As uzaugau grozio karalijoj - Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji ...

Projektas “Etnokulturos - paveldo sklaida bibliotekose”
KLAIP�DOS MIESTO IR KRETINGOS RAJONO
VAIK� ��RYBOS RINKTIN�
.
.
As
uzaugau
grozio
.
karalijoj
Klaip�dos miesto savivaldyb�s vie�oji biblioteka
2005 m.

Projektas “Etnokulturos - paveldo sklaida bibliotekose”
KLAIP�DOS MIESTO IR KRETINGOS RAJONO
VAIK� ��RYBOS RINKTIN�
.
As
uzaugau
grozio
karalijoj
Klaip�dos miesto savivaldyb�s vie�oji biblioteka
2005 m.
.
.

Projekto �Etnokult�ros paveldo sklaida bibliotekose�
����jas Klaip�dos apskrities vir�ininko administracija
Maketuotoja Vida Me�ionien�
Korektor� Mingail� Adomaitien�
Vir�elio iliustracija Justo Lukausko
Klaip�dos miesto savivaldyb�s vie�oji biblioteka
2005 m.

�VADAS � KNYG�
Nutar� Mykolas tapti ra�ytoju. Apie savo svajon�
papasakojo mokytojai. Mokytoja, nor�dama padr�sinti Mykol�, pasi���
ilg� ��ra�� knyg�, kurias b�tina perskaityti b�simam ra�ytojui.�Bet a�
ra�ytoju noriu tapti, o ne skaitytoju�� � pagalvojo Mykolas ir �gr�do
��ra�� giliai � stal���. Pa��� Mykolas tu���� lap� ir ���si k�rybos.
Deja, Mykolo galva buvo tokia pat tu��ia, kaip ir prie�ais j� gulintis
popieriaus lapas�
�Mes ra�ome vis� pirma tam, kad atrastume tai, k� jau
�inome, ir tai, k� mums dar reikia su�inoti. Tie, kurie atid�iai skaito,
dauggeriau ra�o,nes susipa��sta su �vairiaiskalbos vartojimo b�dais� -
teigia ra�ymomokymo specialistai.
Klaip�dos miesto savivaldyb�s vie�osios bibliotekos
specialistai, rengdami skaitymo skatinimo program� � �aidim� �Mes
��augom gro�io karalijoj�, tur�jo tiksl� skatinti vaik� skaitym� ir
��rybingum� bei populiarinti tautosak�. Programa buvo vykdoma
de�imtyje Klaip�dos miesto ir septyniose Kretingos rajono vaik�
bibliotekose. Vaikai, dalyvaudami programoje, skait� pasakas, jas
iliustravo ir suk��� gausyb� ��rini�, kurie sugul� � ��� knyg�.
Programos organizatoriai
ir �ios knygut�s k���jai linki smagi� akimirk� su knyga
��� ��augau gro�io karalijoj�

Indr� Butkut�, 4 d kl., �Kaip genys egl� kirto�,
Klaip�da
5

V
Upelis ir Tuopa
iurleno sau Upelis. �alia jo stov�jo i�didi Tuopa. Pasisveikindavo
jie, persimesdavo keliais �od�iais. Pra�jo metai, o gal
dveji ir tapo jie gerais draugais. Ant kranto pasistat� trobel�
Bebras. Jis buvo mandagus, draugi�kas, tad ir��� draugautitrise.
Vien� �alt� dien� Bebro maisto atsargos baig�si. K� daryti?
Kur eiti? Ai�ku, pas draugus! At�jo Bebras pas Tuop� ir ��� �� grau�ti.
Upelis pamat� ir puol� gelb�ti draug�. Bebrui teko ie�koti kitos vietos
trobelei irkit� draug�...
Niekada nedaryk blogodraugams!
Vaisi� ir dar�ovi� gin�as
Justina K.,
Klaip�dos Vyd�no vid. mokykla, 4d kl.
yveno gra�iai ir draugi�kai keturios vy�nait�s, du bananai, du
obuoliai, apelsinas, dvi kriau��s, dvylika vynuogi� ir morka.
Buvo jie draugai, kol neprad�jo ai�kintis, kuris i� �� pats
naudingiausias ir gra�iausias. Gal dar ir �iandien tebesigin�yt�, jei
apelsinas neb��� grie�tai parei���s:
- Gana! Dar�ov�s ir vaisiai vienodai svarb�s, gra��s ir visi
reikalingi.
Gal septynis kartus teko tildyti �sikar��iavusius draugus, kol
��l visi tapo kaip broliai ir seserys.
Moralas: nevalia girtis, nes kiekvienas esame savaip gra�us,
svarbus ir reikalingas.
6
Neda Janonyt�,
Klaip�dos Vyd�no vid. mokykla, 4d kl.

Vytautas Stakeli�nas,��altin�lis� mokykla-dar�elis, 3 kl.,
�Dvylika broli� juodvarniais lakstan����, Klaip�da
Gabija Pocevi������ ��altin�lio� mokykla-dar�elis, 3 kl., �Gulb� karaliaus pati�, Klaip�da
7

Kaip lap� vi��� vog�
��jo mo�iut�, palesino vi�tas, bet i�eidama pamir�o u�daryti
aptvaro vartelius. To tik ir reik�jo lapei, netoliese varvinusiai
seil�. Pa�iupo ar�iausiai buvusi� vi�tel� ir nud��� per mi���.
Pamat� ��barsukas ir klausia:
- Kur taip skubi? K� �ia ne�i, kaimyne?
-Negyv� vi��� radau, lapiukams ne�u.
-Visko ma�iau irgird�jau, bet, kad negyvos vi�tos kudakuot� -
neteko, - gudriai nusi�ypsojo barsukas irnuskub�jo pas senelius.
Nesp�jusiomis atau�ti lap�s p�domis po keli� minu��� jau
��go vaduotojai �unys,o paskuijuos �senelis, mo�iut� irbarsukas.
Lap�, i�girdusi �unis, vi�tel� ��met� �� olos, nes brangino savo
lapiukus ir savo kail�.
Moralas:tu, lapute,nevok,o tu,senele, ne�iopsok.
Vaivoryk���
Sakm�
Modestas Eid�nas,
Klaip�dos Vyd�no vid. mokykla, 4d kl.
art� velnias sugalvoj�s pie�ti paveiksl�. Pasi���s da��,
��silip�� � auk��iausi� med� ir pie�ia. Staiga u��jo baisi audra,
��� lyti. Perk�nas, pamat�s velni�, kad trenk� � dailinink�! Jis
nudard�jo �emyn, o da�ai pasipyl� po vis� dang� kaip ilga,
didel�, spalvingajuosta.
Taip atsirado vaivoryk���.
8
Neringa Drungilait�,
Klaip�dos "Vyturio" vid. mokykla,6a kl.

Agn� Petkut�� �Vyturio� vid. mokykla, 8 a kl. �Mitologinis �altys Saul�s rate�, Klaip�da
Egl� Galdikait� ir Gintar� Petrauskait�� �Vyturio� vid. mokykla, 6c kl.
�Nematomi kaukai 4�, Klaip�da
9

Kod�� ��uolas ilgametis
Sakm�
uo sen� senov�� �mon�s labai gerb� ��uol�. Jis buvo vis�
med��� karalius. Taip pat jie gerb� Saul�, M�nul�� �em� ir
visus kitus Dievo k�rinius. Bet labiausiai jie gerb� Perk���.
�kininkai pra�ydavo jo lietaus, gero derliaus ruden�.
��gant metams �mon�s tapo vis ned�kingesni gamtai u� jos
dovanas.
Vien� dien� Perk�nui pabodo matyti, kaip �mon�s niokoja
gamt�. Taigi trenk� �aibu � seniausi� ��uol�, kad �mon�s suprast�, jog
tai � bausm� �� �� blogus darbus. Ta�iau med�iui jis nepakenk�,
atvirk��iai �padovanojo kitiems ��uolams ilg� ilg� gyvenim�, siekiant�
net iki pusantro t�kstan�io met�. Nuo to laiko �mon�s gerb� gamt�, o
��uolai gyveno ilgai ilgai.
Greta Makauskait�,
Klaip�dos �Vyturio� vid. mokykla, 5b kl.
Molas
Sakm�
nt j�ros kranto stov�jo trobel�. Trobel�je gyveno �vejo
�eima. �vejys da�nai ilgam i�plaukdavo j�ron. Labai
li���davo jo ma�oji dukrel�. Laukdama t�vo vis b�gdavo
prie j�ros, �����davo, ar negr��ta laivelis. Eidama ji pasiimdavo
akmen�, kad auk��iau palyp���, kad toliau pamatyt�. Taip ji sune��
daug akmen�, akmenuk�, pati u�augo, o t�vo taip ir nesulauk�.
Sune��� akmen� vietoje atsirado molas, o j�ra vis plaka putotas
bangas �akmenis, prana�audama �vejo ����.
Tai sakm�, kaipatsirado molas.
10
Valentas Pinskas,
Klaip�dos "Vyturio" vid. mokykla,6e kl.

Senelis su knyga ir �vake
ieni t�vai tur�jo penkis s�nus. Vyriausias buvo didelis
pasak� ����jas, tod�l nami�kiai j� vadino Pasak�le. Broliai jo
labai nekent�. Mat jis daugiau pasakas sek�, negu darb� dirbo.
Vien� dien� tar�jis t�vui:
� Broliai man�s neken�ia. Atiduok man, t�ve, mano dal� ir a�
��eisiu i� nam�. Ir man, ir jums bus geriau.
��vas atidav� Pasak�lei jo dal� ir li�dnas i�lyd�jo savo s��� �
pasaul�. Pasak��� nutar� susirasti Saul�s dvar�, nes tame dvare jo
laukianti laim�. Keliauja Pasak��� per mi���, ogi ���ri � senelis ant
kelmo s�di, rankose laiko knyg� ir ma�ut��� �vakut�. Vaikinas sustoja ir
klausia:
� Ko �ias�di, senu�iuk?
Senukas pak��� galv� irtar�:
� ����iu �ia ir li���iu, nes mane mil�inai i� nam� ��var�, ir
patys apsigyveno, vatik knyg�ir �vak� tesp�jaupasigriebti.
Pasak��� nusprend� pad�ti seneliui. Ilgai jiedu keliavo per
mi�kus, kol pri�jo did�iul� kaln�, ant kurio stov�jo gra��s r�mai. Tada
senukas tar�:
� �tai tenmano r�mai.
Kai jiedu u�kop� � kaln�, u�dur� ��girdo stor� irgaling� bals�:
� Eikit i� �ia,�mogeliai, arba mes jus surysime!
�� prad��� Pasak��� ��sigando, bet v�liau sugalvojo plan�. Jis ir
sako mil�inams:
� O jeigu a� jums �domi�, dar negird��� pasak� paseksiu, ar j�s
��mus atiduosite?
Mil�inainusikvatojo:
� Cha cha, mes tris �imtus met� gyvenam, n�ra tokios pasakos,
kurios mes ne�inome, bet jei tokia yra, dvar� mes gr��insime.
Pasak��� sek� sek�, kol mil�inams atsibodo, tada jie atidar�
vartus,o senukas su�uko:
� Pasak�le, perskaityk pirm� knygos puslap� ir u�dek �vak�,
tada gal�si nukauti mil�inus!
Pasak��� perskait� knyg� ir u�deg� �vak�, pasijuto labai
stiprus ir vien� po kito nukov� mil�inus. Tada senelis pasak�, kad �ia yra
Saul�s dvaras, o jis yra M�nulis. Jis tuose r�muose gyvena su savo
�mona Saule, kad visada gal��� saugoti savo dukrel� �em�. Taip
Pasak��� surado savo laim�, pasiliko gyventi Saul�s dvare irsek� Saulei
suM�nuliupasakas,ir jie visi ilgai ir laimingaigyveno.
11
Ignas Jazbutis,
Klaip�dos �Vyturio� vid. mokykla

enais senais tamsiais laikais
Kai med�iai ne�aliavo,
Neaugo g���s ir auk�tai
Pauk�teliai neplazdeno,
Priklaus� �em� ne dievams,
Ne �mogui ir ne gyviams,
Gyveno deiv� �ia viena
�viesi, skaisti kaip rytas.
Tur�jo draugi� � valias:
�vaig�des ry�kias, geltonas.
Ir dar visokias planetas,
�alias, melsvas raudonas.
Bet metai b�go ir tenai,
��� �em�j nuostabiojoj,
Pabodo deivei b�t vienai
Ir ji suk��� �mog�.
Nulipd� kojas jam, rankas
�� molio ir i� �emi�.
Pasak� � �Tu gyvenk ilgai�
Ir skyr� ka�kiek met�.
Bet �mogui buvo nuobodu
Perdien neveikti nieko,
Reik�jo med��� jam �ali�,
Drugi�, lietaus ir sniego.
��� �em�
Padavimas
12
�vykd� deiv� nor� ��,
Suk��� �� gal�jo.
Nebuvo �em� jau nyki,
�mogus namus tur�jo.
Bet deivei buvo negana,
Ji moter� sud�jo.
Gra�esn� netgi ir u� ��
Ta moteris i��jo.
Supyko deiv� ir tada
Ji smog� �em�n staigiai,
Bedugn� pasidar� �ia,
Nekrito ten net snaig�s.
��liejo a�aras graud�ias,
Nuli�dus deiv� buvo.
Ir po keli� dien� nak�ia
Jos �em�j nebebuvo.
Nemat� niekas kur, kada
Pranyko ji, pradingo,
Tik r�kas i� jos liko �ia,
Toks melsvas, paslaptingas.
�mogus gyvena �em�� �ioj,
Ne�ino, kad kadaise
Gyveno deiv� �ioj pla�ioj
��� �em�j nuostabiausioj!
Julija Volkova,
Klaip�dos �Vyturio� vid. mokykla, 7b kl.

Justas Lukauskas, �Varpelio� dar�elis- mokykla, 4a kl. , Klaip�da
13

Legenda apie Dan�s up�
adaise, prie� daugel met� Klaip�doje, Ma�ojo kaimelio
pakra�ty, gyveno du velniai.Abu jie buvo dideli savanaud�iai,
garb�tro�kos ir gob�uoliai. Syk� pasklido gandas, jog, i�kasus
ilg� up�s ving�, i�kils vanduo. Ne paprastas vanduo, o stebuklingas. Jis
bet kur� �mog�, gyv��� ar pauk��� paverst� laimingu, turtingu, sveiku, o
svarbiausia - atjaunint� ir sugr��int� prab�gusias gra�iausias akimirkas.
Broliai velniai, i�gird� �� gand�, suman� slap�ia vienas nuo kito i�kasti
up�s ving�. Slap�ia tam, kad v�liaunereikt� dalintis garbe. Vien� vakar�,
kai prad�jo temti ir leistis auksin� saul�, i��jo pirmasis brolis Danis ir
kanopom prad�jo kasti �em�. Kai visai sutemo ir sidabrinis m�nuo
pakilo � dang�, Danis sugr��o namo, o slap�ia i��jo antrasis brolis
Dangis.Jis,kasdamas up�s ving�, tik�josi rasti did�iul� skryni� aukso.
Ir taip diena i� dienos sl�pdami ��� paslapt�, vog�iomis vienas
nuo kito broliai kasin�davo up�s ving�. Pra�jo m�nuo, du, trys... Ir vien�
saul�tos dienos ryt� visi �mon�s i�vydo tekan��� up�. Danis ir Dangis
nieko nesuprasdami tuoj pat �oko � vanden�. Tik broleliai pamir�o, kad
nemoka plaukti. Taip ir nuskendo abu broliai gob�uoliai - Danis ir
Dangis. Tad �mon�s nuo �ios legendos up� prad�jo vadinti Dane. Dan� ir
iki ��� dien�teka pro m��� saul����� miest� - Klaip���...
Egl� ��sytyt�,
Klaip�dos �Universa Via� pagrindin� mokykla, 7kl.
14

Evelina Engelaityt�, mokytoja Daiva Uosien�, 2a kl. , Klaip�da.
Emil� Turskyt�� �Svirpliukas� lop�elis-dar�elis, 6 m., Klaip�da
15

Sakm� apie Baltijos j���
abai seniai visoje �em�je buvo ma�as, keli� kilometr� ilgio
upeli���tis. �em� buvo dar neseniai susik�rusi, taigi �iame
upelyje plaukiojo tik keletas buo�galviuk� ir dumbli�.
Kart� Perk�nui pasirod�, kad �em� per daug i�����vusi. �Tas vienas
upeliukas nepasotins dirvos tro�kulio�, pagalvojo vyriausiasis dievas.
Jis pa�auk� did�iul� li��� ir sk��� galing� �aib�. Nuo Perk�no trenksmo
atsirado daug duobi�, o prapliupus lietui, visi grioviai pritvinko vandens
steb�tinai �varaus ir skaidraus. Tada �em� suve��jo, daug gyvyb�s joje
radosi, daug med��� ir g�li� su�aliavo. Tuo kartu atsirado ir Baltijosj�ra
gra�i, didel� ir �vari.
Au�ra Laurinavi�����,
Klaip�dos Tauralaukio pagrindin� m-la, 5 klas�
Sakm� apie saul��� kovas
su kry�iuo�iais
eniai seniai tarp dviej� karalys���, saul��� ir kry�iuo���,
��vir� karas. Niekas ne�inojo, kas yra stipriausi. Karas truko
labai ilgai. Saul�naibuvo u���� rytus, okry�iuo�iai vakarus.
Kaskart susitikdav� dideli pulkai kari�, o likdav� gyvi tik keli.
Ger� ginkl� kovotojai netur�jo, kovojo paprastais kardais, �ak�mis ir
akmenimis.
Karo kelyje u�kariaudavo vis naujas �emes, o j� gyventojus
imdavo kariais. �iame kare �uvo daug �moni�, po keleri� met� ���
tr�kti maisto, vandens, nebeliko stipri� ir sveik� vyr�� �mon�� ���
sirgti �vairiomis ligomis, vienas po kito mirdavo. Tad saul�nai ir
kry�iuo�iai susitaik�. Sugriautus miestus ��� atstatin�ti, i� mi��� gr��o
moterys ir vaikai.
Buvo sutarta gyventi taikiai, m��ius primin� tik Sauluvos
piliakalnis.
Julius ���kevi�ius,
Klaip�dos Tauralaukio pagrindin� mokykla, 7 klas�
16

Tauralaukis
art� gyveno �mogus varduVytis. Jis buvo labai kilnios �irdies.
Kai tik �mon�s papra�ydavo pagalbos, jis tuoj pat
pasi�audavo pad�ti.
Kart� ��puol� kaim� ���ris Tauras. Jis gyventojams liep�
kasdien atiduoti savo maist�, nes kitaip grasino juos su�si�s. Kaimo
�mon�s pakluso. ���� vien� dien�, antr� dien�, o tre����� dien�
pasipiktin�s Vytis i�kviet�Taur� �kov�.
At�jus lemtingai dienai, prasid�jo ��tb�tin�s kautyn�s.
Pirmas puol� Tauras, bet Vytis atsilaik�. Jis pam�gino Taurui suvaryti
kard� � �ird�, bet sm�gis nebuvo taiklus. Nieko nelauk�s, Tauras �����
kard� Vy�iui � de�in� rank�� �aizda ��� pl�sti krauju, kardo valdyti
kovotojas nebegal�jo. Per���s kard� � kairi��� rank�, jis sukaup�
paskutines j�gas. Vienu �uoliu u��oko ant Tauro ir �smeig� kard� jam
tiesiai � �ird�. Nelabasis parkrito ir �uvo. Kautyni� viet� �mon�s
pavadino Tauralaukiu.
Arvydas Vainora,
Klaip�dos Tauralaukio pagrindin� mokykla, 5 klas�
Pliki� kaimas
eniai seniai gyveno toks Juozas. Buvo jis labai protingas.
Vien� dien� Juozas suk��� plauk� kirpimo ma�in���.
Pirmiausia ��� ma�in��� jis i�band� pats: nusikirpo visus savo
plaukus ir liko visi�kai plikas. Kit� dien�, eidamas � parduotuv�, sutiko
daug �moni�� �ie �����jo ir juok�si i� jo plikos galvos. Netrukus Juozui
gim� ��nus. Nors berniukas greitai augo, ta�iau vis� gyvenim� buvo
plikas.Jos���s taippat.
�� kaim� �mon�s v�liau pavadino Pliki� kaimu.
Edvinas Staponas,
Klaip�dos �Vyturio� vidurin� mokykla, 5b klas�
17

Kaip Spurgis Sintos rankos siek�
art� gyveno katinukas vardu Spurgutis. A� papasakosiu
romanti��� jo istorij�, kai jis dar buvo jaunas, pilku kailiuku,
�aliomis akimis, o batukai ir kaklarai�tis balti. Tikras
gra�uolis, net su kaklarai��iu ir batukais (juk Katinijos �alyje tai did�iul�
retenyb�!).
Bet jam tr�ko vieno dalyko: Spurgutis buvo �iek tiek
pasip���s, o kas nor�s pasip���lio vyro? D�� �ios prie�asties jo nem�go
daugumakaty���.
Gra�uolis buvo �simyl���s katyt� Sintut� ir jo gyvenimo tikslas
buvo u�kariauti nuostabiosios damos �ird�, ta�iau �i jam buvo pasakiusi,
kad jei Spurgutis nor�s j� vesti, tur�s nuskinti Karali����� Katino Ro��,
pagauti t�kstant� peli�, gauti stebukling� buteliuk� ir j� pripilti meil�s
eleksyro i� Katin�meil�s e�ero.
Taigi, Spurgis nusprend� prad�ti misij� �Sintut�s meil��.
Susikrov� lagaminus ir i�keliavo laim�s ie�koti. Eina eina, eina eina, kol
pri�jo u�ra�� �KEISTUOLI� SL�NIS�. Vostik
d�jo �ingsn� - BUM-M !
��kirto keli� �� ka�kur nukritusios gele�in�s grotos. Jos prabilo �iurpiu
balsu ir u�dav� katinukui m�sl�:
- Valkata netur�jo nei brolio, nei sesers, bet jos motina tur�jo
dukr�. Kas tai?
Spurgutis gal�jo sp�ti tik vien� kart�: jei neatsp�s, grotos j�
am�inai �kalins, bet ko tik nepadarysi vardan meil�s. Jis �temtai galvojo,
kol... pasak� teising� atsakym�. Jis n� nedvejojo ir paai�kino,kad valkata
yra moteris. Grotos i�skrido savo keliais, o pasip���lis ��eng� � sl���. Ogi
���ri keistenybi� turgus. Ko tik ten nebuvo: d������, smulkmeny���,
papuo�aliuk�. Katinas ap�jo vis� turg�, bet nieko nepamat�, ko jam
reik�jo.
Staiga i�vydo kentaur� su septyniomis rankomis. Jis tur�jo
narvelyje u�rakint� pel��� ir buteliuk�. Tai buvo stebuklingas
buteliukas. Spurgis gra�iai sukniauk� ir u� tai gavo buteliuk�. Ilgai
galvojo, kur jam t� pel��� ��jus? Pel�da maldavo, kad katinas jos
pasigail���. Spurgis j� paleido, o u� tai gavo t�kstant�peli�. Buteliuk� jau
turi, t�kstantis peli� jo letenose. Liko sunkiausi darbai - ro�� ir
eleksyras.
Eidamas toliau, pamat� kit� ��ra�� �RAGAN� KALNAS�.
Spurgutis v�l pab�go. Ta�iau ko i� meil�s nepadarysi? Jis pasiry�o...
���ri stovi ragan�pilis. O ant josskelbimas:
��MESIO !!!
PO PIL� LAKSTO AUKSO PEL�. PAGAV�S PEL�, GAL�S RINKTIS
APDOVANOJIMUS : KARALI����� KATINO RO�� ARBA BET KOK� PAGAL
PAGEIDAVIM� ELEKSYR�.
18

Spurgis pasibeld� ir i�lindo kumpanos� ragana. Jie ilgai ka���
�nab���josi ir katinas prad�jo darb�. Vis galvojo, kaip pagauti aukso
pel�. Spurgutis pl���si savait� ir nieko nepagavo. Atsis�do ant sukt�
laipt�, padaryt� �� �okolado, ir verkia. Staiga i�lindo aukso pel� ir
susir�pinusi ��� klausin�ti, ko jis verki�s. Jis pelytei nupasakojo vis�
savo istorij�. Abu ka��� sutar�.
Ateina perpykusios raganos ir r�kia, kad Spurgis gyvena kaip
ponas vis� savait�, o rezultat� ��ra. Katinas atsisuko � raganas, o jam
tarp dant� buvo auksu ��rinti pel�. Raganos apstulbo, o Spurgis joms
pasak�, kad jis ta pele pasir�pins, tik tegu sumoka atlyg�. Raganos
apsid�iaug� ir draugi�kai paklaus�, ko jis nor���. Katinas papra��, kad
jos pagamint� meil�s eleksyr� �� Katin� meil�s e�ero. Raganos
tu�tuojautuo pasir�pino, �pyl� eleksyro� buteliuk� ir pra�� �� ��l jas kada
nors aplankyti.
Spurgutis keliavo toliau. Jis pra�jo daugyb� sl�ni�, kaln� ir
�ali�, kol rado u�ra�� RO��� MIESTAS. Jis ��eng� jau labai dr�siai. Vis
klausin�jo, kur galima rasti Karali����� Katino Ro��. Klaus� aguonos,
�ibut�s, rugiag���s, tulp�s, bij�no... Pamat� nuostabaus gro�io
gvazdik�� �is ir nurod� keli� pas Karali�����. Trys �ingsniai � �iaur�,
devyni � rytus, pereiti tilt� ir pasakyti slapta�od� : RO��. Kaip tar�, taip
ir padar�. Galiausiai pri�jo Karali����� Katino Ro��. Toji sirgo. J� buvo
��puol� smikb�ziniai vabalai. J� ne�manoma i�naikinti, bet Spurgis
tur�jo slapt� ginkl�. Argi neprisimenate aukso pel�s? Kokia g�da
neprisiminti tokios geros b�tyb�s. Ji su��� smikb�zinius vabalus ir taip
��gelb�jo Ro��. Spurgis ilgai ir labai sunkiai keliavo namo. Gr���s jis
�teik� Sintutei Karali����� Katino Ro��, t�kstant� peli� ir eleksyr�
buteliuke. Sinta susituok� su Spurgiumi, susilauk� daugyb�s ka�iuk� ir
ilgai laimingai gyveno. Ir �iandien mano namuose did�iul� puota -
ka�iuk� krik�tynos.
Milda Zar�ickyt�,
Klaip�dos Prano Ma�ioto vidurin� mokykla, 5c kl.
19

Lak�tingala ir strazdas
eniai seniai vienoje girioje ant didel�s kalvos augo gra�us
��uolas. Tame ��uole ant storos �akos savo lizde tup�jo
lak�tingala. Lizde ji buvo k� tik pad�jusi penkis kiau�inius.
Vien� vakar� pakilo stiprus v�jas. Med�iai ��� linguoti ir
suptis. Staiga sujud�jo ��uolo �aka ir i� lak�tingalos lizdelio i�krito
vienas kiau�inis. Kiau�inis nesudu�o, ta�iau nuried�jo pakalne �emyn.
Sugriaud�jo griaustinis ir staiga prapliupo lietus. Lak�tingala tur�jo
saugoti likusius kiau�inius ir negal�jo i�gelb�ti nuried�jusiojo, ta�iau
ryt� leidosi po giri� jo ie�koti.
Pra��� ��jasir lak�tingala jo paklaus� :
- V�jeli, tu visur skrajoji, ar nematei mano kiau�inio? Vakar
per audr� jis i�krito i� mano lizdelio ir nuried�jopakalne.
- A� visur skrajojau, bet tavo kiau�inio niekur nema�iau, -
atsak� �is.
Lak�tingala pad�kojo ir nuskrido tolyn. Beskrisdama pamat�
�virbli� ��rel�:
- J�s visur lakiojate, ar nemat�te mano kiau�inio? Vakar per
audr� jisi�krito i� lizdelio.
- Mes visur lakiojame, bettavo kiau�inio niekur nemat�me.
Gal paklausksaulut�s? - tar�senas i�mintingas �virblis.
Lak�tingala pad�kojo ir nuskridopas saul� :
- Saule saulute, tu ���ri � �em� �� vir�aus, gal matei mano
kiau�in�?
- Tavo kiau�in� vakar per audr� ��gelb�jo strazdas. Jis neleido
jam su�alti, apgl���s savo sparnais.
- O kur gyvena strazdas?
- U� �altinio, senoje pu�yje.
- A��� tau, saulute! - pad�kojo lak�tingala ir nuskub�jo pas
strazd�.
- Strazde strazdeli, ar tu i�gelb�jai manokiau�in�?
Strazdas i�ties� sparnus ir parod� lak�tingalai jos kiau�in�.
Lak�tingala i� ��iaugsmo n��� auk�tyn �dang� ir sugr��usi su�uko :
-A���, a���, strazdeli,tu i�gelb�jai mano vaikiukuigyvyb� .
- N�ra u� ��, lak�tingal�le, imksavo kiau�in�!
Lak�tingala pad�kojo strazdui ir nuskrido pas kitus savo
vaikelius. I�gelb�tasis kiau�inis netrukus prasikal� ir ma�asis
lak�tingal�lispasveikino giri���burian�ia savogiesmele.
Klaus�si jos ir senasis strazdas. Jis buvolabai laimingas.
Greta Makauskait�, Klaip�dos �Vyturio� vidurin� mokykla, 5b kl.
20

Ak, ta mano nosis
art� �mogui dar ne�inomose d�iungl�se gyveno daugyb�
laukini����ri�:drambli�� �iraf�, li���, tigr�.
Vien� ryt� drambli� porelei gim� ma�as, gra�us vaikelis. O
��veliai i�kart jam sugalvojo vard� Mikis. Mikutis susirado daugyb�
draug� , bet deja� Staiga jo nosis prad�jo ilg�ti, o jo draug� ��ra�as vis
trump�jo, nesvisiprad�jo i� jo ty�iotis. Ne i� jo, o i� jo did�iul�s nosies!
Jis kartais net pravirkdavo i� apmaudo..
Po kiek laiko, kai jis v�l apsiverk�, mokytoja jau nebegal�jo
nekreipti d�mesio, tod�l tar� �iuos �od�ius:
- Jeigu tu jaudinies d�l savo gra�iosios nosyt�s, tai nebijok. Ji
geriausia ir gra�iausia visame pasaulyje!
- Ne, netiesa. Ji bjauri ir labai ilga. Ir kod�l ji geriausia i� vis�
kit�?
- Pirmiausia, tu neteisus, sakydamas, jog ji yra bjauri, o jei
Gamta duoda tau dovan�, tai ne �iaip sau. Mums tereikia truput�
pafantazuoti.
Nuo tosdienos pra�jo visa savait�, o Mikis jau sugalvojo, kaip
panaudoti savo nos�. Kadangi jis yra geriausias klas�s b�gikas, kod�l gi
ne�sira�ius � vaik� Olimpines b�gimo rungtynes? Ir �sivaizduokite! Jis
laim�jo! Ir laim�jo tik savo nosies d�ka! Jeigu ne ji, jis b��� pralaim���s
gepardui i� savan�.
Ir vis� savo gyvenim� drambliukas kartoja: �Jeigu Gamta
duoda taudovan�, tai ne�iaip sau!�
21
Egl� Ston�aityt�,
Klaip�dos S. Dacho vidurin� mokykla

Negird�ta pasaka
akviet� mane kart� toli gyvenanti mo�iut� pasisve�iuoti.
Gr�bliu galv� susi�ukavau, mar�ka apsigobiau ir i�keliavau.
Po vie�nag�s senol� man ���jo kept�vi��iuk� iri�lyd�jo namo.
�� einu einu ir prieinu dar nematyt�, nereg��� mi���, o tame mi�ke
auga did�iul� egl�. Tokia did�iul�, kad net debesys jai vos iki pirm���
�ak�. Na, galvoju, pabandysiu u�sirop�ti. Lipu lipu ir galo nematau, o
lipdama jau ir i�alkau, pavargau. Staiga prisiminiau mo�iut�s dovanot�
vi��iuk�. Pris�dau ant spyglio, nes egl�� �akos buvo tokios pla�ios, jog
ant j�buvo galima futbolo aik�tel��rengti!
Taigi kramsnoju m�syt�, o kokia gardi !Tokios seniai nebuvau
valgius. Po pertrauk���s toliau kopiu � vir��. Ir visai netik�tai a�
atsitrenkiau �� Dang��, ta�iau tai suvokiau tik po to, kai geltoni
pauk�teliainebesuko rat� aplinkmano galv�.
��lipusi � dang�� ���riu ir savo akimis netikiu: ogi �v.Petras su
�v. Mykolu krep�in� �aid�ia! Ne, �ia ka�kas ne taip� Ir tada man �ov� �
galv� geniali mintis: i�sikrap�tysiu savo pad���tas akis ir �sid�siu
naujas, atsargines, kurias visada ne�iojuosi ki�en�je. Kaip tariau, taip ir
padariau. Ta�iau rezultatas toks pat - �v.Mykolas su �v. Petru krep�in�
�aid�ia. Tie, mane pasteb���, pasi��� pa�aisti kartu. Tik viena visai
ma�yt� problem��� - lankas kybojo 99 metr� auk�tyje. A�, ai�ku,
sutikau, ir, visas savo j�gas sukaupusi, �vystel�jau kamuol� � vir��. Ale
gerai mestel�jau, n� nesimato. Laukiam laukiam, o kamuolys kaip
nekrenta, taip nekrenta. Nusprend�iau pasnausti valand�iuk�, kol jis
malon�s nusileisti. I� sald��� sapn� pa�adino mane �v. Petras ir �nir��s,
kad jo kamuol�pradanginau,�vystel�jo manepa��� � �em�.
Na ir k�, leid�iuosi, o tiksliau krentu �em�n. Mano nelaimei
nukritau ant didelio akmens, skrad�iai iki pus�� �smigau ir niekaip savo
koj� nei�traukiu. Ir, a��� Dievui, man v�� �ov� geniali mintis: nub�gsiu
namo, pasiimsiu t�vo kirvuk� ir i�sikirsiu savo kojas! Kaip tariau, taip ir
padariau. Gr��au laiminga namo ir toliau t�siau savo ne�tik�tinus
nuotykius.
��ta Strockyt�,
Klaip�dos �Vyturio� vidurin� mokykla, 7c klas�
22

Pus� karalyst�s
art� seniai seniai, kai dar kiaul�� �unimis lojo, gyveno varg�as
jaunikaitis vardu Jonas. Keliaudamas i� kaimo � kaim�,
��sukdamas i� trobos �trob�, jis pra�ydavo darbo, kad u� atlyg�
gal��� maisto nusipirkti. Taip keliaudamas po pasaul�, pri�jo dvar�.
Nu���s pas r��� valdov� jis papra��, kad �is jam duot� bet kokio darbo.
Karalius jaunuol���klaus�, paglost� savo barzd� ir tar�:
� �tai, imk �� lank�, nueik � pasaulio kra��� ir �auk. Jei � mano
sost� pataikysi, atiduosiu tau pus� karalyst�s, o jei ne - galv� nukirsiu.
�� darys Jonas. Pasi��� lank� ir i��jo. Eina nusimin�s mi�ku,
���ri - senel� ant kelmo s�di. Palink���s geros dienos, Jonas jau nor�jo
keliautitoliau, betsenut� jamir sako:
- Palauk! Kur skubi? Gal gal�tumei man �� krep�� pane��ti iki
ano ��uolo?
Vaikinas pa��� krep�� ir nune��, kur senut� buvo pra�iusi. O
tada senoji ir sako:
- A� �inau kur tu keliauji ir galiu tau pad�ti. Mesk karaliaus
lank� ant �em�s ir vietoj jo pasiimk man���. Su juo tikrai pataikysi �
ma�iausi� daikt� �� betkurios pasaulio �alies.
Jonas pasi��� lank� ir patrauk� � pasaulio kra���. Nu���s
�temp� lank� ir i��ov�. Visi keturi v�jai pagrieb� str��� ir nune�� toli toli.
O vaikinas patrauk� atgal � karaliaus dvar� ne�inodamas ar pataik� jo
str��� � sost�. Kai gr��o, pamat� nusiminus� karali�: str��� styrojo taip
giliai �strigusi, jog niekas negal�jo jos i�traukti. Taip Jonui karalius
atidav� pus� karalyst�s.
Laimingas vaikinas pasistat� savo pus�je namus ir gyveno
nieko nestokodamas. Bet, pra�jus kiek laiko, Jonas u�siman� tapti visos
�alies valdovu. Jis suk��� kariuomen� ir patrauk� prie� karali�. Bet �ia
jam keli� pastojo toji pati mi�ke sutikta senel�:
- Negalvojau, Jonai, jog tapsi toks gob�uolis, - tar� ji ir
mostel�jo lazdele.
Ir visi, kas tik buvo su Jonu, pavirto med�iais. Dar ir �iandien,
��iant mi�kui, galima i�girsti, kaip jie �nekasi tarp sav�s ir gailisi
��sigeid� svetimo turto.
23
Adomas Samauskas,
Klaip�dos �Vit��� pagrindin� mokykla, 6c kl.

�uo
eniai, labai seniai vieni�as �mogelis �jo per mi���. I�alko,
��sitrauk� la�ini� bryzel� ir, atsis���s ant kelmo, ��� ��kand�iauti.
Tuo akimirksniu prie�ais j���dygo tryssenos raganos :
- Jeigu nori likti gyvas, turi atlikti tris m��� darbus. Jei tau pavyks,
apdovanosime, ojeigu...
�� darys �mogelis, sutiko. Pirmasis darbas buvo nesunkus. Jis
tur�jo i�gerti bokal� alaus. Ir antr��� ��duot� atliko lengvai - perplauk� up�.
�mogus jau d�iaug�si, kad jam sekasi ir jau ��� galvoti, ko reiks ragan� ��
atliktus darbus pra�yti. Tre�ioji u�duotis i� pirmo �vilgsnio taip pat pasirod�
nesunki: reik�jo pereiti tilt�� �mogelis puol� ��gti per j� pasi�okin�damas i�
��iaugsmo. Tik staiga tiltas prad�jo suktis ir jis p���tel�jo � vanden�. Jam
�iaip ne taip pavyko i�plaukti � krant�. Bet kai i�lipo, pasijuto keistai. Ant
rank�, veido, viso k�no ��� augti gaurai, i���so nosis, i�augo uodega jis
pavirto �unimi. O raganos nusijuok� ir dingo.
Dar ir �iandien galima sutikti tame mi�ke �un�, kuris prib�ga prie
kiekvieno pakeleivio ir skund�iasi savo likimu. Paglostykite j� � gal tai
nelaimingas �uo i� mano pasakos. O galj�s gal�site jam pad�ti� ��l atversti�
�mog�?
�kininkas ir kip�elis
Tauras Tunyla,
Klaip�dos �Vit��� pagrindin� mokykla, 6c kl.
yveno kart� �kininkas. Buvo labai darb�tus ir geras �mogus. Tik
tur�jo vien� ����: jo name gyveno kip�iukai. Ten jie bild�jo,
suolus lau��, puodus dau��, trank�si, brai��si, nedav� �mogui
ramyb�s.
Vien� dien� �mogus nebeapsikent�: pasi��� puodyn�, s�do u�
stalo ir ��� pipirusgr�sti. Tuojpri�jovienas kip�iukas ir klausia:
- K� �ia darai?
�is atsak�:
- Ruo�iu vaistus akims.Reikia jais tik akis patrinti, tuoj i�gis.
- Tai ir manepagydyk...
Liep� �eimininkas kip�ui akis pipirais pasitrinti. Tas taip ir padar�.
O kad ims r�kti, po kambarius lakstyti dejuodamas, o �mogus j� tik perti, tik
perti! Nei�laik� ir i����� pro kamin� pragaran. Nuo tada �kininkas v�l
ramiai sau gyveno.
Andrius Bebkonenko,
Klaip�dos �Vit��� pagrindin� mokykla, 6b klas�
24

Gabriel� Lisauskait�, Prano Ma�ioto vid. mokykla, 6b kl., �Joniukas ir Gretut��, Klaip�da
Angel� Kelnelyt�, 9 m., Klaip�dos �Gabijos� pradin� mokykla, ���rat� ir Kastytis�
25

Angelas
asaulyje atsitinka daug keist� dalyk�. Keistas �vykis atsitiko
viename miestelyje, kur niekadanieko nenutikdavo.
Tamsios buvo dienos, �mon�s badavo ir tamsa nesitrauk� �� ��
gyvenim�. J� namai buvo apgriuv� ir ni���s, pilni skausmo ir nelaimi�.
Vien� dien� � �� miestel� atkeliavo �mogus. Jo jaunas veidas tiesiog
�viet� laime, bet �mon�s kalb�jo, kad jiems ir taip sunku, o dar �ia
atvyko tas keistas vyras. Jis ned���jo prabangi� ���� ir neatrod�
turtingas.
Miestelyje gyveno gra�i mergina, ta�iau ji sirgo sunkia liga.
Niekas jos negal�jo pagydyti. Ji jau buvo bemir�tanti, kai� kambar� ��jo
atvyk�lis ir nusimet� apsiaust�, po kuriuo buvo sparnai. Tikri angelo
sparnai! Nuo jo sklido �viesa ir ramyb�. Jis pa��� mergin� �� rankos ir
mergina i�gijo. Atrod�, jog vis� ten susirinkusi� veidai pralinksm�jo,
��l tapo gra��s, kokie kadaisebuvo.
Mergina ne�inojo, kaip atsid�koti Angelui. Jis atrod�
nepaprastas. Per daug nepaprastas jai. Mergina j� �simyl�jo. Angelas tai
jaut�, bet jis tur�jo i�vykti, kad pad���kitiems.
Vien� vakar� mergina pamat�, kad jos trobel� nu�vito. Ji
pajuto tik �veln�sparn�plazd�jim� iri�girdo tylius�od�ius:
- Dalink �it� nuostab� jausm� - meil� - tiems, kam jos tr�ksta,
irb�si visadalaiminga.
Mergina nusi�ypsojo. Ji �inojo: Angelas kelyje. Jis skuba �
pagalb� kitiems, bet jivisada �irdyje liks sujuo ir t�s jo prad���darb�.
26
Gra�ina Kelmelyt�,
Klaip�dos �Baltijos� vid. mokykla, 6 kl.

V
Knyga
i istorija atsitiko labai seniai. Ar ji �domi, nuspr�site j�
perskait�. Laivas plauk� �� uosto, pasiilg�s j�ros.
Ak, ji, ta gra�uol� ��ra! Jos sidabrin�s vilnys �velniai si�bavo
laiv�. Kas gabenama laive? Kod�l net pats Karalius turi i�vykti ir palikti
savo �al�?
Taip neramiai ir prasid�jo keistoji kelion�. Ne ma�iau
keistas atrod� irtikslas. Net ir j�reiviai, plaukiantys laivu, ne�inojo jo.
�� tikr��� laivu buvo gabenama knyga.Taip, nepaprasta knyga.
Ne lobis, netgi ne auksas. Paslaptinga knyga buvo nu�iurusi ir baisiai
apdriskusi, ta�iau dien�ir nakt��� saugojo de�imt kareivi�.
��ra pasidar� nerami, rod�s, nenoriai gabeno laiv�. Kilo
did�iul� audra. Laivas buvo apdau�ytas, betvis dar plauk�.
��reiviaisuk��� mai���. Jie nesuprato, o galnenor�jo suprasti
kilnaus tikslo. Jie reikalavo pasiai�kinimo, kod�l rizikuojama j�
gyvyb�mis.
Ilgai m�st�s, Karalius atskleid� paslapt�: knygoje apra�omi
nusikaltimai, kuriuos padar� �mon�s yra laisvi, onekaltiejilabai ken�ia.
��reiviai, tai i�gird�, apstulb� ilgai tyl�jo. Jie atsipra��
Karaliaus.
Kelion� baig�si s�kmingai. Knyga buvo perduota � teis�jo
rankas ir nekalti �mon�s buvo i�teisinti.
27
Gra�ina Kelmelyt�,
Klaip�dos �Baltijos� vid. mokykla, 6 kl.

Laumi� mi�kas
Sakm�
art� gyveno viena mergina. Vien� dien� ji i��jo � mi���
uogauti. Berinkdama uogas, pavargo ir u�migo po neauk�tu
medeliu.
Mergina ne�inojo, kad mi�kas laumi� ��burtas. Kai mergina
atsibudo, pamat�, kad jai kasas pina trys gra�ios laum�s. Mergina labai
��sigando, ta�iau s���joramiai.
Kai laum�s baig� pinti kasas, mergina pa�oko ir leidosi b�gti
kiek begal�dama.
����gusi i� mi�ko, parl��� namo ir visiems papasakojo, kas jai
nutiko.
Nuo to laiko niekas neina � laumi� mi���, nes bijo, kad
laumes sutiks.
Kaip atsiranda vaivoryk���?
Sakm�
Karina �erkesait�,
Klaip�dos Vyd�no vid. mokykla, 6 kl.
art� pavasario prad�ioje prad�jo labai skais�iai �viesti saul�.
Ji su�ild� po sniegu �ydin�ias �olytes. Bet po poros nuostabi�
akimirk� prad�jo lyti lietus. Jis pabijojo saul�s ir sudar� vien�
ma�� �ali�lankel�.
Po poros dien� ��l tas pats: tik �� kart� jie, tie la�iukai, sudar�
du lankus: �ali� ir raudon�.
Ir tai vyko iki tol, kol susidar� 6spalv� lankeliai.
Bet v�liau jie niekada nebesirod�, visi vaikai j� pasiilgo, saul�
taip pat.
Vien� dien� ��l susiraizg� tas didelis lankas. Bet i� jo i�lindo
mergina ir sako:
- Mano vardas Vaiva, esu �ios ryk���s savinink� ir nor��iau j�
pasiimti. Kiekvien� kart�, kai Saul� �vie�ia ir lyja lietus, jipab�ga.
Nuo tada Vaivos ryk��� vadiname vaivoryk�te.
28
Indr� Bru�kut�,
Klaip�dos Vyd�no vid. mokykla, 5 kl.

Laum�s dovanos
Sakm�
art� gyveno mergina. Mirus motinai, ji liko su t�vu. Jie
gyveno neturtingai. Ir �tai vien� kart� ��va�iavo jos t�vas �
miest�. Mergina liko namie viena.
���si mergait� verpti. Verpia verpia, staiga girdi: ka�kas lauke j�
�aukia. I��jo mergina � kiem� � nieko n�ra. Pareina pirkion, ���ri � o ant
suolelio �ilko gabal�lis guli. Apsid�iaug� mergina, pad�kojo Dievui ir
toliau verpia. Staiga v�l girdi, kad ka�kas j� �aukia. I�eina - ir v�l nieko
��r. �eina pirkion, o jos verpalai visi suverpti ir verpimas tokiais dailiais
ra�tais i�pai�ytas! V�lpad�kojoDievui ir nebe�ino, k� toliau daryti � juk
verpimas jau suverptas.
Atsis�do ir siuvin�ja.Tik girdi, kad ka�kas kitame pirkios gale
bar�ka. Tik �vilgt, o ten laum� pyrag� kepa. Laum� mostel�jo merginai,
kad ateit�ir sako:
- Jei atsp�si mano vard�, tai viskas tau liks, o jei neatsp�si, tai
viskas pranyks.
Galvojo mergina, galvojo,o laum� dainuoja sau po nosim:
- Kepk,Brygute, pyrag���, pavai�insi Perk�����!
Merginair sako:
- Tai gal tavovardas Brygut�?
Laum� surauk� kakt� ir pranyko, o mergina susirado ger�
vaikin�ir gyveno ilgai ir laimingai!
29
Karina �erkesait�,
Klaip�dos Vyd�no vyd. mokykla, 6 kl.

Stebuklingas senelis
art� gyveno senelis , bet nepaprastas, o stebukladarys. Jis dar�
stebuklus. Visi - ir ���rys, ir �mon�� � ateidavo pas j�, kai
reik�davojopagalbos.
Ma�asismiestelio princas su�inojoapie tai ir tar� :
- Reikia ir man nuva�iuoti ir su�inoti, ar jis tikrai daro
stebuklus!
- Gerai, s�nau, nuva�iuosimir su�inosim! � atsak� karalius.
Kaip tar�, taip ir padar�. Nuva�iavo pas senel�, pasisveikino, o
ma�asis princas klausia :
-Ar tikraimokate daryti stebuklus?
� �inoma, vaikeli, - atsak� senelis.
- O kiek jums met�?- paklaus� karalius.
- A� senas, man �imtas ���iasde�imt penkeri, - atsak�
senukas.
- A� noriu tur�ti viso pasaulio �aislus ir saldainius. Jeigu tu
tikrai moki daryti stebuklus, tai i�pildyk �iuos mano norus, - papra��
ma�asis princas.
- Gerai. Bet ar taunebus per daug? - paklaus� senukas.
-Ne, ne!Bus kaip tik!- su�uko princas.
- Gerai! Teb�nie, kaip tu nori, - atsak� senelis.
��� snigtisaldainiais ir�aislais.
- U�teks! Nebenoriu! - r��� princas, bet senukas jau
nebegal�jo sustoti.
- Ar a� tav�s neklausiau, ar tikrai tiek nori? - supyk�s su�uko
senukas. Saldainiai ir �aislai tuoj ��� virsti akmenukais.
Karalius su ma�uoju princu, nukabin� nosis, i�va�iavo namo.
Senelis, atsis���s antkelmo, juok�si i� �� godumo.
Aust�ja Venclovait�,
Klaip�dos �Inkar�lis� mokykla-dar�elis, 4 kl.
30

�ilvinas Valantiejus, �Inkar�lis� dar�elis- mokykla, 3 kl. , Klaip�da
Gra�ina Grigut�� �Inkar�lis� dar�elis-mokykla,
3 kl., Klaip�da
31

Gaidys giedorius
nkst� vasaros ryt� ������ gaidys ant tvoros ir garsiai
pragydo: �Kakariek���
- Dar ne visi mane girdi, - pasak�. - Eisiu toliau � piev� ir ten
sugiedosiu. Tegul visas pasaulis mane i�girsta.
Perskrido pertvor� irnuplasnojo� didel�kr���.
- Dabar tai jau tikrai visi i�girs, - nusprend� ir paleido bals�,
kiek tik j���tur�jo.
Lap� ��girdo.Pakraip� nos�, pakrutino ausis irnub�go �piev�
pasi�����ti, kas tentaip akipl����kair�kauja.
Atb�ga � piev� ir mato, kaip gaidys i�did�iai �ingsniuoja po
�ol�.
- Oi, tu akipl��a! - suriko lap�. - Kod�l po mano �ol� braidai?
�� tauparodysiu!
Ir puol� artyn prie gaid�io. Jis irgi nelauk�. Paplast, paplast
ir jau s�di karklo vir����je.
- Na, a� palauksiu, kol tau nusibos, - pasak� lap� ir atsit���
po kr�mu.
- Man niekada nenusibos! - at�ov� gaidys. - Matai, kaip �ia
smagu. Supuosi kaip bajorasir niekotuman nepadarysi.
- Dar pamatysim! - grasina lap�.
Mato gaidys, kad lap� �� nesiruo�ia trauktis nuo kr�mo, ir
galvoja, kaip reikia j� apgauti. Pasikrap��� koja skiauter� ir sako:
- A� jau senas, mano m�sa kieta, dar dantis i�silau�ysi.
Kieme pilnaan���ir ����. Ten so�iai pavalgytum.
- O kaip � �� kiem� patekti? - klausia lap�.
- Labai paprastai. L�skper t� skyl�, kur tvoroje �vie�ia.
O prie tvoros stov�jo Rud�io b�da. I�gird�s lap�s
kiauks�jim�, i��oko i� ��dos ir, pagrieb�s u� sprando, gerai papurt�.
Gaidys nusileido nuo kr�mo vir����s ir nub�go � kiem�.
- Kiekvien� gudruol�galima pergudrauti, - pasak�.
Sandra �ukait�,
Klaip�dos �Inkar�lis� dar�elis-mokykla, 6 kl.
32

Keistas nutikimas
yveno kart� senut�. Tur�jo ji piln� kiem� gyvuli�. Tarp j�
buvo katyt� ir�uniukas. Jie kasdien pykosi.
Vien� dien� �uniukas pasak�:
- Tu vis� laik� purvina.Vien�dien� nusiprausk.
O katyt� Murka atsak�:
- Nekalb�knetiesos.A� kasdien prausiuosi.
Kit� dien� prie�unelio b�dos atskrido pauk�telis. �uo paklaus�:
- Kas tu?
Pauk�telisatsak�:
-A� �virblis.
Kai Sargis u�migo, at�jo Murka. Ji prit���, ap�����jo pauk�tel� ir jau
nor�jo j��iupti. Tik staiga i�girdo Sargio bals�:
- K� darai?
-A� alkana irnoriu �sti,- pyktel�jo katyt�.
- Jis mano draugas irnedr�sk jovalgyti!- sulojo �uniukas.
- Gerai.Ar galim v�l draugauti? - paklaus� ji.
- Jei nori b�ti su manim, tai teks susidraugauti ir su
�virbleliu,- greitai atsak� Sargis.
Nuo tada jie visi gra�iai ir santarv�j gyveno. Senut� ir visi
kaimynai steb�josi tokia gra�ia draugyste.
33
Gra�ina Grigut�,
Klaip�dos �Inkar�lis� dar�elis-mokykla, 3 kl.
Katinas
ien� kart� katinas Tomas �jo med�ioti peli�. Eina per mi���,
���ri - pel�. Katinas vytis, pel� smukt ir paspruko. Ir liko
katinas nieko nepe��s.
Kit� kart� eidamas � mi��� sutiko katin�, vardu Mikis. Sutar�
abu med�ioti. Jiems pasisek�, bet i�kilo problema - juodu niekaip
nepasidalino pel�s, tod�l susipe��. Kol jie pe��si, pelyt� paspruko �
savo urvel�. Taip j� med�iokl� ir baig�si. Tomas su Mikiu liko �iopsoti,
o pelyt�, apgavusi katinus, d�iaug�si urvelyje.
Art�ras Kar�iauskas,
Klaip�dos �Inkar�lis� dar�elis-mokykla,3 kl.

Stebuklingas vanduo
art� gyveno karalius ir karalien�. Vien� dien� jiems gim�
��nus. Karalius labai apsid�iaug� ir i����� puot�. S�nus greit
augo. U�augo tikras vyras. Buvo geras, stiprus ir protingas.
Karalai�io vardas buvo Art�ras.
Kart� susirgo karalius. Art�ras nor�jo eiti ie�koti vaist�, bet
��vai jamneleido.Ta�iau karalaitis juos �kalb�jo ir jie sutiko. Karalien�
�sak� tarnams pakinkyti du arklius ir prikrauti piln� kariet� visoki�
valgi�. Karalaitis atsisveikino ir i�jojo. Jis jojomi�ku ir sutiko elget�.
Elgeta klausia:
- Gal gal�tum duoti bent riekel� duonos?
Art�ras i�si��� vai�es irpasak�:
- Vai�inkis.
Elgeta pasivai�ino ir paklaus�:
-O ko tuie�kai?
- Vaist�, kurie gal�����gydytimano sergant�����.
Elgeta jamatskleid� vien� paslapt�:
- Kai prijosi tris kelius, kurie ves �kair�� � de�in� ir tiesiai, jok
kair�n. Pamatysi atsiskyr�lio namel�. U�eisi, pasisveikinsi, ir, jeigu
atsiskyr�lis nor�s tave pavai�inti, nesutik. Papra�yk spynos ir kirvio.
Jodamas pamatysi pil�, prie kurios ��jimo auga didelis storas medis.
Kirviu j� nukirsi. �eisi pro duris ir pamatysi du li�tus. De�in�je pus�je
��vysi dar vienas duris. Greit atidar�s jas, ���k ir spyn� ��rakink.Tada
pamatysi karalait�, tris vandens fontan�lius, du gabalus m�sos ir
plastmasin� ���ut�. I�laisvink karalait�, pasiimk d��ut�, prieik prie
antro fontan�lio ir pripildyk d��ut� vandens.Atidar�s duris, numesk du
gabalus m�sos. Li�tai nusiramins. O tusu karalaite pab�k.
Karalaitis visk� padar� kaip liep� elgeta. Taip parne�� ��vui
stebuklingo vandens. Padav� ��vui d��ut� su stebuklingu vandeniu.
Karalius atsig��� ir visos ligos i�silakst�. Jis apkabino Art��� ir
pad�kojo. Kartuparsived� ir karalait�.
Juodu susituok� ir laimingai gyveno.
Tatur Mikajelian,
Klaip�dos �Inkar�lis� dar�elis- mokykla, 4 kl.
34

Ki�kio apgaul�
ien� dien� ki�kis �jo � mi��� ir pamat� kr��� rie�ut�. Jis labai
nustebo ir ��� rinkti rie�utus. Staiga i� med�io i��oko
voveryt� ir ��� bartiki���:
- K� darai? Mano rie�utus vagi!
-Nevagiu! Tik noriu pa�����ti, ar sugedusi� rie�ut�
nepririnkai.
Ki�kis melavo voveraitei, nes jis nor�jo skani��� rie�ut�.
Voveryt� pasteb�jo, kad ki�kis j� apgavo, nes paliko tik sugedusius
rie�utus. Tuo metu ki�kis, pasisl���s kr�muose, juok�si i� jos ir gliaud�
rie�utus. Staiga jam labai suskaudo dant�. Ki�kis net nepasteb�jo, kaip
nul��o jo dantis.Apsipyl�pilkauodegisa�aromis.
Ne veltui liaudies i�mintis sako: �Nekask duob�s kitam, nes
pats �krisi�.
Elina Mant� Limontait�,
Klaip�dos �Inkar�lis� dar�elis-mokykla, 3 kl.
Vagyst�
yveno kart� turtingas popas. Bet jis pad�davo varg�ams
�mon�ms, nes buvo geros �irdies. Kart� vakare popas u�migo.
Tuo metu vagis �silau�� ir pavog� visus jo pinigus. Atsibunda
popas, o pinig� neb�ra. Jis labai nuli�do. O vagis d�iaug�si, kad tapo
turtingas.
Bet popas tur�jo stebukling� lazdel�. Tik pamojo ja, ir pinigai
atsirado. Vagis, pamat�s, kad nebeliko joturt�, labai nuli�do.
Neveltui sakoma, kadnevoksvetimo ir nesid�iauk kito turtu.
Art�ras Kar�iauskas
Klaip�dos �Inkar�lis� dar�elis-mokykla, 3 kl.
35

Nei�sipild�iusi svaja
art� atsirado takelis i� akmen�li�, bet vienas akmen�lis
ka�kuo i�siskyr� �� kit�. Jis buvo kitoks: krut�jo ir bar���jo
atsimu�damas � savo draugus. Pro �al� �jo skruzd�lyt�, ir
akmenukas atsisuko � vabal���. Ma�ylis skruzd� ��kalbino ir atskleid�
savo svajones: akmuo nor�jo keliauti iki j�ros. Kai j� pasiekt�,
akmen�lis sustot� ir laukt�, kol kas nors j� �mest� � ��ros dugn�. Ten
akmenukas gul���ir gro����si dugnu.
Pasirod�iusi skruzd��� nutrauk� svajas. Vabal�lis prad�jo
stumti pasiklyd���. U�sisvajoj�s akmuo net nepasteb�jo, kad j� stumia.
Skruzd�lyt� svajokl�nurideno nuo kalniuko. Akmen�lis prad�jo ristis ir
tik tada suprato, kas vyksta. Akmenukas pajuto, kad iki j�ros dar tolima
kelion�, bet... kaip j� pasiekti, kaip �gauti kojytes? Juk j� neturi.
Akmu��lis �okin�jo ir bar���jo, irdamasis pro kitus draugus, bet greitai
pavargo ir nusivyl�, jog nepasieks j�ros.
Staiga pro �al� prab�go du berni����iai, spardydami
akmen�lius, ir t� svajokl� nuspyr� taip toli, jog jis atsid��� ��svajotame
��ros krante. �Kad tik mane kas nors �mest� � vanden��, - galvojo
akmenukas.
Tuo metu �alia jo vaik��iojo daug vaik�. Vienas berniukas jau
ties� rank�. Atrod�, ims ir �mes svajokl� � vanden�, bet pakilo didel�
audra, visi i�silakst�, o akmenuk� pasiglem�� ��ros banga.
Ar i�sipild� svajoklio tro�kimas? Juk jis nor�jo, kad j� �mest� �
����.Akmen�lis vienintel� kart� svajojo patirti skryd�, bet deja...
Kas neturi koj�, tas nevaik�to, o tam, kuris ne�gavo sparn�,
lemta likti ant �em�s.
Monika Simonaityt�,
Klaip�dos E.Balsio men� gimnazija, 6a kl.
36

Ieva U�kurait�� �Egl� �al��� karalien��, Klaip�dos E. Balsio men� gimnazija, 7a kl.
37

Batukai, kurie prad�jo �ypsotis
art� �iam pasauly gyveno du batukai, kurie priklaus� vienai
��puikusiai mergaitei. Jie buvo nei�skiriami draugai, visada
eidavo kartu pasivaik��ioti, o prie j� lyg ����lis prilipdavo
ma�a mergait�. O batukusramyb�je palikdavo tik par�jusi namo. Bet kai
gr��davo namo, i�kart mamai liepdavo juos nuvalyti, kad jie blizg��� lyg
nauji. Ji pati j� niekad nevalydavo, nes nenor�davo susitepti balt�
ranky���.
Vien� kart�, apsiavusi batukus, mergait� garsiai sudejavo.
Tuoj pat prib�go mama ir paklaus�, kas atsitiko. �i dar garsiau sudejavo
irvaidindama atsak�:
- Man �ie batukai jau per ma�i!!! Noriu kit� ir gra�esni�!
Mama, ap�����jusi batukus, �met� juos � mai�� ir i�ne�� prie �iuk�li�
����s, kad kas pasiimt�... Batukai nejaukiai jaut�si tame mai�e, nes ten
buvo taip tamsu, kad net i�si�ioj�s nieko nepamatytum! Tik staiga... jie
��vydo saul�s spindul���, kuris juos taip ap�viet�, kad mat�si visas
batuk� gra�umas. Spinduli� daug�jo, kol juos u�temd� berniuko veidas.
Toks murzinas, bet jo �ypsena buvo tokia didel�, kad net nesimat� to
murzino veidelio. Berniukas, apsid�iaug�s gauta �dovana�, tuoj pat
juos pasimatavo, jie buvo �iek tiek per dideli. Jis buvo toks laimingas,
kad netprad�jo �okti �Laim�� �ok��.
Po ilgo ne�iojimo batukai buvo ne�var�s, suply��, bet jie
jaut�si laimingi, nes mat�, kaip d�iaug�si berniukas, kaip juos vertino,
juk ne kiekvienas gali�sigyti tokius nuostabius batukus...
Egl� Tilvikit�,
Klaip�dos E.Balsio men� gimnazija, 6a kl.
38

Evelina Kazlauskait�� �Raganiuk��, Klaip�dos E. Balsio men� gimnazija, 6a kl.
��ta Vy�niauskait�� �Pasaka apie velnius�, Klaip�dos P. Ma�ioto vid. m-la, 6c kl.
39

pyrago.
Laput� gudrut�
art� gyveno laput�. Ji m�go pasigirti.
Pasteb�jusi ki��� su obuoli� pyragu,pris�linusi gudrauja:
- Padek, ki�keli, jau kelias dienas esu nevalgiusi. Duok gabal���
- Jei nori, atsik�sk.
Lap�, pagriebusi pyrag�, nuskuod� mi�ku. Susitikusi vilk�, pasigyr�
pyrag� kepusipati.
Atstriks���s ki�kelis ��� �� barti:
- Lape, lape, negra�u meluoti.Atiduokpyrag�.
Vilkas u�stojo melag���, bet ki�kelis pastv��� savo gabal��� ir nuskuod� .
Lap� liko be skan�sto ir nusli�kino savo keliais.
Simona Pry�montait�,
Klaip�dos �Gedmin�� pagrindin� mokykla,5 kl.
Genys ir strazdas
enys nor�jo medyje sau namel� ��sikalti. Dirbo, plu��jo.
Atskrido strazdas brazdas ir sako:
- K� veiki, geny?
-Ar nematai, dirbu.
- Paskraidykim kartu, - kvie�iadraugas.
-A� dirbu, - piktaiat�auna genys.
O genys vis kal� ir kal�, kol med� nukirto.Tame medyje ir strazdas buvo
lizd� susisuk�s. Sudu�o strazdo kiau�iniai, medeliui nuvirtus. Nuo to
laiko�ie pauk�teliainebedraugauja.
40
Aurelija Skubutyt�,
Klaip�dos �Baltijos� vid. mokykla,4 kl.

Elvinos Zavackait�s, �Auksin� �uvel��, Vyd�no vid. mokykla, 3d kl.
Vilius Skrinska, �Pagrandukas�, Klaip�dos Vyd�no vid. mokykla, 3d kl.
41

��ros s�nus
etoli mi�ko buvo �sik���s didelis miestas, o to mi�ko pakra�ty
kart� gyveno atsiskyr�li� pora. Miestel�nai j� nem�go d�l
��darumo...
Kai buvo jauni, dievas dovanojo jiems s���. Berniukas buvo
nepaprastas � vietoje koj� augo �uvies pelekai. Kiekvien� dien� jis
��davoprie j�rosir ilgesingai �����davo �tol�...
Kart� �� vandens i�niro undin�s.
- Eik� pas mus, Petriuk, - kviet� jos.
- Negaliu, - li�dnu �vilgsniunulyd�damasjas, atsak� bernelis.
Apie savo regin� pasipasakojo t�vui, bet t�vas nieko neatsak�.
Metai b�go. Petriukas tapo jaunuoliu,j� vis labiau trauk���ra, prie kurios
gird�davo �velni� meloding� dain�.Vaikinas nebenor�jo gr��ti namo,
apsia�aroj�s s���jo ant molo. Staiga i� gelmi� ��niro nuostabaus gro�io
undin��� ir v�l paniro. Susi�av���s nuostabi�ja mergele, Petras n���
paskui j�. Jis pamir�o t�vus, namus, pasaul�. Ir pasilikojis tenam�inai...
42
Aist� Zlatkauskait�,
Klaip�dos �Baltijos� vid. mokykla,5 kl.

Visalija Mamedova, �Egl� �al��� karalien��, Klaip�dos �Santarv��� vid. mokykla, 7 kl.
43

Gag�s stebuklai
nt e�ero kranto augo �ali� kleveli� girait�. O tame e�ere
gyveno stebuklinga antis Gag�. Pavasar� ji i� �ilt� kra���
parskrisdavo � savo gimt��� ��er� ir parsine�davo sparnelyje
stebukling� plunksn�. Ta plunksna gal�jo i�pildyti tik vien�
nor� irtik ruden�, kaiantys i�skrenda ��iltuosius kra�tus.
Vien� ruden� Gag� jau ruo��si � kelion� ir pamat� verkiant�
klev�. Ji nut��� ant klevo �akos ir paklaus�, ko jis taip li�di. �is
pasiguod�, kad nusibodo b�ti �aliam ir papasakojo Gagei apie savo
svajon� ��ti spalvotu. Antis prisimin�, kad dar niekam n�ra
dovanojusi savo stebuklingosios plunksnos. Tada ji mostel�jo
sparneliu ir i� jo i�krito margaplunksnel�. Kur tik jipaliet� klevo lapus,
�ie nusida�� geltona, raudona, ruda ir visomis gra�iausiomis
spalvomis.
Ir nuo to laiko, kai antys i�skrenda � �iltuosius kra�tus, visi
med�iai nusida�olinksmomis rudenin�mis spalvomis.
Laum�s k�lis
44
Akvil� Butenyt�,
Kretinga, �Buratinas� VUC 2 kl.
ien� kart� �jo laum� � vestuves ir ne��si didel� akmen�.
Eidama laum� ��dainavo. Grybaudamas mi�kelyje, senis
��girdo laumait� ir nutar� �� pasekti. Senis nenor�jo, kad
laum� pamatyt� ��, tod�l sl���si u� med���. Tik staiga �mak�t i� ��
kr��� senis ir i���sdino laumel�. Ta i�sigandusi i�met� akmen� � or�.
Akmuo nukrit�s susmego � �em�. Krisdamas taip �vilp�, o nukrit�s taip
sudunks�jo, kad net visa apylink� gaud�. Atrod�, kad kas k�ju kalt�.
Senoliaij�pavadinoLaum�s k�liu
Roberta Turauskyt�,
Salantai, 6 klas�

Rita Galdikait�� �Dvylika broli� juodvarniais lakstan����,
Darb��� vidurin� mokykla, 6b kl.
45

Ma�asis lapelis
inu gatve ir gird�iu, kad ka�kas graud�iai k���ioja.
Pasilenkiu ir ���riu - ma�as klevo lapelis verkia. �miau jo ir
paklausiau:
- Ma�asislapeli, kas gi tau nutiko?
- A� tur�jau daug draug� ir mes �aid�me. Paskui susipykome.
Visi ka�kur i�silaks�. Dabar nebeturiu draug�, - k���iojo lapeliukas.
- Tai niekis, juk tu turi mane. Jeigu nori, galiu b�ti geriausia
tavo drauge. Mes gal�sime visk� daryti kartu: �aisim, �oksim,
dainuosim.Ar norito? - paklausiaua�.
- Labai noriu, labai!- prad�iugoklevo lapas.
Mes kartu nu�jome � mano namus ir pasi�neku�iuodami g���me arbat�.
Taip klevo lapas liko mano namuose ir laimingaigyveno.
Nyk�tuk� pasaka
46
Erika Alonderyt�,
Kretinga, Pasaka VPC, 4a klas�
eniai seniai, neatmenamais laikais, nuostabioje �alyje buvo
��eras, kur� visi vadino Sidabriniu. Prie Sidabrinio e�ero
st�ksojo �imtame��� ��uol� giria. O did�iausiame ��uole
buvo keturios drev�s. Apatin�je drev�je gyveno sena pilka pel�da, kuri
buvo labai gudri ir �inojo visas girios paslaptis. Nors ir sena, bet dar
puikiausiai skraid�.Antroje drev�je gyveno linksma voverait� - niekas
niekada nebuvo jos mat�s nuli�dusios ar piktos. Tre�ioje drev�je buvo
�sik�rusi nyk�tuk� �eima: t�tis, mama ir j� neklau�ada s�nelis Flutas.
O ketvirta drev� buvo tu��ia. Joje jauseniai niekasnegyveno.
Kart� nyk�tukas Flutas prabudo anksti anksti ryte ir apsidair�
aplink. Buvo dar tamsu. Flutas vart�si savo lovyt�je i� gil�s kepur���s
tai � vien�, tai � kit� pus�, bet niekaip negal�jo u�migti. Saul� dar
nesiruo�� tek�ti, o Flutui taip kniet�jo �okti i� lovos ir apsidairyti po
mi���. Jis taip ir padar�. Atsik���, apsireng� ir i�lipo i� drev�s.

Grubl�ta ��uolo �ieve Flutas leidosi kamienu �emyn. Iki
�em�s buvo dar toli, tad nyk�tukas sustojo �iek tiek pails�ti. Jis u�kop�
ant �akos ir atsis�do ant rasoto ��uolo lapo. Ka�kas trak�tel�jo.
Lapelis, ant kurio s���jo Flutas, prad�jo palengva leistis �emyn.
Nyk�tukas tur�jo prilaikyti savo kepur���, kad ta nenukrist�, nes lapelis
leidosi vis grei�iau ir grei�iau. Staiga lapelis puptel�jo ant�em�s. Flutas
apsidair� aplink. Buvo toks gra�us rytas! Rasa ant �ol�s spind�jo lyg
deiman�iukai, prad��� gelsti klev� lapai nuda�� padang�s kra�tus
geltonai. Nyk�tukas stov�jo atvert�s galv� � vir�� ir g���josi rytine
saule, kurios beveik nesimat�, nes tankios ��uol� �akos neleido
saul�s spindul�liams patekti �mi�ko gilum�.
Flutas gerai �inojo keli� prie Sidabrinio e�ero, tod�l tiesiai
ten ir nu�ygiavo. Pakeliui jis i�alko, tod�l, pamat�s pirm� laukin�
kriau��, tuoj prad�jo lipti � ��.. Lipti buvo sunku, nes Flutas buvo
pavarg�s. Kriau��s buvo tokios geltonos. Nyk�tukas u�lipo ant pirmos
�akos ir prad�jo triau�kintisulting� kriau��.
- Gelb�kit! - nuaid�jo per mi��� pagalbos �auksmas. - Pad�kit
kas nors!
Flutas pamat� ant �akos kabaruojan��� nyk�tuk�, kurios rankut�s jau
buvo bepaleid�ian�ios �ak�. Nyk�tukas dideliais �ingsniais prib�go prie
nyk�tuk�s ir pagrieb� jos rankas. Flutas j� ������ kiek paj���. Nyk�tuk�
��lipo ant �akos, atsis�do ir sunkiai alsavo.Tada jipak��� akis irpasak�
Flutui:
-A���. A���, kad i�gelb�jai.A� tau labaid�kinga.
- N�ra u� ��. Kuo tu vardu? Flutas i�ties� rank� ir pad�jo
nyk�tukei atsistoti. Nepa��stamoji atsistojo,pasitais� suknut� ir atsak�:
-A� Tija. O tu?
- O a� Flutas.
Jie paspaud� vienas kitam rankas.
- Kaip tu�ia atsid�rei? - paklaus� Flutas.
- Sve�iavausi pas savo tet�. Pra�jo pora dien� ir a� jau tur�jau
gr��ti namo. Peteli��� pasisi��� mane parne�ti ant sparn� tiesiai namo.
Skrendant vir� mi�ko, garsiai sukrank� ka�koks pauk�tis. Mes
atsisukome ir pamat�me vanag�, kuris skrido link m��� ir taik�si �
peteli���.A� labai i�sigandau ir nety�ia nukritau.
-Tu gal�jai ��ti, - u�jausdamas Tij� pasak� Flutas.
- Bet tavo d�ka ne�uvau, - atsak� nyk�tuk�.
47

Flutas nusi�ypsojo Tijai. Ji atrod� labai gra�i ir miela
nyk�tuk�. Jie prad�jo kalb�tis ir Flutas su�inojo, kad Tijos namai
netoliese, tod�l pasisi��� palyd�ti Tij� namo, kadangi vienai mi�ke buvo
labaipavojinga.
- K� tu veikei mi�ke?- paklaus�Tija Fluto.
� �iaip vaik�tin�jau. Nor�jau nueiti pasigro��ti Sidabriniu
��eru.
Jie kalb�josi, o saul� jau buvo pakilusi gerokai vir� horizonto.
Priekyje jau ai�kiai mat�si nedidelis namelis gra�iomis
rausvomis langin�mis ir samanotu stogu. Flutas nenor�jo skirtis su
Tija, nes jis pirm�kart susirado draug� nyk�tuk�.Vienintel�s jo draug�s
buvotik pel�da irvoverait�.
- B�kim draugais, - pasigirdo tyliai Fluto l�pomis i�tarti
�od�iai.
� �inoma, - atsak�Tija.
Ji atsigr��� ir meiliai nusi�ypsojo Flutui. Flutas labai nor�jo tur�ti
toki� puiki� draug� kaip Tija.
Nyk�tukai sustojo prie Tijos nam� dur� ir jau tur�jo
atsisveikinti.
- Sakei, kad nor�jai pasigro��ti Sidabriniu e�eru, tod�l
pamaniau, kad gal�tume rytoj kartu nueiti priejo.Ar nor�tum? - paklaus�
Tija.
- B��� puiku! - ��ktel�jo Flutas ir laimingas nu�ygiavo namo.
Dabar jis jau tur�jo draug� nyk�tuk� ir ne bet koki�, o Tij�, kuri�
��gelb�jonuo mirties ir d�lto jaut�si tikras didvyris
48
Reda Riep�ait�,
Kretingos M. Daujoto vid. mokykla 7d kl.

Greta Midveryt�� �Tvardauskio bok�tas�, Pranci�kon� gimnazija, 7b kl.
Kristina �akinyt�, �Sigut��,
Pranci�kon� gimnazija, 5c kl.
49

Ledini� varpeli� dovana
(ra�in�lis)
artais pagalvoju, kad m��� kaimas yra pats gra�iausias. Kai kas
sako, kad kaime gyventi yra ne�domu. Jiems gal��iau
pasakyti, tegu pam�gina bent de�imt met� �ia pagyventi ir
tada supras, koks jis yra brangus. Jei reikt� dabar kur kitur i�va�iuoti,
turb�t negal��iau nusl�pti a�ar�
Mano kaimas � Baubliai � �sik���s gra�iame Minijos sl�nyje.
Baubli� pilkapiai ir maro kapeliai primena labai senus laikus. Kai
pagalvoju, jog tais takeliais vaik��iojo m��� prot�viai, mano gimtasis
kaimas man tampa dar brangesnis. M�gstu svajoti apie tai, kaip �ia
�mon�s gyveno prie� daugyb� met�. Vien� lapkri�io dien� �� ��
svajoni� gim� pats nuostabiausias atsitikimas.. Tai buvo V�lini� diena.
Su draugais ir bibliotekininke i�siruo��me � maro kapelius u�degti
�vakeli�. Pakeliui aplank�me Did��� Palikim�. Tai tokia vieta, kur
niekada nenusenka vanduo ir �mon�s sako, kad tai dukreli� ��aros,
kuri� mamyt� buvo ten palaidota. Dar daug gra��� ir �iurpi� legend�
slepiasi po kokiu �domesniu akmeniu arba pamir�tame �ulinyje, ar
��auja senuose kaimo med�iuose. Gr��dama m���iau, k� reikt� padaryti,
kad tas senov�s paslaptis atskleistume. Svarbiausia, kad nepamir�tume
�� pasakojim�, legend�, kuriuos �inome.
Staiga mano akis u�kliuvo u� pirmojo, rudens sniegelio.
Saul�je visom spalvom spind�jo ant nuvytusi� �oleli� ��sidraik� lediniai
varpeliai. Stabtel�jome. Koks gro�is! Mergait�s puol� �����ti, kokie
gra��s lediniai auskarai ar karoliukai gal��� ��ti �ie ledo gabal�liai.
Tuomet a� pak�liau toki� karoliuk� ��rin��� prie� saul� ir... gal net
nepatik�site... Spindin�iuose ledukuose i�vydau sen��� Baubli� kaim�.
Visai �ia pat, kur tuo metu mes stov�jome, prie pat Minijos, �alia senos
medin�s trobos, kieme lakst� vaikai. Jie dar ne�inojo, kad maro
���kla neaplenks n� vieno kiemo. I�girdau bais�� �iurp� keliant� bals�.
Supratau, kad jis sklinda nuo kalno, i� ten, kur mes dabar gyvename.
Taigi �ia tas baisusis ���ris baubia, kuris g�sdindavo m��� prot�vius.
Tai d�� �io baubimo m��� kaimas Baubliais vadinamas. Paklausiau
draug� ar jie k� gird�jo. Visi sak�, kad a� fantazuoju. Supratau, tai buvo
tik man skirta dovana. Kai �sukau � savo kiem�, man ant rankos nut���
ma�ytis, beveik mir�tantis drugelis. Juk lauke v�lyvas ruduo. I� kur jis?
Gal tai kokios prot�vi���lel�s pad�ka u�tai,kad prisimename juos?
50
Erika Zeigyt�,
Baubliai, Kretinga,6 kl.

Sandra Bliuvait���Apie salyn��, Salant� vidurin� mokykla, 7 kl.
Reda Riep�ait�� �Nyk�tuk� pasaka�, M. Daujoto vid. mokykla, 7 d kl.
51

��mir�toji sala
kart� au�tant, prie tolimos salos krant� pasirod� laivas.
Niekas ne�inojo i� kur jis ir � kuri� pus� plaukia. Laivas
tikriausiai plauk� �� toli ir dabar skub�jo � krant�. Pagaliau jis
priplauk� sal�, kurioje stov�jo namelis. Tuo metu M�nulis, kaip visada,
med�iojo kalnuose, o Saul� jo lauk� pakrant�s namelyje. Ji buvo
pripratusi likti viena, nes ir bijoti nebuvo ko - vis� ��mir�toje saloje
nebuvo joki� prie��.
Saul� laivo nemat�. Pirmosios j� pasteb�jo �uv�dros ir
nuskub�jo pasitikti.
- Gr��kit, j�reiviai, sukite laiv� atgal, kol j��� nepasteb�jo
��jai, - �auk� jos. Laivas nesustojoir nepasuko atgal.
- Gail�sit�s, kad nepaklaus�te m���, - nesiliov� �uv�dros.
��reiviai j� nei�girdo. Juos pamat�s V�jas, ��� taip smarkiai p�sti, kad
laivas sul��o. � krant� ��plauk� tik trys j�reiviai. Saloje jie gavo sausus
drabu�ius, maisto, tu��ioje oloje �sik��� sau namus ir ligi �iol gyvena
savo nauj��� gyvenim� ��mir�tojojesaloje.
Akmena
Padavimas
52
Laura Sidabrait�,
Vydmant� vidurin� mokykla, 4a klas�
uo neatmenam� laik� pro Kreting� ramiai tek�jo up�.
�mon�s dar nebuvo sugalvoj� jai pavadinimo. Kretingi�kiai
niekaip nesugalvojo tinkamo vardo, kol neatsitiko labai
paslaptingas, visus iki �irdies gelmi� sukr���� �vykis.
Kart�, pikti vaik�zai, atsistoj� ant up�s kranto, m��� � vanden�
akmenis, tik�damiesi, kad i� vandens lelij� ���oks kokia varl� ir jie gal�s
aplaidyti j� akmenimis. Netik�tai atplauk� nuostabaus gro�io gulb�.
Vaik�zai, nieko nelauk�, paleido � �� daugyb� akmen�.
Gulb� mojavo sparnais stengdamasi i�sigelb�ti, o v�liau
pra�neko�mogaus balsu:

- Nem�tykit akmen�, pagail�kit,manlabai skauda!
Vaik�zai �iek tiek sutriko, bet neilgam. Jie buvo tokie �iaur�s,
kad darsmarkiau ��� ��tyti akmenis, neleisdami gulbeiplaukti tolyn.
Varg�� pauk���, sukaupusi visas j�gas, pakilo auk�tyn ir
li�dnai su�uko:
- J�s be�ird�iai, bejausmiai vaik�zai! Kok� skausm� ��
patyriau, o j�s tuo m�gavot�s, nors ir maldavau j��� pasigail�jimo.
Teb�nie ir jums skaudu!
Vaik�zai pavirto akmenimis ir �krito � up�, gulb�� �aizdos
��gijo ir ji nuplasnojo savo keliais.
�mon�s su�inoj� apie �it� �vyk�, up� pavadino Akmena. Gal ir
dabar tie berni����iai paversti akmenimis tebegl�di Akmenos dugne.
Jie dabar tikisi, kad kiti vaikai nem�tys akmen� � pauk��ius ar
gyv���lius, nes gali sutikti t� pa��� gulb� ar jos palikuonis.
Edita Strielait�,
Kretingos Pranci�kon� gimnazija, 7d kl.
Istorija apie bjaur��� vaiduokliuk�
ir gra����� voverait�
eniai seniai gyveno vaiduokli� �eima: t�tis, mama ir sun�s
vaiduokliukas Cendis. Jis man� es�s nematomas, kaip jo
��vai, kurie g�sdina �mones ir gyv�nus. Bet Cendis buvo
kitoks. Jo �irdel� gailestinga ir tyra. Ma�asis vaiduokliukas buvo mielas
ir gera�irdis. Jis niekam nelink�jo blogo, nieko neg�sdino, nors t�vai ir
liepdavo. Kart�, nebei�kent�s pamoksl�, ma�ylis pab�go i� nam�.
Bevaik�tin�damas po mi���, sutiko voverait�, kuri skub�jo namo,
ne�ina pilnu krep�eliu gryb�. Bet, sulaukusi v�lumos, Rudauodeg�
pasiklydo irniekaipneradokelio namo.
Jau pats vidurnaktis... Voveryt� ��vydo vaiduokliuk� ir baisiai
��sigando, netkrep�elis sugrybais i� leten�li� ��krito .
- Nebijok, a� tau nieko nedarysiu, - tar� Cendis. Jis nuramino
voverait� irpad�jo surinkti grybus .
Vaiduokliukas, pa���s voverait� �� rankos, palyd�jo j� namo.
53

Jie nepajuto, kaip pasiek� namus. Kartu jiems buvo linksma ir
gera. Nuo to laiko bjaurusis vaiduokliukas Cendis ir gra�ioji voveryt�
Rudauodeg� tapo gerais draugais.
Draugystei svarbiausiane i�vaizda, o nuo�irdumas.
Juoduk�
Indr�s Galdikait�s,
Darb��� vidurin� mokykla, 4a kl.
yveno kart� �kininkas. Jis augino karv� vardu Juoduk�.
Savo karvut� �kininkas labai myl�jo.
Vien� ryt�, atidar�s tvarto duris, jis labai nustebo pamat�s
karv� prie lub� prilipusi�.
Tai dar ne viskas. Prakirtusi skyl�, karv� ��� ir i�skrido. Skrenda
Juoduk�� ���ri � �� visi kaimie�iai. Karvut�s b�ta nepaprastos: tur�jo
penkias pieno saugyklas, uodeg� de�imties kilometr� ilgumo. Visi
pavyd�jo �kininkui tokios karv�s: ir 1 cent�, ir net 2 centus si��� ��
Juoduk�.
�kininkas gaud� savo karv� po vis� pasaul�, o ji tik �valgosi
ir vienu metu mato meil�s miest� Pary���, mados sostin� Milan�. Taip
patiko karvei �itos �alys, kad nusprend� pasilikti Milane ir tapti pasaulio
mados�vaig�de.
Pamat� juod��� karvut� vienas garsus mad� pasaulio
�inovas ir sako karvei:
- Turi penkias pieno saugyklas, gal�si mus girdyti skaniu
pienu.
- A� noriu b�timodeliu, one pieno saugotoja. Kaipapmaudu!
- Nieko daugiaunegaliu pasi�lyti,gerbiamoji.
Karv� labai nusimin� ir sugr��o pas �kinink�. Jos 10
kilometr� uodega ��� ir nutr�ko, 5 pieno saugyklos suply�o, dantys
��puvo ir i�krito. Taipat�jo karvutei tikrai juodos dienos.
54
Viktorija Katkut�,
Kretingos J. Pabr��os gimnazija 5a kl.

Monika Jockut�� �Egl� �al��� karalien��, Darb��� vid. mokykla , 4b kl.
Indr� Galdikait�, �Istorija apie bjaur��� vaiduokliuk�
ir gra����� voverait��,
Darb��� vid. mokykla , 4a kl.
55

Keistoji troba
eniai seniai � Kretingos apylinkes pauk�telis atne�� ��klel�. I�
tos s�klel�s i�augo ��uolas. Vi en� ryt� miestel�nai labai
nustebo, pamat�, kad �alia jolyg i�po �emi���dygo labai keista
troba. Jos languose nuolat degdavo �iburys, bet niekas � �� ne�eidavo ir
nei�eidavo, ir niekas neatidarydavo dur� besibeld�iantiems kaimynams.
Ilgainiui pasklido gandas, kad trobel�je gyvena u�burta
karalait�, saugoma slibin� ir pabais�, tod�l prie paslaptingosios trobos
niekas nedr�so artintis.
Vienas turtingas karalius i�girdo apie u�burt��� karalait� ir,
surink�s kariuomen�, b��� patar���, patrauk� �Kreting�. Beld� beld� �
trobel�sduris, betniekas neatidar�. Band� ver�tis j�ga - irgi nepasisek�.
Po daugyb�s nes�kming� bandym� karalius labai supyko ir liep�
nugriauti trob�, bet �i negriuvo. Nukabin�s nos� jis gr��� � savokaralyst�
ie�kotikitos pa�ios.
Ilg� laik� niekas nem�gino siekti karalait�� �irdies. Ta�iau
kart� pro Kreting� keliavo jaunikaitis, mok���s kalb�tis su gyv�nais ir
pauk��iais. Jis labai susidom�jo keist�ja trobele. Pauk��iai papasakojo,
kadtrobel�je gyvena u�burta karalait�, kuri� saugo slibinaiir pabaisos,
o kur raktas nuo trobel�s, �inotik karalait� ����rusiragana.
Jaunikaitis buvo labai stiprus, dr�sus ir gudrus, tod�li�keliavo
pas pikt��� ragan�, kad gal��� ��vaduoti karalait�.Prie raganos kalno
kerojo bruzgynai, o j� viduryje blizg�jo ta�kelis. Jaunikaitis ir pauk��iai
nusprend�, kad raktas yrabruzgynuose. �iaip taip i�kapoj�s irnuvilk�s
�akas ��on�, jis rado sur�dijus�rakt�.
Jaunikaitis gr��� � Kreting�. Dar nesp�jo atrakinti trobel�s
dur�, kai j� ��puol� trij� metr� auk�tumo mil�inai su kuokomis ir
vienaak�s pabaisos. Jaunikai�iui tuoj � pagalb� atskub�jo pauk��iai ir
���rys. Dangus aptemo nuopauk���� gausumo,o nuo ���ri� trepsenimo
dund�jo�em�.
Bais�nai i�sigando tokio antpuolio ir i�silakst� � visas keturias
puses. Jaunikaitis surado troboje karalait�, kuri� buvo mat�s sapne: ji
buvolabai gra�i, ilgomis kasomis.Jaunuoliai tuojvienas kit� �simyl�jo.
Pabaisos, slibinai, raganos i�nyko, o baisi trobavirto ma���iu
nameliu. Karalait� su jaunikai�iu susituok� ir ilgai, laimingai gyveno
tame namelyje, o gal ir dabar tebegyvena ka�kur Kretingoje ar jos
apylink�se.
Edita Strielait�, Kretingos Pranci�kon� gimnazija, 7d kl.
56

Vaida �velnyt� ���� tur�jau gaidel��, K�lup�nai, 3b kl.
57

Klevo lapo istorija
ai at�jo ruduo ir visi lapai ��� kristi nuo med���, a� nukritau
�alia didelio raudono lapo. Mane jis u�kalbino:
- Mano vardas - Rausvuolis. Nor��iau su�inoti Tavo vard� bei
gyvenimoistorij�.
�inoma, a� ��iaugsmingai sutikau. Tik pasakiau, kad savo
vard� pasakysiu po pasakojimo. Taigi a� prad�jau:
-A� gimiaupavasario ryt�,
kai saulyt� kilo auk�tai.
�� gimiau pavasario ryt�,
kairasa �vilg�jogra�iai.
�� gimiau pavasario ryt�,
kaimokykloj b�giojovaikai.
At�jo vasara. A� jau buvau �alias didelis lapas. Daug ko
ma�iau, patyriau. Ma�iau, kaip vaikai laksto klykdami, �aisdami,
pasakodami vienas kitam �vairiausias istorijas. Ma�iau, kaip �mon�s
eidavo prie automobilio, u�vesdavo varikl� ir ter�davo mane. Dabar a�
nukritau prie didelio raudono lapo ir pasakoju savo gyvenimo istorij�.
Mano vardas - Gelsvuolis.
Kai tik pasakiau savo vard�, prie mano draugo pri�jo gra�i
mergait�ir j�pa���. Irlikau a� ��lvieni�as irli�dnas.
Minija
Padavimas
Kristina �akinyt�,
Kretingos pranci�kon� gimnazija, 5c kl.
eniai, labai seniai, kai citrina dar buvo pats sald�iausias
vaisius, o pauk��iai skraid� be sparn�� �em�je karaliavo toks
mil�inas karalius Klemensas. Jis tur�jo �mon� Elen� ir jiedu
labai tro�ko susilaukti vaik�.
Vien� ankstyv� vasaros ryt� mir� karaliaus Klemenso �ynys. Prie� mirt�
jis pasikviet� savopon� ir tar� jam:
- Mano pone, Jums gims dukt�, tai bus did�iul� laim� ir �lov�
visai �aliai. Gaila tik, kad joskraujas bus bespalvis.
58

Tai i�gird�s, karalius visk� pasakojo karalienei Elenai. Ponia
labai susikrimto. Nejaugi jos dukrel�s gyslomis tek�s vanduo? Visi
mil�inai did�iuojasi savo m�lynu krauju. U� �� tokia nelaim�
jos dukrelei. O gal �ynys suklydo? Baigiantis �iemai karalien� Elena
pagimd� dukter�. Visi aplinkui �vent� ir d�iaug�si d�l ilgai laukto
��dikio gimimo. Nerimavo tik karalius Klemensas. Jamr���jo �sitikinti
ar �ynys sak� ties�. Jis nepagail�jo su�eisti ma�ylei pir�tuk�. O dievai!
�lugo visos viltys - vietoj m�lyno kraujo i� �aizdel�s tek�jo vanduo. Bet
dukrel� buvo nuostabiai gra�i irmeili. Gal t�vai b��� irpamir�� �� kraujo
spalv�, bet atsitiko nelaim�. Tas pir�tukas, kuriame buvo �aizdel�,
niekaip negijo. I� jo vis tek�jo kraujas - vanduo. Vos sulaukus pavasario,
dukrel� mir�.
Didelis gedulas buvo paskelbtas karaliaus r�muose. Karalius
Klemensas �sak� dukrel� palaidoti pa�iam gra�iausiam pasaulio kra�te,
�alia j�ros. Galyb� �moni� lyd�jokaralait� � paskutin� kelion�.
Ilga procesija i�myn� vingiuot� griov�. Kai supyl� ma�yl�s
kapel�, tas griovys tuojprisipild� vandens ir tapo sraunia upe.
��� ne�tik�tin� istorij� ilgus am�ius �mon�s min�jo ir vieni
kitiems pasakojo. Upei taip ir prigijo Minijos vardas.
O a� prakalbinau...
Milita Stuopelyt�,
Baubliai, Kretinga, 6 kl.
art� vaik�tin�jau pami���je ir nusprend�iau u�sukti � mi�ko
tankm�. Aplink mane augo daug pu��, egli�� ��uol�, uosi�,
ber�� ir dar daug kit� med���. Pa�iame mi�ko viduryje buvo
didel� proskyna, kurioje stov�jo sena pilis.
�� nedr�siai pri�jau prie jos. Sienos buvo kai kur �griuvusios.
Pilis tur�jo du bok�tus, gynybin� sien�, gyvenam��� nam�, r�mus,
arklides,r���kiem�, dar�� irdaug sl�ptuvi�.
- Jai gal �imtasmet�! - tariau sau nelaukdamaatsakymo.
- Ne. - pasigirdo garsas i� visos pilies. - Man jau trys �imtai
��tuoniasde�imt penkeri metai.
- Oho!Tikrailabai daug. Tikriausiai �ia gyveno daug �moni�?
- Pana�iai, ir visi jie manimi labai r�pinosi.
59

- O!... galgal�tum papasakoti apiesave?
� �inoma! - atsak� pilis. - S�sk, �sitaisyk. Mane pastat� prie�
tris �imtus a�tuoniasde�imt penkerius metus vienas garsus ponas, kuris
tur�jo �mon�, keturis vaikus ir dvide�imt vien� tarnait�. O kokie geri
laikai buvo tada! Vaikai �aid� pilies kieme, ponas dirbo savo kabinete,
ponia r�pinosi ma�iausiuoju vaikeliu ir pri�����jo tarnai��� darb�.
��liau ir dar v�liau j� vaikai susilauk� savo vaik� ir taip toliau.
- Na tikrai labai �domi istorija. O! Man jau laikas namo.
- Gerai, nebetrukdysiu tav�s.
-Viso, pilie,a� darateisiupasTave!
- Viso! Viso! LauksiuTav�s!
�tai kaip baig�si mano pasivaik��iojimas.
Saul� ir debes�lis
Virgut� Japertait�,
Vydmant� vid. mokykla, 6 klas�
ien� kart� dangaus karalyst�je gyveno saul� ir debes�lis.
Saulei pasidar� �alta ir ji i��jo pasi�ildyti. Labai nustebo
pama�iusi, kad visa padang� buvo nus�ta puriomis snaig�mis,
o oras v�sus. Buvo gra�u, bet labai �alta. Aplinkui sukin�josi �iema.
Saul� dar labiau su�alo ir parb�go � savo r�mus ie�koti �ilumos.
Susir�pino, kaip reikia i�varyti �iem�. Jai taip nor�josi, kad lauke b���
�ilta ir jauku. O �iema jau ver��si � saul�s r�mus, bet jie buvo u�rakinti.
�iema steng�si i�lau�ti duris, atidaryti langus - nepavyko. Tada �iema
atsitrauk� nuosaul�s r���ir nutar� su�aldytidebes���. Kol �iemaartinosi
prie debes�lio, saul� pasiunt� jam pat� kar��iausi� savo spindul�.
Debes�lis suprato pavojaus signal� ir, atidar�s duris, paleido saulut�.
�iema tapo bej���, kai saulut� prad�jo barstyti � visas puses savo kar�tus
spindulius. Oras at�ilo, �iema �uoliavo vis tolyn ir tolyn, kol visi�kai
��nyko.
� �iemos viet� atskub�jo pavasaris. Jis linksmai �ypsojosi
saulutei ir debes�liui. Visi buvo laimingi ir d�iaug�si �iluma .
60
Viktorijos Anu�yt�s,
Darb��� vidurin� mokykla,4a kl.

Salom�ja Lubyt�� ��altys�, K�lup�nai, 4 kl.
61

Zuikis ir gripas
op�stus ir morkas jis grau�� dar�uos.
Bet kart� zuikelis susirgo gripu,
Nes m�go varveklius lai�yt nuo stog�.
Daktaras lokys jam pad�ti nor�jo,
Nors pats patirties jokios netur�jo.
Lokys pasakyti tik �tai k� skub�jo:
Kad � lauk� zuikelis eit negal�jo.
Kai ki�kutis i� sielvarto verkti prad�jo,
���� lokys j� paguosti at�jo.
Kaip �irniai a�aros zuikiui byr�jo,
Geroji mamyt� nuraminti tur�jo.
Daktaras lokys jam mikst�ros i�ra��,
Ki�kelis kuo ma�esn�s doz�s pra��.
�� vaist� ligonis vos nuryti gal�jo,
Jam gerkl� ir visas k�nas skaud�jo.
Po ligos dienel�s kelios pra�jo,
Ki�kelis pasveik�s po mi��� straks�jo.
��kojo jis lokiui ir savo mamytei,
Kad silpn� ligon� taip greitai i�gyd�.
62
Art�ro Daugin�io,
Darb��� vidurin� mokykla,4a kl.

Art�ro Daugin�io, �Zuikis ir gripas�, Darb��� vidurin� mokykla, 4a kl.
63

Stebuklai pal���je
art� pal���je gyveno f�jos. Jos labai nem�go �moni� ir
�viesos. Kartu su jomis gyveno nam� elfai. Kart� ��jos
��siman� susitvarkyti savo namus. Jos paskleid� pal���je
savo kerus ir viskas susitvark�, bet tai nepatiko nam� elfams, kurie
nukreip� savusburtus f��� karalienei.
��jos supyko ir prad�jo kariauti. Visi kariavo tol, kol u�migo.
Tuo metu at�jo �eiminink� ir i�ne�� visus daiktus i� pal���s. Kai f�jos ir
elfai pabudo, jie pamat� tu���� pal���. F�jos prad�jo klausin�tielf�,
ar tai jie visk� ��ne��. Kai paai���jo, jog nei elfai, nei f�jos �ia n�ra kalti,
jie susitaik� ir, nusprend� kraustytis �kit� pal���, i�skrido.
Nuo to laiko niekas j� nebemat�.
64
��ta Ruginyt�,
Vydmant� vidurin� mokykla, 4a kl.

Ingrida Maci���� �Laum�s verp�jos�, K�lup�nai, 6 kl.
Vilius Vy�niauskas, �Ky�is�, Vydmantai, 5a kl.
65

Indr� Martinkut�� �Egl� �al��� karalien��, M. Daujoto vidurin� mokykla, 7d kl.
66

AUTORI� RODYKL�
Alonderyt� Erika, Kretinga, Pasaka VPC, 4a klas� 46 psl.
Anu�yt�s Viktorijos, Darb��� vidurin� mokykla, 4a kl. 60 psl.
Bebkonenko Andrius, Klaip�dos �Vit��� pagrindin� mokykla, 6b klas� 24 psl.
Bliuvait� Sandra, �Apie salyn��, Salant� vidurin� mokykla, 7 kl. 51 psl.
Bru�kut� Indr�, Klaip�dos Vyd�no vid. mokykla, 5 kl. 28 psl.
Butenyt�Akvil�, Kretinga, �Buratinas� VUC 2 kl. 44 psl.
Butkut� Indr� , 4 d kl., �Kaip genys egl� kirto , Klaip�da 5 psl.
�erkesait� Karina, Klaip�dos Vyd�no vid. mokykla, 6 kl. 28 psl.
�erkesait� Karina, Klaip�dos Vyd�no vid. mokykla, 6 kl. 29 psl.
Daugin�io Art�ro, �Zuikis ir gripas�, Darb��� vidurin� mokykla, 4a kl. 62 psl.
Daugin�io Art�ro, Darb��� vidurin� mokykla,4a kl. 63 psl.
Drungilait� Neringa , Klaip�dos "Vyturio" vid. mokykla,6a kl. 8 psl.
Eid�nas Modestas , Klaip�dos Vyd�no vid. mokykla, 4d kl. 8 psl.
Engelaityt� Evelina, mokytoja Daiva Uosien�, 2a kl., Klaip�da. 15 psl.
Galdikait� Egl� ir Gintar� Petrauskait�� �Vyturio� vid. mokykla, 6c kl. �Nematomi kaukai 4�, Klaip�da 9 psl.
Galdikait� Indr�� �Istorija apie bjaur��� vaiduokliuk� ir gra����� voverait��, Darb��� vid. mokykla , 4a kl. 55 psl.
Galdikait� Rita, �Dvylika broli� juodvarniais lakstan����, Darb��� vidurin� mokykla, 6b kl. 45 psl.
Galdikait�s Indr�s, Darb��� vidurin� mokykla, 4a kl. 54 psl.
Grigut� Gra�ina, �Inkar�lis� mokykla-dar�elis, 3 kl., Klaip�da 31 psl.
Grigut� Gra�ina, �Inkar�lis� mokykla-dar�elis, 3 kl., Klaip�da 33 psl.
Janonyt� Neda, Klaip�dos Vyd�no vid. mokykla, 4d kl. 6 psl.
Japertait� Virgut�, Vydman t� vid. mokykla, 6 kl. 60 psl.
Jazbutis Ignas, Klaip�dos �Vyturio� vid. Mokykla 11 psl.
Jockut� Monika, �Egl� �al��� karalien��, Darb��� vid. mokykla , 4b kl. 55 psl.
Kar�iauskas Art�ras, Klaip�dos �Inkar�lis� mokykla-dar�elis, 3 kl. 35 psl.
Kar�iauskas Art�ras, Klaip�dos �Inkar�lis� mokykla-dar�elis,3 kl. 33 psl.
Katkut� Viktorija, Kretingos J. Pabr��os gimnazija 5a kl. 54 psl.
Kazlauskait� Evelina, �Raganiuk��, Klaip�dos E. Balsio men� gimnazija, 6a kl 39 psl.
Kelmelyt� Gra�ina, Klaip�dos �Baltijos� vid. mokykla, 6 kl. 26 psl.
Kelmelyt� Gra�ina, Klaip�dos �Baltijos� vid. mokykla, 6 kl. 27 psl.
Kelnelyt� Angel�, 9 m., Klaip�dos �Gabijos� pradin� mokykla, ���rat� ir Kastytis� 25 psl.
Kukyt� Justina, Klaip�dos Vyd�no vid. mokykla, 4d kl. 6 psl.
Laurinavi����� Aur�ra, Klaip�dos Tauralaukio pagrindin� m-la, 5 klas� 16 psl.
Limontait� Elina Mante, Klaip�dos �Inkar�lis� mokykla-dar�elis, 3 kl. 35 psl.
Lisauskait� Gabriel�, Prano Ma�ioto vid. mokykla, 6b kl., �Joniukas ir Gretut��, Klaip�da 25 psl.
Lubyt� Salom�ja, ��altys�, K�lup�nai, 4 kl. 61 psl.
Lukauskas Justas, �Varpelio� mokykla-dar�elis, 4a kl., Klaip�da 13 psl.
Maci��� Ingrida, �Laum�s verp�jos�, K�lup�nai, 6 kl. 65 psl.
Makauskait� Greta , �Vyturio� vid. mokykla, 5b kl 10 psl.
Makauskait� Greta, Klaip�dos �Vyturio� vidurin� mokykla, 5b kl. 20 psl.
Mamedova Visalija, �Egl� �al��� karalien��, Klaip�dos �Santarv��� vid. mokykla, 7 kl. 43 psl.
Martinkut� Indr�� �Egl� �al��� karalien��, M. Daujoto vidurin� mokykla, 7d kl. 66 psl.
Midveryt� Greta, �Tvardauskio bok�tas�, Pranci�kon� gimnazija, 7b kl. 49 psl.
Mikajelian Tatur, Klaip�dos �Inkar�lis� mokykla-dar�elis, 4 kl. 34 psl.
Petkut� Agn� �Vyturio� vid. mokykla, 8 a kl. �Mitologinis �altys Saul�s rate�, Klaip�da 9 psl.
Pinskas Valentas , Klaip�dos "Vyturio" vid. Mokykla,6e kl.. 10 psl.
Pocevi����� Gabija , ��altin�lio� mokykla-dar�elis, 3 kl., �Gulb� karaliaus pati�, Klaip�da 7 psl.
Pry�montait� Simona, Klaip�dos �Gedmin�� pagrindin� mokykla,5 kl. 40 psl.
Riep�ait� Reda, �Nyk�tuk� pasaka�, M. Daujoto vid.mokykla 7 d kl. 46,47,48 psl.
Riep�ait� Reda, Kretingos M. Daujoto vid. Mok. 7d kl. 51 psl.
Ruginyt� ��ta, Vydmant� vidurin� mokykla, 4a kl. 64 psl.
�akinyt� Kristina, �Sigut��, Pranci�kon� gimnazija, 5c kl. 49 psl.
�akinyt� Kristina, Kretingos pranci�kon� gimnazija 5c kl. 58 psl.
Samauskas Adomas, Klaip�dos �Vit��� pagrindin� mokykla, 6c kl 23 psl.
���kevi�ius Julius, Klaip�dos Tauralaukio pagrindin� mokykla, 7 klas� 16 psl.
Sidabrait� Laura, Vydmant� vidurin� mokykla, 4a klas� 52 psl.
Simonaityt� Monika, Klaip�dos E.Balsio men� gimnazija,. 6a kl. 36 psl.
Skrinska Vilius, �Pagrandukas�, Klaip�dos Vyd�no vid. mokykla, 3d kl. 41 psl.
Skubutyt�Aurelija, Klaip�dos �Baltijos� vid. mokykla,4 kl. 40 psl.
Stakeli�nas Vytautas,��altin�lis� mokykla-dar�elis, 3 kl., �Dvylika broli� juodvarniais lakstan����, Klaip�da 7 psl.
Staponas Edvinas, Klaip�dos �Vyturio� vidurin� mokykla, 5b klas� 17 psl.
Ston�aityt� Egl�, Klaip�dos S. Dacho vidurin� mokykla 21 psl.
Strielait� Edita, Kretingos Pranci�kon� gimnazija, 7d kl. 53 psl.
Strielait� Edita, Kretingos Pranci�kon� gimnazija, 7d kl. 56 psl.
Strockyt� ��ta, Klaip�dos �Vyturio� vidurin� mokykla, 7c klas� 22 psl.
Stuopelyt� Milita, Baubliai, Kretinga, 6 kl. 59 psl.
67

�velnyt� Vaida, ��� tur�jau gaidel��, K�lup�nai, 3b kl. 57 psl.
Tilvikit� Egl�, Klaip�dos E.Balsio men� gimnazija 6a kl. 38 psl.
Tunyla Tauras, Klaip�dos �Vit��� pagrindin� mokykla, 6c kl.. 24 psl.
Turauskyt� Roberta, Salantai, 6 klas� 44 psl.
Turskyt� Emil�� �Svirpliukas� lop�elis -dar�elis, 6 m., Klaip�da 15 psl.
��kurait� Ieva, �Egl� �al��� karalien��, Klaip�dos E. Balsio men� gimnazija, 7a kl. 37 psl.
Vainora Arvydas, Klaip�dos Tauralaukio pagrindin� mokykla, 5 klas� 17 psl.
Valantiejus �ilvinas, �Inkar�lis� mokykla-dar�elis, 3 kl., Klaip�da 31 psl.
Venclovait� Aust�ja, Klaip�dos �Inkar�lis� mokykla-dar�elis, 4 kl. 30 psl.
Volkova Julija, Klaip�dos �Vyturio� vid. mokykla, 7b kl. 12 psl.
Vy�niauskait� ��ta, �Pasaka apie velnius�, Klaip�dos P. Ma�ioto vid. m-kla, 6c kl. 39 psl.
Vy�niauskas Vilius, �Ky�is�, Vydmantai, 5a kl. 65 psl.
Zar�ickyt� Milda, Klaip�dos Prano Ma�ioto vidurin� mokykla, 5c kl. 18,19 psl.
Zavackait� Elvina, �Auksin� �uvel��, Vyd�no vid. mokykla, 3d kl. 41 psl.
Zeigyt� Erika, Baubliai, Kretinga,6 kl. 50 psl.
Zlatkauskait� Aist�, Klaip�dos �Baltijos� vid. mokykla,5 kl. 42 psl.
��sytyt� Egl�, Klaip�dos �Universa Via� pagrindin� mokykla, 7kl. 14 psl.
�ukait� Sandra, Klaip�dos �Inkar�lis� mokykla-dar�elis, 6 kl.