one department
to use of netbooks in all lower secondary and to develop a business
model for netbooks for all students
• An ICT skills development line for students will be available
• Preparation for digital examinations
teachers
• Use of ICT for learners tracking
• The introduction of netbooks for all teachers
• A next round of vouchers for teacher training and a special ICT lab
for research and development
• establishing full operational intranet service
environment
• Using a web portal for involvement of parents
• collaborating with other schools in development and shared services
• being forerunner nationally and internationally
(This year Helen Parkhurst will become a so called “Pathfinder
School” in the Partners for Learning Program of Microsoft. 1 )
References
HOGENBIRK, van de Braak. ICT Action School Development at Helen Parkhurst
Dalton Schiool, Part II, WCCE, Bento Goncalvez, Brasil, July 2009.
HOGENBIRK, van de Braak. ICT Action School Development on the Basis of an
Inspectorates Assessment, LYICT, Malaysia, July 2008.
VAN OEL, et al. P2V project, Using the European Framework for the Evaluation
of ICT in Education, to be published at the end of 2008.
SALIE, Lucia. report on Inspectors' workshop in Brussels: final meeting, 2008,
http://insight.eun.org/ww/en/pub/insight/policy/peer_reviews/sici_workshop_brussels.htm
12
Pieter Hogenbirk is rector of the Helen Parkhurst
Dalton School from 2008. Before he was an inspector of
education with special duties in the field of ICT in
education. He is chair of the IFIP-Working Group 3.1
(Secondary Education) and was involved in a number of
Dutch, European (eTwinning) and Unesco projects. He
was project manager of more than 100 projects on ICT
in education. He is process manager for integrating ICT
in education on behalf of the Dutch government.
1 The Partners in learning Program is sponsored by Microsoft and is aimed at new ways of teaching
and learning by the net-generation. The Dutch site is:
http://www.microsoft.com/netherlands/onderwijs/pil/default.aspx

SOCIAL MEDIA AND WEB 2.0 TECHNOLOGIES SUPPORTING
LEARNING AT OTAVA FOLK HIGH SCHOOL –
THREE PATHS TO THE DESTINATION
Taru Kekkonen, taru.kekkonen@otavanopisto.fi
Otavan Opisto (Otava Folk High School), Finland
Introduction
Otava Folk High School was established 1892. Ever since its task has
been to look for and offer new ways of studying and learning, to question
the already existing school system and to complete to that. In other words
its task is to meet the learning demands that are not otherwise met in the
prevailing education system. Online Upper Secondary School (nettilukio in
Finnish) was established in 1996 bearing this task in mind.
Online Upper Secondary School started with and has been following
two key ideas ever since: openness and trust. Openness in the sense that the
school is open 24/7/12 and in the sense that the learning material has been
available and accessible by anyone interested from the very beginning. The
school can be reached from any place in the world as the whole programme
of upper secondary school can be studied online, from a distance. There are
no terms or semesters and the academic year is the whole calendar year. All
the courses are ceaselessly available online so that the students can pick
any course any time.
Trust in the sense that no police forces or customs were established to
control the students. Instead, the school wanted to trust its students. There
are no exams in the school but the students have a lot of learning assignments
that they do and the teachers give feedback on. The students also
write learning logs. A portfolio that contains the learning assignments and
the learning log provide the basis for the course assessment and the grade.
The students
Each and every student has a specific reason to join Online Upper
Secondary School. No one is pushed there automatically from a local
comprehensive school, for example. The age scale of the students spans
from 16 to ca 75. They are mainly adults working full time and in various
phases of life with various learning and studying capacities. The student
profiles include among others
• professional athletes
13

14
• people working in shifts
• parents taking care of their small children at home
• entrepreneurs
• people living abroad
• people with health problems
• people with negative school history
• people living in sparsely populated areas
From listening towards dialogue
Thirteen years ago we started with thirteen students that studied quite
independently. It was more about giving and receiving information and
making the learning visible mainly by writing essays etc. The interaction
between a student and a teacher/tutor worked fine but there was little
interaction between the students. Now the students outnumber 500 and we
are on the way from listening to dialogue and collaboration.
The general debate related to e-learning in Finland has mainly moved
from talking about web2.0 technologies to talking about social media and
how it can be used for supporting learning. Thus the focus has shifted from
technology and tools to people and collaboration. Social media in itself is a
bit challenging as a concept as it is defined in various ways. One definition
that is quite commonly used is formulated by Eija Kalliala and Tarmo
Toikkanen. In their book about Social Media in Education (Kalliala ja
Toikkanen, Sosiaalinen media opetuksessa, 2009) they define social media
as “a process in which individuals and groups construct collective
meanings with the help of content, communities and web technologies”. In
this definition the individuals, working together and sharing are in focus,
not the technologies. Also in this article and presentation the technologies
are seen only as a means to an end. As it has been said, without people,
web2.0 is just an empty kitchen with a nice set of shiny appliances but
nothing bubbling in the kettle on the stove.
Three settings to choose from
In Online Upper Secondary School the students can choose between
three ways to accomplish courses. Using a food metaphor, they can choose
if they want to enter a buffet, an à la carte restaurant or the kitchen in order
to learn to cook.

Buffet / Non-stop-courses
Each student is free to pick any upper secondary school course in
his/her schedule any time he/she wants. The buffet table is always open and
the student can choose any dishes he/she favours at his/her own phase (i.e.
according to his/her personal learning plan). Studying on this path is quite
independent and sometimes lonely, too. It may be pretty quiet at the dinner
table as everyone is having his/her dinner at various times. Even if the
studying is independent of point of time, the buffet offers no fast food as
the learning always takes its time, no matter how flexible the frames.
Web2.0 technologies provide the buffet with facilities via the online
learning environment but the studying is not very social or shared.
Interaction is limited mainly between student and teacher (skype, chat, email
etc.).
À la carte / Collaborative courses
Several times a year, the table is also laid with so called collaborative
courses. They begin and end on fixed dates. Booking the table beforehand
is necessary and the students had better be there when the chef is available
and food is warm. When sitting around the virtual table the students are
able to work on issues together and use each others as resources. This is not
possible in the buffet. Anyway, also this restaurant is located in a closed
learning environment and the door is shut from the rest of the world. Only
the students and the teachers have the VIP badges to access the restaurant.
Discussion forums, wikis and virtual conferencing tools are widely
used in collaborative courses.
Cooking courses in the kitchen / Phenomenon based learning
In addition to these two settings, Otava Folk High School offers its
students courses where they can learn to cook and prepare a meal together
with other people.
In stead of enrolling in a course in a specific subject such as mathematics,
biology or philosophy, the student has a chance to grasp a bigger
entity, a real life phenomenon. The phenomena so far studied at Otava are
among others hunger and thirst, welfare state, piracy and human being 2.0.
The idea is to integrate various subjects in the studying of the phenomenon.
The student can choose his/her approach to the phenomenon him/herself,
set his/her targets him/herself and thus choose which (upper secondary
school) subjects and courses he/she wants to complete.
15

As the phenomena to be studied are authentic, real life phenomena, it
would be quite contradictory to close the studying behind school doors.
That is one reason why we have taken the phenomena out in an open and
public online environment http://ilmiopohjaisuus.ning.com so that people
in various roles and with different interests can attend. There are project
managers, pedagogues, experts, media tutors, subject teachers – and students,
of course. Lurking is also allowed and anyone interested also from
other schools and from outside the school world is welcome. The roles are
often mixed and the teacher doesn’t have to be an expert in everything.
Expertise can be found also outside the school or – as it often is – among
students.
In the food metaphor, the people who join the cooking course prepare a
meal together. First they decide what they want to cook, which entity they
want to grasp. Whether to cook Italian, Mexican or Nepalese. Everyone is
allowed to approach the theme from his/her interest. Thus someone might
like to find out about the local food culture and traditions, another one
about nutrients and health issues. Someone else might be interested in the
raw materials needed, where and how they are grown, how sustainable the
growing is, if they can be bought in Finland, how sustainable the transportation
of them is etc. Experts can be invited to join when their expertise is
needed. The chef might not be needed at all or it can be anybody, not
necessarily the teacher. As everyone brings his/her own approach and
learning to the same table, the result is much more than anyone could have
achieved alone or with just the teacher.
Web2.0 technologies have a lot to offer in this kind of learning and
studying. Tools such as blogs, wikis, video conferencing and social bookmarking
make the life so much easier for those in the kitchen. Anyway, it is
more a question of an attitude and a change of culture than a question of
tools. In the end, the tools have existed in one way or another for already
several years now. The teachers are used to being authorities and experts,
used to being the ones that have access to the knowledge. The students are
used to presenting their work only in finished and completed form as they
have traditionally been assessed as such. Anyway, social media is not about
completed and shiny papers. It is about hopping on a moving train, taking
risks, tolerating uncertainty, tolerating incomplete world, flexibility to
change plans while on the road. It is also about trust, respect and sincerity
just like any interaction between people always has been. But maybe it is
above all about courage to share and publish incomplete ideas for others to
grab and refine further.
16

Do we let the students in the kitchen?
The school as an institution was established in a world in which
information and knowledge were more or less stabile. The teachers had an
exclusive right to the information and their job was to transfer it to those
who didn’t have it yet. Now the critical issue related to school and
teachership is whether we let the students cook or not. I.e. if we encourage
the students to take an active role and start constructing knowledge themselves.
And if we go one step further, we as teachers have to ask ourselves
if we let the students also decide what they want to learn and how they
want to learn. If we open the kitchen door and let the students in, we run
the risk that the meals prepared by the teacher might not be that attractive
any more.
Taru Kekkonen is a teacher and a department head
at Otava Folk High School. She has been in charge
of Online Upper Secondary School for Adults /
Nettilukio since its founding in 1997. She is
currently representing Otava in the Comenius project
te@ch.us – Learning community for Web2.0
teaching.
17

COMPETENCIES, INNOVATION, NETWORKING –
SUSTAINABILITY
Márta Turcsányi-Szabó, turcsanyine@ludens.elte.hu
Eötvös Loránd University (ELTE University), Hungary
Introduction
The 21st century is dedicated to bring up a knowledge-based society in
which required competencies strive to follow the extremely fast development
of tools that are needed for enhanced work and Life Long Learning.
But, the structure of teacher education is not suitable to handle the extent of
changes going in our daily lives influencing the next generation of learners.
Thus, there needs to be a sustainable flow of innovation continuously
shaping public education in order to bring up a generation that can stand up
to requirements within the future workforce.
Besides, science and computer engineering related jobs are endangered
by the decrease in number of students entering related studies worldwide,
not to mention those wanting to become teachers, especially in our
countries! We need to maintain interest in computer studies by making sure
that the next generation not only becomes a user of computers as an
autonomous learner and as a tool for performing job related functions, but
also understands how 'things work within the system'.
Teacher Education Program
At ELTE University's general teacher education programs are being
renewed and mostly taught by younger staff belonging to the Net
generation or early adapters, so they themselves are aware of the needs and
present life-style of learners and can motivate them more easily to adapt to
new tools and methodologies, utilising Web 2.0 tools for creating their own
Personal Learning Networks, applying methodologies based in social
networks from Constructivism to Connectivism.
One of the courses (taught by the author) “Learning Technologies”
attempts not just to teach about learning technologies and their adaptation
within the learning processes, but also to lead students to become active
members in knowledge building within a larger learning community,
adding their own values to enrich the outcome and be able to communicate
through different disciplines.
18

Fig. 1. Learning Technologies course process
The basics of Web 2.0 are taught through the use of Edu 2.0
(http://www.edu20.org/) Learning Management System and is enhanced
through engagement of several other tools in relation to a chosen topic
(Learning Technologies course page: http://matchsz.inf.elte.hu/TT/). Experiences
are blogged and Tweeted ending in a final presentation, which
presumes knowledge building to develop within the whole community.
Resources
All Faculties have developed and constantly update their innovative
recourses and aim to share them throughout the full spectrum of teacher
education with other teaching staff at university as well as reach out to help
fresh teachers entering their profession at school and effecting practicing
teachers in service. Recourses are being collected and integrated into
accessible platforms to share and upgrade them continuously. T@T lab
(established by the author, former TeaM lab) is leading in localisation and
development of learning environments (Turcsanyi-Szabo, 2010a). Yearly
conferences are being held and a new Journal was issued on Educational
Technology by ELTE University Faculty of Education and Psychology
(Turcsanyi-Szabo, Olle, 2010; Olle, 2009).
19

Mentoring Network
A mentoring network is being set up to provide help and guidance for
those starting to adapt to new tools and methodologies within the whole
range of the education system. Putting the learners in the middle of the
process and orienting them into learning possibilities that develop their own
needs, raise required competencies, become autonomous learner of knowledge
on demand and keep their motivation alert to accommodate changes.
A Web 2.0 supported community portal lies at the heart of the network that
provides connectivity.
Fig. 2. T@T network (Turcsanyi-Szabo, 2010b) –
http://grou.ps/tethalo/
Collaboration was established between faculties doing research together
on topics concerning innovation in learning and the network invites
other universities and educational institutes as well as industry in relation to
emerging tools for learning to join the network and take part in the
dissemination of innovation in order to maintain sustainability.
IFIP Education Network
A very similar network is being set up for IFIP Education community
allowing scholars, practitioners to join freely upon verification of related
status and activities within LinkedIn network (http://www.linkedin.com/).
This international network provides an upgrade for students to enter and be
active part on international activities.
20

Fig. 3. IFIP Education network (Turcsanyi-Szabo, 2010c) –
http://grou.ps/ifip_education/
Conclusion
Although at an early stage, we have experiences of good practices, a
critical mass of continuously increasing younger generation of educators
and our good will to make this project succeed and flourish for the benefit
of the next generation.
References
TURCSANYI-SZABO M. (2010a): Updates of developments at TeaM Lab, ELTE,
http://www.slideshare.net/Turcsi/team-lab [accessed 2010-09-18]
TURCSANYI-SZABO M., OLLE J. (2010) ICT Network for teacher training. In:
Educational Informatics Conference. ELTE, 2010 January,
http://oktinf.elte.hu/konferencia2010/ [accessed 2010-09-18]
(Chief ed.) OLLE J. (2009) Journal of Educational Informatics. ELTE PPK,
established in 2009, http://oktatas-informatika.hu/ [accessed 2010-09-18]
TURCSANYI-SZABO M. (2010b): T@T network model.
http://prezi.com/dict1whnts4e/tt-network/ [accessed 2010-09-18]
TURCSANYI-SZABO M. (2010c): IFIP TC3 network model.
http://prezi.com/l8v09u_ckg77/ifip-tc3-network/ [accessed 2010-09-18]
21

22
With more than 25 years of experience in research
and design of educational tools for K-12, Márta
Turcsányi-Szabó, Ph.D., is the head of Media Informatics
& Technology Group within Eötvös Loránd
University in Hungary and her main teaching area is
Informatics Teacher Training and Media Technology
studies for Computer Science majors.
Web: www.inf.elte.hu/MOT/
Twitter: www.twitter.com/MarTuSz
LinkedIn: hu.linkedin.com/in/martaturcsanyiszabo

MEDIA LITERACY AND NEW HUMANISM
Tapio Varis, tapio.varis@uta.fi
University of Tampere, Finland
In an intercultural world communication necessarily mediates different
values and cultural behaviours. Great civilizations and cultures have very
different patterns of communication and use different senses in a different
way. In consequence, if a truly global information society is to be created,
more attention should be given to the diversity of cultures and the coexistence
of different civilizations and cultures.
The concept of digital literacy in a broad sense is a way of thinking,
but it can also be understood as complementary to the concept of media
education and even synonymous with media literacy. Digital literacy as
media literacy aims to develop both critical understanding of and active
participation in the media. In the discussions in UNESCO Communication
and Information Sector, for example, digital literacy is understood to enable
people to interpret and make informed judgements as users of information
supports and sources and it also enables them to become producers of
media in their own right. Digital and media literacy is about developing
people’s critical and creative abilities.
Digital literacy is not just a simple operative and technical consciousness
that is made up of nothing more than technical knowledge. Digital
literacy is the complex acquisition process of an individual of humanity
combined with their abilities and intellectual competencies (perceptive,
cognitive, emotive) and practical competencies (physiological and motor).
These correspond to the technological transformation of the last decades in
the twentieth century – the technological change of the Information Society.
To reduce digital literacy exclusively to the skills of using a computer is
a crude simplification and a loss in meaning. Using a computer requires
diverse and complex previous knowledge. It also introduces the individual
and humanity to new contexts, which demands mental, intellectual, profound
and complex changes.
In essence, digital literacy is a complicated process that consists of
acquiring a new tekne. This Greek term means the ability of art or craft by
an individual or humanity. We are facing the transformation of the most
profound tekne that humanity has ever experienced.
The challenges to peace and open, multicultural communication can be
characterized by the transition from an industrial society to an information
23

society with the need of digital competences. The dynamics of globalization,
mobility and pluralism result in a multicultural world. A higher degree
of individual flexibility in combination with the need for tolerance and
responsibility are connected to the demand for sustainable development.
The promotion of higher quality and equal educational opportunities
become central issues of educational institutions.
The study of complexity has brought science closer than ever to art,
Knowledge has gone through a cycle from non-specialism to specialism,
and now back to interdisciplinarity, even transdisciplinarity. Art deals with
the sensual world (media as the extension of senses) and the holistic
concept of human being. Traditional knowledge has been disciplinary
based although increasingly interdisciplinary.
In the vocational field knowledge is also contextual and needs to be
created in application – learning by doing. This also reflects local and
regional realities. The Western philosophy is characterized by analytical,
scientific, objective, rational and critical thinking while the Eastern
approach is characterized by synthesis, literature and art with a subjective
and emotional thinking. Both cannot and should not dominate other, but
should have close dialogues between them. In a sense, many of the basic
issues where already discussed in ancient Greece by Socrates, Plato and
Aristotle.
Aristotle’s “Poetics” is of particular importance to understand the balance
between different senses of the human being and the combination of
sound, drama, and text like in modern multimedia. Also Aristotle’s definition
of rhetoric as the faculty of discovering in any given case the available
means of persuasion is a relevant approach to analyse the influence of
modern media.
In order to learn new technologies and become digitally literate new
forms of learning paths have to be developed utilizing all forms of learning,
especially at work and non-formal environments. At the same time special
attention should be given to teacher education in information and communication
skills and competences. The period of transition that we are now
living differs from the periods of change of older dominant media.
Traditional print and electronic media were introduced within a period of
reasonable length and when we moved to the active use of a new form of
communication, we could also have a rough estimation of the economic
and social impacts of it, and train new professionals for the media and
support people for the institutions. Now different forms of communication
and technologies integrate and converge with a speed that hardly anyone
24

has the time or ability to assess all of the consequences, real possibilities, or
problems. In a positive sense, people may be able to speak more directly to
each other without former restrictions.
The cultural dimension in the communication and technology applications
bring also the dimension of emotions and affection and the spirit of
sharing and caring to the process. The social dimension requires inclusive
policies. Internet does not automatically promote social understanding and
integration. In an intercultural world communication necessarily mediates
different values and cultural behaviours. Great civilizations and cultures
have very different patterns of communication and use different senses in a
different way. In consequence, if a truly global information society is to be
created, more attention should be given to the diversity of cultures and the
co-existence of different civilizations and cultures.
References
TORNERO P., MANUEL J., VARIS T. (2010) Media Literacy and New
Humanism. UNESCO/International Institute of Technology for Education,
Moscow, in print 2010.
VARIS T. (2010) Understanding Media Literacy. In Carlsson U. (Ed.): Children
and Youth in the Digital Media Culture, NORDICOM Yearbook 2010,
Gothernburg, pp.75–84.
(Eds.) VARIS T., ALAGTASH S. (2008) Ubiquitous Ict for Sustainable Education
and Cultural Literacy,
http://www.minedu.fi/OPM/Kansainvaeliset_asiat/kansainvaeliset_jaerjestoet/u
nesco/suomen_unesco-toimikunta/sutjulkaisuja?lang=fi [accessed 2010-09-18]
Prof. Tapio Varis is the Chair of Professional Education,
with an emphasis on global learning environments, at the
Research Centre for Vocational Education, University of
Tampere, Finland, and the UNESCO Chair in Global E-
Learning. He is a Principal Research Associate at
UNESCO-UNEVOC International Centre for Technical
and Vocational Education and Training, and a member of
the Governing Board of the UNESCO Institute for
Information Technologies in Education, the European
Commission Media Literacy Expert Group, and the Digital
Literacy Expert Group. He is also the acting President of Global University
System (GUS) and a Media Scholar at the Universities of Helsinki and Lapland
well as the University of Art and Design in Helsinki. He is media education
expert of the Finnish Board of Film Classification, and the Ministry for
Education, and a contributor to the Media Literacy Education activities of the
Alliance of Civilizations Forums of the UN.
Prof. Varis has held various posts throughout his career, including Rector of
25
the University for Peace (created by the UN) in Costa Rica; Chair of Media
Studies in the University of Tampere, Finland; and Director of Tampere Peace
Research Institute. He has been visiting professor in many parts of the world,

Education, and a contributor to the Media Literacy Education activities of the
Alliance of Civilizations Forums of the UN.
Prof. Varis has held various posts throughout his career, including Rector of
the University for Peace (created by the UN) in Costa Rica; Chair of Media
Studies in the University of Tampere, Finland; and Director of Tampere Peace
Research Institute. He has been visiting professor in many parts of the world,
including Mexico, Venezuela, United States, Spain, and Austria. Prof. Varis
has authored approximately 200 scientific articles on topics such as “Global
Peace through the Global University System”, “The New Media, Cultural
Identity and Integration in the New media World” and “Values and Limits of
the Global Media in the Age of Cyberspace.” He contributes to scholarly
publications as well as to print and broadcast media. He holds a Masters and
Doctor of Social Science from the University of Tampere, Finland.
26

SOCIALINIŲ MOKYMOSI BENDRUOMENIŲ KŪRIMAS
Tomas Blažauskas, tomas.blazauskas@ktu.lt
Kauno technologijos universitetas
Kristina Zinkevičiūtė, kristi27@gmail.com
Socialinis mokymasis ir jo įrankiai
Nepaisant lig šiol vykusių tyrimų ir įdėtų didelių pastangų, šiuo metu
vis dar mėginama suvokti, kaip žmonės mokosi, suprasti – kodėl kartais
atmetamos (nebenaudojamos mokymuisi) mokymosi platformos. Pastebėta,
jog technologinės priemonės pačios savaime negali užtikrinti efektyvaus
mokymosi proceso. Efektyviam mokymuisi reikalinga socialinė aplinka,
kuri skatintų mokymosi tikslų siekimą. Socialinis mokymasis – toks mokymasis,
kuris vyksta socialiniame kontekste. Žmonės mokosi vieni iš kitų
įtraukiant stebėjimą, imitavimą, modeliavimą (Abbott, 2007).
Mokymosi procesai besimokančioje visuomenėje, naudojančioje
socialinius tinklus yra sunkiau valdomi nei formalaus mokymosi aplinkose.
Tokiose bendruomenėse dažnai visi nariai yra lygūs, neturi iš anksto
nusakytų rolių, kurios laikui bėgant priklauso nuo įgyjamos reputacijos.
Besimokančiosios visuomenės nariai neretai patys kelia sau mokymosi
tikslus, nusistato mokymosi kelią ir priemones. Tam tikrai daliai narių
mokymasis netgi nėra tikslas – jie mokosi, nes jiems smagu dalyvauti
bendruomenės veikloje. Taigi, besimokantysis atsiduria heterogeninėje
aplinkoje, kurios jis nekontroliuoja, kurios nariai turi skirtingus tikslus ir
skirtingus motyvus. Čia daug reikšmės įgauna socialinio mokymosi
įrankiai, kurie turi įgalinti bendruomenės savireguliaciją, asmeninės mokymosi
aplinkos susikūrimą ir bent dalinį mokymosi proceso valdymą.
Socialinio mokymosi įrankiai buvo kuriami ir anksčiau, tačiau visiškai
atsiskleidė įsigalėjus Web 2.0 ideologijai. Personalinės mokymosi aplinkos
turi pakankamai gerus įrankius, kurie gali palaikyti personalinio (savireguliuojančio)
mokymosi ideologiją, tačiau neretai didele kliūtimi tampa
motyvacija, kurią sunku išlaikyti mokantis savarankiškai ilgą laikotarpį.
Dar yra išskiriamos ir grupinės aplinkos, kurios paremtos neformaliu
mokymuisi bei asmeninių aplinkų įrankiais, tačiau turi daugiau priemonių
grupinei veiklai vykdyti ir kontroliuoti.
Portalas www.arzinai.lt
Prieš dvejis metus mes inicijavome mokymosi bendruomenės portalo
www.arzinai.lt sukūrimą siekdami apjungti socialinių, asmeninių ir grupinių
27

aplinkų teikiamus privalumus tam, kad suburtume ir išlaikytume
gyvybingą, savi-reguliuojančią mokymosi bendruomenę. Pagrindinis dėmesys
skirtas motyvacijos užtikrinimui. Motyvaciją stengiamasi užtikrinti
remiantis keturiais pagrindiniais aspektais: smagumu, konkurencija, reputacija
ir socialiniu kūrybiškumu.
Dalyvavimo bendruomenės veikloje procesą galima įvardinti tokiais
žingsniais: 1) bendruomenės nariai žaidžia jiems patinkančius edukacinius
žaidimus; 2) bežaisdami, už įveiktas užduotis, nariai gauna vis daugiau
taškų ir pradeda konkuruoti su kitais bendruomenės nariais; 3) pasiekę tam
tikrą lygį jie įgauna atitinkamą reputaciją (nusakomą rangu) ir rūpinasi jos
išlaikymu; 4) kai kurie nariai pradeda patys kurti uždavinius dalyvaudami
konkursuose bei siekdami būti įvertinti bendruomenės dalyvių.
Mokymosi resursus, kurie yra kuriami ir naudojami šiame portale, galime
skirstyti į tokias grupes: 1) recenzuojamos „Azinos taurės“ užduotys,
kur patenka tik patikrinti ir pripažinti tinkamais uždaviniai; 2) nerecenzuojamos
„Mėgėjų taurės“ užduotys, kur nariai gali tobulinti savo įgūdžius, o
geriausios užduotys perkeliamos į recenzuotų uždavinių skiltį; 3) žemėlapių
užduotys: naudojantis geografinių informacinių sistemų žemėlapiais
(teikiamais „Google“ kompanijos) reikia kuo greičiau rasti atitinkamus
objektus; galimos istorinės, geografinės, pasaulio pažinimo užduotys;
4) dėlionės: reikia sudėlioti į gabaliukus suskaidytus paveikslus. Dėlionės
irgi skiriamos į dvi grupes – dėliones, kurias kuria tinklalapio nariai (nerecenzuojamos)
ir tinklalapio kūrėjų sukurtos dėliones, kuriose vaizduojami
istorijos, meno, biologijos ir kiti pažintiniai objektai; išsprendus, kaip
prizas, pateikiamas to objekto aprašymas; 5) teminiai kvizai, kryžiažodžiai,
žodžių išbraukymo užduotys.
Asmeninę mokymosi aplinką bei portfelį nariai gali realizuoti profilio
pagalba. Į profilį galima įjungti įvairias programėles: minčių ir užduočių
žemėlapius, sukurtų ir įveiktų užduočių sąrašus, failų įkėlimo ir naudojimo
priemones, išorines programėles, realizuotas kaip javascript įskiepiai (vadinamieji
widgets).
Grupinės aplinkos iš esmės turi tas pačias programėles, tik jos skirtos
visos grupės veiklai apjungti. Pavyzdžiui, sukurtų užduočių programėlė
skirta visų grupės narių sukurtoms užduotims pateikti.
Grupės mokymosi veikloms bei užduočių atlikimo sekoms vaizduoti
naudojami minčių žemėlapiai.
28

Apibendrinimai
Sukūrus tinklalapį kilo įvairių problemų, kurių dalis nėra iki galo
išspręstos lig šiol. Didžiausia problema – mokymosi objektų kokybės valdymas.
Tai yra mūsų tolesnių tyrimų sritis. Iš kitos pusės, buvo suburta
gyvybinga mokymosi bendruomenė, kurią sudaro apytiksliai 5000 narių.
Per dvejų metų laikotarpį sukurti 465 recenzuoti ir 276 nerecenzuoti
uždaviniai, 67 tinklalapio kūrėjų ir 65 narių dėlionės, 6 įvairios apimties
žemėlapių uždaviniai. Bendruomenės kūrinius pripažino mokyklos, kurios
naudoja uždavinius mokyklos leidinių skyrelių medžiagai bei pamokoms
organizuoti, universitetai (KTU konkurse „IT galvosūkiai“ naudojami
bendruomenės sukurti uždaviniai, susiję su informacinėmis technologijomis).
Literatūra
arzinai.lt: Mokslo ir žinių populiarinimas. www.arzinai.lt [žiūrėta 2010-09-18]
ABBOTT L. (2007) Social Learning Theory.
http://teachnet.edb.utexas.edu/~lynda_abbott/Social.html [žiūrėta 2010-09-18]
Doc. Tomas Blažauskas dirba Kauno technologijos
universitete, programų inžinerijos katedroje. Kartu
su bendraautoriais yra parengęs 6 mokomąsias knygas,
virš 30 straipsnių moksliniuose žurnaluose bei
konferencijų pranešimų medžiagoje. Dalyvavo 4
tarptautiniuose ir viename Mokslo ir studijų fondo
projekte. Pagrindinės tyrimų kryptys: e. mokymosi
technologijos, žaidimų panaudojimas mokymosi
procese, architektūrinis programų projektavimas,
saityno sistemos.
Kristina Zinkevičiūtė priklauso mokslo populiarinimo
tinklalapio „Arzinai.lt“ kūrėjų grupei,
organizuoja bendruomenės renginius, kuria geografinius
ir pasaulio pažinimo edukacinius žaidimus.
KTU Ekonomikos ir vadybos fakultete įgijusi vadybos
ir verslo administravimo magistro laipsnį. Darbo
kryptys: edukacinių žaidimų kūrimas, tinklalapio
„Arzinai.lt“ konkursų organizavimas, naujų mokymosi
galimybių socialinėje bendruomenėje tyrimai.
29

ŠVIETIMO PORTALAS „E. MOKYKLA“ IR KONKURSAS
„VIRTUALI KELIONĖ KLASĖJE“
Asta Buinevičiūtė, asta@emokykla.lt
Virginija Navickienė, virginija.navickiene@itc.smm.lt
Švietimo informacinių technologijų centras
Švietimo portalas „E. mokykla“ (http://portalas.emokykla.lt)
Švietimo portalas „E. mokykla“ veiklą pradėjo 2009 metais. Portalo
paskirtis – sudaryti sąlygas gauti edukacinę informaciją ir teikti elektronines
paslaugas švietimo darbuotojams, mokiniams ir jų tėveliams.
Švietimo portalo tikslai:
• ugdymo turinį padaryti prieinamą skaitmeninėje erdvėje;
• sudaryti sąlygas švietimo bendruomenėms tarp savęs veiksmingai
bendrauti elektroninėmis komunikavino priemonėmis;
• skelbti informaciją apie renginius, švietimo naujienas ir leidinius;
• sudaryti galimybę susikurti naudotojui savo asmeninę erdvę.
Apie konkursą „Virtuali kelionė klasėje“
„Virtuali kelionė klasėje“ – priemonė, padedanti pedagogams mokytis
vieniems iš kitų. Konkurso darbų šablonas parengtas remiantis Michael
Fullan‘o darbu apie mokytojų mokymosi ir dalijimosi žiniomis lankantis kitose
mokyklose svarbą mokyklos tobulinimui. Tokiu būdu mokytojai ne tik
skatinami naudoti informacines technologijas savo darbe, bet ir gilintis į savo
profesines žinias bei reflektuoti. Kiek tai įmanoma „Virtuali kelionė klasėje“
siekia atkurti tai, ką mokytojas patirtų lankydamasis realioje pamokoje.
Konkursas vykdomas kartu su UAB „Microsoft Lietuva“ kaip programos
„Partneriai mokyme“ dalis.
Konkurso tikslas – skatinti pedagogus domėtis IKT taikymu ugdymo
procese, dalytis IKT naudojimo patirtimi, rengti mokomąją, metodinę ir
informacinę medžiagą apie IKT taikymą ugdyme.
Konkurse dalyvaujantys pedagogai turi pateikti metodinę medžiagą
apie informacinių technologijų taikymą įvairių dalykų pamokose (išskyrus
informacinių technologijų kaip atskiro dalyko mokymą).
Konkurso statistika
Pirmasis konkursas „Virtuali kelionė klasėje“ buvo paskelbtas prieš
7 metus. Konkursui pateiktų darbų skaičius svyravo nuo 221 iki 328. Daugiausiai
darbų buvo pateikta 2006 m. (net 454 darbai).
30

500
450
400
350
300
250
200
150
100
50
0
221
221
221
255
255 257
255
Pateiktų paraiškų skaičius
129
454
431
45
120
420 420
396
385
189 185
87
60
140
2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
328
385
328
VKK
Pamokos
planas
Pamokos
idėja
Gautų
paraiškų
skaičius
Vertinamų
paraiškų
skaičius
Daugiausiai paraiškų sulaukiama iš Panevėžio m. savivaldybės. Lentelėje
pateikiamos aktyviausios savivaldybės.
Savivaldybė
Publikuotų darbų skaičius
2004 2005 2006 2007 2008 2009
Iš viso
Panevėžio m. savivaldybė 33 15 28 39 113 90 318
Kauno m. savivaldybė 31 15 50 34 13 11 154
Vilniaus m. savivaldybė 14 2 8 13 18 10 65
Lazdijų r. savivaldybė 10 6 13 10 8 5 52
Šiaulių m. savivaldybė 10 3 3 15 16 4 51
Panevėžio r. savivaldybė 1 2 19 18 7 1 48
Šiaulių r. savivaldybė 3 5 16 11 8 2 45
Radviliškio r.savivaldybė 2 5 8 5 18 5 43
Raseinių r. savivaldybė 5 1 2 8 9 3 30
Alytaus m. savivaldybė 3 7 12 3 1 0 26
Aktyviausiai dalyvauja Panevėžio „Vyturio“ vidurinė mokykla, Panevėžio
J. Miltinio vidurinė mokykla, Panavėžio „Verdenės“ pagrindinė
mokykla bei Panevėžio 5-oji vidurinė mokykla.
Konkurso vertinimo kriterijai
Pateikiama metodinė medžiaga turi būti paruoštą naudojant vieną iš
dviejų „Partneriai mokyme“ programos „Virtuali kelionė klasėje“ šablonų
(pamokos, pamokų ciklo, projekto išsamus aprašymas arba planas).
Mokytojai turėtų pateikti informacinių technologijų taikymo klasėje
aprašą taip, kad šia patirtimi galėtų pasinaudoti kiti pedagogai, aiškiai
atskleisti, kaip IT panaudojimas pagerino ugdymo procesą. Pateikiamas
darbas turi būti jau pritaikytas ugdymo procese, t. y. išbandytas.
31

Visus dalyvių pateiktus darbus vertina ekspertų komisija. Vertinimas
vyksta dviem etapais. Pirmojo etapo metu ekspertai vertina pateiktus
darbus pagal nustatytus kriterijus, antrojo – Švietimo informacinių technologijų
centro ir UAB „Microsoft Lietuva“ bendrovės atstovai dar kartą
įvertina geriausiai ekspertų įvertintus darbus ir iš jų išrenka nugalėtojus bei
paskelbia tinkamų publikuoti darbų sąrašą.
Vertinant pateiktus atsižvelgiama į tai, ar:
• pateiktas darbas atitinka Bendrąsias programas;
• keliami aiškūs, konkretūs, suprantami ir įgyvendinami tikslai, į rezultatus
orientuoti konkretūs, pamatuojami mokymosi uždaviniai;
• nurodyta, kokie mokinių gebėjimai ir kompetencijos ugdomi;
• nurodyti mokymo metodai, kurie atitinka keliamus tikslus ir skatina
pereiti nuo mokymo prie mokymosi;
• veiklos organizavimas skatina mokymąsi bendradarbiaujant;
• pateiktas veiklos planas;
• atsižvelgiama į individualią mokinių patirtį, jų turimas žinias, mokinių
amžių ir galimybes;
• nurodyti aiškūs ir konkretūs pasiekimo bei proceso vertinimo kriterijai;
• IKT priemonės naudojamos tikslingai, siekiant iškeltų tikslų;
• ugdomi mokinių IKT taikymo gebėjimai;
• atskleidžiama, kaip IKT panaudojimas pagerino ugdymo procesą;
• pateikta IKT naudojimo ugdymo procese praktika taip, kad patirtimi
galėtų pasinaudoti kiti pedagogai.
Papildomai gali būti atsižvelgiama į tai, ar:
• pateikiama mokytojo(-ų) atlikta analizė, kuri būtų naudinga kitiems
pedagogams;
• nurodyti ištekliai, resursai atitinka keltus tikslus;
• pateiktas detalus IKT naudojimo aprašas;
• pateikiamas dalyko ilgalaikis ar trumpalaikis planas;
• pateikiami besimokančiųjų darbai ir mokytojo metodinė medžiaga,
naudota darbe, atitinka keltus tikslus.
Pagal Švietimo informacinių technologijų centro ir UAB „Microsoft
Lietuva“ sprendimą, darbas pripažįstamas tinkamu publikuoti, jei bent vienas
iš dviejų darbą vertinusių ekspertų pastarąjį pripažįsta tinkamu publikuoti.
Mokytojų novatorių (nuo 2010 m. Švietimo forumas) metu apdovanojami
geriausių darbų autoriai. Pačio geriausio darbo autoriui ar autoriams
atitenka kelionė į Europos švietimo forumą. Kiti autoriai apdovanojami
UAB „Microsoft Lietuva“ prizais.
32

Kodėl ir kaip dalyvauti konkurse?
Tai terpė patirties sklaidai, mokymuisi, galimybė pasitikrinti, pažinti kaimyną
iš gretimos mokyklos, nestovėti nuošalyje ir nestebėti kaip dirba kiti. Tai
pasiryžimas ir noras gyventi kitaip...
Norint dalyvauti konkurse, reikia:
1. Užsiregistruoti švietimo portale http://portalas.emokykla.lt
2. Užpildyti „Virtualio kelionės klasėje“ konkurso šabloną. Jį galite
parsisiųsti iš http://portalas.emokykla.lt/vkk svetainės.
3. Įkelti savo darbą į konkurso svetainę http://portalas.emokykla.lt/vkk
(Įkelti naują darbą). Detalesnė informacija, kaip įkelti darbą, pateikta
diskusijų skiltyje.
Visus publikuojamus 2004–2009 m. konkursų darbus galima rasti internete
(http://metodika.emokykla.lt).
Literatūra
Švietimo portalas „E. mokykla“. http://portalas.emokykla.lt [žiūrėta 2010-09-20]
Konkursas „Virtuali kelionė klasėje“ [Konkurso svetainė]
http://metodika.emokykla.lt [žiūrėta 2010-09-20]
Asta Buinevičiūtė yra Švietimo informacinių technologijų
centro Švietimo portalo skyriaus vedėjos
pavaduotoja. Dalyvauja įvairiuose projektuose, skleidžia
IKT diegimo idėjas Lietuvos mokyklose. Dirba
kartu su UAB „Microsoft Lietuva“, įgyvendinant
projektą „Partneriai mokyme“. Darbo kryptys: švietimo
portalo idėjų sklaida, konkurso „Virtuali kelionė
klasėje“ organizavimas, rezultatų analizė, programos
„Partneriai mokyme“ koordinavimas.
Virginija Navickienė dirba metodininke Švietimo
informacinių technologijų centro Švietimo portalo
skyriuje, priklauso „Virtualios kelionės klasėje“ organizaciniam
komitetui. Dalyvauja įvairuose projektuose,
skleidžia IKT taikymo ugdyme idėjas. Yra
parengusi keletą straipsnių. Darbo kryptys: švietimo
portalo, IKT diegimo bei mokytojų gerosios patirties
idėjų sklaida, programos „Partneriai mokyme“ koordinavimas.
33

„BEBRAS“ – ŽAISKIME IR VARŽYKIMĖS DRAUGE
Valentina Dagienė, dagiene@ktl.mii.lt
Ieva Jonaitytė, jonaityte.ieva@gmail.com
Matematikos ir informatikos institutas
Apie „Bebro“ varžybas
Informacinių technologijų konkursas „Bebras“ atsirado 2004 metų pabaigoje
Lietuvoje. Netrukus varžybos patraukė užsienio šalių dėmesį.
Patrauklia konkurso idėja susidomi vis daugiau šalių, šiais metais jį
organizuos 15 valstybių: Austrija, Bulgarija, Čekija, Estija, Italija, Izraelis,
Latvija, Lenkija, Olandija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Šveicarija,
Ukraina, Vokietija (Bebras, 2010). Bandomąsias varžybas planuoja surengti
Rumunija, Egiptas, Rusijos Federacijos Sankt-Peterburgo regionas.
„Bebro“ varžybos rengiamos rudenį, paprastai spalio ar lapkričio mėnesį.
Lietuvoje šiais metais varžybos vyks lapkričio 9–12 d. Prieš tai, spalio
viduryje, bus bandomoji treniruotė.
Pateikiame 2009 metų „Bebro“ konkurse dalyvavusių šalių ir mokinių
suvestinę.
Šalis Dalyvių skaičius
Austrija 6302
Čekija 4069
Estija 3482
Italija 310
Latvija 828
Lenkija 10288
Lietuva 10357
Nyderlandai 8326
Slovakija 13942
Ukraina 13114
Vokietija 82886
Pastebima, kad mokinių susidomėjimas varžybomis kiekvienoje šalyje
didėja, jos tampa vis labiau žinomos. Varžybų rengėjai stengiasi atsižvelgti
į mokinių ir mokytojų galimybes, poreikius, kasmet tobulina užduotis, jų
pateikimo metodus, gerina organizavimo tvarką.
Kasmet pavasarį konkursą rengiančių šalių atstovai – informatikos
mokytojai, mokslininkai, inžinieriai – susirenka į kūrybinį keleto dienų
seminarą. Čia suformuojami preliminarūs būsimo konkurso uždavinių
34

inkiniai, dalijamasi praeitų metų patirtimi, diskutuojama konkurso ateities
perspektyvų ir vykdymo klausimais. Penketą metų šie seminarai vyko
Pasvalio r. Balsių malūne, po kartą surengti Lenkijoje (Torūnėje) ir Vokietijoje
(Dagstuhle).
Lietuvos mokiniai noriai dalyvauja „Bebro“ varžybose. Žinoma,
nepalyginsi su matematikos konkursu „Kengūra“ – matematikos mokytojai
aktyvesni ragindami mokinius dalyvauti... Vis tik galime pasidžiaugti, kad
pernai „Bebro“ konkurse dalyvavo virš 10 tūkst. mokinių iš visos Lietuvos.
Pateiktoje diagramoje matomas „Bebro“ dalyvių skaičiaus kitimas Lietuvoje
nuo pat organizavimo pradžios.
Dalyvių skaičius Lietuvoje
12000
10000
8000
6000
4000
2000
0
2004 2005 2006 2007 2008 2009 metai
Konkurso užduotys
„Bebro“ varžybų vykdymas ir tvarka panaši į matematikos „Kengūros“
konkurso. Dalyviai iki šiol buvo skirstomi į tris amžiaus grupes: benjaminai
(5–8 kl.), juniorai (9–10 kl.) ir senjorai (11–12 kl.). Pastebėjome, kad
neretai uždaviniai, tinkami penktokams, būna per lengvi aštuntokams, ir
atvirkščiai, todėl šiais metais planuojame pirmąją grupę perskirti į dvi:
benjaminus (5–6 kl.) ir kadetus (7–8 kl.).
Kiekviena amžiaus grupė sprendžia skirtingus uždavinių paketus po
24 uždavinius, kurie suskirstyti į tris grupes po aštuonis uždavinius: lengvi
(3 taškai), vidutiniški (4 taškai) ir sunkūs (5 taškai). Uždaviniai yra dviejų
tipų: pasirenkamųjų atsakymų (duodami keturi galimi atsakymai, iš kurių
vienas teisingas) ir interaktyvūs (pvz., reikia įrašyti skaičių, sudėlioti
dėlionę, pažymėti taškus, kelią grafe ir pan.). Kiekvienas dalyvis pradžioje
gauna 24 taškus. Už teisingai išspręstą uždavinį skiriamas nustatytas pagal
sunkumo grupę taškų skaičius, už nespręstą – 0 taškų, už neteisingai
35

išspręstą – atimamas ketvirtadalis uždavinio vertės taškų. Taigi daugiausiai
galima surinkti 120 taškų.
Per keletą metų pastebėta, kad uždavinius pagal turinį galima suskirstyti
į šešias kategorijas: informacijos samprata (informacijos pateikimas,
kodavimas, šifravimas), algoritminis mąstymas (algoritmų sudarymas,
vykdymas, programavimo elementai), kompiuterinių sistemų taikymai
(bendrieji principai, susiję su programinės įrangos, programų praktiniu
naudojimu), struktūros, šablonai, automatai (kombinatorika, diskrečiosios
struktūros – grafai ir pan.), bendrieji loginiai sprendimai (loginiai galvosūkiai,
kombinatorikos žaidimai, dėlionės), IKT ir visuomenė (socialiniai,
etiniai, kultūriniai IKT taikymo aspektai, teisiniai klausimai). Šios klasifikacijos
stengiamasi laikytis kuriant varžybų užduotis (Dagiene, Futschek,
2008; Dagiene, Futschek, 2009; Carteli, Dagiene, Futschek, 2010).
Dalyvių statistika
Nuo pat konkurso vykdymo pradžios Lietuvoje renkame statistiką apie
dalyvių skaičių, pasiskirstymą pagal amžiaus grupes, mokyklas, klases,
merginų ir vaikinų dalyvavimą, labiausiai domina sprendimų rezultatai:
kaip mokiniai sprendžia vienokius ar kitokius uždavinius, kas jiems lengva
ar sunku. Viename iš kūrybinių seminarų buvo atkreiptas dėmesys į
mergaičių ir berniukų sprendimų skirtumus, jaunesniojo amžiaus mokinių
galvojimo ypatumus ir pan.
Lietuvoje pastebėta, kad daugiausia dalyvauja 9 ir 10 klasių mokinių,
mažiausiai – 8 klasių (žr. praeitų metų varžybų diagramą).
Dalyvių skaičius
36
2000
1800
1600
1400
1200
1000
800
600
400
200
0
5 6 7 8 9 10 11 12 Klasė

Džiaugiamasi, kad „Bebro“ varžybose nemažai dalyvauja mergaičių.
Jei jaunesnėse klasėse jų skaičius artėja prie berniukų skaičiaus, tai to
nepasakysi apie vyresniąsias klases – čia žymiai daugiau dalyvauja
berniukų nei mergaičių. Pernai metų konkurso dalyvių skaičių santykis
parodytas žemiau esančioje diagramoje.
100%
80%
60%
40%
20%
0%
5 6 7 8 9 10 11 12 Klasė
Merginos
Vaikinai
Be to, vyresnių klasių mergaičių ir berniukų surinktų taškų vidurkiai
labiau skiriasi (žr. pateiktą grafiką).
Vidurkis
70,00
65,00
60,00
55,00
50,00
45,00
5 6 7 8 9 10 11 12
Berniukai
Mergaitės
Klasė
Konkurso vykdymas: „Bebro“ varžybų laukas
Konkursas vykdomas mokyklose – kompiuterių klasėse prižiūrint
mokytojui. Atsiranda problema – dažnai mokykloje esančių kompiuterių
skaičius nesiekia norinčių dalyvauti konkurse mokinių skaičiaus.
Pradėjome svarstyti galimybę leisti dalyvauti konkurse ir namuose. Tuomet
varžybas reikėtų organizuoti dviem etapais: masiniu – leidžiant dalyvauti
visiems ir bet kurių vietų ir atrankiniu – sukvietus geriausius varžytis
akivaizdžiai. Iš esmės keletas šalių jau daro šitaip:Estija, Nyderlandai,
37

Vokietija. Vokietijoje tai sulaukė didelio pasisekimo – pernai šios valstybės
konkurse dalyvavo virš 80 tūkst. mokinių.
Kiekviena šalis ar grupė turi susikūrusios savas varžybų sistemas. Lietuva
iki šiol naudojosi PDF grindžiama technologija. Nemažai nepatogumų
ir neaiškumų sukeldavo programinės įrangos, skirtos paleisti konkurso
užduotis kiekviename kompiuteryje, diegimas, taip pat mokinių atsakymų
įrašymas ir išsiuntimas organizatoriams.
Šiais metais nutarta naudotis interneto technologijomis, kuriama nauja
varžybų sistema, kuri pradėta vadinti vaizdžiau – „Bebro“ varžybų lauku.
Tikimės, kad internetinė sistema bus patogesnė, įprastesnė mokiniams
ir mokytojams. Pavyzdžiui, mokinių sprendimai bus automatiškai įrašomi,
taigi mokytojams nebereikės skaityti instrukcijų, kaip juos surinkti ir
išsiųsti.
Atsiras ir naujų galimybių, tikimės, kad jos padės nuodugniau išsiaiškinti
mokinių padarytas klaidas, o gal net žinių spragas. Mokytojai galės
stebėti mokinių sprendimų statistiką, t. y. galės daryti išvadas, kuris
uždavinys ar jų grupė (kategorija) mokiniams sekėsi sunkiau spręsti, kas ko
nežino.
Po varžybų visi uždaviniai bus sudedami į „Bebro“ varžybų lauką – čia
juos bus galima komentuoti, teikti pasiūlymų, užduoti klausimus ir gauti
atsakymus iš kitų mokytojų ar organizatorių. Tikimės, kad galimybė aptarti
uždavinius, sužinoti mokytojų ir mokinių nuomonę apie juos padės ne tik
konkurso dalyviams nuodugniau išsiaiškinti ir išmokti naujų dalykų, bet ir
konkurso organizatoriams geriau perprasti dalyvių poreikius ir lanksčiau
prisitaikyti.
„Bebro“ varžybų lauką jau galima testuoti. Visos naujienos skelbiamos
lietuviškoje „Bebro“ svetainėje (www.bebras.lt). Kaip sekasi užsienio kolegoms
skaitykite tarptautinėje „Bebro“ svetainėje (www.bebras.org).
Kviečiame 2010 m. lapkričio 9–12 d. dalyvauti „Bebro“ varžybose –
paraginkime mokinius.
Literatūra
Bebras: International Contest on Informatics and Computer Fluency. Available at:
www.bebras.org [žiūrėta 2010-09-13]
CARTELI A., DAGIENE V., FUTSCHEK G. (2010) Bebras Contest and Digital
Competence Assessment: Analysis of Frameworks. International Journal of
Digital Literacy and Digital Competence. Vol. 1 (1), January-March, IGI Pub.,
pp. 24–39.
38

DAGIENĖ V., PALTANAVIČIUS A., JONAITYTĖ I. (2010) Tarptautinės
informacinių technologijų varžybos: modelis ir patirties analizė. Informacijos
mokslai, 2010 (spausdinama)
DAGIENE V., FUTSCHEK G. (2008) Bebras International Contest on Informatics
and Computer Literacy: Criteria for Good Tasks. In: R. T. Mittermeir, M. M.
Syslo (Eds.), Informatics Education – Supporting Computational Thinking.
Lect. Notes in Computer Science. Vol. 5090, Springer, pp. 19–30.
DAGIENE V., FUTSCHEK G. (2009) Bebras International Contest on Informatics
and Computer Literacy: A contest for all secondary school students to be more
interested in Informatics and ICT concepts. In: Proc. 9th WCCE 2009,
Education and Technology for a Better World, 9th WCCE 2009, Bento
Goncalves; Paper-Nr. 161. http://www.wcce2009.org/proceedings/papers.html
Informacinių technologijų konkursas Bebras. [Lietuvos varžybų svetainė]
www.bebras.lt [žiūrėta 2010-09-13]
Prof. dr. Valentina Dagienė yra Matematikos ir
informatikos instituto Informatikos metodologijos
skyriaus vadovė, Vilniaus universiteto dėstytoja.
Parašė per 250 mokslinių ir metodinių straipsnių, 60
knygų, vadovavo per 30 projektų. Lietuvos mokslo
premijos (informatikos mokymas, mokomosios
programinės įrangos kūrimas ir lokalizavimas)
laureatė.
Ieva Jonaitytė dirba Matematikos ir informatikos
institute. Nuo 2007 m. yra „Bebro“ konkurso organizacinio
komiteto narė, rūpinasi uždaviniais, ypač jų
statistine analize. Baigė Matematikos ir matematikos
taikymų programą Vilniaus universitete. Domisi mokomųjų
programų lokalizavimu, informacinių technologijų
taikymu švietimui, dizainu, „Bebro“ užduočių kūrimu
ir analize.
39

„TE@CH.US“ PROJEKTAS – PASITELKIME WEB 2.0
TECHNOLOGIJAS MOKYMUI IR MOKYMUISI
Valentina Dagienė, dagiene@ktl.mii.lt
Anita Juškevičienė, anita@ktl.mii.lt
Matematikos ir informatikos institutas
Apie „Te@ch.us“ projektą
„Mokymosi bendruomenė antrosios kartos saityno technologijų
mokymui“ (Learning community for Web 2.0 teaching, sutrumpintai
Te@ch.us) – tarptautinis projektas, vykdomas pagal Europos Komisijos
Mokymosi visą gyvenimą programą, vienas jo partnerių yra Matematikos ir
informatikos institutas. Šio projekto tikslas – sukurti internetinę mokytojų
bendruomenę, besidominčią antrosios kartos saityno (Web 2.0) technologijų
taikymais pamokose. Projektu siekiama suburti kelių šalių aktyvius
mokytojus, dalintis patirtimi, apžvelgti Web 2.0 tyrimų ir mokslo darbų
kryptis, įvertinti perspektyvas.
Antrosios kartos saitynas ir jo technologijos
Pirmosios kartos internetas (Web 1.0) įvardijamas kaip skaitymo technologija
– kitaip ir būt negalėjo, nes tada interneto turinį tvarkė ir prižiūrėjo
išimtinai tinklalapius programuojantys specialistai. Tik vėliau atsirado
priemonės, leidžiančios nesunkiai kiekvienam individui rengti savo turinį.
Imkime enciklopediją „Britannica Online“ – ji skirta tik skaitymui. Vėliau
atsirado „Vikipedia“, kurios turinį generuoja jos naudotojai – čia jau
naudojama antrosios kartos saityno technologija. Supratimas apie internetą
ėmė keistis. Iš tikrųjų internetas ir jo technologijos pasikeitė daug anksčiau
nei atsirado Web 2.0 terminas. Pavyzdžiui, pirmoji vikio sistema buvo
sukurta 1994–1995 metais, bet tik 2004 metais O'Reilly Media ir MediaLive
surengė pirmąją Web 2.0 konferenciją. Čia ir buvo pirmą kartą įvardyta
Web 2.0 sąvoka.
Tim O'Reillis antrosios kartos saityną pristato kaip procesą, kai
dauguma paslaugų, veikusių kompiuteryje, perkeliamos į internetą, o kompiuterinės
įrangos valdymas perleidžiamas naudotojams. Antrosios kartos
saityno technologijos palengvina bendravimą, bendradarbiavimą, žinių
mainus. Išskiriama daugybė šios technologijos rūšių, sukurta daug įvairių
programų. Ugdymui skirtos svarbiausios rūšys parodytos pateiktoje schemoje.
40

Keičiantis technologijoms, kinta ir ugdymo procesas. Keičiasi mokytojo
vaidmuo, mokyklos organizacija, pamokos struktūra. Pamokose daugėja
integruotų technologinių priemonių, kurios lengvina mokymąsi ir daro jį
patrauklesniu. Vis dažniau naudojami modernūs metodai, mokomasi
bendradarbiaujant, remiamasi konektyvizmo ir konstruktivizmo teorijomis.
Interneto technologijos suteikia galimybę kurti virtualias bendruomenes,
skirtas tėvams ir mokyklai bendrauti, bendradarbiauti, keistis
informacija. Mokytojai siekia modernizuoti mokymo eigą, inicijuoja ir
valdo individualų ar grupinį mokymo procesą, informacines ir komunikacines
technologijas integruoja į pamokas. Keičiasi mokytojų požiūris –
suvokiama, kad neformalusis mokymas(-is) yra mokyklinio ugdymo dalis.
Antros kartos saityno technologijų taikymo pavyzdžiai ugdymo
procese
Siekiant pagerinti mokymą(-si) ieškoma vis geresnių būdų, kaip
motyvuoti mokinius ir sutaupyti laiką. Vienas iš tokių būdų yra interneto
technologijų taikymas pamokose. Esama įvairių taikymo galimybių.
Aptarsime pagrindines.
Tinklaraštis (angl. blog, iš web log) – paslauga, suteikianti galimybę
vienam ar keliems autoriams rašyti ir publikuoti savo rašinius, mintis,
idėjas. Šie tekstai vadinami įrašais (angl. posts). Jie pateikiami atvirkštine
chronologine tvarka, kategorizuojami, jiems priskiriami reikšminiai
41

žodžiai, vadinamosios žymės (angl. tags), be to, tinklaraščių skaitytojai gali
rašyti komentarus.
Tinklaraščių taikymas ugdymui:
• Paieška pagal kategorijas ar žymes suteikia galimybę mokiniams sukurti
susijusių žinių blokus, lengvai rasti ir dalintis informacija.
• Atvirkštinė chronologinė tinklaraščių tvarka skatina mokinį sekti savo
mąstymo eigą bėgant laikui, mokytojui suteikia galimybę matyti mokinio
darbo procesą.
• Galimybė komentuoti leidžia mokiniams skaityti savo draugų, mokytojų
ar tėvų kritinius pastebėjimus apie darbą, inicijuojamos diskusijos. Jei
tinklaraštį rašo mokytojas, jis gali sulaukti pasiūlymų iš savo mokinių.
• Rašydami tinklaraštį mokytojai gali pristatyti savo mokomo dalyko
turinį, aptarti sunkesnes vietas, skelbti naujienas mokiniams (pvz., namų
darbų užduotis, semestro atsiskaitymus).
Vikis (angl. wiki) – tai socialinio rašymo platforma, kurios turinį
(informaciją) kuria, pildo ir taiso patys naudotojai. Šioje interneto svetainėje
kiekvienas gali pateikti tam tikrą turinį neturėdami HTML ar kitų
programavimo kalbų. Naudotojai gali taisyti ne tik savo įrašus, bet ir kitus
čia esančius (jei sistema atviroji). Skaitytojai mato galutinę versiją – po
visų pataisymų. Kiekvienas pakeitimas išsaugomas kartu su modifikavimo
data. Yra galimybė komentuoti pakeitimus, teikti siūlymus, diskutuoti.
Vikio taikymas ugdymui:
• Galimybė taisyti turinį drauge daugeliui asmenų – tai labai tinka grupinio
darbo užduotims. Mokiniai bet kuriuo metu ir iš bet kurios vietos
(kur tik yra interneto prieiga) gali taisyti, pridėti ar ištrinti turinio dalis.
• Diskusijų erdvė suteikia galimybę diskutuoti rūpimu klausimu, tartis dėl
pakeitimų, teikti siūlymus, užduoti klausimus. Taip bendradarbiaujama.
• Yra galimybė sukurti susijusių žinių blokus ir saugoti naudingas nuorodas
šia tema.
• Mokytojas gali iš anksto parengti šabloną ir skirti mokiniams užduotis.
Pavyzdžiui, mokytojas parengia šabloną „Antrosios kartos technologijos“
su tokiu pradiniu turiniu: apibrėžimas, technologijų sąrašas, jų
aprašymai, straipsnis apie vieną kurią nors iš paminėtų technologijų.
Kiekvienam mokiniui skiriama užduotis – sukurti po straipsnį, kuris
aprašytų kurią nors iš modernių technologijų.
Bendro tekstų rengimo priemonės (angl. collaborative editing tools)
suteikia galimybę vienu metu keliems naudotojams taisyti tą patį dokumentą
(pvz., tekstą, grafiką), kurį galima įkelti, sukurti, keisti jo formatą
42

(pavyzdžiui, doc failą į pdf). Kiekvieno įrašo autorius gali būti identifikuotas.
Ši priemonė suteikia galimybę matyti, kokius dokumentus kas taiso,
stebėti atliekamus veiksmus, lyginti dokumentus ar taisymo versijas.
Bendro tekstų rengimo priemonių taikymas ugdymui:
• Bendro rašymo priemonės gali būti naudojamos atlikti užduotis grupėse.
Vienu metu mokiniai gali taisyti tą patį dokumentą, stebėti taisymus.
Visi pakeitimai yra įrašomi, fiksuojama, kuris naudotojas, ką pakeitė ir
kada, galima palyginti pradinio ir galutinio dokumento turinius. Tokiu
būdu mokytojas gali įvertinti kiekvieno mokinio atliktą darbą.
• Kai kurios priemonės turi komentavimo galimybę, kuri reikalinga diskusijoms.
• Šios priemonės suteikia galimybę kurti ir įrašyti įvairių formatų dokumentus.
Mokiniai, pavyzdžiui, raštinės programų paketą gali pasiekti
naudodamiesi naršykle.
• Publikuota medžiaga galima dalintis: tereikia nurodyti, kurį dokumentą
su kuriuo naudotoju ketinate dalintis, t. y. bendrai taisyti, pildyti, o gal
leidžiate tik skaityti. Mokytojas gali pateikti pamokos teoriją, užduotis,
jas taisyti ir vertinti.
Socialinio žymėjimo (angl. social bookmarking) paslauga suteikia
galimybę interneto naudotojui (arba grupei) fiksuoti, tvarkyti, ieškoti
pasirinktus interneto svetainių adresus ir susieti juos su reikšminiais
žodžiais (angl. tags), kurie apibūdina fiksuojamą tinklalapį, trumpai aprašyti
pasirinktas internetines svetaines. Kadangi naudotojas gali dalintis savo
interneto adresų sąrašu su kitais – šis žymėjimas vadinamas socialiniu.
Tokiu būdu pagal žymėjimus arba temą galima surasti panašių interesų
interneto naudotojų pažymėtas interneto svetaines. Naudotojai šiose sistemose
gali pridėti ir papildomos informacijos, pavyzdžiui, apie save: įdėti
savo nuotrauką, aprašymą, sritis, kuriomis domisi ir pan. Taip pat daugelyje
tokių sistemų yra galimybė palikti komentarus, reitinguoti nuorodas, importuoti
ir eksportuoti internetinių svetainių adresus. Asmuo įtraukęs nuorodą į
savo sistemą gali matyti kas dar ją yra įtraukęs ir kokias nuorodas, konkrečia
tema, tie asmenys yra sukaupę sistemoje.
Socialinio žymėjimo taikymas ugdymui:
• Mokiniai ir mokytojai gali lengvai sudaryti interneto svetainių registrą
arba pateikti literatūros šaltinių kuria nors tema sąrašą. Susistemintas
nuorodas (pavyzdžiui, sudėtas į tematinius katalogus ar priskyrus joms
reikšminius žodžius), galima lengvai pateikti kitiems.
• Galima stebėti mokinio pažangą vykdant tyrimą, kadangi žymimi tinklalapiai
išdėstomi atvirkštine chronologine tvarka.
43

• Mokytojas gali reitinguoti ar įvertinti pasirinktas interneto svetaines, taip
padėdamas mokiniui išsirinkti naudingiausius šaltinius.
• Galimybė keistis nuorodomis yra naudinga bendradarbiaujant skirtingų
disciplinų mokytojams ar mokykloms. Pavyzdžiui, tokiu būdu, matematikos
mokytojas gali parinkti medžiagą, susijusią su tema nagrinėjama
fizikos pamokoje. Skirtingų mokyklų tos pačios disciplinos mokytojai
gali bendradarbiauti, išnagrinėti ir pasirinkti tinkamiausias nuorodas.
Medijų dalijimosi paslaugų (angl. media-sharing services) tarnybos
leidžia pateikti įvairią informaciją (tekstinę, grafinę, vaizdinę, garsinę),
ieškoti, apžvelgti, komentuoti, priskirti reikšminius žodžius – keistis galima
vaizdo filmais, nuotraukomis, pateiktimis, dokumentais ir pan.
Medijų dalijimosi paslaugų taikymas ugdymui:
• Galimybė platinti ir keistis medijomis, skirtomis mokymui(-si), pavyzdžiui,
pateikti vaizdinę eksperimento medžiagą prieš laboratorinius
darbus, pateikti garso ar vaizdo paskaitas, kurios bus naudingos mokiniams,
nedalyvavusiems pamokoje, pateikti medžiagą užsienio kalbų
mokymuisi, pamokos pradžioje pateikti paveikslėlį ar vaizdo įrašą prašant
mokinių atspėti pamokos temą (tai skatina mokinių susidomėjimą,
juos aktyviną).
• Mokytojo publikuotas nuotraukas gali komentuoti mokiniai – vyksta
bendravimas ir bendradarbiavimas. Pavyzdžiui, mokytojas pateikia
skirtingų tapybos žanrų paveikslų su trumpais aprašais ir siūlo atpažinti
žanrus. Mokiniai komentuoja, rašo samprotavimus, kritikuoja.
• Taikant reikšminius žodžius galima greitai rasti tam tikrai temai naudingų
vaizdo įrašų, paveikslėlių pateiktims ruošti ir pan.
Socialiniai tinklai (angl. social networking) apibrėžiami kaip interneto
socialinės erdvės, skirtos palengvinti bendravimą, bendradarbiavimą ir
įvairaus turinio mainus. Jose naudotojai gali susisiekti vieni su kitais, siųsti
laiškus ir žinutes, kurti dienoraščius, ieškotis pažinčių, publikuoti įvairią
medžiagą, pateikti informaciją apie save.
Socialinių tinklų taikymas ugdymui:
• Galimybė kurti grupes, diskutuoti, įkelti nuotraukas, vaizdo filmukus ar
nuorodas. Mokiniai gali kurti tam tikrų žinių blokus, pavyzdžiui, galima
sukurti matematikų grupę, į kurią galėtų įsijungti dauguma miesto, šalies
ar šalių mokiniai, besidomintys matematika. Mokiniai galės kaupti
įvairią matematinę medžiagą, dalintis patirtimi, mokytis bendradarbiauti,
įgyti naujų žinių.
44

• Galimybė rašyti komentarus, diskutuoti tam tikroje erdvėje, dalykiškai
bendrauti, aptarti užduotis, spręsti problemas.
• Gali būti naudojama kaip patraukli erdvė, imituojanti virtualiąją klasę.
Joje dalyvauti galėtų ir mokinių tėvai, jie stebėtų mokinių pažangą,
bendrautų su mokytojais.
Sklaidos technologijos (angl. syndication technologies). RSS (angl.
Really Simple Syndication) – tai technologija, skirta informacijai surinkti ir
susisteminti iš įvairių interneto šaltinių, jų neaplankius. Prenumeruotas naujienas
galima susisteminti sudėliojus jas į teminius katalogus. Kadangi
naujienos pateikiamos su trumpais aprašais, galima net nesilankant svetainėse
atsirinkti reikiamą informaciją. Taip pat galima automatiškai sekti
(užprenumeruojant), surinkti ir susisteminti periodiškai atnaujinamą
naujausią informaciją. Ši informacija gali būti atsiunčiama ir el. paštu. Paprastai
tokią informaciją sudaro: internetinio šaltinio pavadinimas, trumpas
aprašas, nuoroda į jį, publikavimo data. Naudojantis sklaidos technologijomis
galima ir pasitikrinti savo el. paštą.
Skaidos technologijų taikymas ugdymui:
• Suteikia galimybę mokiniams ir mokytojams sužinoti apie naujus tinklaraščių
įrašus, sekti reikšminius žodžius socialinių žymėjimų sistemose,
sekti informacijos mainus, sužinoti naujienas.
• Galimybė dalintis sukauptomis naujienomis nusiunčiant nuorodą į tinklalapį
el. paštu ar tiesiogiai pakviečiant naudotis sistema.
• Mokytojas gali panaudoti užsakytas naujienas pradžios tinklalapyje.
Tokiu būdu mokiniai gali greitai sužinoti, kas naujo įvyko pasaulyje.
• Daugelyje šių programų yra galimybė komentuoti – šitaip vykdomos
diskusijos. Yra galimybė turiniui iš RSS konvertuoti į pdf failą ir šitaip
išsaugoti naudingas diskusijas.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad naujosios interneto technologijos
ir paslaugos padeda kiekvienam patenkinti savo poreikius, rasti sau
reikalingos ar tinkamos informacijos. Informacijos radimas, jos naudojimas,
bendravimas ir bendradarbiavimas suteikia galimybių gerinti
mokymą(si). Žinant, kokios technologijos kokias paslaugas teikia, galima
pasirinkti tinkamiausią būdą pamokai organizuoti.
Literatūra
ANDERSON. P. (2007) What is Web 2.0? Ideas, technologies and implications for
education. JISC Technology and Standards Watch, Report.
http://www.jisc.ac.uk/media/documents/techwatch/tsw0701b.pdf
45

BRYAN A. (2006) Web 2.0. A New Wave of Innovation for Teachning and
learning? EDUCASE Review, Vol. 41, Issue 2, p. 32–44.
D’SOUZA Q. (2007) Web 2.0 Ideas for Educators. A Guide to RSS and More.
http://web20teach.blogspot.com/2007/05/web-20-ideas-for-educatorsebook.html
ISAKSSON J. E-Learning and Web 2.0 Tools for Schools.
http://www.mindomo.com/view.htm?m=48511abbfb7e4145a33dbe6453d0f8af
REDECKER Ch., ALA-MUTKA K., BACIGALUPO M., FERRARI A., PUNIE
Y. (2008) Learning 2.0. The Impact of Web 2.0 Innovations on Education and
Training in Europe. Final Report. IPTS, JRC, European Commission.
SELWYN N. (2007) Web 2.0 applications as alternative environments for informal
learning – a critical review. Paper for CERI-KERIS International Expert
Meeting on ICT and Educational Performance, 16–17 October 2007, Session 6.
ŠIAUDVYTIENĖ E. (2007) Kitoks mokymasis su „Web 2.0“. Elektroninis
leidinys „Veidrodis“, 2007, nr. 5 (70).
VAN HARMELEN M. (2008) Briefing paper on Web 2.0 technologies for content
sharing: Web 2.0 – An introduction, Manchester. http://franklinconsulting.co.uk/LinkedDocuments/Introduction%20to%20Web%202.doc
46
Prof. dr. Valentina Dagienė yra Matematikos ir
informatikos instituto skyriaus vadovė, Vilniaus universiteto
dėstytoja. Parašė per 250 mokslinių ir metodinių
straipsnių, 60 knygų, vadovavo per 30 projektų.
Dirba įvairiose informatikos ir švietimo komitetuose.
Lietuvos mokslo premijos (informatikos mokymas,
mokomosios programinės įrangos kūrimas ir lokalizavimas)
laureatė.
Anita Juškevičienė dirba inžiniere Matematikos ir
informatikos institute, yra informatikos terminijos
komisijos sekretorė, tarptautinio mokslinio žurnalo
„Informatics in Education“ rengėja. Baigė Matematikos
ir informatikos mokymo ir dėstymo studijas
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos
fakultete. Šiuo metu yra informatikos inžinerijos
doktorantė.

KONSTRUKCIONISTINIS IR KONSTRUKTYVISTINIS
MOKYMAS
Tatjana Jevsikova, tatjanaj@ktl.mii.lt
Vilniaus universitetas
Jolanta Subatovič, jolanta.subatovic@gmail.com
Vilniaus r. Sudervės M. Zdziechovskio pagrindinė mokykla
Įvadas
Edukologai, psichologai, filosofai, mokytojai-praktikai, tėvai ir kiti,
kas susiduria ir nėra abejingas mokymui, nuolat kelia sau klausimą, kaip
pagerinti mokymą, padaryti jį efektyvesnį ir malonesnį, kaip skatinti
besimokančiųjų aktyvumą, kūrybiškumą ir savarankiškumą. Šie klausimai
buvo aptariami 2010 metų rugpjūčio mėnesį vykusioje konferencijoje
„Constructionism 2010“, kas ir padiktavo šio pranešimo tematiką.
Pirmoje straipsnio dalyje aptariamos konstruktyvizmu besiremiančios
mokymo(si) teorijos, o antroje – parodoma, kaip šių teorijų idėjas galima
įgyvendinti praktiškai taikant kompiuterinę mokymo priemonę Scratch.
Konstruktyvizmas ir konstrukcionizmas
Akivaizdu, kad mokymas nėra vien žinių perdavimas iš mokytojo
pusės ir žinių priėmimas, iškodavimas bei taikymas iš naujo iš besimokančiojo
pusės (Ackermann, 2010).
Norėdamas atsakyti į klausimą, kaip žmonės mokosi, Ž. Piažė
(J. Piaget) suformavo konstruktyvizmo teoriją. Svarbiausias Piažė tyrimų
rezultatas – vaikų bendrųjų mąstymo ypatumų įvairiais amžiaus tarpsniais
išskyrimas. Anot konstruktyvizmo teorijos, žinios palaipsniui dekontekstualizuojamos
(nuo „čia ir dabar“ iki „ten ir tada“), t. y. vaikai palaipsniui
gali atitolti nuo konkrečių objektų ir mintyse manipuliuoti simboliniais realaus
ar hipotetinio pasaulio objektais. Piažė akcentuoja žinių konstravimą iš
patirties: vaikui augant ir mokantis konstruojamos vis stabilesnės ir sudėtingesnės
žinių (mentalinės) struktūros, kuriomis naudodamasis vaikas
interpretuoja pasaulį ir išplečia savo eksperimentų lauko ribas (Piaget,
1954).
Konstruktyvizmo teorija paaiškina, kaip žmonės mokosi, tačiau nesiūlo
konkrečių pedagoginių priemonių ir metodų, kaip tokį mokymąsi efektyviai
organizuoti (Noss, 2010). Todėl formuojasi kitos, neokonstruktyvistinės
teorijos, kurios pripažindamos žinių konstravimo ypatumus, ieško
47

konkrečių būdų mokymuisi pagerinti. Viena tokių pedagoginių teorijų yra
konstrukcionizmas.
Konstrukcionizmo teoriją pasiūlė S. Papertas, žymus matematikas,
edukologas, informatikas, dirbtinio intelekto teorijos vienas iš pradininkų,
Logo programavimo kalbos autorius. Anot Paperto, mokymasis geriausiai
vyksta tada, kai besimokantysis aktyviai kuria išorinio pasaulio objektus (o
ne tik žinių struktūras, kaip mentalinius objektus). Konstrukcionistinį
mokymąsi gerai apibūdina frazė „mokymasis kuriant“ (angl. learning by
making). Tokį mokymąsi realizuoti padeda informacinės ir komunikacinės
technologijos (IKT).
S. Papertas apie konstrukcionizmą ir jo santykį su konstruktyvizmu
rašo: „Konstrukcionizmas turi tą patį požiūrį į mokymąsi, kaip konstruktyvizmas
(žinių struktūrų konstravimas), tačiau papildomai remiasi idėja,
kad tai geriausiai vyksta kontekste, kai besimokantysis yra sąmoningai
įsitraukęs į konstravimą tam tikro objekto, ar tai būtų smėlio pilis paplūdimyje,
ar visatos teorija“ (Papert, 1991).
E. Ackermann (2010) išskiria tokius svarbiausius konstrukcionizmo
bruožus ir santykį su konstruktyvizmu:
� Vaikai patys yra savo pažinimo priemonių ir išorinių realybių kūrėjai.
� Žinios ir pasaulis yra konstruojami ir interpretuojami naudojant tam
tikras priemones ir simbolius.
� Priešingai negu Piažė konstruktyvizmo teorijoje, konstrukcionizme
pagrindinis dėmesys skiriamas tam, kaip vaikai mokosi tam tikrame
kontekste naudodami savo ir kitų sukurtus objektus.
� Koncentruojamasi ties IKT vaidmeniu žmonių mokymesi.
Anot konstruktyvizmu besiremiančių teorijų (Ackermann, 2010):
� Pasaulis nėra statinis, nėra „tik laukiantis“, kol jo reiškiniai bus
atskleisti. Pasaulis keičiasi žmonėms su juo sąveikaujant.
� Mokymas negali būti tiesioginis. Vaikai interpretuoja informaciją
remdamiesi savo turimomis žiniomis ir patirtimi.
� Žinios nėra informacija, bet pamokos, kurias įsisaviname iš patirties.
� Mokytojas – ne scenoje esantis išminčius, o pagalbininkas, skatinantis
tyrinėti, išreikšti, dalintis.
� Mokymasis gali pagerėti ne tiek mokytojui ieškant naujų mokymo (angl.
instruction) metodų, kiek tobulinant konstravimo metodus, kuriuos
naudotų mokinys.
48

Konstrukcionizmas ir IKT
Mokymas(is), paremtas konstruktyvizmu, nėra žinių ir įgūdžių pasyvus
perteikimas, tai aktyvus supratimo, reikšmių ir įgūdžių konstravimo
procesas, ankstesnių ir naujų žinių ir įgūdžių susiejimas. Vaikas turi mokėti
organizuoti, planuoti ir kontroliuoti savo mokymosi procesą, kuris turi
tikslą ir yra susijęs su kontekstu bei aplinkybėmis.
Kompiuterinės konstravimo priemonės vaikui gali padėti įsitraukti į
aktyvų objektų kūrimą. Pavyzdžiui, praktiškai taikant kompiuterinę mokymo
priemonę Scratch yra įgyvendinama konstrukcionizmo teorija, t. y.
kurdami konkretų objektą (scenarijų su Scratch programa), vaikai emociškai
įsitraukia į veiklą, kuriai pasitelkia intelektą ir turimas žinias, naujai
jas komponuoja, sieja ir pateikia.
Kompiuterinė konstravimo priemonė Scratch
Scratch – tai programavimo priemonė ir programavimo kalba, kuri
leidžia lengvai kurti interaktyvias istorijas, žaidimus ir animaciją (MIT
Media Lab, 2010). M. Resniko (Mitchel Resnick), Masačūsetso technologijos
instituto mokslininko, žaislų serijos Lego MindStorms sumanytojo ir
StarLogo kalbos kūrėjo, iniciatyva Scratch programa „gimė“ 2007 m.,
Masačūsetso technologijos instituto multimedijos laboratorijai vykdant
projektą „Lifelong Kindergarten“. Ši programa skirta vaikų ir jaunimo
mokymosi įgūdžiams ugdyti, pavyzdžiui, kūrybiškam mąstymui, aiškiam
minčių dėstymui, metodų analizavimui, projektavimui, bendradarbiavimui.
Naudojantis šia programa galima mokyti intuityvaus programavimo pasitelkus
mokinių kūrybiškumą – vaikai gali manipuliuoti grafiniais objektais:
kurti vaizdus, animaciją, muziką, žaidimus ir kt., savo kūriniais dalytis su
kitais – įkėlus juos į internetą.
Manipuliuojant grafiniais objektais greitai ir lengvai perprantami
programavimo principai. Vizuali programavimo aplinka suteikia galimybę
vaikams tapti kūrėjais, realizuoti savo idėjas. (Romeike, 2008) Mokymosi
metodai iš „atkartok“ keičiami į „sugalvok, kurk, konstruok“.
Scratch lokalizuota 50 kalbų, tarp jų – ir lietuvių kalbai.
Scratch aplinkoje visos galimos komandos ir struktūros pateikiamos
kaip dėlionės dalys (blokai), kurios sugrupuotos į 8 kategorijas (kiekviena
kategorija turi savo spalvą ir specialią blokų formą).
49

50
1 pav. Scratch programos komandos
Programavimas vyksta dėlionės principu (scenarijai kuriami jungiant
detales). Scratch komandų ir struktūrų sujungimo formos tokios, kad negalima
sujungti netinkančių komandų. Taip užkertamas kelias sintaksinėms
programavimo klaidoms.
Pasirinkus vieną iš 8 kategorijų, matomos visos galimos komandos,
kurias pele tereikia nutempti į sceną (darbo lauką) ir sujungti į visumą –
sukurti scenarijų. Scratch programos objektai yra veikėjai (angl. sprite),
kuriems galima parinkti išvaizdą ir nurodyti atlikti veiksmą. Veikėjai gali
turėti keletą kaukių, kurias galima parinkti iš sąrašo, nupiešti (Scratch turi
integruotą piešimo rengyklę) arba įkelti bet kurio tipo paveikslėlį.
2 pav. Scenarijaus pavyzdys ir pagrindinis „Scratch“ veikėjas – katinas
Sukurtą Scratch projektą galima iš karto publikuoti Scratch svetainėje
(http://scratch.mit.edu/). Ten taip pat galima peržiūrėti, parsisiųsti,
analizuoti, perdaryti kitų pateiktus projektus.
Vizuali programavimo aplinka suteikia galimybę vaikams patiems tapti
kūrėjais, realizuoti savo idėjas – žaismingai kurti programas bei patogiai
jomis dalintis tarpusavyje. Kompiuterinės konstravimo priemonės Scratch
kūrėjai savo kūrinį apibūdina trimis metaforomis: „žemas slenkstis“ – lengva
programavimo pradžia, „aukštos lubos“ – galimybė kurti sudėtingesnius
projektus, „plačios sienos“ – didelė projektų įvairovė (MIT Media Lab,
2007).

Scratch yra atviroji programinė įranga, ją galima laisvai naudoti ir
platinti. Veikia Windows, Mac ir Linux OS.
Literatūra
ACKERMANN E. K. (2010) Constructivism(s): Shared Roots, Crossed Paths,
Multiple Legacies. In: Clayson J.E., Kalaš I. (Eds.) Constructionist approaches
to creative learning and education: Lessons for the 21 st century. Proc.
Constructionism 2010. 12 th European Logo Conference, 16–20 August 2010,
Paris, France, pp. 1–8.
NOSS R. Reconstructing Constructionism. In: Clayson J.E., Kalaš I. (Eds.)
Constructionist approaches to creative learning and education: Lessons for the
21 st century. Proc. Constructionism 2010. 12 th European Logo Conference, 16–
20 August 2010, Paris, France, pp. 1–4.
PAPERT S. (1991) Preface, In: I. Harel & S. Papert (Eds.) Constructionism,
Research reports and essays, 1985–1990 (p. 1), Norwood NJ.
PIAGET J. (1954) The origin of intelligence in children. New York: International
University Press.
ROMEIKE R. (2008) Kreativität im Informatikunterricht. Dissertation zur
Erlangung des akademischen Grades “doctor rerum naturalium” (Dr. rer. nat.)
in der Wissenschaftsdisziplin “Didaktik der Informatik”.
MIT Media Lab (2010) Scratch Documentation Site,
http://info.scratch.mit.edu/About_Scratch [žiūrėta 2010-09-15]
Dr. Tatjana Jevsikova yra Vilniaus universiteto Matematikos
ir informatikos fakulteto lektorė, taip pat
Matematikos ir informatikos instituto Informatikos
metodologijos skyriaus mokslo darbuotoja. Ji yra
parašiusi daugiau kaip 15 mokslinių straipsnių, keletą
knygų. Domisi elektroninio mokymosi sistemomis,
programinės įrangos lokalizavimu, kompiuterinėmis
mokymo priemonėmis ir mokymo metodais.
Jolanta Subatovič yra informacinių technologijų
mokytoja. Baigė matematikos ir informatikos mokymo
specialybę Vilniaus universitete. Bendradarbiauja
su Matematikos ir informatikos instituto Informatikos
metodologijos skyriumi. Domisi kompiuterinėmis
konstravimo priemonėmis ir mokymo metodais. Yra
vieno mokslinio straipsnio bendraautorė.
51

INTERAKTYVIOSIOS LENTOS PANAUDOJIMO GALIMYBĖS
ANGLŲ KALBOS PAMOKOSE
Tatjana Kriliuvienė, kriliuviene.t@gmail.com
Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazija
Naujosios technologijos vis labiau skverbiasi į mokyklą: spausdintas
mokymo priemones keičia elektroninės, tradicinę lentą ir kreidą – kompiuterių
ekranai bei interaktyviosios lentos. Žinoma, šias technologijas galima
atmesti, tačiau pats gyvenimas reikalauja integruoti naująsias informacines
technologijas į mokyklą. Šiuolaikiniam mokytojui keliamas uždavinys –
sugebėti įvaldyti šiuolaikines informacines technologijas ir aktyviai jas
panaudoti modernizuojant ugdymo(si) procesą.
Švietimo strategų nuomone, vienas visos klasės mokinių mokymo(si)
efektyvumo kėlimo būdų – mokytojų aprūpinimas interaktyviosiomis
lentomis. Mokymas yra patirtis. Mokymasis – taip pat. Aktyvioji mokymo
klasė visada buvo visaapimanti. Dabar tai yra viskas viename: interaktyvumo,
bendradarbiavimo, multimedijos technologijų patirtis, sukurta patraukti
visų besimokančiųjų vaizduotę.
Interaktyvioji lenta anglų kalbos pamokose:
• padeda integruoti IT į ugdymo procesą;
• išplečia kompiuterinio demonstravimo bei modeliavimo galimybes;
• gerina mokytojų ir klasės bendravimą per pamoką;
• sumažina mokytojų pasirengimo pamokoms laiką;
• didina mokymosi tempą ir gylį;
• išplečia mokytojo didaktinių metodų arsenalą.
Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijoje naudojama „AktivInspire“ –
naujausia „Promethean“ interaktyviųjų lentų programinė įranga, lengvai
adaptuojama pagal kiekvieno mokytoja patirtį ir stilių. Gali dirbti su
operacinėmis sistemomis „Windows“, „Mac“ ir „Linux“.
Pristatant „AktivInspire“ programinę įrangą būtina paminėti „Promethean“
interaktyvią sistemą. Tai integruotų interaktyvių priemonių visuma,
kuri ir sudaro aktyvios mokymo klasės esmę. Pradėję dirbti su šia sistema
įsitikinome, kad tai visiškai naujas požiūris į mokymą ir ryškus žingsnis į
ateitį. Pamokos kuriamos pagal šiuolaikinius edukacinius reikalavimus ir
atsižvelgiant į mūsų pačių ir mokinių patirtį ir pageidavimus.
„AktivInspire“ siūlo keletą pranašumų, tobulinančių mokymo procesą:
52

• Visiškai integruota su auditorijos apklausos ir žinių tikrinimo moduliais
„ActiVote“ ir „AktivExpression“.
• Numatyta galimybė iš karto naudotis keliems vartotojams.
• Šiuolaikinė programinių įrankių konfigūracija leidžianti automatiškai
atnaujinti modulį per internetą jį aktyvavus.
• Mokiniai ir mokytojai nemokamai gali atsisiųsti personalią programos
versiją peržiūrėti dienos pamokas namuose.
• Galima įrašyti ir išsaugoti visą pamoką su garsu.
• Galima įkelti flash ir avi bylas ir naudoti jas mokymo procese.
• Turi turtingą objektų biblioteką, daug įvairių temų, galima prisijungti
prie „Promethean“ naudotojų bendruomenės, kur nemokamai
galima atsisiųsti daug jau sukurtų pamokų pavyzdžių pagal tematikas
arba užsiregistruoti ir dalyvauti forume. Jūs galite nemokamai
atsisiųsti dešimtis tūkstančių kitų mokytojų paruoštų pamokų ir
papildyti savo biblioteką įvairiais jau paruoštais ištekliais, kurie yra
publikuoti www.prometheanplanet.com.
Kita galimybė naudoti(s) interaktyviąja lenta – „Smart Notebook“
programinė įranga, pateikiama su neribotu licencijų kiekiu, kas leidžia dar
efektyviau išnaudoti interaktyviosios lentos teikiamas galimybes pamokose.
„Smart Notebook“ suteikiamos galimybės:
• Prisilietimo sistema – pamokoje galima rašyti, trinti ir atlikti pelės
funkcijas pirštų galais. Papildomi rašikliai ar trintukai nereikalingi;
• Kai naudojame „Smart“ rašiklių dėtuvę, paėmus rašiklį ar trintuką,
rašiklių dėtuvė automatiškai atpažįsta, kuriuo įrankiu naudojamasi.
Mygtukai įjungia klaviatūrą ekrane, dešiniojo pelės paspaudimo ir
pagalbos funkcijas.
• Galima rašyti skaitmeniniu rašalu ant taikomųjų programų, tinklalapių
ir vaizdo įrašų.
• Galima įrašymo funkcija – galima užfiksuoti savo darbą „Smart
board“ interaktyviojoje lentoje kaip ekrano paveikslėlį, kurį vėliau
redaguojame, arba užrašus tiesiogiai įrašome taikomųjų programų,
tokių kaip „Microsoft PowerPoint“, „Word“ ir „Excel“ rinkmenose.
Anglų kalbos bendrosiose programose daug dėmesio kreipiama į naujų
technologijų taikymą. Iš esmės tai susiję su tuo, kad anglų kalbos
pamokose atliekamos įvairios kūrybinės užduotys, lavinančios visų keturių
kalbinės veiklos sričių gebėjimus – skaitymo, klausymo, rašymo bei kalbėjimo.
Siekiant glaudžios integracijos su IT, taikant interaktyviųjų lentų
programinę įrangą anglų kalbos mokymui keliami bendri tikslai:
53

• Naudojant interneto tinklą, kompiuterinius žinynus, elektronines
enciklopedijas ar kitokio pobūdžio laikmenose esančią informaciją,
atskleisti moksleiviui elektroninių informacijos šaltinių galimybes
ir tuo pačiu formuoti moksleivių darbo su naujomis informacinėmis
technologijomis ir informacinius įgūdžius
• Dirbant su interaktyviosiomis lentomis lengviau mokinius supažindinti
su įvairių Interneto svetainių teikiamomis galimybėmis
savarankiškai tobulinti anglų kalbos kalbinius gebėjimus.
Žinoma, anglų kalbos pamokos neskirtos kompiuteriniam raštingumui,
tačiau kompiuterio panaudojimas pamokose leidžia:
• išsamiau ir vaizdingiau atskleisti kalbos struktūros bei vartojimo
galimybes,
• paįvairinti mokinių veiklą pamokose interaktyviais pratimais ir
sustiprinti mokinių motyvaciją,
• pasiekti geresnių mokymosi rezultatų,
• objektyviau ir tiksliau vertinti mokinių žinias.
Minėtos technologijos sudaro sąlygas mums, mokytojams (ir ne tik),
įgyvendinti visiškai naujas galimybes ir pasiekti tokių rezultatų, apie
kuriuos anksčiau net negalvojome. Ar dažnai susimąstome apie tai, kokios
ateities mokyklos siekiame? Šiuolaikinėje mokykloje mokytojai tampa ne
tik žinių teikėjai, bet mokymo ir mokymosi proceso organizatoriai, mokiniai
mokosi dirbti savarankiškai, o mokytojas yra jo padėjėjas, skatintojas.
Mokytojas neturėtų mokyti (nors mokiniai ir teigia, kad jie moko); jis pirmiausiai
stebi, klauso, o tada orientuoja, pataria, atveria naujus horizontus.
Literatūra
BELL M. A. Teacher Feature... Why Use an interactive whiteboard? A Baker‘s
Dozen Reasons! http://teachers.net/gazette/JAN02/mabell.html
54
Tatjana Kriliuvienė dirba Kuršėnų Lauryno Ivinskio
gimnazijoje, dėsto anglų kalbą. Mokytoja ekspertė
yra anglų kalbos vadovėlių autorė, parengė
eilę kitų mokymo priemonių. Ji yra „Microsoft“
programos „Partneriai mokyme“ aktyvi dalyvė –
IKT lyderė, dalyvauja mokymuose, pati tobulėja ir
skleidžia įgytą patirtį respublikos mokytojams.

KONEKTYVIZMAS MOKYMO PRAKTIKOJE:
ATVEJO ANALIZĖ
Joana Lipeikienė, joanal@ktl.mii.lt
Matematikos ir informatikos institutas
Įvadas
Konferencijoje, skirtoje naujosios kartos saityno technologijoms ir jų
taikymui mokyme, aktualus klausimas „Ar „Web 2.0“ naujovės yra tokios
radikalios, kad keičia ir pačią mokymo(si) prigimtį? Ar jau metas atsisakyti
biheviorizmo, kognityvizmo ir socialinio konstruktyvizmo mokymosi
teorijų ir pereiti prie 2004 metais G. Siemens’o pasiūlytos konektyvizmo
(connectivism) teorijos, pagal kurią dėl žinių senėjimo greičio augimo
svarbiau šiandien jau yra ne faktinės žinios (know-what) ar žinojimas, kaip
veikti (know-how), bet žinojimas, kur rasti reikiamų žinių (know-where)?“
(Šiaudvytienė, 2007). Nors ši nauja, jos kūrėjų pristatoma kaip skaitmeninio
amžiaus teorija gyvuoja jau šešerius metus, beveik nežinoma jos
praktinio taikymo mokyme, ypač formaliajame švietime, patirtis. Tačiau
šios teorijos raida gyva: aktyviame tinklalapyje (www.connectivism.ca)
visą laiką vyksta diskusijos, kūrėjai atsako į klausimus, kaupiamos įvairiausios
nuomonės (Siemens, 2004, 2006; Siemens, Tittenberger, 2009). Kai
kurie autoriai (Kerr, 2006; B. P. Verhagen, 2006) konektyvizmą laiko ne
mokymo teorija, o tik požiūriu į mokymąsi. Esminiai konektyvizmo
principai:
• Mokymasis – tai ryšio su informacijos šaltiniais sudarymo
procesas;
• Mokymasis yra ir už žmogaus ribų. Pavyzdžiui, informacija gali
būti saugoma diske ar pateikta interneto svetainėje. Sudarytas
ryšys – galimybė ją pasiekti – jau yra mokymasis;
• Dėl žinių senėjimo greičio galimybė žinoti daugiau yra svarbesnė
už tai, kas yra žinoma;
• Ryšių turėjimas reikalingas nuolatinio mokymosi palaikymui.
Informacija nuolat keičiasi, yra atnaujinama. Todėl labai svarbu
palaikyti ryšį ir nuolat gauti naujausią informaciją;
• Svarbu mokėti matyti ryšius tarp sričių, idėjų ir jų supratimo;
• Sprendimų priėmimas – tai taip pat mokymasis. Gaunamos
informacijos vertė ir pasirinkimas, ką mokytis, yra matomas per
besikeičiančios realybės prizmę.
55

Dėl tokių konektyvizmo principų dėstytojas neteikia besimokantiesiems
mokymo medžiagos. Mokytojas yra tik vedlys į asmeninio tinklo
susidarymą, jis tik konsultantas, durininkas, atveriantis duris į atitinkamus
išteklius, nukreipiantis derama linkme.
Dabar mokymasis iš tikrųjų vyksta įtinklintoje visuomenėje, kurioje
gyvename. Dauguma konektyvizmo teiginių atitinka tikrovę. Bet daug
klausimų nėra atsakyta. Ypač galvojant apie šių principų taikymą
formaliajame švietime. Pvz., konektyvizmui nėra aktualus žinių vertinimas,
o šiuolaikinėje formaliojo švietimo sistemoje daug kas paremta besimokančiųjų
žinių ir gebėjimų vertinimu. Svarbu ir tradicijos, socialiniai klausimai,
studentų nuostatos. Todėl šio tyrimo tikslas buvo ištirti ir pritaikyti konektyvizmo
idėjas mokymo praktikoje, sukuriant ir naudojant mokyme tam
pritaikytą virtualią mokymosi aplinką, iš atvejo analizės padaryti išvadas
apie konektyvizmo principų pritaikomumą mokymo praktikoje. Tyrimo
metodai – literatūros apie konektyvizmą analizė, mokymo proceso stebėjimas,
refleksija, diskusijos su studentais, anketavimas, statistinė duomenų
analizė.
Tyrimo aprašas
Konektyvizmo principai visų pirma turėtų būti priimtini, kai mokoma
greitai besikeičiančių, su technologijų raida susijusių dalykų. Tada svarbu
įdiegti studentams gebėjimus patiems ieškoti informacijos, vertinti ir kaupti
tai, kas reikalinga jų studijoms ir darbui. Todėl Vilniaus pedagoginiame
universitete atlikome tyrimą, kuriame buvo sukurta ir praktiškai išbandyta
konektyvizmo principais grįsta mokymosi svetainė – virtuali mokymosi
aplinka Technologijų matematikai mokymui, kurioje numatyta dėstytojo ir
studentų bendravimo erdvė, studentų atliktų darbų (aprašų ir pateikčių)
įkėlimo galimybė, komentarų, vertinimo ir pasikeitimo nuomonėmis
forumas (www.mif.vpu.lt/kms). Ši virtuali mokymo aplinka buvo sukurta
su atvirąja turinio valdymo sistema Joomla, naudojant jos plėtinius.
Technologijų matematikai kurso turinys keičiasi, nes ši sritis yra nuolat
kintanti. Atsiranda naujų kompiuterinių matematikos programų, o senosios
vystomos ir tobulinamos. Kai kurios programos nebekeičiamos, kai kurios
nustoja gyvuoti. Atrodo, tai idealus atvejis taikyti konektyvizmo idėjas.
Norint gerai pažinti matematines technologijas neužtenka išmokti dirbti su
kai kuriomis matematikai skirtomis programomis. Svarbu sugebėti ieškoti,
rasti, išsiaiškinti naujų technologijų galimybes, įvertinti jas ir pritaikyti
matematikos tyrimuose, taikymuose bei mokyme. Sukurtoje virtualioje
mokymo aplinkoje studentams nebuvo teikiama mokomoji medžiaga, jie
išklausė tik kurso įvadą per paskaitą, bet buvo skiriamos užduotys savaran-
56

kiškai rasti, įdiegti ir išmokti dirbti su nežinoma kompiuterine matematikos
programa, apie kurią reikėjo paruošti aprašą, įdėti uždavinių sprendimo
pavyzdžių, kritinę pateiktį ir pristatyti sistemą bendramoksliams. Taip pat
reikėjo sudaryti visus galimus ryšius su ištekliais, susijusiais su šia
programa. Tuo buvo siekiama diegti paieškos, programų vertinimo, individualaus
tinklo (ryšių su atitinkamais šaltiniais) kūrimo įgūdžius. Paskaitose
studentai buvo supažindinti su konektyvizmo idėjomis, mokomojoje
aplinkoje taip pat buvo pateikta medžiaga apie šią mokymo teoriją.
Šis savarankiškas darbas buvo tik viena dalyko mokymo dalis, taigi
mokymuisi buvo taikytas mišrus modelis, suprantant jį kaip tradicinio
mokymosi ir mokymosi pagal konektyvizmo idėjas derinimą. Studentams
buvo skaitomos paskaitos apie bendrąsias populiariausias kompiuterines
matematikos sistemas Derive, Maple, Matlab, vyko laboratoriniai darbai
šių sistemų mokymuisi. O savarankiškam studijavimui buvo pasiūlyta 20
kitų kompiuterinių matematikos programų, kurios apėmė įvairias šiuolaikinių
matematikos technologijų galimybes: šiuo metu populiariausią grafinį
skaičiuoklį TI-Nspire, internete realiame laike dirbančią sistemą SAGE,
atvirąsias sistemas Geogebra, Maxima ir Scilab, komercines Cabri,
Autograph ir kt. Studentai turėjo įsidiegti pasirinktą atvirąją programą arba
bandomąją komercinių sistemų versiją.
Eksperimente dalyvavo 54 antro kurso matematikos ir informatikos
specialybės studentai. Mokymas pagal konektyvizmo principus bendrame
dalyko dėstyme sudarė 30 procentų. Buvo konsultuojama, stebimos ir kartu
sprendžiamos problemos. Diskusijose studentai vertino ir kritikavo draugų
aprašus, siūlė nuorodas į išteklius, o semestro gale per laboratorinius darbus
pristatė savo darbus bendramoksliams. Mokomojoje aplinkoje jie pateikė
58 kompiuterinių matematikos programų aprašus ir 25 pateiktis, kelis
šimtus komentarų. Semestro pabaigoje studentams buvo pateikta išsami
anketa, kurioje studentai vertino konektyvizmo idėjas, jiems pasiūlyto
mokymosi metodą, savo žinių pasikeitimus, kolektyvinį darbą, komentarų
ir bendravimo naudingumą, taip pat savarankiško darbo sunkumus ir
kliūtis. Apdoroti anketinio tyrimo rezultatai ir padarytos išvados.
Rezultatai ir išvados
Trumpai aptarsime tyrimo rezultatus ir išvadas. Tik 5 procentai studentų
buvo dirbę bent su viena kompiuterine matematikos programa iki šio
kurso, taigi dauguma pradinių dalyko žinių neturėjo. 6 procentai atsakė, kad
jų mokytojai mokykloje naudojo vieną kurią nors programą mokydami
matematikos. Vidutiniškai 83 procentams eksperimente dalyvavusių
57

studentų (1 pav.) dėl įvairių jų nurodytų priežasčių priimtinos konektyvizmo
idėjos apie
• individualaus tinklo susidarymą;
• mokymosi tinkle svarbą;
• prieigos prie atitinkamų išteklių būtinumą;
• esamų faktų ir konkrečių žinių nesvarbumą, lyginant su turima
galimybe sužinoti;
• mokymąsi kaip procesą, kai žmones keičiasi nuomonėmis ir turima
informacija;
• mokymąsi už žmogaus ribų;
Kritinis likusiųjų studentų požiūris į konektyvizmą siejasi su taikyto
mokymosi būdo vertinimu. 85 procentams studentų ši veikla patiko, bet tik
2 studentai patvirtino neturėję jokių sunkumų. 2 pav. parodyti pagrindiniai
studentų išvardinti sunkumai:
• savarankiškai mokytis labai sudėtinga;
• sunku skaityti literatūrą užsienio kalbomis (14 studentų nurodė
nemoką rusų, 11 – anglų kalbos);
• trūksta matematinių žinių savarankiškai vertinti matematines
sistemas;
• nepakankami kompiuterio valdymo įgūdžiai atsisiunčiant ir
įdiegiant naujas sistemas.
58
Kiek studentų vertina teigiamai
-6 4 14 24 34 44 54
42
Prieigos prie išteklių svarba
Individualaus tinklo sudarymas
Konektyvizmo vertinimas
49
Svarbiau galimybė sužinoti daugiau
Keitimasis informacija
Mokymasis už žmogaus ribų
1 pav. Kiek studentų teigiamai vertina pagrindinius konektyvizmo principus
Įdomu, kad dar atsirado 4 kompiuterio namuose neturintys studentai,
dėl to buvo sunkiau atlikti užduotis. Studentai nurodė mokydamiesi
51
43
40

naudoję net 9 tipų šaltinius, dauguma jų – iš interneto. Į klausimą, ar būtų
dalyvavę eksperimente, jei tai nebūtų privaloma mokymosi dalis, 55
procentai atsakė teigiamai, nes domina naujovės, trokšta žinių, dėl priimtinų
konektyvizmo principų, siekia tobulėti savo srityje ir pan. Likusieji 45
procentai skundėsi laiko stoka ir paskatos nebuvimu, taigi beveik pusė
studentų prisipažino suspėją daryti tik tai, kas privaloma.
Studentų mokymosi rezultatai apsprendžia jų mokymosi sąlygas –
stipendiją, mokamą ar nemokamą mokslą, taigi eksperimente išryškėjo dar
vienas aspektas: dalis studentų (net 48 procentai) nėra linkę dalintis
informacija, savo patarimais gerinti bendramokslių darbą, nes „yra
konkurencija“. Tačiau kita dalis tvirtino, kad padėdami kitiems tikisi ir
patys sulaukti pagalbos.
Studentų skaičius
16
14
12
10
8
6
4
2
0
8
11
Sunkumai
Taip mokytis per sudėtinga
Nemoku anglų kalbos
Nemoku rusų kalbos
Trūksta matematikos žinių
Silpnai valdau kompiuterį
Nebuvo sunkumų
2 pav. Studentų nurodyti pasiūlyto savarankiško mokymosi būdo sunkumai
Buvo tirta ir daugiau pasiūlyto mokymosi būdo aspektų: kaip studentai
vertina atskiras virtualios mokymosi aplinkos dalis, ar norėtų taip mokytis
kitų dalykų ir kt., tačiau čia norėta pateikti tik trumpą santrauką.
Remiantis mokymo proceso stebėjimu ir studentų nuomone, konektyvizmas
negalėtų būti vienintelė visų dalykų dėstymui tinkanti mokymo
teorija. Matyt, šios teorijos autoriai į tai ir nepretenduoja. Konektyvizmą
derėtų priimti kaip dar vieną mokymo teoriją (ar pedagoginį požiūrį)
tradicinio mokymo papildymui kitokiomis galimybėmis.
Literatūra
KERR B. (2006). A challenge to connectivism.
http://billkerr2.blogspot.com/2006/12/challenge-to-connectivism.html [žiūrėta
2010-09-13]
SIEMENS G. (2004). Connectivism: A Learning Theory for the Digital Age.
http://www.elearnspace.org/Articles/connectivism.htm [žiūrėta 2010-09-13]
14
9
10
2
59

SIEMENS G. (2006). Knowing knowledge. http://www.knowingknowledge.com
[žiūrėta 2010-09-13]
SIEMENS G., TITTENBERGER P. (2009). Handbook of emerging technologies
for learning. http://umanitoba.ca/learning_technologies/cetl/HETL.pdf [žiūrėta
2010-09-13]
ŠIAUDVYTIENĖ E. (2007). Kitoks mokymasis su Web 2.0.
http://stage.bernardinai.lt/straipsnis/2007-10-17-elena-siaudvytiene-kitoksmokymasis-su-web-2-0/4238/print
[žiūrėta 2010-09-13]
VERHAGEN B. P. (2006). Connectivism: a new learning theory?
http://www.surfspace.nl/nl/Redactieomgeving/Publicaties/Documents/Connecti
vism%20a%20new%20theory.pdf [žiūrėta 2010-09-13]
60
Prof. Joana Lipeikienė yra Matematikos ir informatikos
instituto vyr. mokslo darbuotoja, taip pat Vilniaus
pedagoginio universiteto Informatikos katedros profesorė.
Ji yra parašiusi apie 80 mokslinių straipsnių ir 5 vadovėlius
studentams. Moksliniai interesai: kalbos signalų
apdorojimas, technologijos matematikai, modernios
mokymo technologijos.

ĮVALDĘ ANTROSIOS KARTOS SAITYNO TECHNOLOGIJAS –
KURŠĖNŲ PAVENČIŲ VIDURINĖS MOKYKLOS PATIRTIS
Stasė Riškienė, stasele.riskiene@gmail.com
Janina Banienė, pavenciuvid@gmail.com
Kuršėnų Pavenčių vidurinė mokykla
Elektroninis mokymasis, antrosios kartos saityno priemonės ir bendradarbiavimas
naudojantis naujausiomis informacinėmis ir komunikacinėmis
technologijomis Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos aštuntokams, jų
mokytojams ir visai klasės bendruomenei – visiškai įprastas dalykas.
Klausti, kas namų darbams, jiems bereikia! Ne, ne todėl, kad jiems nereikėtų
daryti namų darbų ar mokiniams jie nerūpėtų, bet todėl, kad klasės
svetainės (http://manoklase.mok.lt) namų darbų skyrelyje jie bet kada gali
sužinoti, kas užduota, – tuo pasirūpina klasės draugai, įvaldę antrosios
kartos saityno technologijas. Ir ne tik namų darbais! Klasės naujienos,
laimėjimai, informacija apie įvairią mokymosi medžiagą bei galimybes
mokytis internetu, klasės renginius ir net gimtadienius – viską, kas svarbu
mokiniams, mokytojams ir tėveliams, galima rasti klasės svetainėje!
Apie klasės svetainę
Poreikis kurti klasės svetainę atsirado dar penktoje klasėje. Mokiniams
dalyvaujant įvairioje tarptautinėje veikloje norėjosi pristatyti klasę
bendraamžiams iš užsienio šalių, ieškojome erdvės, kur galėtume kurti
klasės veiklos nuotraukų galerijas ir džiugiomis akimirkomis dalintis su
visais klasės mokiniais, mokytojais ir tėveliais. Svarbiausia, norėjosi, kad
tie mokiniai, kuriems dėl tam tikrų priežasčių tenka praleisti pamokas,
turėtų galimybę sekti klasės veiklą ir nuolat jaustis darnios, aktyvios ir
kūrybingos bendruomenės dalimi.
Galimybę susikurti klasės svetainę suteikė tuometinė Šiaulių apskrities
administracija, dabar svetainė nemokamai talpinama rajono švietimo
įstaigų serveryje. Svetainė sukurta naudojantis turinio tvarkymo sistema
„Joomla“, ja naudotis išmokome seminaro Vokietijoje metu, o vėliau savo
žiniomis pasidalinome su visais klasės bendruomenės nariais. Įvairios
antrosios kartos saityno technologijos ir įterpiami valdikliai nuolat
praturtina svetainę ir suteikia dar daugiau galimybių mokymuisi,
bendravimui ir bendradarbiavimui.
Klasės svetainė suskirstyta į tris pagrindines dalis: bendra informacija
(skyreliai „Naujienos“, „Klasės veikla“, „Apie klasę“, „Svarbu“, „Laimėjimai“,
61

„Projektai“, „Draugai“, „Atsiliepimai“ ir kt.), skyrius mokiniams („Namų
darbai“, „Kūryba“, „Mokymosi medžiaga“, „Pasitikrink žinias“, „Forumas“
ir pan.) ir skyrius tėveliams („Informacija“ ir kt.).
Mokiniai patys imasi iniciatyvos kurti naujus straipsnius ar siūlyti
idėjas svetainės tobulinimui. Populiariausias svetainėje – namų darbų
skyrelis, jis ypač naudingas mokiniams, kurie dėl kokių nors priežasčių
negali dalyvauti pamokose, bet nori savarankiškai joms ruoštis. Namų
darbų skyrelį pildo patys mokiniai.
Mokiniams skirtoje dalyje taip pat gausu įvairių priemonių mokinių
žinių gilinimui. Skyrelyje „Pasitikrink žinias“ mokiniai gali atlikti įvairių
dalykų testus, kuriuos kuria mokytojai ir patys mokiniai. Skyrelyje
„Mokymosi medžiaga“ publikuojama informacija apie įvairių dalykų
mokymąsi. Mokinių pageidavimu mokytojai šiame skyrelyje publikuoja
įvairius patarimus ar rekomendacijas. Taip pat čia gausu įvairios
internetinės mokymosi medžiagos, interaktyvių priemonių bei mokymuisi
skirtų valdiklių.
Svetainėje mokiniai gali pasveikinti vieni kitus įvairiomis progomis ar
įkelti pristatymus iš kitų svetainių: Youtube, Voki, Animoto, Slide ir pan.
Skyrelyje „Kūryba“ publikuojami mokinių dailės darbai, rašiniai ir pan.
62
Mokiniai moko tėvelius naudotis antrosios kartos saityno technologijomis

Viena iš svarbiausių svetainės ypatybių, prisidėjusių prie jos
naudingumo ir populiarumo, – galimybė patiems mokiniams kurti svetainės
turinį, komentuoti straipsnius, rašyti atsiliepimus, dalintis idėjomis forume
ir skelbti savo kūrybą ar naudingą medžiagą. Tokią galimybę turi ir kiti
klasės bendruomenės nariai – mokytojai ir mokinių tėveliai, tačiau
pastarųjų aktyvumas, deja, nėra toks, kokio norėtųsi.
Siekdami paskatinti tėvelius aktyviau naudotis naujomis technologijomis,
klasės mokiniai praėjusiais mokslo metais organizavo tėveliams
seminarą „Technologijos – draugas ar priešas?“, kurio metu ne tik diskutavo
su savo tėveliais apie naudojimąsi internetu, bet ir mokė juos aktyviai
prisidėti prie klasės svetainės turinio kūrimo.
Didelis dėmesys svetainėje skiriamas saugumui ir tinklo etiketui. Nėra
viešinama jokia asmeninė mokinių informacija. Tik prisiregistravę vartotojai
gali matyti informaciją apie klasės bendruomenės narius. Nėra leidžiama
pašaliniams asmenims registruotis svetainėje, rašyti atsiliepimus, diskutuoti
forume ar komentuoti straipsnius. Su mokiniais yra nuolat aptariami tinklo
etiketo klausimai, komentarų ar atsiliepimų turinys. Šį pavasarį mokiniai
dalyvavo įvairioje projekto „Draugiškas internetas“ veikloje ir netgi tapo
konkurso „Saugesnio interneto diena mano mokykloje“ laureatais, pristatę
Mokiniai moko savo mažuosius draugus saugiai naudotis internetu
63

savo veiklą, kurios metu jie mokė savo draugus ir jaunesnių klasių mokinius
saugiai naudotis internetu.
Per pirmuosius metus klasės svetainės turinys buvo skaitytas 10.000
kartų, antraisiais metais – dvigubai daugiau, o dabar apsilankymų skaičius
jau viršija 100.000. Kiekvieną mėnesį svetainėje apsilankoma daugiau nei
3000 kartų. Svetainės lankytojų ratas neapsiriboja vien tik klasės
bendruomenės nariais: mokiniais, jų tėveliais bei artimaisiais, mokytojais ar
kitais švietimo darbuotojais – joje lankosi ir svečiai iš kitų mokyklų ar net
kitų šalių.
Pasiekimai
Nors aštuntokai kitaip neįsivaizduoja savo klasės gyvenimo,
pasirodo, kad toks veiklos būdas – ne toks jau įprastas dalykas ne tik
Lietuvoje, bet ir Europoje. Dar daugiau – praėjusiais metais Europos
mokyklų tinklas ir konkurso „eLearning 2009“ vertinimo komisija, kurią
sudarė IT taikymo ugdymo procese ekspertai iš visos Europos,
nusprendė, kad Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos 8a klasės virtuali
bendruomenė – puikus pavyzdys kitiems, o klasės veikla verta vieno iš
aukščiausių el. mokymosi apdovanojimo: klasės bendruomenei įteiktas
apdovanojimas už „Mokymąsi bendradarbiaujant ir naudojantis
antrosios kartos saityno priemonėmis“. Be to, 2010 metais Microsoft ir
ITC konkurse „Virtuali kelionė klasėje“ mūsų paruošta metodinė
medžiaga pelnė pagrindinį apdovanojimą „Bendruomenės“ kategorijoje.
Visai klasės bendruomenei tai – didžiulis įvertinimas ir paskatinimas
toliau domėtis naujovėmis bei taikyti jas ugdymo procese.
Žinoma, prie sėkmingos klasės bendruomenės veiklos labai daug
prisidėjo įvairios Lietuvos švietimo informacinių technologijų centro koordinuojamos
iniciatyvos, Microsoft programa „Partneriai mokyme“ ir ES
mokyklinio bendradarbiavimo programos „Comenius“ bei „eTwinning“.
Dalyvavimas šiose programose suteikia mokiniams, mokytojams ir visiems
klasės bendruomenės nariams galimybę susipažinti su įvairiomis naujovėmis,
lavinti savo IKT gebėjimus, vykdyti tarptautinius bendradarbiavimo
projektus su mokyklomis iš visos Europos, mokytis vieniems iš kitų ir
keistis gerąja patirtimi.
Klasės veiklą nuolat remia bei palaiko ir mokyklos vadovai, ypač
direktorė Janina Banienė. Kabinetuose, kuriuose mokiniai turi daugiausia
pamokų, įrengtas bevielis interneto ryšys, kad mokiniai galėtų kuo plačiau
taikyti technologijas įvairių pamokų metu. Šiuo metu siekiama sukurti
sąlygas, kad mokiniai galėtų kuo plačiau naudotis tinklo kompiuteriais.
64

Pastebime ir naujas tendencijas – vis didesnį mokinių susidomėjimą
išmaniųjų telefonų taikymu mokymuisi. Praėjusių mokslo metų pabaigoje
klasėje susibūrė iniciatyvių mokinių būrelis, kurio nariai domisi
technologijų pasaulio naujienomis, pavyzdžiui, „iPod Touch“ ar „iPhone“
funkcijomis, dalijasi jomis tarpusavyje bei siekia jas kartu išbandyti mokymosi
tikslais.
Visi klasės bendruomenės nariai pripažįsta, kad klasės svetainė bei
tikslingas naudojimasis antrosios kartos saityno technologijomis yra labai
naudingas ir padeda ne tik mokytis, bet ir stiprinti klasės bendruomenę.
Kaip didžiausius privalumus klasės svetainės vartotojai įvardina galimybę
susipažinti su klasės veikla, keistis nuotraukomis, gilinti žinias, sužinoti,
kas užduota namų darbams ir, svarbiausia, jaustis darnios, kūrybingos ir
aktyvios bendruomenės nariais.
Mokinių atsiliepimai
„Mūsų klasės svetainė yra puiki! Joje yra viskas, ko reikia mokymuisi.
Svetainė kasdien atnaujinama, ten yra surašyti namų darbai, galima ruoštis
kontroliniams, sveikinti draugus ir šiaip rasti daug naudingos medžiagos.“
Martas
„Klasės svetainė tapo mano gyvenimo dalimi. Neįsivaizduoju dienos,
kad neapsilankyčiau joje ir nerasčiau naujos informacijos. Džiaugiuosi, jog
jai atsiradus, mūsų klasė pasidarė aktyvesnė ir kūrybingesnė. Klasės
svetainė vienija mus visus!“ Gabrielė
„Svarbiausia, kad aš galiu svetainėje rasti daug naudingos informacijos
ir man nebereikia skambinti draugams ar mokytojams ir jų trukdyti.“
Edmundas
„Mūsų klasės svetainė – puiki mokymosi priemonė. Nebereikia ilgai
sėdėti su anglų kalbos žodynėliu ir nuobodžiai mokytis žodžius – galiu
naudotis interaktyviu žodžių pasitikrinimo testu.“ Rimvydas
„O man labiausiai patinka tai, kad galima rašyti atsiliepimus apie
renginius ir su gimimo diena pasveikinti draugus. Manau, tai yra labai
šaunu!“ Guoda
„Dalis mūsų tėvelių (ypač vyresnio amžiaus) ar senelių nelabai
naudojasi internetu. Taigi jiems mūsų klasės svetainė – puiki pažintis su
internetu ir įvairiomis galimybėmis!“ Augustė
„Mano močiutei labiausiai patinka žiūrėti nuotraukas, o mama, kuri
gyvena Ispanijoje, gali sužinoti, kaip gyvena mano klasė.“ Aidas
65

„Svarbiausia, kad kai sergu, neatsilieku nuo kitų klasės draugų.
Bendrauju su jais klasės svetainėje ir jie man padeda sužinoti, ko mokėsi
bei kas užduota namų darbams.“ Domantas
O kas toliau?
Sėkminga šios klasės patirtis paskatino mus visus plačiau taikyti
antrosios kartos saityno technologijas ugdymo procese. Šiuo metu bandoma
svetainė anglų kalbos mokymuisi „Learn English in a Fun Way“
(http://stasele.mok.lt). Siekiama, naudojantis įvairiais valdikliais ir įterpiamu
turiniu sukurti erdvę, kurioje mokytis anglų kalbos būtų ne tik
smagu, bet ir efektyvu. Galbūt šiuo pavyzdžiu pasinaudos ir kitų dalykų
mokytojai, o įvairios antrosios kartos saityno priemonės praturtins ugdymo
turinį. Aštuntokų laukia dar įdomesnė veiklą – EK Mokymosi visą
gyvenimą „Comenius“ paprogramės dvišalės partnerystės projektas su
mokiniais iš Prancūzijos „Pašėlę, bet saugūs internete” ir pažintis su ateities
mokymosi priemonėmis ar net trečiosios kartos saityno technologijomis.
66
Stasė Riškienė dirba Kuršėnų Pavenčių vidurinėje
mokykloje anglų kalbos mokytoja. Ji yra tarptautinės
EK programos mokykloms „eTwinning“
konsultantė Šiaulių apskrityje ir pati koordinuoja
keletą tarptautinių projektų. Mokytoja taip pat yra
ITC ir „Microsoft“ programos „Partneriai mokyme“
dalyvė, aktyviai taiko IKT savo veikloje, administruoja
projektinei veiklai bei mokymuisi skirtas
svetaines (http://manoklase.mok.lt,
http://stasele.mok.lt, http://loor.mok.lt,
http://ole.mok.lt ir kt.)
Janina Banienė yra Kuršėnų Pavenčių vidurinės
mokyklos direktorė. Ji koordinuoja tarptautinio
projekto „Flick the Switch“ („Išjunk šviesą“) veiklą
Lietuvoje ir inicijuoja bei skatina įvairią tarptautinę
veiklą mokykloje. Direktorė taip pat aktyviai
rūpinasi IKT diegimu mokykloje, dalyvauja įvairiose
švietimo programose, skatina mokytojus kuo
plačiau taikyti naujoves bei antrosios kartos saityno
technologijas ugdymo procese.

SOCIALINĖ TINKLAVEIKA: TENDENCIJOS IR IŠŠŪKIAI
Danguolė Rutkauskienė, danguole.rutkauskiene@ktu.lt
Daina Gudonienė
Kauno technologijos universitetas
Įvadas
Vis daugiau ugdymo ir lavinimo institucijų taiko e. mokymą(si)
(elektroninį mokymą(si)), atsiranda poreikis vystyti naujas metodologijas ir
priemones mokinių mokymui, mokytojams bei mokytojų ugdytojams
praktiškai pritaikyti e. mokymąsi. Naujosios mokymosi sistemos reikalauja
ne tik išmokyti dėstytojus, mokytojus kaip naudotis e. mokymosi platformomis,
bet taip pat kaip patobulinti e. mokymosi mokomąją medžiagą ir
priemones bei įvertinti medžiagą ir metodikas, naudoti bendravimo ir
bendradarbiavimo priemones. Tradicinės pedagoginės priemonės turi būti
pervertinamos ir pritaikytos taip, kad būtų sukurta lanksti, turtinga ir
funkcionali e. mokymo(si) medžiaga, priimtinos bei prieinamos (internete)
naujos technologijos bei standartai. Ypač svarbų vaidmenį šiame procese
vaidina socialinės tinklaveikos priemonės.
1. Web 2.0 technologijomis grįstas mokymas(is): socialinė tinklaveika
1.1. Interneto raida. Žiniatinklio 2.0 koncepcija
Kodėl iš viso reikia nagrinėti žiniatinklį 2.0? Todėl, kad juo naudojasi
daugybė žmonių visame pasaulyje. Jie laiko šį naująjį žiniatinklį
savo gyvenimo dalimi. Kas yra žiniatinklis?
Pakankamai akivaizdu, kad dauguma interneto vartotojų ir ne tik jų
internetą ir žiniatinklį (angl. World Wide Web) vertina, kaip vieną ir tą patį,
tik skirtingais pavadinimais pavadintą tinklą. Interneto sąvoka talpina ir tą
patį žiniatinklį bei elektroninį paštą, failų persiuntimą (ftp), kitas paslaugas.
Žiniatinklio 2.0 apibrėžimų yra labai daug. Vartojama nemažai sinonimų
žiniatinkliui 2.0 apibūdinti. Tai – skaitomas/rašomas žiniatinklis
(angl. read/write web), socialinis žiniatinklis (angl. social web). Šie
pavadinimai ir atskleidžia jo esmę. Žiniatinklis 2.0 yra:
• skaitomas/rašomas, arba interaktyvus, nes leidžia ne tik peržiūrėti
tinklapių informaciją, bet ir aktyviai kurti ją patiems. Bet kuris
vartotojas gali pats rašyti tekstus, skelbti nuotraukas, vaizdo bei
garso įrašus internete, kurti internetinius dienoraščius (ang. blog) ir
1
67

dar daugiau. Žiniatinklis tapo saviraiškos terpe ir priemone, kur
žmonės gali ir pasakoja savo istoriją.
• socialinis, nes pateikia priemones, kurios leidžia kurti bendruomenes
ir veikti kartu. Žiniatinklyje surandami partneriai, draugai, čia
žaidžiami žaidimai, aptariamas krepšinis, laidos, laisvalaikis, pomėgiai,
palaikomi ryšiai su draugais, giminėmis.
1.2. Interneto ateitis. Žiniatinklis 3.0
Nuo pat atsiradimo pradžios nebuvo planuojama žiniatinklio vystymosi
raidos skirstyti etapais pagal vienokius ar kitokius požymius. Pirmą kartą
terminas „Žiniatinklis 2.0“ (Web 2.0) oficialiai buvo pavartotas 2004 metais
konferencijoje, skirtoje interneto ateičiai. Šį terminą panaudojo Deilas
Doherti, tuometinis O‘reily Media Inc. įmonės vice-prezidentas, norėdamas
pabrėžti, jog internetas yra kaip niekad svarbus ir greitu laiku pasikeis,
atėjus į rinką naujajai kartai internetinių programų.
Nuolat vyksta daug diskusijų apie žiniatinklio ateitį ir apie tai, kas
pakeis šiuolaikinį žiniatinklį ir kaip jis atrodys ateityje. Ateities žiniatinklis,
kaip koncepcija, gavo pavadinimą „Žiniatinklis 3.0“ (Web 3.0). Apibrėžimo
paieška atskleidė, jog skirtingi mokslininkai mato skirtingą interneto ateitį.
Semantinis žiniatinklis (ang. Semantic Web ) – tai „koncepcinė
interneto vystymosi kryptis, kurios tikslas yra sukurti mašininę informacijos,
prieinamos internete, apdorojimo bei panaudojimo realizaciją.
Pagrindinis koncepcijos dėmesys yra skiriamas darbui su metaduomenimis,
kurie vienareikšmiškai charakterizuoja resursų, esančių internete, savybes ir
turinį, kuris pakeistų šiuo metu naudojamą tekstinių dokumentų analizę“,
rašo Vikipedija. Štai, kaip klasikinis žiniatinklio Web 3.0 pavyzdys,
suprantamas dabar:
Žiniatinklis 3.0 – tai sistema, kuri galės duoti aiškų ir išsamų atsakymą
į bet kokį klausimą, pvz., „Aš ieškau kurorto šiltuose kraštuose, kur
galėčiau pailsėti savo atostogų metu: aš turiu 3000 litų ir su manim bus
mano mažametis vaikas“. Šiandien tokios informacijos paieškos gali
užtrukti ne vieną valandą: reikės ieškoti tinkamų kurortų, lėktuvų skrydžių,
viešbučių, įmonių, nuomojančių automobilius. Žiniatinklis 3.0 vartotojui
akimirksniu turėtų duoti išsamų pasiūlymų sąrašą, tokį pat kaip dabar
suformuotų turistinio biuro agentas.
Bevieliai vartotojų tinklai – žiniatinklis 3.0 (ang. User Generated
Networks – Web 3.0) – taip pavadino savo projektą Europos mokslininkai,
kurie užsiima bevielių vartotojų tinklų kūrimu. Jų manymu, jeigu vartotojų
68
2

generuojamas turinys yra žiniatinklis 2.0, tai žiniatinklis 3.0 yra vartotojų
generuojami tinklai. Tokių tinklų vartotojai gali savarankiškai kurti tinklus,
sujungdami savo ryšio kanalus bei kurti naujus bevielius tinklus.
Poliarinės informacinės sistemos, sukurtos vadovaujantis principu
paslauga-pagal-poreikį (ang. commerce-on-demand) – tai yra žiniatinklis
3.0, mano kai kurie verslininkai. Tai gali būti tiek tiesioginio pirkimopardavimo
veiksmai vykdomi internete, tiek ekspertinės nuomonės ar
kitokios veiklos rūšies apmokestinamos sistemos, kur sistemos savininkas
atlieka tik tarpininko vaidmenį. Kodėl tai žiniatinklis 3.0? Todėl, jog kaip ir
žiniatinklio 2.0 atveju, poliarinės sistemos yra savarankiškai augančios
sistemos, priklausančios nuo vartotojų aktyvumo.
Pasaulinis žiniatinklis 3D formatu – štai žiniatinklis 3.0. Yra nuomonių,
jog virtualūs pasauliai bus sekantis žiniatinklio vystymosi etapas. Ir tai
bus ne tiek žaidimai, panašūs į dabartinį „Second Life“, o trimatis interneto
įgyvendinimas, kur 3D personažas galės nevaržomai keliauti trimatėje
erdvėje. Jau šiandien 3D internete yra sukurtas miestas Astana, virtuali
Kazachstano sostinės kopija, kuris yra pateikiamas kaip gimstančio
žiniatinklio 3.0 įsisavinimas.
Web 3.0 – programinių robotų valdos. Šiandien programiniai robotai
analizuoja paieškos srautus tam, kad rastų reikiamą informaciją, siunčia
kompiuterinį šlamštą ir virusus. Bet kas žino, kiek jie patobulės rytoj? Gal
vietoj mūsų jie kurs turinį, bendraus forumuose ir rašys tinklaraščius?
1.3. Socialinis tinklas
Socialinis tinklas – interaktyvi interneto struktūra (interneto svetainė),
vienijanti tam tikrą bendrų interesų turinčią narių grupę, kuri ir kuria
konkrečios svetainės turinį, ir virtualiai bendrauja tarpusavyje,
automatizuotomis konkrečios svetainės priemonėmis. Socialiniai tinklai –
pastaruoju metu aktyviai besivystanti interneto dalis, kuriai galima priskirti
tiek paprastus diskusijų forumus, tiek sudėtingus visuomeninius ir (ar)
komercinius interneto projektus.
Socialinio bendravimo internete priemonės bei įrankiai priimtini ne tik
teikiant nuotolinio mokymosi (NM) modulius ar kursus, bet ir taikant mišrų
ar kontaktinį mokymosi metodus.
Socialinė tinklaveika yra individų grupavimas į specifines grupes,
tokias kaip mažos kaimo bendruomenės arba kaimynystės rajonas. Taip pat
yra galima asmeninė socialinė tinklaveika, t.y. darbo vietoje, aukštosiose
mokyklose; ji populiariausia internete. Temos ir interesai yra tokie pat
3
69

įvairūs ir turtingi kaip mūsų visuomenė ir žmonijos istorija [Socialinė...,
2010]. Pateikiame galimą socialinio bendradarbiavimo schemą, apimančią
labai skirtingas temas bei potemes.
70
1 pav. Socialinio tinklo ratas [Socialinės..., 2010].
Kai kalbama apie socialinę tinklaveiką, paprastai kalbama apie
interneto svetaines. Šios svetainės yra žinomos kaip socialinės svetainės.
Socialinės tinklaveikos svetainės funkcionuoja kaip interneto vartotojų
internetinė bendruomenė. Priklausomai nuo atitinkamos svetainės, daugelis
šių interneto bendruomenių narių dalinasi mokslo, bendrų pomėgių,
religijos ar politikos interesais. Kuomet yra suteikiama prieiga prie
socialinės tinklaveikos svetainės, galima pradėti bendrauti/bendradarbiauti
būtent tame socialiniame tinkle. Ši socializacija gali apimti kitų narių
profilio peržiūrėjimą ir galbūt net susisiekimą su jais, t. y. siekiant komunikuoti
bendrų interesų klausimais.
Socialinis tinklas yra labai plataus spektro vartotojo generuojamos
informacijos kaupinys. Jame sutelpa ir mikro-tinklaraščio, paprasto tinklaraščio,
nuotraukų ir vaizdo talpyklų, el. pašto, forumų, pomėgių virtualių
bendruomenių ir dar daug kitų funkcijų. Kas yra socialinio tinklo
vartotojai? Praktiškai bet kuris iš mūsų. Pavyzdžiui, šiais metais sukurtas
4

ei pradėtas plėtoti socialinis tinklas (Elgg programinės įrangos pagrindu)
yra specialiai skirtas mokytojams, dėstytojams, kt. akademinei bendruomenei
teachersnetwork.eu.
2. Bendruomenės
Terminas „bendruomenė“ turi kelias reikšmes. Jis gali reikšti grupę
žmonių, gyvenančių ir bendraujančių vienoje aplinkoje, arba žmones, kurie
bendrauja ir dalinasi bendromis vertybėmis, nepriklausomai nuo jų buvimo
ar gyvenimo vietos. Kalbant apie socialinę tinklaveiką ar apie bet kokį
bendravimą internete labiau būtų tinkama kalbėti apie virtualias bendruomenes.
Virtuali bendruomenė – žmonių grupės, turinčios bendrus interesus
(problemas), komunikuojančios virtualioje aplinkoje panaudodamos paprasčiausius
ir labiausiai paplitusius elektroninio bendravimo būdus, pvz.,
e. paštą, realaus laiko pokalbių kambarius, forumus ir t.t.
Internetas neįtikėtinai pakeitė mūsų gyvenimo būdą. Mums jau sunku
įsivaizduoti savo gyvenimą be elektroninio pašto ar „Google“. Vis labiau
įprasta, kad informacija ranka pasiekiama bet kur ir bet kada – nebent
nutrūktų ryšys ar sugestų kompiuteris. Jaunajai kartai interneto, mobilių
telefonų, internetinių žaidimų, „iPod“ grotuvų ir pan. sukurta virtuali erdvė
tapo jų natūralia gyvenimo vieta. Jie keičiasi dokumentais ir nuotraukomis,
siunčia ir parsisiunčia vaizdo įrašus, vienu metu bendrauja skirtingose
platformose, ieško informacijos (ir nusirašinėjimo būdų) mokyklos
užduotims ir netgi kartais kartu atlieka namų darbus virtualiuose tinkluose.
Mokytojų bendruomenė Lietuvoje yra tikrai labai didžiulė ir bendravimas
socialiniuose tinkluose suteikia mokytojams galimybę keistis
patirtimi kartu sulaukiant paramos iš kitų mokytojų. Didelis dėmesys turėtų
būti skiriamas mokytojui, kaip asmenybei, ir jo arba jos asmeniniams ir
profesiniams poreikiams.
Nors mokytojų individualūs poreikiai yra skirtingi, specifinės jų darbo
sąlygos kelia bendrus iššūkius, kuriuos nugalėti gali padėti socialinių tinklų
priemonės. Vienas iš šių iššūkių – tai bendradarbiavimo su kolegomis,
profesionalaus grįžtamojo ryšio ir mokymosi iš kolegų stoka. Kitas
iššūkis – tai dažni ugdymo turinio ir mokymo gairių pokyčiai, kurie
apskritai stokoja reikalingų mokymo galimybių ir verčia mokytojus nuolat
adaptuoti bei tobulinti savo mokymo gebėjimus.
Mokytojai turi ieškoti lanksčių būdų, kaip dirbti ar kovoti su naujais
socialiniais iššūkiais, prisitaikyti prie naujo mokomojo dalyko turinio bei
5
71

metodinių reikalavimų ir lavinti savo mokymo gebėjimus kartu su
besikeičiančiomis švietimo paradigmomis, dažniausiai nesulaukdami
reikalingos pagalbos bei mokymų.
2.1. Dalinimasis patirtimi: bendruomenės ryšių palaikymas
Dalyvavimas tam tikruose bendruomenės socialiniuose tinkluose
suteikia galimybę dalintis veikla, pavyzdžiais, idėjomis ir patirtimi su visa
bendruomene. Yra daug būdų, kaip tai nuolat daryti įgyvendinant bet kokį
projektą ar organizuojant tam tikrą mokymo(si) veiklą. Informacijos mainai
taip pat nuolat vyksta tarp mokytojų.
Priklausydami vienai ar kitai bendruomenei, mokytojai turi galimybę
mokytis visą gyvenimą. Jie gali būti ne tik mokytojais klasėje, bet ir
mokiniais, kurie nuolat tobulina savo profesinius gebėjimus. Jie taip pat
gali tapti bendruomenės naujokais, kad rastų naujų idėjų bei pasisemtų
įkvėpimo galimiems projektams ir kartu praturtintų savo kasdieninę veiklą
naujovėmis. Praktinius iššūkius, susijusius su kasdienine veikla, galima
nagrinėti kartu ir ieškoti bendrų sprendimų, naudojantis šių idėjų sąveika.
Virtualiose bendruomenėse lengva gauti reikiamos informacijos, nes
asinchroninis bendravimas suteikia žmonėms galimybę atsakyti į klausimus
jiems patogiu laiku. Be to, bendruomenės nariai taip pat naudojasi kitų
idėjomis bei ištekliais. Kartais yra daug svarbiau žinoti, kaip buvo
įgyvendinta tam tikra idėja ar kaip buvo pasinaudota kokiu nors mokymosi
ištekliu, nei vien tik skaityti apie pagrindinę idėją.
Dalindamiesi ir mokydamiesi vieni iš kitų bendruomenėje, mokytojai
taip pat lavina savo profesinius gebėjimus. Tarptautinės bendruomenės,
skirtos mokytojams bei dėstytojams, taip pat skatina semtis įkvėpimo iš
savo kolegų europiečių, ir kartu prisideda prie profesinio tobulinimo. Tai ir
ištekliai portale, ir bendruomenės grupės, ir konkrečios mokymosi
galimybės, pavyzdžiui, internetiniai mokymo(si) renginiai arba įprasti
nacionaliniai ar europiniai seminarai.
2.2. Rekomendacijos dėl internetinių mokymo metodų, priemonių ir
technikų pritaikomų socialiniame tinkle
Efektyvus IKT naudojimas mokytojų socialinio tinklo aplinkoje didelį
dėmesį skiria tokiai problemai kaip IKT taikymo trūkumas daugelio
mokytojų tiek mokykloje, tiek namuose. Tai ypač svarbu mokytojo darbe,
kuris dirba ne tik mokykloje, o dažnai ir namuose.
Techninės paramos stoka, tiek specialistų požiūriu, tiek internetinės ir
telefoninės pagalbos požiūriu, taip pat aktuali problema, todėl socialiniai
72
6

tinklai dažnai padeda spręsti ir techninius bei technologinius klausimus.
Kai kuriais atvejais mokyklose trūksta pagrindinių nuorodų ir
rekomendacijų, t. y. ką IKT gali (ir kokie yra apribojimai). 1 lentelėje
pateikiamos rekomendacijos kokias technikas ir priemones galima taikyti.
Metodai Technikos Priemonės
Vienas
internete
Vienas su
vienu
Vienas su
daugeliu
Daugelis su
daugeliu
Internetinės duomenų bazės, internetinės
publikacijos, internetinės programinės
įrangos pritaikymas, internetinės
suinteresuotosios grupės, interviu
Mokymosi sutartys, praktika, stažuotės,
susirašinėjimo studijos
7
Informacijos
paieškos
sistemos
1 lentelė
E. pašto sistemos
Paskaitos, simpoziumai, parodijos Skelbimų lentos
sistemos
Debatai, imitacijos arba žaidimai, Kompiuterių
vaidmenų žaidimai, atvejų studijos, konferencijų
diskusijos, įrašais paremtos užduotys, sistemos
kolektyvinės naujų idėjų svarstymo
sesijos, delfi technikos, nominaliosios
grupės technikos, forumai, projektai,
mokinių pristatymai
IKT tapo galingu įrankiu ne tik mokytojams, o taip pat ir mokiniams,
tėvams. IKT naudojimas ne tik pagerina prieigą prie mokymosi, bet taip pat
ir užtikrina gerosios patirties keitimąsi bei kaupimą.
Išvados
Pagrindinis socialinės tinklaveikos tikslas yra vienyti žmonės. Asmeninės
priežastys suburti ir palaikyti bendruomenes gali labai skirtis, bet
socialinė tinklaveika visuomet funkcionuoja dėl stiprios motyvacijos.
Daugelis įrankių, kuriuos siūloma įtraukti į socialinį tinklą, grindžiami
socialine programine įranga. Socialinė programinė įranga yra vis dažniau
naudojama švietimo ir mokymo srityje pritaikant ją vikio įrankiuose ir
besimokančiųjų pasiekimų aplankuose.
Socialinio tinklo www.teachersnetwork.eu idėja yra paremta gebėjimu
sujungti skirtingas paslaugas, aprūpina atvirais pedagoginiais ištekliais ir
įrankiais, prieinamais ir pasiekiamais visai bendruomenei. Aplinka gali
naudotis mokytojai, mokiniai ir studentai mokslui ir darbui projektuose
arba paprasčiausiai susirasti informacijos aktualiomis temomis. Socialinis
73

tinklams mokytojams bus atviras ir nemokamas visiems ES studentams ir
mokytojams.
Literatūra
Dvidešimt socialinių tinklų mokytojams.
http://sharetheaddiction.edublogs.org/category/social-networks
[žiūrėta 2010-09-10]
GRODECKA K., WILD F., KIESLINGER B. How to Use Social Software in
Higher Education, 2009.
Mokytojų socialinis tinklas. www.teachersnetwork.eu [žiūrėta 2010-09-10]
Socialinė tinklaveika. http://www.whatissocialnetworking.com
[žiūrėta 2010-09-10]
Socialinės tinklaveikos ratas.
http://wintecwebmedia08.files.wordpress.com/2008/09/social_networking_whe
el.jpg [žiūrėta 2010-09-10]
Vikipedija. http://www.wikipedia.org [žiūrėta 2010-09-10]
74
Dr. Danguolė Rutkauskienė, Kauno technologijos
universiteto docentė, E. mokymo technologijų centro
direktorė, dirba organizuojant bei palaikant aukštojo
mokslo, paremto moderniomis telekomunikacijų,
informacijos ir vaizdo konferencijų technologijomis,
studijų procesą.
Mokslinių tyrimų kryptys – e. mokymosi metodikos
ir technologijos, tęstinio ugdymo vadyba, kompiuterių
mokymo modulių kūrimo metodologija ir
kompiuterizuoto mokymo proceso sociologiniai tyrimai.
Mokslo straipsniai – 125, knygos –18.
Daina Gudonienė, Kauno technologijos universiteto
E. mokymo technologijų centro Viešinimo ir
mokymo skyriaus vadovė, atsakinga už studijų nuotoliniu
būdu palaikymo sistemos organizavimą
KTU, NM metodikos rengimą dėstytojų kompetencijų
kėlimui. Mokslinių tyrimų, susijusių su
nuotoliniu mokymu, bendraautorė. Publikacijos,
moksliniai straipsniai – 16, knygos – 1.
8

INFORMACINĖS IR KOMUNIKACINĖS TECHNOLOGIJOS –
BENDRAVIMO IR BENDRADARBIAVIMO PRIEMONĖ
ĮGYVENDINANT MOKYMO MOKYTIS UŽDAVINIUS
Dalia Skeirienė, sauvisauda@gmail.com
Rokiškio r. Obelių darželis- mokykla
Vis tobulesnės technologijos, didžiuliai informacijos srautai, spartus
gyvenimo ritmas iš esmės keičia visuomenės gyvenimą. Jei maždaug prieš
15 metų mokytojai mokymo priemones kurdavo naudodamiesi popieriumi
ir žirklėmis, klijais, ilgiausius planus rašydavo ranka, tai šiandien vargu ar
rastume mokytoją ilgalaikius planus rašantį dailiu plunksnakočiu.
Keičiasi suvokimas apie mokymą. Šalia mokymo atsiranda mokymasis,
kuris akcentuojamas kaip mokytojo ir mokinio sąveika, kaip gebėjimų,
vertybių įsisavinimas ir žinių transformavimas į supratimą.
Didelę įtaką mokymui ir mokymuisi daro informacinių komunikacinių
technologijų naudojimas ugdymo procese. IKT taikymas ugdymo procese
siejamas su efektyviomis pedagoginėmis inovacijomis, naujos mokymosi
paradigmos įgyvendinimu.
Šiandien inovatyvi šiuolaikiška mokykla yra pagrindinė mokymo(si)
vieta, siūlanti priėjimą mokiniams prie mokymosi aplinkų per fizines bei
virtualias mokymo(si) aplinkas. Mokytojas – pirminis ir pats svarbiausias
veiksnys, kuris lemia IKT naudingumą bei naudojimosi IKT lygį
mokymo(si) procese. O nuolatinis bendravimas ir bendradarbiavimas su
mokinių tėvais – sėkmingo ugdymo proceso raktas.
Informacinėmis technologijomis pradėjau domėtis seniai. Tačiau
dalyvavimas Švietimo plėtotės centro vykdomame projekte „Pradinių
klasių ir specialiojo ugdymo pedagogų kompetencijų taikyti IKT ir
inovatyvius mokymo ir mokymosi metodus tobulinimas“ bei „Microsoft“
kompanijos ir Informacinių technologijų centro „IKT lyderių“ programoje
lėmė pasirinkimą dar labiau gilinti žinias apie IKT bei inovatyvius mokymo
ir mokymosi metodus, kuriuos plačiau ir drąsiau taikau tiesioginiame
darbe.
Visą laiką ieškojau būdų kaip labiau įtraukti tėvelius į ugdymo
procesą, kokiu būdu galėčiau mokiniams patraukliu būdu padėti įveikti
mokymosi spragas. Žavėjausi mokytojų sukurtais tinklalpiais, nes maniau,
kad tai viena iš efektyvesnių mokytojo, mokinių, jų tėvų bendravimo ir
bendradarbiavimo būdų siekiant ugdyti mokinių gebėjimą mokytis.
1
75

Pirmieji bandymai. Sukūriau bendravimo grupes internete
(www.gmail.com). Mažiau laiko reikia skirti rašliavai, vieno mygtuko
paspaudimu reikalingą informaciją gauna visi tėveliai. O kur dar diskusijos?
Pamenu, kai žiemos šalčiai trukdė paruošti darbus konkursui – veikla
vyko susirašinėjant, persiuntinėjant darbelius. Visą klasės bendruomenę
ypač nudžiugino rezultatas – vieno mokinio darbas pateko į geriausių darbų
Lietuvoje dešimtuką. Bendravimui – tai puiki erdvė. Tačiau čia trūko vietos,
negalėjau įkelti savo parengtų užduočių, nepatiko dizainas.
76
Virtuali erdvė „Google“ grupėje „Dalios klasė“
Dalyvauju „IKT lyderiai“ programoje, mokymų metu susipažinau su
galimybe kurti elektroninius dienoraščius – asmenines erdves. Asmeninės
erdvės http://portalas.emokykla.lt portale – tai erdvės, kuriose daugiau
bendradarbiauja mokytojai. Asmeninė erdvė – tai erdvė, kurioje yra
galimybė naudotis el. pašto paslaugomis , kurti internetinius dienoraščius,
dalyvauti bendradarbiavimo grupėse, su kolegomis kurti dokumentus ,
naudotis failų saugykla (25 GB talpa) bei nuotraukų albumu. Yra galimybė
sukurti savo įvykių kalendorius, viešinti juos savo kolegoms, kviesti
dalyvauti įvykiuose. Sukurtame asmeniniame puslapyje galima viešinti
savo nuotraukas, straipsnius, dokumentus, vaizdo siužetus, ir kt. Asmeninės
erdvės taikomomis paslaugomis gali naudotis visi, kurie prisiregistruoja
šiame portale.
Savo klasės elektroniniame dienoraštyje dalinuosi patirtimi su kolegomis,
pateikiu informaciją apie vykdytą veiklą klasėje, failų saugykloje
(http://mokinukai.spaces.live.com) pateikiu mokomąją medžiagą mokiniams.
2

Prieš metus svetainėje www.jimdo.com pateikta priemone parengiau
klasės tinklalapį http://mokinukai.jimdo.com. Tinklalapyje daugiausia
dėmesio skiriu mokinių gebėjimų ugdymui, pateikiu informaciją apie ugdymo
procesą tėveliams ir mokytojams. Todėl tinklalapyje yra šios skiltys:
Naujienos, Apie mus, Veiklos, Pamoka, Į pagalbą besimokant, Kūrybinis
kampelis Tėveliams, Kolegoms, Interaktyvios pamokos.
Svetainės „http://mokinukai.jimdo.com“ skyrius „Interaktyvios pamokos“
77 3

Naujienos – informacija apie tai , kas naujo, įdomaus nutinka klasėje,
mokykloje, kokiuose konkursuose dalyvaujame, ar ruošiamės dalyvauti.
Apie mus – pateikiu informaciją apie save ir klasę, su nuoroda maps
žemėlapyje.
Veiklos – trumpai aprašomos netradicinės pamokos, papamokinė
veikla.
Pamoka – pateikiu informaciją apie gebėjimus, kurie bus ugdomi toje
mokomojoje klasėje, bei pamokų tvarkaraštis, kaip užrašyti ant sąsiuvinio,
kokios klasės taisyklės.
Į pagalbą besimokant – mokiniai randa patarimus , kaip įveikti
užduotis.
Interaktyvios pamokos – šia sukaupta medžiaga, naudojamės klasėje
pamokų metu, bei po pamokų. Jei apibendrindami pamoką prieiname
išvados, kad dar netvirtai įsisavintas naujas dalykas – mokiniai savo
gebėjimus įtvirtina namuose. Į šią skiltį stengiuosi sudėti internete rastas
mokomųjų svetainių nuorodas, mokomąsias programėles, kurias galima
atsisiųsti.
Kolega – kolega – dalinuosi savo patirtimi, konsultuoju ,mokytojus.
Tėveliams – pateikiu rastą internete informaciją apie vaikų auklėjimą,
tėvų ir vaikų santykius, patarimus, kaip įveikti mokymosi spragas.
Pastebėjau, kai ugdymo procese pradėjau taikyti informacines technologijas
pamokos tapo vaizdingesnės, mokiniai daug lengviau išmoksta
mokomąjį dalyką. Mokiniai, kurie turi elgesio sutrikimų daug ilgiau išlaiko
dėmesį. Kompiuterio pamokose tikrai nenaudoju kiekvieną dieną, nes
tiesiog tai neįmanoma fiziškai. Tačiau jei atsitinka taip, kad su mokiniais
apibendrinę pamoką nusprendžiame, kad dar reikalinga pagalba – jie visada
randa klasės tinklalapyje papildomos medžiagos išeita tema. Jau mokykloje
vaikams pranešu, kad grįžę namo ir pailsėję gali tinklalapyje ieškoti
mokomųjų svetainių, programų nuorodų, ar mano paruoštos pateikties.
Šalia meniu „Interaktyvios pamokos“ atsiranda pamokos temos žodelis. Ir
tikrai būna smagu, kai matau rezultatus kitą pamoką.
Šiandien negaliu įsivaizduoti savo darbo be kompiuterio. Aš galiu į
pamoką atsinešti šuniuką, jei tema gyvūnėliai, o kur rasti dinozaurus, kur
pamatyti kaip jie judėdavo, ar kokio dydžio buvo lyginant su žmogumi, ar
užtektų piešinėlio vadovėlyje ar enciklopedijoje? Manau užtektų. Bet aš
atidarau kompiuterį, prijungiu projektorių ir štai – pasijuntame priešistoriniame
laikotarpyje...
78
4

Šiandien aš svajoju apie interaktyvią lentą, kuri atvertų dar didesnes
galimybes, pamokos taptų dar įdomesnes.
Galiu drąsiai teigti, kad kūrybiško mokytojo rankose naujovės,
informacinės ir komunikacinės technologijos padeda įgyvendinti mokymo
mokytis uždavinius, pradinukams duoda teigiamų rezultatų, suteikia energijos,
įkvėpia ir įtraukia į sudėtingą ugdymo procesą.
Literatūra
Inovatyvių mokymo metodų ir IKT taikymas. I dalis.(2007) Metodinė priemonė
pradinių klasių mokytojams. Vilnius: Švietimo plėtotės centras.
Kaip naudotis švietimo portalu? http://portalas.emokykla.lt/lyderiai/default.aspx
[žiūrėta 2010-09-17]
Ko reikia šiuolaikiniam mokytojui? (2008) Aktualus mokytojų kvalifikacijos
tobulinimo turinys. Vilnius.
ŠIAUČIUKĖNIENĖ L., VISOCKIENĖ O., TALIJŪNIENĖ P. (2006) Šiuolaikinės
didaktikos pagrindai. Kaunas: Technologija.
Dalia Skeirienė yra Rokiškio rajono Obelių
darželio-mokyklos pradinių klasių mokytoja
metodininkė. „Microsoft“ ir ITC programos
„IKT lyderiai“ dalyvė, „IKT ir inovatyvių
mokymo metodų taikymo pradiniame ugdyme“
švietimo konsultantė, Obelių darželio-mokyklos
mokytojų metodinės tarybos pirmininkė, Rokiškio
r. pradinių klasių mokytojų metodinio
būrelio pirmininkė.
5
79

ELEKTRONINIS UGDYMO TURINYS KAUNO JĖZUITŲ
GIMNAZIJOJE
Rigonda Skorulskienė, rigonda@gmail.com
Kauno jėzuitų gimnazija
Galimybė mokytis visur ir visada
Mokymasis trunka visą gyvenimą, bet retas besimokantysis turi pakankamai
laiko tai daryti klasikiniu būdu: tylioje skaitykloje ar prie rašomojo
darbo. Mobilūs įrenginiai, tokie kaip mobilūs telefonai, planšetiniai ir
nešiojami kompiuteriai, elektroniniai skaitytuvai leidžia tikslingai išnaudoti
laiką, sugaištamą viešajame transporte, eilėje prie gydytojo kabineto ir pan.
Galvojant apie nuolatinį laiko trūkumą, negalima žmonių skirstyti
pagal amžių – daugumos paauglių dienotvarkė yra pakankamai įtemta.
Būtent jaunesnio amžiaus žmonės turi didesnį poreikį nuolat bendrauti,
lengvai pasiekti informaciją bet kuriuo laiku ir bet kurioje vietoje. Natūralu,
kad mobilios technologijos ima skverbtis ir į mokymą(si) mokykloje.
Vizija
Pasvajokim: planšetinis kompiuteris, lengvai telpantis į rankinę, kuriame
įrašyti ar lengvai internetu pasiekiami mokykliniai vadovėliai, pratybos,
žinynai, chrestomatijos, atlasai, privaloma lietuvių ir užsienio kalbų
literatūra – viskas ko reikia tos klasės mokiniui ir viskas vienoje vietoje.
Pamokos konspektai sudėti virtualioje mokymosi aplinkoje, ten reikia
patalpinti ir namų darbus (mokytojas dar prieš pamoką matys, kas neatlikęs
namų darbų). Toje pačioje aplinkoje yra galimybė su draugais aptarti
sunkesnį uždavinį, išsiaiškinti kylančius klausimus, o gal net paprašyti
mokytojo pagalbos.
Pirmasis žingsnis: nuo klasikinės pamokos link elektroninio mokymo
Svajonės pildosi, jei svajotojas pats jomis tiki. Pirmasis žingsnis buvo
Bendruosiuose ugdymo planuose atsiradęs sakinys: „7–8 klasėse nedidinant
mokinių mokymosi krūvio, viena informacinių technologijų pamoka
integruojama į dalykus (dažniausiai 7-joje klasėje)...“ [2009–2011…].
Mokykloms palikta gan didelė laisvė įgyvendinant šią naujovę, aiškių
nuorodų nebuvimas turi savo pliusų ir minusų. Dalykininkas ne tik turi
dalintis savo dalyko valandomis su informacinėmis technologijomis, bet ir
daug papildomai ruoštis už tą patį įprastą atlygį, kurį gautų ir neįdėdamas
papildomų pastangų. Kita vertus – tai oficiali galimybė eksperimentuoti,
80

tačiau sėkmę pamatuoti labai sunku, juo labiau, kad dauguma linkę
pasitikėti jau gerai įvaldytais mokymo metodais, o eksperimentas visada
palieka šiokį tokį nerimą dėl pasiekto rezultato.
Kauno jėzuitų gimnazijoje yra trys integruoto mokymo variantai: fizika
ir IT 7-oje klasėje, matematika ir IT 7-oje ir geografija ir IT 8-oje klasėje.
Kiekvieno dalyko kursui skirta po 18 pamokų iš atitinkamam dalykui skirtų
valandų skaičiaus. Visi integracijos variantai yra pakankamai skirtingi.
Fizika ir informacinės technologijos integruojama nuo 2007–2008
mokslo metų. Kiekvienais metais analizuojami rezultatai, apklausiami
mokiniai, daromos išvados ir atitinkami pakeitimai mokymo metoduose.
2009–2010 mokslo metais naudotas pataisytas integruotas fizikos ir IT
kursas virtualioje „Moodle“ aplinkoje (http://moodle.kjg.lt/). Kiekviena
pamoka pradedama mokymosi uždaviniais ir pamokos veiklos planu, kur
nurodoma, ką mokinys turi nuveikti per pamoką, rekomenduojama veiklos
eiga, nurodomi namų darbai.
1 pav. Pamokos elektroninis turinys „Moodle“ aplinkoje
Pamokoje yra papildomos informacijos nagrinėjama tema bei nuorodos
į šaltinius internete. Pasinaudodamas aukščiau minėtais šaltiniais bei vadovėliu,
mokinys pildo užduočių lapus, atlieka virtualius fizikinius bandymus.
Mokiniai skatinami bendradarbiauti diskusijose, arba individualiai
klausti mokytojo ar draugo elektroniniu laišku. Visus atliktus darbus įkelia
į „Moodle“ aplinką.
81

Darbas virtualioje aplinkoje gerokai palengvino bendravimą bei mokinių
darbų apskaitą, veiklos stebėseną.
Dėstant integruotą kursą, stengtasi pereiti nuo mokymo prie mokymosi.
Daugiau dėmesio skirta asmens kompetencijos puoselėjimui, kad
perimdami žinias moksleiviai ne tik susiformuotų teisingą pasaulio vaizdą,
bet ir išsiugdytų racionalaus mąstymo ir veiklos įgūdžius. Tai gali užtikrinti
tik tokie žinių įgijimo būdai, kurie sudaro sąlygas moksleiviams, naudojantis
įvairiais informacijos kanalais, sukaupti išsamius ir visapusiškus
duomenis, idėjas, faktus, juos grupuoti, klasifikuoti, apdoroti, analizuoti,
sintetinti, kritiškai vertinti, identifikuoti problemas, ieškoti sprendimų, formuluoti
hipotezes bei alternatyvas, tikrinti jų pagrįstumą, daryti sprendimus
ir juos koreguoti atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes, vertinti užsibrėžtų
tikslų įgyvendinimo sėkmingumą ir kt. [Jackūnas, 2003].
Šiose integruotose pamokose buvo švelniai pereita nuo tradicinės
pamokos prie elektroninio mokymo. Tradicinėje pamokoje labai svarbus
išlieka žmogiškasis bendravimas, kai mokytojas gali iškart atsakyti į
mokinio klausimus, tačiau tokioje pamokoje mokiniai turi pateikiamą
informaciją sugebėti užsirašyti pakankamai greitai neatsilikdami nuo kitų.
Pamokos vedimo tvarką kontroliuoja mokytojas, atsižvelgdamas į pamokos
struktūrą bei įvertindamas esamą situaciją pamokoje (esančių mokinių
skaičių, pateikiamos informacijos sunkumą). Tai plačiai švietimo sistemoje
naudojama mokymo forma.
Elektroninis mokymas – tai mokymas(is) elektroniniu būdu (naudojant
kompiuterius, virtualiose klasėse). Elektroninis mokymas(is) yra sąveikaujantis,
tinkluose vykstantis mokymas(is), čia didelis dėmesys skiriamas
mokymo(si) turiniui, besimokančiojo veiklai, kur mokinys – mokytojas,
mokinys – mokinys arba mokytojas – mokytojas bendrauja tarpusavyje,
dalijasi informacija, dalyvauja forumo diskusijose ir t. t. Mokymo(si)
medžiaga pateikiama ir pasiekiama internetu, intranetu, ekstranetu, naudojantis
garso ir vaizdo laikmenomis [Mokomoji…].
Elektroninio mokymo(si) teikiami privalumai:
• Galimybė mokiniams mokytis bet kur ir bet kada, kur yra internetinė
prieiga.
• Galimybė įsisavinti pateiktą medžiagą mokiniui priimtinu
mokymo(si) tempu bei laiku.
• Galimybė patirti mažesnį stresą atliekant užduotis; tiesioginis
bendravimas su mokytoju bei klasės draugais dalyvaujant forumuose.
82

Antrasis žingsnis: link mobilaus mokymo
Kai už lango šviečia Saulė, klasėje tvanku, o įprastą pamokų ritmą
trikdo egzaminų grafikas, mokykla turi teisę pasirinkti ugdymo formą.
Būtent tuomet norisi prisiminti naują mokymo(si) paradigmą, vadinamą
mobiliu mokymusi – tai mokymas(is) judant, keliaujant. Ateityje tikimasi,
kad ši mokymo(si) veikla pamažu persikels iš įprastos klasės į mokinio
aplinką [Naismith, 2005]. Tai mokymą(sį) padarys labiau bendru, visą
gyvenimą trunkančiu procesu. Mobilaus mokymo(si) tyrinėjimai vystomi.
Pasauliniu mastu vykdyta keletas didesnių iniciatyvų (pavyzdžiui,
„MOBilearn“, „M-learning“), kurių metu buvo ištirta galima šios naujai
plintančios mokymo(si) formos nauda. Mobilaus mokymo(si) platesnį
pritaikymą stabdo eilė socialinių ir technologinių apribojimų (telekomunikacijų
išlaidos, mažas ekrano dydis ir pan.).
Gimnazijoje, pedagogų tarybos sprendimu, dvi birželio savaitės skiriamos
projektinei veiklai. Išbandyti keli modelis, parenkant temas, pagal
integracijos galimybes priskiriant mokytojus.
Svarbiausia sėkmės sąlyga – mokytojų drąsa laužyti stereotipus ir
dirbti kitaip. Svarbus buvo planavimas ir projekte dalyvaujančių mokytojų
tarpusavio susitarimas, susikalbėjimas.
Pavyzdžiui, fizikos, astronomijos, biologijos ir dailės temas pasirinkę
mokiniai dviem parom vyko į Molėtų observatoriją, kur klausėsi paskaitų,
atliko praktines užduotis, žaidė mokomuosius žaidimus. Dalis praktinių
užduočių buvo kompiuterizuotos UAB „Konferencijų ir audiovizualinės
sistemos“ vadovo Rimanto Burnickio dėka: gimnazijos mokiniams
sudaryta galimybė išbandyti kompiuterizuotą fizikos eksperimentų ir laboratorinių
tyrimų įrangą ScienceCube.
Projekto metu trūko kompiuterizuotų darbo vietų, mokiniai negalėjo
užbaigti ir paruošti pristatymui savo darbą. Kadangi internetinis ryšys buvo
labai ribotas, jie negalėjo naudotis įprasta virtualia mokymosi sistema.
Projektas tebuvo tik žingsnelis link mobiliojo mokymosi (2 pav.).
Mobilus mokymas(is) – tai mokymas(is), naudojant mažus, nešiojamus
informacijos apdorojimo įtaisus – išmaniuosius telefonus, asmeninius
skaitmeninius pagalbininkus, delninukus, nešiojamus kompiuterius, kurie
naudojami keliaujant, judant. Tai galimybė mokytis bet kur ir bet kada.
83

84
2 pav. Pirmasis žingsnis link mobilaus mokymosi
Mobilaus mokymo(si) charakteristikos [Kukulska-Hulme, 2005]:
• Mokymo(si) reikalingumo būtinumas;
• Žinių įsigijimo iniciatyva;
• Mokymo aplinkos mobilumas;
• Mokymo proceso sąveikavimas;
• Mokomųjų veiklų išdėstymas;
• Mokymo turinio integracija.
Trečiasis žingsnis: link vizijos įgyvendinimo
Šiais mokslo metais šios problemos nebeturėsime, nes esame tarp trijų
laimingų mokyklų, patekusių į pilotinį projektą „Elektroninių skaitytuvų
(planšetinių kompiuterių) naudojimas ugdyme“. Lietuvoje prasidėjo pažangi
iniciatyva – skatinti elektroninių skaitytuvų naudojimą mokyklose.
Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ ir ITC nupirks 100 planšetinių
kompiuterių (trims atrinktoms mokykloms), „Omnitel“ užtikrins internetinį
ryšį, leidykla „Šviesa“ suskaitmenins dalį „Šok“ serijos vadovėlių
Vietoj išvadų
Mobiliosios technologijos – tai technologijos, leidžiančios informaciją
gauti nepriklausomai nuo buvimo vietos. Informacija gaunama naudojant
tokius mobilius įtaisus kaip nešiojamieji ir planšetiniai kompiuteriai,
mobilūs telefonai ir pan. Nemanau, kad visi mokytojai lengvai atsisakys
klasikinio pamokos modelio ir kūrybiškai įsileis mobilias technologijas į
savo pamoką. Reikia pripažinti, kad ši pozicija nėra bloga, atsižvelgiant į
valstybinių egzaminų reikalavimus.
Norint valdyti klasę, besinaudojančią mobiliomis technologijomis ,
mokytojas turi puikiai valdyti naudojamas technologijas arba turėti stiprų

autoritetą mokinių tarpe. Bendradarbiavimas mokinys – mokytojas yra
puiku, bet čia kyla problemos: mokytojui sunku atsisakyti visažinio
pozicijos, kita vertus, sunku įvertinti ribą, kiek atsakomybės už pamokos
sėkmę galima atiduoti mokiniui, manau, kad pamokai turi vadovauti
mokytojas, nesvarbu kokius metodus ir priemones jis naudotų.
Tačiau gyvename laikmetyje, kai vyksta neišvengiamas globalus
švietimo sistemų virsmas. Informacinių ir mobiliųjų technologijų taikymas
mokyme(si) bei naujos kartos klientų (mokinių ir studentų) poreikiai verčia
keisti ir mokymo priemones, ir procesus, ir aplinką.
Literatūra
2009–2011 m. pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrieji ugdymo planai.
http://www.smm.lt/ugdymas/docs/ugd_planai/2009-2011.pdf [žr. 2010-09-17]
JACKŪNAS Ž. (2003) Pagrindinės ugdymo kaitos nuostatos,
http://www.pedagogika.lt/puslapis/vertinimas3.pdf [žiūrėta 2010-09-17]
KUKULSKA-HULME A., TRAXLER J. (Ed.) Mobile Learning: A Handbook for
Educators and Trainers
http://www.google.com/books?hl=lt&lr=&id=hhnAgJ2lEU4C&oi=fnd&pg=PR9&ots=l
4zuT9kKOZ&sig=MobG-LjjClZljwCUMdsTUXl_niw#v=onepage&q&f=false [žiūrėta
2010-09-17]
Mobilearn EU project. http://www.mobilearn.org/ [žiūrėta 2010-09-17]
Mokomoji medžiaga mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programai
http://www.mkc.lt/dokuments/mokymosi_medziaga/Atsiverkime_ateiciai.pdf
[žiūrėta 2010-09-17]
M-Learning EU Project, m-learning : learning in the palm of your hand.
http://www.m-learning.org/ [žiūrėta 2010-09-17]
NAISMITH L., LONSDALE P., VAVOULA G., SHARPLES M. (2005)
Literature Review in Mobile Technologies and Learning. Report 11 in NESTA
FUTURELAB SERIES produced by the University of Birmingham,
http://www.futurelab.org.uk/resources/publications-reports-articles/literaturereviews/Literature-Review203/
[žiūrėta 2010-09-17]
Rigonda Skorulskienė – fizikos mokytoja ekspertė,
dirba Kauno jėzuitų gimnazijoje. 1992 metais baigė
VU fizikos fakultetą. Nuo 1996 metų aktyviai dalyvauja
veikloje, susijusioje su IKT diegimu švietimo
sistemoje: pranešimai respublikinėse ir tarptautinėse
konferencijose, straipsniai, leidiniai, veikla darbo
grupėse, konkursai, projektai ir pan. IKT lyderis.
85

„SECOND LIFE“ TAIKYMAS ŠVIETIME
Tomas Šiaulys, siaulys.tomas@gmail.com
Vilniaus licėjus
Apie „Second Life“
„Second Life“ (liet. antrasis gyvenimas) – tai nemokamai internetu
prieinamas virtualus trijų dimensijų pasaulis. Šį virtualųjį pasaulį išplėtojo
ir 2003 metais išleido kompanija „Linden Lab“. Iškart „Second Life“ susilaukė
milžiniško ne tiek paprastų naudotojų, kiek įvairių sričių mokslininkų
ir tyrėjų susidomėjimo. Buvo atlikta daugybė tyrimų iš sociologijos,
psichologijos, fizikos, architektūros, informatikos, švietimo ir kitų sričių.
1 pav. Skirtingi pseudoportretai „Second Life“ aplinkoje
„Second Life“ yra prieinamas asmenims nuo 18 metų, tačiau nuo 2005
metų veikia atskira dalis – „Teen Second Life“, kurioje leistinas naudotojų
amžius yra nuo 13 iki 17 metų. Naudotojai virtualiajame pasaulyje bendrauja
per pseudoportretus, kurių išvaizda, kaip ir diduma „Second Life“
aspektų, yra labai neapibrėžta ir neapribota. Jie gali mėginti atkartoti savo
asmeninę išvaizdą, o gali pasirinkti atrodyti, kaip gyvūnai, daržovės,
mitinės ar net abstrakčios būtybės (1 pav.). Lygiai taip yra neapriboti ir
naudotojų veiksmai – į „Second Life“ galima žiūrėti, kaip į žaidimą,
pokalbių programą, mokslinių eksperimentų vykdymo vietą, verslo centrą –
viskas priklauso nuo naudotojų poreikių. Šiuo metu virtualiajame pasaulyje
86

yra virš 31000 lankomų vietų. Tarp jų galima aptikti parduotuvių, ambasadų,
religinių bendruomenių, muziejų, įspūdingų architektūros ir dizaino
pavyzdžių, mokyklų, universitetų, žaidimų, mokslinių laboratorijų, gyvo
garso koncertų salių ir kitų įvairių objektų.
„Second Life“ taikymo švietime privalumai ir trūkumai
Pastaruoju metu švietimo kontekste vis dažniau kalbama apie saityno
2.0 technologijų panaudojimą. „Second Life“ šiuo požiūriu yra išties įdomus,
nes iš esmės remiasi visais pagrindiniais saityno 2.0 bruožais:
1) interaktyviu informacijos dalijimusi,
2) kolektyvinės naudotojų galios panaudojimu,
3) komunikacinių tinklų efektais,
5) paslankia saityno technologijų architektūra,
5) kritinio informacijos kiekio kaupimu ir
6) atvirumu.
2 pav. Virtuali anglų kalbos pamoka „LanguageLab.com“ mokykloje
Įdomi „Second Life“ savybė yra tai, kad jis jungia tiek sinchroninį, tiek
asinchroninį bendravimą, suteikdamas jam interaktyvumo pojūtį. Galima
keistis tekstine, garsine, bei vaizdine informacija, be to, bendravimas šioje
terpėje yra labiau asmeninis, nei kitų rūšių nuotolinis bendravimas. Būtent
šis visapusiškumas yra laikomas vienu iš svarbiausių privalumų, siekiant
„Second Life“ pritaikyti švietime. Šiuo metu „Second Life“ naudoja virš
300 pasaulio universitetų, sėkmingai veikia kalbų mokyklos (2 pav), mokslo
muziejai ir laboratorijos. Vienas žymiausių „Second Life“ panaudojimo
švietime pavyzdžių yra „Sloodle“ aplinka, sujungianti virtualiosios mokymosi
aplinkos „Moodle“ ir virtualiojo „Second Life“ pasaulio galimybes
(3 pav.).
87

3 pav.Skraidanti „Sloodle“ auditorija „Sloodle“ saloje
Žinoma, siekiant pritaikyti „Second Life“ švietime, susiduriama ne tik
su terpės privalumais. Iškyla ir daugybė problemų: autorinių teisių pažeidinėjimai,
privatumo problema, patyčios elektroninėje erdvėje, lokalizavimo,
susikoncentavimo, atitrūkimo nuo realaus pasaulio ir kitos problemos. Be
to, tyrimai („Schome Park Programme“) parodė, kad bendravimo, elgesio ir
mokymosi normos, mokantis virtualiajame pasaulyje yra kitokios, nei
mokantis įprastai. Taigi tampa akivaizdu, kad tradicinio švietimo kontekste
„Second Life“ negali būti tiesmukai taikomas, kad reikia permąstyti nusistovėjusį
suvokimą apie švietimą.
Virtualiųjų pasaulių ateities perspektyvos
Virtualieji trimačiai pasauliai turi savybę naudotoją „įtraukti“ į tam
tikras situacijas, kad jis pasijustų lyg jose iš tikrųjų dalyvautų, o bendravimui
jie suteikia asmeniškumo. Prie to prisideda interaktyvi aplinka,
realistinės erdvės pojūtis, garso efektai. Tačiau naujesni moksliniai atradimai
ir technologijos leidžia vis labiau stiprinti virtualiųjų pasaulių
interaktyvumą ir patirties realistiškumą. Vienas iš pavyzdžių galėtų būti
lietiminiai įrenginiai (angl. haptic devices), leidžiantys orientuotis virtualioje
aplinkoje pagal skleidžiamus vibracijų signalus. Dar įdomesnių rezultatų
susilaukia tyrimai atliekami su interaktyvia apranga, leidžiančia patirti
įvairius objektus virtualiajame pasaulyje, tokius kaip vėjas, prisilietimas ir
panašiai.
Apskritai nagrinėjant prisilietimo įtaką patirties realistiškumui labai
svarbus yra Barselonos universiteto atliktas tyrimas apie kūno perkėlimo
88

iliuziją (4 pav.). Jo metu buvo naudojami virtualūs akiniai, susieti su
virtualiąja trijų dimensijų aplinka, kurioje tiriamojo pseudoportretas buvo
mergina, o šalia stovėjo moteris. Tiriamajam žiūrint iš merginos perspektyvos,
moteris prilietė merginai petį, o tuo pat metu sinchroniškai tiriamojo
petį prilietė tyrėjai. Dauguma tiriamųjų teigė jautę, lyg jų petį būtų prilietusi
moteris iš virtualiosios aplinkos, o kūnas, iš kurio perspektyvos jie
žiūrėjo, būtų jų pačių.
4 pav. Kūno perkėlimo iliuzijos tyrimas (body transfer illusion)
Dar vienas įdomus įrenginys, neseniai pasirodęs rinkoje – tai minčių
skaitymo ausinės, galinčios nustatyti žmogaus emocijas, koncentraciją ir
tam tikras mintis. Šio įrenginio pagalba virtualiųjų pasaulių pseudoportretai
galėtų atspindėti tikrąją naudotojo nuotaiką ar tam tikras mintis, taip
suteikdami bendravimui dar daugiau realistiškumo. Iš visų šių naujų
atradimų matyti, kad virtualieji trijų dimensijų pasauliai, tokie, kaip
„Second Life“ gali tapti dar interaktyvesni, labiau „įtraukiantys“, dėl to jų
panaudojimo švietime galimybės vis labiau plečiasi ir plėsis ateityje.
Literatūra
Second Life, http://secondlife.com/ [žiūrėta 2010-09-19]
Teen Second Life, http://teen.secondlife.com [žiūrėta 2010-09-18]
ŠIAULYS T. (2010) Saityno technologijų švietimui analizė.
Second Life Grid Survey - Region Database. http://gridsurvey.com/index.php
[žiūrėta 2010-09-18]
89

ZUKERMAN W. (2010) The real Avatar: body transfer turns men into girls.
http://www.newscientist.com/article/dn18896 [žiūrėta 2010-09-19]
SIMONITE T. (2009) Innovation: Mind-reading headsets will change your brain.
http://www.newscientist.com/article/dn17009-innovation-mindreadingheadsets-will-change-your-brain.html
[žiūrėta 2010-09-19]
90
Tomas Šiaulys dirba matematikos mokytoju Vilniaus
licėjuje. Baigė matematikos ir informatikos
mokymo programą Vilniaus universiteto Matematikos
ir informatikos fakultete. Domėjimosi kryptys:
matematikos ir informatikos mokymas, saityno 2.0
technologijų taikymas švietime.

INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ
TAIKYMO SCENARIJAI MOKINIŲ KOMPETENCIJOMS
UGDYTI
Eglė Vaivadienė, eglevaivadiene@gmail.com
Druskininkų „Atgimimo“ vidurinė mokykla
Renata Jankevičienė, rentukas@gmail.com
Panevėžio rajono Velžio gimnazija
Švietimo tikslas – kompetencijų ugdymas. Svarbiausias vaidmuo įgyvendinant
šiuolaikinio ugdymo strategijas tenka mokytojui – tiesioginiam
ugdymo(si) procesų kūrėjui. Šiuolaikinė ugdymo turinio samprata: mokymas,
mokymasis ir vertinimas yra integralus procesas, ugdymo turinys
grindžiamas ne dalykų programomis (indėliu), o laukiamu rezultatu –
mokinio kompetencija. Mokinys – mokytojo padedamas ir savarankiškai,
mokosi, veikia, dalyvauja, vertina ir įsivertina, kelia sau tikslus.
Mokytojas – organizuoja ugdymo(si) procesą, moko, padeda, pataria
mokiniui, reflektuoja ir tobulina ugdymą, kuria mokymąsi ir
bendradarbiavimą skatinančią aplinką. Šių tikslų įgyvendinimui ypač
padeda mokytojo išradingumas tikslingai taikant informacines
komunikacines technologijas – ugdyti moksleivių kompetencijas bei
bendruosius gebėjimus: gebėjimą bendrauti, kritiškai ir konstruktyviai
mąstyti, spręsti problemas, daryti savarankiškus sprendimus; informacinius
gebėjimus; gebėjimą ir nusiteikimą mokytis visą gyvenimą, įgyti įvairių
mokymosi technikos įgūdžių ir juos panaudoti; gebėjimą dirbti grupėje,
bendrauti ir bendradarbiauti, kurti ir dalyvauti kultūros kaitoje.
Ugdymas – inovatyvus bendrųjų programų įgyvendinimas vykdant
integruotas, netradicines, išvykstamąsias pamokas. Į ugdymo turinį
įtraukiamos mokyklos nuožiūra skiriamos valandos specifiniams dalykams
mokyti, pav.: gimtojo krašto istorija, karjeros planavimas, filmukų kūrimo
pradžiamokslis ir pan. Kompetencijų ugdymui didelę naudą turi švietimo
projektai: nacionaliniai ir tarptautiniai.
Viena iš šiuolaikinės mokyklos problemų – mokymosi motyvacijos
stoka. Ar ši problema iškyla tik Lietuvoje, ar ir kitų Europos valstybių
mokyklose? Dalyvaudamos tarptautiniuose „eTwinning“ projektuose bei
,,Comenius“ kvalifikacijos kėlimo kursuose įsitikinome, jog visoje Europoje
mokytojai ieško būdų, kaip išspręsti šią problemą. Daugelis jų teigia,
kad IKT taikymas sudomina mokinius, atveria naujas mokymosi
91

galimybes, padeda plėtoti dvasines ir intelektines asmens galias, motyvuoja
veiklai, padeda ugdant kūrybingą, atsakingą pilietį, įgijusį kompetencijas,
būtinas sėkmingai socialinei integracijai ir mokymuisi visą gyvenimą.
Šiame straipsnyje apžvelgsime tarptautiniuose „Comenius“ mokymosi
visą gyvenimą kvalifikacijos kursuose įgytos patirties pritaikymą ugdyme.
Švietimo mainų paramos fondas – Lietuvos agentūra, kuriai pavesta administruoti
Mokymosi visą gyvenimą programą bei kitas Europos Komisijos
ir LR Vyriausybės finansuojamas iniciatyvas švietimo ir profesinio mokymo
srityje. Tikslas – padėti Lietuvos žmonėms pasinaudoti tarptautinio
bendradarbiavimo projektų teikiamomis galimybėmis. Fondo darbuotojai
konsultuoja besidominčiuosius ir teikia informaciją apie įvairias švietimo ir
profesinio mokymo programas ir veiklas bei, įvertinę pateiktas paraiškas,
skiria joms dotacijas. Tarptautiniai „Comenius“ daugiašalės partnerystės
projektai orientuoti į aktyvų mokinių dalyvavimą, padeda mokytojams ir
mokiniams įgyti ir tobulinti įgūdžius dalyko, susijusio su projekto tema
srityje, vysto darbo komandoje, bendravimo įgūdžius, projekto planavimo
ir organizavimo gebėjimus, skatina naudojimąsi naujomis IKT.
„Comenius“ dvišalės partnerystės projektai orientuoti į mokinius, užsienio
kalbų mokymąsi. Siekia skatinti kalbinę įvairovę Europoje, įtraukia
klasių mainus. „Comenius“ kvalifikacijos tobulinimas – bendrieji kvalifikacijos
tobulinimo kursai, kalbų tobulinimo kursai.
Druskininkų „Atgimimo“ vidurinė mokykla ir Panevėžio raj. Velžio
gimnazija aktyviai teikia paraiškas švietimo mainų paramos fondui, vykdo
daugiašalius bei dvišalius tarptautinius projektus bei dalyvauja kvalifikacijos
kėlimo kursuose. Tarptautiniai bei šalies projektai, juos patvirtinus,
integruojami į konkrečių dalykų pamokas.
Mokyma(sis) įsijungus į tarptautinius projektus „eTwinning“,
„Comenius“ įdomesnis už įprastą mokymąsi. Panevėžio Velžio gimnazijoje
vykdytas „eTwinning“ projektas ,,Few words make European children
friends“ (keli žodžiai Europos vaikus pavers draugais). Projektas vyko gimtąja
kalba. Tikslas – parengti Europos kalbų žodynėlį. Tema – dažniausiai
vartojami žodžiai. Dalyvavo 21 Europos valstybės mokytojai ir mokiniai,
tai suteikė galimybę parengti mokomąją medžiagą įvairiomis Europos
kalbomis. Susipažinome su kitų šalių abėcėle, išmokome pasisveikinti ir
atsisveikinti savo draugų gimtosiomis kalbomis, sužinojome savaitės
dienas, mėnesių ir metų laikų pavadinimus. Rašydami el. laiškus, dalyvaudami
pokalbiuose mokiniai vartojo ne tik angliškus, bet ir portugališkus,
ispaniškus, itališkus ir kitų kalbų žodžius ir puikiai išmoko temą. Buvo
integruojami šie mokomieji dalykai: lietuvių k., anglų k, menai, geografija,
92

technologijos, etika. Lietuvių kalbos pamokose mokiniai prisiminė laiškų
rašymo etiketą, laiškus ir kitą informaciją vertė į anglų kalbą, sveikinosi
draugų gimtosiomis kalbomis. Rengdami pateiktis apie Lietuvą pagilino
Lietuvos geografijos žinias, domėjosi, kokius patiekalus gamina ir mėgsta
mūsų draugai, išbandė keletą jų pasiūlytų receptų. Piešė, klausėsi dainų,
išmoko mandagiai bendrauti su kitų šalių žmonėmis. Taigi IKT naudojimas
pamokoje padidino mokinių mokymosi motyvaciją ir suteikė puikią galimybę
integruoti įvairius mokomuosius dalykus. Už „eTwinning“ projektą
Velžio gimnazija apdovanota nacionaliniu kokybės ženkleliu.
„eTwinning“ projektas ,,Magiškasis Kalėdų medis“. Velžio gimnazistai
dalyvauja tarptautiniame „eTwinning“ projekte ,,Skrisk, paukšti“. Šio
projekto tikslas – skatinti mokinius domėtis Europos istorija ir architektūra.
Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Rumunijos, Turkijos, Lenkijos ir Lietuvos
mokiniai pateikia keleto architektūros paminklų fotografijas. Pagal
koordinatoriaus sudarytą planą šias fotografijas siunčia kitos šalies
mokiniams, kurie suranda informaciją ir parengia paminklo pristatymą. Po
to visa medžiaga keliauja į trečią Europos valstybę, kurios mokiniai,
naudodamiesi visa informacija ir fotografijomis, turi pastatyti architektūros
paminklą. Integruojami dalykai: kultūros istorija, teatras, užsienio kalbos,
geografija, istorija, informacinės technologijos, muzika, dailė, kalbos.
Mokinių amžius: 7–16 metų. Projekto metu naudoti IKT įrankiai:
elektroninis paštas, forumas, pokalbiai, MP3 ir kita programinė įranga.
Projekto simbolis – paukštis,
skrendantis iš vienos šalies į kitą
ir pasakojantis Europos istoriją.
Velžio gimnazistai siekia, kad
kitų valstybių mokiniai kuo
daugiau sužinotų apie Lietuvą.
Rezultatai: paminklų modeliai,
pateiktys, paminklų apibūdinimas,
filmas, kelionių vadovas.
Projektas ,,Skrisk, paukšti“ skirtas
mūsų šalies tūkstantmečiui
paminėti.
Kita galimybė sužinoti, kaip IKT ugdymo procese taiko Europos
šalių mokytojai – tai dalyvavimas Švietimo mainų paramos fondo finansuojamuose
kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Kursų metu užmezgami
nauji ryšiai, kuriami nauji projektai, surandami nauji partneriai.
93

Graikijoje vykusių kvalifikacijos tobulinimo kursų „Mobilusis
mokymasis: žaidimų metodikos panaudojimas edukaciniame kontekste“,
kuriuose dalyvavo Renata, rezultatas – „eMapps.com“ panaudojimas.
„eMapps“ – naujos kartos mobilieji prietaisai, internetas, MMS, SMS,
GPRS technologijos. Žaidžiant „eMapps“ žaidimus mokymosi procesas
persikelia ne tik į virtualias, bet ir į realias mokymosi aplinkas.
Besikeičiančioje visuomenėje labai svarbu aprūpinti mokinius pažangiomis
priemonėmis: žaidimų ir mobiliųjų technologijų derinimas suteikia
mokiniams naujos patirties, didina motyvaciją.
Ispanijoje vykusių kvalifikacijos kėlimo kursų (dalyvavo Eglė) „IPM
tools finding innovative pedagogical methods to integrate Web based tools
into teaching and learning“ rezultatas – daugiašalis „Comenius“ projektas
2009–2010 m. „Kurkime kartu gražesnę ateitį! – Jaunieji Europos korespondentai“.
Koordinatorius – Lenkija, dalyvauja Lietuva, Lenkija, Ispanija.
Projektą kuruoja Druskininkų „Atgimimo“ vidurinės mokyklos anglų kalbos
mokytoja Gitana Stukienė. Moksleiviai bendrauja „ejournal“ aplinkoje
bei realiai susitikdami.
Projektas, kuriame dalyvavo abi autorės – TeLLViT (Teaching Learning
to Learn Virtual Trainer) „Comenius“ projektas (142444-LLP-1-2008-
1-RO- COMENIUS-CMP TeLLViT (Teaching Learning to Learn Virtual
Trainer). Tai „Comenius“ projektas (142444-LLP-1-2008-1-RO-COME-
NIUS-CMP, kurio metu buvo ugdoma mokymosi mokytis kompetencija,
pereinant nuo turinį akcentuojančio mokymo prie mokymosi mokytis
metodikos, atitinkamų įgūdžių formavimo ir jų tobulinimo.
Europos Komisijos „eContentplus“ programos „Aspect“ projekto 1 metu
buvo pritaikome įvairūs ištekliai pamokoms 2 . „Aspect“ projektas trunka
30 mėnesių – tai geriausios praktikos švietimo turinio tinklas, jungiantis 22
partnerius iš 15 šalių, įskaitant 9 švietimo ministerijas, 4 komercinio turinio
rengėjus ir pirmaujančius technologijų tiekėjus, kurie rengia pamokų planus
(scenarijus) ir testuoja mokomųjų išteklių standartus bei specifikacijas ir
taiko ugdymo procese. Projekto dalyvių susitikimas vyko Portugalijoje 3 .
Aspect svetainė pasiekiama registruotiems vartotojams, tačiau LRE
saugyklos resursai pasiekiami visiems Lietuvos mokytojams. Reikiamų
resursų galima ieškoti pagal gaires, pagal dalykus ir siaurinti paiešką
galime nurodyti ištekliaus tipą, kalbą, amžiaus grupę, teikėją. Naudinga
apsilankyti šioje saugykloje ir išteklius taikyti įvairių dalykų pamokose.
1 http://ejournal.emokykla.lt/aspect/
2 http://lreforschools.eun.org/LRE-Portal/Index.iface
3 http://www.aspect-project.org/node/88
94

Druskininkų „Atgimimo“ vidurinėje mokykloje
tarptautiniai IKT naudojimo projektai
vykdomi ir pradinėse klasėse. Tarptautiniame
„eTwinning“ projekte ,,Atvirukai aplink pasaulį“
dalyvaujame kartu su kitomis 25 ES šalimis.
Mokiniai parašo apie savo miestą, kuo jis žymus,
ką galima pamatyti ar įdomaus nuveikti, išsiunčia
po vieną atviruką su miesto vaizdais visoms projekte
dalyvaujančioms šalims. Gavę iš kitų šalių
atvirukus su jų miesto vaizdais ir aprašymu,
mokiniai suranda žemėlapyje tą šalį, randa
miestą, enciklopedijoje sužino tos šalies vėliavą,
sostinę ir kitą dominančią informaciją.
Tarptautinis projektas ,,Mūsų augintiniai" – dvišalis „eTwinning“
projektas su Lenkijos Poznanės miesto mokyklos antros klasės vaikais.
Mokiniai nusifotografavo su savo augintiniu ir trumpai jį apibūdino. Visus
darbelius susegė ir išsiuntė lenkų draugams. Tokią pačią „knygą'“ pradinių
klasių mokiniai gavo iš Lenkijos. Mokiniai skaitė, diskutavo ir lygino,
kokius naminius gyvūnus dažniausiai augina Lenkijos vaikai, kokius
vardus duoda savo augintiniams. Daugiau apie šios klasės veiklą galima
paskaityti klasės mokytojos svetainėje 4 .
IKT lyderių mokymuose 2010 m. vasario mėnesį buvo pristatyta
„Mouse Mischief“ programa, kuri prigijo ir taikoma pradinio ugdymo
moksleivių vertinimui ir įsivertinimui. Tai programa, leidžianti daryti
interaktyvias „PowerPoint“ pateiktis: įterpti keleto pasirinkimų arba
„Taip/Ne“ klausimus į „PowerPoint“ skaidres. Mokiniai gali atsakinėti į
klausimus spustelėdami pelytes, sujungtas prie mokytojo kompiuterio.
Mokiniai programoje yra anonimiški, todėl aktyviai ir drąsiai dalyvauja.
Norint rengti medžiagą šia programa, pirmiausiai reikia įdiegti programą.
Iš svetainės http://www.microsoft.com/multipoint/mouse-mischief/ galima
parsisiųsti ir plačiau susipažinti su „Microsoft Mouse Mischief“.
Kaip rengti medžiagą šia programa, susipažinsite tinklalapyje
http://www.youtube.com/watch?v=IbFOcLh2Ln8.
Kokia nauda? Šios programos naudojimas:
• skatina lygiateisį ir anonimišką dalyvavimą pamokose;
• įgalina vertinti realiu laiku;
• skatina konkurenciją ir bendradarbiavimą;
4 http://violetosklase.jimdo.com/projektai/
95

• suteikia naują gyvenimą įprastiems „PowerPoint“ pristatymams.
• Naudoti verta, nes:
• nemokama ir reikalauja tik „Windows“ OS. „PowerPoint“(2007 arba
2010 metų) reikalinga tik kūrimui; „PowerPoint“ (2003) tinka dirbti
su jau parengtomis pateiktimis;
• veikia su turimomis USB pelėmis;
• „Mischief“ pelė ne tik suteikia mokiniams galimybę išmokti naujo
interaktyviais būdais, ji taip pat siūlo mokytojams labiau prieinamą
alternatyvą vietoj brangių reagavimo (balsavimo) sistemų. Testą
galima sudaryti su 2, 3, 4 ar 5 pasirenkamaisiais atsakymais. Gaila,
tačiau teisingas atsakymas gali būti tik vienas. Klausimas gali būti
pateiktas taip, kad reikalautų atsakymo taip arba ne. Reikia USB
šakotuvo ir pelyčių. Su šia programa gali dirbti 25 mokiniai.
Abiems teko dalyvauti Italijoje, Romoje, vykusiame seminare „Euro-
DidaWeb – žiniatinklio ir medijos naudojimas pedagogikoje“ susipažinome
„Plone“ programa, kurią planuojame panaudoti trijų mokyklų (Druskininkų
„Atgimimo“ vidurinės mokyklos, Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos ir
Panevėžio raj. Velžio gimnazijos) bendradarbiavimui.
Plone – turinio valdymo sistema – įvairūs programiniai įrankiai,
supaprastinantys informacinių sistemų turinio (tekstinio ir grafinio)
valdymą taip, kad sukuriant bei keičiant turinį ar jo struktūrą nereikėtų
jokių specialiųjų (programavimo) žinių. Vienas pagrindinių turinio
valdymo sistemos tikslų – užtikrinti sklandų daugelio naudotojų bendrą
darbą. Taikoma internetinėms svetainėms, laikraščių leidyboje, atviro
turinio projektuose (kaip Vikipedija), įmonių valdyme, elektroninėje
prekyboje ir panašiose srityse. Sukurta galingo ir populiaraus „Zope“
programų serverio pagrindu, parašyta „Python“ programavimo kalba.
„Plone“ laikoma viena geriausių ir galingiausių atvirojo kodo turinio
valdymo sistemų. Daugelis ją laiko geresne už komercines turinio valdymo
sistemas. „Plone“ gali būti naudojama kaip interneto ir intraneto serverio
tinklapis. Sistemos taikymo sritis yra labai plati: nuo paprastų puslapių iki
didelių (verslo ar švietimo) portalų, skirtų vidiniam (intranetui) bei išorės
naudojimui. „Plone“ projektas buvo pradėtas naudoti 1999 m. ir tapo viena
iš populiariausių leidinių sistemų. 2004 m. buvo įsteigtas „Plone” fondas,
kuriam buvo perduotos autorinės šio produkto teisės. 2007 m. pasirodė
nauja „Plone“ 3 versija, kuriai būdingas sustiprintas saugumas bei daug
kitų patobulinimų (atlikti galima apie 40 funkcijų), todėl Plone tapo labai
populiaria bendradarbiavimo priemone, leidybos sistema su labai plačiomis
naudojimo sritimis.
96

http://plone.org/ – svetainė, kur galima perskaityti naujienas, susijusias
su „Plone“ bei parsisiųsti naujausią „Plone“ versiją ir įdiegti savo serveryje.
Moksleiviai labai domisi IKT ir įvaldę įrankius geriau, nei mokytojai,
todėl ugdyme galima pritaikyti ir nemokamas interneto svetainės. Jas gali
kurti ir mokiniai, ir mokytojai. „Windows Installer XML“ (WIX) –
nemokama programinė įranga, grindžiama Windows Installer (MSI) XML
dokumentų paketu. WIX buvo pirmoji programinė įranga, platinama pagal
„Microsoft“ atvirąją licenciją (vadinama Common Public License).
http://www.w3schools.com/ – nemokami svetainės ištekliai,
http://www.wix.com/start/wfree?utm_campaign=w3&experiment_id=w300 –
nemokamos svetainės, kurias susikurti galima tik keturiais žingsniais.
Mokymasis nėra lengvas procesas, tačiau sunkumai lengviau įveikiami,
naudojant praktikoje pasiteisinusį kūrybingą ir iniciatyvą skatinantį
mokymo būdą, apimantį įvairius aktyvius metodus:
• teminės diskusijos ir analizės, remiantis grožiniais ir informaciniais
tekstais, filmais, grafikais ir paveikslais;
• edukaciniai žaidimai, apimantys asociacijas, žodžių ir sakinių
sudarymą, tęstinius pasakojimus ir pan.;
• fonetika, kūrybinis rašymas, skaitymas;
• pagrindinės klausinėjimo ir tyrinėjimo technikos;
• žodinės prezentacijos pasirinktomis temomis.
Veiksmingo kompetencijų ugdymo ypatumai:
• Mokiniai mokymo ir mokymosi procese yra aktyvūs.
• Mokomasi kuo autentiškesnėse situacijose ir sąlygose.
• Mokymo ir mokymosi procese daug dėmesio skiriama bendravimui
ir bendradarbiavimui.
• Mokymasis grindžiamas dalyvavimu veiklose ir patyrimo kaupimu.
• Patyrimui transformuoti į žinojimą naudojamas reflektavimo
(vertinimo, apgalvojimo) procesas.
• Mokiniai supranta mokymo tikslus ir rezultatų vertinimo kriterijus.
• Mokymo ir mokymosi rezultatų kokybė vertinama atsižvelgiant į
mokinių įgyto žinojimo praktinį naudingumą ir integralumą.
• Taikomi labai įvairūs vertinimo metodai.
Jei norime nepriklausomybės lankstumo ir atvirumo, mokiniai turėtų
užduoti klausimus, sieti savo gyvenimus su mokymusi, planuoti savo veiklą
ir užduotis, patys išbandyti įvairias idėjas, vertinti save pagal savo susikurtus
modelius, įsivaizduoti galimybes. Mokytojai turėtų leisti mokiniams
97

patiems susiplanuoti ir nusistatyti mokymosi kryptį ir vengti nelankstumo
mokymosi plano atžvilgiu.
Jei norime pasiekti pasitikėjimo ir tikėjimo savimi, imtis intelektualios
ir intuityvios rizikos, mokiniai turėtų užduoti norimus klausimus, tirti juos
dominančias ir iššūkius keliančias sritis, mėgautis vis didesnių reikalavimų
sau kėlimu ir žengimu į nežinomybę. Mokytojai turėtų geriau pagalvoti
prieš patardami mokiniams mokytis įprastu būdu, nustatyta tvarka ir
nesiimti per daug galimybių – net jei patirtis bus ne itin sėkminga, tai
suteiks mokiniams neįkainojamos patirties. Norint pasiekti kūrybiškumo,
noro išsiaiškinti negalimas galimybes ir iš pirmo žvilgsnio nesusijusias
idėjas, rizikuoti ir mokytis iš klaidų, mokiniai turėtų pripažinti, kad viskas
gali būti kitaip, aktyviai dalyvauti mokyklos ir bendruomenės gyvenime,
derinti svajones ir savo veiksmus, į nežinojimą žiūrėti kaip į neištirtą žemę.
Mokytojai turėtų suteikti mokiniams erdvės eksperimentuoti, stebėti
aplinką ir žiūrėti, kas vyksta.
98
Eglė Vaivadienė – Druskininkų „Atgimimo“ vidurinės
mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Baigė VPU
gamtos fakultetą, edukologijos (švietimo vadyba)
magistrė. Technologijų mokytoja metodininkė, chemijos
vyresnioji mokytoja. Švietimo konsultantė, IKT lyderių
programos narė. Dalyvavo „Comenius“ kvalifikacijos
kėlimo kursuose „IPM tools finding innovative pedagogical
methods to integrate Web based tools into teaching
and learning“, „EuroDidaWeb – žiniatinklio ir medijos
naudojimas pedagogikoje“. IT taikymo patirtimi dalinasi
vesdama seminarus, publikuodama medžiagą virtualioje
erdvėje ir pedagoginėje spaudoje, skaitydama pranešimus
šalies konferencijose.
Renata Jankevičienė – Panevėžio rajono Velžio gimnazijos
lietuvių kalbos mokytoja metodininkė. Baigė VPU
Lituanistikos fakultetą. Aktyviai dalyvavo tarptautiniuose
„eTwinning“ projektuose ir „Comenius“ kvalifikacijos
tobulinimo kursuose „Mobilusis mokymasis: žaidimų
metodikos panaudojimas edukaciniame kontekste“,
„EuroDidaWeb – žiniatinklio ir medijos naudojimas
pedagogikoje“. IT taikymo patirtimi dalinasi šalies konferencijose
ir pedagoginėje spaudoje.

UNIVERSITETINĖS STUDIJŲ PROGRAMOS EDUKACINĖS
APLINKOS IR STUDENTŲ MOKYMOSI APLINKOS SĄVEIKA
WEB 2.0 PANAUDOJIMO KONTEKSTE
Gintarė Valinevičienė, gintare.valineviciene@stud.ktu.lt
Kauno technologijos universitetas
Įžanga
Ilgą laiką mokslinių žinių kūrimas buvo laikomas aukštojo mokslo
įtaigų prioregatyva. Tačiau 1994 m. Mode 2 žinių kūrimo teorijos autoriai
Gibbons ir kiti yra pasakę: „Žinios neturi būti gaminamos tiktai universiteto
aplinkoje; geriau kai ši žinių gamyba vyksta skirtingose vietose, tarp jų ir
vyriausybės laboratorijose, pramonės įmonėse ir tyrimų institucijose.“
(Gibbons, Bjarnason, 2005). Black (2007) teigimu, augantis mokslinių
naujų idėjų kiekis ir informacinių komunikacinių technologijų naudojimo
mastas leidžia daryti realias prielaidas, jog mokslininkai inicijuos aktyvų
mokslinės informacijos skleidimą Web 2.0 technologijų pagalba.
Šiame pranešime siekiama analizuoti Web 2.0 panaudojimą universitetinės
studijų programos edukacinės aplinkos ir studentų mokymosi aplinkos
sąveikoje, išskiriant esminius aspektus įgalinančius Web 2.0 technologijų
panaudojimą mokymuisi aukštojo mokslo programų kontekste.
Šiuolaikinės mokymosi paradigmos įtaka mokymosi aplinkų
formavimui(si)
Tam, kad universitetai galėtų parengti visaverčius, nuolatinei kaitai
pasirengusius, kompetentingus specialistus, reikalinga atsižvelgti į ugdymo
srityje atsirandančius pokyčius ir tendencijas. Anot Steiner, Ehlers (2010),
yra klaidinga manyti, jog: „mokymasis yra žmogaus, bandančio perimti
informaciją, protinis procesas. Šiandien jau galime matyti, kad technologija
mokymąsi sustiprino, nes jis evoliucionavo į bendrą bendruomenių, bandančių
perimti informaciją ir kartu sukurti naujas žinias, kurios yra visiškai
kitokios negu buvo iki skaitmeninio laikmečio, procesą.“ Šis „naujas“
mokymosi stilius sudaro prielaidas naujam mokymosi supratimui. Tame
tarpe ir studijų universitete procesui. Studentams nebepakanka būti mokomiems
įprastu linijiniu būdu. Be to turimos informacinių komunikacinių
technologijų ir bendrosios komunikacinės kompetencijos įgalina pasinaudoti
ir saityno mokymosi aplinkomis.
Analizuojant edukacines aplinkas informacijos požiūriu, reikšmingas
Jucevičienės (2007) pateikiamas apibrėžimas: „Edukacinė aplinka yra
99

ugdomajam poveikiui vykdyti specialiai sukurta informacinė ir veiklos
erdvė, kuriai būdinga tikslingai parinkta ir įvairiomis formomis iš anksto
įkūnyta bei susidariusi duotu laiko momentu pedagogo ir ugdytinio(-ių)
(arba pedagogo sudarytos ugdytinių grupės) komunikacijos procese
informacija, taip pat su ja susiję daiktai bei subjektai.“ (p. 116). Šio darbo
kontekste itin svarbu tai, kad edukacinė aplinka gali būti tiek fizinėje, tiek
virtualioje erdvėje. Formalaus švietimo sukurtos edukacinės aplinkos
neretai yra turtingos ir įtakingos dėl pasiūlos mokymuisi, tačiau, anot
Jucevičienės (2007), kartais pernelyg autokratinės, ypač jeigu jos
organizuotos kaip mokymo paradigma grindžiamos pedagoginės sistemos.
Tuo tarpu mokymąsi visą gyvenimą teorinės nuostatos akcentuoja, kad
mokymasis gali būti inicijuotas institucijos, bet nebūtinai vyksta
institucijoje. Pasak Jucevičienės (2001), toks mokymasis vyksta įvairiose
edukacinę vertę turinčiose žmonių gyvenimo ir veiklos erdvėse, kurios skatina
individo asmeninį tobulėjimą, realizuojamą per mokymosi pastangas.
Studijų praktikoje pastebimas aktyvus saityno naudojimas informacijos,
reikalingos formalaus mokymosi metu paieškai. Tokiu atveju saitynas
tampa studento mokymosi aplinkos dalimi ir įtakoja išmokimo rezultatą.
Svarbu tai, jog studento mokymosi aplinka apima tiek aukštojo mokslo
institucijos parengtą, tiek ir saityno turinį.
Web 2.0 ir aukštojo mokslo turinio sankirta [Valinevičienė, 2010]
Saityno informacija populiari tarp studentų dėl kelių priežasčių: (1) informacijos
prieinamumas – saityno informacija kur kas greičiau pasiekiama
nei įprastiniai moksliniai šaltiniai; (2) informacijos lankstumas – informacija
gali būti lengvai kopijuojama, redaguojama; (3) informacijos aplinkos
paprastumas – informacija gaunama įprastoje aplinkoje, nebūtinai realiu
laiku ir išvengiant oficialumo ar netgi anonimiškai (Valinevičienė, 2010).
100

Ieškodamas informacijos internete besimokantysis sąmoningai siekia
formaliojo mokslo iškeltų tikslų naudodamas neformalias, o neretai ir
informalias internetines mokymosi aplinkas. Tačiau didžiausia Web 2.0
vertybė edukologijos požiūriu yra ta, jog naudojantis saitynu gali vykti ir
informalus savaiminis mokymasis socialinės sąveikos bei patirties dalijimosi
dėka. Apibendrinant galima teigti, jog studentai jau naudoja saityną
kaip vieną iš informacijos šaltinių tiek akademiniams, tiek ir neakademiniams
tikslams pasiekti.
Web 2.0 aplinkų edukacinės galimybės
Besikeičiančio pasaulio iššūkiai įtakoja ir mokymuisi naudojamas
technologijas, todėl mokslininkai pradėjo diskusiją apie galimybę taikyti
Web 2.0 technologijas aukštajame moksle. Anot mokslininkų (Auvinien,
2009; Bersin, 2008; Yaeman, 2009 ir kt.) teigimu, mokymasis Web 2.0
pagalba transformuoja visą mokymosi sistemą. Keičiasi el. mokymosi turinio
teikėjus ir besimokančiuosius skiriančios ribos, dingsta mokytojo ir
mokinio vaidmenys, turinys rašomas ir skaitomas to paties supratimo lygio
asmenų, todėl žinių įsisavinimas ir potencialas mokantis didėja. Tendencija,
kad turinį pateikia to paties lygmens asmenys, iš tikrųjų akcentuoja poreikį
naujoviškai pažvelgti į el. mokymo(si) turinio kokybės problemas.
Apie Web 2.0 technologijų panaudojimo aukštajame moksle sėkmingumą
taip pat liudija vis didėjantis socialinių tinklų ir laisvųjų enciklopedijų
vartojimo aukštosiose mokyklose tempas. 2010 metų pradžioje atlikus
paiešką Lietuvoje populiariausiame socialiniame tinkle „Facebook“, narių
sąrašuose buvo aptikta virš 470 universitetų, įsikūrusių visame pasaulyje,
taip pat ir vienas Lietuvos universitetas (Valinevičienė, 2010). Varšuvos
universitete atliktoje apklausoje nustatyta, jog rašydami savo baigiamuosius
darbus, „Vikipedija“ naudojosi 54 proc. Lenkijos universitetų studentų ir
72 proc. privačių mokyklų absolventų. Nors Lietuvoje tokio tipo tyrimai
kol kas nėra atlikti, tačiau tikėtina, jog tendencijos būtų panašios.
Mokslinėje literatūroje gausu Web 2.0 technologijų taikymo mokyklose
(Barbour, Pluogh, 2009; Richardson, 2009), bei aukštosiose mokyklose
(Conole et al., 2006; Berg et al., 2007; DeRossi, 2007; Mason, Rennie,
2008; Madge et al., 2009; Kennelly, 2009; Selwyn, 2009; Whittock, 2009;
Conole, Culver, 2010; Jucevičienė, Valinevičienė, 2010; Njenga, Fourie,
2010 ir kt.) pavienių atvejų analizės, kur Web 2.0 technologijos analizuojamos
skirtingais taikymo aspektais – administravimui, bendravimui,
mokymuisi atskirai arba studijos skirtos pavieniams Web 2.0 įrankiams.
101

Literatūra
BLACK E. W. (2007). Wikipedia and academic peer review: Wikipedia as a
recognised medium for scholarly publication? Online Information Review,
32(1), p. 73-88.
JUCEVIČIENĖ P. (2007)Besimokantis miestas: žinių ir besimokančios
visuomenės link. Kaunas, 2007.
MASON R. (2008). The e-learning and social networking handbook: resources for
higher education. New York: Routledge.
STEINER A., EHLERS U. (2010). „ConnectLearning“ – atsakas į naujus
išbandymus? http://portalas.emokykla.lt/elearning_leidiniai_pdf/ELPapers-LT-
Volume-18.pdf [žiūrėta 2010-02-28]
VALINEVIČIENĖ G. (2010). Kritiškas saityno informacijos turinio vertinimas:
validumo ir taikymo aukštajame moksle problemos // Vilniaus universiteto
Komunikacijos fakulteto Studentų mokslinės draugijos konferencijos rinktiniai
raštai, 2010/1. ISSN 2029-3267.
http://www.smd.kf.vu.lt/dokumentai/leidinys/vu_kf_smd_konf_rinktiniai_rastai
_nr1.pdf
„Wikipedia“ – pagrindinis šaltinis magistro darbams. Technologijos.lt
http://www.technologijos.lt/n/svietimas/straipsnis?name=S-12099&t=/372&l=1
[žiūrėta 2010-09-17]
102
Gintarė Valinevičienė studijuoja edukacinių
technologijų magistratūroje. Prieš tai įgijo taikomosios
etikos bakalaurą, bei mokytojos profesinę
kvalifikaciją Vilniaus pedagoginiame universitete.
Nuo 2009 m. aktyviai dalyvauja mokslinėje
veikloje. Yra 5 mokslinių straipsnių autorė, bei 1
bendraautorė. Už išskirtinę akademinę veiklą
pelniusi KTU rektoriaus stipendiją. Pagrindinė
mokslinių darbų sritis – naujų edukacinių technologijų
taikymas aukštojoje mokykloje, Web 2.0
saityno edukacinės galimybės, socialinio saityno
etinės problemos.

MATEMATIKOS MOKYMAS IR WEB 2.0 TECHNOLOGIJOS
Inga Žilinskienė, ingasolyte@ktl.mii.lt
Matematikos ir informatikos institutas
Matematikos mokymas ir mokymasis mokslininkų nagrinėjamas
įvairiais aspektais: konkrečių technologijų (pvz., GeoGebra, el. mokymosi
kursų) taikymas matematikai mokyti ir mokytis; lyginamieji švietimo
tyrimai – matematikos mokymas daugiakalbėse šalyse (pvz., matematikos
mokymo mokykla Izraelyje Kidumatica), tarptautinių tyrimų TIMSS, PISA
ir kt. analizės skirtingose šalyse; mokytojų švietimas, matematikos mokymo
programų analizė skirtingose šalyse, vykdomų ar įvykdytų švietimo
reformų pristatymas; įvairių didaktinių, metodinių ir psichologinių aspektų
nagrinėjimas mokant ir mokantis matematikos; problemų sprendimas:
konkrečių matematikos didaktinių aspektų tyrinėjimas (teoremų įrodymų
problema, skaičių suvokimo, jų įvertinimo problema ir kt.); taikomumas ir
statistika – modeliavimas matematikoje naudojant įvairias programas ir
metodikas; mokymosi tyrinėjimas – kritinis mąstymas ir matematikos
mokymasis, kalbos įtaka matematikos mokymuisi ir kt. (The Mathematics
Education..., 2009). Šiuo straipsnio tikslas – ištirti, kaip Web 2.0 technologijos
skverbiasi į matematikos mokymą ir mokymąsi.
Kalbant apie mokymąsi siekiama, kad besimokančiųjų žinios ir gebėjimai
atitiktų Bloomo taksonomijos kuo aukštesnį lygmenį – nuo žinių
(įsiminimo) iki vertinimo (kūrimo) (Churches, 2010). Efektyviam
mokymui ir mokymuisi įgyvendinti būtina nuolatinė sklaida. Tam gali
pasitarnauti modernios Web 2.0 technologijos.
Hasselbring, Lott, ir Zydney (Hasselbring, Lott, Zydney, 2005)
pabrėžia šešis technologijų taikymo matematikai mokytis tikslus, turinčius
padėti plėtoti deklaratyvias, procedūrines ir konceptualias žinias: 1) ugdyti
gebėjimą laisvai atlikti skaičiavimus; 2) suprasti, konvertuoti, interpretuoti
simbolius, žymėjimus ir tekstą; 3) formuoti konceptualųjį supratimą;
4) abstrahuoti ir kurti matematines prezentacijas; 5) išreikšti idėjas;
6) plėtoti problemų sprendimo gebėjimus ir mąstymą (Technology integration,
2010).
Projektu The Partnership for 21st Century Skills (Partnership for
21 st ..., 2004) siekiama apibendrinti, kaip technologijos gali pagelbėti įgyjant
ir toliau plėtojant XXI a. būtinas kompetencijas: informacinis ir medijų
raštingumas, komunikavimo įgūdžiai, kritinis mąstymas, sistemingas
103

mąstymas, problemos identifikavimas, formulavimas ir sprendimas,
kūrybingumas ir žinių troškimas, bendravimas ir bendradarbiavimas.
Sukonstruotame kompiuterinio raštingumo žemėlapyje (angl. ICT Literacy
Maps) pateikiami būdai, kaip technologijos ir kokiais tikslais gali būti
naudojamos matematikoje. Šiame dokumente pateikiami pavyzdžiai, kaip
atitinkamos technologijos gali būti panaudojamos atitinkamiems matematiniams
gebėjimams įgyti, mokymo ir mokymosi strategijoms parinkti.
Mark Schneiderman išskiria septynias technologijų, galimų taikyti
matematikai mokyti ir mokytis, grupes (Technology integration, 2010):
1. Mokomosios programos (angl. Tutorials) – programos, supažindinančios
su matematikos konceptais, pateikiančios praktinių užduočių ir turinčios
vertinimo galimybę.
2. Įgūdžių formavimo (angl. Drill and Practise) programos – paprastai norint
naudoti šias programas, besimokantieji turi turėti apriorinių žinių.
3. Viešieji kursai (angl. Comprehensive coursware) – organizuojamas
mokymosi procesas, kuriame pateikiamas turinys, jis vertinimas, dažnai
stebimas mokytojo.
4. Problemų sprendimas (angl. Problem-Solving) – norint naudoti šias
programas, pvz., dėlionės, reikalingos specifinės matematikos žinios. Gali
būti pateikiamas vienas teisingas sprendimo būdas arba keli.
5. Testų ruošimas (angl. Test preparation) – programos, skirtos žinioms ir
įgūdžiams vertinti, dažnai standartizuoti testai.
6. Vizualizavimo programos (angl. Visualisation) – šios grupės programos
gali būti įtrauktos į čia aprašomas kitas, ir gali būti atskirai. Jos skirtos
vizualizuoti ir interaktyviai tyrinėti konceptus, taikyti naujas koncepcines
žinias realaus pasaulio situacijose.
7. Edukaciniai žaidimai (angl. Educational games) – galimas greitesnis
grįžtamasis ryšys, reikalinga ištvermė ir koncentracija ilgesniam darbui.
Pasak Lemke ir Coughlin (Lemke, Coughlin, 2009) konektyvizmo teorijos
kontekste (Siemens, 2005) matematikos mokymosi proceso pokyčius
naudojant technologijos sąlygoja žinių demokratizacija, mokymasis bendradarbiaujant,
individualus mokymasis ir daugialypis mokymasis. Droujkova
matematikos mokymąsi nagrinėja kultūriniame kontekste ir teigia, kad
mokymasis tai tam tikrų rolių, vaidmenų įgijimas visuomenėje ir ryšių
formavimas (Deubel, 2010). Kaita mokymęsi apima kultūrinius pokyčius,
kuriuos sąlygoja įvairūs dėsningumai asmens, šeimos, visuomenės siaurąja
ir plačiąja prasme plotmėse. Mokslininkė pateikia matematikos ateities
koncepciją, kurią įvardija taip: „matematikos ateitis: pokyčių teorija“.
104

Matematikos ateitis: pokyčių teorija pagal M. Droujkovą (2009)
Remiantis šia schema toliau nagrinėjama, kokios galimybes Web 2.0
teikia matematikai mokyti ir mokytis.
Bendruomeninė matematika
Gerai žinomos technologinės priemonės (blogai, vikiai, ningai,
forumai, ir kt.) suteikia galimybę bendrauti ir bendradarbiauti tikslinių
grupių atstovams. Paprastai tai nemokamos, gerai suprojektuotos
bendravimo platformos, kuriose formuojuosi lokalūs matematikų klubai
ar matematikų rateliai, studijų bendruomenės, tokiu būdu virtualioje
erdvėje keliamos teminės diskusijos, kuriami ryšiai tarp atitinkamų
sričių: įvairių matematinių varžybų organizatorių, švietimo konsultantų,
knygų ar mokymo priemonių kūrėjų ar programų rengėjų. Internete
kuriamos įvairios matematikų bendruomenės įvairiems tikslams.
Matematikos mokymo svetainė „Math247“ 1 grindžiama vikio principu,
joje matematikos mokytojai gali komunikuoti vieni su kitais, su tėvais,
siekdami pagelbėti jų vaikams mokantis matematikos. Joje galima rasti
mokytojų ir mokinių įkeltus matematikos įrašus (angl. mathcasts).
Svetainės „Art of Problem Solving“ sumanymas grindžiamas problemų
sprendimo metodu. Joje galima rasti ir vikių, forumų, ir matematinių
išteklių (knygų, mokomųjų programų, matematinių žaidimų), dalyvauti
įvairiuose konkursuose bei nemokamai lankytis matematikos pamokose.
Svetainėje „National Association of Math Circles“ sukuriamas socialinis
kontekstas, kuriame galima neformaliai mokytis matematikos.
Matematikos profesionalai gvildena įdomesnes problemas ir
matematines temas. Matematikos mokymuisi Web 2.0 kontekste reikėtų
paminėti ir „YouTube“. Čia galima rasti ne tik konkrečių uždavinių
sprendimų, bet ir teorijos, teoremų įrodymų Štai dar keletas svetainių,
kuriose galima rasti įdomių faktų mokantis matematikos: „Middle
School Math and Science Ning“, „Teaching Math Blog“,
„MisterTeacher's blog“).
1 http://math247.pbworks.com/
105

Vienas populiaresnių ir su Web 2.0 technologijomis susijęs projektas –
„Math 2.0“ 2 .Tai bendruomenė, prie kurios gali prisijungti mokytojai, tėvai,
švietimo gairių rengėjai, mokymo išteklių kūrėjai ir pan. Šioje svetainėje
galima dalyvauti atvirose, nemokamose diskusijose susijusiose su matematikos
mokymu, kuris nagrinėjamas plačiame spektre.
Bendruomeninę matematiką galima įvardinti kaip „visuomenės sukurta
matematika visuomenei“ (angl. Math for the people, by the people.) Matematinių
priemonių kūrimas bendradarbiaujant, kai bendraautoriai internete
parenka turinį, sukauptą patirtį, sukuria tam tikrą priemonę jau nebe naujiena.
Pavyzdžiui, programa „Scratch“ 3 , sukurta MIT Media laboratorijoje,
skirta mokiniams nuo 8 metų. Šis nemokamas programavimo įrankis
suteikia galimybę sukurti interaktyvius pasakojimus, animacijas, žaidimus,
muzikas ir t.t. bei platinti šiuos kūrinius internete. Mokiniai mokosi
matematikos ir skaičiavimo, generuoja įvairias projektavimo idėjas, mokosi
bendradarbiauti, kūrybiškai ir sistemingai mąstyti. Mokytojai gali prisijungti
prie „ScratchEd“, virtualios bendruomenės ir platinti sukurtus
išteklius, jais dalintis, užduoti klausimus ar susirasti kitus šios programos
naudojimo entuziastus. Virtualiųjų aplinkų, kuriose mokytojai, mokiniai ir
mokslininkai gali kurti visiems prieinamus išteklius ir suburti mokymosi
bendradarbiaujant bendruomenes yra labai daug (pvz., „Wikiversity“,
„PlanetMath's“ ir kt.)
Humanistinė matematika
Humanistinė matematika – tai veiklos, kuriomis siekiama sudominti
matematika plačiąją visuomenę. Paprastai matematika pateikiama tam tikrame
kontekste, pvz., menuose, muzikoje ir pan. „Pixton“ yra animacinių
filmukų kūrimo svetainė, kurioje galima susikurti komiksus, juos išspausdinti,
komentuoti, vertinti, išsiųsti el. paštu ir pan. Mokantis matematikos
tai reikšminga tuo, kad ši veikla skatina mokinius rašyti, apmąstyti ir
sutelkti matematinį mastymą komunikuojant. Mokiniai gali sukurti komiksą
iliustruojantį tam tikrą konceptą, ar parodyti kaip išspręsti problemą.
Matematikos sąsajų su menu pavyzdžius galima rasti šiose svetainėse:
„Mathematics Imagery“ 4 , „Amazing Seattle Fractals“. Jose galima rasti
medžiagos nuo snaigių ornamentų iki fraktalų teorijos, nuo elementarių
piešinių iki origamio, geometrinių skulptūrų. Matematikos mokymuisi kultūros
kontekste galima rasti priemonių (pvz., Culturally „Situated Design
2 http://mathfuture.wikispaces.com/
3 http://scratch.mit.edu/
4 http://www.ams.org/mathimagery/
106

Tools“ 5 ), kuriomis mokiniai gali kurti projektus susijusius su įvairių šalių
kompozicijomis bei piešiniais, pvz., Afrikos, Lotynų ar Amerikos kultūromis.
Matematikos mokymasis gali būti paįvairinamas kuriant muzikos
žanrą repą (pvz., „Google collection of math raps“, „Mathraps.com“), kai
prasmingas turinys sudaromas iš matematikos konceptų ir kt.
Matematikos programos
Web 2.0 technologijos įgalina kurti, tobulinti matematikos programas
virtualioje erdvėje, pasitelkiant įvairius įrankius, sąlygoja paprastą jų paiešką
ir atveria galimybes dalintis turima informacija. Matematikos programų
internete yra daugybė ir dauguma jų mokamos. Plačiai pasaulyje žinoma
svetainė „Wolfram|Alpha“, kurioje galima rasti įvairių nuorodų į kitas
svetaines, mokymosi išteklių, matematikos (nuo elementarios iki aukštosios)
teorijos su interaktyviais pavyzdžiais ir pan. Pateikiama informacija
yra vieša, ja gali naudotis kiekvienas. Kita priemonė – „GeoGebra“ –
nemokama, atvirojo kodo, dinaminė priemonė matematikai, skirta vidurinei
mokyklai apimanti geometriją, algebrą ir matematinę analizę. Mokytojai
gali prisijungti prie svetainės „GeoGebraWiki“ 6 ir joje talpinti savo
kūrinius bei peržiūrėti kitų. Labai svarbu gera kokybiška priemonė, tačiau
priemonės efektyvaus naudojimo mokyme ir mokymęsi patirties sklaida yra
itin svarbi tiek mokytojui, tiek mokiniui.
Matematikos mokymosi psichologija
Matematikos mokymosi psichologija nagrinėja mokymo ir mokymosi
teorijas, tyrinėja metapažinimą, patirties įtaką mokymuisi, baimės matematikai
slopinimą. Konektyvizmo teorijos kontekste mokymasis suprantamas
kaip ryšių ar tinklo formavimas. 2008 m. „YouTube“ pateikta medžiaga
„The Networked Student“ iliustruoja šios teorijos įgyvendinimą praktikoje.
Mokslininkai teigia, kad technologijos skatina suvokti žinių
demokratėjimą, mokymąsi bendradarbiaujant, individualųjį ir daugiafunkcinį
mokymąsi. Mokymosi greitis, daugialypės užduotys, mokymasis pagal
poreikį ir mokymasis tinkle keičia mokymosi psichologiją, formuoja
papildomas baimes matematikai bei problemas susijusias su sveikata. Todėl
svetainėje „MathVIDS“ 7 , galima rasti medžiagos, iliustruojančios kaip
mokytojas mokymo procese gali įgyvendinti metapažinimo strategijas.
Norint sužinoti daugiau apie matematikos mokymosi baimes galima
5
http://csdt.rpi.edu/
6
http://www.geogebra.org/en/wiki/index.php/Main_Page
7
http://www.coedu.usf.edu/main/departments/sped/mathvids/strategies/
tms.html
107

pasitelkti specialius išteklius, pvz., „WEGO Health“. Svetainėje galima
rasti įvairių knygų, testų ir kt. medžiagos, skirtos pažinti, įvertinti, ir valdyti
matematikos mokymosi baimes.
Literatūra
CHURCHES A. (2008) Bloom's Taxonomy Blooms Digitally.
http://www.techlearning.com/article/8670
DEUBEL P. (2010) Web 2.0 in Instruction: Adding Spice to Math Education.
http://thejournal.com/Articles/2010/02/17/Web-2.0-in-Instruction-Adding-
Spice-to-Math-Education.aspx?Page=2
DROUJKOVA M. (2009). Where is math 2.0? http://www.naturalmath.com/blog
HASSELBRING T. S., LOTT A. C., ZYDNEY J. M. (2005). Technologysupported
math instruction for students with disabilities: Two decades of
research and development. Washington, DC: American Institutes for Research.
http://www.cited.org/library/resourcedocs/Tech-SupportedMathInstruction-
FinalPaper_early.pdf
LEMKE C., COUGHLIN E. (2009). The change agents. Educational Leadership,
67(1), 54-59.
Partnership for 21st Century. (2004)
http://www.p21.org/images/stories/matrices/ictmap_math.pdf
Siemens, G. (2005). Connectivism: Learning as network-creation. Elearnspace.
http://www.elearnspace.org/Articles/networks.htm
Technology Integration. (2010) http://www.ct4me.net/technology_integr.htm
The Mathematics Education into the 21st Century Project. (2009)
http://math.unipa.it/~grim/21_project/21Project_dresden_sept_2009.htm
108
Inga Žilinskienė yra Matematikos ir informatikos
instituto Informatikos metodologijos skyriaus tyrėja ir
doktorantė, drauge su bendraautoriais parengusi keletą
knygų. Pagrindinė tiriamųjų darbų kryptis – matematikos
mokymas, mokymas, taikant IKT, mokomųjų
programų lokalizavimas. Vilniaus Gedimino technikos
universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto lektorė.