karo archyvas xvi - Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

KARO
ARCHYVAS
XVI
Lietuvos Respublikos
kraðto apsaugos ministerija
ISSN 1392-6489

“Karo archyvas” – tæstinis Krašto apsaugos
ministerijos leidinys
Atsakingasis redaktorius ir sudarytojas
Dr. Gintautas SURGAILIS
Stilistë
Pranë KUPRIENË
Virðelio dailininkas Liudas GEDMINAS
Maketavo Ramunë Lukðtienë
© LR kraðto apsaugos ministerija

Turinys
Baronas Darius. Lietuviø karyba XIII a.
(Lietuvos istorijos institutas) ................................................................4
Karpus Zbignevas. Rusijos kariuomenës kariai lietuviai
vokieèiø belaisviø stovyklose Pamaryje (Tucholëje ir Czerske)
1914-1918 metais. (Lenkijos Torûnës universitetas)...........................48
Ciganovas Juris. Pirmieji Latvijos kariniai daliniai.
(Latvijos karo muziejus) ........................................................................52
Lesèius Vytautas. Kovø su bolðevikais ir bermontininkais etapai.
(Vilniaus universitetas Istorijos fakultetas) ........................................57
Matusevièius Juozas. Këdainiø, Jiezno ir Alytaus kautyniø
reikðmë uþkertant kelià bolðevikø ásiverþimui á Kaunà.
(Lietuvos istorijos institutas) ................................................................92
Petersonas Aivaras. Bermontininkø kariuomenës sutriuðkinimas
Latvijoje (Rygos rajone) 1919 m.
(Latvijos nacionalinë gynybos akademija) ..........................................120
Þemaitytë-Veilentienë Audronë. Matas Ðalèius kovose uþ
Lietuvos Nepriklausomybæ. (Vytauto Didþiojo karo muziejus)........127
Jurevièiûtë Auðra. Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø
sàjungos kûrimasis. (Vytauto Didþiojo karo muziejus) ....................137
Rezmeris Valdemaras. Ðaltiniai apie Lietuvos karines pajëgas
Lenkijos, Rusijos ir Èekijos archyvuose.
(Lenkijos Torûnës universitetas) ..........................................................146
Grigoraitis Vidas. Lietuvos kariuomenës technika: sunkveþimiai.
(Lietuvos archyvø departamentas) .......................................................151
Surgailis Gintautas. Internuotieji Lenkijos kariai Lietuvoje
Antrojo pasaulinio karo metais. (Kraðto apsaugos ministerija) .......183
Zizas Rimantas. Lietuviø statybos (inþinerijos)
batalionai 1943-1944 m. (Lietuvos istorijos institutas).......................229
3

4
LIETUVIØ KARYBA XIII a.
Darius Baronas
ÁVADAS
KARAS - reiðkinys, kurio þmonija kone labiausiai stengiasi iðvengti,
taèiau jis eina nuo þmonijos istorijos auðros. Jo permanentiðkumas
ádomus ir kontraversiðkas. Karas nëra nekaltas vaikø þaidimas, tai - organizuota
veikla, kuria tam tikrais veiksmais siekiama atimti kitam þmogui
tai, kas jam brangiausia - gyvybæ. Karo laukas - visa visuomenë. Vadinasi,
karas nëra paprastas kultûros reiðkinys.
Vargu ar galime nustatyti prievartos vartojimo þmoniø tarpusavio
santykiuose pradþià, taèiau karo tikràja to þodþio prasme, ko gero, galime.
Visø pirma ne visos visuomenës yra iðgyvenusios já: karo neþino ðiaurës
eskimai, neþino ir paleolito medþiotojai, þvejai. Senosiose civilizacijose
karas kyla, anot Lewio Mumfordo, kaip galios sutelkimo mieste
padarinys, sutampantis su ryškesne socialine stratifikacija 1 . Karas, bûdamas
civilizacijos palydovas ir pranaðas, persiëmæs jos bruoþø, yra kultûriniø
iðradimø pritaikymo plataus masto prievartai veiksnys.
Šiuolaikinë karo samprata neturëtø temdyti kitokio supratimo, ji
turëtø padëti suvokti esmæ: kas yra taika, kas yra karas, ar taika tik karo
nebuvimas, ar normali bûsena.
Paminëjus kai kuriuos bendrus bruoþus, negalima nutylëti, kad karas
- tai konfliktas. Konfliktinæ situacijà reikia spræsti, o parinkus sprendimo
bûdà galima ðá tà pasakyti apie konfliktuojanèias visuomenes.Samprata
“kitas” ar samprata “prieðas” gali egzistuoti, bet viena pati ji nëra
prieþastis vaiðintis ginklais. Juk daþniausiai karas kariaujamas dël ekonominiø
tikslø, o ekonomika yra karo variklis.
Þmogus nëra tobula bûtybë, todël ámanomas kryptingas agresyvumo
sutelkimas, kas faktiðkai ir padaryta.
Lietuviø istorikai domisi ankstyvaisiais Lietuvos istorijos amþiais,
tad ir karo tema nëra nauja.
1 Mumford L.The City in History. N.Y. 1989. p.42: “Once the city came into existence,with its
collective increase in power in every departament this whole situation underwent a change.
Instead of raids and sallies for single victims mass extermination and mass destruction came
to prevail”.

Nors apie lietuviø kovas, ypaè su kryþiuoèiais, yra daug raðyta, taèiau
lietuviø karybos tyrinëjimai nëra gausûs. Ði tema daþniausiai bûdavo
gvildenama apibendrintai, tarsi politinë istorijos iliustracija, o traktuojama
laisvai leidþiant ásivyrauti nuotaikoms ir nereflektuotiems prioritetams.
Tokios krypties pavyzdys bûtø Antano Kuèinsko nuostata, kuriam
pagrindinis klausimas tiriant, pvz., Strëvos ar Rûdavos mûðius, - kas laimëjo?
Kronikininkø subjektyvumà, kuris “neretai kronikos autoriø nuveda
nuo tikslaus ir teisingo ávykiø vaizdavimo: savuosius laimëjimus didina,
o pralaimëjimus maþina” 2 , pasirinkdamas kaip savo kritikos iðeities
taðkà, jis prieina iðties, ðvelniai tariant, prie keistø iðvadø: “po Strëvos
mûðio Ordinui”, matyt, trûko jëgø ir todël jis pasitraukë, o gal net buvo
lietuviø sumuðtas” 3 . Bet “ið to fakto, kad në viena kronika neuþraðë mûðio
eigos ir kad ið Ordino pusës krito tokie þymûs vyrai, tenka pasidaryti
iðvadà, kad kautynës iðëjo kryþiuoèiø nenaudai” 4 . Neargumentuoto lietuviø
didvyriðkumo atðvaitai kartais ðvysteli net ir labai rimtø istorikø raðtuose.
Antai Zenono Ivinskio nuomone, “tie tolimi lietuviø þygiai á rytus
buvo lyg savotiðkas savo protëviø gyvenvieèiø ir jø etniniø likuèiø ieðkojimas”
5 . Nors istorikui savo subjektyvaus poþiûrio ir traktuotës neámanoma
iðvengti, vis dëlto argumentus remiant gausiais ðaltiniais bei Lietuvos
istorijos kontekstualiu regëjimu panaðiø nuomoniø nesolidumas tampa
akivaizdus. Toks principas, kai argumentuojama ðaltiniais, o ne nuomone,
reprezentuojamas Henriko Ùownianskio, Edvardo Gudavièiaus, Alvydo
Nikþentaièio ir kt. darbuose, kuriuose ir karybos klausimai aiðkinami
ne vien per karybà, bet ir atsiþvelgiant á visuomenës kitimà.
Remdamasis Henriko Latvio, Petro Dusburgieèio, Vygando Marbugieèio,
Livonijos eiliuotàja kronikomis bei rusø metraðèiais, nesutelkiu
pagrindinio dëmesio á klausimà, kas mûðá laimëjo ar pralaimëjo: juk nesijauèiu
galás geriau uþ kronikininkà þinoti, kaip buvo ið tiesø, daugiau
dëmesio kreipiu á tai, kas yra paraðyta, galbût net perdaug tuo pasikliaudamas.
Turëdamas omeny minëtus pavojus, nesu visiðkai tikras pats jø
iðvengæs, taèiau drástu raðyti, nors negarantuoju, kad aukðti paþadai iðsipildys.
2 Kuèinskas A.Kæstutis. V., 1988, p.44.
3 Ten pat, p.60.
4 Ten pat, p.83.
5 Ivinskis Z.Lietuvos istorija (toliau - Istorija). V., 1991, p.159.
5

Pagrindinis šio straipsnio tikslas - išsiaiškinti, kokie lietuviai kariavo
ir kaip kariavo.
Pabaltijo genèiø taryba XIII a., tai akcentuojama ir istorinëje literatûroje,
tarpusavyje per daug nesiskyrë, todël ðiame straipsnyje cituojami
ðaltiniai, lieèiantys vien lietuvius. Dël XIII a. lietuvius iðtikusio likimo
jø karyba nenustojo vystytis. Tai ir yra objektyvaus pasirinkimo prieþastis.
Straipsnio pavadinimas “Lietuviø karyba XIII a.” yra uþuomina,
kad nesiekiama apraðyti XIII a. karø, o mëginama suprasti, kas yra karas
XIII a. Lietuvoje. Kodël ðiame amþiuje? XIII a. bûdingiausi du aspektai.
Europos mastu galime skirti civilizacijà ir barbariðkumà, pastarasis, be
abejo, bûdingas Lietuvai. Didþiojo tautø kraustymosi laikais ir iki pat XI
a. barbarai verþësi á buvusias Romos valdas, o Europos ekspansijos amþiais
ne tiek Lietuva atrado, kuri, anot Henriko Paszkiewicziaus, “daug
daugiau norëjo ir privalëjo imti ið jà supanèio pasaulio, nei galëjo duoti”
6 , kiek ji buvo atrasta. Vokieèiø vykdoma “verþimosi á Rytus” 7 politika
buvo naujas dalykas visame Pabaltijo regione. Erico Christianseno teigimu,
kryþiaus þygiai á Lietuvà nebuvo tokie impozantiðki ir brangûs kaip á
Ðventàjà Þemæ, taèiau pakitimø, kuriuos jie sukëlë, pëdsakai nëra visiðkai
iðnykæ ir dabar 8 . Visø pirma tai nauja valdþios koncepcija, kurios regioniná
netapatumà galima pailiustruoti Henriko Latvio mintimi, jog
rusø carai uþkariauja kitas gentis ne tam, kad pajungtø á krikðèioniø tikëjimà,
bet kad jos mokëtø duokles ir pinigus 9 . Ðis vienas ið trijø Z.Ivinskio
iðryðkintø permanentiniø Lietuvai geopolitiniø veiksniø yra tarytum iððûkis,
o atsakas á já rodo visuomenës brandumà. Antra, XIII a. susidariusi
Lietuvos monarchija þymi gentinës visuomenës transformacijà á naujà -
valstybinæ - kokybæ. Taigi dar kartà - kodël bûtent karyba?
6 Paszkewicz H. Jagillonowie a Moskwa, t. I. W., 1933, p.26.
7 þr. Gudavièius E. Lietuvos valstybës susidarymo reikðmë Vokietijos “verþimesi á Rytus”. //
Lituanistica, 1990. Nr.3, p.21-29.
8 Christiansen E. The Northern Crusades (toliau - The Northern). Minneapolis. 1980, p.2.
9 Genrich Latvijskij. Chronika Livonii. M. L., 1938. Henrici Chronison Livoniae (toliau -
HCL), p.341: “Est enim consuetudo regum Ruthenorum, ut quamcungue gentem expugnaverint,
non Fidei christiane sed ad solvendum sibi tribulum et pecuniam subiugare”.
6

I. Karingumas kaip pyktis
Grobio þygis
Baltø gentis VI a. gotø istorikas Jordanas apibûdina kaip taikingas 1 ,
IX a. anglosaksø keliautojas Vulfstanas, sveèiavæsis Vyslos Þemupio prûsø
þemëse, teigia, kad tarp jø kyla daug karø 2 . XIII a. ne retenybë prûsø
antpuoliai á lenkø þemes, lietuviø - á livonieèiø, rusø ir kitø tolimesniø
kaimynø kraðtus. Apie ankstesniø nei XIII a. laikø karybà raðytiniai ðaltiniai
tyli, o apie lietuviø karybà XIII a. galima pasakyti ðá tà konkretaus.
Konstatuodami tam tikrà karybos raidos akivaizdumà, pirmiausia
turime atkreipti dëmesá á pagrindinius veiksnius, tarp kuriø yra raktas,
leidþiantis aiðkinti pokyèiø esmæ. Apskritai gentinës visuomenës forma
yra bendruomenë. Individo priklausymas giminei yra vienas pagrindiniø
visø socialiniø sluoksniø, tiek nobiliø, tiek laisvøjø laukininkø, bruoþø.
Petras Dusburgietis kariniu poþiûriu prûsø visuomenæ skirsto á raitelius -
kilminguosius ir pëstininkus - nekilminguosius 3 . Ðis tikrovæ atitinkantis
skirstymas taip pat þymi du pagrindinius kariniø pajëgø telkimo bûdus -
kariaunà ir visuotiná liaudies ðaukimà, kuriø pagrindiniai uþdaviniai yra
skirtingi.
Pirmiausia apie Þemës kariuomenæ. Þemës kariuomenë savo telkimo
bûdu yra tam tikra prasme demokratinë. Kiekvienas vyras, pajëgiantis
pakelti ginklà, privalo dalyvauti kariniuose veiksmuose. Ðios prievolës uþuomazgø
yra ir Jogailos 1387 m. privilegijoje. Sembai, skelbdami 1253 m. þygá
prieð Klaipëdos pilá, praneðë kiekvienà nestosiantá bausià mirtimi 4 . Taèiau
visuotinio ðaukimo kariuomenës þygiai á kaimynines þemes yra iðimtinë retenybë,
nes pagrindinë tokios kariuomenës uþduotis - gynyba. Tolimi ir
sunkûs þygiai pranoko kuklias daugumos laukininkø galias.
1 Jordan. O proischoþdenii i diejanijach gietov. I., 1960, p. 136: “... post quos ripam Oceani
item Aesti tenent, pacatum hominum genus omnino”.
2 Scriptores rerum prussicarum. Leipzig, 1861. Bd. I (toliau - SRP), p. 733: “...Da ist sehrviel
Krieg unter ihnen ...”
3 SRP, p. 52.
4 Eiliuotoji Livonijos kronika (toliau - ELK). Lietuvos istorijos instituto vertimas á lietuviø
kalbà; mašinraštis, p. 139.
7

Kariauna buvo antra kariniø jëgø rûðis. Skyrësi ir kariuomenës rûðiø
pobûdis. Þemës kariuomenei buvo bûdinga defenzyva, o kariaunai -
ofenzyva, nors uþpultà kraðtà gindavo ir kariaunos pajëgos. XIII a. pabaigoje
prasidëjusiems lietuviø kariaunø þygiams, surengtiems ne vien á
krikðèioniø kaimynø þemes, buvo skirta pakankamai dëmesio, nes kronikininkai
apie juos paliko þiniø. Ne visi jie buvo uþfiksuoti, retas apraðytas
iðsamiau, taèiau pats jø gausumas nekelia abejoniø. 1245 m. popieþiaus
pasiuntinys Jonas de Plano Carpinis, vykdamas per Lenkijos karalystës ir
totoriø þemes, nuolat jautë mirtinà lietuviø, kurie slaptai ir kiek galëdami
daþnai uþpuldinëjo pietø Rusijà, pavojø 6 . Kas gi ginë karingai nusiteikusius
lietuvius á tolimus kraðtus? H.Paszkiewicziaus teigimu, lietuviø
þygiai Rusijoje daþniausiai vykdavæ palei upiø, kurios bûdavusios pagrindiniai
prekybos keliai, tëkmæ 7 .
Ne vien Rusia, bet faktiðkai visos kaimyninës þemës nebuvo apsaugotos
nuo lietuviø antpuoliø.
Ið þygiø geografiniø krypèiø ávairovës galima daryti prielaidà, kad
lietuviø þemiø konfederacija, bûdama ikivalstybinis darinys, neturëjusi
politinës strategijos. Galime sakyti, kad tai lëmë tikslø primityvumà. Viltis
pralobti buvo pagrindinis akstinas leistis á tolimus ir pavojingus þygius,
todël ðiuos þygius vadiname grobio þygiais. Henriko Latvio liudijimu, lyviø
ir latgaliø kraðtai lietuviams buvo maistas ir pašaras 8 . Be abejo, buvo
grobiamas gyvas ir negyvas inventorius. Su uþpultojo kraðto gyventojais
daþniausiai buvo elgiamasi taip: vyrai nuþudomi, o moterys ir vaikai iðvedami
á nelaisvæ 9 . Kito krašto vyras buvo suvokiamas kaip potencialus karys,
todël prieðas, o kad tai nëra iðimtinis lietuviø bruoþas, nesunku ásitikinti
10 . Mano manymu, ðaltiniuose pasitaikantys duomenys apie dvasi-
5 Ùowmianski H.Studia nad dziejami Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego (toliau - Studia). Poznañ,
1983, p. 258.
6 “... Nichilominus tamen ibamus semper sub periculo capitis propter Lithuanos, qui saepe
insultum faciebant occulte quantum poterant super terram Rusciae et maxime in locis illis
per quos debebamus transire”. - istorija, p. 160.
7 Jagiellonowie ..., p. 28.
8 HCL. p. 313: “... et erant Lyvones et Lethti cibus esca Lethonum”.
9 HCL. p. 349: Lietuviai “... intrantes Saccalam, comprehendertunt viros multos et occidentes
eos tulerunt omnem substanciam eorum, et mulieres et parvulos et pecora eorum rapientes
secum abduxerunt”.
10 Plaèiau apie tai þr.: Studia ..., p. 228-229.
8

ninkø nuþudymà taip pat remtø anksèiau minëtà teiginá: tvirtà vyro ir
kario tapatinimo ásiðaknijimà. Tiesa, ðioká toká niuansà galëtø duoti þemaièiø
dvasininkø, kaip nieko vertø dël to, kad jie nebuvo kariai, “herojinis”
traktavimas 11 . Su tuo sutikti galime tik ið dalies, nepasiduodami
kronikininkø sugestijai, kuriems dievo tarnø þûtis, gaubiama kankinystës
aureolës, reiðkia visai kà kita nei lietuviams. Suprantama, kad visuomenë,
kuri egzistuoja kariðkoje terpëje, labiausiai vertina karines vertybes.
Neatsitiktinai Chrisburgo sutartyje minimi prûsø tulisonys ir ligaðonys,
ðermenyse aukðtinantys mirusiojo vagystes ir plëðimus, kuriuos jis atliko
bûdamas gyvas 12 . Pagal ðá kontekstà keistai skamba M.Tumlerio mintis,
kad po antrojo prûsø sukilimo iðsirutuliojo draugiðkesni kovos metodai 13 .
Abiejø pusiø daromi þiaurumai nesutrukdë prieðà ávertinti kaip kará. Antai
Ragainës komtûras Liudvikas Libencelë, padaræs þemaièiams daug
blogo, vis vien buvo jø gerbiamas 14 . Tokiø pavyzdþiø yra ir daugiau. Þinoma,
nëra taisyklës be iðimties: vienas kitas kilmingasis buvo tarsi tikëtinas
iðpirkos uþstatas. Ðtai lyviø vyresnysis Uldevanas buvo iðpirktas uþ þuvusio
lietuviø vado galvà 15 . Panaðiai buvo elgiamasi ir su lietuviø kilmingaisiais.
Á Livonijos vokieèiø nelaisvæ pakliuvæs Mindaugo seserënas Lengvenis
buvo draugø (vrunde) iðpirktas 16 . Ne visada bûdavo apsaugotos nuo
uþpuolikø átûþio moterys ir vaikai. 1208 metais estus uþpuolæ latgaliai
visus gyventojus þudë nepaisydami nei lyties, nei amþiaus 17 . Taèiau toles-
11 Urban W.The Samogitian Crusade. Chicago. 1989. (toliau - The Samogitian), p. 20:
“Consequently, the pagan nobles of Samogitia dealt with the representatives of christianity
ruthlessly: the Ydelighted in burning churches and torturing priests ... They valued priests
even less. Priests were useless for war, sex, or work; and they knew that some Teutonic Knights
privately shared their attitude”.
12 Pašuto V.T. Obrazovanije Litovskovo gosudarstva. M., 1959. (toliau - Obrazovanije), p. 500:
“... Tulissones vel Ligaschones, homines videlilcet mendacissimos historiones, qui ...
tormentorum infernalium promerentur, dicentes malum bonum et laudantes mortuos de suis
furtis et spoliis, immundiciis et rapinis ac aliis peccatis, que, dum viverent, perpetrarunt” ...
13 Der Deutsche Orden, von M.Tumler unter Mitarbeit von A. UDO. Marburg. 1981.
p. 20: “Dabei entwickelten sich freundlichere Kampfmethoden”.
14 SRP. p. 159: “... frater Lodewicus de Libencele ... quantacunque mala fecit eis, tamen
diligebunt eum ...”
15 HCL. p. 351: “... et Uldewane secum deduxerunt. Pro cuius redemptione, postea datum est
capuld eiusdem Lettonis occisi ...”
16 Studija, p. 254.
17 HCL, p. 309.
9

nis pasakojimas verèia manyti, kad pirminis diferencijuotas elgimasis su
uþpultojo kraðto gyventojais buvo nulemtas ne vien ûkiniø interesø - juk
“gyvasis inventorius” papildydavo nelaisvosios ðeimos gretas, o gyvuliai -
bandas, bet ir paproèiø - kaip antai, vedybiniø, kas etnologijoje vadinama
vogtinëmis vestuvëmis 18 . Bûtent ðis aspektas yra perteikiamas H.Latvio
þodþiais: “puellas quam plurimas, quibus solis parcere solent exercitus
in terris istis” 19 .
Ne kà maþiau nei belaisviai ir gyvuliai lietuvius masino ávairiausias
kitas turtas. Jo atkakliai buvo ieðkoma sodybose, miðkuose, net baþnyèios
slenkstis nesudarydavæs kliûties 20 . Abatas Teodorikas, vyskupo Alberto
pavedimu vykæs pas Polocko kunigaikðtá, “prarado viskà, kà su savim turëjo”.
Taisyklës “grobti - kas pagrobtina” ásigalëjimà galime nujausti ið
to, kad lietuviai, þygiavæ á Þiemgalà ir gavæ skubià þinià apie pavojø savo
kraðtui, nuo Polocko pusës pasuko atgalios ir vis vien nesusilaikë neatëmæ
Rygos vyskupo þvejø rûbø 21 . 1226 m. lietuviø kariuomenë, “kokios
nebuvo nuo pat pasaulio pradþios” 22 , nusiaubë visà Toropeco sritá ir daug
pirkliø iðmuðë. Prekyba visur, taip pat ir Rytø bei Vidurio Europoje, dël
kariniø prieðiðkumø nebuvo saugi 23 , taèiau niekad nesustojo, bet XIII a.
pr. Lietuvai dar buvo toli net iki “prekybos karo ir taikos zonoje” 25 . Prekybos
pajungimas karui aiðkiai buvo matyti ið popieþiø draudþiamo pre-
18 Baldþius J., Vogtinës vestuvës.”Darbai ir dienos”, IX, K., 1940, þr. p. 66-75.
19 HCL, p. 309.
20 HCL. p. 296: “Lethones velocitate equorum deferuntur hac et illac circa ecclesiam et deo
suos conservante ecclesiam non intrant, sed ad domum sacerdotis festinantes, equos et
pecora rapiunt, vestes et cibaria et omnia, que inveniunt, vehiculis imponunt ... p. 297:” ...
unus, ecclesiam intrans et ad equo suo non descendens nichilque ad rapiendum inveniens illos
que in anguli latitantes ignorans, iterum festine recessit. ... unus ex eis in vehiculo suo
sedens, ecclesiam transeundo sacerdotes non vidit”, p. 313 ir kt.
21 HCL, p. 281. ir 268.
22 Polnoe sobranije ruskich lietopisei (toliau - PSRL), t. 1, 1927, p. 447-448.
23 PSRL. t. 15, p. 345-346.
24 HCL, p. 340-341; “... ut et sibi colloquentes viam mercatoribus in Duna prepararent securum
et pacem renovantes facilius Letonibus resistere queant ... et ibant cuemo mercatores in
navibus.
10
suis, et induerunt se omnes armis suis, precaventes insidias Letonum ex omni parte Dune”.
25 aliuzija á: Maþeika R. Prekyba ir taika mirties zonoje // LKMA. V., 1993, t. 14, p. 105-118.

kiø sàraðo 26 . Taip pat tuo poþiûriu paminëtini Livonijos pirkliø skundai
dël juos apiplëðusiø pskovieèiø ar kitø rusø, kurie jø turtà perdavë lietuviams,
turëdami tikslà, geriausiai perteiktà Livonijos magistro þodþiais:
“propter quod dicti Lettwini, qui quasi viribus omnimo defecerant, infinita
pecunia locupletati nunc longe validius quam hactenus fidem christianam
impugnant” 27 .
Karo þygiai á gretimus kraðtus buvo vienas pagrindiniø nobiliø turto
ðaltiniø. Nepajungæ laisvøjø bendruomenininkø darbo sau, jie grobdavo
kaimyniniø gyventojø turtà, tokiu bûdu kompensuodami esamà trûkumà.
Nors atskiros kariaunos paklusdavo teritoriniø vienetø sudarytai
taikai, taèiau visi valdymo reikalai buvo tvarkomi kilmingøjø, uþtat taikos
bûdavo trumpalaikës. Á taikà þiûrima kaip á apibrëþtà laiko tarpà, kai
kariniai veiksmai nutraukiami. Ji suprantama kaip prekë, dël kurios deramasi.
26 Ten pat.
27 Rowell S.C. Between Lithuania and Rus’: Dovmont Timofey of Pskov, his life and cult
(toliau - Between) // Oxford Slavonik Papers. New series XXV, 1992, p. 13.
11

12
Uþuomazginiai mûðiai
Su grobio þygiu genetiðkai yra susijusi XIII a. pr. lietuviø gentinë
karyba. Dauguma Pabaltijo genèiø buvo ápratusios þygiuoti þiemos metu
1 , kai ðaltis þemæ ir vandenis sukausto ledu, nes kitais metø laikais, kaip
tvirtina Bartolomëjus Anglas, ðiø kraðtø uþpulti neámanoma 2 . Ateiviai ið
Vokietijos, Livonijos kryþininkai, 1211-1212 m. ásitikino, kad þiema yra
tinkamiausias metas kariauti 3 , ir ðio “sezoninio” veiksnio paprastai buvo
paisoma visà lietuviø karø su kryþiuoèiais laikotarpá.
Sëkmingo grobio þygio laidas buvo jo netikëtumas ir sparta. Ásiverþusiems
á Toreidos þemæ lietuviams ið pradþiø neblogai sekësi, nes kraðtà
jie uþklupo neáspëtà, o gyventojus su turtu - neiðsislapsèiusius 4 . Turint
grobá rankose, prasidëdavo antrasis þygio etapas - pasitraukimas. Tai buvæ
pavojingiausia. Pasklidus gandui apie uþpuolimà, uþpultieji visuotiniu
paproèiu kuo greièiausiai telkësi prieðà vyti arba vytis. Toks vaizdas savo
áprastumu ypaè ryðkus Rusijoje: lietuviai ið pradþiø plëðia rusø gyventojus,
paskui traukiasi, o tada juos vejasi, tarkim, Naugardo ar Halièo kunigaikðèiø
sutelktos pajëgos. Paveja arba nepaveja. Nors 1217 ir 1223 metais
naugardieèiai vijosi lietuvius, taèiau ðie paspruko greièiausiai todël,
kad nebuvo paëmæ belaisviø, kurie visada suvarþydavo kariuomenës judëjimo
greitá - metraðèiai apie grobá tyli 5 . Uþklupti grobiu aptekæ lietuviai,
traukiantys atgalios, daþnai neparodo didelio kovingumo. Jie yra
linkæ vengti mûðio, o kaunasi priversti kautis; taigi matyti aiðkus siekis
apiplëðti, nuþudyti beginklius þmones, bet vengti susidûrimo su prieðininko
kariais. Antai þiemgaliai, drauge su kalavijuoèiais ásiverþæ á lietuviø
þemes, pastebëjo, kad gyventojai iðsislapstæ miðkuose, ir vengdami
gresianèios kovos tuojau pat susimetë trauktis 6 .
1 HCL. “... circa quadragesimam, quando magis ille gentes suas exercere
solent expeditiones”, p.275.
2 Bartholome-w the Englishman: “... therefore junneth that londe may be assailed in summer,
but on wynter, when waters and ryvers ben yfrore” in, The Northern ..., p. 38.
3 Urban W.The Baltic Crusade (toliau - The Baltic) Dekalb. 1975, p. 83.
4 HCL. p. 296: “... invenienttes terram nullis rumoribus premunitam” ...
5 PSRL. t. 10, p. 334.
6 HCL. p. 304: “Et cecidit sors et Famam prevenisse et Lethones ad bellum paratos esse.
Unde stupefacti Semigalli nimis, ad redeundum Thentonicos invitant eo quod Lethonum
valde timeant insultum”.

Tenebûnie mûsø atidos aplenktas vienas svarbus momentas: kas su
kuo kovoja. Minëtoji grobio þygio taktika nurodo, kad ið esmës susiduria
karys su beginkliu. Kodël tai svarbu? Svarba, manyèiau, puikiai nusakyta
F.Braudelio – “tikrovëje karas kaip menas buvo ámanomas tik tada, kai já
kariaudavo abi pusës” 7 . Vadinasi, tokiu atveju, kai prieðininkui nepripaþástama
elementaraus gynimosi teisë, reikalas tampa paramilitariniu. Taigi
patirtis, sukaupta tokioje kovoje, yra labiau medþioklinë nei karinë, o
taip gal net bûtø tinkamiau interpretuoti H.Latvio pasakojimà apie lietuvius
“medþiotojus” ir rusus “kiðkius” 8 . Patirtis yra karinë, kaupiama
didþiausia kaina, kovoje karys prieð kará. Tad ties tuo ir apsistokime.
7 Brodel F. Vriemia mira. t. 3. M., 1992, p. 53.
8 HCL. p. 313: “Et fugerunt Rutheni per silvas et villas a facie Letonum licet paucorum,
sicutfugiunt lepores ante faciem venatorum”. Þinoma, ði interpretacija neprieðtarauja
lietuviø dominavimo Livonijoje supratimui, plaèiau þr. Dubonis A. Du ðimtai pskovieèiø
saulës mûðyje (1236) // Lituanistica. 1990. Nr.1, p. 13-23.
13

14
Pëstininkø ir raiteliø vaidmuo
Manau, kad mûðiø analizës iðeities taðkas turi bûti fakto, kas kaunasi
- raiteliai ar pëstininkai, – nustatymas, nes skirtingø laikotarpiø, -
tarkim, 1208 m. ir Þalgirio, - mûðiø kontempliavimas toje paèioje paradigmoje
nëra átikinamas 1 . Ðio straipsnio perspektyvinis analizës fonas,
padedantis ávertinti, bet ne niveliacijos pamatas, yra klasikinë viduramþiø
Europos raiteliø taktika - sunkiai ginkluotø riteriø ataka 2 . Mano galva,
tai perprasti ir reflektuoti yra bûtina. To neávertinimo padarinys -
keista interpretacija, pasitaikanti, pvz., R.Batûros ar A.Kirpiènikovo darbuose,
implikuojanti kokybiná 13 a. Lietuvos ar Rusios pëstininkø lygiavertiðkumà
XIV a. Flandrijos ar Ðveicarijos pëstiesiems kariams 3 .
Ið Petro Dusburgieèio pasakojimo apie prûsus galima daryti iðvadà,
kad tarp jø kariø pëstininkø ir raiteliø santykis buvo 10 su 14. Ðis santykis
ganëtinai tikëtinas þinant, kad raitelis ið esmës siejamas su kilminguoju.
Taèiau ði iðvada jokiu bûdu nëra iðsamus atsakymas á klausimà. Juk, kaip
minëta, á tolimus grobio þygius leisdavusios kilmingøjø kariaunos ir ðie
kariai jodavæ raiti. Tad kaip jie kovodavo susidûræ su ginkluotu prieðininku?
Bûdami priversti kovoti ir ið anksto pastebëjæ prieðà, jie pasi-
1 þr.Batûra R. Lietuviðkos taktikos reikðmë Þalgirio mûðyje (toliau - Lietuviðkos taktikos)//
Acta Historica Universitatis Klaipedensis. Nr. 1. V., 1993, p. 65-77.
2 Keen M.Chivalry (toliau - Chivalry), London. 1984. p. 23: “It would seem, however, that it
was not until the eleventh century that as a result of further technical advances, the tactic
developed whereby, at a crucial point in battle, the charge of heavy cavalrymen holding their
lances in the “couched” position (tucked firmly under the right armpit and levelled at the
enemy) could decide the day ... which was to be long the classic cavalry tactic of medieval
warfare”.
3 Lietuviø karas su kryþiuoèiais (toliau - LKK). V., 1964, þr. p. 87: “Lietuvos pëstininkø
vaidmuo kovoje buvo kitoks, negu Vakarø Europoje. X - XIII a. Vakarø Europos feodalinëje
kariuomenëje pëstininkai nesiskaitë kariais, jie daugiausiai saugodavo riteriø kariuomenës
stovyklà ir beveik nedalyvaudavo kautynëse. Tik nuo XIII - XIV a. pradþios Flandrijoje,
Ðveicarijoje, Anglijoje, Prancûzijoje pëstieji - o jais buvo miestieèiai bei laisvieji valstieèiai -
vis plaèiau ima dalyvauti kare. Palaipsniui iðryðkëja nepaprastai didelis pëstininkø vaidmuo
kare. Tuo tarpu Lietuvoje, panaðiai kaip Rusijoje, ðalia raiteliø svarbø vaidmená kovojant su
kryþiuoèiais visà XIII a. ir vëliau vaidino pëstieji. // panaðiai ir p. 7: Kirpiènikov A.N. Voennoe
dielo na Rusi v XIII - XV veke. M., 1976.
4 SRP, p.52.

enka gynybinæ taktikà. Jeigu laikas ir aplinkybës palankios - apsikerta
miðku, kaip antai Lengvenio vedami kariai, áspëti Pinsko kunigaikðèio
Michailo, atsivejanèiø halièënø laukë miðke apsikirtæ 5 .
Karybos istorikas H.Delbrukas tvirtina, kad “raiteliai pajëgûs tik
puolamiesiems veiksmams, jie neþino apie jokià gynybà” 6 . Ið tiesø sunku
ásivaizduoti raiteliø kautynes, kai juos skiria medþiø uþtvaros. Todël èia
susiduriama su gan daþnu reiðkiniu - kariø nulipimu nuo þirgø 7 . Šis reiškinys
minimas neretai, ir net riteriams nebuvæs svetimas. Vargu ar Vaiðniaus
Ruðkaièio bûrio kariø kritimà nuo arkliø galime traktuoti kaip jø
nemokëjimà joti, bet greièiau kaip bandymà gintis pëstiems 8 . Negalëdami
prieðprieðiais pastatyti lygiavertës raiteliø rikiuotës, lietuviai nulipdami
nuo arkliø medþiø uþtvaras ar kitas gamtines kliûtis naudojo kaip
priemones, efektingai maþinanèias á akis krentantá raitelio pranaðumà
prieð pëstininkus, pavyzdþiui, priversti riterius kautis pësèius, kas buvo
pasiekta Karusos mûðyje, kai riteriø þirgai, ásipainiojæ á rogiø uþtvarà,
buvo iðbadyti 9 .Tuo buvo tikimasi suardyti prieðininko rikiuotæ ir jam primesti
kovos sàlygas, kuriomis organizuota karinë jëga negali pasireikðti,
o viskà lemia kiekybinë persvara ir gaivaliðka kova vyras prieð vyrà. Saulës
mûðyje, nors lietuviai ir privertë kryþiuoèius kautis “jiems patiems visai
nenorint, taèiau kaip paskutinës priemonës palauþti riteriø pasiprieðinimà
griebësi taranø” 10 . Ši taktika, kaip matome, ne visada nepasiteisindavo
11 . Regis, neatsitiktinai metraðèiai mini didesnius rusø patirtus nuostolius
netvarkingose kovose: siaubiant apylinkes, ásiverþiant á tuðèià Pskovà,
kaunantis Staraja Rusoje ar ápuolus á Torþokà 12 . Èia ir slypi Halièo kunigaikðèio
Danieliaus áþvalgiø þodþiø, kuriais jis perspëjo savo karius, pras-
5 PSRL. t. 2, p. 182.
6 Delbriuk G. Istorija voiennovo iskustva v ramkach politièeskoi istorii. t. 3. M., 1933, p. 167.
7 A.Nikþentaitis tokià iðvadà pagrindþia remdamasis Eiliuotàjà Livonijos kronika. Þr. Nikþentaitis
A. XIII - XV a. Lietuviø kariuomenës bruoþai (toliau - kariuomenës bruoþai) // Karo
archyvas Nr. 13, p. 3-34, p. 8. V., 1992.
8 PSRL. t. 2, p. 181-182.
9 ELK, p. 287: “Kai arti visai jie puolë /Ið jø bûrio pirmesnieji /Ásivëlë tarpe rogiø/ Tai lietuviams
labai tiko/ Jie iðbadë jøjø þirgus/ Þymesnioji dalis broliø/ krito mûðio sûkuryje ...”
10 ELK, p. 70.
11 PSRL. t. 4, p. 202: “... i bišasia s Litvoi, sgoniša Roušan’ s kon’ i mnogo konev otjaša i oubiša
Doþamira Torpiniè, a Rouðan’ mnogo i razgoniða ich po lesu”. PSRL. t. 3, p. 54: “... i biðasia
s nimi (su lietuviais), i otjaða u Novotorþcev koni i samich biða i poidoða s polonom proèe”.
12 PSRL. t. 3. p. 32, t. 4, p. 214, t. 7, p. 162.
15

më: “Krestijanam prostranstvo jest’ krepost, pokanym þe jest’ tiesnota:
dierjaþdje obyèaj jest na bran” 13 .
Kalbëti apie rikiuotæ, sunkiai atskiriamà nuo minios, yra keblu.
Lietuviø ir kitø baltø kariuomenëms ar kariø sambûriams pavadinti raðytiniai
ðaltiniai vartoja ávairius terminus: exercitus, potencia, acies, cuneus,
turma, turba, polk ir pan. Terminai ne visada pakankamai informatyvûs,
mat daþnai tas pats þodis taikomas skirtingiems dariniams apibûdinti,
kaip antai: Þvelgaièio kariuomenë sustojo á pleiðtà (cuneus) 14 ir
Vytautas prieð Þalgirio mûðá karius surikiavo á pleiðtus ir pulkus (turmas)
15 , taèiau pirmuoju atveju kariai buvo pëstininkai, antruoju - raiteliai.
Tas pats kariø pulkas viename sakinyje gali bûti pavadintas “turma”,
o kitame - “turba” (minia) 16 . Dël ðiø prieþasèiø mëginant apibrëþti rikiuotæ,
suprantant jà kaip dariná, ágalinantá sujungti atskirø kovotojø
jëgas, verta iðskirti du momentus: kodël kariuomenë dalijama á atskirus
dalinius ir koks rikiuotës efektyvumas mûðyje. Grobio þygio metu kariuomenë
þygiuodavo pasidalijusi á dvi dalis, tarp kuriø bûdavo vedami belaisviai
17 . Kraðto grobimo metu skirstomasi á daugelá bûriø, kurie pasklidæ
apylinkëse grobdavo, o vëliau susirinkdavo ið anksto numatytoje vietoje.
13 PSRL. t. 2. p. 186.
14 HCL. p. 276-277: “Venienttes ergo Lethones cum tota preda et captivis, qui millenarium
suoerabant numerum, exercitum suum dividunt in duas partes et, in medio captivos constituentes
propter nimiam profunditatem nivis per unam tantum viam singuli gradiuntur. Sed mox
ut primi eorum vestigia precedencium reperiunt, insidias suspicantes subsistunt,et ita postremi
cum captivis primos insequuti in unum colliguntur cuneum” (pabr. mano).
15 Aðcik K. O szyku bojowym baùtow (toliau - Oszyku). //Studia i materiaùy do historii wojskovoðci
(SMHW). 1970. T. 16, p. 3-10. Þr. p. 6 cit. Joannis Dùugosii Opera omnia, 1877.
T. XIII, p. 19, 20: “...Alexander autem Dux Magnus Lithuaniae die illo Lithuanicum ordinat
exercitum, et dividens illum vetusto patriae per cuneos et turmas in quolibet cuneo milites
in equis humilioribus, aut parum bene armis vestitos in medio constituit, quos alli in
equita potiori, et insigniter armati includebant. Cunei autem huiusmode pressi et glomerati
ordinum raritatem abhorrebent: unus tamen cuneus ab altero per late patens ac
distinctum, spatium tendebatur. Hos tandem cuneos Alexsander Dux Magnus Lithuaniae
quadraginta signis, quae banderia vocitamus, attribuit, et singulas quasque cohortes et turmas
sequi signa et parere suis ducibus iussit”.
16 SRP, p. 170: “... diviserunt se in duas turmas ... Reliqua turba infidelium evasit”.
17 Þr. iðn. 14 ir HCL, p. 351.
16

Tai buvo þygio patogumas 18 , ne taktikos sumetimas. Ties antruoju momentu
apsistokime plaèiau.
Kita iðskirtina gynybinio mûðio lytis - ginkluotø prieðininkø tiesioginis
susidûrimas. Lietuviai, pastebëjæ, kad atsiveja kunigaikðèio Jaroslavo
kariai, ties eþeru iðsirikiuoja - “ispolèiðasia” - ir kovodami prie eþero
pralaimi 19 . Taèiau lieka neaiðku, kas kovësi - ar raiteliai, ar pëstininkai.
Panaðus mûðis, vykæs prie Nevelio, mums gali bûti ðios máslës áminimas.
Èia pasakoma, kad lietuviai “susëdo (pabraukta mano) savo áproèiu á tris
eiles uþ skydø” (...siedoða ve tri riady za ðèity po svojemu norovu) 20 . Ðiuo
konkreèiu atveju H.Ùowianskio pasakymas, kad á tokià falangà stodavosi
lietuviø raitija, nëra visiðkai tikslus 21 . Remdamiesi K.Aðciko tyrinëjimais,
ávairiø laikotarpiø ðaltiniø apie lietuviø bei kitø baltø nuo seno naudotà
pleiðto rikiuotæ liudijimais, galime tvirtinti, kad ir ði “skydø tvirtovë” buvo
surikiuota iðorëje pastatant geriau, o viduje blogiau ginkluotus karius
22 , iðilginë rikiuotë “en haye” 23 , kartais naudota Vakarø Europos riteriø,
visai neátikëtina. Dabar negaliu remti vieno spëjimo, ar tokia rikiuotë
bûdavusi plokðèia, ar á prieká smailëjanti. Svarbu tai, kad ana “skydø
tvirtovë” 24 buvo pëstininkø rikiuotë, be to, ir maþai manevringa: jos ásibëgëjimo
distancija, jei tokia buvusi ið viso, buvo nedidelë. Pradëjæ kautynes
prie eþero, kariai jas ir baigdavo ties juo arba jame tiek mûðyje su
Jaroslavo kariais, tiek prie Nevelio. Apsisaugojimas nuo apsupimo uþnugaryje
palikta gamtine kliûtimi yra þenklas, kad karys drásta kautis su
kariu tiesiogiai; todël èia galime neabejotinai áþvelgti rikiuotës uþuomazgà.
Vaizdþiau tariant, tai - pirmas dar nedràsus iðëjimas á scenà. Ðio pleið-
18 SRP. p. 158: “Notandum, quod quando movetur bellum, exercitus dividitur in diversas vias, ut
possit ordinate et sine pressura procedere”.
19 PSRL. t. 15, p. 345-346: “... ispolèiðasia protivu jemu pri jezeja ... i bišasia s nimina ozere’’...
20 PSRL. t. 2, p. 200.
21 Studia. p. 347: “W tego rodzaju falangæ ustawiaùa siæ jazda litewska,atakowana przez wroga,
natomiast wystæpujàc zaczepnie, usiùowaùa osaczyc zewszàd przeciwnika i z roznych stron
uderzaùa raz po raz w jego szeregi”.
22 Þr. O szyku p. 5. Gudavièiaus E. Lietuviø paðauktinës kariuomenës organizacijos bruoþai
(toliau - paðauktinës bruoþai) // Karo archyvas Nr. 3. p. 43-48, V., 1992.
23 Ekdahl S. Jono Dlugoðo “Prûsø vëliavos” Þalgirio mûðio ðaltinis (toliau - “Prûsø vëliavos”).
V., 1992. p. 21.
24 Drevnieanglijskaja poezija. M., 1982. þr. Brunanburgo mûðio apdainavimà, p. 133-137
ir p. 305-306.
17

to, á kurá ásirëþusio prieðo rikiuotë turi suskilti, o ne jis pats jà suskaldyti,
paskirtis geriau iðryðkës palietus raiteliø vaidmená kautynëse.
600 lietuviø, matydami jø link artëjanèià vokieèiø ir latgaliø kariuomenæ,
pasiruoðë mûðiui, o 200 geriausiø raiteliø pastatë nuoðaly, kad
jie persekiotø bëganèius priešus 25 . Persekioti neteko, nes susikovus siaurame
kelyje lietuviai buvo iðblaðkyti. Teutonai grobio paëmë apie 400
arkliø, todël, matyt, ta kariø dalis, kuri tikëjosi áveiksianti prieðininkus,
buvo nulipusi nuo arkliø, beje, tarp jø kovësi ir þuvo vadas. Arkliø nenaudojimas
mûðyje rodo, kad jø paskirtis visø pirma transportinë. Prûsø
nobilis Mata marðalui Henrikui prieð Durbës mûðá pataria palikti arklius
toli nuo savæs, kad liaudis narsiau kovotø, neturëdama vilties raita pasprukti
ið mûðio lauko 26 . Panaðiu bûdu þirgas pagelbëdavo ne tik ðio pasaulio
pavojuose, taèiau ir po mirties raitelá gabendamas á anapusiná pasaulá
27 . Nesunku numanyti, kad, neturint raiteliø kovos ágûdþiø, þirgo ir
raitelio amþinas iðsiskyrimas nëra sudëtingas, o prisimenant dar Vulfstano
minëtà þirgø brangumà, darosi aiðku, jog tokia rizika buvo labai nepageidautina.
Todël lietuviai kartais ne tik save, bet ir þirgus apkirsdavo
medþiø uþtvaromis 28 . Didesnio lietuviø kovingumo, kai jie atsiduria uþpultøjø
vietoje, galime tikëtis vien dël gimtøjø namø gynimo instinkto.
Ðia prasme ádomus 1208 m. þiemgaliø ir vokieèiø mûðis su lietuviais, kuris
tyrinëtojø yra daþnai palieèiamas ir gan skirtingai interpretuojamas 29 .
Besitraukianèios kariuomenës persekiojimas paneigia apgaulingo
pasitraukimo, siekiant suardyti uþpuolikø rikiuotës gretas, galimybæ. Ne-
25 HCL. p. 412-413: “ Lettones quoque, videntes eos ad se venientes, ordinant exercitum suum
ex adverso et ducentos ex melioribus equitibus suis seorsim statuentes, ut ipsi persequantur
Theuthonicos fugientes. Ceteri omnes in magna turba veniunt obviam theutonicis “...
26 SRP. p. 96: “nobilis dictus Matto, ... ait: relinquamus equos nostros longe a nobis, ut non sit
nobis spes redeundi ad eos, et accedamus pedestres ad ipsos, sicque populus destinatus auxilio
equorum, manebit in prelio, aliter in fugam sine dubio convertetur”.
27 Obrazovanije. Christburgo taikos sutarties ištrauka:”... mendaciter asserunt se videre presentem
defunctum per medium celi volantem in equo, armis fulgentibus decoretum, nisum in
manu ferentem et cum comitatu magno in aliud seculum procedentem ...”, p. 500.
28 ELK, p. 359.
29 plg. Lietuviškos taktikos p. 68 ir Gudavièiaus E.Kelios pastabos apie lietuviø taktikà
Þalgirio mûðyje (toliau - Kelios pastabos) // Karo archyvas. Nr. 13, p. 34-43. V., 1992.
18

abejojama lietuviø raiteliø vikrumu bei miklumu, ið ávairiø pusiø apmëtant
prieðà svaidomosiomis ietimis ir piemenø lazdomis 30 . Tai rodo, kad
raiteliai nesueina á artimas kautynes 31 . Paviená, nerikiuotiná veikimà galime
ryðkiau ásivaizduoti ið H.Latvio kalbos apie fryzà Vigboldà, kuris tai
pabëgdamas, tai gráþdamas (... modo fugiendo, modo ad inimicos redeundo
...) 32 trukdo vokieèius puolantiems prieðams. Galiu pateikti dar
vienà pavyzdá, kuris tinkamai parodo dvi gentinës raiteliø kariuomenës
funkcijas: vokieèiø riteriams vejantis estus, lyviai ir letai joja paskui, kad
matydami mûðio baigtá arba persekiotø sumuðtuosius, arba pabëgtø 33 . Taigi
ryðkëja dar vienas raiteliø veikimo laukas, ne tiek tikrame mûðyje, kiek jo
baigiamosiose fazëse - persekiojimo, kur raitas karys vis dëlto nebuvo
vienvaldis.
Lietuviø kariai, suvokdami savo aiðkià kiekybinæ persvarà, nebijo
pulti ið Jersikos bëganèiø riteriø ir puldami ið uþnugario nukauna visus
tris 34 . Manytina, jog P.Dusburgieèio Durbës mûðio apraðymas, neva 3-4
prieðai nukaudavæ 100 krikðèioniø, pabrëþia bûtent tà faktà, kad daþnai
didþiausi nuostoliai bûdavo vieniems bëgant, kitiems vejantis. Áveikti prieðà,
atsisukusá veidu, buvo daug sunkesnis uþdavinys, tam vien noro neuþtenka.
Paimto á nelaisvæ Lengvenio brolis prieðininkus puola vytis staèia
galva ir, nors garbingai, bet krenta.
Daumanto kariams nusiaubus Gerdenio valdas, pastarasis vejasi,
taèiau, pakliuvæs á pasalas, patiria pralaimëjimà 36 . Puolimas ið pasalø daþnai
buvo praktikuojamas tiek prûsø, tiek lietuviø. Jam pavykus, laimëto-
30 HCL. p. 305.: “Quod intelligentes Lethones, velocitate equorum suorum eos undique
circumvolant et, prout consuetudo eorum habet, circumferentur hac et illac, modo fugiendo,
modo persequendo, et lancearum suorum ac pedorum missione plures vulnerant”.
31 Þr. Kelios pastabos, p. 35.
32 HCL, p. 323.
33 HCL, p. 322: “... ordinantes tamen in prima acie Theuthonicos, ut ipsi post tergum sequentes
et belli exitum considerantes, sive ad persequendam sive ad fugiendam sint paratiores.
34 HCL. p. 358: “... alii cum Lettis per viam redeuntes, a Letonibus post tergum impugnantur,
et videntes Letti suorum paucitatem in fugam convertuntur. Et pugnantes milites, Meynardus,
logannes et Jordanus, et non valentes tanto exercitui resistere, ceciderunt tandem interfecti
ab eis”.
35 ELK, p. III.
36 PSRP. t. 3, p. 59.
19

ju labai greitai tampa puolantysis - toks mûðis tartum akimirka. Kovos
ilgumas priklausydavæs nuo sàlygø panaðumo. Kai nëra rikiuotës, kaunasi
iki nuvargimo 37 , rikiuotë, veikdama ið vienos pusës, prieðininkà palauþia
netrukdoma, rikiuoèiø susidûrimas - pergalës lenkimas á vienà ar á
kità pusæ, pasak Livonijos eiliuotosios kronikos, “kas kovoj iðtverti gali,
daro prieðams tamsià dienà” 38 . Lietuviø raitelá visø pirma apibûdinæ kaip
raità pëstininkà, turime pasakyti, kad ið trijø pagrindiniø raitelio funkcijø
- pralauþiamosios jëgos mûðyje, þvalgybinës ir transportinës 39 - ávaldyta
tik pastaroji. Konstatuodamas, kad pëstininkø rikiuotë atsirado anksèiau,
manau, jog ilgainiui ji buvo perimta raiteliø. Ðá procesà galima pavadinti
taip: raitas pëstininkas tampa raiteliu. Visai tikëtina, kad pleiðto
sudëties kitimo laikotarpiu galëjo bûti ir pësèiøjø, ir raiteliø. Lielvardës
ir Aizkrauklës mûðiø eiga 40 leistø manyti, kad lietuviø pusëj kautasi ir
raiteliø. Ði problema anaiptol nëra iðgvildenta.
37 HCL. p. 273: “... militibus advenientibus de civitate, iuxta Montem Antiquum cum paganis
pugnam ineunt et bello invalescente eo usque preliantur, donec fessi ad invicem separantur
þr. Prûsijos þemës kronika (toliau - PÞK). V., 1985, p. 181.
38 ELK, p. 112.
39 Wilinski K. Walki polsko - pruskie w X -XIII w. (toliau -Walki). Ùódz, 1984, p. 7.
40 . ELK, p. 221-222 ir 305-310.
20

Gentinio kariavimo ypatybës
Negalima neskirti dëmesio árankiams, kuriais kovojama. Turimas
arsenalas iðoriðkai geriausiai parodo konfliktuojanèiø pusiø lygá. Jo reljefiðkumà
galime nustatyti sugretindami baltø ir kryþiuoèiø ginkluotæ.
Yra þinoma, kad visos Pabaltijo gentys didesniam savo saugumui
uþtikrinti ðalia natûraliø kliûèiø yra turëjusios ir medines pilis. Tai patvirtina
gausûs ðiuose kraðtuose piliakalniai. Vis dëlto vyskupas Meinhardas
lyvius apkaltino paikumu, nes pastarieji neturëjæ, jo supratimu, jokiø
tvirtoviø, ir paþadëjo jiems pastatysiàs mûro pilá, jei ðie priimsià krikðtà 1 .
Ikðkilëje pastatyta mûrinë pilis ðiame kraðte buvo daugiau negu naujovë,
o anekdotinis pasakojimas apie þiemgaliø ketinimà virvëmis nutraukti jà
á Dauguvà yra labai iðkalbingas 2 . Apskritai viduramþiais imti pilis nebuvo
lengva jokiai kariuomenei. Todël vokieèiams Pabaltijyje panaudojus iki
tol èia net neþinotus pristumiamuosius bokðtus ir akmenø svaidykles, atkakliai
ginamà pilá uþimti daþnai bûdavæ sunku. Uþimti kryþiuoèiø pilá
dar sunkiau sekæsis jø prieðams. Net Traidenio kariuomenë, dienà naktá
puldama Daugpilio pilá su keturiomis “gana didelëmis” akmenø svaidyklëmis,
nepasiekia tikslo, o kariai nudþiunga gavæ komandà trauktis 3 . Nusiþiûrëjimo
ir kopijø neuþtenka ávaldyti ið pirmo þvilgsnio net nesudëtingai
technikai, kuri daþniausiai buvo gaminama vietoje, o pasitraukiant
sudeginama. Rusai, puldami Holmo pilaitæ, vokieèiø pavyzdþiu padaro
nedidelæ svaidyklæ, bet ja suþeidþia nemaþai saviðkiø 4 . Vëluvos apgulimo
metu kryþiuoèiams suþeidus akmensvaidës meistrà, lietuviø kariuomenë
sutrinka 5 . Vytenio kariuomenë, 17 dienø atkakliai puldinëjusi Kristme-
1 HCL. p. 259-260:”...causatur iam dictus Meynardus Lyvonum stulticiam, eo quod municiones
nullas habeant, quibus castra fieri pollicetur, si filli dei censeri et esse decreverint”. Kroninkai
Galas ir Kadlubekas taip pat teigë, kad prûsai ir jotvingiai iðvis piliø neturëjæ. Þr. Studia p.
330.
2 Livonijos kronikos (toliau - Livonijos), V., 1991, p. 25.
3 ELK, p. 300.
4 HCL, p. 289: “Fecerunt eciam Rutheni mechinam parvam more Theutonicorum, sel nescientes
artem lapides iactandi, plures ex suis post tergum iactantes leserunt.
5 SRP, p. 112: “... sed Henricus predictus quendam virm nobilem et potentem capitaneum
Lethowinorum, cum balista sagittans telo tetigit et occidit, et ex alia parte quendam magistrum,
qui ad raparacionem mechine ascendit summitatem ejus, sagitavit, et cum telo affixit
manum ejus ad mechinam, quo viso infideles territi ab absessione recesserunt”.
21

melio pilá su dviem apgulos maðinomis, galiausiai ryþtasi senoviniam pilies
padegimo metodui, prineðant prie pilies ðiaudø, stagarø ir malkø6 .
Paprastai tiesioginis puolimas kainuodavæs daug, ypaè puolanèiajai pusei,
todël pats paprasèiausias pilies ëmimas XIII a. buvo ið pasalø ir
kieèiausio rytmetinio ámygio metu7 .
Puolimà su apgulos maðinomis lietuviai buvo daugiau ar maþiau
beávaldà, o tiesiaeigë pilies ataka - kà kartais sau leisdavo Ordino vadovybë,
kaip antai: puolant Gardino pilá, tinkamose vietose iðdëstyti ðauliai
dengë puolëjus, kurie á sienas atrëmæ kopëèias verþësi vidun8 , - pranoko
jø galimybes. Daþnai kryþiuoèiø pilys, ypaè prûsø sukilimø metu, bûdavo
blokuojamos, kad nuo bado iðsekusi águla pasiduotø.
Nebuvo bereikðmis dalykas ir kariø ginkluotës nepakankamumas.
Gerai apsiðarvavusiø kryþininkø, kopianèiø á Pieðtvës pilies sienas, pilënai
negalëjo sulaikyti nei ietimis, nei kalavijais, nei kitais kokiais ginklais,
todël pagriebæ mietus rëmë kopiantiesiems á krûtines ar nugaras ir
tokiu bûdu stûmë nuo sienø9 . Ginklø rûðiø ávairove baltai nedaug atsiliko
nuo vokieèiø. Taèiau brangius ginklus, tokius kaip kalavijas, ðalmas ir
ðarvai, teturëjo elitinë kariø virðûnë, kuri buvusi negausi10 . Ðiame straipsnyje
jojamasis gyvulys sinonimiðkai buvo vadintas “arkliu” ir “þirgu”, taèiau
faktiðkai lietuviø þirgas, kad ir iðtvermingasis þemaitukas, palyginti
su riterio þirgu, kuris galëjo bûti pusantro karto didesnis, tebuvo arklys.
Þirgø klausimas Lietuvoje buvo opus ir XIV-XV a. 11
Dauguma baltø kariø buvo ginkluoti ietimis ir skydais. Tokie lengvai
ginkluoti kariai, sunkiai ginkluotø riteriø ávertinimu, buvo beginkliai,
pvz., H.Latvis apibûdina lyvius kaip gentá, neturinèià ðarvø12 , todël rite-
6 SRP, p. 181-182.
7 SRP, p. 134: skalviai “navigio venientes ad castrum fratrum Labegowe improvise in ortu diei
quiescentibus adhuc hominibus in stratu suo, ipsum expugnaverunt ...”, p. 190:”... improvise
intraverunt in ortui diei suburbium castri Gedemini, et incendio destruxerunt ...”
8 SRP, p. 147:”...et dum transivisset Memelam, ordinavit sagitarios ad loca debita, applicatisque
scalis ad menia t am grande bellum ortum fuit inter eos, quod formidolosi talia inscipere non
auderent”.
9 SRP, p.186:”...castrenses nec gladiis, nec aliquo genere armorum poterant ipsos ab ascensu
prohibere. Tandem duo vel tres aut plures accepta hasta posuerunt eam ad pectus vel dorsum
ascendencium, et sic premendo eos a mennis dejecerunt”.
10 Paðauktinës bruoþai, p. 47-49.
11 Kariuomenës bruoþai, p. 6-10. ir 18-20.
12 Livpnokps. p. 35, ir HCL, p. 272.
22

iams atvirame mûðyje jie nebuvo didelë kliûtis, antai estus “... sumyniojo
kaip þolæ / Lyg beginkliai bûtø buvæ” 13 . Apie liaudies kariø ginkluotës
tobulëjimà vargu ar galima kalbëti, nes jø ginklø specializacija niekad
netapo iðskirtinai karine: árankiai, naudojami medþioklëje, ûkyje ar kraðto
gynybai, ið esmës buvo tie patys. Ðiø kariø sugebëjimas panaudoti tokius
daiktus, kaip antai akmenis, taip pat nepamirštinas 14 .
Ipatijaus metraðtyje, kur apraðyta kova prie Vorutos pilies, kaip
savybingiausi atskirø tautø ginklai minimi: vokieèiø - arbaletai, polovcø -
lankai ir strëlës, o jotvingiø - ietys 15 . Galime sakyti, kad ietis - baltø ginklas,
par excellence. Kaip taikliai pasakë E.Gudavièius, “baltai svaido
ietis ten, kur kitos tautos ðaudo strëlëmis” 16 . Baltø turëti lankai tiko medþioklei,
bet sunkiai tiko karui. Lietuviai dar ir XIV a. sunkiai verèiasi be
rusø ðauliø pagalbos. Regis, tik apie XIV a. vid. lietuviai lankà ima naudoti
karinëms reikmëms 17 . Ribotà lanko panaudojimà sàlygojo keletas
veiksniø. Prisiminkime Danieliaus þodþius apie pagoniø áprotá kovoti tankumynuose
ir minioje, kur nëra erdvës lanko ðûviui. Èia norëèiau atkreipti
dëmesá á tai, kad stepiø kariai totoriai prieð puldami laidydavo á
prieðà debesis strëliø ir vien ðis skirtumas yra argumentas, paneigiantis
nuomonæ apie totoriðkos taktikos perimamumà. Antra vertus, rikiuotës
ir atskirø taktiniø daliniø uþuomazginë bûklë sunkiai leidþia tikëtis koviniø
veiksmø darnos. Juk matëme, kad net raiteliø ir pëstininkø vaidmenys
XIII a. pr. vienas nuo kito gana nutolæ. Vyraujanti lietuviø gynybinë
mûðio taktika lëmë didþiulæ svarbà skydo, kuris buvo sëkmingai patobulintas
sukuriant lietuviðko tipo skydus, 14-15 a. paplitusius Rytø ir Vidurio
Europoje 18 . O juk ðaudant ið lanko skydas ganëtinai trukdo. Kurðiø ið
13 ELK, p.42.
14 Chronicon seu Annales Wigandi Marburgensis (toliau - Wigandi); ed J.Voigt et E.Raczynski,
Poznaniae, 1842 p. 215; “Sed et pagani celeriter in eos injiciunt lanceas, petras, kambucas,
letaliter vulnerando, non obstantibus galeis aut loricis etc.”
15 PSRL. t. 2, p.187.
16 Paðauktinës bruoþai, p. 49.
17 Wigandi, p. 104: “...contra castrum Welun... in qua pugna socius marschalci, cognomine de
Grunenberg fuit telo interfectus...”, p. 161; “...pecora transfigunt telis et...eqios
educentes...”
18 Ascikas K. Liketuviðkas skydø tipas//Mokslas ir gyvenimas. 1978. Nr. 12, p. 26.
23

dviejø lentø padaryti skydai, neðami prilaikant piemenø lazdomis, taip
varþo judesius, kad net trukdo nešant malkas 19 . Minimi techniniai ir organizaciniai
lanko naudojimo sunkumai dar bûdingesni arbaletui. Ðis sudëtingesnis
ginklas savo kovinëmis ypatybëmis pralenkë lankà tiek ðaudymo
atstumu, tiek pramuðamàja jëga. Vokieèiø arbaleto ávaldymo pranaðumas
buvo bene pats skaudþiausias jø prieðininkams, o ðita paslaptis
bûdavo slepiama. Þiemgaliai, paëmæ Tërvetæ, vieno á nelaisvæ pakliuvusio
vokieèio buvo mokomi juo ðaudyti 20 , taèiau tai nepadarë perversmo jø
karyboje. Kad lankà, kaip ir arbaletà, buvo sunku ávaldyti taip pat ir dël
prietarø, galime ásitikinti ið to fakto, jog po pirmos nelaimingos paþinties
su arbaletu, kai vienas prûsas, neþinodamas, koks èia daiktas, netyèia
nusiðovë, visi prûsai ëmë ðio ginklo labai bijoti 21 . Iðkëlæ klausimà, ar negalëjo
prûsai iðsigàsti, o jei iðsigando, tai kodël, pereikime prie trapiausios
- ideologinës - srities aptarimo.
Istorikams nëra duota galimybë persikelti á kità laikà ir tyrinëjamos
epochos þmoniø klausti “kodël” bei iðgirsti atsakymà “todël, kad ...” Vis
dëlto þmoniø paþinimo intencija skatina spëti vyraujantá epochos klimatà.
Ketindami suvokti gentinæ karybà grynuoju pavidalu, uþmirðkime
tikëtinus Pabaltijo genèiø skirtumus, idant aptikæ bendruosius principus
lokalizuotumëme iðeities taðkà. Didþiàjà XIII a. pr. karø dalá sudarë virtinë
atsitiktinumø - pasalos, netikëti antpuoliai, grobimai. Nusistovëjusiø
kariniø taisykliø nebuvimas gimdë neþinià, kurios neatsiejamas palydovas
yra magija. Tradicinës visuomenës visas gyvenimo sritis persmelkianti
maginë pasaulëjauta karà glaudþiai siejo su kasdienybe. Jo áprastumà
lëmë ne tik taikos kaip paliaubø - ðiø dienø supratimu - suvokimas,
bet ir tam tikras grobio þygiø cikliðkumas, tarsi kokia agresyvi akcentuoto
kalëdojimo ar vogtiniø vestuviø lytis, karo artumas su kraujo kerðto paproèiu.
Mûsø neturëtø stebinti karo ritualizavimas. Didþiûnai sueigoje
svarstydami karo reikalus puotaudavo, þynys burdavo, teiraudamasis dievø
valios, spëdamas þygio ar mûðio sëkmæ ar nesëkmæ, bûdavo aukojami
gyvuliai, duodamos priesaikos 22 . Apeigomis pradëtas karas buvo apgau-
19 HCL, p. 319:”...unusquisque tabulam ligneam ante se ex duobus asseribus compositam et
clavam ad modum baculi pastoralis ad sustentaculum ipsius tabule... et cum exirent de tabulis
suis ad compartationem lignorum ad incendium, plurimi ex eis a sagitarriis ledebantur...”
20 Kariuomenës bruoþai, p. 19.
21 SRP, p. 107.
22 Plaèiau þr. kariuomenës bruoþai, p. 10-16.
24

iamas sakralumo skraiste. Be burtø neapsieinama ir þygio metu. Jie, bet
ne pirmyn pasiøsti þvalgai suteikia þiniø apie pasaloje tûnantá prieðà 23 .
Likimui nuspëti teikiama svarba sietina su tuo, kad mûðyje vadovaujamasi,
vaizdþiai tariant, labiau garsu nei rega, kurios horizonto artumas, be
abejo, siejosi su kovos bûdu tankumynuose. Kalavijuoèiams verþiantis á
Lietuvà girdëti didelis besirenkanèiø kariø riksmas 24 . Lietuviai, pastebëjæ,
kad juos vejasi prieðininkai, vienas kità susikvieèia garsiai ðaukdami 25 .
Garsas, sukeliamas riksmu, ieèiø ar kalavijø rankenø dauþymu á skydus,
turëdavæs sukurti atitinkamà ásiaudrinimo nuotaikà save dràsinant, o prieðus
bauginant. Toks ðaukimas, o ne komandavimas H.Latvio vadinamas
ðaukimu pagal pagoniðkus paproèius 26 . Garso poveikis nebuvo paslaptis,
kaip antai: siauroj proskynoj su lietuviais susidûræ kalavijuoèiai puikiai
tuo pasinaudojo pamokydami paskui juos ëjusius lyvius vokiðkai ðaukti 27 .
Kitas psichologinio efekto pasiekimo bûdas yra vaizdinis. Nemaþai lietuviø
kariø, pamatæ, kaip þvilga puolanèiøjø ginklai, persigando, ëmë trauktis
ir po trumpo susidûrimo pakriko “tartum avys” 28 . Siekdami ábauginti prûsus,
apgulusius Ðervenës pilá, kryþiuoèiai ginklaneðius apvilko riteriø apsiaustais
29 . Padëjo tam tikri gestai: grûmojimas kalavijais ar kitais ginklais
ir pan. Negalëdamas suþinoti K.Vilinskio pateikiamos þinutës 30 apie prûsø
gebëjimà vesti mûðius, naudojant ragus, trimitus, ðvilpynes, karinius
23 SRP, p. 153: “Tandem dum reertentes essent in vicino, primus Lethowinus in acie missa sorte
clamavit: ve nobis male ibit negocium nostrum. Quem capitaneus increpavit, ut taceret. Ille
autem non cessavit id ipsum clamare, quousque fratres cum suis de insidiis erumpentes
insilirent in eos, et CCCL ex ipsis occiderent”.
24 ELK, p. 66.
25 HCL, p. 298: “Quos ut viderunt pagani sese persequentes, rebus certis territi, simul omnes
exclamaverunt clamore magno et convocantes suos in occursum revertuntur christianorum”.
26 HCL, p. 264: “... vooci-ferantur et constrepunt paganico more Lyvones...”
27 HCL, p. 413; “... Theutonici primo venerunt ad prelium, et Leti omnes subsequebantur,
clamantes, sicut edocti fuerant, lingua Theuthonicorum, ut caperent, reperent, interficerent.
Quo clamore nimis territi Lettones et putantes multos sequi Theutonicos, conversi sunt in
fugam...”
28 HCL, p. 277: “Qui more militari tam in equo quam in se ipso bene loricatus, cum paucis qui
aderant Theutonicis Lethones aggreditur. Sed ipsi, nitorem armorum istorum abhorentes,
deo eciam timorem immittente ab eis ex omni parte declinant... Lethones de dei misericordia
ita conterritos... undique per viam tamquam oves disperguntur...”
29 P+K, p. 184.
30 Walki, p. 107.
25

ðokius, ðaltinio, vis dëlto remdamasis tuo, kas anksèiau mano paraðyta,
negaliu su tuo sutikti be iðlygø, ypaè dël vëliavø. Garsiniai signalai buvo
naudojami visose kariuomenëse, taèiau vëliavø kaip vizualiniø, veiksmus
koordinuojanèiø þenklø racionalaus naudojimo vieta yra kautynës atvirame
plote veikiant atskiriems taktiniams pulkams 31 . Pirmà kartà paèiø
lietuviø vëliavà 1337 m. mini Vygandas 32 . O kad ji nebuvo áprasta dar ir
XV a., rodo Vytauto prieð Þalgirio mûðá kariuomenei iðdalytos vëliavos
33 . Sunkiai tikëtinà vëliavø turëjimà XIII a. pagoniø kariuomenëse
galime remti amþininkø liudijimu: estams uþpuolus Rygà, á pagalbà jûra
plaukiantys kryþininkai ið didelio atstumo negalëjo atskirti, kur yra pagoniø,
o kur krikðèioniø kariuomenë, tuomet pastarieji pakëlë vëliavas ir
padëjo jiems susiorientuoti 34 .
Veiksmø koordinavimo sistemos menkumas eina ranka rankon su
ypatingu santykio tarp vado ir kariø suaktualinimu. Vado reikðmë istorinëje
literatûroje yra aptarta 35 . Jam þuvus ar já suþeidus, lietuviø bei kitø
baltø kariuomenës nutraukdavo karinius veiksmus ir pasitraukdavo. Tuo
tarpu kryþininkø kariuomenë, praradusi vadà, vyskupà Bertoldà, metasi
siaubti Lyviø kraðto 36 . Norëèiau akcentuoti tam tikrà skirtumà tarp kryþininkø
kariuomenës ir lietuviø. Daþnai tenka remtis daugeliu atþvilgiu
informatyviu pasakojimu apie Þvelgaièio kariuomenæ. Tokio tipo kariuomenæ
drásèiau pavadinti “mieganèia” - kaip apie jà po dvejø metø pertraukos
iðsitarë kitas lietuviø kunigaikðtis 37 , - jos veiklumas iðtisai paniræs
á grobio “surinkimà”. Toks dël grobio gausumo budrumà praradæs lietuviø
bûrys gráþdamas ið Saremos sugulë pogulio apsitvëræs ietimis. Ði greièiau
maginë nei karinë saugumo priemonë neiðgelbëjo kariø nuo nakti-
31 Prûsø vëliavos”, p. 24-27.
32 Wigandi. p. 5: “... telo igneo vexillum combusit...”
33 Þr. iðn. 15 I c.
34 HCL, p. 359: “Qui et appropinqua-verunt add Dunam, et viderunt ostes coram se in littore
maris et in alio littore Rigenses, et non cognaverunt, quia christiani erant, sed signum dabant
eis Rigenses vexillorum demonstratione”.
35 Kariuomenës bruoþai, p. 5-6.
36 HCL, p. 264: “Amisso etenim capite suo nimirum turbatur exercitus, et tam equis quam
navibus tam igne gladio Lyvonum perdunt segetes”.
37 HCL, p. 298: “Ascendens autem dux exercitus cum comitibus suis vicinius ad castrum, et ait:
“Vade, nuncia christianis, qui ante duos annos exercitum ab Estoniam redeuntem quasi
dormientem interfecerunt, nunc me et omnes meos vigilantes invenient”.
26

nio susidorojimo su jais 38 . Ið tiesø visuotinai yra sutariama, kad baltø
genèiø nobiliai yra buvusi karinë klasë. Priklausymas karinei klasei pats
savaime lygio nesukuria. H.Latvis þiemgaliø kunigaikðtá Viestartà vadina
karingu vyru, taèiau tas karingas vyras, ketindamas uþpulti lietuvius, praðo
rygieèiø, kad jam duotø vyrø, nusimananèiø karo reikaluose ir mokanèiø
valdyti ir rikiuoti kariuomenæ 39 .
Manyèiau, kad kintanti geopolitinë padëtis karybos srityje konkreèiai
pasireiðkë tuo, jog vis daþniau kariams tekdavo susidurti su kariais.
Kerðto þygis ágauna ginkluoto abiejø pusiø susirëmimo pobûdá. Tokiame
þygyje karvedys ne tiek vedlys, kiek karþygys. Ið jo tikimasi ypatingos dràsos
ir jis pats ákvepia karius kovai 40 . Jo kovingumas - jo autoriteto ðaltinis.
Galime spëti, kad paðventintas karas - tai tarytum savotiðka hekatomba;
ne pro ðalá paminëti pasitaikiusius prieðo aukojimus ant lauþo 41 . Paðventinto
karo atlikëjo vaidmuo yra dvejopas. Jis - þynys ir karys. Ko gero,
Lietuvos didþiøjø kunigaikðèiø atlikti aukojimai 42 nebuvo atsitiktiniai.
Apie sûduviø vadà Skomantà Ipatijaus metraðtis tiesiai sako, kad jis buvæs
þynys, “Skomond bo bie volchv i kobnik naroèit, borz þe bie jako i
zvier’, prieð bo chodia povojevaziemlu Pinskuju” 43 . Matyt, èia turima galvoje
bendra sëkmë, kurios ðaltinis - konkretus asmuo. Kol sëkmë lydi
vadà, tol jos apglëbiami yra ir kariai. Vedami kariai kovoja ir jie kovoja uþ
vadà. Pastarajam þuvus ir dël to sutrikus kovai, dedamos pastangos atgauti
jo kûnà 44 . Kad iðskirtinë svarba teikiama ypatingam asmeniui, matyti
ið to, jog prûsai, puldami Bartenðteino pilá, ávairiausiais bûdais sten-
38 ELK, p. 55.
39 HCL, p. 276: “...Vesthardus... vir bellicosus ... rogat sibi saltem aliquos dari viros doctos in
bello, qui exercitum sciant regere et ad pugnam informare”.
40 SRP, p. 62: “...Pyopso, quidam Pruthenus capitaneus Warmiensium, congrefata omni potencia
exercitus sui, dictum castrum Balgam obsedit et quia caput fuit aliorum, ipse velut dux
belli pre aliis in prelio se voluit ostentare...”
41 Wigandi, p. 154.
42 Þr. Studia, p. 326-327.
43 PSRL, t. 2. 182.
44 SRP, p. 190:”... et quendam virum nobilem acciderunt, quem cum Lethowini deportare
vellent fratres per crebra jacula defenderunt. Tandem provocati in iram omnes convenerunt,
quidam ipsum mortuum cum brachiis, alii cum pedibus, reliqui cum capite rapietes, violenter
deportaverunt. Sed antequam hoc perficerent, tot ex eis vulnerati fuerunt quod eorum
numerum non audivi”.
27

giasi iðvilioti Miligedà 45 , kurio þuvimas, jø nuomone, atimtø águlai pusæ
jëgø. Vien tuo grindþiamas paklusnumas, tiksliau - vado kovingumo imitavimas
buvo þingsnis pirmyn. Mums praverstø Ibrahimo ibn Jakubo pasakojimo
apie prûsus ar panašus apibendrintas J.Dlugošo interpretavimas
apie jotvingius 46 . Prûsas, kai uþpuola jo kraðtà, nelaukdamas draugø
vienas kalaviju kertasi su prieðais kol þûsta. Tokia pirma reakcija, nepaliekanti
nei laiko, nei galimybiø susitelkti, eliminuoja logikà, bûtinà valdyti
staigiems veiksmams. Nesusiderinus lietuviø ir halièënø þygiui á Kijevà,
pirmieji ilgai nesvarstydami smarkiai tûþo ir ið vakar dienos sàjungininkø
tapo ðios dienos prieðininkais 47 . Prieð Kryþiuoèiø ordinà sukilusio
sembø Rinavos valsèiaus gyventojai, manytume, yra labai dràsûs 48 . Dar
dràsesni buvo galindai, kurie, paklausæ savo vieðpaties, beginkliai uþpuolë
kaimynø krikðèioniø þemes 49 .
Kartais pasitaikydavæ stipresnájá nustatyti - kaip kad prie Vorutos
pilies - vien ið karinës jëgos demonstravimo 50 . Tai mums leidþia kovà ávardinti
kaip tam tikrà psichomachijà, kas ypaè akivaizdu, kai kova su prieðu
nesibaigia jo mirtimi. Fizinë mirtis nëra galutinë, prieðui turi bûti sutrukdyta
kelionë á dausas, kà ir daro þiemgaliai, kraudami þuvusiø lietuviø
45 PÞK, p. 160. SRP, p. 64: “Idem Fomanda ... rediit ad suos compatriotas Pruthenos, simulans
se hostem fidei at fidelium, quo viso Frutheni gavisi sunt gaudio magno, quia sperabant
omnem virtutem fratrum per hujus viri industriam enervare”.
46 Ùowmianski H. Prusy - Litwa - Kryzyþacy. W., 1989, p. 66.
47 PSRL, t. 2, p. 195: lietuviai “ni vidiða niðto, tokmo i golovne tu, psy teèiuðèe po gorodiðèiu i
tuþachu þe i plevachu po svoiski rekuðèe: “janda”, vzyvajuðèia bogi svoja, Andaja i Diviriksa,
i vsia bogi svoja pominajuðèia, rekomyje besy”. Nors apibendrindami, plaukiantys ið dviejø
pavyzdþiø niekad nëra átikinami, vis dëlto kaip signalà, drástu priminti panaðios situacijos
atvejá, kai buvo pavestas Gediminas: Wigandi, p. 24: “...irati cogerunt regem Polonie sibi
salaria in auro, argento, panno et equis largiri, cuilibet secundum sua merita et sic reversi sunt
in patriam”.
48 PÞK, p. 156-157.
49 SRP, p. 52: “... prophetissa ... convocatis ad se pocioribus tocius terre, ait ad eos: dii vestri
volunt, ut omnes sine armis at ferro vel aliquo defensionis amminiculo contra Cristianos
bellum moveatis. Quo audito statim obediunt qui ad bellum habites fuerant, ad viciniorem
Cristianorum teram leto animo sunt profecti”.
50 PSRL. t. 2, p. 187.
28

galvas á roges 51 . Kerðtaujantis Lengvenis paaukojo nukauto Cësiø komtûro
galvà, parneðtà á Lietuvà nelaisvën pakliuvusio riterio 52 . Kartais su
priešo galva net ir pasikalbama 53 . Mano manymu, visa tai þymi kariniø
veiksmø ribø pasklidimà. Tartu apgulties metu dienomis ánirtingai kautasi,
o naktimis þaista kariniai þaidimai ir grota ávairiais instrumentais 54 .
Tokio staigumo ir pasklidumo dominavimo ribà þymi ne tiek abstraktus
laikas ir erdvë, kiek tam tikri visuomenës viduje vykstantys pokyèiai:
gentinës visuomenës transformacija á visuomenæ, kurios politinë forma
yra valstybë. Gentinës karybos glaudi sàsaja su kasdienybe pasireiðkia ne
tiek karo, kuris gal net intensyvesnis buvæs 14 a. nei 13 a., nuolatinumu
laiko prasme, kiek silpnu organizuotumu, artumu paproèiams, o visa tai,
kartu paëmus, þymi karo dimensijos - sui generis - kaip tokios menkà
iðsikristalizavimà. Dël ðios prieþasties karingumas kaip pyktis tinkamai
charakterizuoja gentinæ karybà. Tam tikro organizacinio amorfiðkumo áveika
yra valstybës susidarymas, dël ko militarinë veikla specializuojasi.
Ðio proceso iðdava yra karingumo kaip jëgos formavimas. Metaforiðkai
kalbant, karingumas kaip pyktis tarytum vandenynas, karingumas
kaip jëga - iðkylanti sala.
51 HCL. p. 277: “Hunc Semigallorum quidam palpitare videntes, caput eius abscidunt, et
vehiculis suis imponentes, que solis capitibus Lethonum oneraverant, in Semigalliam ducunt”.
52 ELK. p. 113.
53 SRP. p. 87-88: “... quidam vir deë Nattangia caput fratris Joannis vicekommendatoris predixit
in lanceam et elavans in altum, ait: si tuo sano consilio acquievissent fratres tui, occisi utique
non fuissent”.
54 HCL. p. 432: “Nulla requies conceditur fessis, diebus pugnant, noctibus ludos et clamores
exercent. Lyvones cum Letthis concussione gladiorum cum clypeis conclamantes; The tonici
in tympanis et fistulis et ceteris instrumentis musicis, Rutheni cum suis instrumentis et
clamoribus noctes omnes insomnes ducunt”.
29

30
II. Karingumas kaip jëga
Kariauna: bandymas nustatyti jos genezæ
Tiriant kariaunà, tenka remtis ne vien raðytiniais ðaltiniais, kuriø
duomenys ne visada esti pakankami rekonstrukcijai, bet ir bendromis analogijomis.
Nuodugniai kariaunos problematikà tyræs H.Ùowmianskis iðryðkina
keturis bûtinus bruoþus, kurie iðskiria kariaunà ið kitø kariniø pajëgø
rûðiø: 1 - karinë veikla, 2 - kario aprûpinimo ir iðlaikymo pagrindu
organizuojama ekonomika, 3 - organizuotumas, iðplaukiantis ið nuolatinio
pasiruoðimo veikti vado ásakymu, 4 - ideologija, kai grupës savimonæ
atitinkantis “dvasinis saitas” pagrástas savanoriðku ásipareigojimu vienas
kità remti 1 . Visus ðiuos keturis aspektus sieja artimas, asmeninis pagrindiniø
subjektø - vado ir kariø - santykis. Lotyniðkuose tekstuose kariauna
yra vadinama comitatus (palyda, svita) terminu, kuris nurodo esminæ kariaunos
savybæ: hierarchijos ir solidarumo sambûvá 2 . Keturi minëti bruoþai
yra pagrindas, pagal kurá skiriami trys kariaunø tipai: vienkartinë,
nuolatinë, jei kariai nuolatos yra vado iðlaikomi, ir tarpinë, kai kariai
turi atskirus ûkius, bet yra susijæ nuolatiniais “moralinio ir organizacinio
pobûdþio ryðiais”. Ðis tipas, H. Ùowmianskio nuomone, vyravæs gentinëje
baltø epochoje 3 . Kariø vieningumui akstinà duoda bendras tikslas - grobis.
Vieningumo pagrindas yra gyvenimas kartu, kurá legitimuoja genties
dispozicijos institucijos: kraujo arba dirbtinë, ritualo sukuriama, giminystë.
Anot F. Cardinio, tai tarsi ðeima, kuri yra sukurta karo ir karui 4 .
Kariauninkai yra vadinami amici, vrunde, prijatieli, comitatenses, voi ir
kt. Bene daþniausiai vartojamas “amicus”, draugas, þymintis tiek giminaièius,
tiek kito kilimo þmones 5 . Þvelgaitis, pasukæs á Rygà, yra lydimas
savo bièiuliø (“cum suis sodalibus”), o gráþta pas savo sëbrus, draugus
(socios) 6 . Panaðios reikðmës terminø diferencijavimas leidþia teigti, kad
1 Ùowianski H. Poczàtki Polski (toliau - Poczàtki).1970. t. 4, p.166.
2 Kardini F. Istoki srednevekovogo rycarstva (toliau - Istoki). M., 1987, p. 105-107.
3 Studia, p. 258.
4 Istoki, p. 91.
5 Studia, p. 258-263.
6 HCL, p. 275.

jis buvo nuvykæs su jam artimiausiais þmonëmis. Giminaièiai ir nelaisvoji
ðeimyna sudaro sutelkèiausià to meto kariná vienetà, kuris H.Latvio ar
P.Dusburgieèio ne vienu atveju yra vadinamas “familia” 7 .
Rusø metraðèiuose artimiausia kariauna yra pavadinama “maþosios
kariaunos” terminu. Lietuviams pralaimëjus mûðá prieð Daumanto
vadovaujamus pskovieèius, kunigaikðtis Gerdenis su maþàja kariauna pasprunka
8 . Maþoji kariauna ið tiesø nebuvo gausi. Baltø nobiliø þemëvalda
buvo ganëtinai kukli, kas jokiu bûdu neteikë pakankamai pajamø atskirame
kieme iðlaikyti gausesnei kariaunai. Grobio þygis, pereinantis gimininës
organizacijos ribas, buvo dirva, teikusi turtà, kuris ágalindavo á
kariauninkø tarpà priimti juo suviliotus kilme svetimus þmones. Pirminëse
kariaunose dauguma kilme svetimøjø buvo ekonomiðkai savarankiðki
ir gyveno savo ûkiuose. Tokia kariauna, kurios dauguma negyvena po
vienu stogu, yra protokariauna, o jos elgesys paþenklintas palaidumo.
Tarp vado ir nelaisvosios ðeimynos nariø vyrauja vertikalûs, tarp jo giminaièiø
ir kilme svetimøjø, nors ir dirbtine giminyste susietø, - horizontalûs
ryðiai, ir ðie persveria.
Funkciniu aspektu kariaunos prototipas yra plëðikø bûrys 9 . Tipiðku
tokio pobûdþio bûriu galime laikyti prûsø didþiûno Pipino, su “netikinèiaisiais”
ásikûrusio vienoje Kulmo þemës tvirtovëlëje, kariaunà 10 .
Didesni grobio þygiai buvo rengiami keliø sutelktø kariaunø. Kartojasi
du atvejai: iðrenkamas vienas bendras þygio vadas arba tenkinamasi visø
kariaunø vadø vadovavimu. XIII a. palyginti daþnø lietuviø susidûrimø
Rusijoje metu retokai minimas jø vadas. Atrodytø, kad prieðininkams kai
kada bûdavæ ganëtinai sunku iðskirti lietuviams vadovavusá asmená. Kunigaikðèiui
Aleksandrui Neviðkiui vienu metu nugalëjus septynias kariaunas
(ratei), paminima, kad þuvusi “daugybë vaivadø” 11 . Ðiam kunigaikðèiui
kità kartà kovojant su lietuviais, jø kunigaikðtukai paminimi tris kartus 12 .
Tokia padëtis vadovavimà kariams mûðyje daro kebliu reikalu. Þinoma,
kovoje susidurdavo gyvi þmonës, todël nëra vieno ar kito privalomo
elgesio kanono, taèiau pats organizacinis palaidumas beveik anuliuo-
7 HCL, p. 351. SRP, p.113. þr. Studia, p. 264-265.
8 PSRL, t.3. p. 59: “... tolko ubeþa odin kniaz Gerden v male druþine ...”
9 Studia, p. 267.
10 SRP, p. 55.
11 PSRL. t.7, p. 151.
12 PSRL. t.4, p. 229.
31

davo galimybæ vadui savo kovingumo pavyzdþiu daryti lemiamà átakà kovos
eigai, nebent jo þuvimo atvejis rezonuotø didesniu dezorganizacijos laipsniu.
Kai vadas renkamas, galima tikëtis jo asmeninës kariaunos - draugø ir
giminaièiø - iðtikimybës ir susiklausymo. Atskira kariauna buvo vado galybës
pamatas, taèiau ámanoma, kad jai praþuvus ne tik kunigaikðèio, bet ir
jo palikuoniø statusas nuvertëtø iki neturinèiø ðansø bûti pagerbtiems iðrinkimu
kità kartà. Kaip tik dabar tiktø Dangeruèio pavyzdys, remiantis
spëjimà, kad net vyresniøjø kunigaikðèiø padëtis dël jø santykiø su savo
gimine ar bendrais ne visada buvusi tvirtai garantuota. Dangeruèiui kalint
Cësiø pilyje, atvykæ ið Lietuvos kai kurie jo draugai turbût praneðë kaþkà
nemalonaus, nes po to jis persismeigë kalaviju 13 . Tik herarchinë kariaunø
struktûra - ir viduje, ir iðorëje - lëmë dalijimàsi bendra atsakomybe. Nesant
herarchijos laiptø, kovos laukà palikæs kariaunos vadas ar þemesnis kariauninkas
negalëjo bûti paprastai eliminuotas ir nubaustas.
Remiantis 1219 m. taikos su Voluine sudarymu, teigiama egzistavus lietuviø
þemiø konfederacijà. Paminëti penki vyresnieji kunigaikðèiai, þinoma,
buvo ir didþiausiø kariaunø vadai. Remdamiesi istorine perspektyva, teigiame,
kad klausimas, kuris ið vyresniøjø tapo didþiuoju, buvo laiko klausimas. Nors ir
neámanoma suþinoti konkreèios postûmio prieþasties, bet ðiuo atveju svarbiausià
vaidmená, kad didþiuoju tapo bûtent Mindaugas, o ne kas kitas, suvaidino
jo talentas. Lemtingas þingsnis buvo þingsnis á valstybæ, o tà laidavo lietuviø
visuomenës brandumo pirmumas kitø Pabaltijo genèiø atþvilgiu.
Barbariðkose visuomenëse valdþios átvirtinimo bûdas yra karinës
jëgos panaudojimas, kuris efektyviausiai atitinka tradicijos galià. Neblogai
yra þinomi metodai, kuriais Mindaugas pasiekë valdoviðkà padëtá:
þudydamas ar iðvydamas gimines. Átvirtindamas savo padëtá, pirmiausia
jis turëjo áveikti giminaièiø kariaunas 14 . Tai buvo ryþtingas judesys dirbtinës
giminystës primato iðkëlimo kraujo giminystës sàskaita vardan. Giminës
anksèiau turëta valdþia susitelkia valdovo ðeimoje. Susikûrus valstybei,
didysis kunigaikðtis tapo vyriausiuoju vadu, o jo kariauna - didþiausia
jëga. Ði jo padëtis kartu tampa paveldima ir nuolatinë, tik mirdamas
valdovas nustoja juo buvæs 15 . Jis nëra pirmas tarp lygiø ir turi didesnæ
13 HCL, p. 351: “... donec venirent quidam de Letonia de amicis eius ad eum. Post hec gladio se
ipsum perforavit”.
14 Plaèiau þr. Gudavièiaus E. Kryþiaus karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII amþiuje (toliau - Kryþiaus).
V., 1989, p. 92-110; kariuomenës bruoþai, p. 5; PSRL. t.2, p. 201.
15 Kariuomenës bruoþai, p. 6.
32

laisvæ savo nuoþiûrai bei galià, kad jo valia bûtø ávykdyta. Jo asmeninis
dalyvavimas kovoje su prieðais nëra besàlygiðkai privalomas. Mindaugas
siunèia savo kariuomenæ, vedamà Sirvydo ir Chvalo, Vozviaglio link 16 .
Kita vertus, niekas jo negalëjo sulaikyti nuo dalyvavimo þygyje á Kurðà
prieð Embulës pilá ar prieð Vykintà á Þemaitijà 17 . Vytenis, stojæs á dvikovà
su vokieèiais, Voplaukio mûðyje vos neprarado gyvybës 18 . Didþiojo
kunigaikðèio iðkilimas aukðèiau visø padëjo jam kai kà iðkelti aukðèiau
kitø. Karvedþiø pasiþymëjimas, jø sugebëjimai galëjo atkreipti palankià
valdovo aká. Tai nutikdavo ne tik vietiniams pavaldiniams, bet taip pat
ir kitagenèiams. Pabëgæs ið Riazanës, Ostafijus rado tarnybà pas Mindaugà,
1281 m. þiemgaliø kunigaikðtis Nameisis vedë lietuvius á Sembà
19 . Ðiuos sprendimus lëmë praktiðkasis mastelis, o ne giminystës laipsniø
artumas.
Kariauna kaip institutas, nesutampantis su giminës organizacija,
buvo átampos tarp priklausymo giminei ir iðtikimybës karvedþiui þidinys.
Bûtent tos átampos poveikis buvo lemiamas kuriant Lietuvos valstybæ,
kas uþbraukë gentinæ-gimininæ epochà. Kuo mûsø klausimui svarbi Treniotos
mirtis? Tragiðko Mindaugo likimo taip pat sulaukë du jo sûnûs,
Ruklys ir Rupeikis, kuriø vienas buvo tiesioginis sosto ápëdinis. Lietuvos
monarchija, nuþudþius valdovà, nesugráþo á prieðvalstybinæ bûklæ, sostas
buvo tapæs ávykusiu faktu. Nors Treniota kvietë Tautvilà pasidalyti Mindaugo
palikimà, taèiau jie vienas kito nuoðirdumu netikëjo 20 . Eiliuotosios
Livonijos kronikos þodþiais, Treniota “buvo lygiai ir turtingas /ir
tiek pat draugø turëjo/ Mindaugas vos jam prilygo” 21 ; ir jis tikriausiai
pasirûpino paðalinti ið dvaro savo pirmtako artimiausius giminaièius ir
ðalininkus, kurie jam keltø rimtà kerðto grësmæ. Pavojus tykojo visiðkai
netikëtai. Treniotai einant á pirtá, já nuþudë Mindaugo kariai - “koniusi
mindovgovi i porobci” 22 . Pasinaudodamas kariauninkø iðtikimybe, Mindaugas
sugebëjo sukondensuoti giminës solidarumà ir nelaisvosios ðei-
16 PSRL. t.2, p. 195: “... Se bo beða liudie mindovgovi i vojevoda ich Chval ... i Sirvid Riuðkoviè ... “
17 Kryþiaus karai, p. 82; PSRL. t.2, p. 188.
18 Wigandi, p. 9: “Rex eciam, Wytan mala suscepit vix fugiens interfectus esset et capite truncatus
manu cuiusdam fortis cruciferi ...”
19 PSRL. t.2, p. 200; Kryþiaus karai, p. 165.
20 Between, p. 5.
21 ELK, p. 259-260.
22 PSRL, t.2, p. 202.
33

mynos tarniðkà paklusnumà. Dël ðios prieþasties jo sûnui Vaiðelgai lengvai
pavyko sutelkti savo tëvo kariauninkus, draugus 23 . Nelaisvosios ðeimynos
modelis suvienijo ir giminaièius, ir kilme svetimus, laisvuosius ir nelaisvuosius.
Treniotos negebëjimas apsisaugoti buvo apmokëtas jo gyvybe.
Vertikalusis ryðys tapo dominuojantis ir jis gali bûti, smarkiai neperdedant,
eksplikuotas tëvo-sûnaus 24 ir davimo-gavimo santykiø kategorijomis.
Kariaunos vadas rûpinasi kariauninku, o ðis remia vadà. Kario
iðtikimybë bûdavo pasiekiama per jo aprûpinimà visa kuo. Tai tikriausiai
bylojo Vytenio lûpos, kai jis kreipësi á nelaisvën patekusius krikðèionis,
kviesdamas juos bûti atsidavusius, o jis esà viskuo juos aprûpinsiàs 25 . Toks
rûpinimasis, ko gero, persmelkdavo visas kariauninko gyvenimo sritis. Ibrahimas
ibn Jakubas mini, kad lenkø valdovas Mieðka lemdavæs, kà vesdavo
ar uþ ko tekëdavo jo kariauninkø sûnûs ar dukros 26 . Kronikininkas
Orderikas pasakojo, kad Anglijos karalius Henrikas I iðtikimai tarnavusius
karius apdovanodavæs ne tik turtais, bet ir þuvusiøjø þmonomis ir
dukromis 27 . Panaðø didþiojo kunigaikðèio valios prasiskverbimà iðduoda
Jogailos 1387 m. privilegija Lietuvos bajorams, leidþianti savo nuoþiûra
tekinti dukteris, o Vaidilos ir Algirdo dukters Marijos sutuoktuvës remtø
ðio paproèio senumà. Kunigaikðtis ir jo palydovai maitindavosi keliaudami
po kraðtà, o ilgainiui ið vaiðinimo paproèio iðsirutuliojo pasëdþio prievolë
28 . Puotavimas prie bendro stalo buvo svarbi kariauninkø gyvenimo
dalis; kituose kraðtuose tai atspindi terminas “buccellarii” (duonos valgytojai),
kuriuo bûdavo pavadinami didikø klientai 29 . Aprûpinimas ginklais
siekia dar Tacito apraðytà senovës germanø praktikuotà ginklø áteikimo
jaunuoliui ritualà, þenklinantá jo brandà 30 . Karolingø laikø ðaltiniai
atskleidþia daug kà paaiðkinanèià detalæ. Valdovo parûpinti kariui ginklai,
pastarajam þuvus ar pereinant tarnauti pas kità siuzerenà, turëjo
23
PSRL. t.3, p. 58: Vaišelga “... sevkupi okolo sebe voi otca svojego i prijateli ...”
24 Dudy G. Evropa v sriednije veka. Smolensk. 1994, p. 17-22.
25 Wigandi, p. 7: “Omnes vos captivi mei modo debetis mihi adherere et mecum contra fidem
pugnare cristianum et ego subveniam vobis in omnibus ...”
26 Studia, p. 371-372.
27 Chivalry, p. 68.
28 Jurginis J. Baudþiavos ásigalëjimas Lietuvoje (toliau - Ásigalëjimas). V., 1962, p. 177. ir 191.
29 Contamine P. La Guerre au Moyen Age. (toliau - La Guerre). Paris. 1992, p. 96. Atitinkamai
senjorai - “hlaford” - duonos davëjai, p. 97.
30 Chivalry, p. 66.
34

ûti gràþinti, idant valdovas galëtø juos suteikti kuriam kitam. Ðie brangûs
ginklai - kalavijas, þieduotis, ðalmas - buvo iðskirtinumo þenklai, nes
eilinio kario ginklai, kaip minëta, buvo skydas ir ietis 31 .
Kariaunos sudëtis kito, ji buvo nuolat atnaujinama; þuvus draugams,
jø vietos nelikdavo vakuojanèios. Vadinasi, kariaunoje dominavo jauni,
nevedæ vyrai - “paèiame jëgø þydëjime” 32 . Jø kilmë buvusi marga - nuo
ðeimynykðèio iki nobilio, taèiau ryðá su valdovu lëmë ne tiek jø kilmë, kiek
tarnavimas. Bûdami visa kuo priklausomi ir turintys ðiokià tokià socialinæ
perspektyvà, kariauninkai buvo valdovo atrama, kiti jiems iðtikimybe neprilygo,
bûdami gerai ginkluoti kariai, jie buvo kovingiausia kariø dalis.
Gresiant mirtinam pavojui, kunigaikðtis Margiris savo palydovø buvo pridengtas
skydais 33 . Ne tiek svarbu, kad tokia iðtikimybë grásta paklusnumu,
o ne riteriðko kodekso intertiðku suvokimu, taèiau jos átaka yra svarbus
veiksnys kovos ásipareigojimams. Ðiø kariø ryþtas kovoti tampa pastovesnis
priklausomai nuo þygio - grobio ar kerðto - pobûdþio, dievø valios ir pan.
Skirtumas tarp XIII a. pr. kariø ir XIII a. II pusës didþiojo kunigaikðèio
kariø taptø akivaizdesnis palyginus atotrûká tarp Þvelgaièio gyrimosi ir jo
darbø bei Traidenio grasinimø livonieèiams ir jo kariuomenës pergaliø, juolab
kad ir sunkiø, Karûzos ir Aizkrauklës mûðiuose 34 .
Kurðiø kariuomenë kovø prie Rygos metu daugiau laiko praleidþia
laidodama savo þuvusius nei iðties kovodama 35 . Traidenio kariuomenë,
sunkiai laimëjusi Karûzos mûðá, nepasirûpina tokia “smulkmena” (!) ir
palieka ant ledo daugiau nei pusantro tûkstanèio þuvusiø kariø nepalaidotø
36 . Vadovaudamasis tuo, kas paraðyta, manyèiau, jog P.Dusburgieèio
literatûriniai posakiai apie pasikorusius dël nesëkmës lietuvius nepagrásti
37 . Vienas Ragainës pilënas, ketinæs iðduoti Lietuvos valdovui Skalviø
pilá, tikisi ágyti pasitikëjimà, laiduodamas gyvybe numatomà þygá (sub pena
capitis) 38 . Atsakomybë galva tapo realybe.
31 Ten pat, p. 67.
32 Ásigalëjimas, p. 122.
33 Wigandi, p. 51: “Rex tamen a suis clientibus cum schutis protectus ...”
34 Liv - Esth - Curländisches Urkundenbuch nebest Regesten, Herausgegeben von Dr. Fr. G.
von Bunge, Bd.I.Reval, 1835. sk. 628: “ Quibus rex respondit animo indignanti: “... videbitis
respectu ilius, quod ... peragamus in futuro”.
35 HCL, p. 318-320.
36 ELK, p. 289.
37 SRP, p. 153: “Alii fugerunt, et in solitudie quidam pre tristicia se suspenderunt ...” ir pan.
38 SRP, p. 157.
35

36
Paðauktinës kariuomenës formavimas
Susikûrus valstybei, didþiojo kunigaikðèio valdþia ásitvirtino netolygiai
ir skirtingu laiku palietë skirtingas jo valdas tiek teritoriniu, tiek
socialiniu aspektu. Valdþios átvirtinimo árankis buvo kariauna, kuri, H.Ùowmianskio
teigimu, buvo pagrindinis valstybës sudarymo veiksnys 1 . Ji buvo
ðios iniciatyvos kilimo ðaltinis. Valstybë buvo kuriama ne tiesiogiai gimininei
bendruomenei priklausanèiomis priemonëmis. Inicijuojantis veiksmas
sukëlë procesà, kurio eiga þymi visuomenës struktûros kitimà, derantá
karo poreikiams. Vis dëlto èia susiduriame su tam tikra dialektika, kai
veiksnys yra veikiamas. Tatai H.Ùowmianskio yra pavadinama vienu ið daugelio
“abipusio átakojimo” pavyzdþiø 3 .
Ankstyvosios valstybës stadijose maþdaug apie 13 a. vidurá kariniø
pajëgø telkimo centrai nors yra tie patys - kariauna ir þemës kariuomenë,
- taèiau jau vyksta ir tam tikri pokyèiai, áveikiantys iðcentrines tendencijas.
Iðcentrinës tendencijos buvo tvirtinamos kuriant hierarchinæ kariaunø
struktûrà ir nuginkluojant liaudá.
Minëta, kad Mindaugas pirmiausia turëjo áveikti jam prieðtaraujanèias
kariaunas. Neþuvusios, ið kraðto nepabëgusios jos turëjo jam paklusti
ir áeiti á didþiàjà kariaunà. Ðiuo metu didþiojo kunigaikðèio kariuomenë
yra jam paklususiø kariaunø visuma. Ði kariauna plaèiàja prasme
buvo valdovo patikëtiniø rinkimo arena. Sunku pasakyti, ið kur daugiau
kilo jo valios vykdytojø - ið asmeninës didþiojo kunigaikðèio kariaunos ar
ið jam paklususiø kariaunø vadø. Iðkilti galëjo tiek paprastas valdovo aplinkos
þmogus, kà rodo Vaidilos ar vokieèiø riterio Gedimino belaisvio
pavyzdys 4 , tiek didþiojo kunigaikðèio valdþià pripaþinæs vietinës diduomenës
atstovas ar kunigaikðtis, kà rodo Parbaus pavyzdys 5 . Karinë ir valstybinë
tarnyba buvo tarpusavyje glaudþiai susipynusios, todël ið tos paèios
aplinkos buvo skiriami ir karo þygiø vykdytojai, atskirø kariaunø vadai,
kaip Sirvydas ir Chvalas ar Traidenio broliai 6 .
1 Studia, p. 267.
2 Istoki, p. 248:”Prièiom v takoi stepeni, èto nie obèiestviennyje potriebnosti diktovali formy
vedienija voiny, a struktura samovo obèiestva byla podèiniena potriebnostiam voiny”.
3 Poczàtki, p. 151.
4 Studia, p. 171; Gediminas, p. 101-104.
5 Kryþiaus karai, p.97, 102.
6 PSRL. t.2, p. 195. ir sk.p. 871.

Kariaunø hierarchija uþtikrino kariauninkø verbavimo krypties vientisumà,
tuo uþkirsdama kelià lygiagreèiai formuotis vienai ar kelioms,
tolygioms ar subordinuotoms kariaunoms. Treniotos atvejis rodo ir silpnàsias,
ir stipriàsias ankstyvosios monarchijos puses.
Vieno valdþios ðaltinio, paremto vienos kariaunos dominavimu,
iðsikristalizavimas sutelkë galià dinastijos ir valdovui artimiausiø þmoniø
rankose ir kartu nutildë genties sueigose kilmingøjø, galëjusiø manipuliuoti
liaudimi, kuri neturëjo sugebëjimo valdytis, tuo labiau valdyti, balsà
7 . Galbût ðiuos pokyèius galime sieti su pirmuoju liaudies nuginklavimo
etapu. Nuginklavimas nesuprastinas paþodþiui: niekas ið bendruomenininkø
jø turimø ginklø neatiminëjo, tai reiðkë, kad jø kaip pavaldiniø
padëtis nesikeièia. Didþiojo kunigaikðèio kariauna ágauna persvarà, garantavusià
jai vieðëjimà, nestabdomà pasiprieðinimo pavojaus. Senasis atvykusio
kunigaikðèio paprotys virto posëdþio prievole: “apdovanoti” yra
bûtina. Grobio þygis praranda bûtinybës akcentà, kai grobis yra namuose,
o ne sveèiuose. Valdovo dispozicijai priklausantys iðtekliai uþtikrina nuolatinës
ir gausios kariaunos iðlaikymà, kuri savo ruoþtu laiduoja iðtekliø
srauto nenutrûkstamumà. Atsirado galimybë ávesti “naujoves” transformuojant
“senovæ”.
Prievoliø ávedimas yra tiesiogiai susijæs su feodalinës paðauktiniø
kariuomenës valdovo formavimusi. Kario iðëjimas ið kariaunos dël amþiaus,
vedybø ir panaðiø prieþasèiø buvo pasitraukimas ið aktyvaus karinio
gyvenimo ir sugráþimas á aplinkà, ið kurios iðeita.Paðauktinë kariuomenë
rëmësi pamatu, garantuojanèiu kario pasirengimo lygá nepriklausomai
nuo jo asmeniniø santykiø su valdovu. Didþiojo kunigaikðèio asmeninei
kariaunai bûdingi keturi klasikinës kariaunos bruoþai. Tuo tarpu pavaldþioms
kariaunoms valdovo atþvilgiu stigo bendro gyvenimo prie vieno
þidinio bruoþo, taèiau tiesioginio vado atþvilgiu jos turëjo visus keturis
aukðèiau minëtus bruoþus. Èia turime reikalà su iðsklaidytos kariaunos
reiðkiniu 8 . Valdovui pavaldþiø kariaunø lokalizacijos vieta buvo atskiros
pilys, ið kuriø buvo vykdoma jo valdþia 9 . Dël ðios prieþasties tokios kariaunos
yra vadinamos vietininkø kariaunomis. Didþiajam kunigaikðèiui
atsakingas vietininkas rûpinasi pilies iðlaikymu ir funkcionavimu. Keliau-
7 Studia, p. 169.
8 Poczàtki, p. 170.
9 Miskiewicz B. Podstawowe etapy rozwoju polskich sil zbrojnych do polowy XV mieku/SMHW.
1982. t. 25, p. 54.
37

janèios kariaunos nereguliariai renkamas posëdis virsta stacija, nustatyto
kiekio ir kitø gërybiø duokle, valstieèiø suveþama á pilá 10 .
Dël raðytiniø XIII a. ðaltiniø, lieèianèiø rytø Lietuvà, stokos bandykime
pasekti didþiojo kunigaikðèio piliø formavimosi proceso Panemunëje
pëdsakais. Þinome, kad Lietuvos didysis kunigaikðtis tiesiogiai valdë
pietø ir pietryèiø Lietuvà - domenà, Ðiaurës Lietuva ir Panemunë
pripaþino jo nominalià virðenybæ, o Þemaitija tik pakluso. Vadinasi, Panemunës
regionas gentinës organizacijos vienvaldiðkumo áveikimo problemos
atþvilgiu yra informatyvus.
Apie XIII a. vidurá per karus su Lietuvos didþiuoju kunigaikðèiu
iðnyko þemaièiø kunigaikðèiai ir þemiø valdymà perëmë vietinë diduomenë.
Kadangi tarpusavyje diduomenë sutarë, jos aktyvø pasiprieðinimà iðorës
pavojui liudija, tarkim, Durbës ir kitos pergalës prieð Kryþiuoèiø
Ordinà. Taèiau valdymo, paremto sutarimu, paþeidþiamumas yra liûdnai
pagarsëjæs. Ðtai áþeistas Peluþis uþtarimo kreipësi á kryþiuoèius ir su jø
pagalba atkerðijo uþ skriaudà, praþudydamas septyniasdeðimt kunigaikðèiø
11 . Prieðininkø vidinës nesantaikos iðnaudojimo pasekmës gali bûti nebepataisomos.
Ragainës komtûras Liudvikas Libencelë nuolatiniais antpuoliais
privertë lietuvius, gyvenusius Nemuno pakrantëje nuo Neries
upës iki Lamatos þemës, mokëti duoklæ, o jo patraukti Þemaitijos kilmingieji
á kovà prieð Lietuvos karaliø kurstë paprastus þmones 12 . “Susigiedojimo”
uþuomazgos nuslopino didþiojo kunigaikðèio reakcijà. Tai siejama
su Gedimino pilies pastatymu Pagraudës valsèiuje ir vietininkø Mansto,
Sudargo ir Maþono veikla Þemaitijoje 13 . Atspara panaðiai grësmei
turëjo bûti piliø sistemø panemunëje ir prie Jûros upës sukûrimas. Kol
kas keletas þodþiø apie bendruomenines pilis.
Baltø genèiø teritorijà sudarydavo þemës, o pastaràsias - valsèiai.
Kiekviename valsèiuje bûdavo po vienà pilá. Ðiø piliø statyba, prieþiûra ir
gynyba buvusi visø bendruomenininkø reikalas. Ðiuos karius J.Jurginis
10 Ásigalëjimas, p. 178.
11 SRP, p. 149.
12RP, p.159:”...eciam nobiles per quos Semethia tunc regebatur, populum communem contra
regem Lethowinorum provocarent, sic quod pluribus vicibus convenerunt contra regem ad
bellum, ubi aliquando in uno conflictu centum vel CC vel plures ex ulraque parte caderent
intefecti”.
13 Gediminas, p. 16-18.
38

vadina bendruomenës nariais - pilënais 14 . Taikos metu, kas bûdavæ retas
reiðkinys, tokios pilys greièiausiai visiðkai iðtuðtëdavo. Pavojaus atveju
jose slëpdavosi apylinkës gyventojai. Valsèiaus sueigoje sprendþiami pilies
gynimo klausimai. Vienas kuris nobilis tam tikram laikui paskiriamas
atsakingu uþ pilá, paskui jo pareigos pavedamos kitam 15 . Tuo metu
pilyje galëjo bûti keli kilmingieji, kà remtø Sudargo sûnaus pakliuvimas
á nelaisvæ Draikai iðdavus Aukaimio pilá kryþiuoèiams 16 . Aukaimio pilies
iðdavikai Draika ir Svirtilas ar Pûtvës pilënas Spûdas tik kryþiuoèiø padedami
galëjo jiems “perduoti” pilis 17 . Ðie pilënai yra þemës kariuomenës
kariai.
Sàvoka “pilënai” (castrenses) yra alternatyvi, galinti reikðti ir pilyje
esanèius þmones, ir socialiná sluoksná 18 . Prûsø Rogovo pilaitës gynëjai
vadinami pilënais, lietuviø Kolainiø pilies águla - taip pat. Kokybiná
skirtumà galime suvokti, palyginæ organizaciná skirtumà su apraðytuoju
aukðèiau.
P.Dusburgietis apraðo lietuviø piliø saugojimo paprotá: tam tikrà
laikà, mënesá ar daugiau, pilis yra saugoma kariø, kurie keièiami kitø ir
t.t. 19 Šie kariai vadinami apsiginklavusiais (armigeros), o juos paskiria ne
genties sueiga, bet didysis Lietuvos kunigaikštis; suprantama, kad asmeniðkai
valdovas netvarkë kiekvienos pilies, tai buvo pavedama vietininkams.
Vietininkø ir jø artimø giminaièiø veikimas iðvien, kaip antai: Skaldonis,
Surmino brolis, þûsta laivø kautynëse ties Veliuona, Maþono brolis
gynë Þiesdytës pilá 20 , minëtas Sudargo sûnus remtø prielaidà, kad galbût
vietininkai - tai tam tikrø giminiø, ágavusiø ypatingà valdovo pasitikëjimà,
nariai. Lietuviø valdovo turtø valdytojas, patekæs á nelaisvæ, þa-
14 Ásigalëjimas, p. 89.
15 Plaèiau þr. Studia, p. 335-339.
16 SRP, p. 167.
17 PÞK, p. 250. ir 255.
18 Paðauktinës bruoþai, p. 64.
19 SRP, p. 174: “Consuetudo ista apud Lethowimos in custodia castrorum, que sunt in terminis
constituta, quasi communiter obsrvatur. Rex eorum ordinat aliquos armigeros ad custodiam
alicujus castri ad terminum unius mensis vel amplius, quo completo recedunt, et alii seperveniunt
ad custodiam supradictam”.
20 PÞK, p. 263 ir Gediminas, p. 17.
39

dëjo kryþiuoèiams, prisiekdamas galva, perduoti Gardino pilá 21 . Kryþiuoèiai
uþ savo patiklumà, koká rodydavo Draikai ar Svirtilui, patys vos nesumokëjo
gyvybëmis. Surminas, Kolainiø pilies seniûnas (capitaneus), vadovauja
pilënams, kuriuos P.Dusburgietis vadina “karingais vyrais” (viri
bellicosi) 22 . Daþnai vartojami epitetai “geriausieji”, “rinktiniai”, “stiprûs”,
“prityræ”, apibûdinantys tiek piliø gynëjus, tiek þygiuojanèius á prieðo
teritorijà, yra taikomi tiems patiems kariams. Kaip galime spræsti ið Vytenio
ásiverþimo su 800 kariø á Lenkijà, tai buvo jo asmeninës kariaunos
grobio þygis 23 . Tuo tarpu Voplaukio mûðyje jo kariuomenæ sudarë 4000
rinktiniø vyrø 24 . Pasakyti, kad ðiame þygyje dalyvavo ne vien asmeninë
didþiojo kunigaikðèio kariauna, nepakanka. Prisiminkime virðgentinës karinës
organizacijos sukûrimà.
Ragainës kontûras Konradas Ðtangë su nedaugeliu kariø þygiavo
Veliuonos pilies link. Kryþiuoèiai pasiuntë á prieká þvalgybà, kad iðtirtø
pilënø bûklæ (ut investigaret statum castrensium) 25 . Suþinojæ, kad visoje
pilyje pilna kariø, jie sutriko. Ko gero, ten jø buvo daugiau nei áprastai.
Kolainiø pilyje nuolat budëdavo 120, Bisenës - apie 80 kariø. Pilies águlos,
kuriai grësdavo antpuolis, perduotas pavojaus signalas sutraukdavo á
pagalbà kitø piliø gynëjus. Galbût taip galime suprasti sveèiø (hospites)
termino vartojimà, þymintá ne ðiaip sveèius - vargu ar kryþiuoèiams puolimo
metu rûpëtø tokius iðskirti, - bet kitø piliø águlos karius, esanèius
uþpultoje pilyje. Balgos komtûrui Henrikui Cutsvertui priartëjus prie
Veliuonos pilies, joje buvæ sveèiai smarkiai ánirðo ir ginkluoti metësi
persekioti 26 . Toliau aiðkëja, kad bent dalis sveèiø buvo raiteliai
21 SRP, p. 177: “Hoc tempore quidam Lethowinus, qui camerarius fuerat regis Lethowinorum
captus detinebatur in castro Balga, qui sub pena capitis sui obligavit se castrum Gartham
tradere in manus fratrum, si a vinculis solveretur. Cui fratres credentes... ipsum abire libere
permiserunt. Sed dum veniret ad regem, de his omnibus premunivit eum”.
22 SRP, p. 152.
23 SRP, p. 156.
24 SRP, p.176: “...Vithenus rex Lethovie .... cum IIII milibus virorum preelectorum intravit
terram Prussie”.
25 SRP, p. 157.
26 SRP, p. 155: “...et ordinatis insidiis fratres de Raganita cum suis armigeris erecto vexillo
processerunt ad dictum castrum, in quo tunc multi hospites fuerunt, qui, ex hoc multum
indignati, armata manu ipsos hostiliter sequebantur...” pastebimas tokiø águlø aktyvumas,
p. 152, 160, 172.
40

ið Aukaimio pilies. Kryþiuoèiai, staigiai nuþygiavæ minëtos Aukaimio pilies
link, ten susidûrë tik su pësèiaisiais kariais, nes, kaip paþymi P.Dusburgietis,
ðio valsèiaus raiteliai prieð vienà dienà buvo iðvykæ á Veliuonà,
iðgirdæ broliø sukeltà triukðmà 27 . Bûtent raiteliai yra kariø dalis, þygiuojanti
uþ savo valsèiaus ribø ar á prieðo teritorijà.
Tuo tarpu iðsiskiria trisluoksnë kariø hierarchija: tarp raiteliø – “rinktiniai”
kitø raiteliø atþvilgiu, pastarieji - “rinktiniai” pëstininkø atþvilgiu
28 . Mechanizmas, skiriantis bendruomenës karius raitelius ir karius pëstininkus,
ëmë veikti dël turtinës diferenciacijos, kurià didino ne atsitiktinis
praturtëjimas grobio þygyje, bet ilgalaikis karo ir darbo prievoliø vyraujantis
telkimasis besiformuojanèiuose socialiniuose sluoksniuose 29 . Darbo
ir karo prievoliø dualizams iðliko iki pat XVI a., taèiau pradiniame
etape socialinë poliarizacija 30 sàlygojo tarpinio sluoksnio gravitavimà á
besiformuojantá feodalø luomà arba á bûsimøjø baudþiauninkø klasæ. Pirmiesiems,
turtingesniesiems laukininkams darbo prievolës nebuvo didinamos
karo tarnybos sàskaita, be to, jie gaudavo dalá valdovo surenkamos
centralizuotos rentos 31 . Antrieji pakeldavo ant savo peèiø pirmøjø
iðlaikymo naðtà. Dël tokios socialinës konjunktûros buvæ kariauninkai
likdavo kariais, turtingesnieji laukininkai tapdavo jais, ir, bûtinai pabrëþtina,
raiteliø lygio kariais. Manyèiau, kariaunos átaka, nelikviduojanti giminystës
ryðiø svarbos, bet apibrëþianti erdvæ, kurioje galioja turto ir tarnybos
kategorijos, pasiekë bendruomenës organizacijos lygmená. Èia vien
prigimtis nedeterminuoja, kad koks þmogus gimæs ðiame pasaulyje, toks
bus ir aname 32 . Tai buvo pervalka, kuria á prigimtinio elito bûrá ásiliedavo
nebuvæ nobiliai pagal prigimtá, bet buvæ kariai pagal uþsiëmimà. Kariø
telkimà ið bendruomenininkø patvirtina Ordino marðalas H.Dusmeris,
dràsindamas saviðkius bûsimu mûðiu su tais, kurie nesiskiria nuo valstie-
27 Ten pat: “sed quia equites hujus territorii pridie iverut ad clamorem, quem fratres circa
castrum Junigedam excitaverant solum pedites sequebatur eos...”
28 Paðauktinës bruoþai, p. 63-64.
29 Ten pat, p. 44.
30 Ten pat, p. 59.
31 Gudavièius E. Lietuvos valstybës struktûra Gedimino laikais//Metai. 1992. Nr. 1 p.128.
32 SRP, p. 54:”Credebant enim, si nobilis vel ignobilis, dives vel pauper, potens vel impotens
esset in hac vita, ita post resurrectionem in vita futura”.
41

èiø, mat geriausieji lietuviø kariai þuvæ ties Bajerburgu 33 . Kariø gretos
taip pat buvo papildomos ið atleistiniø 34 .
Ðis procesas garantavo paðauktinës kariuomenës egzistavimà. Su
ja sietinas kavalerijos, kaip taktinio kariuomenës vieneto, atsiradimas;
þirgas tampa kovos priemone 35 . Vytenio kariuomenei 1311 m. ásibrovus á
Varmës vyskupystës þemes, kryþiuoèiai drásta jà uþpulti tik surinkæ pagrindines
jëgas 36 . Didesná karingumà lydëjo atitinkami organizaciniai pokyèiai,
kai ðalia atskirø þemiø 37 ar net piliø águlø 38 uþpuolimø tampa áprasti
valstybës masto þygiai 39 . Organizacija, perimdama pavieniø teritoriniø junginiø
lokalines tradicijas, buvo reali politinæ átakà uþtikrinanti jëga. Artëjantiems
su magistru Medvëgalio pilies vyresniesiems buvo aiðku, kad
jie nebus iðgelbëti, jei nebus apsaugoti nuo didþiojo kunigaikðèio pykèio
ir jëgos 40 . Taigi kryþiuoèiø paskirø teritorijø uþëmimo taktika buvo ðachuota
ir nuo uþkariavimø pereita prie ilgalaikio karo, kurio naikinamieji
metodai abiejø prieðininkø pasidarë panaðûs 41 .
33 LKK, p. 85 ir þr. Kariuomenës bruoþai, p.21. iðn. 83.
34 Wigandi, p. 184: Bayores et libertini terram vestant igne...”
35 Kariuomenës bruoþai, p.20.
36 Ten pat, p. 21.
37 SRP, p. 173: “Frater Voz...audiens quod Carsowite cum exercitu profecti essent contra fratres
de Memela...”
38 SRP, p. 154: “...fratres diverterunt iter suum versus castram Mederabam, de quo cristifideles
multa incommoda passi fuerunt.
39 SRP, p. 151 “...rex Lethowinorum cum octo milibus equitum intravit terram Sambiensem...”
40 Wigandi, p. 18: “eo tempore multi pagani maiores de Medwalgen tract ant cum magistro,
quod si eos a furore et potencia regis securare posset, omnes vellent ei obedire quia aliter non
possent salvari; et abierunt pagani at revertuntur in pristinum errorem, sicut canis rediens ad
vomitum”.
41 Ùowmianski H.Agresja zakonu krzyýackiego na Litwæ w wiekach XII-XV//Przeglàd Historyczny,
t.XLV. 1954, p. 348, 351.
42

I Š V A D O S
Darbo uþmojo iðeities taðkas - XIII a. pr. lietuviø gentinë karyba, o
chronologinë riba - XIII a. pab.-XIV a. pr., þyminti kokybiðkai naujos
paðauktinës kariuomenës formavimàsi. Visus faktus siejantis dalykas yra
valstybës susidarymo procesas. Iðskiriamos dvi ðio proceso dalys: laikas
prieð valstybës susikûrimà ir po jo, taèiau ne tiek chronologine, kiek tipologine
prasme. Pradiniame etape karinës energijos telkimo centrai buvo
du: visuotinis visø þemës vyrø ðaukimas kraðto gynybai ir kilmingøjø kariaunos,
kuriø pobûdis buvo ofenzyvinis. Kariaunai karinë veikla imanentiðka,
todël jai teikiamas pagrindinis dëmesys.
Þodþiais “karingumas kaip pyktis” gentinë lietuviø karyba apibûdinama
dël keliø prieþasèiø. Pirmiausiai á akis krenta grobio þygio visuotinumas,
su kuriuo genetiðkai yra susijusi to meto lietuviø karyba, pritaikyta
grobti. Netikëtas antpuolis ir staigus traukimasis buvo pagrindinë
taktika. Tokia taktika þymi svarbø momentà: kario ginkluotos kovos su
beginkliu vyravimà, o tai lemia, kad kaupiama patirtis yra labiau medþioklinë
negu militarinë. Patirties stoka paaiðkina kariø vengimà susidurti
akis á aká su ginkluotu prieðininku ir vangø kovojimà priverstiems
kovoti. Savos rikiuotës neturëjimas bûdavo atsveriamas pastangø suardyti
prieðo rikiuotæ, priverèiant já kautis jam nepalankiomis aplinkybëmis gaivaliðkose
kautynëse. Tokiø kovø gynybinis pobûdis ryðkus tada, kai ið anksto
pastebëjus atsivejanèius bûdavo apsikertama miðke.
Þygyje lietuviø kará galime pavadinti raiteliu, o mûðyje - pëstininku.
Vadinasi, þirgas visø pirma buvo transporto priemonë, o karys - raitas
pëstininkas.
Dël vokieèiø riteriø ordinø agresijos kintanti geopolitinë padëtis
bei vis intensyvesnë lietuviø karinë veikla kaimyniniuose kraðtuose daþnina
tiesioginá kariø susidûrimà su kariais. Bûtent ðiuo atveju reikia paminëti
rikiuotës uþuomazgà, kuriai pradþià davë pëstieji, nuo þirgø nulipæ
kariai, o jos paèios nedidelis manevringumas savo funkcija yra artimas
sukirstø medþiø uþtvarai. Vyraujantis raiteliø vaidmuo ir toliau - bëganèio
prieðo persekiojimas.
Glaudus karo susijimas su kasdienybe þymi menkà karo dimensijos
iðsikristalizavimà, jos susipynimà su paproèiais, apeigomis ir pan. Tradicinæ
visuomenæ persmelkianti maginë pasaulëjauta buvo naði dirva alogiðkai
karo - tarsi likimo spëjimo - eigai, kurio kilimo ðaltinis bûdavæs kraujo
43

kerðtas, agresyviai akcentuota kalëdojimo, medþioklës ar vogtiniø vestuviø
lytis. Iðcentriniø tendencijø slopinimo mechanizmas buvo kuriamas
dvejopai: kuriant hierarchinæ kariaunø struktûrà ir nuginkluojant liaudá.
Kariauna buvo átampos tarp priklausymo giminei ir iðtikimybës
vadui þidinys. Kariauninkø telkimo principas buvo kraujo arba dirbtinë
giminystë. Mindaugas, savo valdþià átvirtindamas karine jëga, padarë
ryþtingà þingsná dirbtinës giminystës primato iðkëlimo prieð kraujo giminystæ
ir sugebëjo asmeninëje kariaunoje susieti giminës solidarumà
ir tarniðkà paklusnumà. Valdovas ir karvedys susilieja á vienà asmená,
kurio padëtis pakeièiama mirties, bet ne genties sueigos. Ðitaip buvo
uþkirsta galimybë kurtis lygiagretiems valdþios þidiniams. Kitø kunigaikðèiø
kariaunos privalëjo paklusti ir áeiti á didþiàjà kariaunà. Konstatuodami
kariaunà perþengus tiesioginio asmeniðkumo savybæ, susiduriame
su iðsklaidytosios kariaunos atveju. Didþioji kariauna buvo valdovo patikëtiniø
rinkimo arena. Ið jos kilo vietininkai, didþiojo kunigaikðèio
valià vykdæ reziduodami atskirose pilyse.
Kariaunø hierarchijos nusistovëjimà galime sieti su pirmuoju liaudies
nuginklavimo etapu, kai jos kaip pavaldiniø klasës dalia tampa nebeatðaukiama.
Antrasis nuginklavimo etapas susijæs su paðauktinës kariuomenës
formavimusi.
Kariaunos principas, transcenduojantis prigimties ribas, pasiekë bendruomeninës
organizacijos lygmená, pradëdamas skirti karo ir darbo prievoles,
kuo buvo padarytas kokybinis raiteliø ir pëstininkø bendruomenininkø
skirtumas. Ði skirstymo sistema garantavo piliø su nuolatinëmis
pilënø águlomis funkcionavimà, ribojantá vietiná partikuliarizmà, taip pat
kavalerijos atsiradimà.
Karingumas kaip jëga ima ágyti kontûrus.
Kryþiuoèiø Ordino sustojimà ties Nemunu lëmë ne valsèiaus ar þemës,
bet valstybës masto organizacijos veikimas.
44

Rašytiniai šaltiniai
Scriptores rerum prussicarum. Leipzig, 1861. Bd. I (SRP)
Prûsijos þemës kronika, V., 1985.
Geneich Latvijskij. Chronika Livonii. M., L., 1938. Henrici Chronicon
Livoniae (HCL).
Livonijos kronikos. V., 1991.
Eiliuotoji Livonijos kronika (ELK). Lietuvos Istorijos instituto vertimas
á lietuviø kalbà; maðinraðtis.
Chronicon seu Annales Wigandi Marburgensis; ed J.Vooigt et
E.Raczynski, Poznaniae, 1842.
Liv-Esth-Gurlandisches Urkundenbuch nebst Regesten, Herausgeben
von Dr. Fr. G. von Bnge, Bd.I, Reval, 1853.
Tacitas P.K. Rinktiniai raštai. V., 1972.
Iordan. O proischoþdienii i diejianijach gietov. M., 1960.
Drievnie - anglijskaja poezija. M., 1982.
PSRL - Polnoje sobranije Ruskich Lietopisei (PSRL), t. 1, 1927, t.
2 1843, t. 3 1841, t. 4 1915, t. 4 1917, t. 7 1856, t. 10 1965, t. 15 1863.
L i t e r a t û r a
Lietuviø karas su kryþiuoèiais. V., 1964.
Ascikas K. Lietuviðkas skydø tipas//Mokslas ir gyvenimas. 1978, Nr.
12, p. 26.
Baldþius J., Vogtinës vestuvës - “Darbai ir dienos”, IX, K., 1940.
Batûra R. Lietuviðkos taktikos reikðmë Þalgirio mûðyje. //Acta Historica
Universitatis Klaipedensis. Nr.1. V., 1993, p. 65-77.
Dubonis A. Du ðimtai pskovieèiø Saulës mûðyje. //Lithuanistica
1990. Nr. 1, p.13-23.
Ekdahl S. Jono Dlugoðo “Prûsø vëliavos” Þalgirio mûðio ðaltinis.
V., 1992.
Gudavièiaus E. Kryþiaus keliai Pabaltijyje ir Lietuva XIII amþiuje.
V., 1989.
Gudavièius E. Dël lietuviø þemiø konfederacijos susidarymo laiko.
// Istorija. Nr.24. V., p. 12-29.
Gudavièius E. Lietuvos valstybës susidarymo reikðmë Vokietijos
“verþimesi á Rytus”. // Lituanistica. 1990. Nr.3, p. 21-29.
45

Gudavièius E. Lietuvos valstybës struktûra Gedimino laikais. // Metai.
1992. Nr.1, p. 125-129.
Gudavièius E. Kelios pastabos apie lietuviø taktikà Þalgirio mûðyje.
// Karo archyvas. Nr.13, p. 34-43. V., 1992.
Gudavièius E. Lietuviø paðauktinës kariuomenës organizacijos
bruoþai. // Ten pat, p. 43-118.
Ivinskis Z. Lietuvos istorija. V., 1991.
Jurginis J. Baudþiavos ásigalëjimas Lietuvoje. V., 1962.
Kuèinskas A. Kæstutis. V., 1988.
Maþeika R. Prekyba ir taika mirtis zonoje. LKMA. V., 1993. t. 14.
Nikþentaitis A. Gediminas. V., 1989.
Nikþentaitis A. XIII-XV a. Lietuviø kariuomenës bruoþai. // Karo
archyvas. Nr.13, p. 3-34. V., 1992.
Nikþentaitis A. Raðytiniai ðaltiniai apie lietuviø piliø sistemà 13 a.
pabaigoje - 14 a. pradþioje // MADA. 1986. t. 3. (96), p. 51-62.
Nikþentaits A. Lietuviø ir þemaièiø santykiai 1283-1309 metais. //
Mokslas ir gyvenimas. 1987. Nr.12, p. 13-15.
Aðcik K. O szyku bojovym baùt?w // Studia i materialy do historii
wojskowošci (SMHW). 1970. t. 16.
Ùowmianski H. Studia nad Dziejami Wielkiego Ksiæstwa Litewskiego.
Poznan. 1983.
Ùowmianski H. Poczàtki Polski. 1970. t. 4.
Ùowmianski H Agresja zakonu krzyzackiego na Litwe w wiekach
XII-XV. // Przegland Historyczny. T. XLV. 1954.
Ùowmianski H Prusy - Litwa - Krzyzacy. W., 1989.
Miúkiewicz B. Podstawowe etapy rozwoju polskich siù zbrojnych do
poùowy 15 wieku. // SMHW. 1982. t. 25.
Paszkiewicz H. Jagiellonowie a Moskwa. t. 1. W., 1933.
Sikorski J. Zarys historii wojskowoúci. W., 1972.
Wiliñski K. Walki polsko-pruskie w X-XIII w. Ù?dz, 1984.
Zajàñczkowski S.M. Udziaù ludnoúci wiejskiej w polskiej wojskowðci
do poùowy 15 stulecia. // SMHW. 1984, t. 27.
Christiansen E. The Northern Crusades. Minneapolis, 1980.
Keen M. Chivalry. London. 1984.
Mimford L. The City in History. N.Y. 1989.
Rowell S.C. between Lithuania and Rus’: Dovmont Timofey of
Pskov, his life and cult. //Oxford Slavonic.
46

Papers. Nex series XXV. 1992.
Urban W. The Baltic Crusade. Dekab, 1975.
Urban W. The Samogitian Crusade. Chicago, 1989.
Der Deutsche Orden, von M.Tumler unter Mitarbeit von A.UDO.
Marburg, 1981.
Contamine P. La Guerre au Moyen Age. Paris, 1992.
Delbruck H. Istorija voennogo iskustva v ramkach politièieskoj istorii.
T.3. M., 1933.
Kardini F. Istoki sriedniekovogo rycarstva. M., 1987.
Kirpiènikov A.N. Voennoje dielo na Rûsi v XIII-XV v. M., 1976.
Pašuto V.T. Obrazovanije Litovskogo gosudarstva. M., 1959.
Huizinga I. Homo ludens. M., 1992. Braudel F. Vriemia mira. T.3,
M., 1992.
Duby G. Evropa v sriednijie vieka. Smolensk, 1994.
47

48
Rusijos kariuomenës kariai lietuviai
vokieèiø belaisviø stovyklose Pamaryje
(Tucholëje ir Czerske) 1914-1918 metais
Zbignevas Karpus (Zbigniew Karpus)
Pirmojo pasaulinio karo metu á vokieèiø bei austrø-vengrø nelaisvæ
pateko daug Rusijos armijos kareiviø. Nors nëra tiksliø duomenø, manoma,
kad vien á vokieèiø nelaisvæ buvo patekæ daugiau negu 2 milijonai caro armijos
kariø: ukrainieèiø, lenkø, lietuviø, Vidurinës Azijos tautø atstovø ir kitø.
Iki ðiol ði itin ádomi ir svarbi sritis istorinëje literatûroje nebuvo iðsamiau
nagrinëjama. Pvz., Ukrainoje ukrainieèiø belaisviø gyvenimà belaisviø stovyklose
Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje ir Èekoslovakijoje Pirmojo pasaulinio
karo metu ir vëliau (1918-1924 m. laikotarpiu) imta tyrinëti tik prieð
keletà metø. Taèiau rusai, kaip lenkai ir, manyèiau, lietuviai, ðiais dalykais
nesidomi. Mano manymu, ðie tyrimai reikalingi, nes apima dideles kariø
grupes, be to, tai ámanoma padaryti, nes yra iðlikusiø dokumentø ið ávairiø
belaisviø stovyklø, árengtø teritorijose, kurios po 1918 m. ir po 1945 m. atiteko
Lenkijai. Ar svarbios ðios problemos ir kiek jos gali net ðiuo metu turëti
átakos mûsø regiono ðaliø politiniams santykiams, matyti ið nuolat (nuo seno)
girdimø aukðèiausiø Rusijos valdþios organø kaltinimø dël blogo elgesio
su bolðevikais, patekusiais á lenkø nelaisvæ.
Pirmieji rusø belaisviai á vokieèiø stovyklas po pralaimëtø kovø Rytprûsiuose
(1914 m. rugpjûtis-rugsëjis) pateko jau 1914 m. rudená. Tuo
metu, deja, nepatikrintais Rusijos ir Vokietijos duomenimis, á nelaisvæ
pateko apie 135 tûkstanèius caro armijos kariø. Tai buvo labai didelis
skaièius. Vëlesniø metø kovos padidindavo belaisviø kieká. Vokieèiai nesitikëjo,
kad kovos Rytø fronte prasidës taip greitai ir bus tokios intensyvios.
Todël jie nebuvo pasiruoðæ priimti tiek belaisviø per trumpà laikà.
Neturëjo patalpø, kur bûtø galima sutalpinti tiek þmoniø. Reikëjo statyti
naujas stovyklas. Nuo 1914 m. rudens tai darë patys belaisviai. Jie dirbo
sunkiomis klimato, vietos, sanitarinëmis sàlygomis, blogai maitinami. Dël
ðiø prieþasèiø daug jø mirdavo.
Rytprûsiø kovø metu á nelaisvæ patekusiems caro armijos kareiviams
vokieèiai pirmiausia ëmë statyti stovyklas Gdansko pamaryje (vokieèiø Vakarø
Prûsijos provincijoje): Tucholëje, Czerske ir Gdanske. 1915 m. pra-

dþioje rusø belaisviams buvo árengtos naujos stovyklos: Strzaùkowe (galëjo
gyventi apie 30 tûkst. þmoniø), Szczypiorne (20 tûkst. þmoniø), Bytowe
bei Rytprûsiuose (Varmijos Lidzbarke ir Arys-Orzysze).
Gdansko Pamaryje, Gdansko stovykloje, maþdaug 8 tûkst. rusø karininkø
gyveno laivuose, priðvartuotuose prie kranto. Kitos dvi stovyklos
(Tucholëje ir Czerske) buvo skirtos þemesnio rango rusø belaisviams. Pirmoji
stovykla pradëjo veikti Tucholëje. Paèiø belaisviø pastatytose didelëse
þeminëse vienu metu galëjo gyventi apie 20 tûkst. þmoniø. Stovykla
uþëmë maþdaug 37 ha teritorijà, joje buvo antþeminiø barakø ir daugiau
negu 200 þeminiø. Panaðiai atrodë ir Czersko stovykla, kurioje vienu metu
galëjo gyventi taip pat apie 20 tûkst. belaisviø. Manoma, kad Pirmojo
pasaulinio karo metu vien Gdansko pamaryje buvo laikoma apie 40-50
tûkst. rusø belaisviø. Ið viso teritorijose, po 1918 m. áëjusiose á atkurtos
Lenkijos sudëtá, vokieèiø ir austrø-vengrø stovyklose buvusiø belaisviø –
caro armijos kariø – buvo daugiau negu 100 tûkst.
Rusø belaisviø gyvenimo sàlygos vokieèiø stovyklose buvo sunkios.
Daug þmoniø grûdosi maþame plote, o tai lëmë uþkreèiamø ligø epidemijø
protrûkius. Daug belaisviø mirë. Iðlikæ dokumentai rodo, kad vien dviejose
Pamaryje veikusiose stovyklose (Tucholëje ir Czerske) Pirmojo pasaulinio
karo metu mirë 4622 rusø belaisviai (ið jø tik 15 karininkø): Tucholëje –
1370 ir Czerske – 3252. Daug iðlikusiø belaisviø prisiminimø bei archyviniø
ðaltiniø kalba apie sunkià belaisviø padëtá vokieèiø stovyklose. Kadangi
karas vis tæsësi, vokieèiai, belaisviø laimei, susidomëjo jø darbo jëga. Todël
daug belaisviø pavieniui arba grupëmis buvo perkelti dirbti á þemës ûká
(dvarus) arba á gamyklas. Dël to jø padëtis visais atþvilgiais pagerëjo. Kartu
sumaþëjo belaisviø mirtingumas.
Vakarø fronte 1918 m. lapkrièio 11 d. pasiraðius paliaubas, baigësi
Pirmasis pasaulinis karas ir rusø belaisviai, buvæ vokieèiø stovyklose, ëmë
gráþti namo. Jø kelias ëjo per atgimstanèios Lenkijos valstybës teritorijà.
Vien 1918 m. lapkrièio-1919 m. sausio mënesiais per Lenkijos teritorijà á
Rytus sugráþo apie 300 tûkst. rusø (daugiausia tai buvo belaisviai ir priverstiniø
darbø darbininkai).
Kaip jau minëta, istorikai, taip pat ir rusø, Pirmojo pasaulinio karo
rusø belaisviø tema nesusidomëjo. Be kitø prieþasèiø, ðià padëtá galëjo
lemti ir iðlikusiø archyviniø ðaltiniø bûklë. Deja, nei Lenkijos, nei Vokietijos
archyvuose neiðliko belaisviø, laikytø ávairiose belaisviø stovyklose,
sàraðø. Jie padëtø tiksliai nustatyti á vokieèiø nelaisvæ patekusiø kariø
49

skaièiø bei caro armijos kariø tautybæ. Be gausiø belaisviø prisiminimø,
iðliko kai kuriø stovyklø – Tucholës, Czersko ir Strzaùkowo – mirusiø belaisviø
ir stovyklø kapinëse palaidotø asmenø sàraðai. Ðiuo atþvilgiu ypaè
iðsamûs Tucholës ir Czersko stovyklø mirusiøjø belaisviø sàraðai, kuriø
keli egzemplioriai ir saugomi valstybës archyvuose bei vietinëse civilinës
bûklës aktø suraðymo ástaigose.
Iðlikusios mirusiøjø knygos teikia vertingos medþiagos tyrinëjimams,
jos leidþia, pvz., tirti Rusijos armijos tautinæ sudëtá. Tokio pobûdþio lyginamiesiems
tyrinëjimams ypaè naudingos tos knygos, kuriose nurodoma
ne tik mirusio belaisvio gimimo data ir vieta, bet ir dalinio, kuriame jis
tarnavo, numeris. Ðiø duomenø tyrinëjimas, ypaè panaudojant naujausias
kompiuterines programas, padës kiek ámanoma tiksliau nustatyti mirusiø
belaisviø tautybæ ir daliná, kuriame jie tarnavo. Tokie tyrinëjimai
galimi ir reikia jø imtis dar ir dël to, kad taip nuo uþmarðties iðgelbëtume
nelaisvëje mirusius. Mirusiøjø sàraðø knygø bûklë prasta, artimiausiu metu
jos gali galutinai sunykti.
Kas be ko, tyrinëjimams reikia laiko ir nemaþø lëðø. Problemø kyla
ir dël duomenø apie mirusius belaisvius uþraðymo bûdo. Raðoma buvo
ranka, labai neaiðkia raðysena. Uþraðams perskaityti reikia laiko ir daug
patirties. Vokieèiø pareigûnai darydami áraðus taip pat nesilaikë nuoseklumo.
1914-1915 m. prie belaisviø gimimo vietos nurodyta gubernija, vëliau
tik bendruomenë (administracinis vienetas), kurios teritorijoje buvo
tam tikra vietovë. Tai sudaro papildomø sunkumø, nes reikia gerai iðmanyti
sudëtingà Rusijos gubernijø administraciná padalijimà. Neaiðkumø
nelieka, jeigu belaisvis buvo kilæs ið didelio miesto, pvz., Vilniaus, Kauno
ar Varšuvos ir t. t.
Iðanalizavus Tucholës ir Czersko stovyklø mirusiø belaisviø sàraðø
knygas, iðaiðkëjo, kad kiekvienoje ið ðiø stovyklø mirë po kelias deðimtis
caro armijos kariø, gimusiø Suvalkø, Kauno ir Vilniaus gubernijose (Vilniuje,
Kaune, Trakø paviete). Tai belaisviai, kuriø gimimo vietà lengva nustatyti.
Be to, kaip minëjome, ðalia daugelio mirusiø belaisviø pavardþiø
nurodoma tik vietovë ir bendruomenë. Tik tikëjimas ir pavardës skambesys
rodo, kad jie galëjo bûti (sàlygiðkai) lenkai arba lietuviai. Tolesni tyrimai
leistø tiksliau nustatyti jø tautybæ ir skaièiø. Atsiþvelgiant á stovyklose mirusiø
belaisviø skaièiø ir belaisviø, kilusiø ið trijø minëtø Rusijos gubernijø,
skaièiø, galima manyti, kad Pirmojo pasaulinio karo metu Tucholës ir Czersko
stovyklose buvo po kelis ðimtus (apie 1000) belaisviø lietuviø arba lenkø.
50

Ðie tyrimai Torûnëje tik prasideda. Turiu vilties, kad prie ðio darbo
prisijungs ir lietuviø istorikai, o tai paspartintø tyrinëjimus ir palengvintø
pastangas nustatant tikslesná belaisviø – lietuviø ir lenkø, – mirusiø ir
laikytø vokieèiø nelaisvëje Pamario kraðte, skaièiø. Mûsø bendra istorija
rodo, kad nustatyti tautybæ yra labai sudëtinga, todël reikia bendrø lenkø
ir lietuviø tyrinëjimø.
Šaltiniai:
Tucholës Civilinës bûklës aktø suraðymo ástaigos archyvas, Dokumentai
apie Tucholës stovykloje mirusius belaisvius 1914-1919 m.
Valstybës Archyvas Bydgoszcziuje:
Pamario vaivadijos valdyba Torûnëje (1920-1939), Karinio laidojimø
biuro pranešimai, syg.: 24276, 24277, 24283, 24289, 24312, 24313,
24317, 24357, Dokumentai, susijæ su rusø belaisviø gyvenimu Tucholës ir
Czersko stovyklose.
Tucholës pavieto seniûnija (1920-1939), syg.:704, Dokumentai apie
Pamaryje mirusius belaisvius 1914-1921 m.
Tucholës kraðto valdyba [Landratura] (1939-1945), syg.: 55, Tucholës
stovykloje mirusiø belaisviø sàraðai 1914-1919 m.
51

52
PIRMIEJI LATVIJOS KARINIAI DALINIAI
Juris CIGANOVAS (Juris Ciganovs)
istorijos magistras
Latvijos Respublika buvo paskelbta 1918 m. lapkrièio 18 d. Tada
bûsimosios valstybës teritorija tebebuvo okupuota vokieèiø kariuomenës,
byrëjo Rusijos, Vokietijos ir Austrijos-Vengrijos imperijos. Ávykiø liudininkai
ir tyrëjai vëliau pripaþino, kad „buvo atëjæs graþiø iliuzijø metas”
1 . Tai buvo matyti ið JAV prezidento V. Vilsono keturiolikos punktø
deklaracijos – laisvë visoms tautoms nepriklausomai nuo jø dydþio 2 .
Nepriklausomos Latvijos valstybës idëjos puoselëtojai Latvijos tautinei
tarybai (Latvijas Tautas padome), ákurtai dienà prieð paèios valstybës
paskelbimà, t.y. 1918 m. lapkrièio 17 d., tuo metu maþiausiai rûpëjo jaunos
respublikos gynyba. Politiniuose LTT planuose tebuvo numatyta sukurti
Tautos ðauktiniø karines pajëgas 3 .
Ákûrus Latvijos Respublikà, jos Laikinoji vyriausybë neskubëjo formuoti
Latvijos kariniø daliniø. Latvijos teritorijoje faktinë valdþia priklausë
vokieèiø kariuomenei, kuri pagal Kompjeno paliaubø sutartá buvo
dislokuota kaip apsauga nuo galimo bolðevikø prasiverþimo á Vakarus.
Taèiau po 1918 m. lapkrièio revoliucijos vokieèiø armija pradëjo greitai
irti. Sulauþydama Bresto taikos sutartá, lapkrièio 25 d. Sovietinës Rusijos
Raudonoji armija ëmë pulti Latvijà. Drauge su raudonarmieèiais á Latvijà
gráþo ir legendiniai latviø ðauliai, kuriø dauguma tuo metu jau buvo
paveikti bolðevikø agitatoriø. Nenutuokdami apie tikràsias Latvijos Respublikos
atsiradimo aplinkybes, ðauliai buvo ásitikinæ, jog eina á kovà prieð
vokieèius. Savo ruoþtu dauguma Latvijos civiliø, iðvargintø penkerius metus
trukusio karo, karinës ðlovës gaubiamuose ðauliø pulkuose matë iðvaduotojus
ið vokieèiø okupacijos. Nestabilumas šalies viduje ir uþ jos ribø
1 Krîpçns A. “Kalpaka bataljons un Baloþa brigâde”. – Red. K. Freimanis. Pronted by Mintis
Pty. LTD., Belmore, N.S.W. Australia, [b.g], 13. lpp.
2 Seskis J. “Latvijas valsts izcelðanâs pasaules kara notikumu norise. Atminas un apcerçjumi
(1914.-1921.)” – R.: balta, 1991.-153. lpp.
3 Freivalds O. “Latvijas politikâs partijas 60 gados”. – Kopenhâgena, 1961,-61. lpp.

skatino L. Ulmanio vadovaujamà Laikinàjà vyriausybæ pradëti kurti nacionalinius
dalinius.
Gynybos ministerija buvo ásteigta lapkrièio 22 d. Ministru gruodþio
6 d. paskirtas advokatas J. Zalitis, buvæs Rusijos Valstybës Dûmos
deputatas 4 .
Dar nepaskelbus nepriklausomybës, kai kuriuose miestuose ir valsèiuose
latviai, buvæ caro armijos karininkai, pradëjo organizuoti savisaugos
bûrius kovai su plëðimais ir niokojimais, kuriø vis daugëjo didëjant
moralinei okupacinës vokieèiø kariuomenës degradacijai. Pavyzdþiui, tokiomis
aplinkybëmis susidariusiame Cësiø miesto ginkluotame dalinyje
tarnavo 30-40 karininkø 5 .
Gynybos ministras J. Zalitis, suprasdamas, kad vien savo jëgomis
ministerija nepajëgi suorganizuoti stambiø kariniø junginiø (dideliø problemø
kilo dël aprûpinimo amunicija ir ðaudmenimis, kuriø Latvijos vyriausybë
paprasèiausiai neturëjo), gruodþio 7 d. Laikinosios vyriausybës
vardu sudarë sutartá su Vokietijos vyriausybës ágaliotiniu Latvijoje A. Vinnigu
dël ðauktiniø kariuomenës (Landeswehr) kûrimo ir sudëties 6 .
Sutartyje buvo numatyta suformuoti 26 kuopas ir 6 artilerijos baterijas
pagal nacionaliná principà: 18 latviø, 7 vokieèiø, 1 rusø kuopas,
taip pat 3 latviø ir 2 vokieèiø artilerijos baterijas. Pabaltijo vokieèiai, likæ
iðtikimi Vokietijai, galëjo stoti á Landesverà. Planuota suformuoti karinius
junginius, kuriuose ið viso tarnautø 6000 savanoriø. Kuriamos kariuomenës
– vadinamojo Pabaltijo Landesvero – vadu buvo planuojama
paskirti neutralios valstybës karininkà, taèiau galiausiai juo tapo vokieèiø
kariuomenës majoras Ðaibertas 7 .
Savanoriams verbuoti Latvijos teritorija buvo suskirstyta á keturias
apygardas: Rygos, Vidþemës, Kurðo, Latgalos 8 . Gynybos ministerija pradëjo
formuoti karinius dalinius. Pagal sutartá stojimas á Landesverà buvo
savanoriðkas, iðskyrus Rygà, kur gruodþio 17-20 d. paskelbus karininkø ir
4 Latvijas Valsts Vçstures arhîvs (LVVA), 1468.f, 1. apr., 1.1., 1.lp.
5 “2. Ventspils kâjnieku pulka izd., 1936.-12.lpp.
6 LVVA., 1899.f., 2.apr., 278.l., 10.-14.lp.
7 Bçrzinð V., Bambâls A. “ Latvijas armija”. – Rîga: Zinâtne, 1991.-8.lpp.
8 “Mûsu armija tapðanâ, valsts izcînîèanâ un tagadçjos sasniegumos”. – Rîga: a/s Golts un
Jurjâns, 1929.-23.lpp.
53

instruktoriø mobilizacijà buvo sutelkta 300 kariðkiø 9 . Jau nuo gruodþio 3
d., vadovaujant kapitonui (vëliau generolui ir gynybos ministrui) J. Balodþiui,
pradëtas formuoti „instruktoriø rezervas” 10 . Tai buvo pirmasis latviø
karinis junginys. Spartus Raudonosios armijos puolimas ið Rytø sutrikdë
latviø daliniø formavimà Latgaloje ir Vidþemëje. Cësiuose kuopa
buvo formuojama gana sklandþiai. Nepaisant to, kad per trumpà laikà á
kuopà savanoriais ástojo apie 300 þmoniø, dauguma jø artëjant raudoniesiems,
teisindamiesi ávairiomis prieþastimis, iðsiskirstë po namus. Vis
dëlto gruodþio viduryje Cësiø kuopoje tarnavo 60-70 þmoniø 11 .
1918 m. gruodþio 20 d. gynybos ministro J. Zalièio ásakymu Nr. 13
tà paèià dienà suformuotos Atskirosios (Studentø) kuopos vadu paskirtas
kapitonas N. Grundmanis 12 . Dar oficialiai neákûrus ðios kuopos, patriotiniø
jausmø vedini studentai ir gimnazistai stojo á latviø karinius
dalinius. Lapkrièio pabaigoje studentai pradëjo rinktis Latviø visuomenës
namuose, kur ruoðësi karo tarnybai. Visi savanoriai priklausë Latvijos
studentø korporacijoms: SELONIJA, TALAVIJA, FRATERNITAS
MOSCOVIENSIS, LETONIJA, LETGALIA 13 . Studentø kuopa buvo pirmas
karinis junginys, turëjæs vienodà uniformà: baltus puskailinius ir prancûziðkus
ðalmus „ADRIAN”.
Gruodþio mënesio antroje pusëje po gruodþio 17-19 d. mobilizacijos
Rygoje susiformavo dvi Latgalijos karininkø ir puskarininkiø kuopos.
Ið pradþiø jose tarnavo 250 þmoniø. Gruodþio 20 d. buvo patvirtinti trijø
Rygos apsaugos kuopø etatai.
Gynybos ministerija 1918 m. gruodþio 27 d. Rygos miesto centre
suorganizavo latviø kariniø daliniø – Studentø kuopos ir Instruktoriø
rezervo – paradà. Pirmà kartà karinës komandos skambëjo latviðkai 14 .
Provincijoje latviø daliniai formavosi labai vangiai ir nepatenkinamai.
Jelgavoje sutelkta 40 þmoniø, Tukume – 70 þmoniø, Liepojoje uþsiregistravo
80 buvusiø karininkø, taèiau á kariuomenæ jie nestojo 15 . Artëjant
Raudonajai armijai, dauguma jø iðsibëgiojo.
9 LVVA, 1468. f., 1.apr., 1.1. 15.lp.
10 “Pagaidu valdîbas vçstnesis”. – 1918.-23.dec.
11 “2. Ventspils kâjnieku pulks”, 26. lpp.
12 Apsardzîbas ministra pavçles. -1918.g., Nr.13.
13 Penikis M. “Latvijas armijas sâkums un cînas Latvijâ lîdz 1919. g. jûlijam”.- Rîga: 1932.-6.lpp.
14 “2. Ventspils kâjnieku pulks”, 26.lpp.
15 LVVA, 1468.f.1.apr.,280l., 1.lp.
54

1918 m. gruodþio 24 d. Laikinoji vyriausybë Rygoje ir Rygos apygardoje
paskelbë karininkø ir instruktoriø mobilizacijà. Vëliau valdþia
ryþosi skelbti visuotinæ mobilizacijà, turëjusià prasidëti 1919 m. sausio 3
d., taèiau jau buvo per vëlu. Baltijos Landesvere tarnavo 1050 þmoniø,
taèiau ið tikrøjø tinkamai paruoðtø kariø buvo daug maþiau 16 . Latviø tauta
dar netikëjo savo nepriklausomo valstybingumo idëja ir didþioji gyventojø
dalis latviø karinius dalinius laikë vokieèiø liokajais.
Nepalyginamai geriau vyko Pabaltijo vokieèiø mobilizacija. Okupacinë
vokieèiø valdþia jiems rodë didesná palankumà ir ið 8-osios vokieèiø
rezervinës armijos atsargø gausiai parûpino ginklø, uniformø ir maisto
atsargø. Ðie kariniai junginiai karo veiksmams buvo pasirengæ tinkamiau
uþ latviø dalinius. Taèiau ir jie negalëjo sulaikyti bolðevikø slinkimo
á ðalies gilumà. 1919 m. sausio 1 d. sutriuðkinus vokieèiø Geleþinæ brigadà
ir Landesvero dalinius ties Inèukalnu, Rygos likimas buvo nulemtas. Raudonosios
armijos artëjimas sustiprino latviø kariø netikrumo jausmà, padaþnëjo
dezertyravimas. Sausio 3 d. á Jelgavà pasitraukë Laikinajai vyriausybei
likæ iðtikimi maþdaug 200 kariø.
Sausio 5 d. vakare Valstybiniø ástaigø tarnautojai traukiniu iðvyko
ið Jelgavos á Liepojà. Saugodami vyriausybæ kartu su ja pasitraukë ir Atskirosios
(Studentø) kuopos kariai. Tà paèià dienà visi kiti latviø daliniai
buvo sujungti á Atskiràjá latviø batalionà, kuriam vadovavo papulkininkis
O. Kalpakas 18 . Batalionas áëjo á Landesvero sudëtá ir buvo pavaldus Landesvero
vadovybei. Batalionas traukdamasis pasiekë Ventos upæ, kur 1919
m. sausio 29 d. mûðiu ties Skrunda prasidëjo Latvijos vadavimas ið bolðevikø
jungo. Vasario 3 d. batalione tarnavo 276 þmonës (ið jø 245 áëjo á
kovinæ sudëtá) 19 . Po dviejø savaièiø atvyko pirmasis pastiprinimas – dalis
Studentø kuopos.
1919 m. pradþioje Laikinoji vyriausybë nutarë pradëti Latvijà vaduoti
ir ið ðiaurës. Laikinosios vyriausybës atstovas kapitonas J. Zemitanis
sausio 7 d. iðvyko á Revelá (Talinà). Jis turëjo sudaryti sutartá su estø kariuomenës
vadu pulkininku J. Laidoneriu, kad bûtø galima organizuoti
16 Bambâls A. “Apsardzîbas ministrijas pirmie sþoli latvieðu nacionâlâ karaspçka veidoðanâ” //
”Latvijas arhîvi”, 1998, Nr.1., 55.lpp.
17 “2. Ventspils kâjnieku pulks”, 35.lpp.
18 LVVA, 1515.f., 1.apr., 131.1., 1.lp.
19 turpat, 189.lp.
55

latviø kuopas Estijoje 20 . Sausio 26-28 d. Revelyje, Tartu, Pernu buvo mobilizuota
670 Latvijos pilieèiø. Estø karinëms pajëgoms iðvadavus ðiaurinius
Latvijos valsèius, mobilizacija vyko toliau 21 . Vasario 18 d. buvo iðleistas
ásakymas formuoti Valmieros 1-àjá pëstininkø pulkà. Kovo pabaigoje
latviø kariø skaièius ðiaurinëje Latvijoje pasiekë 2100 þmoniø. Kovo 31 d.
sukurta Ðiaurës Latvijos brigada, kuriai vadovavo J. Zemitanis.
Ðalies pietuose ir Kurþemëje, nepaisant ávairiø vokieèiø valdþios
trukdymø, didëjo Atskirojo latviø bataliono kariø skaièius. Kovo mënesá
vyko sëkmingas bataliono ir vokieèiø Landesvero daliniø puolimas.
Kovo 3 d. latviø daliniuose Kurþemëje tarnavo 947 þmonës, balandþio
mënesá – 1324.
Kovo 21 dienà Atskirasis latviø batalionas buvo performuotas á
brigadà. Po O. Kalpako mirties brigados vadu tapo J. Balodis 22 . Atskiràjà
latviø brigadà vadino Pietø brigada, kad atskirtø nuo Ðiaurës Latvijos
brigados. Abiejø brigadø dar laukë sunkûs mûðiai. Kiekvienà dienà didëjo
kariniø daliniø jëga. 1919 m. liepos 11 d. abi brigados buvo sujungtos á
vienà Latvijos armijà, kurios vadu tapo generolas D. Simonsonas 23 .
20 “4. Valmieras kâjnieku pulka vçsture”.–[b.v.]
21 LVVA, 1468.f.,1.apr., 131., 49.lp.
22 “2. Ventspils kâjnieku pulks”, 144.lpp.
23 LVVA. 3601.f., 1.apr., 4.1., 1.lp
56

KOVØ SU BOLÐEVIKAIS
IR BERMONTININKAIS ETAPAI
Doc. Vytautas Lesèius
Atkurtai Lietuvos valstybei nepaprastai sudëtingomis sàlygomis pradëjus
organizuoti savo ginkluotàsias pajëgas, 1919 metai buvo itin dideliø
iðbandymø metai. Jau metø pradþioje pirmiesiems savanoriams teko
stoti á þûtbûtinæ kovà su besiverþianèiais á kraðto gilumà bolðevikais, o tø
paèiø metø antroje pusëje - su bermontininkais.
Apie Lietuvos kariuomenës kovas su minëtais prieðais jau nemaþai
raðyta. Tarpukario Lietuvoje pasirodë daug ilgesniø ar trumpesniø straipsniø
“Karyje”, Mûsø þinyne”, “Karo archyve” ir kt. Tai daugiausia memuarinio
pobûdþio publikacijos, paskelbtos paþymint pirmàjá, o paskui ir
antràjá Nepriklausomos Lietuvos valstybës ir jos ginkluotøjø pajëgø gyvavimo
deðimtmeèius.
Vienas ið didþiausiø ir vertingiausiø darbø apie kovas dël Lietuvos
nepriklausomybës su bolðevikais ir bermontininkais pasirodë tik 1972 m.
Èikagoje (JAV). Jo autorius – tarpukario Lietuvos kariuomenës plk.ltn.
K.Aliðauskas 1 . Paþymint istorinæ ðio darbo vertæ, reikia pasakyti, jog jo
autorius dël suprantamø prieþasèiø neturëjo galimybës pasinaudoti turtingais
Lietuvos archyvø fondais, privalëjo pasitenkinti tik anksèiau skelbta
medþiaga bei emigracijoje buvusiø veteranø atsiminimais.
Ðio straipsnio tikslas, remiantis archyvine medþiaga, vyriausybiniais
dokumentais, periodine spauda, atsiminimais bei kitais ðaltiniais, iðryðkinti
ir apþvelgti pagrindinius 1919 m. vykusiø kovø su bolðevikais ir bermontininkais
etapus, pateikti jø trumpà charakteristikà.
Kovos su bolševikais
Sovietø Rusijos vyriausybë, iki 1918 m. lapkrièio 15 d. suformavusi
Vakarø raudonàjà armijà ir pamirðusi visus savo ankstesnius principinius
pareiðkimus dël tautø apsisprendimo, gruodþio 7 d. pasiuntë á Vakarus
tris divizijas, nusprendusi karine jëga sujungti su Rusija nuo jos atsiskyrusias
tautas. Bolðevikø vadovybës suplanuotoje ofenzyvoje prieð Lietuvà
1918 m. pabaigoje-1919 m. pradþioje dalyvavo Pskovo divizija, kuri
1919 m. sausio 5 d. uþëmusi Vilniø buvo pavadinta Lietuviðkàja, ið 17-
1 Ališauskas K. Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës 1918-1920. T.1. Èikaga. 1972.
57

osios divizijos paskirtas 5-asis Vilniaus pulkas, vëliau pavadintas 7-uoju
lietuviø ðauliø pulku, ir II internacionalinë divizija. Ið viso prieð Lietuvà
buvo pasiøsta apie 20 000 kovotojø su artilerija ir kitomis pagalbinëmis
ginklø rûðimis 2 . Vëliau ðios bolðevikø pajëgos buvo stiprinamos.
1919 m. sausio pabaigoje ði bolðevikø kariuomenë jau buvo uþgrobusi
apie du treèdalius Lietuvos teritorijos. Nors minëtos bolðevikø divizijos
dar nebuvo visiðkai sukomplektuotos, pakankamai kariðkai parengtos ir aprûpintos,
joms buvo iðkeltas uþdavinys supamuoju manevru uþimti Kaunà
ið ðiaurës ir pietø, prieiti Vokietijos sienà ir taip sugriauti Lietuvos valstybës
kuriamàjá darbà. Siekdami ðio tikslo, bolðevikai nesilaikë 1919 m. sausio
18 d. pasiraðytos su Vokietijos vyriausybe sutarties, kuria buvo nustatyta
laikinoji demarkacijos linija, ëjusi pro Daugus, Stakliðkes ir 10 km á rytus
nuo geleþinkelio linijos Kaiðiadorys-Jonava-Këdainiai 3 .
Planuodami þygá á Lietuvos gilumà, bolðevikai tikëjosi, jog juos aktyviai
parems vietiniai raudonieji partizanai, svarbiausiose vietose - Kaune,
Këdainiuose ir Suvalkijoje - prasidës masiniai gyventojø sukilimai
prieð Lietuvos vyriausybæ, o vokieèiai neateis jai á pagalbà. Vasario 15 d.
numaèius uþimti Kaunà, kur buvo menkos vokieèiø neremiamos lietuviø
karinës pajëgos, tikëtasi sulaukti ir sukilusiø spartakininkø paramos 4 .
Minëta lietuviø (Pskovo) divizija (6 pulkai, apie 8000 kariø), suskirstyta
á tris brigadas, turëjo uþimti ir ásitvirtinti linijoje Jurbarkas-Kaunas-Alytus.
Jos I brigada (I ir II ðauliø pulkai su kavalerijos eskadronu ir
keturiomis patrankomis) turëjo uþimti Këdainius, Jonavà ir pulti Kaunà
ið ðiaurës rytø. III brigada (V ir VII ðauliø pulkai, remiami vietiniø partizanø
ir keturiø patrankø, bei V ðauliø bûrys su dviem patrankomis) turëjo
uþimti Kaiðiadoriø geleþinkelio stotá ir pulti Kaunà pagal geleþinkelio
linijà. VII ðauliø pulkas, persikëlæs per Nemunà ties Prienais, turëjo
uþimti Mauruèiø ir Kazlø Rûdos geleþinkelio stotis ir apeiti Kaunà
nuo Panemunës ir Aleksoto pusës. Ðá punktà turëjo dengti raitøjø partizanø
rinktinë. II brigada (III ir IV ðauliø pulkai su keturiomis patrankomis)
turëjo uþimti Alytø ir þygiuoti toliau á Marijampolæ ir Vilkaviðká.
Vilniaus rajone buvo paliktas VI rezervinis ðauliø pulkas 5 .
2 Lietuviø enciklopedija (toliau- LE). T.15. Boston, 1968. P.94.
3 Ten pat. P.95.
4 Ið raudonojo komandieriaus þygiø uþraðø // Karys. K., 1922. Nr.8. P.90-91.
5 Ališauskas K. Pirmieji nepriklausomybës kovø þygiai // Mûsø þinynas. K., 1939. Nr.2. P.192.
58

Lietuviø (Pskovo) divizijà deðinëje (á ðiauræ) rëmë Internacionalinë,
o kairëje (á pietus) - Vakarø divizija. Nors dël prastø, uþpustytø þiemos
keliø bolðevikø pulkai lëtai judëjo á prieká ir puolimà vasario pirmomis
dienomis pradëjo ne vienu metu, tik pradëjusioms kurtis Lietuvos ginkluotosioms
pajëgoms iðkilo mirtinas pavojus.
Kokios gi buvo lietuviø ginkluotosios pajëgos 1919 m. vasario pradþioje?
Alytuje: I pëstininkø pulkas (54 karininkai, 719 kareiviø, 4 kulkosvaidþiai,
308 ðautuvai) 6 ;
Kaune: II pëstininkø pulkas (55 karininkai, 1262 kareiviai, 420 ðautuvø)
7 ,
Husarø eskadronas (13 karininkø, 163 kareiviai, arkliø visiems raiteliams
neuþteko) 8 ,
I artilerijos baterija (100 savanoriø, 2 patrankos),
Kauno miesto ir apskrities komendantûra (69 karininkai, 1060 kareiviø,
4 kulkosvaidþiai, 1025 ðautuvai, 925 rankinës granatos) 9 ;
Gardine: I pëstininkø baltgudþiø pulkas (45 karininkai, 200 kareiviø,
40 ðautuvø) 10 ,
Baltgudþiø eskadronas (apie 50 raiteliø) 11 ;
Tauragëje: kuriamas, bet netrukus iðformuotas Þemaièiø batalionas,
vadovaujamas avantiûristo J.Aukðtuolaièio 12 ;
Këdainiuose: karininkø J.Variakojo ir J.Ðarausko vadovaujami Panevëþio
ir Këdainiø srièiø apsaugos bûriai (apie 200 savanoriø) 13 ;
miestuose ir apskrityse: kuriamos komendantûrø kuopos.
Lietuviø savanoriø ir komendantûrø daliniø skaièius siekë apie
6 I pëst. pulko þinios 1919 m. vasario 11 d.//Lietuvos centrinis valstybës archyvas (toliau -
LCVA). 929. Ap.4. B.45. L.44.
7 Þinios apie II pëst. pulkà 1919 m. vasario 7 d. //LCVA.F.514.Ap.1.B.16.L.32.
8 Ltn. Cininas. I gusarø DLE Jonuðo Radvilos pulkas// Karys. 1939. Nr. 35.P.1012.
9 Kauno m. ir apsk.komendantûros þinios 1919 m. vasario 10 d.//LCVA. F.929.Ap.4.B.45.L.40.
10 Þinios apie I pëst. baltgudþiø pulkà 1919 m. vasario 23 d.//LCVA.F.929.Ap.4.B.45.L.71.
11 Kpt. Kraunaitis. Mûsø kavalerijos organizavimas ir jos veikimas pirmame nepriklausomybës
deðimtmetyje//Mûsø þinynas. T.15.K.,1928. P.352.
12 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai//LCVA.F.384.Ap.1.B.3.L.25; Kariuomenës
daliø ir ástaigø kronika/LCVA. F.384.Ap.1.B.534.L.139.
13 Ališauskas K. Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës... P.126.
59

4000-4500. Jø ginkluotë buvo prasta: rusiðki ir vokiðki ðautuvai, keletas
ávairiø sistemø kulkosvaidþiø. O ir ðiø labai trûko.
Tuo tarpu bolðevikø agentai perdëdavo þinias apie savo prieðà ir
skelbë, jog 1919 m. sausio pabaigoje Kaune ir jo apylinkëse buvo 20 vokieèiø
batalionø po 1000 þmoniø kiekviename ir apie 10 000 lietuviø 14 . Ið tikrøjø
tuo metu Lietuvoje (Alytuje, Jonavoje, Këdainiø-Baisogalos apylinkëse,
Kaune) tebuvo apie 4000 saksø savanoriø, kuriais ne visuomet buvo galima
pasitikëti, nes tarp jø buvo simpatizuojanèiø bolðevikams ir juos remianèiø.
Ne kartà (1919 m. sausio 31 d., vasario 4-6 d.) net laukta jø sukilimø prieð
Lietuvos valdþià Kaune, Kaiðiadoryse ir kitose vietose 15 .
Tokiomis aplinkybëmis 1919 m. vasario pirmomis dienomis pradëta
bolðevikus pulti. Reikëtø paþymëti, jog Lietuvos kariuomenës pasiprieðinimo
bolðevikams simboline pradþia reikëtø laikyti dar 1918 m. gruodþio 30
d. I pëstininkø pulko vado karn. J.Galvydþio-Bykausko paskyrimà visø Vilniaus
srityje veikusiø kariuomenës daliø, turëjusiø ginti Vilniaus miestà ir
rytines Lietuvos sienas, vadu 16 . Deja, ðio ásakymo ávykdyti dar nebuvo galimybiø,
nes tuo metu buvo disponuojama menkomis karinëmis pajëgomis.
Antras konkretus ávykis buvo laikinojo Vilniaus miesto komendanto
karn. K.Ðkirpos 1919 m. sausio 3 d. Naujosios Vilniaus kryptimi,
kur vyko kariniai veiksmai tarp lenkø legionininkø ir prie Vilniaus artëjanèiø
Raudonosios armijos daliniø, pasiøstas padëèiai iðtirti karn.
A.Jakðto vadovaujamas kariø bûrys. Ávertinæs realià padëtá vietoje bei
raudonarmieèiø gausumà, karn. A.Jakðtas buvo priverstas atsitraukti á
Vilniø, o po to ir á Kaunà 17 .
Tiriant tolesnæ kovø su bolðevikais eigà, iðskirtini du etapai. Pirmasis
- bolðevikø verþimosi á kraðto gilumà sustabdymas ir Lietuvos
kariuomenës puolamøjø operacijø pradþia (1919 m. vasaris - geguþës
pradþia). Ðá etapà pagal kovø pobûdá, mastà ir reikðmæ galima suskirstyti
á du laikotarpius: vietinës reikðmës kovø laikotarpis (1919 m. vasaris-
14 Trumpa. Nepriklausomybës karo veiksmø apþvalga//Karys.K., 1938.Nr.6-7.P.184.
15 Kraðto apsaugos ministro karin. M.Velykio 1919 m. sausio 31 d. raðtas II pëst. pulko vadui//
LCVA. F.514.Ap.1.B.16.L.25; Krašto apsaugos ministerijos štabo viršininko karin. Pr.Liatuko
1919 m. vasario 4 d. raðtas II pëst. pulko//Ten pat. L.21,31.
16 1918 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai//LCVA. F.384.Ap.1.B.3.L.10.
17 Kaip bolðevikai uþëmë Vilniø//Lietuva. 1919 01 14.
60

alandþio pradþia), kai kovos su bolðevikais buvo labai permainingos. Jam
priskirtinos Këdainiø-Ðëtos, Jiezno, Alytaus kautynës, Panevëþio atskirojo
bataliono “ekspedicijos”, pirmas nesëkmingas bandymas iðvaduoti
Ukmergæ bei iðsilaikyti Panevëþyje, Joniðkëlio ir kitø Lietuvos vietoviø
partizanø veiksmai.
1919 m. vasario 7-10 d. vykusiø Këdainiø kautyniø, kuriose þuvo
pirmas Lietuvos kariuomenës savanoris Povilas Lukðys, reikðmë visø pirma
ta, kad jose pirmieji lietuviai savanoriai, veikdami kartu su vokieèiais,
ástengë atlaikyti keleriopai gausesniø prieðø puolimà, privertë juos pasitraukti
nuo svarbaus strateginio centro - Këdainiø - ir, kas ypaè svarbu,
apsaugojo nuo apsupimo ið ðiaurës Kaunà. Garsas apie ðias sëkmingas
kautynes, kurios turëjo neabejotinà poveiká tolesniems bolðevikø veiksmams,
nuskambëjo po visà Lietuvà 18 .
Vasario 10 ir 13 d. vykusios Jiezno kautynës sukliudë bolðevikams,
planavusiems uþëmus Prienus apeiti ir pulti ið pietø Kaunà. Tiesa,
jø pradþia savanoriams buvo gana nesëkminga - 18 þuvo, 6 suþeisti, 33
pateko bolðevikø nelaisvën, o 14 dingo be þinios 19 , taèiau kovos baigësi
graþia pergale (ið VII pulke buvusiø 900 raudonarmieèiø liko tik
385 20 ), kuri pakëlë tiek visø lietuviø nuotaikà, tiek ir savanoriø kovinæ
dvasià.
Alytaus kautynës, vykusios vasario 12-13 ir 15 d., lietuviams buvo
nesëkmingos. Ið pradþiø I pëstininkø pulkas (nepilnos sudëties, tik dviejø
batalionø, menkai ginkluotas, kariai neparengti, nebuvo glaudþios sàveikos
su vokieèiø vadovybe), spaudþiamas gausiø prieðø (dviejø pulkø, apie
2000 raudonarmieèiø) 21 , buvo iðblaðkytas, þuvo pats pulko vadas karn. Antanas
Juozapavièius, patirta aukø 22 . Visgi vasario 15 d., sutelkus dalá pulko
18 Spaudos biuro 1919 m. vasario 12 d. pranešimas Nr. 915// LCVA. F.384.Ap.3.B.18.L.10;
Këdainiø savanoris. Pirmosios mûsø kautynës dël Nepriklausomybës//Karys. 1929. Nr.5.P.73;
1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai//LCVAF.384.Ap1.B.3.L.33.
19 Aliðauskas K. Kovos dël Lietuvos nepriklausomybës...P.139.
20 Jieznas. 1919 m. vasario 9-11 d./Ið raudonojo komandieriaus þygiø uþraðø//Karys.K.1922.
Nr. 12.P.152.
21 1919 m. vasario 6 d. slaptas ásakymas Nr. 2 bolðevikø veikianèiajai armijai (Operatyvinë dalis)
// LCVA.F.929.Ap.3.B.25.L.10-11.
22 I pëst.pulko mûðio su rusais á rytø ir pietø puses nuo Alytaus 1919 02 13 reliacija//LCVA.
F.384.Ap.3B.35.L.45; Lituvos kariuomenës kûrimosi ir pirmosios mûsø kariuomenës operacijos
1919 m//LCVA. F.929.Ap.3.B.4.L.31.
61

jëgø, kartu su vokieèiø daliniais sugebëta atsiimti ið bolðevikø Alytø ir atgauti
turëtas pozicijas. Ðá pralaimëjimà skaudþiai iðgyveno ir ávairiai komentavo
tiek karinë vadovybë bei kariai, tiek ir kraðto visuomenë. Kad ir
kaip ten bûtø, ið pietø Kauno miestui grësæs pavojus irgi buvo pašalintas.
Panevëþio atskirojo bataliono 1919 m. vasario-kovo mën. vykdytø
“ekspedicijø” á Ramygalà, Truskavà, Surviliðká, Krekenavà, Pociûnëlius,
Baisogalà ir kitas vietoves tikslas buvo: pirma, neduoti prieðui ramybës, já
demoralizuoti, likviduoti bolðevikø komitetus ir, antra, aktyviai veikiant
ágyti vietos gyventojø pasitikëjimà ir sulaukti daugiau savanoriø, kurie
atvyktø ið prieðo uþimtø srièiø. Kartais pavykdavo papildyti savo ginkluotæ.
Be to, “ekspedicijos” pratindavo jaunus savanorius prie kautyniø 23 . O
tai buvo labai svarbu.
1919 m. kovo pabaigoje dël sudëtingø gamtiniø sàlygø (lietingo pavasario,
klampiø ir sunkiai iðbrendamø keliø, pelkëtø miðkø ir pan.), sumaþëjo
galimybiø organizuoti karius kovoms prieð bolðevikus Vidurio Lietuvoje.
Visgi, nepaisant ðiø sunkinanèiø aplinkybiø, Lietuvos karinë vadovybë
buvo numaèiusi ateityje pabandyti iðvaduoti Vilniø ir uþimti vienà ið
strateginiø centrø á ðiauræ nuo jo - Ukmergæ. Ðià uþduotá atlikti ji patikëjo
karn. J.Variakojo vadovaujamam Panevëþio atskirajam batalionui.
Tomis dienomis bolðevikai, patyræ nemaþai nesëkmiø kovose tiek
su miðriomis lietuviø-vokieèiø, tiek vienø lietuviø karinëmis pajëgomis,
pradëjo trauktis nuo Kauno-Ðiauliø-Liepojos geleþinkelio linijos. Toká
skubø jø traukimàsi pagreitino ir uþnugaryje aktyvinantys veiklà lietuviø
partizanai, taip pat prasidëjæ neramumai ir bruzdëjimai tarp paèiø bolðevikø.
Beveik niekieno nespaudþiami, jie kovo 23-24 d. pasitraukë ið Panevëþio.
Mieste 2-3 dienas nebuvo jokios ginkluotos jëgos. Suþinojæs apie
tai karn. J. Variakojis Panevëþio atsikovoti pasiuntë karn. K.Dragunevièiaus
vadovaujamà 2,5 kuopø rinktinæ. Ði rinktinë miestà atkovojo kovo
27 d. 24
Pats karn. J.Variakojis su susilpnintomis pajëgomis (2 kuopomis,
kulkosvaidþiø bûriu ir 2 patrankomis) iðvyko per Ðëtà Ukmergës kryptimi.
Þygiuojant suþinota, jog Ukmergës apylinkëse iðsidëstæ trys bolðevikø pulkai.
Prieð juos á nelygià kovà stojo dvi lietuviø kuopos. Sutikæ galingà
bolðevikø kulkosvaidþiø ir ypaè artilerijos ugná, daugelis lietuviø kariø
23 4-to pëst.Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko 1919 m. istorijos konspektas//LCVA.F.929.Ap.
B.103.L.6.
24 Ten pat. L.7-8.
62

nesugebëjo prisitaikyti prie naujø kovos sàlygø, nes tokia ugnimi buvo
apðaudyti pirmà kartà. Rinktinës vadovybë suprato, jog tolesnë kova beprasmë
ir nutarë trauktis. Á pagalbà neatëjo ir prie Jonavos-Ukmergës plento
buvæ vokieèiai. Paþymëtina, jog ðiø kautyniø metu, 15 val., á prieðo pusæ ið
Milaðiûnø kaimo buvo iððautas pirmas Nepriklausomybës kovø metu lietuviø
artilerijos ðûvis. Jis pataikë á Deltuvos klebonijos pastatà, kuriame tuo
metu posëdþiavo bolðevikø ðtabas, ir sukëlë nemaþà panikà 25 .
Tuo tarpu lietuviø rinktinë nuo Ukmergës tvarkingai pasitraukë, Bukoniø-Siesikø-Pagiriø
linijoje palikusi sargybø uþtvaras. Pats karn. J.Variakojis
po nepasisekusio Ukmergës puolimo iðvyko á Panevëþá ir kovo 31 d.
perëmë vadovavimà.
Bolðevikai, susitvarkæ ir sutelkæ nemaþas pajëgas, 1919 m. balandþio
2 d. pradëjo smarkø puolimà Panevëþio ir Ukmergës bare. Jie,
eidami Ukmergës kryptimi, susigràþino Bukonis, Siesikus, Pagirius, Ðëtà,
o nuo Subaèiaus pradëjo þygá Panevëþio link. Balandþio 3 d. apie
15 val. prasidëjo kautynës ties Panevëþiu ir tæsësi iki vidurnakèio. Gausûs
bolðevikø daliniai, remiami artilerijos, pradëjo Panevëþio apsuptá.
Nors lietuviø pajëgos ir labai atkakliai gynë miestà, balandþio 4 d.
rytà batalionas buvo priverstas trauktis ir pro Ðeduvà-Baisogalà gráþo
á Këdainius 26 .
Mûðiuose ties Panevëþiu buvo ásitikinta, jog prieðas nëra nenugalimas,
tik reikia to norëti, tinkamai vadovauti ir mokëti kautis. Batalionui
gráþus á Këdainius ir pradëta sistemingai to mokytis bei ruoðtis bûsimoms
kovoms.
Tuo metu Þemaitijoje veikë bolðevikø Internacionalinë divizija (6
pulkai), kuri buvo uþëmusi Radviliðká, Kurtuvënus, Luokæ, Telðius, Tirkðlius
ir Maþeikius. Jos pavadinimas “Internacionalinë” visiðkai neatitiko
divizijos sudëties, nes ji buvo surinkta ið Maskvos águlos 27 . Taigi pavadinimas
buvo parinktas grynai propagandiniais tikslais. 1919 m. sausio 15 d.
divizijai atvykus á Ðiaulius, á jos sudëtá buvo átrauktas formuojamas bolðevikinis
Þemaièiø pulkas ið vadinamøjø “miðko broliø”, rusø belaisviø, ru-
25 Panevëþio atskiroj b-no vado kari. J.Variakojo 1919 03 30 slaptas raportas KAM ðtabo
viršininkui//LCVA.F.929. ap.3.B.15.L.38.
26 Panevëþio atskirojo bataliono vado kari. J.Variakojo 1919 04 07 raportas KAM ðtabo viršininkui
//LCVA.F.929.Ap.3.B.35.L.2-3.
27 Baltuðis-Þemaitis F. Karas su bolðevikais Lietuvoje 1919 m./Mûsø þinynas. T.17.K.,1929.
P.283.
63

sø sentikiø, vokieèiø kareiviø dezertyrø bei asmenø su kriminaline praeitimi,
norinèiø jà reabilituoti. Kariniu poþiûriu ðis pulkas buvo silpnas ir
galëjo kariauti partizaniná karà 28 , nors þmoniø skaièiumi jis buvo gausiausias
divizijoje (apie 1000 kovotojø).
Sedos, Tirkðliø, Þidikø ir Maþeikiø apylinkëse veikë tik karn. Povilo
Plechavièiaus vadovaujami lietuviø partizanai. Vokieèiai daugiausia
saugojo jiems strategiðkai labai svarbià Kelmës-Tauragës-Tilþës kryptá. Vasario
pabaigoje-kovo viduryje jø operacijos metu ties Luoke buvo sumuðtas
Þemaièiø pulkas ir Internacionalinë (II latviø ðauliø) divizija buvo
priversta ið Þemaitijos pasitraukti. Ið lietuviø pusës kovose prieð bolðevikus
ginant Ðeduvà dalyvavo tik partizanø daliniai ir reguliariosios kariuomenës
pëstininkai 29 .
Joniðkëlio partizanai bûrësi ir aktyvino savo veiklà Ðiaurës Lietuvoje.
Pirmasis kovø su bolðevikais laikotarpis baigësi anksèiau minëtomis
kautynëmis.
Antrasis laikotarpis siejamas su Lietuvos kariuomenës pirmøjø planingø
puolamøjø kariniø operacijø pradþia (1919 m. balandis - geguþës
pradþia).
Iki ðio laikotarpio Lietuvos vadovybës skubiai organizuojama bei
rengiama kariuomenë gerokai sustiprëjo. Buvo ásteigta naujø kariniø daliø,
vyko reguliarus jø mokymas. Gauti ginklai ir apranga gerokai pakëlë
karininkø bei kareiviø kovinæ dvasià, pamaþu tobulëjo ir pati kariuomenës
struktûra.
Nors kariuomenës pajëgumas dar buvo nedidelis, Lietuvos vyriausybë,
pasitarusi su kariuomenës vadovybe, nutarë pasinaudoti patogiu
momentu, kai bolðevikams pradëjo nesisekti ne tik Lietuvoje, bet
ir kovose su lenkais, jø uþimtose srityse vyravo netvarka (kariai nebenorëjo
kariauti, maiðtavo, ëmë trûkti maisto bei kitø bûtiniausiø reikmenø,
siautë ligos, didëjo gyventojø nepasitenkinimas rekvizicijomis ir
pan.), ir pulti juos bei pirmiesiems atgauti sostinæ Vilniø. Tuo metu ir
lenkai, puldami bolðevikus, savo kariuomenës kairiuoju sparnu kliudë
nepriklausomos Lietuvos rytines sienas ir ëmë skverbtis á jos teritorijà
Vilniaus kryptimi.
Kadangi lietuviai dar neturëjo pakankamai jëgø pulti bolðevikus
28 Þemaitis F. Lietuviðkojo tarnybinio pulko formavimas Ðiauliuose 1918-191 metais (Ið atsiminimø)//
Revoliucinis judëjimas Lietuvoje. V., 1957.P.228.
29 1919 m. kovo 16 d. pranešimas Nr. 1427 spaudos biurui//LCVA.F.384.Ap.3.B.18.L.23.
64

visu frontu, buvo nutarta sutelkti savo pajëgas dviejose vietose ir suduoti
prieðui smûgá, nuo kurio jis turëtø trauktis. Tai buvo pirmoji organizuota
puolamojo pobûdþio karinë operacija, kokiø anksèiau besikurianti kariuomenë
nevykdë.
Bolðevikams pulti buvo sudarytos 2 rinktinës: Deðinioji pietinë ið
Alytaus águlos, vadovaujama karn. K.Ladygos, ir Kairioji ðiaurinë ið Kauno
águlos, vadovaujama II pëstininkø pulko I bataliono vado karn. J.Butkaus
30 .
Deðiniosios rinktinës (I pëstininkø pulko keturios kuopos, raitøjø
þvalgø komanda, 8 sunkieji kulkosvaidþiai, artilerijos bûrys - 2 patrankos)
uþdavinys buvo þygiuojant ið Alytaus uþimti Daugus, Varënos ir Valkininkø
miestelius ir jø geleþinkelio stotis, o po to þygiuoti Vilniaus kryptimi 31 .
Kairiàjà rinktinæ sudarë du batalionai, karo þandarø, kulkosvaidininkø,
raitøjø þvalgø komandos, artilerijos bûrys - 2 patrankos ir II
husarø eskadronas, ið viso apie 1400 kariø. Jos uþdavinys buvo pulti prieðà
Þieþmariø-Vievio-Vilniaus plentu 32 .
Be to, abiems rinktinëms, kurias skyrë 50 km, padëjo aviacijos, inþinerijos,
susisiekimo, sanitarijos dalys.
Ðiame fronto ruoþe bolðevikai buvo uþëmæ pozicijà Nedzinë-Daugai-Pivaðiûnai-Dusmenys-Onuðkis-Aukðtadvaris-Þasliai.
Daugø-Varënos-
Valkininkø-Vilniaus kryptá saugojo Lietuviðkosios (Pskovo) divizijos III ir
IV ðauliø pulkai, o Trakø-Vilniaus kryptá - tos paèios divizijos V, VI ir VII
ðauliø pulkai.
Balandþio 3 d. pradëjusi puolimà, Deðinioji rinktinë uþëmë Daugus,
Bobriðkes, apðaudë Varënoje buvusias bolðevikø stovyklas, taèiau pasiprieðinus
gausioms prieðo pajëgoms balandþio 6 d. gráþo á Alytø 33 .
Tuo tarpu Kairioji rinktinë, balandþio 2 d. pradëjusi puolimà, uþëmë
Þaslius, Þasliø geleþinkelio stotá ir keletà aplinkiniø kaimø: I ir II
Stroðiûnus, Strëvininkus, Dirgalonis, Liutonis, Pajautiðkes, Jagelonis, Semeliðkes.
Kautynës buvo atkaklios ir tæsësi keletà dienø. Visgi bolðevi-
30 Atskiros brigados ir II pëst.divizijos ðtabo karo dienynas (1919 03 11-1919 12 31)//LCVA.
F.929. Ap.3.B.76.L.2-3.
31 Kraðto apsaugos ministro karin. A.Merkio slaptas ásakymas Nr. 1 Vilniaus grupei/LCVA.F.1.
Ap.1.B.15.L.42-43.
32 Ten pat; A.V. Kautynës ties Þasliais ir Stroðiûnais//Karys. K., 1939. Nr. 14.P.441.
33 I pëst.pulko veikimo prieð didþiumieèius linkui Daugø, Bobriðkiø, Varënos ir Valkininkø
1919 m. balandþio 4-5 d. reliacija//LCVA.F.929. Ap.3. B.3. L.109.
65

kams sutelkus dideles karines pajëgas, balandþio 9-10 d. Kairiajai rinktinei
teko pasitraukti á senàsias pozicijas 34 .
Nors ðiose kautynëse nepavyko nugalëti prieðo ar bent pasistûmëti
Vilniaus kryptimi, taèiau galutinai buvo sutrukdyta bolðevikams pro Alytø
ir Kaiðiadoris þygiuoti á Kaunà, o po to uþimti ir visà Lietuvà.
Bolðevikø karinë vadovybë, ypatingà dëmesá skirdama lietuviø frontui
ir tikëdamasi uþimti Kaunà, savo jëgas buvo iðdësèiusi taip, jog trikampyje
Vilnius-Lyda-Marcinkonys, kuriame buvo svarbûs keliai á Vilniø, susidarë
didelë tuðtuma. Tuo pasinaudojo lenkai, á vakarus nuo Lydos sutelkë
kavalerijos ir pëstininkø rinktinæ, kuri prasiverþdama balandþio 17 d. uþëmë
Lydà, o balandþio 19 d. auðtant bolðevikø nepastebëta ásiverþë á Vilniø ir po
poros dienø já uþëmë galutinai. Bolðevikø kariuomenës dalys, laikiusios frontà
prieð lietuvius linijoje Perloja-Daugai-Pivaðiûnai-Aukðtadvaris-Mijaugonys iki
Neries, praþygiavusios pro Vievá ir persikëlusios per Nerá, balandþio 26 d. ið
ðiø vietoviø paskubomis pasitraukë Maiðiagalos link.
Balandþio 27 d. lietuviø kariuomenë atsikovojo Vievá ir Vievio geleþinkelio
stotá, pasiekë Rykantus ir Trakus, susitiko su lenkø kariuomene
ir atgavo Varënà, Perlojà, Aukðtadvará ir Semeliðkes.
Lenkø kariuomenei netikëtai uþëmus Vilniø, neiðvengiamai turëjo
keistis Lietuvos karinës vadovybës pozicija. Þymiai susiaurëjus bolðevikø
frontui, sumaþëjo ir prieð lietuvius veikusios jø jëgos. Ðiuo atveju Lietuvos
padëtis lyg ir pagerëjo. Taèiau toliau tæsiant sunkias kovas su bolðevikais,
vis labiau ëmë ryðkëti tikrieji agresyvûs lenkø planai likviduoti Lietuvos
valstybingumà ir jos teritorijos vientisumà, o tai labai komplikavo
padëtá visame kraðte, nepaprastai sunkino tiek Lietuvos vyriausybës, tiek
ir karinës vadovybës tolesnæ veiklà. Suëjus á sàlytá su lenkø kariuomene,
prasidëjo nuolatiniai lietuviø sargybø uþpuldinëjimai. Santykiai su lenkais
vis labiau komplikavosi.
Pasikeitus sàlygoms, reikëjo imtis skubiø ir ryþtingø veiksmø, tuo metu
turëtas kariuomenës dalis nukreipti ðiaurës rytø kryptimi, kad greièiau bûtø
iðvarytos ið Lietuvos ten sukoncentruotos bolðevikø pajëgos, neleidþiant
joms sustiprëti ir ásigalëti. Lietuvos karinë vadovybë ávertino padëtá ir ryþosi
prieð bolðevikus imtis platesnio masto kariniø operacijø.
34 Kairiosios voros mûðiø Þieþmariø-Vievio rajone reliacija//LCVA. F.929.Ap.3.B.37.L.50;
Vasiliauskas A. Þasliø-Daugø operacija 1919 m. balandþio 2-8 d.//Karo archyvas. T.12.K.,1940.
P.190-195; Kairiosios rinktinës vado karin. J.Butkaus 1919 m. balandþio 9 d. praneðimas
Atskiros brigados vadui karin. St.Nastopkai//LCVA. F.929.Ap.3.B.80.L.5-8.
66

Tuo laiku bolðevikai turëjo 18 pëstininkø pulkø, 3 atskiruosius batalionus,
5 atskiràsias specialiosios paskirties rinktines, keletà artilerijos baterijø
ir kavalerijos pulkà35 . Lietuviø kuriamose ginkluotosiose pajëgose
tebuvo 440 karininkø, 127 karo valdininkai ir 10729 kareiviai36 . Realiai lietuviai
galëjo prieðui pastatyti prieðprieðiais iki 5000 kovotojø, nes kiti dar
buvo visiðkai neparengti, neapginkluoti, iðsklaidyti po nedideles uþuomazgines
karines grupuotes. Tokiomis sàlygomis bolðevikus buvo galima pulti
tik atskirose vietose.
Pirmiausia buvo nutarta planinga
karine operacija uþimti Ukmergæ. Ðá
uþdaviná 1919 m. balandþio 26 d. kuriamo
Kraðto apsaugos ministerijos Generalinio
ðtabo virðininkas gen. S.Þukauskas37 pavedë
Panevëþio atskirajam batalionui, kuris
tuo metu jau buvo gerokai iðaugæs ir sustiprëjæs.
Minëto bataliono instruktorius
karn. M.Katchë su bataliono vadu karn.
J.Variakoju ir vokieèiø-saksø 18 pulko vadu
mjr. V.Zesachau38 suplanavo paèià iðvadavimo
operacijà. Taigi Ukmergës puolime,
be lietuviø, dalyvavo ir saksø savanoriø
daliniai. Vadovybë buvo bendra - lietuviø
ir vokieèiø. Pirmiausia buvo atkovotas
Pagiriø miestelis, kuriame buvo apie 400
bolðevikø39 . Ukmergëje buvo ásitvirtinusi
lietuviø (Pskovo) divizijos I brigada (I,II ir
VI ðauliø pulkai, apie 3000 kovotojø), kurià
rëmë dvi artilerijos baterijos ir keletas
nedideliø kavalerijos daliniø40 Pirmasis Kraðto apsaugos
ministerijos Generalinio ðtabo
virðininkas (vëliau kariuomenës
vadas) Silvestras Þukauskas
.
35 Aliðauskas K. Lietuvos kariuomenë (Istorinë apþvalga)//Karys. Bruklinas, 1958. Nr.8.P.280.
36 Valstybës kontrolës 1919 m. geguþës 3 d. slaptos þinios apie lietuviø kariø skaièiø//LCVA.F.1.
Ap.1. B.15. L.37.
37 1919 m. ásakymai Kraðto apsaugos ministerijai//LCVA. F.384. Ap.1.L.79.
38 4-to pëst. Liet.Karaliaus Mindaugo pulko istorijos konspektas uþ 1919 m.//LCVA.F.929.
Ap.3.B.103.L.9; kpt. Urbðys J. Panevëþio operacija (1919 m. geguþës mën. 17-23 d.)// Mûsø
þinynas.T.1. K., 1921. P.93.
39 Ten pat. L.9-10.
40 Vaitkevièius B. Didvyriðkø kovø puslapiai//Pergalë 1967. Nr. 11.P.97.
67

Ukmergës puolimas prasidëjo geguþës 3 d. auðtant keturiomis voromis.
Ofenzyvoje dalyvavo ir lietuviø bei vokieèiø aviacija, kuri sukëlë
bolðevikø panikà, ir jie pradëjo trauktis. Ukmergë buvo atkovota gana
nesunkiai 41 . Bolðevikai buvo persekiojami plentu Utenos kryptimi. Taèiau
jiems sudeginus per Ðventàjà Radviliðkio tiltà, persekiojimas nutrûko.
Ukmergës karinë operacija pavyko labai gerai, nors sàlygos buvo
labai sudëtingos: keletà dienø smarkiai lijo, keliai buvo neiðbrendami,
arkliai nepajëgdavo tempti patrankø. Taèiau buvo paimta daugiau kaip
500 belaisviø, daug ginklø ir kitokio turto 42 .
Geguþës 7 d. ið Ukmergës pasiøsta viena kuopa atgavo Ðirvintas,
kur susitiko su lenkais. Veikiant drauge, geguþës 9 d. buvo atkovoti Giedraièiai,
kuriuose buvo apie 1500 bolðevikø. Jie pasitraukë Molëtø link 43 .
Ðiomis kovomis baigësi pirmasis kovø su bolðevikais etapas.
Antrasis - lemiamø kovø su bolðevikais - etapas tæsësi nuo 1919 m.
geguþës pradþios iki tø metø rugsëjo vidurio, t.y. iki kovø pabaigos. Jis
skirstytinas á 3 smulkesnius laikotarpius. Pirmas ið jø - vadovavimo Lietuvos
kariuomenei pertvarkymas ir didesniø kariniø operacijø prieð bolðevikus
pradþia (1919 m. geguþës pradþia-birþelio vidurys).
1919 m. pavasará ryðkëjo nauji teigiami Lietuvos kariuomenës organizaciniai
poslinkiai. Neástengus bolðevikø ið kraðto iðvaryti savanoriø
jëgomis, laisvose ir iðvaduotose ið prieðo teritorijose buvo skelbiamas naujokø
ðaukimas, vyresniojo amþiaus vyrø mobilizacija. Kariø skaièius sparèiai
augo: buvo steigiami nauji pulkai, atskiri batalionai, karo komendantûrø
kuopos, ávairiø ginklø rûðiø daliniai ar bent jau nedidelës, plaèiai
Lietuvos teritorijoje iðsisklaidþiusios karinës formuotës uþuomazgos ir
partizanø bûriai.
Sëkmingai atlikus gerai suplanuotà Ukmergës iðvadavimo karinæ
operacijà ir ruoðiantis bolðevikus iðvaryti ið Lietuvos, pribrendo reikalas ið
pagrindø pertvarkyti ir vadovavimà kariuomenei, pagerinti visø kariniø
formuoèiø darbà bei koordinavimà. 1919 m. geguþës 7 d. gen. S.Þukaus-
41 4-to pëst.Liet.Karaliaus Mindaugo pulko istorijos konspektas uþ 1919 m.//LCVA.F.929.
Ap.3. B.103.L.10.
42 Aliðauskas K. Ukmergës operacija//Karys. 1965. Nr. 7. P.198-199.
43 4-to pëst.Liet.Karaliaus Mindaugo pulko istorijos konspektas uþ 1919 m.//LCVA.F.929.
Ap.3. B.103. L.10-11.
68

kas buvo paskirtas vyriausiuoju kariuomenës vadu 44 , laikinai vykdþiusiu ir
generalinio ðtabo virðininko pareigas. Geguþës 12 d. buvo reorganizuota
ir pati Kraðto apsaugos ministerija. Ji buvo labai iðplësta. Teigiamø pokyèiø
ávyko ir generaliniame ðtabe - jame buvo sudaryti 5 to laikotarpio
reikalavimus atitinkantys skyriai su atskirais padaliniais 45 . Ðie pertvarkymai
pagerino visø kariniø junginiø darbà, jø veiklos koordinavimà. Geguþës
29 d. naujuoju generalinio ðtabo virðininku tapo karn. M.Velykis 46 .
Jau aukðèiau spëjæs susipaþinti su bendra kraðto ginkluotøjø pajëgø
padëtimi, ásitikinæs jø sparèiu augimu ir tvirtëjimu, gen. S.Þukauskas nusprendë
Alytuje, Kaune, Këdainiuose, Ukmergëje, Ðiauliuose ir kitose Lietuvos
vietose nedideles kariuomenës dalis sukoncentruoti dviem kryptimis:
Ukmergës-Utenos-Zarasø ir Këdainiø-Panevëþio-Rokiðkio.
Numatytam planui realizuoti buvo sudarytos dvi atskiros rinktinës,
pavadintos Ukmergës ir Panevëþio vardais. Vëliau ið jø buvo suformuotos
brigados, o dar vëliau - divizijos.
Ukmergës rinktinæ sudarë: I pëstininkø pulkas, saksø savanoriø batalionas,
I husarø pulko pusantro bataliono ir IV baterijos bûrys - 2 pabûklai.
Vëliau prie jos prisijungë Ukmergës ir Vilniaus batalionai. Ðios
rinktinës vadu buvo paskirtas I pëstininkø pulko vadas karn. K.Ladyga 48 .
Panevëþio rinktinei priklausë: II pëstininkø pulkas, Panevëþio atskirasis
batalionas, Marijampolës batalionas ir Artilerijos baterija (4 pabûklai).
Ið pradþiø ðios rinktinës vadas buvo Panevëþio atskirojo bataliono
vadas – karn. J.Variakojis, vëliau karn. M.Katchë, karn. V.Grigaliûnas-Glovackis,
karn. St.Nastopka 49 .
1919 m. geguþës viduryje bolðevikai uþëmë ir laikë pozicijas kryptimi
Molëtai-Þelva-Balninkai-Þemaitkiemis-Kavarskas-Raguva-Barklainiai-
Upytë-Pumpënai-Pasvalys-Saloèiai. Ðaime fronte jie turëjo dvi divizijas.
Lietuviø (Pskovo) divizijos I, II, III, IV ir VII pulkai buvo uþëmæ barà nuo
44 Kariuomenës daliø ir ástaigø kronika//LCVA.F.384.Ap.3.B.534.L.5.
45 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei//LCVA.F.384.Ap.1.B.3.L.88.
46 Ten pat. L. 104.
47 Kpt. Urbðys J. Panevëþio operacija (1919 m. geguþës mën. 17-23 d.//Mûsø þinynas. T.1.K.,1921.
P.92.
48 1919 m. geguþës 6 d. slaptas ásakymas brigadai//LCVA. F.929.Ap.3. B.74.L.1.
49 Kraðto apsaugos ministerijos generalinio ðtabo virðininko gen. S.Þukausko slaptas ásakymas
brigadai//LCVA.F.928.Ap.3.B.74.L1; Buv. Panevëþio b-no Karo veiksmø þurnalas 1919 05
01-12 31//LCVA.F.929.Ap.3.B.105.L.3.
69

Molëtø iki Troðkûnø, o II latviø (Internacionalinës) divizijos XII, XIV,
XV, XVII ir XXXI pulkai - nuo Panevëþio iki Saloèiø.
Tuo tarpu prieð bolðevikus lietuviø kariuomenës dalys buvo iðsidësèiusios
linijoje Ðirvintos-Lyduokiai-Vidiðkës-Taujënai-Ramygala-Krekenava-Ðeduva-Puðalotas-Joniðkëlis-á
ðiauræ pagal Lëvens ir Mûðos upes iki
Latvijos sienos. Lietuviø kaimynai lenkai laikësi Giedraièiø-Dubingiø rajone.
Pietuose jie jau buvo uþëmæ Varënà, Vievá ir Ðirvintas 51 .
Iki geguþës 13 d. vakaro lietuviø ir vokieèiø saksø daliniai (3 batalionai)
buvo sutelkti nurodytose vietose. Nuo geguþës 14 d., t.y. vyr.kariuomenës
vadui gen. S.Þukauskui paskelbus bendrà slaptà kariniø operacijø
ásakymà Nr. 2 52 , iki geguþës 18 d. buvo atliekami parengiamieji
darbai. Geguþës 17 d. vakare Ukmergës ir Panevëþio rinktinës jau buvo
uþëmusios iðeities ribà. Nors bolðevikø jëgos buvo gerokai gausesnës ir
geriau aprûpintos, karinë vadovybë tikëjo aukðta lietuviø kariø morale,
vadø sumanumu ir sugebëjimu vadovauti abiems rinktinëms.
Pulti pradëta geguþës 18 d. auðtant, netrukus puolimas peraugo á
galingà operacijà. Ukmergës rinktinë ið pozicijø, uþimtø prie Vidiðkiø
pagal Ðventosios upæ, pradëjo puolimà abipus Ukmergës-Utenos plento
3 voromis. Bolðevikø pasiprieðinimas buvo palauþtas ir tà paèià dienà
atkovoti Kurkliai. Kita vora, pradëjusi puolimà ið Taujënø, atkovojo Kavarskà.
Vokieèiai toliau Virintos upës nebeþygiavo, o lietuviø daliniai
buvo nukreipti á ðiauræ – Anykðèiø, Andrioniðkio ir Vieðintø link 53 .
Panevëþio rinktinë, sutelkta prie Ramygalos ir Krekenavos, puolimà
pradëjo taip pat 3 voromis tos pat geguþës 18 d. ankstø rytà.
Puolimas sekësi. Kità dienà buvo iðlaisvintas Panevëþys. Bolðevikai pasitraukë
Subaèiaus link 54 . Šioje karinëje operacijoje daug padëjo lietuviø
aviacijos eskadrilë, geguþës 18 d. 7 kartus, o geguþës 19 d. 5
kartus bombardavusi ir kulkosvaidþiø ugnimi apðaudþiusi bolðevikus
50 Karo veiksmai su rusais bolðevikais 1919 m. nuo geguþës 18 iki 24 d.//LCVA. F.384. Ap.1.
B.346.L.1.
51 Ten pat.
52 Gen. S.Þukausko 1919 m. geguþës 14 d. slaptas ásakymas Nr. 2 Lietuvos kariuomenei//
LCVA. F.929.Ap.3B.74.L.24.
53 Karo veiksmai su rusais bolševikais...//LCVA. F.384.Ap.1.B.346.L.9-17.
54 4-to pëst. Liet.Karaliaus Mindaugo pulkko istorijos konspektas uþ 1919 m.//LCVA.F.929.
Ap.3.B.103.L.13; Kpt. Urbðys J. Panevëþio operacija...P.100-101.
70

Panevëþyje ir geleþinkelio ruoþe Panevëþys-Kupiðkis. Taip demoralizvo
prieðà ir këlë jiems panikà 55 .
Ukmergës rinktinës vadas karn. K.Ladyga, norëdamas padëti Panevëþio
rinktinei atkovoti ðá miestà, 1919 m. geguþës 19 d. nutarë pulti
Anykðèius ir taip apsaugoti savo rinktinës kairájá sparnà nuo gresianèio
pavojaus ið miestelio pusës. Tos dienos popietæ jo suformuota vora iðþygiavo
ið Kurkliø vieðkeliu Anykðèiø link ir vakare po atkaklaus susiðaudymo
su bolðevikais miestelá iðlaisvino. Karn. V.Ðaudzio vadovaujama kuopa
tà paèià dienà susigràþino Alantà, o karn. Vl.Skorupskio vora - Skiemonis
56 .
Karn. K.Ladyga, geguþës 20 d. dar neturëdamas þiniø apie Panevëþio
rinktinës veiklà, ið bolðevikø ryþosi atimti ir Andrioniðká. Pasiøsta
atskiroji vora po trumpo susiðaudymo su prieðu á ðá miestelá áþengë temstant,
o kità dienà priëjo prie Vieðintø 57 .
Tuo tarpu ið Panevëþio iðstumti bolðevikai nenurimo. Geleþinkeliu
ið rytø priveþæ naujø kariuomenës daliø, geguþës 21 d. jie smogë Panevëþio
rinktinei ir privertë jà miestà palikti. Panevëþys tapo lyg ir neutralus -
á já atvykdavo ir lietuviø, ir bolðevikø þvalgai. Bolðevikams pasitraukus ið
miesto, lietuviø jëgos buvo pergrupuotos, kad galëtø pulti ið pietryèiø
pusës. Tuo metu ðiaurinëse Lietuvos vietovëse gerokai suaktyvino savo
veiklà ir iðlaisvino keletà miesteliø Joniðkëlio partizanai 58 .
Bolševikams buvo nesuprantami lietuviø kariuomenës veiksmai. Jie
manë, jog lietuviø karinë vadovybë perdislokuoja savo karinius dalinius,
norëdama bolðevikus apsupti ir sunaikinti. Ypaè jiems nerimà këlë
Pajuodþiuose buvæs Panevëþio rinktinës rezervas. Todël naktá ið geguþës
22-osios á 23-iàjà jø VI latviø pulkas (apie 600-800 raudonarmieèiø) pasitraukë
nuo Panevëþio ir artimesniø apylinkiø Subaèiaus kryptimi. Geguþës
23 d. Panevëþys buvo iðlaisvintas galutinai 59 .
55 Aviacijos dalies vado 1919 05 22 raportas Vyr.kariuomenës vadui//LCVA.F.929. Ap.3.B.25.L.20.
56 Karo veiksmai su rusais bolševikais...//LCVA.F.384.A.3.B.346.L.18-19.
57 Ten pat. L.20-21.
58 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos ir Panevëþio grupës veikimas 1919 m.//LCVA. F.929.
Ap.3.B.4.L.4.
59 Kpt. Urbðys J. Panevëþio operacija...P.103; 4-to pëst. Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko
(buv. Panevëþio b-no) karo veiksmø þurnalas 1919 05 01-12 31//LCVA. F.929.
Ap.3.B.105.L.6.
71

1919 m. geguþæ vykusios sëkmingos Kurkliø-Panevëþio karinës operacijos
atskleidë naujà reikðmingà Nepriklausomybës kovø istorijos lapà. Nuo
atskirø uþpuolimø, partizaninio pobûdþio veiksmø buvo pereita prie planingø,
numatant iðvaduoti visà kraðtà, kariniø operacijø. Lietuvos kariuomenë,
veikdama Ukmergës-Daugpilio ir Këdainiø-Panevëþio-Subaèiaus kryptimis,
ið bolðevikø iðvadavo nemaþà Lietuvos teritorijos dalá. Nors Ukmergës ir Panevëþio
rinktiniø jëgos buvo keletà kartø maþesnës negu bolðevikø ne tik
þmoniø skaièiumi, bet ir ginkluote, vis dëlto jos árodë, kà gali padaryti negausi,
nepatyrusi, bet tvirtai pasiryþusi, stiprios dvasios ir valios, visos tautos
uþjauèiama ir energingai remiama kariuomenë. Vien iðvaduojant Panevëþá ir
jo apylinkes buvo paimta nelaisvën per 400 bolðevikø, atimtos 2 patrankos,
16 kulkosvaidþiø, vienas kariškas traukinys ir daug kitokio turto 60 .
Kurkliø-Panevëþio karinës operacijos parodë, jog jø metu nebuvo
iðnaudotos visos galimybës. Pirmiausia ðioms dviem vienu metu vykusioms
operacijoms nebuvo paskirtas bendras fronto vadas, kuris atsiþvelgdamas
á laimëjimus ir nesëkmes bûtø derinæs abiejø rinktiniø veiksmus. Todël
frontui vadovavo pats vyriausiasis karo vadas gen. S.Þukauskas, kuris buvo
Kaune ir tuometinëmis sàlygomis, neturëdamas patikimo ryðio su rinktinëmis,
negalëjo su jomis aktyviai bendradarbiauti, jausti kovø “pulso”.
Beveik nebuvo ryðiø ir tarp paèiø Ukmergës bei Panevëþio rinktiniø. Kaip
minëjome, Ukmergës rinktinës vadas karn. K.Ladyga apie Panevëþio paëmimà
gavo praneðimà ið generalinio ðtabo tik geguþës 21-osios rytà, kai
tuo tarpu ðis miestas ið bolðevikø buvo atkovotas jau geguþës 19-osios
vakare.
Kyla pagrástas klausimas, ar po geguþës 21 dienos tuometinis
Panevëþio rinktinës vadas plk. M.Katchë bûtø buvæs toks pasyvus, jei
bûtø þinojæs, jog tà dienà Ukmergës rinktinës dalys sëkmingai vijo
bolðevikus nuo Andrioniðkio Vieðintø link ir galëjo blokuoti bolðevikø
atsitraukimà geleþinkeliu á rytus. To neþinodama, Panevëþio rinktinë
pati atsitraukë atgal ir geguþës 21-22 d. Panevëþio nebuvo uþëmusios
jokios karinës pajëgos. Bolðevikai, pasitraukæ nuo Panevëþio á Rytus
apie 30 km ir pastebëjæ, jog jø niekas nepersekioja, o Ukmergës rinktinë
tuo metu puolimà geleþinkelio link taip pat sustabdë, nustojo
traukæsi ir ëmë ruoðtis naujiems puolimams.
60 Vyr.ltn. Þukaitis S. Panevëþio atvadavimas ið bolðevikø 1919 m.//Karo archyvas. T.5.K.,1929.
72
P.221-222.

Kad tuometinis vadovavimas kariuomenei dar nebuvo reikiamo lygio,
rodo neiðnaudotos kovø su prieðu galimybës, iniciatyvos praradimas,
abiejø rinktiniø veiksmø nekoordinavimas.
Taèiau nepaisant minëtø trûkumø, Ukmergës ir Panevëþio rinktiniø
kovas ir jø rezultatus reikia vertinti teigiamai. Pirmasis puolimo ðuolis
buvo sëkmingas.
Lietuvos kariuomenei atsikovojus Panevëþá, bolðevikø ðtabai, revkomai
su politrukais ir visokios “jaèeikos” susitelkë Kupiðkyje ir prie ðio
miesto abipus geleþinkelio sudarë gynimosi linijà. Kai kurios ið tø paskubomis
árengtø pozicijø buvo labai geros: sunkiai prieinamos, didelio matomumo,
turëjo labai plaèius apðaudomuosius plotus. Vidurio Lietuvos
aukðtumos su daugybe eþerø ir siaurø defilë sudarë patogià iðeities ið
rytinës á vidurinæ Aukðtaitijos dalá ribà. Ties ðia riba bolðevikai nutarë
apsistoti, kad patogiu momentu galëtø vël verþtis á Lietuvos gilumà. Tuo
metu bolðevikai Lietuvoje buvo susitelkæ linijoje Pakalniai-Leliûnai-Debeikiai-Svëdasai-Kupiðkis-Vabalninkas.
Lietuvos karinë vadovybë teisingai ávertino susidariusià padëtá ir
numatë neleisti bolðevikams ásitvirtinti ties ðia riba. Gal dël to ði numatyta
karinë operacija ir buvo skubota. Jà galima pavadinti kova dël Vidurio
Lietuvos aukðtumø.
1919 m. geguþës 24 d. vyriausiasis kariuomenës vadas gen. S.Þukauskas
Panevëþio ir Ukmergës rinktinëms paskelbë ásakymà Nr.5. Panevëþio
rinktinë turëjo prieðà pulti geguþës 28 d. auðtant abipus geleþinkelio
Panevëþys-Daugpilis ir uþimti Subaèiø bei Kupiðká. Ukmergës rinktinei ásakyta
þygiuoti pirmyn Ukmergës-Daugpilio plentu ir uþimti Utenà. Ðiaurës
Lietuvoje veikæs Joniðkëlio partizanø batalionas turëjo remti kariuomenës
dalis, kurios verþësi Vabalninko-Bakðënø link. Ásakyme taip pat buvo numatytos
uþduotys aviacijai, tiekimo, ryðiø bei sanitarijos skyriams 61 .
Geguþës 24-25 d. Panevëþio rinktinës þvalgyba nustatë, jog bolðevikai
toliau traukiasi ir iki Subaèiaus miestelio jø nebëra, o tuo metu
rinktinei vadovavæs II pëstininkø pulko vadas karn. V.Grigaliûnas-Glovackis
nutarë uþimti ðià 12-14 km ploèio “laisvà” þemæ. Rinktinë, kurioje
buvo apie 1700 pëstininkø, 50 raitininkø ir 120 artileristø, buvo padalyta
á dvi voras. Geguþës 26 d. jos pradëjo puolimà ir atgavo Subaèiø. Kitos
61 Vyr.kariuomenës vado gen. S.Þukausko 1919 m. slapti ásakymai//LCVA.F.929. Ap.3.B.74.L.25.
73

dienos rytà be kautyniø atsiëmë Troðkûnus. Geguþës 26 d. Joniðkëlio partizanø
batalionas, aktyviai veikæs Ðiaurës Lietuvoje, atkovojo Birþus 62 .
Vyriausiasis kariuomenës vadas gen. S.Þukauskas, suþinojæs, jog
Panevëþio rinktinë, be jo ásakymo áþengusi á Subaèiø, tolokai prasiverþë á
prieká, perspëjo karn. V.Grigaliûnà, jog taip elgiantis lengvai galima patekti
á prieðo spàstus 63 .
Ið telefonogramos turinio galima spræsti, jog kariuomenës generalinis
ðtabas arba nenagrinëjo gautø ið fronto praneðimø, arba neturëjo
kariniø þemëlapiø, todël nebuvo susipaþinæs su padëtimi bolðevikø fronte.
Atsiþvelgdama á bendrà padëtá, Panevëþio rinktinë, puldama ir
atsikovodama Subaèiø, padarë tai, kà turëjo padaryti, nes Ukmergës rinktinë,
jau geguþës 21 d. uþëmusi Alantos-Skiemoniø-Anykðèiø-Andrioniðkio
linijà, buvo gerokai prasiverþusi á prieká. Taigi Panevëþio rinktinë,
geguþës 26 d. áþengdama á Subaèiø, savo veiksmus derino tik su Ukmergës
rinktine. Tiesa, tas derinimas buvo atsitiktinis, nes panevëþieèiai net
neþinojo, jog Ukmergës rinktinë jau buvo atgavusi nurodytas vietoves, ir
praðë vyriausiàjá kariuomenës vadà gen. S.Þukauskà ásakyti tai padaryti
karn. K.Ladygai. Taigi ið esmës Subaèiaus atgavimas Panevëþio rinktinei
vykdant Kupiðkio karinæ operacijà tapo iðeities taðku.
Karn. St. Nastopka, geguþës 27 d. ið karn. Grigaliûno-Glovackio
perimæs vadovavimà Panevëþio rinktinei, tà paèià dienà ásakë rengtis
Kupiðkio puolimui. Rinktinë, suskirstyta á tris voras, pradëjo puolimà
geguþës 28 d. Prie Rudilës, Radþiûnø ir Miliûnø kaimø sutikusios atkaklø
bolðevikø pasiprieðinimà, lietuviø dalys buvo priverstos puolimà sustabdyti
- tuokart atgauti Kupiðkio nepavyko 64 .
Kad geguþës 28 d. Panevëþio rinktinë patyrë nesëkmiø Kupiðkio
karinëje operacijoje, lëmë keletas prieþasèiø: daþna vadovybës kaita, jos
nesugebëjimas ásigilinti á sparèiai kintanèias aplinkybes fronte ir priimti
tinkamus sprendimus, skubotai ir netinkamai paruoðtas puolimas, prastas
daliniø veiksmø koordinavimas, ryðiø priemoniø stoka, nepakankamas
prieðo jëgø vertinimas ir neturëjimas tiksliø þiniø apie jø iðdëstymà.
62 Panevëþio rinktinës veiksmai//LCVA.F.384.Ap.3.B.346.L.61-67.
63 Generalinio ðtabo 1919 m. geguþës 26 d. telefonograma Nr. 270 II pëst. pulko vadui karin.
V.Grigaliûnui-Glovackiui//LCVA. F.384. Ap.3.B.346.L.70.
64 4-to pëst. Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko (buv. Panevëþio b-no) karo veiksmø þurnalas
1919 05 01-12 31//LCVA. F.929. Ap.3.B.105.L.7.
74

Geguþës 29-30 d. Panevëþio rinktinës daliniai, stovëdami ir tvarkydamiesi
uþimtose pozicijose, ruoðësi naujam puolimui. Idëja liko ta pati
kaip ir geguþës 28 d. - pulti prieðà be apëjimø ið sparnø, tik didesnëmis
jëgomis stumiant. Nustaèius, jog prieðas visu frontu traukiasi, nutarta já
persekioti. Puolimà turëjo remti aviacija - þalgyti kelius, o prireikus bombarduoti
prieðà ir apðaudyti kulkosvaidþiø ugnimi 65 .
Ðiaurës Lietuvoje toliau aktyvëjo partizanø veikla. Geguþës 27 d.
partizanai atsikovojo Vabalninkà, geguþës 29 d. - Papilá, geguþës 30 d. -
Kvetkus. Nuo tos dienos Joniðkëlio ir Birþø apskrièiø teritorijose nebebuvo
në vieno Raudonosios armijos kareivio. Su jais pabëgo ir daugelis
bolðevikus rëmusiø vietiniø komunistø 66 . Tà paèià dienà jungtinë karn.
A.Michelevièiaus vadovaujama partizanø ir vokieèiø vora atgavo Pandëlá,
Panemuná ir, prasiverþusi pro bolðevikø sargybas, geguþës 31 d. ankstø
rytà uþvaldë Rokiðká 67 .
Rokiðkio atgavimas teigiamai atsiliepë Kupiðkio kautyniø eigai, nes
buvo bolðevikø uþnugaryje. Bijodami apsupimo, bolðevikai naktá ið geguþës
30 á 31 d. traukiniu skubiai pasitraukë ið Kupiðkio Obeliø link. Atkovojus
ðá miestà, saksø daliniai ðiame bare kovose su bolðevikais daugiau nebedalyvavo.
Kupiðkio atsikovojimas turëjo didelæ karinæ strateginæ reikðmæ: 1)
ðalia jo ëjo Panevëþio-Daugpilio geleþinkelio linija; 2) jis buvo svarbiø
keliø kryþkelëje; 3) galëjo bûti patogi bazë tolesniems kariniams veiksmams
plësti; 4) Panevëþiui, kuris liko tolokai nuo kariniø veiksmø zonos,
nustojo grësæs pavojus.
Pasibaigus kautynëms dël Kupiðkio, Panevëþio rinktinës daliniai
pasistûmëjo á rytus iki linijos Salamiestis-Jutkonys-Kuosënai-Skodiniai-
Butkûnai-Ðimonys-Baltupës malûnas. Ðiuose punktuose rinktinës dalys ásitvirtino
ir ið èia siuntinëjo þvalgybas 68 . Nors rinktinei þygiuoti pirmyn kliûèiø
ir nebuvo, taèiau ji keturias dienas - nuo geguþës 31 d. iki birþelio 4 d. –
liko stovëti minëtose pozicijose. Jai nebuvo jokio reikalo laukti nurodymø
ið karinës vadovybës, nes operatyvinë kryptis buvo aiðki ir vienintelë -
65 Panevëþio rinktinës veiksmai//LCVA.F.384.Ap.3.B.346.L.78-49.
66 Ats.mjr. Gudelis P. Lietuvos vasaros rytuose 1919 m.//Karo archyvas. T.5. K.,1929. P.253.
67 Karin.A.Marchelevièiaus partizanø voros veiksmai//LCVA.F.384.Ap.3.B.346.L.78.
68 Trumpa santrauka apie lietuviø kariuomenës atvadavimà ið bolðevikø Kupiðkio miestelio//
LCVA. F.384.Ap.3B.53. L.126.
75

verþtis á rytus palei geleþinkelá Daugpilio link. Ið ðiaurës jai negrësë pavojus,
nes ten buvusios Joniðkëlio partizanø bataliono kuopos þygiavo á
rytus, nesutikdamos didesniø kliûèiø. Jos buvo paþengusios net apie 20
km toliau á prieká negu Panevëþio rinktinë. Per daug prasiverþti á prieká
nebuvo pavojaus ir dël deðinëje buvusios Ukmergës rinktinës veiksmø. Ði
rinktinë jau buvo uþëmusi pozicijas uþ Daugailiø miestelio – Dusetø-
Verpusavo srièiø linijoje.
Uþsitæsusá Panevëþio rinktinës stovëjimà ties Kupiðkiu reikia vertinti
tik kaip neiðnaudotas palankias aplinkybes sparèiau vyti ið Lietuvos
prieðà. Be to, negalima pamirðti ir to, kad ðios rinktinës pajëgos buvo
daug didesnës negu Ukmergës bare. Panevëþio rinktinë, þygiavusi á prieká,
iki tol neturëjo didesniø susirëmimø su prieðu, todël nebuvo kovø
iðvarginta. Nekoordinuojant abiejø rinktiniø veiksmø, mûsø kariuomenei,
turinèiai iniciatyvà ir palaikomai gyventojø, nepasisekë suduoti prieðui
skaudesniø smûgiø, todël jam buvo leista tvarkingai pasitraukti ir ásitvirtinti
naujose pozicijose.
Tuo tarpu karn. K.Ladygos vadovaujama Ukmergës rinktinë turëjo
keletà dienø laukti, kol paaiðkëjo Kupiðkio paëmimo rezultatai. Á 3 voras
suskirstytos rinktinës jëgas sutelkus abipus plento, geguþës 31 d. prasidëjo
Utenos puolimas. Smarkios kautynës, uþsitæsusios 3 dienas, vyko prie
Alantos, Pakalniø, Leliûnø ir Vyþuonø. Bolðevikai sutartinio puolimo
neatlaikë ir pasitraukë. Birþelio 2 d. lietuviai drauge su saksø savanoriø
daliniais atsikovojo Utenà 69 .
Atgavus Utenà, saksø savanoriø dalys ið fronto pasitraukë ir liepos
mënesá iðvyko ið Lietuvos. Likusios vienos lietuviø dalys tæsë puolimà.
Birþelio 3 d. susigràþino Uþpalius, Daugailius ir Tauragnus, birþelio 7 d.
- Obelius ir uþmegë ryðius su Latvijos kariuomene. Ðiais ávykiais baigësi
pirmasis antrojo etapo kovø su bolðevikais laikotarpis.
Antrasis - 1919 m. vasaros kariniø veiksmø Rytø Aukðtaitijoje –
laikotarpis tæsësi nuo 1919 m. vidurio iki liepos pabaigos.
1919 m. birþelio viduryje Lietuvos kariuomenës puolamieji veiksmai
sustojo Rytø Aukðtaitijos Dusetø eþerø fronte. Bolðevikai uþëmë pozicijas
ir ásitvirtino aukðtumose ir tarp eþerø Vajasiðkis-Bruþai- Naujasodis-Kukliai-Vaidminiai-Raudinësdvaras-Gudai-Kovenka-Kaupiðkiai-Bebrinë.
Sutelkæ nemaþas papildomas pajëgas, jie stengësi þûtbût iðsilaikyti
ðiose pozicijose ir, susidarius palankioms aplinkybëms, pereiti á kontr-
69 Ukmergës rinktinës veiksmai//LCVA.F.384.Ap.3.B.346.L.47-52.
76

puolimà. Tuo metu prieð Ukmergës rinktinæ veikë septyni bolðevikø pulkai,
kuriø kiekviename buvo ne maþiau kaip 700 kariø, ir kitos dalys, o
prieð Panevëþio rinktinæ - aðtuoni pulkai su papildomomis dalimis. Minëti
pulkai sudarë IV ðauliø divizijà, vietoj dar 1919 m. geguþës mënesá
likviduotø lietuviø (Pskovo) ir Internacionalinës divizijø 70 .
Nors bolðevikai turëjo didelá kiekybiná pranaðumà, jø kariuomenei
tuo metu labai trûko maisto. Vadovybei viena ið opiausiø problemø buvo
iðmaitinti savo gausià kariuomenæ. Praradus apie pusmetá valdytas dideles
Lietuvos teritorijas, kuriø gyventojai buvo apdëti neþmoniðkomis rekvizicijomis,
ávairiomis prievolëmis, mokesèiais bei baudomis, likusi, palyginti
nedidelë, okupuotø lietuviðkø þemiø dalis nebeástengë bolðevikø
aprûpinti maistu. Jiems teko spræsti: trauktis á rytus ir ten tvarkyti suirusá
transportà maistui pristatyti ar bet kokia kaina verþtis pirmyn ir sëkmës
atveju maitintis uþimtose Lietuvos teritorijose. Bolðevikø komisarø pagrindinis
lozungas savajai kariuomenei buvo: “Pirmyn, Ukmergëje mûsø
laukia duona!” 71
Nelengva buvo ir Lietuvos kariuomenëje. 1919 m. birþelio antroje
pusëje bolðevikø fronte veikë tik 8 pëstininkø batalionai, trys lengvosios
artilerijos baterijos, du kavalerijos eskadronai. Ðias pajëgas atskirais atvejais
paremdavo keli karo lëktuvai.
Uþsitæsus kovoms su bolðevikais, Panevëþio ir Ukmergës rinktiniø
gretos dël þuvusiøjø, suþeistøjø ir ligoniø smarkiai praretëjo. Nemaþai
karininkø ir kareiviø buvo palikta kuriamose karo komendantûrose. Pavyzdþiui,
birþelio 19 d. Panevëþio rinktinëje buvo likæ apie 1100 kovotojø.
Labai trûko ir karininkø 72 .
Didelá darbà norëdama pagerinti padëtá itin sudëtingomis sàlygomis
atliko kariuomenës vadovybë. Nuo 1919 m. vasario 27 d. iki birþelio antros
pusës 20 apskrièiø - Marijampolës, Alytaus, Seinø, Vilkaviðkio, Ðakiø,
Kauno, Raseiniø, Telðiø, Kretingos, Sedos, Këdainiø, Tauragës, Ðiauliø,
Kurðënø, Joniðkëlio, Akmenës, Skaudvilës, Vëþaièiø, Ukmergës ir Pane-
70 I pëst.pulko vado karin. K.Ladygos 1919 06 29 telefonograma Nr. 144 II pëst. pulko vadui
karin. V.Grigaliûnui-Glovackiui//LCVA.F.929.Ap.,3. B.98.L.4; Karin. S-las. Mûsø armijos
veikimo apþvalga (1919 06 15 - 06 23)// Kariðkiø þodis. K., 1919 06 26. Nr. 6. P.41.
71 Karin.S-las. Mûsø armijos veikimo apþvalga (1919 06 24 - 07 01)//ariðkiø þodis. K., Nr. 7.
1919 07 03. P.49.
72 Panevëþio rinktinës vado karin. St.Nastopkos 1919 06 19 slaptas praneðimas Nr. 232
Vyr.kariuomenës vadui//LCVA. F.929.Ap.3. B.56.L.8.
77

vëþio - buvo suorganizuoti trys 1987-1898 m. gimusiø vyrø ðaukimai 73 . Taigi
kariuomenë sparèiai augo, kûrësi nauji kariniai daliniai, bet dauguma kariø
buvo dar beveik neapmokyti ir iðkart juos siøsti á frontà nebuvo galima.
Padëtá fronte daþnai komplikuodavo ginklø, ypaè ðoviniø, stoka.
Buvo atsitikimø, kai vien dël ðoviniø stokos atskiri daliniai turëdavo pasitraukti,
perleisdami prieðui kovos iniciatyvà 74 . Mûsø kariuomenei,
atgavusiai anksèiau bolðevikø nuniokotas vietoves, taip pat ëmë stigti
maisto, aprangos, avalynës ir kitø bûtiniausiø reikmenø.
Nepaisant to, vyriausiasis kariuomenës vadas gen. S.Þukauskas,
norëdamas bolðevikus nustumti toliau rytø kryptimi, 1919 m. liepos 2 d.
ásakë Panevëþio rinktinei þygiuoti pirmyn ir uþimti Ilûkstæ, Dvietà ir prieiti
Dauguvos krantus, o Ukmergës rinktinei – Kukliø dvaro-Mukuliø-
Vajasiðkio linijà 75 . Puolimas prasidëjo liepos 7 d. Jo metu atkovota daug
vietoviø. Kovos buvo atkaklios. Visgi bolðevikai, sutelkæ rezervus, liepos
10 d. sugebëjo pereiti á prieðpuolá. Keletà dienø trukæs lietuviø puolimas
nepavyko dël nepakankamo Panevëþio rinktinës pajëgumo, silpnos kairëje
veikusiø latviø kariniø jëgø priedangos, pasyvios Marijampolës bataliono
pozicijos karinës operacijos metu, II pëstininkø pulko vado karn.
V.Grigaliûno-Glovackio perdëtos baimës dël tariamo bolðevikø pavojaus
nuo Ðteinensës pusës, kurá kiti daliniai jau buvo likvidavæ, ir po to
prasidëjusio skuboto atsitraukimo.
Visgi per ðias karines operacijas svarbiausia uþdavinio dalis ávykdyta
sëkmingai. Nors galutinis karinis tikslas dar nebuvo pasiektas, bet
operacijos metu kariai ágijo didesná kariná patyrimà, paaiðkëjo, jog jie jau
labiau subrendæ ir geriau iðmano strategijos bei taktikos reikalus, sugeba
sëkmingai kovoti su daug gausesniu ir visais atþvilgiais stipresniu prieðu.
Ðá faktà patvirtino ir gausus karo laimikis: 157 bolðevikø kariai paimti
nelaisvën, taip pat paimta 8 kulkosvaidþiai, 300 ðautuvø, 200000 ðoviniø,
6 lauko virtuvës, 38 arkliai, 15 veþimø ir kt. 76
73 1919 m. ásakymai kraðto apsaugos ministerjai//LCVA.F.384. Ap.1.B.3.L.39,56,80,102.
74 Kraðto apaugos ministerijos 1919 06 23 slaptas raðtas Nr. 1060/Art. Vokieèiø karinei vadovybei//
LCVA. F.1.Ap.1. B.44.L.47.
75 Vyr.kariuomenës vado 191 m. operatyviniai ásakymai//LCVA.F.929.Ap.3.B.32.L.13.
76 II pëst.pulko III bataliono veiksmai 1919 m. liepos 7-9 d.//LCVA F.384.Ap.3.B.346. L.14-
15; II pëst. pulko veikimo 1919 m. liepos 11-12 reliacija//LCVA. F.929. Ap.3. B.37. L.156-
158; Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos ir Panevëþio grupës veikimas 1919 m.//LCVA.
F.929. Ap.3. B.4.L.17.
78

Tuo tarpu liepos 11-12 d. Ukmergës rinktinei labai graþiu manevru
pavyko atsiimti Salakà 77 . Po ðiø operacijø lietuviø kariuomenë kuriam
laikui sustojo Salako-Dusetø-Subatës eþerø linijoje. Tarp lietuviø ir bolðevikø
pozicijø buvo 3-4 km tarpas, vadinamoji “niekieno þemë”. Buvo
daug maþø ir didesniø ginkluotø susirëmimø, ið abiejø pusiø pareikalavusiø
aukø, bet neturëjusiø didesnës reikðmës. Ðie þvalgomieji veiksmai ir
daþni susirëmimai uþsitæsë ir visiems labai ákyrëjo. Pafrontës gyventojai
maldavo mûsø karius greièiau pulti ir iðvyti bolðevikus ið Lietuvos.
1919 m. rugpjûèio pradþioje prasidëjo paskutinis kovø su bolðevikais
laikotarpis - pasirengimas lemiamai Zarasø karinei operacijai ir bolðevikø
iðvijimas ið Lietuvos, kuris tæsësi iki tø metø rugsëjo mënesio vidurio.
Lietuvos vyriausioji karinë vadovybë, ruoðdamasi lemiamam bolðevikø
puolimui, Ukmergës ir Panevëþio rinktiniø vadams pateikë numatytos
karinës operacijos projektà, kurá jie turëjo detaliai apsvarstyti vietose
ir pateikti savus siûlymus, kaip já patobulinti. Buvo numatyta visu frontu
kartu su lenkais pulti bolðevikus.
Po pasitarimo su deðiniajame sparne buvusios lenkø brigados vadovybës
atstovu Ukmergës rinktinës vadas karn. K.Ladyga pasiûlë puolant
bolðevikus plaèiu frontu bûsimojoje operacijoje atsisakyti lenkø paramos,
nes jie ir taip jau buvo giliai ásibrovæ á Lietuvos teritorijà ir siekë
uþimti naujus jos plotus 78 .
Panevëþio rinktinës vadas karn. St.Nastopka, atsiþvelgdamas á 1919
m. liepos 6-12 d. puolimà, abejojo kairiojo sparno saugumu, siûlë tartis
su latviø karine vadovybe dël bendrø veiksmø prieð bolðevikus ir laikësi
nuomonës, jog Panevëþio rinktinë galës sëkmingai dalyvauti puolamosiose
operacijose tik karius reikiamai aprûpinusi, visø pirma juos tinkamai
aprengusi ir apavusi. Visi vyrai pageidavo karinæ operacijà pradëti
tik tada, kai jai bus gerai pasiruoðta ir ypaè apsirûpinus technikos priemonëmis
79 .
Karinë vadovybë, suþinojusi fronto daliø vadø nuomonæ, ëmësi
organizaciniø bei kitø priemoniø puolimui pasirengti. Vyriausiojo ka-
77 Kautynës prie Salako//LCVA.F.384. Ap.3.B.346.L.100-102; K.Salako paëmimas ir gynimas
1919 m.//Karys K., 1938. Nr. 34.P.948.
78 Kpt. Steponaitis V. Paskutinës operacijos bolðevikø fronte// Mûsø þinynas. T.1.K., 1921.
P.1066.
79 Ten pat. P. 7-8.
79

iuomenës vado gen. S.Þukausko 1919 m. liepos 18 d. ásakymu veikianèioji
Lietuvos kariuomenë buvo suskirstyta á dvi brigadas. I brigadà sudarë
I ir III pëstininkø pulkai, Kauno, Ukmergës ir Vilniaus batalionai. Ðios
brigados vadu buvo paskirtas karn. Pr.Liatukas. Á II brigadà áëjo II pëstininkø
pulkas, Panevëþio, Marijampolës, Ðiauliø ir Joniðkëlio batalionai.
Brigados vadu tapo karn. St.Nastopka 80 .
Ruoðiantis puolimui, I ir II brigados buvo papildytos naujomis jëgomis.
Dauguma karo mokyklos pirmos laidos jaunøjø karininkø buvo
pasiøsti á fronte veikusius karinius dalinius.
Vyriausiasis kariuomenës vadas gen. S.Þukauskas, suþinojæs apie
lenkø planuojamà puolimà Daugpilio kryptimi, 1919 m. rugpjûèio 9 d.
ásakë I ir II brigadoms ðá þygá palaikyti. Taèiau lenkai gen. S.Þukauskui
paþadëtu laiku nepuolë. Puolimà atidëjo rugpjûèio pabaigai, todël lietuviø
kariuomenës vadovybei teko keisti savo parengtà planà.
Po 1919 m. birþelio-liepos mën. kovø lietuviø kariuomenei ilgam
sustojus aukðèiau minëtoje Rytø Aukðtaitijos eþerø linijoje, bolðevikø
kariuomenë atsikvëpë ir buvo reorganizuota. Ið 18 pëstininkø pulkø
buvo sudaryti 6 pilnos sudëties pëstininkø pulkai, 3 vadinamieji komunistiniai
batalionai ir paliktos 3 specialiosios paskirties rinktinës, jas
gerokai papildþius naujomis jëgomis. Bolðevikai turëjo gerà ir gausià
artilerijà. Daugpilio kryptis, bolðevikams turëjusi strateginæ reikðmæ, buvo
jø ypaè saugoma ir ginama 81 . Bolðevikai naudojosi Pirmojo pasaulinio
karo metu paliktomis carinës Rusijos kariuomenës pozicijomis, kurios,
be techniniø árengimø, dël savo geografinës padëties buvo labai
tinkamos gynybai. Patys Rytø Aukðtaitijos eþerai sudarë stiprià gynimosi
linijà. Gindamiesi nuo lietuviø puldinëjimø, daugelyje vietø bolðevikai
dar apsikasë tikrojo profilio apkasais, apsitvërë spygliuotomis vielomis
bei árengë kitus átvirtinimus.
Norëdami savo dalinius papildyti þmonëmis, jie 1919 m. liepos 2 d.
dar uþimtose Lietuvos teritorijose ásakë visiems vyrams nuo 17 iki 50 metø
stoti á bolðevikø kariuomenæ. Vyrai, vengiantys karinës tarnybos, buvo
smarkiai baudþiami. Neatvykus ðaukiamiesiems, uþ tai atsakyti turëjo jø
ðeimø nariai - visø pirma tëvai arba broliai 82 .
80 Vyr.kariuomenës vado gen. S.Þukausko 1919 m. slapti ásakymai//LCVA. F.929. Ap.3. B.11.
L.5.
81 Mjr. Aliðauskas K. Zarasø kautynës//Karys. K. 1939. Nr. 36. P.1049.
82 Lietuvos spaudos biuro 1919 m. rugpjûèio 2 d. praneðimas//LCVA.F.384. Ap.3.
80

Neturëdama kuo maitinti savo kariuomenës, bolðevikø valdþia atiminëjo
ið gyventojø grûdus, palikdama ðeimai tik po 10-15 pûdø rugiø.
1919 m. vasarà anksti nukastos gyventojø bulvës buvo pristatomos á Daugpilá.
Apskritai 1919 m. tame kraðte nedaug tebuvo pasëta javø. Neretai ið
gyventojø buvo atimamos paskutinës karvës. Arkliø taip pat buvo nedaug
ir þmonës neturëjo kuo dirbti laukø 83 .
Buvo ir kitø prieþasèiø, vertusiø raudonarmieèius, ypaè jø komisarus,
nervintis ir stiprinti savo pozicijas. Tai visø pirma jø vidinë dezorganizacija,
buvo neramumø ir jø uþnugaryje. Vis daþniau pasikartodavo
organizuoti sukilimai, kuriuos ne visuomet pasisekdavo greitai numalðinti.
Itin didelis raudonarmieèiø subruzdimas vyko 1919 m. rugpjûèio 7 d.,
kai buvo susprogdintas Pohuliankos tiltas per Dauguvà 84 .
Mobilizuoti rusø kareiviai, nematydami karo tikslo, daþnai atsisakydavo
þygiuoti prieð lietuvius. Fronto vadovybë daugiausia galëjo pasitikëti
tik komunistinëmis dalimis, taèiau vien jø neuþteko surengti aktyviai
ofenzyvai visu frontu.
Þinodama tokià padëtá, Lietuvos karinë vadovybë 1919 m. rugpjûèio
22 d. telefonograma Nr. 101 ásakë pradëti puolimà visu frontu ir
uþimti Daugpilá. II brigados uþduotis - Kazimieriðkio dvaro-Pohuliankos
rajone persikelti per Dauguvos upæ ir uþimti Daugpilio tvirtovæ. Tuo tarpu
I brigadai ásakyta uþimti Kaukoniø (Kalkûnø) stotá, vakariniame Dauguvos
krante buvusius átvirtinimus bei priemiestiná, o persikëlus per Dauguvà,
– ir Daugpilio prekiø bei geleþinkelio stotis 85 .
Paskutinioji operacija prieð bolðevikus buvo pradëta I brigados puolamaisiais
veiksmais naktá ið rugpjûèio 23-osios á 24-àjà. Tà dienà prie
Gruþø kaimo buvo pralauþta prieðo pozicija, o rugpjûèio 25 d. bolðevikai
iðvyti ið Zarasø 86 . Garsas apie bolðevikø fronto pralauþimà ir pergalæ
Zarasuose iðplito po visà Lietuvà. Kariuomenës nuotaika pakilo. Kariai
atkakliai dirbo ir toliau kovojo, kad pasiektas rezultatas bûtø kaip galima
tinkamiau išnaudotas.
II brigadai buvo ásakyta pulti po sëkmingø I brigados veiksmø. Ðá
puolimà ji pradëjo rugpjûèio 26 d. anksti rytà dviem voromis. Nors prie-
83 Lietuvos spaudos biuro 1919 m. rugpjûèio 20 d. praneðimas//LCVA. F.384. ap.3. B.18.
L.285.
84 Eþerënø operacijos//Karikiø þodis. Nr. 3. 1920 m. sausio 15 d. P.18.
85 Zarasø operacijos (1919 08 24-08 30)//LCVA. F.384. Ap.3. B.346. L.126.
86 Ukmergës grupës mûðiø 1919 08 23-31 reliacija//LCVA. F.929. Ap.3.B.37.L.91-93.
81

ðas smarkiai gynësi, operacija vyko labai sklandþiai. Rugpjûèio 29 d. vakare
karn. S.Nastopka praneðë vyr.kariuomenës vadui S.Þukauskui bei
generaliniam ðtabui, jog jo vadovaujama brigada nubloðkë bolðevikus uþ
Dauguvos 87 . Rugpjûèio 30 d. I brigada uþëmë Kaukonis (Kalkûnus). Bolðevikai
iðsilaikë tik Gryvoje, Daugpilio priemiesèio pietiniame Dauguvos
krante, ið kur pradëjo prieðpuolius.
Nuo to laiko lietuviø ir bolðevikø kariuomenes skyrë natûrali gamtos
kliûtis - Dauguvos upë. Kovos su bolðevikais nebeteko buvusio manevrinio
pobûdþio ir virto pozicinëmis. Jos buvo tæsiamos artilerijos ir
kulkosvaidþiø ugnimi ið abiejø Dauguvos krantø. Zarasø operacijos metu
nelaisvën buvo paimti 9 bolðevikø karininkai ir 505 kareiviai, paimtas ir
didelis karo grobis 88 .
Visa Lietuva dþiaugësi vienu paðalintu pavojumi. Nors frontas su
bolðevikais buvo iki 1920 m. pradþios, taèiau jis nebeatrodë toks pavojingas
ir karinë vadovybë dalá kariuomenës galëjo ið jo atitraukti ir pasiøsti
á kitas Lietuvai pavojingas vietas.
82
Kovos su bermontininkais
Lemiamame kovø su bolðevikais ákarðtyje ðiaurës Lietuvoje, Kurðe
ir Latvijoje susitelkë kitas Lietuvos ir Baltijos valstybiø prieðas - bermontininkai.
Tai buvo rusø monarchistø ir vokieèiø organizuoti rusø belaisviø
ir vokieèiø kariø savanoriø daliniai. Ðiø daliniø karinë vadovybë nepripaþino
Baltijos valstybiø, nes ðiuos kraðtus laikë neatskiriamomis Rusijos
dalimis. Minëtiems daliniams vadovavo vokieèiø remiamas plk. P.Bermontas-Avalovas
- tipiðkas carinës Rusijos kavalerijos karininkas, iðdidus garbëtroðka,
surusëjæs vokietis, daugelio amþininkø laikomas svieto perëjûnu
ir apsiðaukëliu pulkininku.
1919 m. birþelio 12 d. jis su savo ðtabu apsistojo Mintaujoje. Tuo
laiku Kurðe, Þemaitijoje ir Ðiauliø apskrityse stovëjo nieko neveikdamas
vokieèiø gen. R.Golco (Goltz) vadovaujamas VI korpas ir kitos maþesnës
vokieèiø kariuomenës dalys. Gen. R.Golcas ir jo bendrininkai planavo ásitvirtinti
Baltijos valstybëse. Santarvininkai, þinodami ðiuos planus, per Vo-
87 Atskirosios brigados II brigados štabo karo archyvas (1919 03 11-12 31)//LCVA.F.929. Ap.3.
B.76.L.37.
88 Pirmosios mûsø kariuomenës operacijos...//LCVA.F.929. Ap.3. B.4.L.20.

kietijos vyriausybæ pareikalavo, kad vokieèiø kariuomenë iki rugpjûèio 20
d. iðsikraustytø ið Baltijos ðaliø. Maþuma pakluso ir iðvyko. Likusieji pasidavë
P.Bermonto valdþiai. Tad P.Bermontas ið karto tapo rimta jëga, këlë
grësmæ Lietuvai ir Latvijai, nes atvirai kalbëjo prieð ðiø ðaliø nepriklausomybæ
ir nerodë jokio noro tartis su jomis ginèytinais klausimais. 1919 m.
vasarà tarp lietuviø valdþios ir plk. P.Bermonto kariuomenës atskirø daliø
ëmë bræsti karinis konfliktas.
Iðskirtini trys kariniø veiksmø su bermontininkais etapai.
Pirmas – bermontininkø ásigalëjimas ðiaurës Lietuvoje (1919 m. liepa
- spalio mën. vidurys).
1919 m. liepos 26 d. á Kurðënus atvyko pirmas bermontininkø bûrys,
kuris tuojau pradëjo rekvizuoti batus, prievarta uþëmë pradþios mokyklà,
kitas patalpas. Kiek vëliau atvyko plk. Virgolièiaus rinktinë, o po
to vis daugiau bermontininkø daliniø. Plk. Virgolièius Kurðënuose tuoj
paskelbë karo padëtá bei atsiðaukimà á gyventojus, ásakydamas klausyti jo
valdþios ir vykdyti jo ásakymus. Nepaklusniesiems net grasino mirties bausme
89 .
Nors Lietuvos vyriausybë pareikalavo, kad bermontininkai iðsikraustytø,
ðie to reikalavimo nevykdë ir Kurðënuose toliau sparèiai organizavo
korpà. Ið pradþiø Virgolièiaus rinktinëje buvo apie 2500-3000 vyrø, o 1919
m. rugsëjo pabaigoje Ðiauliø kraðte jau buvo sutelkta apie 19 103 karius,
ið jø - 3830 rusø (130 karininkø ir 3700 kareiviø) ir 15 273 vokieèiai (408
karininkai bei 14865 kareiviai). Rinktinëje buvo 2 ðarvuoti traukiniai, ginkluoti
4 patrankomis ir 8 kulkosvaidþiais, 3 artilerijos dalys (24 lengvosios
ir 30 sunkiøjø haubicø, 150 lengvøjø ir 18 sunkiøjø patrankø), 30 kulkosvaidininkø
kuopø (3300 kulkosvaidþiø), aviacijos (20 lëktuvø) ir automobiliø
(20 sunkveþimiø ir 14 keleiviniø autobusø) skyriai, 3 minosvaidþiø
kuopos (280 vienetø), kavalerijos dalys su lauko þandarmerija, 2 pionieriø
bûriai, lauko telegrafo pulkas, 4 radijo stotys (apie 300 veþimø su 800
arkliø) ir kt 90 .
Susitvarkiusi ir sustiprëjusi plk. Virgolièiaus rinktinë 1919 m. spalio
5 d. ið Kurðënø persikëlë á Ðiaulius. Lietuvos vyriausybë negalëjo uþkirsti
jai kelio, nes tuo metu mûsø ginkluotosios pajëgos dar tæsë kovas
89 Birontas A. Bermontininkams Lietuvà uþpuolus. K.1934. P.165-166.
90 Ðiauliø rajone iðdëstytos plk. Virgolièiaus rinktinës daliø apytikrë sudëtis 1919 m. rugsëjo 27 d.//
LCVA. F.929. Ap.3. B.25.L.3-4.
83

su bolðevikais Dauguvos fronte. O Ðiauliuose buvo negausus miesto apskrities
komendantûros dalinys.
Iðvykdamas ið Kurðënø á Ðiaulius, plk. Virgolièius iðplatino atsiðaukimà,
kuriame skelbë, jog lietuviai ir rusai esà vienos motinos vaikai, teigë,
esà “gudø (suprask - rusø - V.L.) valdþia visuomet linkëjo Lietuvai
gero ir ið senø laikø ðiam kraðtui davë tvarkà ir kitø teisingø pasparèiø” ir
þadëjo, kad “ant ateinanèio laiko Gudija (suprask - Rusija - V.L.) be
abejojimo dovanos ðiam kraðtui didelæ savyvalda ir autonomijos provà” 91 .
Spalio 11 d. raðte Lietuvos vyriausybei plk. Virgolièius teigë, jog ið Kurðënø
atvyko á Ðiaulius “susijungti su gen. N.Judenièiaus rusø kariuomene,
veikianèia prieð bolðevikus” 92 .
Tai buvo veidmainiðkas tvirtinimas, nes, pirma, jokiø bolðevikø tuo
metu Ðiauliuose nebuvo, antra, lietuviø fronte neveikë jokia gen. N.Judenièiaus
rusø armijos dalis ir, treèia, norëdamas susijungti su gen. N.Judenièiaus
kariuomene, plk.Virgolièius bûtø turëjæs pasukti prieðinga, t.y.
ðiaurës, kryptimi.
Atvykæ á Ðiaulius, bermontininkai jautësi lyg uþkariautame kraðte.
Nesutikæ stipresnio lietuviø sargybø pasiprieðinimo, jie tuoj pat uþëmë
Ðilënø ir Radviliðkio geleþinkelio stotis, o po keliø dienø - Birþus ir Nemunëlio
Radviliðká. Nepatenkinti karn. Bironto vadovaujamos Ðiauliø
karo komendantûros veikla, spalio 9 d. ankstyvà rytà bermontininkai nelauktai
uþpuolë Lietuvos kariuomenës dalinius mieste. Juos nuginklavo,
apiplëðë kareivius ir kareivines, likvidavo lietuviø komendantûrà, iðplëðë
paðtà, iþdinæ, intendantûrà, iðniekino Lietuvos tautinæ vëliavà, panaikino
valdþios ir savivaldybës ástaigas, ásakë jose vartoti tik rusø kalbà ir
paskelbë, jog Lietuva yra rusø kraštas 93 .
Uþgrobæs visà valdþià Ðiauliuose, po ðiø ávykiø plk. Virgolièius raðte
Lietuvos vyriausybei teisinosi, jog lietuviai iðprovokavæ minëtà incidentà,
suþeidæ jo vienà karininkà ir 6 kareivius, todël jis ir ásakæs lietuvius
nuginkluoti, ir pridûrë, jog ásteigë specialià komisijà ávykiams tirti 94 .
Plk. Virgolièius, Ðiauliuose ásitvirtinæs pagal gen. R.Golco su plk.
91 II rusø savanoriø korpo vado atsiðaukimas “Visiems pilieèiams uþimtame mano kariuomenës
84
apskrity”//LCVA. F.384. Ap.3. B.17. L.27.
92 Kpt. Steponaitis V. Bermontininkai Lietuvoje//Mûsø þinynas. T.1.K.,1921. P.90.
93 LCVA. F.836. Ap.1. B.2. L.53.
94 Birontas A.Bermontininkams Lietuvà uþuolus...P.217.

P.Bermontu 1919 m. rugsëjo 21 d. susitarimà, vadovavo II vakarø savanoriø
kuopai ir tapo Lietuvoje buvusiø rusø-vokieèiø savanoriø kariuomenës
daliø virðininku. Nesiskaitydamas su Lietuvos valdþia, jis leido savo
daliniams vykdyti ðiame kraðte þiaurias rekvizicijas, nuginkluoti lietuviø
sargybas, plëðikauti ir t.t. Ásigalëdami bermontininkai pradëjo palaipsniui
stumti lietuviø kariuomenës dalinius nuo svarbiø strateginiø keliø á rytus,
kad uþtikrintø sau visiðkà uþnugario saugumà. Pagrindines jëgas bermontininkai
sutelkë ðiaurës Lietuvoje, Saloèiø, Joniðkëlio, Radviliðkio, Lyduvënø
ir Raseiniø apylinkëse, Ðiauliuose. Nuo Nemuno prie Jurbarko iki sienos
su Latvija jie iðstatë daugybæ sargybø. Nors vietiniai gyventojai ir skundësi
þiauriu bermontininkø elgesiu, negausios lietuviø karo komendantûros
daþnai buvo nepajëgios juos apginti nuo plëðimø. Bermontininkai puldinëjo
Raseiniø, Tauragës, Maþeikiø bei Telðiø komendantûras, neretai jas
nuginkluodavo ar priversdavo pasitraukti á kitas vietoves.
Lietuvos vyriausybë, bermontininkus laikydama dideliu pavojumi
nepriklausomybei, 1919 m. spalio 9 d. paskelbë visame kraðte karo padëtá 95
ir spalio 16 d. nusprendë jëga juos iðvaryti ið Lietuvos.
Tada prasidëjo antras - Lietuvos kariuomenës sutelkimo bermontininkø
fronte ir pasirengimo Ðiauliø karinei operacijai - veiksmø etapas
(1919 m. spalio vidurys - lapkrièio vidurys).
Kariuomenës telkimo laikotarpiu buvo pakeista karinë vadovybë.
Gen. S.Þukauskà atleidus ið vyriausiojo kariuomenës vado pareigø, plk.
Pr.Liatukas buvo pakeltas á generolus ir paskirtas vyriausiuoju kariuomenës
vadu, kartu jis ëjo ir kraðto apsaugos ministro pareigas. Spalio 18 d.
fronto prieð bermontininkus vadu buvo paskirtas I brigados vadas plk.ltn.
K.Ladyga, savo ðtabà ákûræs Baisogaloje 96 .
Bermontininkams uþëmus Radviliðkio geleþinkelio stotá, nutrûko susisiekimas
geleþinkeliu tarp Kauno ir bolðevikø fronte buvusios kariuomenës.
Todël lietuviø pajëgos á bermontininkø frontà buvo telkiamos lëtai ir
sunkiai. Á Lietuvos vyriausiojo kariuomenës vado gen. Pr.Liatuko kreipimàsi
á Lietuvoje tebebuvusiø vokieèiø kariniø daliniø vadà gen. V.Eberhartà ir
reikalavimà iki spalio 15 d. perduoti Radviliðkio geleþinkelio stotá Lietuvos
geleþinkeliø valdybai, vokieèiø vadas atsakë neigiamai, pareikðdamas, jog
95 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei//LCVA. F.384. Ap.1. B.3.L.185.
96 1919 m. ásakymai Lietuvos kariuomenei//LCVA. F.384. Ap.1. B.3.L.182, 184, 197.
85

ajonuose, kur liko vokieèiø kariuomenë, bermontininkø gaujø nëra ir savo
ruoþtu pareikalavo iki spalio 17 d. ið Ðeduvos ir Baisiogalos rajonø atitraukti
telkiamà lietuviø kariuomenæ. Prieðingu atveju grasino imtis “reikiamø þygiø” 97 .
Lietuvos kariuomenës dalys á bermontininkø frontà buvo keliamos
visà spalio mënesá. Prieð bermontininkus buvo sutelkta: I ir II pëstininkø
pulkai, Panevëþio, Marijampolës, Kauno ir Vilniaus atskirieji batalionai,
Pasvalio komendantûros batalionas, karn. A.Bironto vadovaujama ðeðiø
Þemaitijos komendantûrø rinktinë, 3 lengvosios artilerijos baterijos, du
husarø eskadronai, talkininkavo geleþinkelininkø ir pionieriø kuopos. Ið
viso prieð bermontininkus buvo sutelkta apie 11500-12000 kariø. Branduolá
sudarë savanoriai, jau ágijæ nemaþà patirtá kovose su bolðevikais, ir neseniai
mobilizuoti naujokai, menkai paruoðti kovoms su gerai ginkluotomis
bermontininkø pajëgomis.
Lietuvos vyriausybei 1919 m. vasarà ir rudená pavyko uþsienyje nupirkti
nemaþai kariðkø reikmenø, avalynës, aprengti karius naujais amerikietiðkais
drabuþiais, gerokai pakeisti bendrà kariuomenës vaizdà ir taip pakelti
kariø nuotaikà. Taèiau bendra Lietuvos karinë padëtis tebebuvo labai sunki.
Frontà teko laikyti prieð tris prieðus: bolðevikus, lenkus ir bermontininkus.
Pastarøjø nedrausmingos ir jokios valdþios nepripaþástanèios gaujos pradëjo
sistemingai puldinëti Lietuvos kariuomenës uþimamas pozicijas. Spalio 20-
22 d. prie Linkaièiø geleþinkelio stoties Radviliðkio apylinkëse ávyko didesnës
kautynës, kuriose dalyvavo bermontininkø ðarvuoti traukiniai 98 .
Lietuviø kariuomenë, negalëdama ramiai þiûrëti á skriaudþiamus
gyventojus, gynë jø teises ir turtà, susiremdavo su plëðikaujanèiais bermontininkais
bei jiems parsidavusiais vokieèiais ir juos persekiodavo, todël
gen. V.Eberharto tonas darësi vis aðtresnis. Susiklostë keista padëtis.
Gen. V.Eberhartas vokieèiø valdþios buvo atsiøstas ne tik ið Lietuvos evakuoti
likusios kariuomenës, bet ir paspartinti paèios evakuacijos. Ið tikrøjø
jo susiraðinëjimas su Lietuvos vyriausybe ðiuo klausimu ir apskritai
visa jo diplomatija buvo vykdoma taip, kad evakuacija uþtruktø ilgesná
laikà. Maþa to, buvo globojamos tos vokieèiø kariuomenës dalys, kurios
neklausydamos savo valdþios ásakymø perëjo Lietuvos sienas ir aiðkiai
dëjosi plk. P.Bermonto pusën.
97 Gen. W.Eberhardto 1919 m. spalio 15 d. raðtas Nr. 855 kariuomenës vadui gen. Pr.Liatukui/
/LCVA. F.384. Ap.3. B.352. L.13.
98 Mûsø kariuomenës bei kraðto gynimo organizavimo ir kovø dël Lietuvos Nepriklausomybës
svarbesnieji ávykiai prieð 10 metø//Karys. K.,1929. Nr.2. P.678.
86

1919 m. Aukðèiausioji santarvininkø taryba, nenorëdama, kad tarp
lietuviø ir bermontininkø ásiliepsnotø karas, paskyrë prancûzø generolo
M.A.Niselio (Niessell) vadovaujamà misijà vokieèiø iðsikraustymui ið Baltijos
ðaliø priþiûrëti. Gen. H.N.Niselio tarpininkavimu ir reikalavimu spalio
30 d. Ðiauliuose ávyko Lietuvos vyriausybës atstovø ir bermontininkø
konferencija. Joje buvo sutarta sustabdyti karo veiksmus. Vokieèiø kariniai
daliniai iki lapkrièio 14 d. privalëjo pasitraukti ið Lietuvos. Tarp abiejø
kariuomeniø pagal Ðiauliø-Tauragës geleþinkelio linijà ir Joniðkëlio bei Radviliðkio
apylinkëse buvo nustatyta tam tikra demarkacijos linija (neutrali
zona) palengvinti vokieèiø kariuomenës evakuacijai ið Lietuvos.
Pagal minëtà susitarimà 1919 m. lapkrièio 15 d. ið Lietuvos iðvyko
paskutinis Vokietijos vyriausybës ásakymo paklausæs plk. K.Dybièio (Diebitsh)
vadovaujamo korpo transportas. Remiantis minëta sutartimi, visos
Lietuvoje likusios karinës dalys buvo laikomos ne vokieèiø kariuomene ir
uþ jø veiklà Vokietijos vyriausybë neatsakë. O liko Lietuvoje jø gana daug:
Geleþinë divizija, Branto (Brandt) savanoriø korpusas, Rosbacho rinktinë,
vokieèiø legionas ir kt. Plk. P.Bermontas, patyræs vienà po kito pralaimëjimus
Latvijoje, tà paèià dienà su visais savo daliniais perëjo gen. V.
Eberharto globon. Nuo to laiko gen. H.N.Niselio komisija pradëjo rûpintis
ir bermontininkø evakuacija ið Baltijos ðaliø.
Taigi sutartu laiku vokieèiø kariuomenë nebuvo evakuota. O spalio
30 d. sutartimi nustatyta neutrali zona praktiðkai buvo sudaryta tik
vidurio ir pietiniame fronto bare. Kitose vietose bermontininkai nesitraukë
á sutartà linijà. Lietuvos vyriausybë paskelbë, jog vokieèiai, likæ
kraðte, laikomi dezertyrais. todël turi bûti nuginkluoti ir iðsiøsti á Vokietijà.
Be to, lapkrièio 18 d. vyriausybë dar paskelbë, jog Lietuvos pilieèiai,
ástojæ á plk. R.Bermonto ar plk. Virgolièiaus ginkluotus bûrius, ligi lapkrièio
30 d. privalo juos palikti. Nevykdanèius ðio ásakymo grasinta bausti
kaip valstybës iðdavikus 100 .
Nepasisekimai kovojant su latviais, politinis gen. H.N.Niselio spaudimas
ir lietuviø kariuomenës telkimas prie Ðeduvos ir Baisogalos privertë
plk. P.Bermontà laviruoti. Lapkrièio 18 d. á Baisogaloje ásikûrusá
lietuviø kariuomenës brigados ðtabà atvyko vokieèiø karininkai su
99 1919 m. spalio 30 d. sutartis tarp lietuviø valdþios atstovø ir vokieèiø generalinio ágaliotinio
Kaune Volfo//LCVA. F.384. Ap.3. B.352. L.103.
100 Laikinosios vyriausybës þinios. K.,1919 11 24. Nr. 15.P.3.
87

gen.V. Eberharto ágaliojimais tartis dël sutarties atnaujinimo ir demarkacijos
linijos nustatymo. Kadangi Lietuva kariavo su bolðevikais, jai
buvo siûloma bendradarbiauti su vadinamàja Vakarø Rusijos, t.y. P.Bermonto,
armija, kuri turëjo uþimti atitinkamà vietà fronte prieð bolðevikus.
Bermontininkø siûlymu, Lietuva turëjo leisti jiems naudotis geleþinkeliu
Ðiauliai-Panevëþys-Daugpilis. Taèiau Lietuvos vyriausybë su
bermontininkais á derybas nesileido ir reikalavo, kad jie kuo greièiau
ið Lietuvos iðsikraustytø.
Bermontininkai nesilaikë ðiø reikalavimø ir lapkrièio 17 d. puolë
kaimus, buvusius neutralioje zonoje, á pietø vakarus ir ðiaurës rytus nuo
Radviliðkio, kuriø Lietuvos kariuomenë, pasitraukus vokieèiams, dar nebuvo
spëjusi atkovoti. Susirëmimai pasidarë sistemingi. Radviliðkis tapo
didþiausiu bermontininkø organizaciniu centru. Á já bermontininkai sutraukë
daug kariuomenës ir ið èia puldinëjo maþesnëmis grupëmis.
Lietuviø kariuomenë lemiamà bermontininkø puolimà buvo numaèiusi
pradëti lapkrièio 16 d. Taèiau ji turëjo skaitytis su Aukðèiausiosios
santarvininkø tarybos atsiøsta gen. H.N.Niselio vadovaujama misija,
kuri nuolat grasindavo kariuomenës vadovybei, jog puolimo atveju ið Vokietijos
á pagalbà bermontininkams galinti atvykti reguliari vokieèiø kariuomenë.
Todël fronto vadas plk.ltn. K.Ladyga turëjo apsiriboti daugiau
gynybiniais kontrpuolimais ir laukti vadovybës ásakymo pradëti gerai
suplanuotà didelæ karinæ operacijà.
Lapkrièio viduryje bermontininkø karinës dalys buvo iðsidësèiusios
taip: Suostas-Saloèiai-Þeimelis-Kriukai-Paðvitinys-Lygumai-Staèiûnai-
Aukðtelkai-Kauliniai-Radviliðkis-Jaugëlaièiai-Ðiaulënai-Tytuvënai-Ðiluva-
Lyduvënai-Viduklë-Jurbarkas. Bermontininkø pajëgose buvo apie 40 000
kariø, dislokuotø Mintaujos, Joniðkio ir Ðiauliø apylinkëse 101 .
Kai ágriso bermontininkø puldinëjimai, fronto vadas plk.ltn. K.Ladyga
1919 m. lapkrièio 18 d. suðaukë á ðtabà Baisogaloje daliø vadus,
supaþindino juos su esama padëtimi ir, prisiëmæs visà atsakomybæ, be
vyriausybës þinios, ásakë pradëti puolimà. Pavaldþias karines dalis jis suskirstë
á 3 voras ir 4 grupes.
Kpt. K.Škirpos vadovaujama I vora turëjo susitelkti Mënaièiø kaime
ir pulti Paltyniø, Diktariðkiø, Ðiaulënø, Ðiaulaièiø bei Kiaunoriø krypti-
101 Plk.ltn. K.Ladygos 1919 m. lapkrièio 18 d. slaptas operatyvinis ásakymas Nr. 7/S brigados
dalims//LCVA. F.929. Ap.3.B.87. L.56.
88

mi, po to pasukti á ðiaurës vakarus per Paðiauðæ á Padubysá, o prie Kurtuvënø
ir Ventos kanalo abipus Ðiauliø-Kelmës plento uþkirsti prieðui kelius ið ðiaurës
ir vakarø. Plk. V.Grigaliûno-Glovackio vadovaujamai II vorai ásakyta susitelkti
Virduliuose ir, puolant Graþioniø, Birjoèiø, Ðuðuraièiø bei Gudeliø
kryptimi, uþimti Ðiaulius, o ið èia þvalgyti kairiàjà geleþinkelio Radviliðkis-
Ðiauliai pusæ. Kpt. J.Variakojo vadovaujama III vora ið susitelkimo vietos
Derveliuose stumdama prieðà turëjo þygiuoti Kauksnujø-Kutaièiø-Staèiûnø-Deguèiø-Sereikiø-Naisiø-Gibaièiø
kryptimi ir uþkirsti prieðui Joniðkio-
Ðiauliø kelià. Mjr. Vl.Skorupskio vadovaujama grupë turëjo uþimti pozicijas
Prastavoniuose, Þinënuose, Kirjanove, Ilgaièiuose ir ginti Ilgaièiø-Þinënø-
Varnioniø-Daukuèiø linijà. Prieðui pasitraukus, reikëjo þygiuoti per Radviliðká
Ðiauliø link. Kpt. J.Vëgëlio vadovaujama Pasvalio komendantûros grupë
turëjo pagal galimybes vyti bermontininkus á ðiauræ ir uþimti Kurðo pasienyje
Bauskës-Saloèiø ir Bauskës-Vaðkø kelius. Raseiniø komendantûros grupë
turëjo vyti bermontininkus á vakarus ir apsaugoti kelius nuo vakarø ir pietø
pusës. Plk.ltn. E.Adamkavièiaus vadovaujamai grupei ásakyta uþimti Tauragæ
ir toliau gintis ið pietø ir ðiaurës abipus geleþinkelio Tauragë-Tilþë. Vietos
ðauliams partizanams nurodyta kiek ámanoma kenkti prieðui uþnugaryje ardant
kelius, tiltus bei ryðius, apðaudant jo gurguoles ir pan. 102
Ðiame ásakyme dar nebuvo nurodyta konkreti bermontininkø puolimo
data. Daliø vadai turëjo laiko pasvarstyti ir pasiruoðti, kad geriau
ávykdytø jiems iðkeltus uþdavinius.
1919 m. lapkrièio 20 d. fronto vadas plk.ltn. K.Ladyga jam pavaldþioms
karinëms dalims paskelbë ásakymà Nr. 8/S, nurodë puolimà pradëti
lapkrièio 21 d. Prasidëjo treèias - bermontininkø avantiûros Lietuvoje
likvidavimo - etapas, uþsitæsæs iki tø paèiø metø gruodþio vidurio.
Puolimas prasidëjo nurodytos dienos 3 val. ryto, jam vadovavo plk.ltn.
K.Ladyga. Operacijos metu Ðiauliai buvo apsupti ið ðiaurës ir pietø ir
kartu puolama Radviliðkio-Ðiauliø kryptimi.
Norint sëkmingai ávykdyti ðià operacijà, pirmiausia reikëjo uþimti
Radviliðká, kuriame buvo ásitvirtinæ apie 800 labai gerai apsiginklavusiø
bermontininkø, turëjusiø apie 10-12 patrankø, daugybæ kulkosvaidþiø,
minosvaidþiø ir bombosvaidþiø 103 . Ðá uþdaviná atlikti buvo patikëta plk.
V.Grigaliûno-Glovackio vadovaujamam II pëstininkø pulkui, ágijusiam
nemaþà kovinæ patirtá kovose su bolðevikais. Tomis dienomis ðiame pul-
102 Ten pat. L.56-57.
103 Ltn. Dulkë. Bermontininkai ir Radviliðkio kautynës//Karys. K., 1938. Nr. 34. P.949.
89

ke buvo 39 karininkai ir 2192 kareiviai. Dauguma buvo savanoriai, jø
gretas lapkrièio pradþioje papildë ið Kauno atvykusiø tinkamai nepasirengusiø
350 naujokø. Pulkas buvo gausesnis uþ bermontininkø pajëgas
Radviliðkyje, taèiau ginkluotës atþvilgiu smarkiai nuo jø atsiliko. Lapkrièio
21 d. bermontininkø ið Radviliðkio iðvyti ðiam pulkui nepavyko dël
keliø prieþasèiø: a) nemokëjimo veikti naktá, b) kariø pakrikimo susirëmimø
su prieðu metu netekus savo vadø, c) nesugebëjimo manevruoti kovos
lauke, d) menko veiksmø suderinamumo puolant, e) silpnø ryðiø tarp
atskirø daliø ir kt. Dël minëtø prieþasèiø teko patirti nemaþa nuostoliø:
þmoniø ir moraliniø aukø.
Tokiomis aplinkybëmis plk.ltn. K.Ladyga á pagalbà atsiuntë mjr.
Vl.Skorupskio vadovaujamà I pëstininkø pulkà ir lapkrièio 22 d. Radviliðkis
buvo puolamas ið abiejø pusiø. Kautynës buvo labai atkaklios, ypaè
prie miestelio malûno bei kapiniø. Bermontininkai neatlaikë smarkaus
lietuviø puolimo ir ëmë trauktis: vieni iðvaþiavo traukiniu, kiti vieðkeliu
Ðiauliø kryptimi, paskutinieji bëgo bëgte 104 .
Uþëmus Radviliðká, ið Ðiauliø ðarvuotu traukiniu atvyko gen. H.N.Niselio
vadovaujama misija, kuri pareikalavo sustabdyti karo veiksmus ir
pasitraukti á pradines pozicijas, kad bermontininkai nekliudomai galëtø
iðvykti ið Lietuvos. H.N.Niselio reikalavimai, paremti grasinimais Lietuvai,
buvo ávykdyti.
Bëgdami ið Radviliðkio, bermontininkai lietuviams paliko didelá
karo grobá, kuris lapkrièio 23 d. ið miestelio buvo iðveþtas 105 .
Kovø dël Lietuvos nepriklausomybës istorijoje Radviliðkio vardas
áraðytas aukso raidëmis, nes jo susigràþinimas ir plk. Bermonto grupiø
nugalëjimas Lietuvos nepriklausomybei turëjo milþiniðkà reikðmæ. Patys
bermontininkai stebëjosi Lietuvos kariuomenës narsumu, teigë, jog lietuviai
kovojo geriau uþ kazokus 106 .
Lapkrièio 22 d. Panevëþio batalionas atkovojo Meðkuièius, Vilniaus
batalionas - Paðiauðæ ir Padubysá. Lapkrièio 27 d. buvo susigràþintas
104 I pëst. pulko 1919 m., lapkrièio 21-22 d. ávykusiø mûðiø reliacija//LCVA. F. 929. Ap.3.B.37.
L.125-128.
105 1919 m. lapkrièio 18-25 d. mûðiø su bermontininkais slapta operatyvinë santrauka//LCVA.
F.929. Ap.3. B.30. L.87-88.
106 LCVA. F.929. Ap.3. B.39. L.284.
90

Joniðkis. Plk. P.Bermontas buvo priverstas kapituliuoti. Gruodþio 15 d.
Lietuvoje bermontininkø nebebuvo. Lietuvos kariuomenë priëjo prie Klaipëdos
kraðto.
Bermontininkø avantiûra Lietuvoje buvo likviduota. Tai galutinai
sugriovë vokieèiø planus kolonizuoti Lietuvà.
Taigi audringi 1919 metai yra vienas ið graþiausiø atgijusios Lietuvos
istorijos puslapiø. Lietuviø tautai ir jos vadovybei tais metais nepaprastai
sudëtingomis vidaus ir iðorës sàlygomis kartu teko spræsti daugybæ
uþdaviniø, taèiau du yra bene svarbiausi: savø ginkluotø pajëgø kûrimas
ir kovø prieð besikësinanèius á tautos laisvæ ir kraðto nepriklausomybæ
bolðevikus ir bermontininkus organizavimas. Nors minëtø prieðø pajëgø
pranaðumas buvo akivaizdus, jauna Lietuvos kariuomenë, paskubomis organizuota,
menkai apmokyta bei aprûpinta, sugebëjo árodyti, jog pergalæ
laimi mylintys savo tëvynæ, tikintys savo reikalo teisingumu bei pasiaukojama
kova. 1919 m. lietuviø ginkluotosios pajëgos tai árodë darbais ir
þygiais.
91

KËDAINIØ, JIEZNO IR ALYTAUS
KAUTYNIØ REIKÐMË UÞKERTANT
KELIÀ BOLÐEVIKØ ÁSIVERÞIMUI Á KAUNÀ
92
Dr. Juozas Matusevièius
1. Ávadas
Pirmosios kovos uþ Lietuvos nepriklausomybæ su bolðevikais vyko
1919 m. vasario mënesá. Tai Këdainiø-Ðëtos, Jiezno ir Alytaus kautynës.
Apie ðias kovas þinome ið jø dalyviø prisiminimø, mûðiams vadovavusiø
karininkø paliktø apraðymø. Kadangi straipsniai raðyti praëjus keleriems
ar keliolikai metø po ðiø ávykiø, autoriai kartais skirtingai pateikë ávykiø
eigà, jø smulkmenas. Ðio straipsnio autoriui nepavyko rasti archyviniø
ðaltiniø apie tø dienø ávykius, todël nuðvieèiant pirmàsias Lietuvos savanoriø
kovas teko pasinaudoti kovø dalyviø prisiminimais, juos analizuoti,
gretinti apraðomus ávykius ir faktus. Þiniø apie mûðius prie Këdainiø
ir Ðëtos randame vyr.ltn. S.Þukaièio, plk.ltn. J.Ðarausko, K.Kubiliaus,
mokytojo dimisijos karininko J.Mikoliûno, mokytojo vyr.ltn. J.Kiaunës,
V.K.Labûnaièio, J.Staðaièio ir kitø prisiminimuose 1 . Plaèià monografijà
apie Lietuvos kariuomenæ paraðë V.Leðèius, kurioje taip pat yra duomenø
apie to meto kovas 2 .
Pirmojo savanorio, þuvusio ginant Këdainius, Povilo Lukðio gyvenimo
kelias apraðomas jo bendraþygiø ir gen. Stasio Raðtikio prisiminimuose 3 .
1 S.Þukaitis. 4 pëst. L.K.Mindaugo pulkas//Savanoris 1918-1920 (Lietuvos kariuomenës savanoriø
kûrëjø knyga). Red. Stasys Butkus). Kaunas, 1929. P.98-101; J.Ðarauskas. Pirmosios
kautynës//Savanoris 1918-1920. P. 20-31; K.Kubilius. Kaip mes ëmëme Ðëtà//Savanoriø þygiai
(Nepriklausomybës karø atsiminimai. Red. P.Ruseckas). T. 1. Kaunas, 1937. P. 104-106:
J.Mikoliûnas. Kovos dël Këdainiø//Savanoriø þygiai. T.1.P. 84-101: J.Kiaunë. Ið mokytojø á
savanorius//Savanoriø þygiai. T.1. P.71-78; J.Staðaitis. Dvarininkø þmonës nekentë//Savanoriø
þygiai. T.2. Kaunas, 1937.P. 225-233; V.K.Labûnaitis. Nuginklavome besilinksminanèius
atëjûnus (Ið savanorio Jono Þilinsko atsiminimø)//Savanoriai kûrëjai. Kaunas, 1938 09 7-8.
P. 14-15.
2 V.Lesèius. Lietuvos kariuomenë. 1918-1920. Vilnius, 1998.
3 S.RAðtikis. Lietuvos likimo kelias: ið mano uþraðø. T.4. Chicago, 1982; Jø mirtis tëvynei laisvæ
gràþino//Savanoris 1918-1920. P. 56-72.

Gana iðsamiai Jiezno kautynes apraðë tuometinis generalinio ðtabo
plk.ltn. Stasys Zaskevièius, vadovavæs lietuviams savanoriams Jiezno kautynëse
4 . Alytaus ávykius nuðvietë plk.ltn. J.Èaplikas ir kiti 5 . 1919 m. vasario
mënesio kovas apraðë Bronius Kviklys bei K.Aliðauskas 6 .
Pirmojo pasaulinio karo negandos, jo sukelta politinë ir ekonominë
suirutë, vokieèiø okupacinës valdþios rekvizicijos ir savivalë sudarë
sàlygas plisti Lietuvoje socialistinëms ir komunistinëms idëjoms. Neabejotinà
átakà turëjo ir Rusijoje ávykæs bolðevikinis spalio perversmas, kuris
padëjo ateiti á valdþià jëgoms, atvirai siekianèioms valdyti pasaulá. Taèiau
kaip parodë tolesni ávykiai, bolðevizmo idëjos Lietuvoje didelio populiarumo
neturëjo ir galëjo egzistuoti tik tol, kol buvo remiamos tiesiogine
kaimyninës bolðevikinës ðalies ginklo jëga. Komunistiniø idëjø átaka Lietuvoje
ypaè sumaþëjo, kai þmonës pamatë, koká “rojø” Lietuvai neða ant
savo durtuvø Raudonoji armija.
Kai tik Vokietijoje kilo revoliucija ir pasibaigë Pirmasis pasaulinis
karas, Lenino vadovaujama Rusija pradëjo telkti kariuomenæ Lietuvai ir
kitiems Baltijos kraðtams uþimti.
Bûta nuomonës, kad Lietuva nebûtø gavusi nepriklausomybës,
jei ne Sovietø Rusija, ne spalio perversmas, ne Lenino dekretai. Istoriniai
faktai rodo, kad Sovietø Rusija “davë” nepriklausomybæ Suomijai,
Baltijos ðalims ir kitoms carizmo uþgrobtoms valstybëms ne dël
savo humaniðkumo, meilës kitoms tautoms ar nacionaliniam iðsivaduojamajam
judëjimui, o verèiama tarptautiniø ir valstybës vidaus sàlygø.
Sovietinëje istoriografijoje yra teiginys, kad Baltijos ðalys nepriklausomybæ
gavo per Bresto taikà, kurios sutartá pasiraðë Rusija ir Vokietija
1918 m. kovo 3 d. Þinomas ir kitas teiginys - esà Brest-Litovsko sutartá
bolðevikams primetë vokieèiai. Ðioje sutartyje nebuvo numatyta Baltijos
kraðtø okupacija. Todël Sovietø Rusijos vadovai nenorëjo, kad þmonës
þinotø Brest-Litovsko sutarties turiná. 1941 m. Lietuvos SSR vyriausiosios
literatûros ir leidyklø valdybos (Glavlito) virðininko Vasilijaus Procenkos
ásakymu Nr. 4 liepiama: “Iðimti ið knygø prekybos tinklo ir bendrojo
naudojimo bibliotekø (ir visomis kalbomis) þemiau iðvardintas kny-
4 S.Zaskevièius. Ar girdit?//Savanoris 1918-1920. P.32-45.
5 J.Èaplikas. Ties Alytumi//Savanoris 1918-1920. P. 56-72.
6 Mûsø Lietuva. Paruoðë Br.Kviklys. T. 2. South Boston, 1965. P. 394; K.Aliðauskas. Lietuvos
kariuomenë (1918-1944)//Lietuviø enciklopedija. Lietuva. T.15. Vilnius, 1990. P. 93-121.
93

gas...” Á ðá juodàjá sàraðà pateko ir “Taikos derybos Brest-Litovske”. T.1.
Stenogramos, iðleistos 1920 m. Maskvoje 7 .
Kai tik atsirado galimybë, Leninas pasiuntë Raudonàjà armijà ir
savo komisarus Sergejø Kirovà ir Sergo Ordþonikidzæ á Kaukazà (kuriam
buvo pripaþinta nepriklausomybë), Michailà Frunæ – á Vidurinæ Azijà, ir
ðie kraðtai buvo prijungti prie Rusijos. 1918 m. pabaigoje atëjo Baltijos
kraðtø eilë. 1918 m. gruodþio 12 d. bolðevikai priartëjo prie Lietuvos sienø.
Gruodþio 22 d. jie uþëmë Ðvenèionis, 23 d. - Utenà, 27 d. - Rokiðká, 1919
m. sausio 5 d. - Vilniø, 9 d. - Ukmergæ ir Panevëþá, 11 d. - Ðiaulius, 25 d. -
Telðius. Bolðevikai buvo uþëmæ du treèdalius Lietuvos teritorijos. Tolesnis
jø slinkimas buvo sustabdytas lietuviø ir vokieèiø kariø pastangomis.
94
2. Lietuviø savanoriai gina Këdainius
Lietuvà puolë trys bolðevikø divizijos su artilerija ir kitomis pagalbinëmis
kariuomenës rûðimis - ið viso apie 20 000 kareiviø. Vëliau visos
pajëgos dar buvo gausiai papildytos ið Rusijos. Lietuviai tuo metu turëjo
apie 3000 dar neapmokytø, labai menkai ginkluotø, o kartais ir visai beginkliø,
savanoriø 8 . Todël ið pradþiø negalëjo organizuotai pasiprieðinti
raudonajai lavinai.
Uþëmusi Vilniø, Raudonosios armijos Pskovo ðauliø divizija pasivadino
Vilniaus divizija, kuri priklausë Sovietø Rusijos Vakarø armijos
vadui. Tuo metu Vilniuje veikusi V.Mickevièiaus-Kapsuko Lietuvos revoliucinë
vyriausybë neturëjo jokios átakos bolðevikø kariuomenës kariniams
veiksmams 9 . Pskovo divizijoje buvo 7 pëstininkø pulkai, artilerija ir nedideli
kavalerijos daliniai. Visa ði jëga patraukë vidurio Lietuvos, Dzûkijos ir
Suvalkijos link. Bolðevikø tikslas - uþimti Kaunà, kuriame buvo besikurianèios
nepriklausomos Lietuvos vyriausybë, ir prieiti Rytprûsiø sienà.
Uþëmæ Kaunà, jie tikëjosi suþlugdyti Lietuvos valstybës kûrimo planus.
Bolðevikams nerimà këlë þmoniø pritarimas nepriklausomybei bei sparèiai
organizuojama Lietuvos kariuomenë.
7 LSSR “Glavlito” virðininko V.Procenkos ásakymas Nr. 4. Kaunas, 1941//Lietuvos centrinis
valstybës archyvas. F. R-754. Ap.3. B.533. L.3, 7.
8 K.Aliðauskas. Lietuvos kariuomenë (1918-1944)//Lietuviø enciklopedija. Lietuva. T.15. Vilnius,
1990.P.94.
9 S.RAðtikis. Lietuvos likimo kelias: ið mano uþraðø. T.4. Chicago, 1982.P.26.

1918 m. pabaigoje ir 1919 m. pradþioje Raudonoji armija, okupuodama
daugiau kaip pusæ Lietuvos teritorijos ir nesutikusi rimtesnio
pasiprieðinimo, tikëjosi lengvai paimti ir Kaunà. Kaunas turëjo bûti paimtas
supamuoju manevru ið ðiaurës ir pietø. Puolant Pskovo divizijai,
ávyko kautynës prie Këdainiø, Jiezno ir Alytaus.
Pirmà rimtà atkirtá bolðevikai gavo prie Këdainiø. Nepriklausomybës
kovø metu Këdainiai buvo svarbus punktas, saugantis ðiaurines Kauno
prieigas, tad nuo miesto iðlaikymo labai priklausë centrinës ir vakarø
Lietuvos likimas. Këdainiø kautynës buvo pasiprieðinimo plaèiai bolðevikø
ofenzyvai dalis.
Kas buvo tie Këdainiø gynëjai?
Miestà gynë Panevëþio ir Këdainiø savanoriai.
Savanoriø bûrius organizuoti pradëta
1918 m. paskutinëmis dienomis.
Gruodþio 29 d. Kraðto apsaugos ministerijos
(toliau - KAM) ásakymu karininkui
Jonui Variakojui buvo ásakyta organizuoti
Panevëþio srities apsaugà. Per keletà dienø
susirinko nedidelis savanoriø bûrelis,
kuriame buvo 2 karininkai, 2 karo valdininkai
ir 11 eiliniø. 1919 m. sausio 7 d.
J.Variakojis iðleido pirmà ásakymà,
skelbiantá apsaugos sudarymo pradþià. Organizuojama
apsauga buvo pavadinta “Panevëþio
srities apsaugos bûriu” 10 .
J.Variakojui aktyviai talkino karininkai
J.Mikoliûnas ir J.Kibirkðtis bei karo valdininkai
Skeberdis ir Kregþdë. Jausdamas
Jonas Variakojis
pareigà ginti tëvynæ, buvæs caro karininkas mokytojas J.Mikoliûnas á Panevëþá
atvyko ið Ramygalos. Kadangi Panevëþyje J.Mikoliûnas turëjo daug
paþástamø, jis gavo pavedimà “rengti savanoriø bûrius kraðtui apsaugoti”.
Jam buvo áteikta 1000 ostmarkiø pirkti ginklams, amunicijai, arkliams ir
pan. Sausio 4 d. J.Mikoliûnas sutiko Mieþiðkiø (Panevëþio apskr.) pradþios
mokyklos mokytojà karininkà Kazá Dragunevièiø ir pristatë já J.Variakojui.
K.Dragunevièius gavo pavedimà telkti savanorius Mieþiðkëse.
10 S.Þukaitis. 4 pëst. L.K.Mindaugo pulkas//Savanoris 1918-1920. P.98.
95

Didþiausias rûpestis - ginklø ir karinio turto ásigijimas. Sausio 4 d.
ið vokieèiø buvo nupirkti 4 arkliai, pakinktai ir dvejos ðlajos. Taip Rodø
pradþios mokyklos mokytojas J.Mikoliûnas pradëjo savo tarnybà Lietuvos
kariuomenëje.
Taèiau Panevëþio padëtis susikomplikavo. Sausio 7 d. ið Panevëþio
iðvaþiavo paskutinis vokieèiø kariuomenës eðelonas, o jau apie 12 val.
pasirodë atskiri vietiniø jaunø þydø ir miesto valkatø bolðevikø bûreliai.
Jie buvo apsiginklavæ kariðkais ðautuvais ir rankinëmis granatomis. Artëjo
ir Raudonoji armija. Buvo nutarta naktá ið sausio 7 d. á 8 d. palikti
Panevëþá ir trauktis á Këdainius, nes su 20 savanoriø, 45 kariðkais ðautuvais,
apie 3000 ðoviniø, 2 rankinëmis granatomis ir 5 ar 6 brauningais
nebuvo ámanoma apsiginti nuo gausesnio prieðo jëgø. Á Ramygalà atvyko
18 savanoriø. Sausio 9-10 d. ið miestelio apylinkiø uþsiraðë apie 60 savanoriø,
o vakare ið Panevëþio atvyko dar 20, tarp jø du broliai Ignas ir
Kazys Taruðkos. Jie praneðë, kad Panevëþyje susibûrë keli rusø bolðevikø
bûriai. Tai juos ir paskatino bëgti pas savanorius.
Okainiuose (netoli Truskavo miestelio) sàraðe buvo jau 120 savanoriø
(3 ið jø neatvyko) 11 . Panevëþio bûryje buvo nemaþai vyresniøjø klasiø
gimnazistø. Taèiau trûko ginklø, arkliams paðaro, aprangos. Ginklais
ir visa kuo kitu teko apsirûpinti patiems. Kadangi gautø pinigø neuþteko,
uþ rekvizuojamus arklius, ginklus buvo duodamas kvitas su vado paraðu
ir bûrio antspaudu. Taèiau tuo metu Lietuvos nepriklausomybe dar
maþai kas tikëjo. Todël ginklus, arklius, paðarà besikurianèios Lietuvos
kariuomenei ið pradþiø duodavo gana nenoriai 12 .
Á rinktinæ stojo milicininkai, mokytojai, ûkininkai, miestø ir miesteliø
gyventojai. Taèiau ne visi á savanorius stojo atviromis ðirdimis ir ðvariomis
rankomis. Pakeliui á Ðëtà prie J.Variakojo bûrio prisijungë du nepaþástami
ðautuvais ginkluoti vyrai - rusas Tchoþas ir lietuvis St.Mickevièius.
Ðëtoje paaiðkëjo, kas jie tokie. Juos paþino savanoris Petras Ðepamogas
ið Gudeliø kaimo. Tai buvæ garsûs plëðikai: vietinis þmogþudys Mickevièius
ir rusø kariuomenës belaisvis Tchoþas. Pas juos, ypaè Mickevièiø,
rasta daug pinigø, aukso ir sidabriniø rubliø. Ið jø buvo atimti du ðautuvai
ir du naganai su keliais ðoviniais. Tuo metu kaþkas pradëjo ðaudyti,
ir suimtieji bandë pabëgti. Bëgantá Tchoþà savanoris suþeidë: ðauta ið
11 J.Mikoliûnas. Kovos dël Këdainiø//Savanoriø þygiai. T.1. P.84-88.
12 K.Kubilius. Taip pradëjome kovas//Karo archyvas. T.9. P.217-219.
96

nugaros, kulka iðëjo per aká. Ðaudymas prasidëjo per neapsiþiûrëjimà -
raitus vyrus, kurie norëjo stoti savanoriais, savanoriai palaikë prieðo þvalgais
ir pradëjo ðaudyti. Suimtasis suþeistas banditas buvo paliktas Ðëtos
milicijoje, o antrà plëðikà savanoriai iðsiveþë á Þemuosius Kaplius. Èia
buvo surengtas Karo lauko teismas. Mickevièius prisipaþino, kad yra padaræs
daug þmogþudysèiø, daug padegæs, kankinæs þmones Panevëþio,
Ðiauliø, Kupiðkio ir Këdainiø apylinkëse. Teismo sprendimas suðaudyti
buvo ávykdytas Þemuosiuose Kapliuose 13 .
Á Këdainius Panevëþio rinktinë áþengë sausio 13 d. 7 val. Tuo metu
panevëþieèiai turëjo 35 arklius ir 8 roges. Á miestà rinktinë áþygiavo ilga
grandine, kad atrodytø didesnë. Kulkosvaidþiø savanoriai neturëjo, todël
pasidarë butaforinius: áritino á roges kelmus ir apdengë juos brezentu -
atrodë gana áspûdingai. Vos treèdalis kariø turëjo tinkamus ðautuvus, kiti
buvo ginkluoti medþiokliniais ðautuvais, o treti neturëjo jokio ginklo.
Kareivinëse panevëþieèius sutiko Këdainiø srities apsaugos virðininkas
Juozas Ðarauskas ir parodë kambarius. Deja, daugelis jø buvo su
iðdauþytais langais, nekûrenti. Lovas atstojo paèiø prisineðti ðiaudai.
Atvykus 90 panevëþieèiø, pakilo ir Këdainiø apylinkiø lietuviø
nuotaika. Mieste ir apylinkëse pasklido gandas, kad á Këdainius atvyko
gerai ginkluota lietuviø kariuomenë. Kasdien kariø gretas papildydavo
nauji savanoriai 14 .
Këdainiø srities apsaugos rinktinë buvo organizuojama panaðiai
kaip ir Panevëþyje. Ið pradþiø organizacinis darbas vyko gana sunkiai.
Kartu bûrësi ir apskrities komitetas, ir milicija - daugiausia ið rusø armijoje
tarnavusiø vyrø. Taèiau milicija neturëjo instrukcijø, patyrimo, nemokëjo
eiti pareigø. Susisiekimo priemonës buvo labai menkos. Pradëjo
reikðtis bolðevikai.
1918 m. gruodþio 31 d. á Këdainius atvyko srities apsaugos virðininku
paskirtas karininkas Juozas Ðarauskas. Atvyko vienas, negavæs nei ginklø,
nei smulkesniø nurodymø. Jis turëjo suburti Këdainiø srities apsaugos
bûrá vidaus tvarkai ávesti ir palaikyti bei gintis nuo iðoriniø prieðø.
Apskrities virðininko Prano Morkaus ir apskrities komiteto padedamas,
Këdainiø srities apsaugos virðininkas perëmë ið vokieèiø gerokai
13 J.Mikoliûnas. Kovos dël Këdainiø//Savanoriø þygiai. T.1. P. 88-90.
14 V.Lesèius. Lietuvos kariuomenë. 1918-1920. P. 119; S.Þukaitis. 4 pëst. L.K.Mindaugo pulkas
//Savanoris 1918-1920.P.98; J.Mikoliûnas. Kovos dël Këdainiø//Savanoriø þygiai. T.1. P.90.
97

apnaikintas kareivines, virtuvæ, malkas ir kità mantà ir pradëjo formuoti
savanoriø bûrá. Apskrityje per valsèiø atstovus buvo iðplatinti ðapirografuoti
atsiðaukimai á jaunimà, raginantys stoti á savanoriø bûrius. Taip agitavo
ir lenkai, ir bolðevikai - ginti tëvynæ.
Tarp pirmøjø savanoriø buvo bûrininkas Povilas Lukðys ið Kazokø
kaimo. Kartu jis atsivedë 5 vyrus. Greitai bûryje buvo jau 30 savanoriø.
Taèiau jie neturëjo ginklø - ið pradþiø tebuvo vienas kariðkas ðautuvas ir
vienas revolveris. Atvykstantieji savanoriai tik vienas kitas turëjo ðautuvus,
taèiau daþniausiai jie buvo ilgà laikà iðgulëjæ þemëje ir ðaudyti netiko. Vietoje
nupirkti ginklø nebuvo ið ko. Padëtá komplikavo tai, kad vietose bolðevikai
pradëjo kurti savo revoliucinius komitetus ir bolðevikø milicijà, kurie
ið suorganizuotø valsèiø komitetø paverþdavo valdþià ir turtà 15 .
Këdainiø ir Panevëþio srièiø apsaugos bûriai buvo silpnai kariðkai
pasiruoðæ, tik pradëti organizuoti, menkai ginkluoti. Todël J.Ðarauskas
savo artimiausià padëjëjà savanorá virðilà V.Vainauskà (vëliau – ats. vyr.
ltn.) panevëþieèiø atvykimo dienà pasiuntë á Kaunà su raportu apie padëtá,
praðë ginklø, amunicijos. Atsakydamas á J.Ðarausko praðymà - atsiøsti
nors 50 ðautuvø, apie 150 rankiniø granatø bei 50 kariðkiø kepuriø
- KAM ðtabas Këdainiø srities apsaugos virðininkui ásakë suformuoti 60
þmoniø bûrá, o kitus savanorius siøsti á Kaunà 16 .
Lietuvos savanoriai slëpdavo nuo prieðo savo menkà ginkluotæ ir
pasiruoðimà. Pavyzdþiui, prieð atvykstant á Këdainius Panevëþio srities apsaugos
bûriui, buvo pasiøstas pasiuntinys, kuris turëjo parûpinti atvykstantiems
butus ir maisto. Pasiuntinys á Këdainius atvyko Këdainiø savanoriø
vyresnybës ir apskrities valdþios pasitarimo metu. Apskrities virðininkui
paklausus pasiuntinio:
- Kiekgi jûsø atvyksta?
- Apie trys ðimtai þmoniø, visi ginkluoti, su kulkosvaidþiais, - nedvejodamas
atsakë pasiuntinys.
Likæs vienas su J.Ðarausku, pasiuntinys paaiðkino, kad posëdyje jis
tyèia padidino savanoriø skaièiø ir apsiginklavimà, nes nenorëjo visiems
iðduoti kariniø paslapèiø. Ið tikrøjø Panevëþio rinktinë nebuvo tokia grësminga.
Rinktinëje buvo tik 4 karininkai: J.Variakojis, J.Kibirkðtis, J.Mikoliûnas
ir K.Dragunevièius. Jie ir kai kurie savanoriai buvo raiti – jojo
15 J.Šarauskas. Pirmosios kautynës//Savanoris 1918-1920. P.20-21.
16 V.Lesèius. Lietuvos kariuomenë. 1918-1920. P. 119; J.Ðarauskas. Pirmosios kautynës//Savanoris
1918-1920.P.21.
98

ant pabalnotø arkliø – ir ginkluoti. Kiti savanoriai daugiausia maiðais
pabalnotais ir virviniais apynasriais ávadelëtais arkliais, ginkluoti kas kuo
gali - vien senais ir daþniausiai netinkamais naudoti kareiviðkais ðautuvais,
revolveriais, kiti medþiokliniais ðautuvais, kardais be makðèiø ir makðtimis
be kardø. Ið ðalies atrodë - visi ginkluoti. Apsirengimas taip pat
buvo labai margas: kas juodu švarku ir batais, kas pilka sermëga ir kailiniais
bei naginëmis ar klumpëmis. Vieni jojo, kiti vaþiavo rogëse, treti
ëjo pësti.
Gandai apie stiprø lietuviø kariø bûrá pasiekë ir bolðevikus, kurie
sausio 14 d. priëjo Ðëtà. Kità dienà ið Ðëtos buvo gautas raðtiðkas bolðevikø
ultimatumas: tuojau iðformuoti organizuojamas “baltagvardieèiø bandas”,
ginklus ir amunicijà perduoti raudonarmieèiams. Nepaklusnius buvo
grasinama bausti mirtimi ir sudeginti jø sodybas. Ðá raðtà pasiraðë komisaras
Jonas Bikelis. Kadangi jis savo antspaudo neturëjo, ultimatumà
patvirtinti savo antspaudu, grasindamas revolveriu, privertë Ðëtos klebonà
Jurgá Tilvytá ir vikarà F.Kapoèiø. Raðtà Këdainiø gynëjams turëjo nuneðti
vikaras F.Kapoèius.
Ultimatumas Këdainiø águlos vadams suteikë nemaþai rûpesèiø,
taèiau lietuviai karininkai nesuglumo. Á bolðevikø ultimatumà jie atsakë
linksmo turinio laiðku, primenanèiu Zaporoþës kazokø atsakymà turkø
sultonui. Raðtà pasiraðë visi vadai, patvirtino Panevëþio ir Këdainiø srièiø
antspaudais (antspaudai buvo prispausti tyèia neáskaitomai). Bolðevikams
atsakymà perdavë vikaras F.Kapoèius. Atsakyme buvo raðoma, kad
Këdainiuose yra ne banditø gauja, bet reguliariosios Lietuvos kariuomenës
fronto dalis, todël Këdainiø águlos vadai patys negali nieko spræsti, o
bolðevikø raðtas persiunèiamas á vyriausiàjá ðtabà. Pabrëþiama, kad lietuviai
kausis ið paskutiniøjø. Be to, atveþusiam bolðevikø raðtà vikarui F.Kapoèiui
girdint buvo kalbëta apie neva Këdainiuose esanèius raitelius,
artilerijà, didelius kariuomenës dalinius 17 .
Kaip vëliau buvo suþinota ið Ðëtos kunigø, lietuviø raðtas bolðevikams
padarë slogø áspûdá. Vienas ið jø pasakæs: “ne funt iziumu - neukusið”
(èia tau ne ropæ krimsti).
Nors ir grasino, bet pulti bolðevikai nesiryþo, nes neþinojo Këdainiø
gynëjø jëgø ir bijojo mieste esanèiø vokieèiø kareiviø. Taèiau pirmuosius
susidûrimus su bolðevikais savanoriams teko patirti.
17 J.Ðarauskas. Pirmosios kautynës//Savanoris 1918-1920. P. 21-22.
99

Dar kunigui F.Kapoèiui esant Këdainiuose, Ðëtos link buvo pasiøsti
raiti þvalgai. Tarp jø buvo ir Aukðtøjø Kapliø kaimo mokytojas Jurgis
Kiaunë. Ðtai kà pasakojo apie ðià þvalgybà J.Kiaunë. “Tà dienà iðjojome
su dviem draugais. Nutarëme, kad visi trys á Ðëtà nejosime. Kadangi
jie buvo menkiau ginkluoti - vienas turëjo mauzerá, kitas naganà su keliais
ðoviniais - todël pasiliko Aukðtuosiuose Kapliuose, o að, kaip vietinis,
be to, Ðëtos valsèiaus milicininko uniforma, nuëjau á Ðëtà. Klebonijoje
radau V.Gintautà ir E.Poþëlà, kurie sakësi vyksià kartu su manimi.
Mums kalbantis ábëgæs vargonininkas suðuko, kad Ðëtoje bolðevikai. Turgavietëje
stovëjo 9 raiti bolðevikai. Ten buvo ir komisaras J.Bikelis. Tyliai
pasiðalinau, kad nepaþintø, ir pro kapines nuëjau Këdainiø link. Aukðtuosiuose
Kapliuose susiradau draugus ir skubëjome á Këdainius. Netoli
Këdainiø prie Koliupës (Kolupiø) kaimo nusëdome nuo arkliø ir eidami
ðnekuèiavomës. Staiga pasigirdo ásakymas: “Stoj, stoj!” ir keli ðûviai. Prieðintis
negalëjome, todël ðokome ant arkliø ir patraukëme Këdainiø link.
Mano arklys buvo silpnesnis, ir að atsilikau. Zvimbë kulkos. Arklys suklupo,
o að persiritau jam per galvà. Priðokæs bolðevikas kirto kardu per peèius.
Kitas atstatë ðautuvà. Dar keli kardo smûgiai, ir að guliu kraujuose.
Vienas bolðevikas, nuðokæs nuo arklio, spardë kojomis, kitas muðë nagaika,
treèias gaudë mano arklá. Vienas raudonarmietis siûlë mane paimti,
taèiau kitas paprieðtaravo, esà padvës, kol á Ðëtà nugabensime”.
J.Kiaunë bandë eiti, taèiau kojos neklausë. Atsigavæs ið alpulio,
prieð save pamatë nepaþástamà vyrà. Degino gerklæ - matyt, ápylë degtinës.
Moteriðkas balsas lenkiðkai ragino palikti, taèiau vyriðkis atsakë, jog
pats buvo suþeistas “japonø” kare ir þino, kà tai reiðkia. Taip J.Kiaunë
pateko á Koliupës kaimà. Naktá atvykæ savanoriai nugabeno já á Këdainiø
ligoninæ, kur padarë operacijà 18 . Po to J.Kiaunë buvo iðgabentas á Kauno
ligoninæ. Tai buvo pirmasis savanoris, suþeistas nepriklausomybës kovose.
Ðtai kà pasakojo apie savo mokytojà buvæs Aukðtøjø mokyklos mokinys
Juozas Staðaitis: graþios iðvaizdos vyras po pamaldø susirinkus dideliam
þmoniø bûriui miestelio turguje kalbëjo, kad bolðevikai kaip alkani
vilkai verþiasi á mûsø kraðtà, savo sodybas “nuteriojæ” nori ir mus palikti
be duonos. Kalbëtojas sakë: “Bet mes neturime leisti savæs pavergti. Mes
mokësime ir patys valdytis. Patys galime bûti toki bolðevikai, kai norësime,
ir dvarus iðsidalinsime. Taèiau mes nenorime penëti svetimø þmoniø. Uþ-
18 J.Kiaunë. Ið mokytojø á savanorius//Savanoriø þygiai. T.1.P. 74-77.
100

teko, kad vokieèiai mus nuteriojo ir likome be duonos kàsnio. Visi stokim
vieningai á Lietuvos kariuomenës pulkus. Visus iðvysim, kas tik drás
mûsø laisvæ pavergti, mûsø turtà plëðti”.
Baigus kalbëti, já apsupo vyrai, klausë, kur reikia ásiraðyti á Lietuvos
kariuomenæ 19 .
Apie mitingà Ðëtoje greitai suþinojo bolðevikai ir greitai atsiuntë
savo þvalgus ið Ukmergës. Kità dienà Ðëtà uþplûdo Raudonosios armijos
dalinys.
Savo ðtabà bolðevikai ákûrë mokykloje. Tuo metu dar vyko pamokos.
Kaip pasakojo J.Staðaitis, staiga uþ sienos pasigirdo garsus telefono
pokalbis. Tuo metu vedæs pamokà mokytojas Eduardas Poþëla sako mokiniams:
“Paklausykite, ko jie taip rëkauja”. Nubëgæs po langu J.Staðaitis
iðgirdo: “Alio! Vilkomir... Ja þe vam govoriu, èto ni èerta ne budet (Að
juk sakau, kad në velnio nebus). Greièiau atsiøskite daugiau patrankø.
Jei neatsiøsite, tai nieko nebus. Reikës trauktis”. Rusiðkus þodþius nuolat
lydëjo keiksmaþodþiai.
Po langu susirinko daugiau vaikø. Komisaras mus pastebëjo, garsiai
apðaukë ir iðkeikë, o atëjæs á klasæ ásakë mokytojui E.Poþëlai neleisti
mokiniams bëgioti po langais, nes jei tai pasikartos - pradës ðaudyti.
Rytojaus dienà komisaras ásakë mokyklos vedëjui Jonui Misiûnui
paleisti mokinius namo - esà bus kautynës, o ir pastatas reikalingas raudonarmieèiams.
Uþdarius mokyklà, á savanorius iðëjo ir mokytojas E.Poþëla 20 , Stasys
Kabeèys bei kiti 21 .
Këdainiuose darësi vis neramiau. Telefono ryðio su Kaunu nebuvo,
ginklø nesulaukta. Këlë galvas komunistai. Trûkstant ginklø, amunicijos,
nebuvo galima stoti á rimtesná mûðá su Raudonàja armija. Todël Këdainiø
gynëjø vadovybës pasitarime (sausio 15 d. 22 val.) buvo nutarta su
visomis jëgomis atsitraukti á Kruopiø kaimà, 10 km nuo Këdainiø Kauno
link. Prieð paliekant Këdainius, mieste ir apskrityje buvo paskelbta karo
padëtis. Tuo buvo norëta suvarþyti vietiniø komunistø veikimà.
Naktá, apie 1 valandà, kai miestas miegojo, savanoriø bûriai traukë
ið Këdainiø. Kelyje á Kruopius këdainieèiai sutiko veþimà su ginklais ið
Kauno. Siuntoje buvo 30 ðautuvø, 600 ðoviniø ir 10 rankiniø granatø. Tai
19 J.Staðaitis. Dvarininkø þmonës nekentë//Savanoriø þygiai. T.2. P. 227.
20 Ten pat. P. 228-230.
21 J.Kiaunë. Ið mokytojø á savanorius//Savanoriø þygiai. T. 1.P.72.
101

uvo nedaug, bet savanoriams – didelis turtas. Nors ginklø visiems neuþteko,
taèiau ûpas pakilo.
Á Kruopius kolona atvyko apie 4 val. ryto. Kruopiø gyventojai, pamatæ
atþygiuojant kariuomenæ, sunerimo, taèiau suþinojæ, kad tai lietuviø
savanoriai, nusiramino ir priëmë nuoðirdþiai: pradëjo ruoðti valgá,
þmones suskirstë á butus, arkliams parûpino tvartus, paðarø. Ryte buvo
iðdalinti gautieji ginklai, savanoriai pasipuoðë gautomis naujomis uniforminëmis
kepurëmis. Kepurës buvo pilkos su geltonu apvadu. Iki tol
savanoriai tik ant rankoviø turëjo tautiniø spalvø trikapá 22 .
Kruopiuose savanoriai buvo mokomi rikiuotës, veiksmø su ðautuvu.
Sausio 16-17 d. Barupës upelio tarpukrantëje ávyko pirmosios ðaudymo
pratybos. Kadangi ðoviniø savanoriai turëjo nedaug, kariams buvo
leista iððauti tik po 2-3 ðovinius.
Ðtabas rinko þinias apie prieðà. Këdainiø link ir kitomis kryptimis
buvo siuntinëjamos 20-25 þvalgø grupës, apklausinëjami þmonës. Taip
pat á apylinkes buvo siunèiami raiteliai rinkti maisto, paðaro, skleisti propagandos.
Bûnant Kruopiuose buvo gauta þinia, kad bolðevikø komisaras J.Bikelis
Ðëtoje, gavæs Këdainiø savanoriø vadø atsakymà á savo ultimatumà
ir iðgirdæs kunigà vikarà F.Kapoèiø pasakojant savo áspûdþius klebonui
J.Tilvyèiui, ásitikino, jog Këdainiuose yra nenugalimos lietuviø jëgos, todël
su visa savo rinktine pasitraukë á Ukmergæ. Tikriausiai todël pasitraukus
lietuviams bolðevikai Këdainiø neuþëmë.
Susitvarkæ, pasimokæ ðaudyti ir rikiuotës, apsiginklavæ ir uniformuoti
Këdainiø ir Panevëþio savanoriø bûriai sausio 22-236 d. gráþo á
Këdainius. Ið prieðo pusës buvo iðstatytos lauko sargybos ant vieðkelio á
Surviliðká, Koliupiuose ant Ðëtos kelio, Ðilainëliø kaime ant geleþinkelio
tiltø per Nevëþá ir Obelæ.
Buvo gauta þiniø, kad Ðëtà vël uþëmë bolðevikai. Savanoriø sargybos
sugavo komunistø ðnipà. Tai buvo jaunas þydas. Pakraèius po jo þieminës
kepurës pamuðalu rasti popieriai, kuriuose buvo paþymëtos savanoriø sargybø
vietos ir skaièius. Paaiðkinimai paraðyti þydø kalba. Visà iðsiaiðkinus, ðnipas
buvo suðaudytas. Be abejo, galëjo bûti ir kitø ðnipø, kuriø nepavyko
sugauti, tad bolðevikai apie lietuviø jëgas turëjo beveik tikras þinias 23 .
Vasario 1 d. vël ávyko susidûrimas su bolðevikais. Septyni Panevëþio
22 K.Kubilius. Taip pradëjome kovas//Karo archyvas. T.9.P. 220-221.
23 J.Ðarauskas. Pirmosios kautynës//Savanoris. 1918-1920.
102

apsaugos bûrio savanoriai buvo pasiøsti á Aristavo dvarà (7 km á rytus nuo
Këdainiø) rekvizuoti paðaro. Kraunant ðienà á veþimus, netikëtai juos
uþklupo bolðevikø þvalgø bûrys - 18 þmoniø. Ðeði savanoriai buvo suimti,
o vienas suspëjo pasislëpti ðiauduose. Suimtuosius bolðevikai nugabeno á
Ðëtà. Suþinojus apie nelaimæ, ið Këdainiø vyti bolðevikø buvo pasiøstas
karininko K. Dragunevièiaus vadovaujamas raitø ir rogëmis vaþiuotø 25-
30 savanoriø bûrys. Taèiau pavyti nepavyko.
K.Dragunevièiaus vadovaujami savanoriai þinojo, kad Ðëtoje yra
daug raudonarmieèiø, ir jie apsistojo nakvoti Aukðtøjø Kapliø kaime (apie
5 km nuo Ðëtos). Nutarta á Ðëtà pasiøsti þvalgà. Þvalgu bûti pasisiûlë
Panevëþio bûrio savanoris Povilas Bièkus. Jis buvo tarnavæs rusø kariuomenëje
ir kà tik gráþæs ið vokieèiø nelaisvës, joje iðbuvæs apie 3 metus.
Turëdamas vokieèiø belaisvio dokumentus ir dalá belaisvio rûbø, pasiëmæs
maiðelá su duona ir kaimiðka taboka, iðëjo á Ðëtà. Netoli miestelio já
sulaikë bolðevikø sargybiniai. P.Bièkus pasipasakojo, kad gráþtàs ið vokieèiø
nelaisvës ir esàs palankus bolðevikams. Jis taip pat pasakë, kad Këdainiuose
matæs daug vokieèiø kareiviø. Bolðevikai savanorá priëmë palankiai,
pavalgydino, apnakvino ir pasiûlë stoti á Raudonàjà armijà. P.Bièkus
sutiko, tik praðë kelioms dienoms leisti nuvykti á Ramygalà aplankyti
namiðkiø. P.Bièkø apnakvino ðtabe (karèemoje), kur buvo raudonarmieèiø
vadovybë. Apsimetæs mieganèiu, P.Bièkus girdëjo, kaip atëjæs raudonarmietis
vadas praneðë brigados vadui, kad jø dviejø coliø patrankoms
atsiuntë ðeðiø coliø ðoviniø. Atvykdavo ir kiti virðininkai, kurie raportuodavo
apie iðsiøstus patrulius, sargybas ir þvalgybà. Uþ sienos iðgirdo kalbant
lietuviðkai - tai buvo Aristavoje suimti Panevëþio bûrio savanoriai.
P.Bièkus pabûgo, kad nesusitiktø su jais ir kad jie, já paþinæ, jo neiðduotø.
Todël teisindamasis, kad labai pasiilgæs tëviðkës, labai anksti rytà susiruoðë
iðeiti. Raudonarmieèiai P.Bièkui davë palydovà, kuris já palydëjo
ligi sargybø á Ramygalos pusæ. P.Bièkus patraukë su naujienomis á Aukðtuosius
Kaplius. Jis praneðë, kad Ðëtoje yra apie 400-500 Raudonosios
armijos kareiviø, dvi dviejø coliø patrankos ir 6-8 kulkosvaidþiai. Lietuviø
jëgos buvo deðimteriopai menkesnës.
Dienà, apie 15 val., K.Dragunevièiaus grupæ apðaudë bolðevikai,
o ið Këdainiø buvo gautas ásakymas gráþti. Vos spëjæ pasirengti
kelionei, jie pamatë, kad ið pietryèiø supa prieðo raiteliai ir ið Ðëtos
ðaudo kulkosvaidþiai. Savanoriai atsiðaudydami raiti ir rogëmis skubëjo
á Këdainius.
103

Savanoriø vadovybë á Aukðtøjø Kapliø kaimà pasiuntë uþtvarà. Kelios
dienos praëjo ramiai 24 .
Vasario 4 d. nemaþas bolðevikø bûrys netikëtai puolë lietuviø uþtvarà
Koliupës kaime (þr. schemà Nr. 1). Dvylikos savanoriø bûrys, vadovaujamas
virðilos Igno
Taruðkos, turëjo pakeisti
ten esanèià uþtvarà.
Po pusvalandþio
savanoriai sulaikë bolðevikæ
ðnipæ ir pasiuntë
jà á Këdainius. Po
kiek laiko pasirodë
bolðevikø þvalgai. Dar
vëliau apie 1 km nuo
kaimo savanoriai pamatë
4 porines pastotes.
Net per þiûronà
buvo sunku suprasti,
kas tai: pamanë, kad
veþa mëðlà ið dvaro. O
ið tikro tai buvo ðienu
prisidengæ bolðevikai.
Staiga sargybinis pamatë
bolðevikø vorà,
einanèià nuo Ðëtos.
Pasipylë ðûviai. Savanoriai sumiðo, taèiau greitai susitvarkë ir atsiðaudydami
pradëjo trauktis Këdainiø link. Taèiau jie turëjo tik po 5 ðovinius,
virðila I.Taruðka - du pilnus ðovinynus (apie 120 ðoviniø). Todël jam teko
ðaudyti vienam. Uþsikirtus ginklui, I.Taruðka ðovinius iðdalijo kitiems savanoriams.
Lietuviai traukësi ðliauþdami grioviais, taèiau bolðevikai apëjo
ið uþnugario, o ðoviniai baigësi. Visi penki I.Taruðkos grupëje buvæ
savanoriai buvo suimti. Á kitus savanorius bolðevikai atidengë stiprià ðautuvø
ir dviejø kulkosvaidþiø ugná ir I.Taruðkos grupei jie niekuo padëti
negalëjo. Dviem savanoriams bolðevikai kardais sukapojo galvas. Visi suimtieji
buvo kruvini. Lietuviams ásakë bëgti, o suþeistieji bëgti negalëjo,
24 K.Kubilius. Taip pradëjome kovas//Karo archyvas. T.9. P.221; J.Ðarauskas. Pirmosios kauty-
nës//Savanoris. 1918-1920. P. 26-28.
104
Schema Nr.1. Këdainiø kautynës. J. Ðarauskas.
Pirmosios kautynës // Savanoris 1918-1920 (Lietuvos
kariuomenës savanoriø kûrëjø knyga. Red. Stasys
Butkus. Kaunas, 1929.

tada juos dar apkûlë buoþëmis. Taip suimtieji bëgo iki Aristavos baþnytkaimio.
Èia ið jø buvo atimti drabuþiai. Vietoj jø bolðevikai davë savo
skarmalus. Aristavoje lietuvius susodino á roges ir nuveþë á Ðëtà. Èia jie
buvo iðtardyti. Belaisviams davë šilto vandens.
Vasario 8 d. - vël pusryèiai smuklëje, ðiltas vanduo. Ðeimininkë
þydë atneðë ir padalijo nemaþà gabalà duonos, paðaukë felèerá, kuris sutvarstë
þaizdas.
Suimtuosius nugabeno á Ukmergæ. Ten buvo labai daug bolðevikø,
kurie ið jø ðaipësi ir áþeidinëjo. Á Vilniø varë pësèiomis. Per dienà ëjæ, nakvoti
apsistojo kaimelyje netoli Ðirvintø. Vasario 10 d. pasiekë Ðirvintas, o vakare
- Maiðiagalà, kur apsistojo prie valsèiaus bolðevikø komiteto. Suimtuosius
uþdarë á areðtinæ. Valgyti nedavë, o ir palydovai bolðevikai gavo tik rugiø. Pas
vienà maiðiagalietá rugius iðsikeitë á miltus ir iðsivirë sriubos.
Jau buvo matyti Vilniaus bokðtai. Pakelëje niekas nedavë valgyti.
Matyt, patys gyventojai nieko neturëjo - patarë eiti toliau nuo kelio.
I.Taruðka, lydimas sargybinio, iðëjo ieðkoti maisto toliau nuo kelio. Uþëjus
á vienà sodybà, bolðevikas papraðë duonos. Ðeimininkë padavë I.Taruðkai
apie 1 kg duonos. Ji paklausë, ar suimtasis moka lietuviðkai. suþinojusi,
kad I.Taruðka lietuvis, paragino bëgti. Virðila perspëjo ðeimininkæ,
kad ji nekalbëtø lietuviðkai, kad bolðevikas nieko neátartø, o pats
èiupo uþ raudonarmieèio ðautuvo. Taèiau jo iðtraukti negalëjo. Prasidëjo
grumtynës. I.Taruðkai pavyko sargybiniui stipriai suduoti á aká ir iðtraukti
ðautuvo spynà. Taip belaisviui pavyko pabëgti.
Bëglys pasiekë dvarà, á kurá jau buvo uþëjæ anksèiau. Ðeimininkas
davë skustuvà nusiskusti, pavalgydino. Buvo nutarta, kad rytà, pakinkæ
arklá, I.Taruðkà nugabens á Trakus, kur buvo lenkø legionieriai, taèiau
paskui nuomonæ pakeitë. I.Taruðkai pernakvojus rûsyje, ðeimininkai davë
rogutes bei maiðø ir liepë vaþiuoti vieðkeliu Ukmergës link, neva duonos
pirkti. Be to, davë gerus batus, o ponia ádëjo keletà markiø. Dar
patarë uþsukti pas Maiðiagalos klebonà ir jø vardu papraðyti pagalbos
pereiti Lietuvos kariuomenës pusën.
Padedant geriems þmonëms, savanoris virðila Ignas Taruðka pasiekë
Këdainius. Tai buvo vasario 11 d. - Këdainiuose buvo laiduojamas
Povilas Lukðys. Kovos draugai labai stebëjosi Igno sugráþimu - buvo girdëjæ
kad Aristavoje já sukapojæ bolðevikai, o kûno likuèius sumetæ á duobæ.
Vasario 6 d. savanoriai suëmë bolðevikø gailestingàjà seserá, kilusià
ið Koliupës kaimo, kuri tarnavo raudoniesiems uþ duonà. Ji pasakë, kad
105

olðevikai turi apie 1000-1200 vyrø, 18 kulkosvaidþiø, apie 100 þmoniø þvalgø
bûrá ir dvi patrankas. Pasak gailestingosios sesers, bolðevikø nuotaika bloga.
Visi esà mobilizuoti, daugiausia kilusiø ið Pskovo gubernijos ir einà jie
tik komunistø komisarø varomi. Medicinos sesuo buvo palikta prie ðtabo.
Pagal jos parodymus rusai turëjo pradëti puolimà vasario 8 d.
Vasario 7 d. anksti rytà Këdainiø srities apsaugos virðila V.Vainauskas
parveþë ið Kauno ðautuvø, rankiniø granatø ir apie 8000 ðoviniø. Dabar
jau beveik visi savanoriai buvo ginkluoti ðautuvais.
Tà paèià dienà Raudonosios armijos þvalgai prisiartino prie uþtvaros
Kapliuose ir atskiros lauko sargybos Ðilainëliuose ir jas apðaudë.
Vasario 8 d. bolðevikai, sulaukæ pastiprinimo, pradëjo pulti Këdainius.
Pirmiausia jie uþpuolë lietuviø sargybà Koliupës (Kolupiø) kaime
(2,5 km nuo Këdainiø) ir jà uþëmë. Prieðas artëjo prie Këdainiø. Á ten
iðskubëjo Panevëþio srities apsaugos bûrys. Panevëþieèius vedë karininkai
K.Dragunevièius ir J.Mikoliûnas. J.Variakojis tuo metu buvo iðvykæs á Kaunà
tarnybos reikalais. Panevëþieèiai grandine iðsiskleidë á kairæ ir ðiek tiek á
deðinæ nuo Ðëtos ir atidengæ ugná norëjo uþtverti prieðui kelià. Vos savanoriø
grandinei perëjus geleþinkelio linijà, kuri kirto Këdainiø-Ðëtos vieðkelá,
lietuvius uþklupo stipri kulkosvaidþiø ugnis. Raudonoji armija buvo
uþëmusi Koliupiø kaimà ir iðsiskleidusi pamiðkëje á ðiauræ nuo kaimo. Bolðevikai
ðaudydami slinko pirmyn. Atvirame lauke esanti panevëþieèiø pozicija
buvo labai nepalanki, ir jie atsitraukë atgal. Uþëmæ geresnes pozicijas
ir iðsisklaidæ, nuostoliø neturëjo ir ðautuvø ugnimi sulaikë raudonarmieèius.
Pirmoji pradëjo pulti J.Mikoliûno kuopa, o K.Dragunevièiaus kuopa
geleþinkeliu Koliupius apëjo ið deðinës.
Rusai, matydami, kad šioje vietoje pulti negali, pradëjo Këdainius
pulti ið pietø. Pradëjo ðaudyti rusø artilerija, esanti Aristavos dvare. Lietuviai
savanoriai, kuriø dauguma nebuvo patyræ artilerijos apðaudymo,
sviediniams lekiant gulë á sniegà, taèiau karininkams padràsinus vël puolë.
Po gero pusvalandþio pradëjo ðaudyti ir vokieèiø baterija, esanti uþ
Këdainiø dvaro.
Karininkui J.Mikoliûnui ásakius pulti, savanoriai vël buvo sutikti
stipria kulkosvaidþiø ugnimi, taèiau bolðevikai ðaudë netaikliai. Pradëjus
ðaudyti savanoriams, rusø ugnis retëjo. Raudonarmieèiai susitelkë miðkelyje
prie Koliupiø kaimo. Kai J.Mikoliûnas pasiuntë á þvalgybà Kazá
Kubiliø, pastarasis kaime bolðevikø jau nerado.
Panevëþieèius bandë paremti ir vokieèiai, esantys Vilainiø dvare. Á
106

lietuviø pozicijas buvo pasiøstas vienas kulkosvaidis su trimis tarnybos
kariais. Taèiau jie pateko á rusø kulkosvaidþiø ugná: vienas vokietis buvo
nukautas, kitas - sunkiai suþeistas, o treèiasis, pasislëpæs uþ nuðautø arkliø,
liko gyvas. Paliktas kulkosvaidis gulëjo be naudos. Buvo bandyta
prie jo nusigauti, taèiau nesëkmingai.
Pozicijas kairiajame Nevëþio krante panevëþieèiai 6-7 valandas iðlaikë
vieni 26 .
Nepasisekë bolðevikams puolant Këdainius ir ið pietø, Eiguliø (Aiguliø)
kaimo ir Paobelës dvaro kryptimi. Ðias miesto prieigas gynë karn.
J.Ðarausko vadovaujamas Këdainiø srities apsaugos bûrys. Pirmiausia savanoriai
susidûrë su raudonarmieèiais ties Eiguliø kaimu ir prie geleþinkelio
tilto. Taèiau prieðas buvo stipresnis, ir bolðevikai uþëmë Eigulius.
Savanoriø sargyba ið Eiguliø kaimo turëjo trauktis Këdainiø link. Bolðevikai
skverbësi toliau á vieðkelio Këdainiai-Kaunas pusæ. Tada á pagalbà
atëjo Këdainiø bûrio rezervas, vadovaujamas J.Ðarausko. Lietuviø grandinë
uþëmë pietiná Këdainiø pakraðtá. Prasidëjo kautynës.
Tuo metu bûrininkas Povilas Lukðys gavo uþduotá - uþimti Paobelës
dvarà ir priversti prieðà trauktis. P.Lukðio vyrai atëjo ið Ðilainëliø, kur
buvo atskiroje lauko sargyboje. Lietuviø ðiame fronto bare padaugëjo iki
40 þmoniø. Taèiau kulkosvaidþiø nebuvo.
Gerai paþindamas vietovæ ir dràsiai veikdamas, P.Lukðys su 8 savanoriais,
prisidengdami priemiesèio tvoromis, aukðtais Obelës upelio krantais,
priëjo Eiguliø kaimà rusams ir uþnugario, atidengë stiprià ðautuvø ugná. tuo
tarpu bolðevikai grandine slinko Këdainiø link. Grandinë sustojo ir beveik
visa raudonarmieèiø kuopa paliko Eigulius. Tuo metu ið Këdainiø priemiesèio
atëjo daugiau këdainieèiø kariø ir iðvadavo Eiguliø kaimà 27 .
Jei J.Ðarausko vyrai bûtø buvæ parblokðti, bolðevikai bûtø uþëmæ
Këdainius, o Panevëþio rinktinë bûtø buvusi apsupta ið trijø pusiø.
Prieðas, pastebëjæs, kad jo artilerija maþai veikia savanoriø grandinæ,
ugná perkëlë á Këdainiø priemiestá. Sviediniai krito á Juzefavos palivarkà
ir Stoties gatvæ. Mieste pamaþu kilo panika, pasidëjo bruzdëjimai.
Per savo agentus bolðevikai paleido gandus, kad jie turá labai daug jëgø ir
25 Per þûtbûtinæ kovà á laisvæ (Ið Igno Taruðkos pasakojimø suraðë P.Plevokas//Savanoriø þygiai.
T.2.P.272-281.
26 K.Kubilius. Taip pradëjome kovas//Karo archyvas. T.9.P.224-226.
27 Mûsø Lietuva Parengë Br.Kviklys. T.2.P. 394.
107

ðiandien pietausià mieste, o ryt pusryèiausià Kaune, kad miesto gynëjø
gretos sumuðtos ir paimta daug belaisviø. Ávairiose miesto vietose pradëjo
telktis antilietuviðkos grupelës, jos palaikë tarp savæs ryðius ir tarësi,
kaip paimti valdþià. Buvo pavojus, kad galima sulaukti ginkluoto puolimo
ið uþnugario. Reikëjo imtis skubiø priemoniø. Këdainiø srities virðininkas
paskelbë mieste karo padëtá: ásakë uþdaryti krautuves, vartus, duris,
ið gatvës pusës langines ir niekam neiðeiti ið namø. Buvo pasiøsti 6-7
savanoriai patruliuoti gatvëse. Patruliai buvo raiti, ginkluoti ðautuvais,
revolveriais ir kardais. Jiems buvo ásakyta grieþtai áspëti gyventojus, kad
nesirodytø gatvëse, o prieð neklusnius pavartoti jëgà ir ginklà. Tikslas
buvo pasiektas - po valandos miestas atrodë kaip iðmiræs.
Apie 12 val. Këdainiø srities apsaugos virðininkas J.Ðarauskas ið Këdainiø
dvaro telefonu apie padëtá praneðë kraðto apsaugos ministrui á
Kaunà ir papraðë pagalbos. Ið Kauno buvo atsakyta, kad pagalbos suteikti
negali ir teks kovoti vieniems. Taèiau greitai telefonu ið Kauno buvo gauta
þinia, kad á pagalbà Këdainiø gynëjams skrenda du ar trys vokieèiø lëktuvai.
Vos Këdainiø srities apsaugos virðininkas spëjo sugráþti á Eigulius ir
praneðti apie atskrendanèius lëktuvus, pasirodë vokieèiø lëktuvai ir numetë
ant Eiguliø kaimo (jie neþinojo, kad bolðevikai ið èia jau iðvyti) 3 bombas;
kitos bombos krito toliau, ant Juodkiðkio miðko, á kurá buvo pasitraukæ
bolðevikai. Laimë, nuo bombø lietuviai nenukentëjo, tik buvo iðgàsdinti -
pirmosios dvi nukrito tarp trobø, o treèioji – Obelës pakrantëje.
Pavakare bolðevikø ugnis retëjo, o artilerija visai liovësi. Naktá kautynës
nutrûko. Ið lietuviø pusës svarbesnëse vietose - ant keliø - buvo
iðstatytos lauko sargybos, o kiti kariai, per dienà nevalgæ ir suðalæ, suëjo á
trobas pasistiprinti ir pailsëti 28 .
Tà dienà á lietuviø pozicijas rusai paleido 170 patrankø sviediniø,
ið kuriø pusë nesprogo. Lietuviø savanoriai buvo gavæ tik po 50 ðoviniø, o
vakare kariai turëjo tik po kelis. Savanoriai neturëjo ne tik artilerijos, bet
ir sunkiøjø kulkosvaidþiø.
Vakare, po mûðio, lietuviai sulaukë pastiprinimo - ið Kauno krovininiais
automobiliais atvyko vokieèiø pëstininkø kuopa su keliais kulkosvaidþiais
ir artilerija. Naktá Këdainiø dvare ávyko lietuviø vadø pasitarimas su
vokieèiø kapitonu ir buvo numatytas rytojaus puolimo planas. Savanoriø
vadai papasakojo vokieèiø kapitonui dienos kautyniø eigà ir esamà padëtá ir
papraðë paskirti bent po vienà kulkosvaidá su tarnyba kiekvienam lietuviø
28 J.Ðarauskas. Pirmosios kautynës//Savanoris. 1918-1920.P. 28-29.
108

ûriui. Vokieèiai praðymà patenkino - paskyrë 5 kulkosvaidininkus, 1 kulkosvaidá
ir davë 25 rankines granatas. Padëtis Këdainiuose pagerëjo. Naktis
praëjo ramiai, kur ne kur buvo girdëti ðaudymas abiejø pusiø sargybose.
Naktá vokieèiø vadovybë praneðë, kad, jø þiniomis, bolðevikai traukiasi
Ðëtos link. Buvo nutarta sustiprinti þvalgybà ir iðtirti padëtá. Vasario
9 d. sustiprinta þvalgyba, 16-17 þmoniø, susëdæ á roges su vienu kulkosvaidþiu,
5 vokieèiø kulkosvaidininkais, 2 raitininkais iðvyko ið Eiguliø kaimo
Ðëtos link. Þvalgybos virðininku buvo paskirtas virðila V.Vainauskas,
jo pavaduotoju – Povilas Lukðys. Þvalgai turëjo vykti pro Juodkiðkio miðkà
ir Tauèiûnø kaimà. Raiteliai, jodami apie 400 þingsniø priekyje, pastebëjo
Tauèiûnuose raudonarmieèius. Bolðevikø kuopa pradëjo ðaudyti ir
supti lietuvius. Vienas kitas ið þvalgø, pamatæs gausesná prieðà, buvo bepradedàs
bëgti. Juos sudraudë P.Lukðys: iðskleidë grandinæ ir atidengë
ugná. Iððokæ ið rogiø vokieèiai taip pat norëjo bëgti palikæ kulkosvaidá.
V.Vainauskas bandë ðaudyti ið kulkosvaidþio, taèiau jam nesisekë. Tai pamatæs,
vokieèiø jefreitorius sugráþo prie kulkosvaidþio ir pradëjo ðaudyti,
kad sulaikytø bolðevikus, ir jie pradëjo trauktis. Taèiau netikëtai rusai
pradëjo ðaudyti ið Tauèiûnø dvaro. Tuo metu, apie 8 val. ryto, ir þuvo
bûrininkas P.Lukðys, pakirstas rogëse buvusio bolðeviko kulkos.
Vos gráþus þvalgams, kai kuriose vietose bolðevikai pradëjo pulti.
Taèiau ðá kartà lietuviø padëtis buvo daug geresnë - jiems talkino apie 50
vokieèiø kareiviø ir keli kulkosvaidþiai. Kautynës tæsësi visà dienà. Savanoriø
grandinës, remiamos kulkosvaidþiø, slinko pirmyn. Pavakare buvo
suduotas smûgis deðiniajam rusø sparnui, paimta á nelaisvæ apie 18 belaisviø.
Buvo suþinota, kad bolðevikai visu frontu traukiasi Ðëtos link.
Naktá pusë savanoriø buvo palikta sargybose, kiti nuvesti á Këdainius.
Tà dienà Këdainiø gynëjø nuostoliai buvo nedideli: þuvo vienas
savanoris, vienas vokietis, du kareiviai suþeisti 29 . Þmoniø pasakojimu, prieðo
pusëje buvo gerokai daugiau nukautø ir suþeistø, taèiau tikslus jø skaièius
nenustatytas, nes traukdamiesi bolðevikai pasiëmë savo þuvusius ir
suþeistus karius.
Skaudþiausia netektis lietuviams buvo pirmojo savanorio þûtis kovose
uþ Lietuvos nepriklausomybæ. Tai buvo bûrininkas Povilas Lukðys,
gimæs 1886 m. rugpjûèio mën. 21 d. Kazokø kaime, Surviliðkio valsèiuje,
Këdainiø apskrityje.
29 K.Kubilius. Taip pradëjome kovas//Karo archyvas. T.9. P. 227; J.Ðarauskas. Pirmosios kautynës
//Savanoris. 1918-1920. P. 29-30.
109

Po mirties P.Lukðys buvo apdovanotas Vyèio Kryþiumi Nr. 1 30 .
Palaidotas P.Lukšys vasario 11 d. Këdainiø Ðv.Jurgio parapijos kapinëse.
Kalbas prie jo kapo pasakë kunigas Pranckietis, karininkas Jonas
Variakojis, karininkas Juozas Ðarauskas, eiliniø savanoriø vardu - eilinis
Kazys Kubilius 31 .
Vasario 9 d. lietuviai apëjo deðinájá bolðevikø sparnà ir apie 14 val.
ðiai rusø grupei buvo suduotas smûgis. Bolðevikai netvarkingai traukësi á
Ðëtà. Norëdami sulaikyti atsitraukianèiuosius ir padaryti ðiokià tokià tvarkà,
patys bolðevikai iðstatë savo rezervus netoli Ðëtos ir ið dviejø kulkosvaidþiø
apšaudë savuosius (tai bolðevikø iðbandytas pilietiniame kare, o
vëliau ir Antrajame pasauliniame kare praktikuotas kariavimo bûdas).
Naktá ið vasario 9 á 10 d. buvo susitarta su vokieèiais, kad vasario
10 d. (pirmadiená) bus pradëta pulti Ðëtoje ásitvirtinusius bolševikus.
Ðëtà puolë rinktinë, kurià sudarë 60 Panevëþio srities apsaugos
bûrio savanoriø su trimis karininkais (J.Variakoju, J.Mikoliûnu ir K.Dragunevièiumi)
ir 20 Këdainiø srities apsaugos bûrio þmoniø bei 20 vokieèiø
pëstininkø, vadovaujamø trijø karininkø. Pastarieji turëjo 3 kulkosvaidþius
ir 2 patrankas.
Ið Këdainiø rinktinë iðþygiavo apie 12 val., 14 val. savanoriai pasiekë
Kaplius, o 15 val. prasidëjo kautynës.
Buvo puolama trimis voromis: deðinioji J.Variakojo vedama vora kartu
su vokieèiø kulkosvaidininkais puolë ið pietø, pastodama prieðui kelià
trauktis. J.Variakojo kuopa turëjo uþimti puðynà prie Montvydo dvaro ir
apðaudyti kelià á Ukmergæ. Vidurinë, K.Dragunevièiaus, grupë su vokieèiais
puolë Ðëtà ið vakarø, o kairioji, J.Mikoliûno vedama, grupë miestelá puolë ið
ðiaurës vakarø. Vokieèiø baterija trumpai apðaudë Ðëtà, ir puolimas prasidëjo.
Kautynës buvo karðtos ir sunkios. Bolðevikai smarkiai atsiðaudë, taèiau
neatlaikë durtuvø atakos ir pradëjo bëgti Ukmergës vieðkelio link. Juos apðaudë
du vokieèiø kulkosvaidþiai. Rusø panikà didino taiklûs vokieèiø patrankø
ðûviai.
Ypaè nepalanki buvo kairiosios voros pozicija: priekyje plikas laukas,
ákalnë ir prieðprieðinis vëjas, neðantis sniegà. Kovotojams reikëjo apie
pusæ kilometro ðliauþte ðliauþti. Nelengva buvo ir deðiniajam bûriui. Ðiame
bûryje buvo sunkiai suþeistas J.Variakojo kuopos savanoris Antanas
30 S.Raðtikis. Lietuvos likimo kelias: ið mano uþraðø. T.4. P. 66; Jø mirtis tëvynei laisvæ gràþino
//Savanoris. 1918-1920. P. 57.
31 K.Kubilius. Kaip mes ëmëme Ðëtà//Savanoriø þygiai. T.1.P. 106.
110

Sereika, kuriam Kaune buvo virð kelio amputuota koja. Sereika buvo
pirmas Lietuvos kariuomenës nepriklausomybës kovø invalidas.
Ið Ðëtos bolðevikai pasitraukë á Bukonis ir bëgo toliau. Jie paliko
net Ukmergæ, bet apsiþiûrëjæ, kad niekas nepersekioja, Ukmergæ vël uþëmë.
Uþëmë taip pat Pagirius ir Siesikus.
Á Ðëtos miestelá lietuviai savanoriai áþygiavo dainuodami “Pelëdà”,
juos dþiaugsmingai sutiko visi miestelio gyventojai.
Mûðyje prie Ðëtos, kuris uþbaigë Këdainiø gynybos kampanijà, prieðas
neteko daug kariø – buvo nukautø ir suþeistø, kurie visi palikti mûðio
lauke. Suþeistieji buvo iðgabenti á Këdainius, taèiau septynetas jø pakeliui
mirë. Nukautuosius bolðevikus lietuviai iðkilmingai, su kariðkomis
apeigomis palaidojo Didþiojo karo aukø kapinëse. Bolðevikams padarë
didelá áspûdá savanoriø pagarba suþeistiems ir nukautiems prieðo kariams.
Naujose Këdainiø kapinëse buvo palaidota ir 40 þuvusiø lietuviø
kariø.
Ðëtoje savanoriai rado nemaþà karo grobá: kelias deðimtis ðautuvø,
keliolika tûkstanèiø ðoviniø, 18 lauko telefono aparatø, 10-15 km kabelio,
rankiniø granatø, antklodþiø, miliniø, dviratá ðaudmenims veþti, aviþø
ir tris raudonas vëliavas. Vokieèiai pirmiausia norëjo pasiimti aviþas ir
maistà, taèiau keletas maiðø aviþø atiteko ir lietuviams 32 .
Po Ðëtos kautyniø iniciatyva ðiame fronto ruoþe perëjo á lietuviø
rankas. Bolðevikai daugiau nepuldinëjo.
Pirmosios kautynës su bolðevikais prie Këdainiø ir Ðëtos nepriklausomybës
kare turëjo lemiamà reikðmæ tolesnei nepriklausomybës kovø
prieð bolðevikus raidai. Këdainiø, kurie yra apie 54 km á ðiauræ nuo Kauno,
likimas galëjo nulemti ir laikinosios sostinës likimà. Kelias á laikinàjà
sostinæ ið ðiaurës Raudonajai armijai buvo uþkirstas. O Kaunas tuo metu
dar neturëjo pakankamai jëgø apsiginti, bet turëjo daug vidaus prieðø.
Këdainiø operacija buvo bendro bolðevikø strateginio plano dalis.
Galima neabejojant pasakyti, kad, atidavus Këdainius, bolðevikams bûtø
atsivëræs laisvas kelias á Kaunà, Þemaitijos pietus ir Rytprûsius. Èia buvo
sprendþiamas Nepriklausomos Lietuvos likimas.
32 J.Ðarauskas. Pirmosios kautynës//Savanoris. 1918-1920.P. 30-31; Mûsø Lietuva. Parengë
Br.Kviklys. t.2. P. 394; K.Kubilius. Taip pradëjome kovas//Karo archyvas. T.9.P.228-
229; K.Aliðauskas. Lietuvos kariuomenë(1918-1944)//Lietuviø enciklopedija. Lietuva.
T. 15.P.95.
111

112
3. Jiezno ir Alytaus kautynës
Kad Këdainiø puolimas buvo sudedamoji plaèios bolðevikø ofenzyvos
dalis, rodo kiti tø dienø ávykiai. Tuo metu bolðevikai norëjo apsupti
Kaunà ir ið pietø. 1919 m. vasario 10-13 d. ávyko Jiezno kautynës 33 .
Jieznas, kaip ir Këdainiai, buvo svarbus strateginis punktas, saugantis
laikinàjà sostinæ ið pietø. Ið Jiezno per Birðtonà ir Prienus trumpiausiu
keliu geru tiltu per Nemunà buvo galima pasiekti Suvalkijos centrà
Marijampolæ, ið Prienø vërësi tiesus kelias á Kaunà, kurá buvo galima
pasiekti ir kitaip – keliu per Rumðiðkes. Todël Jieznas turëjo strateginæ
reikðmæ. Jiezno kryptimi puolë 7-asis bolðevikø pulkas, o lietuviø pusëje
net Jiezno kautyniø baigiamajame etape buvo ne daugiau kaip dvi pëstininkø
kuopos ir raitininkø bûrys (neskaitant menkos vokieèiø paramos).
Uþkirsti kelià bolðevikams ðia kryptimi pasisiûlë karininkas S.Zaskevièius.
Ið 2-ojo pëstininkø pulko jam buvo duota savanoriø kuopa su
vienu lengvuoju kulkosvaidþiu ir vienas raitininkø bûrys. Ið viso 30 kariø
ir 3 karininkai. Raitininkø karininkà Nagrocká S.Zaskevièius pasiskyrë
adjutantu. Þmonës buvo ginkluoti ávairiais rusiðkais, vokiðkais ðautuvais
ir turëjo vadinamøjø “raudonøjø” ðoviniø, kuriø tûtelës ðaunant iðsiplësdavo
ir daþnai likdavo ðautuvo vamzdyje. Apranga ir apavas þiemà dëvëti
buvo netinkami.
Apie Jiezno kryptimi puolantá Raudonosios armijos 7-àjá pulkà
buvo þinoma tiek, kad pulkas turi 600 ðautuvø ir 5 kulkosvaidþius, taèiau
apie 90 raudonarmieèiø buvo likæ Aukðtadvaryje. Pulke buvo apie 30 raiteliø.
Ðios raudonarmieèiø pajëgos buvo ne vienintelës, kurios slinko Dzûkijos
ir Suvalkijos kryptimi. Þvalgybos duomenimis, Alytaus kryptimi traukë
700 raudonarmieèiø su 15 kulkosvaidþiø ir 4 artilerijos pabûklais.
Bolðevikams þygiuojant per Aukðtadvará á Stakliðkes, lietuviø savanoriai
pasiekë Prienus. Prienuose esantys vokieèiai buvo pasyvûs.
Pasiøstas þvalgybon raitininkø karininkas Buterlevièius vasario 9 d.
apie 9 val. praneðë, kad Jiezne já jau apðaudë bolðevikai. Gyventojai kalbëjo,
kad pagrindinës jø jëgos yra Liciðkënuose.
1922 m. “Kario” þurnale buvo paskelbti vieno raudonojo vado uþraðai,
liudijantys, kad tuo metu Liciðkënuose buvo Raudonosios armijos
7-ojo pëstininkø pulko 5-oji ir 6-oji kuopos, vadovaujamos Judino. 5-oji
33 K.Aliðauskas. Lietuvos kariuomenë (1918-1944)//Lietuviø enciklopedija. Lietuva. T.15.P.95.

kuopa esà Raudonosios armijos þiedas, nes Baltijos laivyno jûreiviai -
þiauriausi plëðikai, beginkliø civiliø ir moterø þudikai.
S.Zaskevièiaus praðymu karininkas Antanas Juozapavièius ið Alytaus á
pagalbà atsiuntë 1-ojo pëstininkø pulko kuopà. S.Zaskevièius vasario 10 d.
ruoðësi pulti Jieznà.
Deðiniojo sparno
apsaugai á Ðilënus
(2 km á rytus
nuo Nemaniûnø)
buvo pasiøstas bûrys
kariø su þvalgais
kavaleristais. Kairysis
(Kruonio) sparnas
buvo apsaugotas
ten buvusios vokieèiø
dalies. Pulti
buvo nutarta savomis
jëgomis. Stipresnis
bûrys su
Schema ið Lietuvos kariuomenës savanoriø kûrëjø knygos
lengvuoju kulkosvaidþiu
turëjo pulti
Jieznà ið 107,8 m
aukðtumos, du bûriai – ið atskiro vienkiemio pusës, o kiti raitininkai turëjo
prieðà apeiti ið rytø. Atskiram bûriui, kuris turëjo pulti ið 107,8 m aukðtumos,
vadovavo buvæs lebgvardijos Izmailovo pulko podporuèikas Èetuchinas, kilæs
ið Utenos apylinkiø. Kartu su juo buvo karininkas Gataveckas. Su kitais
dviem bûriais ëjo jø karininkai, adjutantas Nagrockis ir pats S.Zaskevièius.
Raitininkus vedë raitininkas profesionalas Goðtautas.
12 val. 30 min. puolimà ið atskiro vienkiemio pusës pradëjo du
bûriai. Paskui kariø grandinæ ëjo ir vadas S.Zaskevièius su savo adjutantu.
Apie ðià lietuviø atakà minëtas raudonarmieèiø vadas savo uþraðuose
raðë: “Ëjo jos (lietuviø savanoriø grandinës - S.Z.) dràsiai, beveik neguldamos.
Mûsø raudonarmieèiai susijaudino ir blogai ðaudë. Kulkosvaidþiai
blogai ðaudë... Kai tik pradëjo šaudyti, abi 2 bataliono kuopos priëjo
Liciðkënø sodþiø (á rytus nuo Jiezno 2 km)...” S.Zaskevièiaus vyrai
laukë atakos ið 107,8 m aukðtumos pusës. Pasigirdo tik keli ðautuvø ðûviai,
kulkosvaidis tylëjo.
113

Po kautyniø vienas ið 107,8 m aukðtumoje buvusiø karininkø Raðtys
raportavo: “...Einant mûðin (Èetuchinas - S.Z.) neturëjo jokio ginklo
ir kada jam davë kareiviai granatà, tai jis nepriëmë ir tik nusiðypsojo...
Paèiame mûðyje jis uþgynë kareiviams ðaudyti, nes pasiduodant nelaisvën
neðaudo, o kelia rankas aukðtyn...” Ðiame raporte taip pat raðoma, kad
vasario 10 d. vakare Èetuchinà matë “vaikðèiojant po ranka su bolðevikø
vadu ir iðvaizda labai linksma...”
Nesulaukus paramos ið Èetuchino, lietuviams teko trauktis. Atsitraukianèiø
lietuviø bolðevikai taip pat nesiryþo persekioti. Pusiaukelëje
á Birðtonà S.Zaskevièius sutiko A.Juozapavièiaus pasiøstà kuopà, vadovaujamà
karininko Þemaièio. Atvyko ir siøstieji raitininkai.
Tos dienos nuostoliai - 5-6 nukauti ir tiek pat suþeistø.
Vasario 11 d. Krašto apsaugos ministerijos ðtabas praneðë, kad
lietuviams padës vokieèiø kariai. Atvyko vokieèiø karininkas Hegeris
(Heeger) su keliais sunkiaisiais kulkosvaidþiais ir vienu artilerijos pabûklu.
Kità dienà buvo paruoðtas Jiezno antro puolimo planas. Ið esmës
jis nedaug kuo skyrësi nuo vasario 10 d. plano. Ið 107,8 m aukðtumos
turëjo pulti lietuviai, vadovaujami S.Zaskevièiaus, o ið atskiro
vienkiemio - Hegeris. Prie plento á Alytø, netoli Antanavo dvaro buvo
pastatytas pabûklas. Abiejø rinktiniø raitininkai turëjo supti bolðevikus,
vieni - ðiaurës kryptimi nuo Kaðiûnø dvaro, kiti - pietø kryptimi
ið uþ Jiezno eþero. Kad vokieèiai nesupainiotø lietuviø su bolðevikais,
lietuviai buvo uþsidëjæ lietuviðkas kepures ir ant rankovës turëjo
baltà keturkampá þenklà. Ið vakaro prieð kautynes abi kuopos, vadovaujamos
Þemaièio, buvo sutelktos Birðtone, o miðri raitininkø ir
pëstininkø prieðakinë rinktinë - Sakavièiø rajone. Buvo nurodyta ypaè
saugoti plentà ties Antanavo dvaru. Jiezno apylinkes turëjo sekti karininko
Buterlevièiaus raitininkai.
Raudonarmieèiø vado uþraðuose minima, kad vasario 11-12 d. pasiruoðimai
vyko ir bolðevikø pusëje: net nuþudytøjø lietuviø lavonai buvo
sumesti á duobæ uþ kapiniø. Raudonarmieèiams kalbà pasakë komisaras
St.Mickevièius. Buvo sutvarkyti ryðiai tarp Jiezno ir Stakliðkiø, kur buvo
pulko ðtabas. Jiezne buvo trys pëstininkø kuopos ir 4 kulkosvaidþiai, Stakliðkëse
- trys kuopos ir 10 kulkosvaidþiø.
Antrosios Jiezno kautynës ávyko vasario 13 d. apie pusiaudiená. Ið
atskiro vienkiemio vokieèiai atidengë ugná, pabûklas paleido keletà ðrapneliø,
savanoriai, vadovaujami S.Zaskevièiaus, pakilo á atakà. Bolðevi-
114

kams didelá efektà padarë vokieèiø pabûklas. Gana vaizdþiai ðá mûðá apraðë
minëtas raudonasis vadas:
“... Rytas 13 dienà buvo ûkanotas... Po neramios baisios nakties...
þmonës uþmigo. Iðsiøstus þvalgus sutiko retàja ugnimi ties Lingëniðkiu...
Antanavo plente pasirodë... kaþkokie kareiviai su veþimais... Jiezno eþero
pietø pakrantëse pasirodë reta rinktinë... Tuojau buvo pakeltos kuopos...
Dar nebuvo perduota telefonograma 2 (rezervo) kuopai, o jau sugriaudë
ðautuvø ðûviai Lingëniðkio pusëje ir praðvilpë dvi pirmos ðrapnelës
nuo Antanavo pusës... Lig tik ëmus sprogti ðrapnelei, Jiezne pasidarë
baisi panika... Mûsø kuopos ëmë ðaudyti... Vokieèiai ëmë ðaudyti su 2
kuopos puskuopiu... Ið miðko, kur buvo Jieznas ðiaurëje, prieðo grandinë
ëmë ðaudyti atsargà - 1 kuopà ... Raudonosios kariuomenës dalyse kilo
panika... Kovotojø eilës ëmë eiti retyn... (jose) liko tik deðimtoji kovotojø
dalis... Likusieji virto iðdrikusia gauja ir tik ieðkojo iðgelbëjimo savo
kailiui... 4 mûsø kulkosvaidþiai buvo sudëti á porines roges... Arkliai ëmë
bëgti kaip patrakæ. Bet pas paèius Liciðkënus abu arkliai buvo nukauti, ir
kulkosvaidþiai liko ugnyje... Rinktinë, ið 600 su virðum þmoniø, liko gal
ðimtas... Pulko vadas su buvusiomis pas já kuopomis kovos pradþioje iðëjo
á miðko aukðtumà, á ðiaurës rytus nuo Pekelioniø (á pietø rytus nuo Liciðkënø
k.), bet suþinojæs ið dezertyrø, kad Jiezno rinktinë apsupta ... pasitraukë
á Stakliðkes... Ëmë temti... Dalis þmoniø nesustojo net Stakliðkëse,
o ëjo toliau Vilniaus kryptimi... Kareiviai rëkë: - Mus parduoda, kaip
pardavinëjo prie Nikolajaus!... Visai uþkimæs pulko komisaras draugas
Stasys Mickevièius negalëjo nieku bûdu átikinti kareiviø... Mes bëgome
ne nuo prieðo, o nuo jo vaiduoklio... “Pulkas” pasitraukë á Aukðtadvará...
Rytà, vasario 14 dienà, kuopø vadø praneðimu, pulke buvo ið viso 200
þmoniø... Nuo vasario 13 dienos pradëjo irti 7 ðauliø pulkas. Kova ties
Jieznu prisidëjo prie daþno raudonarmieèiø perbëgimo á prieðo pusæ. Tasai
pulko irimas ëjo taip greitai, kad praëjus dviem mënesiams po kovos
pulke liko ið 900 durtuvø, iðëjusiø ið Vilniaus, tik 385. Ir tat kartu su
atëjusiais á frontà papildymais - 6 ir 8 kuopomis!”
Po Jiezno mûðio, kaip praneðë Buterlevièiaus þvalgyba, bolðevikai
kraustësi ið Stakliðkiø, o Butrimonyse kilo panika.
Jiezno ðturmo metu bolðevikai neteko 4 kulkosvaidþiø, apie 50
ðautuvø, daug miliniø ir kitos karinës mantos. Dingo pulko vëliava. Buvo
atimtas ið raudonarmieèiø ir tas grobis, kurá jie buvo paëmæ pirmojo
mûðio metu.
115

Skaudþiø netekèiø buvo ir lietuviø pusëje. Paëmus Jieznà paaiðkëjo,
kad ið viso bolðevikai buvo paëmæ á nelaisvæ 18 suþeistø lietuviø. 5-oji
matrosø kuopa juos þvëriðkai nuþudë: badë durtuvais ir kapojo kardais, o
paskui plëðë uþmuðtuosiu. Apie tai raðë savo raporte karininkas Raðtys,
tai liudija ir raudonarmieèiø vado Judino raðtas bei patvirtina nukankintøjø
kapai. Jiezno kapinëse ilsisi mûðiø dalyviai Antanas Revinskas, Jonas
Paulavièius, Alijoðius Pumeris, Izidorius Eimutis, Antanas Deimantavièius,
Feliksas Endþiulaitis, Justinas Barðèiauskas, Juozas Stankevièius,
Motiejus Katilius, Pijus Literskis, Kazys Lukðys, Mikas Blaþys ir ðeði neþinomi
kariai 34 .
1919 m. pradþioje bolðevikai skverbësi á Lietuvà plaèiu frontu pagal
visà rytiná pasiená. Sausio viduryje jie apsistojo Lietuvos pietuose,
Daugø rajone, 21 km nuo Alytaus. Vokieèiø águlos virðininkai nesistengë
sulaikyti Raudonosios armijos verþimosi, o lietuviai tam dar neturëjo pakankamai
jëgø. Bolðevikai labai aktyviai agitavo, ir ið pradþiø þmonës jais
patikëdavo, kol pamatë tikràjá jø veidà. Bolðevikø plëðikavimai ir prievartavimai
þmones atstûmë nuo jø.
Alytaus kautynës vyko tà paèià savaitæ kaip ir mûðiai su bolðevikais
prie Këdainiø, Ðëtos bei Jiezno. Pirmosios kautynës uþ Alytø vyko vasario
12-13 d., antrosios - vasario 15 d. 35 Alytø gynë keturios 1-ojo pëstininkø
pulko kuopos (viena kuopa buvo pasiøsta padëti Jiezno vaduotojams).
Pulkui vadovavo karininkas Antanas Juozapavièius.
Su Alytuje buvusia vokieèiø kariuomene buvo susitarta, kad ji gins
artilerijos kareivines, tiltà per Nemunà, Pateroniø, Alovës kaimus ir ruoþà
iki Merkinës miestelio. Tai buvo lietuviø ir bolðevikø skiriamoji linija.
Dar sausio mënesio viduryje 1-asis pëstininkø pulkas iðstatë prieð
bolðevikus uþtvaras ir nuolat su jais susiremdavo. Iki uþimant Jieznà bolðevikams,
1-ojo pëstininkø pulko baras buvo uþ 30 km. 1919 m. vasario
12 d. buvo iðdëstytos uþtvaros Slabada-Ðvobiðkiai-Damarkënai-Mikolajûnai-Norgeliðkiai.
Vasario 12 d. 23 val. 30 min. buvo gautas praneðimas
ið Ðvobiðkiø uþtvaros, kad boðevikai nuo Daugø pusës gausiomis jëgomis
puola plentu Daugai-Alytus Alytaus link.
Pulko vadas A.Juozapavièius, pasiëmæs kulkosvaidþiø kuopà su 3 kulkosvaidþiais
ir pusantros pëstininkø kuopos su 1-ojo bataliono vadu karininku
I.Musteikiu, iðëjo á þvalgybà. Kartais buvo girdëti susiðaudant. Pri-
34 S.Zaskevièius. Ar girdit?//Savanoris. 1918-1920.P.36-43.
35 K.Ališauskas. Lietuvos kariuomenë (1918-1944)//Lietuviø enciklopedija. Lietuva. T.15.P.95.
116

ëjæ prieðo pozicijas, A.Juozapavièius ir I.Musteikis, palikæ priekyje apsaugà,
su trimis kulkosvaidþiais uþëjo á prieðo uþnugará ir atidengë ugná. Prieðo voroje
kilo panika, taèiau sugedo lietuviø kulkosvaidþiai ir teko pasitraukti.
Rytà gráþus á Alytø, miestà jau apðaudë bolðevikai. Deðiniajame
sparne buvo 30 þmoniø mokomoji kuopa, vadovaujama karininko Gerulaièio.
Paaiðkëjo, kad vokieèiai, nesiprieðindami bolðevikams, paliko pozicijas.
Tuo pasinaudojæ bolðevikai uþëjo lietuviams ið deðiniojo sparno.
Prasidëjo susiðaudymas paèiame mieste, Vilniaus redutø pusëje.
Alytø lietuviams teko palikti. Pulkas traukësi dviem kryptimis - Simno
ir Balbieriðkiø (schema
Nr. 3). Mëginta organizuoti
gynybà pusiaukelyje
tarp Alytaus ir Simno,
taèiau nepasirengæ ir nepatyræ
kariai bëgo patys
neþinodami kur. Kariams
stigo ðoviniø, ðautuvø, kitø
kautynëms reikalingø
dalykø. Tà paèià dienà, 14
val., dalis pulko jau buvo
Simne. Miestelyje buvo tik
du vokieèiø þandarai, o ir
tie patys krovësi veþimus.
Telefono ir telegrafo laidai
buvo visur sutraukyti,
ryðio nebuvo. Plito gandai,
kad Kaunas jau uþimtas
bolðevikø, vyriausybë suimta
ir Lietuvos jau nebëra.
Net daugelis karininkø
buvo tos nuomonës, kad
neapsimoka toliau kariauti,
reikia skirstytis, kas kur iðmano 36 .
Traukiantis ið Alytaus, A.Juozapavièius suþinojo, kad kareivinëse
liko daugiau kaip 300 pulko ðautuvø, kurie buvo brangiausias turtas. Karininkas
ásakë:
36 J.Èaplikas. Ties Alytumi//Savanoris. 1918-1920. P. 46-47.
Schema Nr.3. J. Èaplikas. Ties Alytumi //
Savanoris 1918-1920 (Lietuvos kariuomenës
savanoriø kûrëjø knyga. Red. Stasys
Butkus). Kaunas, 1929.
117

- Skubiai á prieká!... Mirk, bet nepasiduok!... Në vienam nepasilikti!
Miestelyje stovinèius su duona veþimus kuo greièiausiai iðtuðtinti ir
atsiøsti man. Að ginklus iðgelbësiu!
Vienas ið atsiøstø veþimø laimingai pervaþiavo Nemuno tiltà, antras
pateko bolðevikams. Pulko vadas, jodamas paskui veþimà ir gindamas
já, buvo nukautas ant Nemuno tilto. Taip kovose su bolðevikais þuvo pirmas
Lietuvos karininkas Antanas Juozapavièius.
Þuvus A.Juozapavièiui, vadovauti kariams ëmësi J.Èaplikas. Pasitraukus
á Simnà, jis sukvietë Simno klebonijoje vadø pasitarimà, kur buvo
nutarta trauktis á Marijampolæ. Buvo numatyta nakvoti Krosnoje, taèiau
dël vietos stokos teko þygiuoti á Suvalkijos sostinæ. Krosnoje ir Liudvinave
lietuviø karius bandë nuginkluoti vietos bolðevikai, taèiau jiems
nepavyko - sugautieji buvo nubausti: nuþudytas karinis valdininkas Ruzgas
ir suþeistas karininkas Sutkus.
Á Marijampolæ atëjo 150 kareiviø ir 10 karininkø, o pradedant kautynes
Alytuje pulke buvo 600 savanoriø. Marijampolëje buvo suþinota, kad
bolðevikai bandë organizuoti sukilimà visoje Lietuvoje, bet jiems nepavyko.
Marijampolëje telefono ir telegrafo ryðio nebuvo - èia, kaip ir Simne, bolðevikai
buvo nupjovæ ryðiø laidus. Buvo sugautas vienas ið kenkëjø - Jeronimas
Pleèkaitis (vëliau Steigiamojo Seimo ir vëlesniø seimø þymus socialdemokratø
partijos narys). Tuomet jis laimingai iðvengë bausmës 37 .
1919 m. vasario 15 d. lietuviø savanoriø, remiamø vokieèiø kariø,
pastangomis Alytus vël buvo iðvaduotas 38 .
118
Išvados
1919-øjø metø vasario mûðiai prie Këdainiø, Jiezno ir Alytaus iðsprendë
svarbiausià tø dienø uþdaviná - duoti ryþtingà atkirtá Raudonajai
armijai, kuri siekë apsupti laikinàjà sostinæ ið ðiaurës ir pietø. Taip buvo
ne tik apgintos ðiaurinës ir pietinës prieigos prie Kauno, bet ir uþkirstas
kelias bolðevikams toliau skverbtis á Vidurinæ Lietuvà, Dzûkijà ir Þemaitijà.
Buvo likviduotas gresiantis pavojus Kaunui ir iðsaugota svarbiausia
Lietuvos valstybingumo atkûrimo sàlyga. Lietuva galëjo ruoðtis tolesnei
kovai, organizuoti ir stiprinti savo kariuomenæ.
37 J.Èaplikas. Ties Alytumi//Savanoris 1918-1920.P.47.
38 K.Aliðauskas. Lietuvos kariuomenë (1918-1944)//Lietuviø enciklopedija. T.15- P.95.

Pirmosios pergalës prieð bolðevikus sustiprino Lietuvos kariø dvasià,
tikëjimà savo jëgomis, parodë, kad menkai ginkluota, blogai aprengta,
kariðkai neparengta, taèiau stipri savo dvasia, savo tiesa jauna Lietuvos
kariuomenë gali nugalëti daug stipresná prieðà. Tai buvo vienas ið
stimulø Lietuvos jaunimui stoti savanoriais á Tëvynës gynëjø gretas.
Lietuvos visuomenë ásitikino nepriklausomos Lietuvos atkûrimo
galimybe, pradëjo labiau remti Lietuvos kariuomenæ tiek moraliai, tiek
materialiai. Gyventojai rinkdavo aukas savanoriams, informacijà apie prieðo
judëjimà.
Labai pagerëjo Lietuvos tarptautinë padëtis, Vakarø valstybiø poþiûris
á Lietuvos kariuomenæ ir jos vadovybæ bei Lietuvos vyriausybæ.
119

120
BERMONTININKØ KARIUOMENËS
SUTRIUÐKINIMAS LATVIJOJE
(RYGOS RAJONE) 1919 M.
Aivaras Petersonas (Aivars Petersons)
1919 m. spalio 1 d. Bermontas Jelgavoje sukvietë pasitarimà, kuriame
paskelbë savo sprendimà nuversti Latvijos vyriausybæ ir sukurti Pabaltijo
provincijø rusø vyriausybæ. Savo pajëgas Bermontas pavadino Vakarø
savanoriø armija (VSA). Faktiðkai ðios pajëgos buvo suformuotos dar rugsëjo
5 d., taèiau tada VSA áëjo á Judenièiaus kariniø pajëgø sudëtá.
Spalio 6 d. visi vokieèiø kariniai daliniai Pabaltijyje ásiliejo á VSA
Vokieèiø ir bermontininkø kariuomenës paradas Mintaujoje 1919 rugsëjo 1 d.
ir drauge sudarë 50 000-52 000 þmoniø kariuomenæ. Faktiðkai dël kariø
perdavimo Bermontui Golcas susitarë dar rugsëjo 21 d.
Spalio 6 d. Bermontas pasiraðë ásakymà Nr. 4 dël puolimo ir Latvijos
vyriausybei paskelbë ultimatumà. Spalio 7 d. bermontininkø kariuomenë uþëmë
pradines puolimo pozicijas, buvo nutrauktas susisiekimas su Ryga.
Bermonto grupæ prieð puolimà sudarë:

1-asis gen. Kelerio korpusas (vadas pulkininkas Potockis);
10000 þm. (kovinë sudëtis – 7000 þm.) Jelgavos rajone;
2-asis Virgolièiaus korpusas – 5000 þm. (kovinë sudëtis – 3500 þm.)
ðiaurës Lietuvoje; jie atliko pagrindiniø pajëgø priedangos vaidmená;
Geleþinë divizija (majoras Biðofas) Jelgavoje – 18000 þm. (kovinë
sudëtis – 15000 þm.);
Vokieèiø legionas (jûrø kapitonas Zivertas) Bauskëje – 12000 þm.
(kovinë sudëtis – 2 brigados – 9000 þm.);
Pulkininko Dibièiaus grupë – 3000 þm. Lietuvoje;
Majoro Plehvës grupë – 3000 þm. Priekulëje.
Ið viso kovos rikiuotëje buvo 45000 þm., 118 pabûklø, 50 minosvaidþiø,
620 kulkosvaidþiø, 120 lëktuvø, 3 ðarvuoti traukiniai ir laivø flotilë
Lielupës upëje.
Bermontas numatë:
Vokieèiø legiono jëgomis pagrindiná smûgá smogti Kekavos – Pliavnijekø
kryptimi, á tiltus per Dauguvà, atkirsti, apsupti ir sunaikinti Latvijos
armijos grupæ Uþdauguvyje.
Siekiant sukaustyti ir nukreipti Latvijos pajëgø dëmesá, buvo sumanytas
tiesioginis Geleþinës divizijos puolimas ið Jelgavos ir Kelerio korpuso
– ið Tukumo; pradinius puolimo rajonus uþimti spalio 7 d.
Latvijos armijos grupæ pietø fronte sudarë formuojamos (nuo liepos
15 d.) Vidþemës ir Latgalijos divizijos. Jos buvo iðsidësèiusios 30 km
ilgio frontu nuo Dubultø (Jûrmala) iki Kekavos (prie Dauguvos); vadas –
pulkininkas Jorgis Zemitanas, ðtabo virðininkas – kapitonas Spandegas
(vëliau generolas).
Frontas buvo padalytas á 2 kovos ruoþus. Deðinájá – iki Jelgavos plento
(imtinai) – buvo uþëmæ 3 Latgalijos divizijos pulkai (vadas papulkininkis K.
Berkis). Kairájá – iki Dauguvos – 5-asis ir 6-asis Vidþemës divizijos pulkai.
Ið tikrøjø ðiuose pulkuose aktyviems kovos veiksmams buvo paruoðta
tik po vienà batalionà (kiti tuo metu buvo formuojami). Ið viso
turëta 11 500 þm., kovinë sudëtis – 5 000 þm., 9 pabûklai, 68 kulkosvaidþiai,
ðarvuotas traukinys ir 3 ðarvuotos automaðinos.
Naktá á spalio 8 d. visi daliniai kovinëje parengtyje uþëmë pagrindines
ir prieðakines pozicijas, saugomas pagalbiniø pajëgø.
Reikia pasakyti, kad prieðininkus skyrë 10 km neutralus ruoþas,
nustatytas sàjungininkø kontrolës komisijos.
Bermontininkai puolimà pradëjo pagal savo planà – spalio 8 d.,
auðtant.
121

Po atkakliø gynybiniø kautyniø latviø daliniai spalio 8-9 d. pasitraukë
uþ Dauguvos, ten ásitvirtino, persigrupavo, pasipildë (daugiausia
pasitelkë neparengtø kariø) ir ruoðësi kontrpuolimui, neleisdami prieðininkui
ásitvirtinti Padauguvyje. Ðiuo etapu bermontininkø puolimas faktiðkai
ir baigësi, o jau naktá ið spalio 17 á 18 d. patys bermontininkai buvo
priversti susprogdinti tiltus per Dauguvà.
Bûtina paþymëti, kad Bermonto puolimas vyko tuo pat metu, kai
Judenièius puolë Petrogradà, ir netiesiogiai prisidëjo prie ðio puolimo
nesëkmës. Jau spalio 9 d. Latvijos vyriausybë gavo Judenièiaus telegramà,
kurioje Bermontas pavadintas iðdaviku (kartu Judenièius parëmë Latvijos
armijà padovanodamas 4-àjà artilerijos baterijà).
Uþdauguvio vadavimo ir bermontininkø smogiamosios grupës sutriuðkinimo
operacija buvo ruoðiama ir vyko dviem etapais:
pirmasis – nuo spalio 14 iki 16 d.,
antrasis – nuo lapkrièio 3 iki 11 d.
Buvo keliami tokie uþdaviniai:
Dauguvos kairiajame krante uþimti laikinai paliktà placdarmà, jame
iðskleisti pagrindines pajëgas ir panaudojant apsupimo manevrà bei
iðnaudojant uþimtàjá placdarmà sutriuðkinti bermontininkø pajëgas Uþdauguvyje.
122

Pirmam tikslui pasiekti atliktos trys desanto operacijos:
Daugavgryvoje ir Bolderajoje (dešiniajame flange);
centre išlikusiose priešininko pozicijose;
Dolës salos rajone.
Pastarosios dvi operacijos turëjo lemiamà reikðmæ.
Po nesëkmingo pasitraukimo spalio 8-9 dienomis armijos vyriausiasis
vadas generolas Dovydas Simonsonas jau spalio 12 d. pakeitë pietø
fronto vadovybæ, o Vidþemës divizijos vadu ir fronto vadu paskyrë mokymo
ástaigø virðininkà, tuo metu pulkininko pareigas ëjusá Martynà Peniká,
vëliau tapusá ðtabo virðininku ir armijos vadu. Verta paþymëti, kad
generolas Penikis buvo þymus karo istorijos ir karo meno specialistas,
1935-1940 m. dëstæs Aukðtojoje karo mokykloje, dabartinës Akademijos
pirmtakëje.
Naujasis vadas jau spalio 13 d. 20 val. 30 min. iðleidþia ásakymà
forsuoti Dauguvà.
Sudëtingiausia problema buvo artilerijos parama; be jos negali vykti
tokia sudëtinga puolamøjø veiksmø rûðis kaip forsavimas. Artilerijos pabûklø
santykis buvo 9 su 100 prieðo naudai. Be to, Bermontas turëjo
penkis kartus daugiau kulkosvaidþiø. Reikëjo viltis, kad á pagalbà ateis
sàjungininkø laivyno eskadra Rygos álankoje. Padëtá komplikavo tai, jog
eskadros vadovybë dël politiniø prieþasèiø neturëjo leidimo dalyvauti tokio
pobûdþio karo veiksmuose, taigi desanto operacijà reikëjo atidëti.
Galiausiai spalio 15 d. generolui D. Simonsonui pavyksta gauti anglø
pajëgø vadovybës sutikimà.
Spalio 15 d. 13 val. 15 min. eskadros dalis – 5 karo laivai – uþima
kovines pozicijas Dauguvos þiotyse ir artilerijos ugnimi pridengia 9-ojo
Rezeknës pulko sustiprintojo bataliono desantà, ið septyniø upiø laivø
(flotilës vadas vyr. leitenantas Pukitis) iðsilaipinusá prie Dauguvos þioèiø
tvirtovës ir Bolderajos rajone. Netikëtas smûgis visiðkai pasiteisina. Uþimtas
platus placdarmas. Á nelaisvæ pateko 4 karininkai ir 300 kareiviø ið
Kelerio korpuso pulkø. Kaip trofëjai atiteko: 20 kulkosvaidþiø, 1 artilerijos
pabûklas ir 2 minosvaidþiai. Savi nuostoliai: 1 þuvæs ir 5 suþeisti.
Antruoju desanto reidu á placdarmà permetamas kitas batalionas.
Iðsilaipinimui vadovauja 9-ojo pulko vadas papulkininkis L. Bolðteinas,
bûsimasis generolas ir Latvijos pasienio kariuomenës vadas. Naktá á placdarmà
persikëlë 7-ojo pulko 2 batalionas. Taèiau placdarmas pleèiasi tik
á vakarus. Naktá ið spalio 16 á 17 d. persikelia 8-asis pulkas ir Latgalijos
123

divizijos ðtabo operatyvinë grupë, vadovaujama papulkininkio K. Berniso
(bûsimojo generolo, vado ir karo ministro, 1942 m. þuvusio Sibiro lageriuose).
Taèiau stinga jëgø plëtoti tolesná puolimà. Pulkai suformuoti tik
50 proc. Be to, dar ásikiða politikai, nepatenkinti savarankiðkais vyriausiojo
vado generolo D. Simonsono sprendimais: jis neávykdë skuboto vyriausybës
sprendimo palikti Rygà. Spalio 16 d. vyriausiojo vado pareigas
pradeda eiti Rytø fronto vadas pulkininkas Janis Balodis, o spalio 27 d.
ðtabo virðininku paskiriamas generalinio ðtabo pulkininkas Peteris Radzinðis,
kà tik per Varðuvà atvykæs ið Ukrainos, kur dirbo Ukrainos armijos
ðtabe. Ðtabo virðininkas papulkininkis Voldemaras Ozolas tapo armijos
ðtabo operatyvinio skyriaus virðininku.
Kariuomenës komplektavimas ir vadovybës pasikeitimas operacijos pabaigà
nukelia iki lapkrièio. Nors ið esmës niekas nesikeièia, taèiau Simonsono
ir Ozolo vardai daugelá metø bus uþmirðti. Generolo laipsná Ozolas gavo
tik 1937 m. Ispanijoje. 1920-1921 m. jis buvo karinis patarëjas Lietuvoje.
Antrasis operacijos etapas prasideda lapkrièio 1 d., kai pulkai uþima
pradines puolimo pozicijas.
Šio etapo operacijos plane numatyta: pagrindiná smûgá smogti ið
Dauguvos þioèiø placdarmo pietvakariø kryptimi, stengtasi pasiekti Tirainës
rajonà ir prasibrauti á Geleþinës divizijos uþnugará, kuri buvo pagrindinë
Bermonto atrama Uþdauguvyje. Prie Latgalijos divizijos 7-ojo,
8-ojo ir 9-ojo pulkø prisijungia á placdarmà atvykæs armijos rezervas –
Rygos pëstininkø pulkas. Vël kyla keblumø dël artilerijos paramos. Anglijoje
nupirkti ir spalio pabaigoje atgabenti artilerijos pabûklai nesukomplektuoti,
sàjungininkø laivyno pajëgø artileristai atsisako ðaudyti,
nes nematyti taikiniø, o koreguotojams trûksta ryðio priemoniø. Dvi paras
derinami artilerijos taikiniai pagal ploto kvadratus, taèiau trûksta topografiniø
þemëlapiø, kurie dar vienas su kitu ir tarpusavyje nesutampa.
Vis dëlto reikia pasakyti, kad latviø ir anglø artileristø sukurta ypaè sudëtinga
ugnies koregavimo sistema galiausiai pradëjo veikti nepriekaiðtingai.
Lapkrièio 3 d. 6 valandà 30 minuèiø sàjungininkø laivyno artilerija ir
latviø artilerijos baterijos pradeda ruoðti puolimà. Bermontininkø artilerija
á tai atsako ugnimi. Kovos dalyviai patiria smarkià artilerijos dvikovà!
Atakos metu artilerijos ugnis nukreipiama tolyn, taèiau sëkmë lydi
tik 9-ojo pulko dalinius ðiauriniame ruoþe. Artilerija pradeda ruoðti naujà
124

puolimà ir 12 valandà staigiai pradeda verþtis visi 8-ojo ir 9-ojo pulkø
batalionai. 7-ojo pulko ataka iðilgai Dauguvos kranto baigiasi nesëkmingai.
Geleþinës divizijos kulkosvaidþiø batalionas, ásitvirtinæs uþ betoniniø
cemento gamyklos sienø, apðaudo atvirà vietovæ Spilvëje. Nors dienos
uþduotys ávykdytos, vakare tiltø kryptimi á mûðá ásijungia rezervinis pulkas,
taèiau nakties tamsoje, neturint ryðio priemoniø, mûðis nurimsta.
Geleþinës divizijos vadas majoras Biðofas priverèiamas mesti á mûðá visus
savo rezervus: Kurðo pulkà, kavalerijos pulkà ir visus atskiruosius batalionus.
Be to, Kelerio korpuso pajëgos nuo Jûrmalos ir iðilgai Lielupës rengia
kontratakas prieð puolanèiøjø uþnugará. Jûrmalos iðvalymas, artilerijos
telkimas, ryðio uþtikrinimas ir uþnugario apsauga pareikalauja keliø
dienø. Lapkrièio 9 d. baigiama persigrupuoti galutiniam smûgiui. Lapkrièio
10 d. 6 valandà po artilerijos apðaudymo pradedamas paskutinis
ðturmas. Mûðis tæsiasi visà dienà ir tik vakarop samdiniai visur pradeda
trauktis. Geleþinës divizijos vadas dar bando ávesti á mûðá kà tik ið Rytprûsiø
atvykusá Rosbacho batalionà, taèiau jau negali sustabdyti ið beuþsiriðanèio
maiðo bëganèiø samdiniø.
Lapkrièio 11 d. auðtant kovoja tik priedangos pajëgos. Bëgantys
125

ermontininkai meta viskà, beje, ir 10 sunkiøjø artilerijos pabûklø.
Valstybës sostinëje, visà mënesá buvusioje sunkiø mûðiø arena, ásivyravo
mirtina tyla, kurià sudrumstë tik visø jos baþnyèiø varpø gausmas.
Netekæs Rygos Bermontas (nuo rugsëjo 9 d. – kunigaikðtis Avalovas)
lapkrièio 14-15 d. mëgina uþimti Liepojà (Libavà), svarbø centrà ir
karinæ jûrø bazæ. Taèiau suþlugus ir ðiam puolimui, lapkrièio 16 d. perduoda
visus savo ágaliojimus ir vadovavimà kariuomenei vokieèiø rezervinio
pulko vadui generolui Eberhartui, Golco ápëdiniui.
Nenutraukdama puolimo Latvijos armija lapkrièio 21 d. iðvaduoja
Jelgavà. Atsiþvelgdama á tai, kad prieð Latvijos kariuomenæ kovoja vokieèiø
pajëgos, Latvijos vyriausybë lapkrièio 25 d. paskelbia, jog Latvija ir
Vokietija yra karo padëtyje.
Tokia buvo latviø tautos herojiðkos kovos dël savo nepriklausomybës
prieð dar vienà okupantà pabaiga. Nors iðsivaduojamasis karas dar
nesibaigæs, lapkrièio 11 d. skelbiama Tëvynës gynëjo diena, latviø tautos
didvyrio Laèplësio diena. Ðià dienà skiriamas aukðèiausias Latvijos karinis
trijø laipsniø ordinas – Laèplësio ordinas.
Ðiuo ordinu buvo apdovanota 2144 kartus, ið jø 11 kartø – pirmojo
laipsnio ordinu.
Atskirai ordinu apdovanotas Verdeno (Prancûzijos) miestas.
Ðiuo aukðèiausiu kariniu ordinu apdovanoti 9 lietuviø kariai.
Antrojo laipsnio (Nr. 28) ordinu apdovanotas Lietuvos kariuomenës
vyriausiasis iðsivaduojamojo karo vadas Silvestras Þukauskas. Toks
pat ordinas (Nr. 1405) áteiktas generolui Petrui Kubiliûnui, buvusiam latviø
ðauliø bataliono vadui.
Deja, esama ir tragiðkø gaidø didvyriø sàraðuose. Visai neseniai
iðaiðkëjo, kad sàjungininkø karinës misijos vadovas, anglø generolas seras
A. Burtas, kuris, nelaukdamas politikø sprendimo, kritiðkiausiu metu
suteikë pagalbà mûsø gynëjams, buvo anksèiau nei numatyta iðleistas á
atsargà ir neteko generolo pensijos. Anglijos vyriausybë taip pat uþdraudë
priimti karinius apdovanojimus 20 Anglijos eskadros jûrininkø, dalyvavusiø
mûðiuose kartu su latviø kariais.
126

MATAS ÐALÈIUS KOVOSE UÞ LIETUVOS
NEPRIKLAUSOMYBÆ
Audronë Þemaitytë-Veilentienë
2000 m. rugsëjo 20 d. sukako 110 metø, kai gimë Lietuvos ðauliø
sàjungos LÐS ákûrëjas ir pirmininkas, þymus þurnalistas ir keliautojas Matas
Ðalèius. Deja, jo veikla LÐS yra maþai
tyrinëta ir nuðviesta. Taip pat nëra
paraðyta ir iðsamios Lietuvos ðauliø sàjungos
istorijos. Dukters Ramintos Ðalèiûtës-Savickienës
iðsaugotas gausus
M.Ðalèiaus asmeninis archyvas ir prisiminimai
leidþia ávertinti ðio þmogaus
indëlá á Lietuvos atkûrimo ir vadavimo
procesà. Didþioji dalis archyvo, lieèianèio
M.Ðalèiaus veiklà LÐS, pateko á Vytauto
Didþiojo karo muziejaus fondus,
todël ðiame straipsnyje daugiausia naudojama
ten esanti medþiaga.
Bëgdamas nuo rusø kariuomenës,
Pirmojo pasaulinio karo metais
Matas Ðalèius per Vladivostokà ir Ja-
Matas Ðalèius. 1918-1919 m.
ponijà atvyko á Amerikà. Ten pragyvenæs daugiau kaip trejetà metø,
vengdamas dabar jau ðaukimo á JAV kariuomenæ pakliuvo á Meksikà, ið
ten - á Japonijà, Vladivostokà ir bolðevikø valdomà Vilniø. Vilniuje pasinaudojo
A.Klimo patarimu ir apgavo bolðevikus pareiðkæs, kad nori
nuvykti á antikomunistinæ Lietuvà ir iðplësti ten komunistiná judëjimà.
Tam tikslui gavo ið banko keliolika tûkstanèiø vokiðkø markiø ir 1919 m.
balandþio mënesá atvyko á Lietuvà 1 .
Dideliam bolðevikø pykèiui, Lietuvoje M.Ðalèius nevykdë savo pasiþadëjimø
jiems. Kriukø, Linkuvos ir Pakruojo apylinkëse jis pradëjo
organizuoti partizanø bûrius ir pats jø gretose kovojo su bolðevikais 2 .
1 A.Kelmutis. Minint Ðauliø Sàjungos 35 metø sukaktá.// Naujienos. 1954 12 23.Èikaga.
2 M.Ðalèiaus Eltos tarnybos lapo nuoraðas.// R.Savickienës asmeninis archyvas.
127

Tuo metu labai trûko informacijos apie ávykius Lietuvoje ir uþsienyje.
Kadangi Amerikoje Matas Ðalèius buvo baigæs þurnalistikos kursus,
1919 m. geguþës mënesá ëmësi organizuoti Spaudos biurà prie “Lietuvos”
dienraðèio redakcijos ir tapo jo skyriaus vedëju. Ðio biuro tikslas
buvo per vietos ir uþsienio spaudà informuoti apie Lietuvos gyvenimà ir
siekius. Lapkrièio 1 d. M.Ðalèius tapo ðio biuro vedëju. Lapkrièio 22 d. ði
ástaiga perduota Kraðto apsaugos ministerijos Þvalgybos skyriui ir pavadinta
Propagandos biuru. Oficialus biuro tikslas buvo tas pats, taèiau jau
gruodþio mënesá jis siuntë savo instruktorius á Maþosios Lietuvos pasiená,
o kiek vëliau - ir á Latvijos pasiená 3 . Propagandos biuras, vadovaujamas
M.Ðalèiaus, spausdino atsiðaukimus, 1920 m. sausio 3 d. iðleido laikraðèio
“Przyjciel Ludu” pirmàjá numerá, teikdavo vertingà informacijà apie
þmoniø nuotaikas, poþiûrá á Lietuvos valdþià, vykdë propagandà lenkø
kariuomenëje, gaudavo informacijà apie jos dislokacijos keitimàsi, lenkø
agitatoriø ir þvalgø sàraðus.
Kartu Matas Ðalèius buvo vienas ið Lietuvos ðauliø sàjungos kûrëjø.
Kai 1919 m. birþelio 20-21 d. vokieèiai Ðiauliuose nukovë ir suþeidë
keliolika Lietuvos kareiviø, Spaudos biuro darbuotojai su savo virðininku
M.Ðalèium susirinko ir svarstë ginkluotos organizacijos ákûrimo klausimà.
Antras, gausesnis susirinkimas ávyko birþelio 23 d. Ðiø susirinkimø
sumanytojas buvo M.Ðalèius, siûlæs, kad reikia kreiptis á vyriausybæ ir praðyti
apginkluoti visus valdininkus ir iðmokyti juos naudoti ginklà. Birþelio
27 d. buvo suðauktas treèias ir dar gausesnis susirinkimas. Prieð ðá susirinkimà
M.Ðalèius jo redaguotame “Saulëtekyje” (Nr.5) paskelbë praneðimà,
kviesdamas valstybës tarnautojus sudaryti “tam tikrà “Plieno batalionà”,
kuris bûtø kariniø instruktoriø nuolatos mankðtinamas. Ðiame
susirinkime naujoji organizacija gavo ðauliø vardà, kurá, A.Klimo ir A.Vienuolio-Þukausko
teigimu, pasiûlë M.Ðalèius. Jis taip pat uþmezgë ryðius
su V.Putvinskiu, kuris tapo pirmuoju sàjungos pirmininku 4 .
Dar tarpukariu M.Ðalèiaus nuopelnai kuriant Ðauliø sàjungà buvo
ne tik nutylëti, bet ir priskirti V.Putvinskiui. A.Klimas-Kelmutis, pats dalyvavæs
Ðauliø sàjungos kûrimo reikaluose, net emigracijoje Amerikoje
buvo priverstas taisyti klaidingus straipsnius apie LÐS ákûrimà:
3 A.Anušauskas Lietuvos slaptosios tarnybos (1918-1940). V., 1993. P.36.
4 Ðauliø Sàjungos vado paþymëjimas Nr.5901. 1940 03 15.// (Vytauto Didþiojo Karo muziejaus
fondai (toliau VDKMF).
128

“Jau paèioje Lietuvoje prieð keliolikà metø man teko iðkelti klausimà
dël tikrojo Ðauliø sàjungos ákûrëjo. Trumpai sakant, að ir tada nurodþiau,
kad Ðauliø sàjungà ákûrë a.a.Matas Ðalèius, o jà toliau kûrë, augino,
plëtë, tvirtino a.a. Vladas Kelmutis Putvys (arba, kaip tada vadinome,
Putvinskis)” 5 .
1920-1922 m. M.Ðalèius buvo veiklus dienraðèio “Lietuva” redakcijos
narys ir bendradarbis. Kilus kovoms su lenkais, 1920 m. rugsëjo 17 d.
buvo ásteigtas Ðauliø fronto ðtabas, kurio virðininku paskirtas M.Ðalèius.
Ðtabo paskirtis buvo koordinuoti ðauliø veiklà fronte ir uþfrontëje. Ið pradþiø
ðtabas buvo Alytuje, o vëliau persikëlë á Kaunà. Jis vadovavo 5 lauko
ðtabams ir kasdien centro valdybai praneðinëdavo apie bûklæ fronte. Apie
to meto jo veiklà raðoma LÐS virðininko liudijime:
“Matas Ðalèius... nuo 1920 m. rugpjûèio 1 d. iki gruodþio 1 d. kovø
su lenkais metu buvo pasiøstas kaip savanoris Centro Valdybos 1 rûðies
instruktoriaus pareigose á frontà, ten pakeltas Ðauliø lauko ðtabø virðininku,
pats aktingai dalyvavo ðauliø pasiprieðinimo lenkams organizavime
pirmojoj linijoj...” 6
1922 m. vasario mën. Kaune ásteigus “Eltà”, jos direktoriumi tapo
M.Ðalèius. Geguþës mënesá jis keliavo á Palangà, Klaipëdà, Liepojà oficialiai
- Palangos vartotojø draugijos “Talka” prekybos reikalais. Taèiau
galima spëti, kad vyko þvalgybiniais tikslais, vyriausybei planuojant Klaipëdos
sukilimà. Jam dirbant toká darbà, neiðvengta skundø ir ávairiø nesusipratimø.
1922 m. birþelio pradþioje Kauno komendantûra jo bute padarë
kratà. M.Ðalèiaus tiesioginis vadovas uþsienio reikalø ministras V.Jurgutis
iðreiðkë apgailestavimà dël tokiø veiksmø ir patikino, kad gins aukðtus
valdininkus nuo panaðiø incidentø 7 . M.Ðalèiø labai áþeidë ir sukrëtë
ðis ávykis. Savo 1923 m. dienoraðtyje, raðytame gydantis Karaliauèiaus ligoninëje,
jis teigë:
“Ta krata man buvo suduotas mirties smûgis. Að sunkiai gimdþiau su
kitais Lietuvos laisvæ nuo 1905 m., kad pagaliau ta laisvë ir tos laisvës ástaiga
man smeigtø peilá á ðirdá... Mano butas, mano daiktai, mano raðiniai
ðventvagiðkai iðniekinta Lietuvos karininkø ir kareiviø rankomis, manæs net
neatsipraðyta... Man padaryta þaizda, kuri niekad gyvenime neuþgis” 8 .
5 Kelmutis A. Minint Ðauliø Sàjungos 35 metø sukaktá.// Naujienos. 1953 12 23.Èikaga.
6 LŠS viršininko liudijimas Nr. 329b. 1926 01 30.// VDKMF.
7 URM V.Jurguèio raðtas Nr.14068 “Eltos” direktoriui M.Ðalèiui. 1922 06 08.// VDKMF.
8 M.Ðalèiaus dienoraðtis.1923 01 15.// R.Savickienës asmeninis archyvas.
129

Vëliau M.Ðalèius suþinojo, kad já áskundë tarnaitë, policininkui
praneðusi, esà jos ðeimininkai turi ginklø sandëlá. Kratos metu buvo rasti
tik asmeniniai broliø Mato ir Petro Ðalèiø ginklai, kuriuos neðioti jie turëjo
leidimus.
1922 m. gruodþio 6 d. uþsienio reikalø ministro ásakymu M.Ðalèius
atleistas ið “Eltos” direktoriaus pareigø ir paskirtas Klaipëdos atstovybës
Spaudos skyriaus vedëju 9 . Reikia prisiminti, kad Klaipëdos atstovybës
vadovas J.Þilius buvo Klaipëdos sukilimo idëjos sumanytojas, o M.Ðalèius
paskirtas á ðias pareigas vykstant sukilimo organizavimo ákarðèiui. Deja,
nuo pernelyg átempto darbo ir nesirûpindamas sveikata ðis karðtas Lietuvos
patriotas prieð pat þygá á Klaipëdà sunkiai susirgo ir pateko á vienà ið
Karaliauèiaus ligoniniø, kurioje gydësi nuo 1923 m. sausio iki geguþës
mënesio. Èia jis iðgirdo þinià, kad Lietuvoje sutelkta savanoriø rinktinë,
pasivadinusi “sukilëliais klaipëdieèiais”, paëmë Klaipëdà.
“Að sakyèiau, kad ði diena pradeda naujà erà mûsø tautos istorijoje,
nes mes ðiandien pirmu kartu pasirodëme agresingoji pusë dël savo
þemiø surinkimo, tai reiðkia, kad mes turime stiprios valios mûsø þemes
rinkti 10 ...”
Ið trumpø dienoraðèio eiluèiø matyti, kad M.Ðalèius energingai prisidëjo
prie ðio sukilimo rengimo. Tai nebuvo paslaptis ir Prancûzijos komisarui
Klaipëdoje G.Petisnë, kuris Klaipëdos apgulties metu siuntë agentus
ieðkoti M.Ðalèiaus, o J.Þiliø ketino net suðaudyti. Tai M.Ðalèiui praneðë
ligoninëje já aplankæs J.Aðmys ið Klaipëdos. Buvusio “Eltos” direktoriaus
dalyvavimà sukilime patvirtina ir liudijimas, suteikiantis teisæ neðioti
Klaipëdos sukilimo þenklà 11 .
Po ligos Matas Ðalèius, gyvendamas Kaune, keletà metø dirbo “Klaipëdos
þiniø” ir “Eltos” korespondentu Klaipëdos kraðtui. 1925 m. kovo
1 d. jis buvo iðrinktas Lietuvos ðauliø sàjungos centro valdybos pirmininku.
Naujàjá pirmininkà “Trimitas” trumpai pristatë:
“Mt.Ðalèius, pirmas sàjungos iniciatoriø ir pirmøjø organizaciniø
9 URM Bendrojo departamento direktoriaus P.Dailidës raðtas Nr.28158 M.Ðalèiui. 1922 12 24.
//VDKMF.
10 M.Ðalèiaus dienoraðtis. 1923 01 15.// R.Savickienës asmeninis archyvas.
11 Laikinas liudijimas, suteikiàs teisæ neðioti Klaipëdos sukilimo þenklà, iðduotas M.Ðalèiui
1925 01 15 Klaipëdoje, pasiraðytas Vyr.Maþ.Liet.Gelbëjimo Komiteto pirmininko M.Jankaus.(Nuoraðas).//
VDKMF.
130

LÐS pirmininkas M. Ðalèius su Kriukø ðauliais. 1925 m.
komisijø pirmininkas,
pirmasis “Trimito”
redaktorius, pirmasis
ðauliø vadø
fronte, pirmøjø valdybø
narys ir praëjusiø
dviejø kontrolës
komisijø pirmininkas,
profesijos þurnalistas”
12 .
Naujasis pirmininkas
visà savo laikà
paskyrë Ðauliø Sàjungos
reikalams: vaþinëjo
po visà Lietu-
và á skyriø susirinkimus, skaitë paskaitas, rûpinosi teisiamøjø ðauliø bylomis,
dalyvavo Sàjungos Vilniui vaduoti darbe, raðë “Trimitui” vedamuosius,
sukûrë ÐS saviðalpos statutà, aktyviai prieðinosi, kad Ðauliø sàjunga
netaptø pavaldi Kraðto apsaugos ministerijai. Tuo reikalu kalbëjosi ne tik
su ministru, bet ir su Ministru Pirmininku bei Prezidentu. Tai liudija M.Ðalèiaus
1925 m. kalendoriaus áraðai.
Naujos centro valdybos atsiðaukime numatyta daugiausia dëmesio
kreipti kultûros darbui ir valstybës sienø apsaugai 13 . Matas Ðalèius buvo
valstybinio màstymo ir veiksmo þmogus. Jam buvo svetimos politinës intrigos
ir ðmeiþtai. Jo raðyti “Trimito” vedamieji ne kartà kvietë partijas
nesivaidyti, o dirbti valstybës kuriamàjá darbà:
“Uþuot vaidijæsi ir pasidavæ tarpusavio kivirèo pasiaubai, eikime kelti
bendrà ðalies apsiðvietimà, pilietiná susipratimà, tautos sveikatà, jos ûká, jos
menà; eikime globoti ir auklëti savo tautos jaunimà, kad jis iðeitø sveikas,
graþus, stiprus, sàmoningas ir dràsus. Sujunkime savy senovës Spartos ir Atënø
þmoniø ypatybes ir sukurkime aukðèiausio tobulumo þmogaus tipà” 14 .
Ðauliø sàjunga, nors ir bûdama nepolitinë organizacija, stipriai veikë
Lietuvos vidaus ir uþsienio politikà. Tai rodo protestai prieð Lietuvai siûlytà
Hymanso projektà 1921 m., LÐS dalyvavimas 1923 m. prijungiant
12 Ðauliø reikalai. //Trimitas. Nr. 9. 1925 03 05. P. 280.
13 Atsišaukimas.// Trimitas. Nr.10. 1925 03 12. P.288.
14 M. Kur išganymas.// Trimitas. Nr.10. 1925 03 12. P.290.
131

Klaipëdà ir protestai prieð Lietuvos ir Lenkijos derybas 1925 m. Lietuvos
ðauliai nepritarë deryboms su Lenkija dël miðko plukdymo Nemunu, nes
manë, kad Lietuvos delegacija daro per dideles nuolaidas. Ðtai kà raðë
M.Ðalèius 1925 m. rugsëjo 1 d. kalendoriaus lapelyje:
“Prof. Vailioniui pasakiau: kad k.d. (krikðèionys demokratai (aut.
pastaba)) nepritaria akcijai prieð derybas ir jei mes vesime tà akcijà prieð
jø norà, tas gali atsiliepti: a) s-gos sàmatos priëmimui, b) á s-gos statuto
priëmimà, c) á s-gos virðininko klausimà. Að esu nusistatæs ðirdies gilumoj
prieð derybas ir eisiu savo keliu” 15 .
“Trimito” laikraðtyje buvo iðspausdinti keli straipsniai, nukreipti
prieð ðias derybas, dël jø buvo kilusi tikra audra – kraðto apsaugos ministras
atsisakë priimti LÐS pirmininkà, URM referentas barë “Trimito” redaktoriø
Obuolevièiø, Saugumo virðininkas A.Raèys koneveikë “Trimità”
16 . Galbût dël to jau 1925 m. rugsëjo pabaigoje M.Ðalèius norëjo atsistatydinti
ið LÐS centro valdybos pirmininko pareigø, taèiau jo atsistatydinimas
nebuvo priimtas. Be to, Ðauliø sàjungos plakatai dël 1925 m.
rinkliavos Vilniui vaduoti kaþkokiu bûdu pateko á Kopenhagà, kur vyko
Lietuvos ir Lenkijos derybos, ir padarë áspûdá Lenkijos delegacijai. Mat
plakate buvo pavaizduota kiaulë su Lenkijos herbu ant uodegos, nes lenkai,
kaip kiaulës, ásibrovæ á svetimà darþà ir neiðeina ið jo. Kraðto apsaugos
ministras dël to susilaukë uþsienio reikalø ministro priekaiðtø. Vis
dëlto spaudþiant visuomenei derybos Kopenhagoje buvo nutrauktos, o
vëliau pratæstos Luganoje taip pat baigësi nesëkmingai..
1926 m. pradþioje Lietuvoje prasidëjo rinkiminës kovos, spaudoje
pasipylë ðmeiþtø ir kaltinimø lavina. Ðauliø sàjungos pirmininko kvietimas
nesivaidyti liko neišgirstas:
“...Negailima èia nei ástaigø, nei þmoniø, atvirkðèiai, atrodo, kad
juo kuri ástaiga ðvaresnë, juo kuris asmuo gerbtinesnis, juo prieð tokius
labiau taikoma purvai... Mums atrodo, kad tai yra planingas mûsø prieðø
agentø darbas...” 17
M.Ðalèius manë, kad prieðø agentai stengiasi ásiskverbti á átakingesnes
organizacijas, norëdami iðsprogdinti jas ið vidaus. Jis suprato, kad
ðmeiþtai gali ne tik suprieðinti, bet ir demoralizuoti tautà.
15 M.Ðalèiaus áraðas kalendoriuje 1925 09 01.// R.Savickienës asmeninis archyvas.1515
16 M.Ð.Áraðai kalendoriuje.1925 09 04.// R.Savickienës asmeninis archyvas.
17 V.Šaulys.Kam tai daroma?// Trimitas. Nr.3. 1926 01 21. P.67.
132

Ðmeiþtø ir kaltinimø neiðvengë ir pats LÐS pirmininkas. Kairiosios
pakraipos Lietuvos jaunimo sàjungos 1926 m. laikraðtyje “Jaunimas” birþelio
5 d. numeryje autorius, pasivadinæs Rikyva, raðë:
“...kad jis Ðauliø s-gà ákûrë, tai tik ne jam paèiam spræsti. Ponas
Ðalèius turëtø bent kiek kuklumo, kad tà dalykà jis sutiktø palikti istorijai”
18 .
Taip pat M.Ðalèiui prikiðamas karjerizmas, 1500 litø LÐS pirmininko
alga; Ðauliø sàjunga kaltinama nesveiku patriotizmu, netolerancija
tautinëms maþumoms, o “Trimitas” - neiðmintingais straipsniais ir nerimta
politika.
M.Ðalèiø ðitas straipsnis labai áþeidë. Klaidingai informuotas, kad
tà straipsná paraðë J.Kalnënas, jis pasikvietë pastaràjá pasikalbëti. Jie smarkiai
susibarë. J.Kalnënas kalbëjo pakeltu tonu ir grasino teismu, todël
centro valdybos pirmininkas iðvarë já ið kabineto. Šis konfliktas iðkilo á
vieðumà. M.Ðalèius turëjo dël to pasiaiðkinti ðauliø teisme 19 .
Turëdamas nemaþà þurnalistinio darbo patirtá ir þinodamas spausdinto
þodþio galià ir átakà visuomenei, Matas Ðalèius jautë didelæ atsakomybæ
uþ savo vieðai pasakytas ar parašytas mintis:
“Jeigu ðiandien mes visur vieðai: spaudoje, mokyklose, draugijose,
susirinkimuose, ðeimose skelbsime gerus paproèius - vienybës, pasitikëjimo,
vienas kito gerbimo, gilios tautos ir tëvynës meilës, tai tie geri paproèiai
ir jausmai bus ásigyvenæ mûsø tautoje po 20-30 metø, o su tomis
ypatybëmis tauta galës gerai gyvuoti, plëstis ir kilti... Dël to visi mûsø, kas
ima þodá á visuomenæ, turi pats daboti, kad jo þodis nevirstø nuodais
mûsø tautai...” 20
M.Ðalèius stengësi formuoti ðauliø poþiûrá á Lietuvos vidaus politikà.
Prieð rinkimus á III Seimà jis “Trimite” raðë:
“Mes, ðauliai, visuomet buvome ir esame koalicinës lietuviø valdþios
ðalininkai... Koalicinë valdþia, á kurià áeitø krikðèioniø bloko, tautininkø
sàjungos, ûkininkø partijos ir valstieèiø liaudininkø atstovai mums
po ðiø rinkimø bûtø simpatingiausia...” 21
Centro valdybos pirmininkas kartu vadovavo LÐS Ypatingajam skyriui,
kurio pagrindinis darbas buvo organizuoti ir vykdyti slaptà Vilniaus
19 M.Ðalèiaus pasiaiðkinimo juodraðtis. 1926 m.// R.Savickienës asmeninis archyvas.
20 M. Tautos auklëjimas.// Trimitas Nr.3. 1926 01 21. P. 74.
21 Ðaulys Ð. Pilietinë pareiga. // Trimitas.Nr.17. 1926 05 06. P.541-542.
133

vadavimo planà. Ði veikla buvo neþinoma plaèiajai visuomenei, iðskyrus
LÐS prezidiumà ir vyriausybæ. Vilniaus vadavimo akcija buvo suderinta
tarp LÐS, Vilniui vaduoti sàjungos, Vilnieèiø sàjungos ir Lietuvos gudø
draugijos. Ðios akcijos vykdomasis organas buvo LÐS Ypatingasis skyrius,
jam padëjo komitetas, sudarytas ið M.Birþiðkos, J.Purickio ir M.Ðalèiaus.
Planà Vilniui vaduoti sugalvojo pats J.Purickis dar Klaipëdos sukilimo
metu. Jo pagrindinë mintis - padaryti Lenkijos viduje pavergtøjø tautø -
lietuviø, gudø, ukrainieèiø ir vokieèiø - sukilimà ir, padedant jiems ið
iðorës, atsiimti Vilniø. Su ðiuo planu J.Purickis supaþindino M.Ðalèiø, o
paskui visà centro valdybà. Ðiam planui buvo entuziastingai pritarta. Jam
pritarë ir krikðèioniø demokratø vyriausybës, taèiau reikëjo ilgo paruoðiamojo
darbo, kurá ir dirbo LÐS Ypatingasis skyrius. M.Ðalèius asmeniðkai
labai daug prisidëjo prie ðio plano vykdymo:
“... vaþinëjo ... kelis kartus á Dancigà, matësi su Gudø ir Ukrainieèiø
darbuotojais Lenkijoje, turëjo keletà konferencijø Kaune su tø paèiø
tautø darbuotojais ir palaikë gyvus ryðius su Vilniaus lietuviais... Gudams
ir ukrainieèiams po keletà kartø teikë paðalpas savo akcijai Lenkijoj” 22 .
Jam teko: 1) ieðkoti þmoniø, kurie atliktø diversines akcijas Vilniaus
kraðte ir stiprintø lietuviðkà veiklà palei demarkacijos linijà ir sulenkëjusiose
vietose; 2) átraukti Latvijos, Prûsø, Amerikos ir kitø ðaliø
emigrantus á ðià akcijà; 3) stengtis ið atskirø gudø ir ukrainieèiø grupiø
Lenkijoj sudaryti vienalypá prieðlenkiðkà frontà ir bendrus organus akcijai
vykdyti; 4) ieðkoti bûdø susitarti su SSRS, átraukti jà á bendrà akcijà
arba padaryti jos savarankiðkà veikimà nekenksmingà ir kt. Ði jo veikla
buvo aprobuota LÐS prezidiumo ir KAM viceministro J.Papeèkio.
Matas Ðalèius pirmininkavo LÐS centro valdybai 15 mënesiø, nuo
1925 03 15 iki 1926 06 17.
Á III Seimà atëjus kairiosioms politinëms jëgoms, M.Ðalèiui dël
asmeniniø nesutarimø su kai kuriais LÐS nariais liaudininkais teko iðeiti
ið LÐS centro valdybos. Jis nebevadovavo Ypatingajam skyriui, bet sutiko
neoficialiai dirbti pradëtà darbà. Tam pritarë ir kraðto apsaugos ministru
tapæs J.Papeèkys. Oficialiai nuo 1926 m. rugsëjo 6 d. M.Ðalèius
uþsienio reikalø ministro ásakymu Nr.174 buvo paskirtas ataðë pareigoms
prie vicekonsulato Daugpilyje be atlyginimo 23 . (Atlyginimà gaudavo kaip
22 M.Ðalèiaus pasiaiðkinimas apie darbà Ypatingajame skyriuje. 1926-1927 m.// VDKMF.
23 URM ásakymas Nr. 174,1926 09 02.(Nuoraðas).// VDKMF.
134

dienraðèio “Lietuva” korespondentas.) Neoficialiai jis turëjo átraukti Latvijos
lietuvius á Vilniaus vadavimo darbà, taip pat per Latvijà geriau galima
buvo susisiekti su Vilniaus lietuviais, reikëjo uþmegzti kontaktà su
Minsko gudais ir SSRS organais tais klausimais, kuriais oficialioms ástaigoms
ne visada patogu buvo kalbëti (diversinës akcijos, savarankiðkos emisijos
ir t.t.). Kartu M.Ðalèius turëjo dirbti ir KAM Informacijos skyriui.
Dirbdamas Daugpilyje, buvæs LÐS pirmininkas uþmezgë ryðius su bolðevikais
per karo ataðë Lietuvai ir Latvijai Kloèko. SSRS atstovas sutiko
duoti vizà á Minskà, taèiau vëliau pasiûlë vykti á Maskvà. Lietuvos vyriausybë
tam neprieðtaravo, nes jau tuomet Lietuvos uþsienio politika krypo á
Vokietijos ir SSRS pusæ. Ðios valstybës beveik vienintelës, beje, siekdamos
savo tikslø, palaikë Lietuvos pusæ jos konflikto su Lenkija metu.
1926 m. gruodþio 15 d. M. Ðalèius atvyko á Maskvà “prekybos reikalais”.
Èia jis turëjo slapta susitikti su SSRS atstovu Kijakovskiu, kuris
vadovavo “konfidencialiam” darbui prieð Lenkijà, ir bandyti suderinti
veiksmus 24 . Kijakovskis ið karto pasiûlë Matui Ðalèiui likti Maskvoje ir
dirbti jiems. Lietuvos atstovas grieþtai atsisakë. M.Ðalèiui bûnant Maskvoje,
Lietuvoje ávyko 1926 m. gruodþio 17 d. perversmas, po kurio Kijakovskis
vël jam pasiûlë likti SSRS. M.Ðalèius vël atsakë neigiamai ir paklausë,
ar galimos tolesnës derybos dël veiksmø prieð Lenkijà, taèiau dël
komunistø suëmimø Lietuvoje derybos nutrûko.
Lietuvos atstovas gráþo á Latvijà. Apie savo kelionæ jis raðtu informavo
LÐS pirmininkà prof. L.Vailioná ir papraðë instrukcijø, taèiau atsakymo
negavo. Vëlesni ávykiai nëra pakankamai aiðkûs. Tame paèiame pasiaiðkinime
M.Ðalèius minëjo incidentà su pasiuntinybës vairuotoju Maskvoje,
netikëtà parvykimà Kaunan, areðtavimà Rygoje ir atleidimà ið ataðë
pareigø. Jis pabrëþë, kad jam esant Maskvoje jokiø incidentø nei atstovybëje,
nei kitur neávyko, o netinkamas jo misijos nuðvietimas ið blogos
pusës atsirado dël tikrosios padëties neþinojimo 25 . Tuo tarpu Mato Ðalèiaus
duktë R.Savickienë prisiminë tëvo pasakojimà apie traukinyje ávykusá
konfliktà, iðvykstant ið Maskvos. Bolðevikø kareiviai norëjo patikrinti
Lietuvos atstovo bagaþà, o jis neleido, aiðkindamas apie savo kaip diplomato
nelieèiamybæ.
Ið visø ðiø ávykiø nuotrupø galima spræsti, kad M.Ðalèiø Latvijos
24 M.Ðalèiaus pasiaiðkinimas apie darbà Ypatingajame skyriuje. 1926-1927 m. // VDKMF.
25 Ten pat.
135

politinei policijai galëjo áskøsti SSRS agentai, kerðydami uþ atsisakymà
jiems dirbti, o kartu ir Lietuvai uþ komunistø suðaudymà po 1926 m.
perversmo. Tuo tarpu Lietuvos vyriausybë, slëpdama savo slaptà kovà prieð
Lenkijà, viskà galëjo suversti vienam M.Ðalèiui ir jo asmeninei iniciatyvai.
Jeigu tuo metu bûtø iðaiðkëjæ, kad M.Ðalèius veikë su vyriausybës
þinia ir palaiminimu, bûtø kilæs didelis tarptautinis skandalas ar net galëjo
bûti Lietuvai taikomos Ambasadoriø Konferencijos ir Tautø Sàjungos
diplomatinës sankcijos.
Ðis ávykis buvo “uþglostytas”, nukentëjo vienas M.Ðalèius. Gráþæs á
Lietuvà, jis kurá laikà (1927 05 15 - 1928 03 01) dirbo VRM Informacijos
ir propagandos biure, 1928 m. - “Lietuvos aido” redakcijoje, taèiau dël
moralinio teroro negalëjo toliau dirbti Lietuvoje. Apie tai jis raðë laiðke
Ministrui Pirmininkui A.Voldemarui:
“Tas moralinis teroras, kurio rezultate að buvau paðalintas ið konsularinio
attache pareigø ir uþsienio reikalø ministerijos tarnybos 1927
m. ir neceremoningiausiu bûdu iðvytas ið “Lietuvos aido” pereitø metø
gale, darosi man nepakenèiamas... Að savo tëvynëj Lietuvoj, kuriai atidaviau
ir tebeatiduodu pajëgas nuo 1905 metø, jauèiuosi ðiuo metu prislëgtas
kaip kalëjime... Gi kaltës að nesijauèiu jokios, mano sàþinë gryna ir
mano geras vardas nëra suterðtas, ...nes að nesiekiu materialiniø gërybiø,
karjerø... Kà að lig ðiol vieðai dariau, dariau vien savo tëvynës labui ir
garbei...” 26
M.Ðalèius suprato, jog dirbdamas slaptà Vilniaus vadavimo darbà
gali nukentëti, bet kad Lietuvoj jo lauktø toks moralinis teroras ir nepelnytas
nusikaltëlio antspaudas - nesitikëjo. Jis norëjo toliau tæsti savo
slaptà misijà ir praðë Ministrà Pirmininkà leidimo. “O jei Tamsta manai,
kad ... mano veikimas Lietuvoj ir su mûsø Vyriausybës þinia, nëra pageidaujamas,
tai að tada norëèiau iðvykti á uþsienius... ir ten, ásigijæs svetimà
pilietybæ, toliau aktingai veikti Vilniaus vadavimo akcijai, kà tikiuosi Tamsta
palaikysi visiðkoje paslaptyje” 27 .
Neaiðku, ar A.Voldemaras atsakë á ðá laiðkà, bet kadangi M.Ðalèius
gana greitai iðvyko á uþsiená ir keliaudamas dirbo þurnalistiná darbà, galima
spræsti, jog Lietuvos Vyriausybë atsisakë jo paslaugø.
26 M.Ðalèiaus laiðkas Ministrui Pirmininkui. 1929 m. (Juodraðtis).// R.Savickienës asmeninis
archyvas.
27 Ten pat.
136

LIETUVOS KARIUOMENËS KÛRËJØ
SAVANORIØ SÀJUNGOS KÛRIMAS
Auðra Jurevièiûtë
Lietuvos kariuomenës savanoriø sàjungos (ketvirtame deðimtmetyje
pervadintos á Lietuvos kariuomenës kûrëjø savanoriø sàjungà) steigimo
idëjà pirmà kartà iðkëlë savanoris M.Lazauskas 1925 m., minint Didþiojo
Vilniaus Seimo 20 metø sukaktá 1 . 1926 m. balandþio 22 d. Ðauliø
sàjungos þurnale “Trimitas” pasirodë straipsnelis “Savanorio laiðkas”, kuriame
buvo raðoma: ”...Visuomenëje kyla reikalas vël ginti Lietuvà prieð
naujus lenkø puolimus ir vaduoti mûsø Vilniø. Ar nereiktø mums savanoriams
vël susiorganizuoti, prisiminti savo pasiðventimus ir perduoti juos
jaunesnëms kartoms” 2 . Buvo siûloma organizuotis prie Ðauliø sàjungos.
Ðauliø sàjungos vadovybë sutiko su tokiu siûlymu, bet kurti Savanoriø
sàjungà prie Ðauliø sàjungos nebuvo pradëta.
Staiga ir greitai Savanoriø sàjunga buvo kuriama daugiausia dël
to meto politinës Lietuvos situacijos po III Seimo rinkimø. Koalicinës
vyriausybës darbai ir Seimo priimti ástatymai këlë nerimà kariuomenëje,
taip pat ir tarp savanoriø (dauguma to meto karininkø buvo savanoriai).To
nerimo prieþastys ðios: 1) karo padëties atðaukimas, 2) politiniø kaliniø
amnestija, 3) pilietiniø laisviø suteikimas, 4) svarstymai dël kariuomenës
sumaþinimo bei karininkø algø apkarpymo (pvz., aviacijos karininkams
buvo numatyta algas sumaþinti iki 40 procentø 3 ) , 5) kunigø algø klausimas
ir kita. Opozicinës partijos – Krikðèioniø demokratø, Darbo federacija,
Ûkininkø sàjunga – ir toliau norëjo bûti valdþioje ir kûrë planus,
kaip to pasiekti. Tautininkai, ið pradþiø pritaræ naujajai vyriausybei, tik
po lapkrièio 21d. studentø demonstracijos perëjo á opozicijà. Kadangi
rinkimai buvo tik kà pasibaigæ, ir parlamentiniu keliu patekti á pozicijà
jos negalëjo, tad kritikavo kiekvienà Seimo sprendimà bei kairiosios
vyriausybës þingsná. Netgi 1926 m. rugsëjo 28 d. sutarties tarp Lie-
1 Savanoris.Kaunas. 1929.P.197.
2 Savanorio laiškas// Trimitas. 1925.Nr.15 P.487.
3 Kapsukas V. Burþuazinë Lietuva. V., 1961. P.59.
137

tuvos ir SSSR pasiraðymas këlë didþiulá opozicijos nepasitenkinimà, nors
jà pradëjo rengti bûdami valdþioje patys krikðèionys demokratai.
1926 m. rugsëjo 5 d. trijose vietose vienu metu (Kaune, Ðakiuose,
Joniðkyje) ávyko savanoriø susirinkimai sàjungos steigimo reikalu. Kaune
susirinko 61 savanoris á savanoriø iniciatoriø grupës pasitarimà. Susirinkimas
nutarë, kad “yra reikalinga atskira savanoriø organizacija dël ekonominiø,
istoriniø, kultûriniø bei tautiniø motyvø, kad toji organizacija
turi apimti visà Lietuvos plotà ir kartu sujungti visus savanorius ir kad
tokios organizacijos centras turi bûti Lietuvos sostinëj su atskirais skyriais
provincijoje” 4 . Buvo iðrinkta ástatø rengimo komisija: pirmininkas –
Girstautas, pavaduotojas – J.Kiaunis, sekretorius – M.Lazauskas, nariai
– plk.P.Bizokas, L.Vailionis, L.Gira, K.Dineika, kandidatas – Girskis. Jie
turëjo susisiekti su Ðakiø ir Joniðkio savanoriais ir kartu per dvi savaites
parengti ástatø projektà. Ðakiø savanoriø suvaþiavimas iðrinko organizaciná
komitetà, kurá sudarë: plk.V.Grigaliûnas–Glovackis (vëliau – generolas),
plk.ltn.P.Kaunas, Raèiûnas, K.Matulevièius ir V.Jurgila 5 . Joniškyje
susirinko 400 Lietuvos vasaros rytø partizanø ir savanoriø, kurie taip
pat pritarë sàjungos kûrimo idëjai. Rugsëjo 9 d. buvo suðauktas Kauno ir
Ðakiø organizaciniø komitetø posëdis ir nutarta skubiai steigti sàjungos
skyrius apskrityse, kad bûtø suspëta visuotiná suvaþiavimà suðaukti lapkrièio
23 dienà. Kadangi buvo þiniø, jog vietose vyksta savanoriø ginèai,
buvo nutarta siøsti ið centro þmones, kurie aiðkintø padëtá ðalyje ir kurtø
sàjungos skyrius.
Visi ðie savanoriø organizaciniai darbai sukëlë nemaþà rezonansà
spaudoje. Jau rugsëjo 25 d. liaudininkø laikraðtis “Lietuvos þinios” paskelbë
straipsná “Kas yra tas savanoriø globëjas p.Glovackis” 6 , kuriame
apraðë pulkininko atleidimo ið kariuomenës peripetijas, o rugsëjo 26 d.
straipsnyje ”Kortas atidengus” buvo raðoma:”...Lietuva ne Italija ir savanoriai
krikdemø politikos nevykdys” 7 . Rugsëjo 30 d. dabar jau laikraðèio
“Socialdemokratas” straipsnyje “Reakcija ruoðiasi aktingai kovai” buvo
aiðkinama, kas kuria Savanoriø sàjungà ir kam ji reikalinga: ”...krikðèionys
demokratai bandydami átraukti á partijø kovà paèià kariuomenæ ...
4 Protokolas savanoriø iniciatyvinës grupës pasitarimo ávykusio 1926 0905.//LCVA. F.560.
Ap.1. B.103. P.37.
5 Savanoris. Kaunas., 1929.P.200.
6 Kas yra tas savanoriø globëjas p.Glovackis // Lietuvos þinios. 1926m. rugsëjo 25d. Nr. 220.
7 Kortas atidengus // Lietuvos þinios. 1926m. rugsëjo 26d. Nr. 221.
138

gavo atlyþti, neradæ joje jokio pritarimo savo sumanymams, tad klerikalø
protas ima skubotai ieðkoti sau naujø talkininkø, burti naujas jëgas. Ta
prasme ir kaipo vienà paskutiniøjø reakcijos bandymø tenka ávertinti jø
dabar iðkeltà obalsá organizuoti savanorius” 8 . Atsiliepdami á tokius straipsnius,
Kauno, Ðakiø ir Panevëþio organizaciniai komitetai paskelbë: ”...visi
gandai, kad tveriamoji sàjunga esanti kurios nors partijos padaras ir
turinti kokius tai paslëptus tikslus, yra grynas prasimanymas” 9 . Kuriama
savanoriø sàjunga këlë ðiuos tikslus: kad ji turi bûti nepolitinë, o jos nariai
turi dirbti “...didþiausioje vienybëje nepaisant jø politiniø nusistatymø,
kaip iki ðiol tai yra, bet turint vienà tikslà: rûpintis savanoriø ekonominiais
bei kultûriniais reikalais, kelti jø tautiðkà supratimà, rinkti istorinës reikðmës
medþiagà apie pirmus savanoriø þygius kovose dël Lietuvos nepriklausomybës,
be to, paruoðti juos kariniu atþvilgiu, dirbant ðiuo atveju pilname
kontakte su Ðauliø ir Atsargos karininkø sàjungomis” 10 .
Spaudos teiginiai, kad sàjunga yra kokios nors partijos vaisius, sunkiai
árodomi. Galima tik numanyti, kam tai bûtø paranku ir naudinga.
Manau, jog savanorius vienijo tarp jø buvæ aktyvûs ir labai patriotiðkai
nusiteikæ karininkai ir eiliniai savanoriai. Tvirtinti galima tik tai, kad
didþioji dalis savanoriø buvo opozicija esamai tvarkai ir tai liudija kitø
laikraðèiø straipsniai. Laikraðtis “Tautos valia” persispausdino ”Darbininko
atstovo” straipsná, kuriame raðoma: ”...nespëjo dar savanoriø organizacija
su budeliu Glovackiu, Gira ir Ko prieðaky susiorganizuoti, kaip
faðistai jau pradëjo veikti. Rugsëjo 30 d. naktá jie nuplëðë ir pavogë Panevëþio
profsàjungos iðkabà. Jie taip pat verþësi á bûstinæ, kuri yra miesto
centre ir prie policijos posto. Yra gandø, kad padràsëjæ faðistai rengiasi
uþpulti profsàjungà” 11 . Kad panaðûs savanoriø veiksmai vyko, pavirtina ir
Panevëþio skyriaus organizacinio komiteto priimtas nutarimas. Jame sakoma:
”dël komunistø mitingo spalio 2 d. nutarta daugiau suorganizuoti
savanoriø ir trukdyti komunistams mitinguoti 12 ”. Ne tik kairioji spauda
savanorius vadina faðistais. ”Lietuvos þinios” spalio 8 d. raðë: “Glovackiø
ir kitø tikslus net ramus A.Smetona “Lietuvy” apibûdino kaipo faðis-
8 Reakcija ruoðiasi aktingai kovai . // Socialdemokratas.1926m. rugsëjo 30d. Nr.39.
9 Raðtas savanoriø organizacijos reikalu // LCVA. F.560. Ap.1. B.189. P.20-21.
10 Ten pat.
11 Vedamasis. //Tautos valia. 1926m. spalio 31d. Nr.2 .P.2., Faðistø darbai. //Darbininkø Atstovas.
1926m.spalio 23d. Nr.23.
12 LCVA. F.560. Ap.1. B.254. P.2.
139

tinius, vedanèius kraðtà prie naminio karo” 13 . Taip buvo raðoma spalio pradþioje,
o lapkrièio 7 d. A.Smetona Kauno apskrities savanoriø organizaciniø
komitetø suvaþiavime buvo iðrinktas garbës pirmininku ir vis buvo kvieèiamas
á susirinkimus. Á vienà ið organizaciniø susirinkimø buvo numatyta pakviesti
ne tik A.Merká, bet ir A.Smetonà, norëta ”aptarti svarbius juridinio pobûdþio
klausimus”, bet, deja, në viename jø A.Smetona nedalyvavo 14 .
1926m. spalio 23 d. pasirodë naujas laikraðtis “Tautos valia”. Tai
buvo savaitinis politikos ir literatûros
laikraðtis, kurio tikslas - ”suspiesti á
bûrá visus tuos, kurie brangina Lietuvà
labiau negu nudëvëtas doktrinas...”
15 Ðá laikraðtá redagavo savanoris
kûrëjas 2-ojo pëstininkø pulko organizatorius
ir pirmas jo vadas
plk.Vincas Grigaliûnas-Glovackis ir
savanoris kûrëjas mjr.J.Tomkus. Laikraðtyje
daug raðë kpt.Klimaitis. Pirmojo
numerio vedamajame buvo raðoma:
”Ðiandien diskutuojame dël savanoriø
sàjungos tikslø, kai niekas ið
“tikrosios demokratijos” eiliø neiðdrásta
iðsiþioti dël vieðai veikianèiø
bolðevikø organizacijø” 16 . ”Tautos valia”
kvietë susirinkti “senàjà gvardijà”
ir savo ðeimoje pasvarstyti, kà rei-
kia daryti, kai Tëvynei gresia pavojus:
“Bolðevikiðkieji “Darbininkø atstovai”,
visokios profsàjungos ir komjeèeikos
ruoðia tëvynei kruvinà galà.
Pilsudskis vël taikstosi smogti peiliu
Lietuvos nepriklausomybei. Gedimino pilis plëðriøjø vanagø naguose te-
140
Gen.ltn. Vincas Grigaliûnas-Glovackis,
2 pëstininkø pulko organizatorius ir
pirmas jo vadas, “Tautos valios”
redaktorius
13 Kas mulkina savanorius ir demoralizuoja kariuomenæ // Lietuvos þinios.1926m. spalio 8d.
Nr.231. P.
14 LKS organizacinio komiteto Centro valdybos protokolas. Nr.3. 1926m. lapkrièio 14d.//
LCVA.F.560. Ap.1. B.191. P.5.
15 Vedamasis // Tautos valia. 1926m. spalio 23d. Nr. 1.
16 Ten pat.

esikankina. Senosios gvardijos darbai nenudirbti. Dël to ji ðiandien telkiasi
krûvon, steigia Savanoriø sàjungà, kad savoje ðeimoje apsvarsèius
kas reikia daryti. Savanoriø ðirdys nujauèia Tëvynei gresiantá pavojø. Kyla
Lietuvos milþinø gvardija.Vyrs á vyrà, ðimtø - ðimtai telkiasi jie savo
sàjungon. Skersai kelio jiems gali stoti tik tie, kam Lietuvos gerovë ir
laisvë nerûpi” 17 .
Ði citata aiðkiai apibûdina tikruosius Savanoriø sàjungos kûrimo
tikslus. Plk.V.Grigaliûno-Glovackio ir kitø savanoriø mintis apie sàjungos
bûtinumà palaikë ir krikðèionys demokratai. Darbo federacijos frakcija
Seime pateikë ástatymo projektà, kuris numatë buvusiems savanoriams
leisti nemokamai vaþiuoti Lietuvos geleþinkeliais, jei jie vaþiuos
organizacijos reikalu. Prie to projekto buvo pridëtas tokio turinio raðtas:
”...vël niaukias Tëvynës dangus, ið oro ir viduje prieðai rengia Lietuvos
Nepriklausomybës mirtá... nepaprastu greitumu savanoriai susibûrë á organizuotas
eiles, kad bûdëti...Tëvynës laisvës sargyboje” 18 . Galima teigti,
kad kuriama Savanoriø sàjunga buvo remiama krikðèioniø demokratø,
bet, kaip raðo laikraðtis “Socialdemokratas”, “...lietuviðkàjá faðizmà sukûrë
nusibankrutijæs kademø blokas. ...Bet nauja dar kas, kad ir mûsø
tautininkai faðizmo nesibaido. Raseiniuose ð.m. rugsëjo 19d. tautininkø
valdybos narys advokatas Noreika savo paskaitoj iðsireiðkë, kad Lietuvai
gresia bolðevizmo pavojus. Jam paðalinti reikia veikti Italijos pavyzdþiu,
kur “sveikas visuomenës elementas”susiorganizavo á faðistø organizacijà
ir tà pavojø paðalino. Taigi ir Lietuvoj reikia “sveikam elementui” organizuotis
ir nebûtinai á paèiø faðistø organizacijà (gal á kademø proteguojamus
“savanoriø bûrius”) ...Todël valdþiai reikia ypaè susirûpinti ir minëtas
“savanoriø” organizacijas labiau kontroliuoti, kitaip vël pasijusime
po kieta “troicës”(troicë - krikðèionys demokratai, Ûkininkø sàjunga, Darbo
federacija) ranka” 19 .
kuriama Savanoriø sàjunga buvo skelbiama esanti apolitinë, bet
jos sprendimai ir darbai rodë kà kità. LKS organizacinio komiteto centro
valdyba aðtriai reaguodavo á kiekvienà komunistø iðsiðokimà ir Vyriausybës
priimamus sprendimus, kurie, jø manymu, buvo nenaudingi Lietuvai.
Lapkrièio 7 d. posëdyje buvo priimti nutarimai dël lenkø uþgrob-
17 Senoji gvardija // Tautos valia. 1926m. spalio 23d. Nr.1.
18 Tautos valia. 1926m. lapkrièio Nr.3.P.4.
19 Faèistai nori praryti Lietuv¹ // Socialdemokratas. 1926m. spalio 14d. nr.41.
141

tose teritorijose uþdarinëjamø lietuviðkø mokyklø, taip pat Lietuvoje steigiamø
lenkø mokyklø ir kad savanoriai ne dël to kovojo 20 .
Lapkrièio 11 d. LKSS paskelbë rezoliucijà, kurià áteikë Ministrui Pirmininkui
ir spaudai. Joje buvo raðoma: “Savanoriø organizacinë CV, pildydama
savanoriø organizaciniø komitetø suvaþiavimo nutarimà, turi garbës
atkreipti vyriausybës dëmesá á sekantá: 1918-1919 m. geriausi Lietuvos sûnûs
iðgirdo lietuviø tautos ðaukimà ir stojo á garbingas kariuomenës eiles Lietuvà
ginti. Lietuvos savanoriai garbingai ir sëkmingai atliko savo uþduotá ir realizavo
daugelio metø Lietuvos sûnø - þadintojø svajonæ - atstatyti Nepriklausomà
Lietuvà. Gerbdami þuvusiø uþ Lietuvos laisvæ atmintá, savanoriai negali
nutylëti apie tuos liûdnus faktus, kurie pasireiðkia dabartiniu metu Nepriklausomoje
Lietuvoje. 1) Ð.m. lapkrièio 7 d. svetimas Lietuvai komunistinis
gaivalas, tyèiodamasis ið mûsø tautos idealø, iðkabino Kaune ávairiose vietose
vëliavas, kuriø kruviname fone ástatë Lenino, rusø ir visø tautø laisvës
smaugëjo, paveikslà. 2) Lietuvos vyriausybë, nepaisant persekiojimø ir uþdarymø
lietuviø mokyklø mûsø amþinø prieðø lenkø okupuotoje Lietuvoje,
atidaro ir remia lenkiðkas mokyklas kai kur net tose vietose, kur atidarytoji
lenkiðkoji mokykla turi tikslo ne ðviesti, bet iðtautinti lietuviðkai kalbanèiø
ðeimynø vaikus. Paþymëti reiðkiniai kenkia lietuviø tautos dvasiai, Lietuvos
Nepriklausomybës ideologijai. Mes, savanoriø atstovai, su ðirdgëla primename
vyriausybei, kad tokie apsireiðkimai kraðtui yra labai pavojingi, praþûtingi
Lietuvos nepriklausomybei, dël kurios savanoriai yra kovojæ” 21 .
Visi ðie nutarimai buvo siunèiami vyriausybei ir laukiama jos reakcijos.
Kadangi vyriausybë nereagavo, savanoriai ëmësi kitokiø veiksmø
savo nepasitenkinimui iðreikðti. Jie energingai ásijungë á studentø organizuojamà
demonstracijà. Tuo metu universitete mokësi nemaþai savanoriø,
kurie buvo aktyvûs lapkrièio 21 d. demonstracijos organizatoriai ir
dalyviai. Tai plk.V.Grigaliûnas-Glovackis, mjr.J.Tomkus, mjr.J.Petruitis,
Algirdas Sliesoraitis, kuris buvo LKS CV iþdininkas ir korporacijos “Neo-
Lithuania” pirmininkas. Ðià demonstracijà rengë studentai ateitininkai
ir neolituanai. Laikraðèiai “Tautos valia“ ir “Rytas” specialiais skelbimais
kvietë þmones á politiná mitingà bei demonstracijà prieð vyriausybæ.
Lapkrièio 21 d. demonstracija buvo vaikoma gausiomis raitosios ir
pësèiosios policijos pajëgomis ir tai sukëlë didþiulá visuomenës nepasi-
20 LKS Organizacinio komiteto CV protokolas. 1926m. lapkrièio 7d. // LCVA. F.560. Ap.1.
B.191. P.1-2.
21 LKSS Organizacinio komiteto CV protokolas. 1926m. lapkrièio 17d. // Ten pat. P.4.
142

1927 m. vasario 16 d. Lietuvos universiteto studentai savanoriai:
1-as ið kairës J. Karutis – 2 Vyèio kryþiø kavalierius, 2-as J. Kiaunis, 3-as A. Koncë,
stovi J. Vaitkevièius, A. Rukða, neþinomas, J. Andriûnas.
tenkinimà vyriausybës veiksmais. Savanoriai sureagavo þaibiðkai. Lapkrièio
22 d. LKSS organizacinio komiteto Centro valdyba, kurià sudarë pirmininkas
ats.plk.ltn.Zubrys, nariai - K.Matulevièius, A.Sliesoraitis, J.Elisonas,
J.Kiaunis, K.Bieliûnas ir J.Pautienius, priëmë protestà. Jame buvo
raðoma: ”...kuomet vyriausybë á savanoriø protestà nerado reikalo atkreipti
dëmesio, ð.m. lapkrièio 21 d. valstybiniai ir tautiniai nusistaèiusioji
Lietuvos universiteto studentija, kurios tarpe randasi daug kariø-savanoriø,
mëgino dar kartà priminti vyriausybei ir visuomenei, kad panaðûs
reiðkiniai yra þalingi ir praþûtingi mûsø nepriklausomybei – vyriausybë,
paneigdama studentijà, kartu ir mûsø savanoriø idealus, pavartojo niekur
nepateisinamas brutalias pajëgas, smurtà ir iðniekino mûsø tautos
ðventovæ Karo muziejø” 22 .
Savanoriø dalyvavimà demonstracijoje patvirtina ne tik tai, bet ir
straipsnis oficioze “Lietuva”:”...faðistiniø demonstracijø, organizacijø, organizuojamø
savanoriø, ir kurstymø á sukilimus tikslas yra ne kraðto tvarka,
jo gerovë, bet anarchija, netvarka, grieþtas pasiryþimas neleisti Sei-
22 LKSS Organizacinio komiteto CV protokolas. 1926m. lapkrièio 22d. // Ten pat. P.9.
143

mui dirbti” 23 . Aukðèiau iðdëstyti faktai leidþia daryti prielaidà, kad savanoriai,
buriami á Savanoriø sàjungà, turëjo sudaryti patikimà jëgà, kuria
galima bûtø pasiremti ruoðiamame gruodþio 17 d. perversme. Karininkai,
kurie kûrë LKSS, – plk. V.Grigaliûnas-Glovackis, J.Kiaunis, K.Matulevièius,
mjr.A.Merkys, A.Sliesoraitis, mjr.J.Tomkus, gen.V.Nagius-Nagevièius,
kpt.Klimaitis ir kt., buvo perversmo organizatoriai ir vykdytojai. Slaptosios
karininkø sàjungos valdyboje 1926 m. buvo taip pat visi savanoriai –
mjr.I.Slapðys, pirmininkas gen.ðt.plk.V.Skorupskis, kpt.A.Maèiuika (1939-
1940m. buvæs LKKSS pirmininku), kpt.J.Matulevièius, kpt.A.Steponaitis 24 .
Faktà, kad kuriama Savanoriø sàjunga þinojo apie perversmà ir jos nariai
jame dalyvavo, patvirtina ir dokumentai. 1926 m. gruodþio 19 d. buvo numatytas
Kauno apskrities organizaciniø komitetø suvaþiavimas, bet dël maþo
savanoriø skaièiaus negalëjo prasidëti. Visi kaþko laukë (tuo metu kaip tik
vyko Nepaprastoji Seimo sesija, kurioje turëjo bûti iðrinktas Prezidentas).Valdybos
protokole buvo raðoma: ”... tuo metu atvyko karininkas ir
praneðë, kad Seimas iðrinko A.Smetonà prezidentu. Sliesoraitis dëkoja kariuomenei
uþ valstybës iðgelbëjimà ið bolðevikø ir lenkø pavojaus...” 25
Suvaþiavimas buvo atidëtas iki 1927 m. sausio 2 d. Tokie susirinkimai
gruodþio 19d. vyko ne tik Kaune, bet ir Marijampolëje, Seinuose, Vilkaviðkyje.
Visuose juose buvo sveikinama kariuomenë ir priimtos rezoliucijos
naujai Vyriausybei palaikyti: ”Ið savo pusës pasiþadame, esant reikalui ir
tamstoms paðaukus, stoti su ginklu rankose ginti kraðto nepriklausomybës
nuo vidaus ir iðorës prieðø” 26 . Savanoriø dalyvavimo perversme ir Savanoriø
sàjungos reikëjo paremti ir uþtikrinti pagalbai vietose. Tai patvirtina ir
gen. V.Grigaliûno-Glovackio atsiminimai, kur jis raðo, kad 1926 m. “...jau
visa Lietuva sukelta ir sukilimas baigiamas ruoðti” 27 .
1927 m. sausio 8-9 d. ávyko Savanoriø sàjungos steigiamasis suvaþiavimas,
kuriame dalyvavo prezidentas A.Smetona, mjr.A.Merkys, gen.V.Nagius-Nagevièius,
plk.J.Èaplikas, gen.S.Þukauskas, plk.P.Plechavièius,
mjr.I.Motiejûnas-Valevièius. Suvaþiavime buvo priimti sàjungos ástatai, iðkelti
jos tikslai: saugoti ir ginti Lietuvos laisvæ ir nepriklausomybæ; kelti ir
ugdyti tautiðkà lietuviø sàmonæ; gerinti savo nariø ir þuvusiøjø savanoriø
ðeimø ekonomiðkà bûklæ; rûpintis Lietuvos karþygiø atminimo gerbimu 28 .
23 Dvi tiesos. // Lietuva. 1926m. lapkrièio 27d. Nr.269.
24 Gen.Povilas Plechavièius. Brooklyn., 1978.P.35.
25 LKSS Kauno skyriaus protokolai. // LCVA. F.560.Ap.1. B.2. P.21.
26 Ten pat. P.63.
27 Liudininkai kalba. // “Lietuviø dienos”. Los Angeles., 1956. Nr.10. P.6.
28 LKSS suvaþiavimo protokolas. 1927m. sausio 8-9d. // LCVA. F. 560. Ap. 1. B.3. P.290.
144

Lietuvos kariuomenës savanoriø sàjungos kûrimo darbai buvo baigti.
Prasidëjo kasdieninis darbas, kuris po audringos pradþios nebuvo aktyvus.
Po truputá buvo kuriami skyriai vietose. Didesnis sàjungos veiklos paki-
LK SS centro valdyba 1928–1929 m. Sëdi ið kairës: 1-as Jurgis Kiaunis – vicepirmininkas,
2-as Kazys Matuliavièius – vicepirmininkas, 3-as Vitas Statkus – vicepirmininkas, stovi:
1-as Jonas Karutis – sekretorius, 2-as Juozas Maliuðis – iþdininkas, 3-as Stasys Butkus
– sekretorius.
limas buvo susijæs su 1929-1930m. Tai sàlygojo Augustino Voldemaro paðalinimas
ið Ministro Pirmininko pareigø ir “Geleþinio vilko” organizacijos pertvarkymas.
Ðiai organizacijai priklausë nemaþai aktyviø savanoriø. Tuo metu
buvo suimti 8 savanoriø sàjungos ir net 3 Centro valdybos nariai – A.Sliesoraitis,
K.Matuleviðius, J.Karutis. Jiems nebuvo pateikti jokie kaltinimai.
Remiantis aukðèiau iðdëstytais faktais, galima daryti prielaidà, kad
savanoriai beveik visada buvo esamos valdþios opozicija. Be jø neávyko
në vienas pasiprieðinimo aktas, iðskyrus tuos, kuriuos rengë komunistai.
To prieþastis, manau, buvo jø didþiulë meilë savo Tëvynei ir nuoðirdus
tautinis jausmas, tautos interesus iðkeliant aukðèiau savøjø.
145

LENKIJOS, RUSIJOS IR ÈEKIJOS
ARCHYVØ ÐALTINIAI APIE LIETUVOS
KARINES PAJËGAS
Prof. hab. dr. Valdemaras Rezmeris (Waldemar Rezmer)
Daugiau kaip prieð 80 metø Lietuva tapo nepriklausoma valstybe.
Pradëjæ formuotis tautinës kariuomenës junginiai greitai peraugo á reguliariàjà
Lietuvos kariuomenæ, egzistavusià iki 1940 m.
Lenkijos ir uþsienio ðaliø karo istorijos literatûroje nëra veikalo,
kuriame bûtø nagrinëjama Lietuvos kariuomenës istorija 1918-1940 m.
Tarpukario metais pradëtus ðio laikotarpio tyrinëjimus nutraukë Antrasis
pasaulinis karas. Po karo moksliniai periodiniai leidiniai kartais iðspausdindavo
darbø apie prieðkarinës Lietuvos kariuomenæ. Dël politiniø
prieþasèiø, dël “vadovavimo” mokslui (ypaè akivaizdaus karo istorijos
tyrinëjimuose) Lietuvos tautinë kariuomenë sovietinëje Lietuvoje (ir
visoje SSRS) bei Rytø bloko ðalyse buvo pasmerkta uþmarðèiai. Sovietiniai
istorikai ðià tematikà daþniausiai nutylëdavo, o jeigu ir prabildavo
apie tautinæ Lietuvos kariuomenæ, stengdavosi parodyti jà kuo blogiau.
Anot jø, ði kariuomenë buvusi burþuazinë, reakcinës ir faðistinës valdþios
atrama – árankis, naudotas kovai prieð darbininkø komunistiná judëjimà
ir kitas neva paþangias visuomenines politines jëgas.
Per pastaruosius penkiasdeðimt metø daugiausia darbø apie prieðkarinæ
Lietuvos kariuomenæ pasirodë Vakarø ðalyse. Juos raðydavo lietuviø
emigrantai, daþniausiai buvæ karininkai. Taèiau jø darbuose buvo nemaþa
klaidø, nes jie remdavosi sàlygiðkai negausiais ðaltiniais. Paprastai
jie naudodavosi prieðkaryje spausdintais dokumentø rinkiniais, pasakojimais
ir prisiminimais bei Vakaruose esanèia ðios srities literatûra: jiems
buvo neprieinami SSRS ir kitø Rytø bloko ðaliø mokslo ástaigø archyvai.
Lietuvai atgavus nepriklausomybæ, situacija pasikeitë. Nuo deðimtojo
deðimtmeèio pradþios lietuviø istorikai ëmë skirti daug daugiau dëmesio
tarpukario kariuomenei, iðleistos kelios knygos ir iðspausdinta keliasdeðimt
straipsniø. Taèiau kai kuriuose darbuose taip pat kartojosi daug
klaidingø teziø, nors Lietuvos kariuomenës formavimosi aplinkybës, organizacinës
struktûros permainos 1918-1940 m., karininkø ir puskarininkiø
personalo, kariuomenës dydþio, apginklavimo bei aprûpinimo problemos
buvo nuðviestos naujai. Neanalizuojant visø ðiø darbø mokslinës
146

vertës, reikia pabrëþti, kad Lenkijoje jie paskatino tirti ne tik Lietuvos
kariuomenës istorijà ir lietuviø pastangas sukurti suverenià valstybæ, bet
ir 1919-1920 m. lenkø-lietuviø ginkluotà konfliktà bei Lenkijos ir Lietuvos
karinius santykius nuo 1921 iki 1939 m. Ðie klausimai yra labai susijæ.
Lenkijoje didþioji dalis dokumentø, susijusiø su Lietuvos kariuomenës
istorija, yra Centriniame karo archyve Varðuvoje. Ðios problemos
tyrinëtojus ypaè turëtø sudominti dokumentø rinkiniø komplektas “Vidurio
Lietuvos kariuomenës vadovybë”. Ðá komplektà sudaro septyni rinkiniai:
Vidurio Lietuvos kariuomenës vadovybë, Kraðto apsaugos ðtabas,
Kraðto apsaugos departamentas, “Benekoniø” grupës vadovybë, Vidurio
Lietuvos kariuomenës I korpusas, Karinës apygardos “Vilnius” vadovybë,
1 rezervinë brigada. Ið viso Centrinis karo archyvas Varðuvoje turi 212
archyviniø vienetø, kuriø dokumentai tiesiogiai susijæ su Vidurio Lietuvos
karinëmis pajëgomis. Pirmajame ið minëtø rinkiniø – Vidurio Lietuvos
kariuomenës vadovybë – ypaè ádomi II skyriaus medþiaga: þvalgybos
skyriaus praneðimai bei mënesinës ataskaitos, perimti lietuviø ásakymai,
belaisviø parodymai bei belaisviø tardymo protokolai, Baltarusijos reikalø
sektoriaus savaitiniai raportai, Gynybos skyriaus ataskaitos bei kasdieniai
ir dvisavaitiniai praneðimai, II skyriaus atstovybës Vilniuje informaciniai
(savaitiniai) praneðimai. Tame paèiame rinkinyje taip pat yra III
skyriaus dokumentai (pvz., 2 armijos, 1 lietuviø-baltarusiø divizijos, 1 lietuviø-baltarusiø
brigados operatyviniai ásakymai, Vidurio Lietuvos kariuomenës
dislokacijos brëþiniai, organizaciniai potvarkiai, Mokymo programos,
vardiniai demobilizuotø kariø sàraðai, inspekcijø ataskaitos) bei
IV skyriaus dokumentai (pvz., organizaciniai ásakymai ir potvarkiai, Saugumo
tarnybos raportai apie situacijà, kasdieniai praneðimai apie materialinæ
situacijà).
Labai gausiø þiniø apie Lietuvos kariuomenæ esama Lenkijos kariuomenës
Generalinio ðtabo II skyriaus bei Karo ministerijos II skyriaus
dokumentuose. 1919-1921 m. þvalgybos ir analitiniai poskyriai ðias þinias
surinko ir apdorojo. Tai ávairiausi praneðimai, periodiniai informaciniai
raportai apie Lietuvos karinæ-politinæ situacijà, detalûs operatyviniai praneðimai
apie Lietuvos kariuomenës iðsidëstymà karo veiksmø metu (Ordre
de Bataille), Lietuvos kariuomenës dislokacijos brëþiniai (pieðti aliejiniais
daþais) bei þemëlapiai, raportai apie lietuviø puolamuosius veiksmus
lenkø-lietuviø fronte (1920 m. liepos-spalio mën.), lenkø karininkø,
dalyvavusiø ðiuose mûðiuose, parodymai ir praneðimai.
147

Lenkijos operaciniø junginiø ir net divizijø, kovojusiø fronte prieð
lietuvius, dokumentai bus labai naudingi atskleidþiant Lietuvos kariuomenës
bûklæ ir iðaiðkinant atskirø mûðiø eigà. Pvz., ið kai kuriø 2-osios
armijos dokumentø matyti Lietuvos karinë situacija 1921 m. sausio ir
birþelio mënesiais. Panaðiø archyviniø praneðimø esama ir Lenkijos kariuomenës
vadovybës III ir IV skyriø dokumentø rinkiniuose. Tarp Savanoriø
divizijos kanceliarijos dokumentø aptinkame 1920 10 04 praneðimà
apie numuðtà ties Varëna lietuviø lëktuvà (tai buvo lëktuvas LVG C VI,
jo águla – Juozas Kumpis ir Juozas Pranckevièius).
Tyrinëtojø dëmesio nusipelno ir kiti dokumentø rinkiniai. Pvz., Lenkijos
kariuomenës Generalinio ðtabo II skyriaus I atstovybëje yra keletas
archyviniø vienetø, kuriø dokumentai susijæ su Lietuvos kariuomene treèiajame
deðimtmetyje. Generalinës kariniø pajëgø inspektûros dokumentø
rinkinyje aptinkame operatyvinius tyrimus, pvz., gen. Leono Berbeckio
karo veiksmø prieð Vokietijà ir Lietuvà planus, parengtus 1927 m.
Lietuvos kariuomenës dokumentø yra ir Rusijos archyvuose. Rusijos
Federacijos valstybiniame archyve� �Ãîñóäàðñòâåííûé Àðõèâ
Ðîññèéñêîé Ôåäåðàöèè – ÃÀÐÔ��aptiktas vienas ypaè ádomus dokumentas,
tai 1921 m. parengtas Lietuvos kariuomenës apraðas rusø kalba
(5866 fondas, 1 apraðas, 126 byla).
Dar turtingesniø ðaltiniø, susijusiø su Lietuvos kariuomene, yra
kitame Maskvos archyve – Istoriniø ir dokumentiniø kolekcijø saugojimo
centre (Öåíòð Õðàíåíèÿ Èñòîðèêî-Äîêóìåíòàëüíûõ Êîëëåêöèé
– ÖÕÈÄÊ; buvæs Öåíòðàëüíûé Ãîñóäàðñòâåííûé Îñîáûé Àðõèâ
ÑÑÑÐ ir Îñîáûé Àðõèâ Ãëàâàðõèâà ÑÑÑÐ). Reikia paþymëti, kad
ðiame archyve yra sukaupti dokumentai, kuriuos 1939-1945 m. Raudonoji
armija pagrobë Rytø ir Vidurio Europoje. Lenkijos Vyriausiojo ðtabo
II skyriaus dokumentai sudaro labai didelæ ðio archyvo aktø rinkinio dalá.
Daugiausia dokumentø, susijusiø su Lietuvos kariuomene, yra 308 fonde.
Jame yra Lenkijos kariuomenës Generalinio (Vyriausiojo) ðtabo informacija
apie Lietuvos politinæ situacijà ir jos karines pajëgas 1919-1938
m. Ðiuose dokumentuose galima aptikti ávairiø Lietuvos kariuomenës daliniø
dezertyrø parodymus, Lenkijos karo ataðë Paryþiuje, Latvijoje, Estijoje
ir Ðvedijoje raportus ir praneðimus apie Lietuvos perkamus ginklus ir
amunicijà, praneðimus apie Lietuvos vyriausiosios karo vadovybës reorganizacijà
bei apie atskirø ginklø rûðiø ir daliniø permainas, apie asmenø
pasikeitimus kariuomenëje, vyriausiøjø Lietuvos karo vadø charakteristi-
148

kas (pvz., gen. Stasio Raðtikio, gen. Juliaus Èapliko, plk. Kazio Griniaus,
plk. Stasio Dirmanto), pastabas apie vidaus politinæ situacijà ir nuotaikas
Lietuvos kariuomenëje, praneðimus apie diversijas ir ginkluotus susirëmimus
Lenkijos-Lietuvos pasienyje treèiajame deðimtmetyje. Panaðios
medþiagos yra ir kituose fonduose (pvz., 307, 471).
Rusijos valstybiniame karo archyve Maskvoje (Ðîññèéñêèé
Ãîñóäàðñòâåííûé Âîåííûé Àðõèâ – ÐÃÂÀ, buvæs Öåíòðàëüíûé
Ãîñóäàðñòâåííûé Àðõèâ Ñîâåòñêîé Àðìèè – Centrinis valstybinis
Raudonosios armijos archyvas) yra labai svarbiø Pabaltijo karinës apygardos
(Specialiosios Pabaltijo karinës apygardos) RKKA 1940-1941 m. dokumentø
(37848 fondas, 1 apraðas, 1-45 bylos) bei 29 Ðauliø korpuso
dokumentø (36396 fondas, 1 apraðas, 1 byla). Tarp jø yra dokumentø,
galinèiø atskleisti Lietuvos liaudies armijos dislokacijà 1940 m. vasarà,
SSRS Gynybos komisariato potvarkiø Pabaltijo karinës apygardos Karo
tarybai, Specialiosios Pabaltijo karinës apygardos Karo tarybos nutarimø
dël Estijos, Latvijos ir Lietuvos liaudies armijø performavimo á 22, 24 ir
29 ðauliø korpusus, Specialiosios Pabaltijo karinës apygardos Ðtabo ásakymø
ir potvarkiø 22, 24, 29 ðauliø korpusø vadams.
Istorikams, tyrinëjantiems tarpukario Lietuvos politines ir karines
problemas, labai svarbûs gali bûti Èekijos archyvø dokumentai ið Karo
istorijos archyvo (Vojenský Historický Archiv – VHA) ir Centrinio valstybës
archyvo (Sttni Ústedni Archiv – SA) Prahoje.
VHA ádomiausi yra du dokumentø komplektai: Krašto apsaugos
ministerija – Prezidiumas (Ministerstwo Narodni Obrony – Prezidium)
bei Respublikos Prezidento karo kanceliarija (Vojenska Kancelr
Presidenta Republiky). Pirmajame yra, pvz., dokumentø, susijusiø
su Klaipëdos kraðto prijungimu prie Lietuvos 1923 m., Èekoslovakijos
konsulato Kaune praneðimai ir ataskaitos apie Lietuvos kariuomenës
reorganizacijos planus (1923 m.), apie 1 Lietuvos didþiojo kunigaikðèio
Gedimino I pëstininkø pulko bûklæ, informacija apie Lietuvos vyriausiojo
intendanto Vlado Grudzinsko priëmimà á Prahos Intendantûros
mokyklà, Uþsienio reikalø ministerijos praneðimai, kad ukrainieèiai
nepriëmami á Lietuvos kariuomenæ, Èekoslovakijos karo ataðë Varðuvoje
praneðimai apie Lenkijos ir Lietuvos konfliktà (1923 m.) ir t. t. Panaðios
medþiagos yra ir kitame dokumentø komplekte. Èia yra Èekoslovakijos
konsulo Galio (Galli) informacija apie plk. Vlado Skorupskio paskyrimà
I pëstininkø pulko vadu, 1924 m. Kraðto apsaugos ministerijos Prezidiu-
149

mo parengtos þinios apie naujàjá Lietuvos kraðto apsaugos ministrà Teodorà
Daukantà, èekø konsulato Kaune praneðimai apie Lietuvos kariuomenës
biudþetà ir organizacijà 1924 m., Uþsienio reikalø ministerijos
praneðimai apie 2-osios pëstininkø divizijos vado majoro Balio Giedraièio
paskyrimà Lietuvos karo ataðë Prahoje, Èekoslovakijos karo ataðë
Varðuvoje informacija apie Lenkijos ir Lietuvos konfliktà ir jo iðsprendimà
(1938 m.), Èekoslovakijos konsulo Kaune Lietuvoje surengtø iðkilmiø,
minint Èekoslovakijos kariuomenës deðimtmetá ataskaita, Èekoslovakijos
diplomatinës atstovybës Kaune periodinës situacijos Lietuvoje
ataskaitos (1938 m.).
Prahos SUA taip pat galima rasti daug ádomiø dokumentø. Dokumentø
komplekte “Zbrojowka v Brné 1924-1942” esama medþiagos apie
ðios firmos, kuri buvo didþiausia prieðkarinëje Èekoslovakijoje ir viena ið
didþiausiø tarpukario Europoje, veiklà. Èekoslovakijos ginklø gamyklos
buvo svarbiausios tiekëjos aprûpinant Lietuvos kariuomenæ ginklais ir
amunicija. Ðiame archyve taip pat saugomi dokumentai apie Èekoslovakijos
ginklø pramonæ ir ávairiausiø karo reikmenø gamybà. Verta paminëti
ir kitus rinkinius: “Èeskoslovenské konzulty v zahranii 1924-1938”,
“Konsulty v ÈSR 1924-1938”, “Polska a Litva 1920-1940 i 1938-1944”,
“Baltsk stty a SR 1924-1940”. Ðie dokumentai pateikia puikiausios medþiagos
apie tarpukario Vidurio Europos ðaliø tarpusavio politinius ir
karinius santykius. Dokumentai, kuriuose nuðvieèiami Lietuvos santykiai
su Èekoslovakija ir Vokietija, gali sudominti diplomatijos istorikus. Ðie
dokumentai saugomi rinkiniuose: “ÈSR a Litva 1923-1939” ir “Litva a
ÈSR 1923-1939”, “Litva a Nmecko 1923-1943 i 1935-1944”, “Nmecko a
Litva 1923-1943 i 1935-1944”, “Nmecko a Memel 1922-1939”. Dokumentai
apie Lietuvos politinæ, ûkinæ, socialinæ, karinæ ir t. t. situacijà sutelkti
rinkinyje “Litva 1922-1944 i 1935-1945 oraz 1939-1944”.
Straipsnyje pateikiau tik svarbiausius dokumentø rinkinius, saugomus
Lenkijos, Rusijos ir Èekijos archyvuose. Pavieniø dokumentø,
susijusiø su Lietuvos kariuomene 1918-1940 m., taip pat galima rasti
daugelyje kitø dokumentø rinkiniø. Tik atlikus nuodugnias tematines
paieðkas, surinkus visà archyvinæ informacijà, iðsibarsèiusià po ávairius
dokumentø rinkinius, bus galima susidaryti iðsamø iðlikusiø Lietuvos
kariuomenës istorijos dokumentø vaizdà.
150

LIETUVOS KARIUOMENËS TECHNIKA:
SUNKVEÞIMIAI
Vidas Grigoraitis
Straipsnio tikslas - trumpai apþvelgti tarpukario Lietuvos kariuomenës
sunkiojo transporto – pirmøjø sunkveþimiø – ásigijimo, registravimo,
naudojimo, kareiviø vairuotojø mokymo kariuomenës egzistavimo metu
bei ðio transporto likimo ðalá okupavus ir aneksavus reikalus.
Kaip ir kiekvienos kitos ðalies kariuomenëje, taip ir Lietuvos, sunkveþimiai
buvo naudojami ávairiems darbams. Nuo to, kuriai kariuomenës
rûðiai sunkveþimiai buvo priskirti - artilerijos, aviacijos, sanitarijos, inþinerijos
ar autorinktinei, - priklausë ir su jais atliekamo darbo specifika.
Pagrindinis darbas - kareiviø ir kroviniø, maisto, inþineriniø árengimø perveþimas,
artilerijos pabûklø ir ðaudmenø transportavimas bei visi kiti kareiviðkos
kasdienybës padiktuoti darbai.
Apie Lietuvos kariuomenës transportà savo straipsnyje yra trumpai
uþsiminæ A.Kasperavièius ir T.Mieliauskas 1 , apþvelgdamas kariuomenës
genezæ, apie automobiliø transportà yra raðæs G.Surgailis 2 . Atskiro
straipsnio vien apie Lietuvos kariuomenës sunkiojo transporto naudojimà
nëra, iðskyrus ðio straipsnio þurnalistiná variantà 3 .
Kariuomenës inþinerijos kuopoje Kaune 1919 m. sausio 30 d. ásteigiamas
pirmasis Lietuvos kariuomenës automobiliø transporto junginys
- automobiliø bûrys. Nuo kovo 1 d. automobiliø bûrys tampa kuopa, o
nuo balandþio 30 d. – atskira automobiliø kuopa 4 . Pirmuoju junginiø
vadovu tapo buvæs carinës kariuomenës karininkas, vëliau - Lietuvos
kariuomenës karininkas Sergejus Fanstelis 5 . Pasikeièia ir kuopos dislokacijos
vieta – persikeliama á namà Donelaièio ir Maironio gatviø susikirtime.
1 A. Kasperavièius,T.Mieliauskas Lietuvos –Lenkijos santykiai ir Lietuvos kariuomenës modernizavimas
1926-1939 metais,Karo archyvas XV,Lietuvos krašto apsaugos ministerija,1998 m.
psl144-160.
2 G.Surgailis Lietuvos kariuomenë 1918-1998, Vilnius 1998,psl.50-51.
3 V.Grigoraitis Lietuvos kariuomenës sunkveþimiai, Mobilis,2000 m. Nr.6,psl.40-45.
4 Ásakymas Kraðto apsaugos ministerijai Nr.63, Kaunas, 1919 m. balandþio 7 d.
5 Tarnybos byla, LCVA,F.930,AP.2,B.2,L.1-25.
151

Lietuvos kariuomenës transporto technikos ásigijimo ir naudojimo
pradþia laikytina 1919 m. geguþës 22 d., kai kariuomenës garaþuose
atsirado pirmieji septyni lengvieji automobiliai. Pirmas automobiliø
sàraðe buvo áraðytas vokiðkas ðeðiavietis “Daimler 10/20” markës
lengvasis automobilis 6 , po vienà “Loreley 12/32”, “Hansa 12/36”
ir “Opel 10/24”, “Opel 14/30”, “Opel 18/45”, “Opel 20/45” markës
automobilá. Visi ðie kariðkiø ásigyti automobiliai buvo pirkti Karaliauèiuje
ið Vokietijos kariuomenës ir pargabenti á Kaunà. Kartu su lengvaisiais
automobiliais buvo nupirkta atsarginiø detaliø, padangø, tepalo
7 . Neturëdama kitø galimybiø pirkti naujus automobilius, kariuomenë
juos stengësi ágyti pirkdama ið kraðtà paliekanèiø vokieèiø arba
iðmainydama.
Ásigijus pirmuosius lengvuosius automobilius, kariðkiams teko pradëti
rûpintis ir sunkiojo transporto pirkimu, nes buvo vairuotojø, o transporto
neturëta. Netrukus, tø paèiø 1919 m. birþelio 17 d., nuperkamas
pirmas kariuomenës sunkveþimis “Fiat”. Ðis sunkveþimis turëjo keturiø
cilindrø variklá, jo keliamoji galia buvo 1,5 t. Automobilis buvo naudotas,
neveikë tepalo siurblys, o ið sulankstyto radiatoriaus tekëjo vanduo
8 .
Sparèiai auganèiai kariuomenei reikëjo pirkti ir daugiau sunkveþimiø.
Ið firmos “Banga” 1919 m. liepos 3 d. nuperkami keturi trijø
tonø krovos, 30 AJ galios “Arbenc” sunkveþimiai. Prieð perduodant
eksploatuoti kuopai, visi sunkveþimiai buvo iðbandyti ir nustatyta, jog
“mëginant variklius pasirodë, kad jie veikia gerai” ir “á kalnà su pilnu
tonaþu visos maðinos uþëjo […] treèiu greitumu”.
Priëmimo komisijai vadovavo automobiliø kuopos vadas S.Fanstilis,
jos darbe dalyvavo karininkas K.Rodoviè, inþinerijos karo valdininkas
Godlevskis bei Valstybës kontrolës atstovas J.Rymða. Vis dëlto ne visi
komisijos nariai buvo patenkinti nupirktos technikos bûkle, tad vienas ið
priëmimo komisijos nariø priëmimo akte áraðë iðvadà, kad “maðinos padyrbtos
ið neatatinkanèios medþiagos ir tokiø bûdû tarnauti ylga laika ne
gales” 9 .
7 1919 m.geguþës 22 d. priëmimo aktas,LCVA,F.532,AP.1,B.7,L.12.
81919 m. birþelio 17 d. priëmimo aktas,LVCA,F.532,AP.1,B.7,L.9.
81919 m. birþelio 17 d. priëmimo aktas,LVCA,F.532,AP.1,B.7,L.9.
91919 m.liepos 3 d.priëmimo aktas, LCVA, F 532, AP. 1, B. 7, L. 7.
152

Pirmieji kariuomenës sunkveþimiai
Kariðkiø pastangos, padëtos ásigyjant technikà, nenuëjo veltui. Jau
1919 m. vasarà kariuomenë turëjo 15 keleiviniø ir 13 krovininiø transporto
priemoniø, tarp kuriø buvo 4 sanitariniai automobiliai 10 . Rudená sanitariniam
transportui skiriamas ir lengvasis automobilis, taèiau visiems automobiliams,
kaip ataskaitoje nurodë sanitarinio transporto vadas kapitonas
I.Adamkavièius, reikëjo remonto 11 . Automobiliø batalione buvo
21 sunkveþimis, 13 lengvøjø automobiliø, keturi sanitariniai sunkveþimiai
“Ley” ir vienas ðarvuotasis “FIAT” automobilis. Automobiliø kuopoje,
kurios mokomajam bûriui vadovavo jaunas leitenantas J. Barzda–
Bradauskas 12 , buvo keletas mokomøjø “Opel” , “Benz”, “Ford” markës
lengvøjø automobiliø bei “Ford”, “Adler”, “Fiat”, “Komnick” markës
sunkveþimiø.
Daugëjant transporto, daugëjo ir kariðkiø, kurie já galëjo valdyti.
Kuopoje daugëjo ne tik karininkø, kareiviø, bet ir laisvai samdomø vairuotojø.
Jø buvo 14. Garaþas automobiliø kuopai paskirtas Donelaièio
gatvëje, buvusioje cerkvëje ( vëliau – senasis karo muziejus).Vyriausiojo
karo vado generolo A.Þukausko 1919 m. birþelio 20 d. ásakymu Nr.12
buvo nutarta automobiliø komandà nuo birþelio 7 d. atskirti nuo auto-
10 Karo daliø dvideðimtmetis 1919-1939 m. Kaunas.1939. P.129.
11 LCVA, F 929, AP. 9,B.12, L. 56.
12 Tarnybos byla, LCVA,F.930,AP.5,B.213,L.8 a.p.
153

mobiliø kuopos ir priskirti “prie Generalinio Ðtabo Susisiekimo dalies. Virðiniku
Auto komandos skiriu karininkà Nivinská, nuo ð.m. birþelio 7 d.” 13
Šis padalinys su turimais automobiliais aptarnavo kariuomenës vadovus.
Automobiliø prieþiûrai ir remontui 1919 m. spalio 22 d. ásteigiamos
automobiliø dirbtuvës. Pirmuoju dirbtuviø vyriausiuoju mechaniku buvo paskirtas
A.Sluckus. Dar vëliau, 1922 m. balandþio 24 d., Centriniø kariuomenës
dirbtuviø virðininku nuo kovo 22 d. skiriamas majoras J.Leðèiukaitis 14 .
1919 m. gruodþio mënesá visi (lig tol iðskirstyti) su transportu susieti
junginiai sujungti á vienà automobiliø batalionà. Bataliono vadavietë ásikûrë
automobiliø kuopos patalpose Kaune, Drobës gatvëje, o bataliono vadu
paskirtas automobiliø kuopos ákûrëjas vyresnysis leitenantas S.Fanstelis 15 .
Pasikeièia ir kariuomenës turimo transporto kiekis. Vien tik Inþinerijos dalyje
sudarytame sàraðe buvo ðeðiolika sunkveþimiø, keturi sanitariniai automobiliai
bei ið bolðevikø paimtas ðarvuotasis “Fiat” automobilis. Visas inþinerijos
transportas nuo ásigijimo iki gruodþio 23 d. sunaudojo 218 pûdø 20 svarø
benzino, 20809 litrus benzolo ir 164 pûdus 31 svarà alyvos 16 .
Pirmieji sanitariniai sunkveþimiai
13 Vyriausiojo karo vado ásakymas Nr.12, Kaunas, 1919 m. birþelio 20 d.
14 Ásakymas kariuomenei, Nr.98, Kaunas, 1922 m. balandþio 24 d.
15 Ásakymas kariuomenei, Nr.200, Kaunas, 1919 m. gruodþio 7 d.
16 1919 m. gruodþio 23 d. sàraðas,LCVA, F. 929, AP. 9,B.12,L. 6-7.
154

Kariuomenës vadovai sudarë komisijà, kuri 1919 m. gruodþio 18 d.
patikrino automobiliø batalionui skirtus etatus ir pasiûlë juos sumaþinti
daugiau kaip per pusæ. Tam pritarë kariuomenës vadas Pr. Liatukas ir
buvo nuspræsta “laikinai laikyti pusæ skaitliaus nurodytu etatuose kariðkiø”
17 . Ryðkëjantys su kariuomenës vadovais nesutarimai dël automobiliø
batalionui skirtø etatø paskatino jo vadà S.Fanstelá raðyti pareiðkimà susisiekimo
dalies virðininkui, kuriame jis teigë, kad “komisija juk nori pastatyt
dalykà tiesiog kenksmingai, kaip jis nëra pastatytas nei vienoje Europos
armijoje”, o apkaltintas sabotaþu papraðë “paliuosuoti nuo uþimamos
vietos” 18 .
Pirmojo automobiliø bataliono vado S.Fanstelio veikla kuriant Lietuvos
kariuomenës automobiliø transporto dalis bûtø verta atskiro tyrimo,
todël paþvelgsime nors á keletà jo tarnybos faktø, susijusiø su automobiliø
batalionu. 1920 m. sausio 15 d. automobiliø bataliono vadas vyresnysis leitenantas
S.Fanstelis patvirtino ðtabo karininkø, karo valdininkø ir kareiviø
pareigybes. Kapitonas K.Joniûnas buvo paskirtas adjutantu, laikinuoju automobiliø
transporto kuopos virðininku – leitenantas A.Nasvytis, automobiliø
susisiekimo komandos virðininku – V.Nivinskas, automobiliø sanitarijos
transporto virðininku - kapitonas I.Adamkavièius, automobiliø mokomosios
komandos virðininku - J.Vyðniauskas, kartu jam pavesta laikinai eiti
automobiliø dirbtuviø virðininko pareigas ir t.t. 19 Vyr. leitenantas S.Fanstelis
automobiliø kuopai ir automobiliø batalionui vadovavo nuo 1919 m.
kovo 1 d. iki 1920 m. sausio 26 d. Á jo vietà vasario 20 d. skiriamas kapitonas
A.Daugirdas 20 , o vyresnysis leitenantas S.Fanstelis nuo 1920 m.
kovo 3 d. perkeliamas vadovauti automobiliø dirbtuviø veiklai 21 . Visgi
tarpusavio nesantaika netruko pasiekti apogëjø ir balandþio 20 d.
S.Fanstelis atsakydamas á automobiliø bataliono vado A.Daugirdo ásakymà
paraðë pareiðkimà, kuriame iðdëstë savo ketinimus. Jis pabrëþë,
kad “tarnauti ne noriu ir ne galiu, prieþastis silpnos sveikatos, nervas pratarnavus
6 metus visiðkai sujudinti” 22 . Matyt, kad S.Fanstelio apsisprendimui
daugiausia átakos turëjo aukðtosios kariuomenës vadovybës poþiûris á
17 Vyriausiojo kariuomenës vado 1919 m. gruodþio 21 d.rezoliucija, LCVA,
F.929,AP.9,B.12,L.21.
18 S.Fanstilio pareiškimas, LCVA, F 929, AP. 9,B.12,L.
19 LCVA, F 532, AP. 1, B. 8, L. 13-14.
20 Tarnybos byla, LCVA,F.930,AP.2,B.179,L.32.
21 LCVA, F. 532, AP.1, B.8, L.86 a.p.
155

jo darbà, o ne paskirto naujo automobiliø bataliono vadovo iniciatyvumas.
Spalio 30 d. kariuomenës vado ásakymu leitenantas S.Fanstelis buvo
paaukðtintas, nuo 1920 m. geguþës 1 d. jam suteiktas kapitono laipsnis 23 .
Manytina, kad tokio paaukðtinimo be buvusio S.Fanstelio virðininko
A.Daugirdo nebûtø buvæ, nors tai buvo panaðiau á vëluojanèià moralinæ
satisfakcijà.
1920 m. vasario 12 d. susisiekimo dalies viršininkas S.Fanstelis raðë,
kad “kariuomenëje yra apie 170 automobiliø” 24 . Sunkveþimiams, kaip
ir kitoms technikos priemonëms, 1921 m. buvo nustatyta ir patvirtinta
benzino, tepalo normos, kroviniø perveþimo kainos 25 . Dar kartà, jau kitos,
kariuomenës transporto priemoniø benzino, tepalo normos buvo patvirtintos
1928 m. 26
Vëliau kapitonui S.Fansteliui buvo patikëta ákurti automobiliø bataliono
karo gaisrininkø tarnybà bei nuo 1921 m. liepos 6 d. jai vadovauti.
1923 m. lapkrièio mën. kapitonas S.Fanstelis pasipraðë Lietuvos Respublikos
Prezidentà atleidþiamas ið gaisrininkø tarnybos vado pareigø, ir jo noras
gruodþio 9 d. buvo patenkintas 27 . Kaip stropus karys jis buvo ávertintas
dar 1920 m., kai buvo apdovanotas Vyèio kryþiumi su kardais, o atestacijos
lape paþymëta, kad “naudingas kaipo energingas þmogus prie visokiø sukilimø
ir perversmø” 28 . Toká ávertinimà jis uþsitarnavo tuo, kad 1920 m. vasario
mënesá vykusio Kauno kareiviø sukilimo metu dràsiai stojo ginti teisëtà
valstybës valdþià, panaudodamas jam patikëtà technikà.
Kaip karo grobá inþinerijos kuopos kariðkiø komisijai 1920 m. sausio
3 d. Ðiauliø stoties komendantas perdavë ið vokieèiø paimtà sunkveþimá
“Bergman-Metalurgique”. Komisija, atidþiau apþiûrëjusi trofëjø, nustatë,
kad sunkveþimis toks sudëvëtas ir iðkomplektuotas, jog jam bûtinas
kapitalinis remontas Centrinëse armijos dirbtuvëse 29 . Po kovø su lenkais
buvo paimtas trofëjus - sunkveþimis “Benz”, kuris po remonto pateko
á inþinerijos batalionà 30 .
23 LCVA, F. 532, AP.1, B.8, L. 514 a.p.
24 1920 m.vasario 12 raštas,LCVA,F.929,AP.9,B.12,L.22.
25 1921 m. spalio 24 d. aktas Nr.203,LCVA,F.1364,AP.1,B.208,L.4.
26 1928 m. geguþës 8 d. aktas Nr.103,LCVA,F.1364,AP.1,B.208,L.5-6.
27 Tarnybos byla,LCVA, F 930, AP.2, b.2, L.17.
28 Tarnybos byla, LCVA, F 930, AP.2, b.2, L.22.
29 1920 m. sausio 3 d. priëmimo aktas, LCVA, F 1, AP. 1, B. 121, L. 6.
30 1920m.lapkrièio 16 d. komisijos priëmimo aktas,LCVA,F.1,AP.1,B.121,L.42.
156

1920 m. kovo 6 d. kariuomenës automobiliø technikos ûká papildë
dar 22 ávairiø markiø sunkveþimiai bei vienas lengvasis “Adler” markës
automobilis 31 . Šie automobiliai Lietuvos kariuomenei atiteko kaip ir kovo
17 d. gauti du lengvieji “Hansa – Loyd” bei du “Brennabor” automobiliai,
generolo H.A.Niselio vadovaujamos santarvininkø komisijos sprendimu
32 . 1920 m. rugsëjo mënesá automobiliø kuopa, iðlaikydama savo pavadinimà,
liko kaip atskiras vienetas, taèiau joje atsirado naujø junginiø:
automobiliø komanda, sanitarijos automobiliø transportas bei ðarvuotø
automobiliø bûrys. Pasikeitë ir automobiliø kuopos dislokacijos vieta. Automobiliø
kuopai atiteko buvusio rusø pontonø bataliono kareivinës Ðanèiuose.
Paskirtos kareiviniø patalpos buvo “labai netvarkoje - peèiai neuþdaromi,
langai vieni ir tie kiauri, kad staèiai po butus vaikðèioja vëjas” 33 ,
sugriautomis krosnimis, o automobiliams skirtas garaþas buvo be lubø.
Kariuomenës automobiliø kuopos garaþai Ðanèiuose
1920 metø pabaigoje automobiliø batalionà sudarë daugiau kaip
ðimtas automobiliø ir motociklø. Automobiliø batalione esanèios transporto
priemonës buvo pirktos, iðmainytos, surinktos ir sutaisytos ið paliktø
pasitraukianèios vokieèiø kariuomenës, todël èia buvo galima pamatyti
ávairiausiø markiø ir modeliø automobilius. Lietuvos kariuomenë turëjo
31 1920 m. kovo 6 d. priëmimo aktas Nr.39/92,LCVA, F 1, AP. 1, B. 121, L. 8.
32 Sàraðas, LCVA, F 929, AP. 9,B.12,L. 93.
331920 m. sausio 13 d. pranešimas, LCVA, F 929, AP. 9,B.12,L.11.
157

ne tik vokieèiø mituose minimos mergelës - undinës “Loreley” – vardu
pavadintà sunkveþimá, bet ir automobilizmo pradininko kûriná – “Benz”
– bei “ Opel”, “Arbenz”, “N.A.G.”, “Hanza”, “Adler”, “Komnick” ir
t.t. Likvidavus Lietuvoje plk. Bermonto-Avalovo karinius junginius, kariuomenës
ûkis pasipildë dar pusðimèiu senø krovininiø “Adler”,
“Horch”, “Packard”,”Dodge”, “Diürkopp”, “Albion”, “Liberty” ir kt.
sunkveþimiø bei daugiau kaip dvideðimèia ávairiausiø markiø lengvøjø
automobiliø 34 . Kariuomenës sanitarijos tarnyba naudojo vienuolika
“Audi”, “Ley”, “Benz”, o nuo 1925 m. ir “Berliet” markës sanitariniø
automobiliø. Visus juos reikëjo daugiau ar maþiau remontuoti.
Automobiliø kuopos sunkveþimiai
Pirmieji Lietuvos kariuomenës ásigyti sunkveþimiai buvo pasenusios
konstrukcijos, sukamasis judesys buvo perduodamas grandine,
o ir benzino, palyginti su treèiojo deðimtmeèio technika, ëmë labai
daug. Ypaè tai pasakytina apie sunkveþimá “Benz”, kuris 100 km su-
34 1920 m.vasario 14 d. komisijos priëmimo aktas,LCVA,F.929,AP.3,B.140, L.48
158

naudodavo 151 litrà benzino ir 10,1 litro tepalo, bei “Arbenz”, kuris
100 km sunaudodavo 102,5 litro benzino ir 7,5 litro tepalo. Sunkveþimiai
buvo su metaliniais ratlankiais, ant kuriø buvo pritvirtinamos
kietos gumos padangos. Dël netobulos vaþiuoklës sunkveþimiai galëjo
vaþinëti tik keliais su tvirta danga, be to, jie sukeldavo daug
rûpesèiø vairuotojams nuo lietaus paþliugusiuose vieðkeliuose, lauko
keliuose.
Daugëjant kariuomenëje karininkø, kareiviø ir technikos, buvo
bûtina mokyti ðauktinius vairuoti ir aptarnauti kariuomenës transporto
priemones. 1920 m. spalio 20 d. pradëjo veikti mokomoji komanda
(kariniø vairuotojø mokykla). Automobiliø kuopos mokomajame bûryje
buvo mokoma dviem etapais. Mokant karius vairuoti karinius automobilius,
daugiausia laiko buvo skiriama dviem dalykams: pirma -
praktiniams darbams dirbtuvëse, garaþe, juos supaþindinant su automobilio
sandara, ir antra - formuoti vairavimo ágûdþiams. Visiems
kitiems mokymo proceso uþdaviniams – susipaþinti su elektros árengimais,
naudojamomis medþiagomis, fizikos, chemijos, geometrijos, topografijos
pradmenimis ir vairavimo teorija – laiko buvo skirta daug
maþiau 35 . Automobiliø kuopos mokomajame bûryje buvo rengiami ir
motociklininkai, nes kariuomenëje ðauktiniams tekdavo vairuoti ir motociklus.
Pirmasis mokomosios komandos virðininkas buvo inþinierius
vyresnysis leitenantas J.Grinkevièius. Automobiliø batalione buvo 21
sunkveþimis, 13 lengvøjø, keturi sanitariniai “Ley” ir vienas ðarvuotasis
“Fiat” automobilis.
Mokymo procesui spartinti ir ágûdþiams formuoti buvo pagamintas
ir naudojamas vaþiavimo veiksmø treniruoklis - “trenaþierius”. Jame buvo
visi automobilio valdymo átaisai: vairas, stabdþiai, sankaba, akceleratorius,
greièiø perjungimo svirtis. Mokymo vietø treniruoklyje buvo aðtuonios, o
kursantai, pramokæ “vaþiuoti” treniruokliu, instruktoriaus vadovaujami galëdavo
pavaþiuoti pirmuosius kilometrus sunkveþimiu bei lengvuoju automobiliu.
Mokomajai kuopai vadovavo leitenantas J.Barzda-Bradauskas,
kuris po keleriø metø siunèiamas mokytis á Prancûzijà. Automobiliø kuopos
mokomajame bûryje buvo keletas mokomøjø “Opel”, “Benz”, “Ford”
markës lengvøjø automobiliø bei “Ford”, “Adler”, “Fiat”, “Komnick”, “Arbenz”,
“Albion” markës sunkveþimiø.
35 1922 m. balandþio 21 d. posëdþio Nr.20 protokolas,LCVA,F.1364,AP.1,B.13,L.23A.P.
159

Automobiliø kuopos mokomieji sunkveþimiai “Albion”
1921 d. birþelio 14 d. ásakyme kariuomenei visø daliø vadams ir
ástaigø virðininkams buvo nurodyta “visus esanèius jø þinioje ðoferius ir
motociklistus, tarnaujanèius ne su lig savo specialybës, prisiøsti ant ð.m.
birþelio 25 dienos á Auto-batalionà padarymui jiems kvotimø” 36 .
Lietuva, negalëdama gaminti transporto priemoniø savo ðalyje, naujus
automobilius ir jø dalis turëjo pirkti uþsienyje. Tiesa, naujà sunkiàjà
transporto technikà kariuomenë ásigyti pajëgë tik sustiprëjus valstybës
ekonomikai. 1929 m. kariuomenei buvo nupirktos net 24 naujos “Fiat
507 F-A” vaþiuoklës, krovininiai këbulai bei kabinos toliau gaminamos
vietoje 37 . Pirmajá valstybingumo deðimtmetá kariuomenës transportas savo
ávairove buvo panaðus á skubiai ásteigtà technikos muziejø ir sunkiai
tenkino reguliariosios kariuomenës poreikius.
Kaip vienà ið reikðmingesniø veiksmø, kuriais kariniø operacijø
metu pasiþymëjo automobiliø batalionui priklausantis 1 pëstininkø
divizijos automobiliø bûrys, reikëtø priminti kautynes su lenkais ties
Ðirvintomis. Ðis bûrys su aðtuoniolika sunkveþimiø, lenkø kariuomenei
puolant Ðirvintas, skubiai evakavo intendantûros sandëlius bei
36 Ásakymas kariuomenei Nr.135, Kaunas,1921 m. birþelio 14 d.
371929 m. geguþës 4 d. priëmimo aktas,LCVA,F.1364,AP.3,B.14,L.230.
160

Kariuomenës sunkveþimis “Fiat”
iðgelbëjo ðiose kautynëse suþeistus karius – perveþë juos á ligonines.
Ðioje akcijoje dalyvavo aðtuoniolika krovininiø sunkveþimiø, du sanitariniai
automobiliai ir keturi motociklai. Tai buvo bene pirmas kartas,
kai Lietuvos kariuomenëje buvo panaudota daugiau automobiliø. Parengtame
sukilimo Klaipëdoje plane buvo numatyta, kad minëtoje karinëje
operacijoje bus panaudoti devyni automobiliø bataliono kareiviai
su jiems priskirtais sunkveþimiais. Sukilimas buvo sëkmingas, tad
dalis ðios sëkmës priklausë ir nuo operatyvaus transporto technikos panaudojimo
38 .
Karo technikos virðininko pulkininko Kurkausko 1922 m. lapkrièio
28 d. sprendimu sudaryta komisija gavo uþduotá susipaþinti su lengvøjø
automobiliø transporto bûkle ir pateikti siûlymus dël bûklës gerinimo bei
kaip elgtis kariuomenei su netinkamomis transporto priemonëmis. Po
keleto posëdþiø komisija konstatavo, kad kai kuriø automobiliø eksploatacija
tris kartus virðijo jø ásigijimo kainà ir pasiûlë visus automobilius
suskirstyti á tris rûðis: “1) pilnai tinkanèios karo tikslams prie visokiø ap-
38 A. Gaigalaitë Ernesto Galvanausko politinë veikla dël Klaipëdos kraðto prijungimo prie
Lietuvos. Lietuvos istorijos metraðtis. 1996 metai.Vilnius, 1997 m. psl.147.
161

linkybiø; 2) tinkamos dël gerø keliø, plentø ir nedideliø atstumø; 3) visai
netinkamos”. Deðimtá automobiliø, kuriuos priskyrë treèiajai grupei, buvo
pasiûlyta iðbraukti ið autobataliono turto sàraðø kaip nuostolingus
eksploatuoti 39 . Plk. Kurkauskas, motyvuodamas, kad kai kurie komisijos
siûlymai virðijo karo technikos virðininko galimybes ágyvendinti siûlymus,
kreipësi á kraðto apsaugos ministrà majorà B. Ðliþá ir praðë patvirtinti
komisijos parengtà aktà. Karo technikos virðininkas suabejojo komisijos
pasiûlyta nelieèiamosios automobiliø atsargos sudarymo idëja, nes manë,
jog “artimiausioj ateity šito negalima bus ágyvendinti”, bei vylësi, “kad
karui iðtikus lengvàjá transportà galima bus papildyti rekvizuotomis (transporto
priemonëmis -V.G.) ið civiliø asmenø” 40 . Toks poþiûris rodë, jog
kariuomenës technikos vadovas neávertino ir nesuprato automobiliø transporto
svarbos kariuomenës mobilumui ir veiklos efektyvumui. Beveik toks
pat poþiûris vyravo ne tik þvelgiant á kariuomenës lengvàjá, bet ir sunkøjá
transportà.
1923 m. vasario 23 d. ðalies ministrø kabinetas, apsvarstæs ekonominæ
padëtá, prekiø ásigijimà uþsienyje, pareiðkë, kad valdþios ástaigos
susilaikytø prekes pirkusios uþsienyje, kad jas turëtø pirkti savo ðalyje,
nors tektø mokëti brangiau, taip pat kad nepirktø tø prekiø, be kuriø
galima iðsiversti arba kurias galima nusipirkti vëliau. Ministrø kabineto
sprendimà kraðto apsaugos ministras majoras B.Sliþys paskelbë kariuomenës
vadovybei. Daþnai pasitaikydavo, kad atskirø kariuomenës rûðiø
daliniai pirkdavo maþai arba per daug. Todël 1922 m. balandþio 4 d.
ásakymu buvo nustatyta, kaip kariuomenës dalys turëtø pirkti centralizuotai
ir vienodos rûðies medþiagas. Naujus automobilius, motociklus ir
dviraèius bei ðaltkalviø árankius centralizuotai pirkti ápareigojamas Karo
technikos tiekimo skyrius 41 .
Á 1926 metus Lietuvos kariuomenë áþengë turëdama 31 lengvàjá
automobilá, 73 sunkveþimius, 16 sanitariniø automobiliø bei 68 (kovo mën.
duomenimis) motociklus 42 . Dalis pasenusios technikos buvo parduota ið
varþytiniø 43 . Vyriausiojo ðtabo sprendimu nuo sausio 1 d. automobiliø
39 1923 m.sausio 17 d.aktas Nr.9, LCVA,F.1364,AP.1,B.68,L.12-13.
40 1923 m.sausio 30d. karo technikos viršininko raportas, LCVA,F.1368,AP.1,B.68,L.15.
41 Ásakymas kariuomenei Nr.91, Kaunas, 1923 m. geguþës 15 d.
42 LCVA, F.532, AP. 1, B. 35, L. 24-28.
431925 m. liepos 8 d. technikos ákainavimo aktas, LCVA, F.532, AP. 1, B. 35, L. 18.
162

atalionas buvo iðformuotas, kaip ir inþinerijos pulkas, elektrotechnikos,
geleþinkelio batalionai. Pagrindinë mintis, gimusi kariuomenës strategø
galvose, buvo ta, kad norëta visas kariuomenës technikos rûðis sujungti á
vienà technikos pulkà, tikintis geresnio valdymo ir lëšø 44 . Automobiliø
bataliono karininkai vadai iðskirstomi po ávairias kariuomenës dalis - technikos
pulkà, ðarvuoèiø rinktinæ, ðtabo susisiekimo skyriø, aviacijà, intendantûrà
45 . Matyt, kariuomenës pertvarkymams turëjo átakos ne tik naujos
koalicinës vyriausybës apsisprendimas, bet ir nerimà Lietuvos valstybei
kelianti kaimyninës Lenkijos politika.
Tokia struktûra iðsilaikë tik 1927 m., o tø paèiø metø rugpjûèio
mënesá technikos pulkas buvo išformuotas, jo vadas pulkininkas leitenantas
K.Voicechauskas atleistas, ir vël viskas gráþo á ankstesnes vëþes.
Technikos pulkas nepateisino á já dëtø vilèiø, nes tai buvo dirbtinai sudarytas
ávairiø specialybiø ir kariuomenës techniðkøjø tarnybø junginys. Matyt,
kad nemaþà átakà tokiam kariuomenës vadovø apsisprendimui turëjo
iðryðkëjæs kariðkiø nepasitenkinimas ávykusiais pasikeitimais. Automobiliø
dalis vël tapo atskiru vienetu - automobiliø kuopa, o jai vadovauti
paskiriamas majoras V.Auþbikavièius 46 .
1927 m. spalio 13 d. Vyriausiojo ðtabo ásakymu buvo sudaryta
komisija. Jos pirmininkas buvo Karo technikos virðininkas pulkininkas
St.Dirmantas, o nariai - Centriniø kariuomenës dirbtuviø virðininkas inþinierius
N.Dobkevièius, Aukðtøjø karininkø kursø lektorius inþinierius
M.Piskorskis, Karo technikos tiekimo skyriaus virðininkas pulkininkas
leitenantas K.Joniûnas, Karo technikos ðtabo majoras J. Barzda-Bradauskas
ir automobiliø kuopos vadas majoras V.Auþbikavièius. Komisijos svarstë,
kokie lengvøjø automobiliø ir sunkveþimiø tipai bûtø tinkamiausi kariuomenei,
atsiþvelgiant á ðalies klimato sàlygas.
Krovininiai automobiliai, kuriuos norëjo ásigyti kariuomenë, buvo
pageidautini dviejø tipø: 1,5 – 2 tonø ir 2,5 – 3 tonø keliamosios galios.
Komisijos nariai paþymëjo, kad parinkti automobilio firmà ir modelá galima
tik perkant konkreèius automobilius, nes gamyba pleèiasi ir automobiliø
modeliai greitai keièiasi. Jie taip pat konstatavo, kad sunku tikëtis,
nors ðalies geografinë padëtis ir patogi, jog kuri nors automobiliø firma
44 Ásakymas kraðto apsaugos ministerijai Nr.3, Kaunas, 1926 m. sausio 6 d.
45 Kraðto apsaugos ministro ásakymas Nr.4,Kaunas, 1926 m.sausio 6 d.
46 Ásakymas kariuomenei Nr104, Kaunas, 1927 m. rugpjûèio 29 d.
163

sutiks steigti Lietuvoje automobiliø surinkimo gamyklà. Todël norint skatinti
sunkveþimiø, kurie karo metu galëtø bûti pritaikyti kariuomenës reikalams,
áveþimà, reikia perkantiesiems tokio tipo sunkveþimius teikti nuolaidas,
maþinti muitus ir mokesèius uþ ðiø automobiliø eksploatavimà 47 .
Sunkveþimiai tobulëja
1928 m. rugsëjo 13 d. Karo technikos tiekimo uþsakymø skyrius
kreipësi á savo virðininkà. Slaptame raðte buvo paþymëta, kad iki tol visi
skyriaus pirkimai vyko be jokiø direktyvø ið vyriausiojo ðtabo pusës ir prekës
buvo perkamos ið tarpininkø, kurie siûlë maþiausià kainà, retai atsiþvelgiant
á jø kokybæ. Kaip paþymëjo raporto autorius, tokià situacijà
lëmë tai, kad Lietuvoje vis dar veikë carinës Rusijos civiliniai ástatymai,
leidþiantys tiekime dalyvauti ir uþsienio tarpininkams, pvz., perkant naftà
lenkø tiekëjai kainos poþiûriu sëkmingai sugebëjo nukonkuruoti pasaulines
naftos produktø firmas “Standart Oil Co” ir “Shell Co”. Tarpininkø
dalyvavimas tiekiant karo technikà buvo palaikytas nepatikimu ir
nepageidaujamu, argumentuojant tuo, kad prasidëjus karui tarpininkai
47 LCVA, F 1364, AP.1, B. 279, L. 9 – 10.
164

dings, nutrauks prekybinius ryðius, o jø kainos net ir po konkurencinës
kovos visada bus didesnës uþ firmø, kurios norëtø turëti daugiameèius
kontraktus 48 .
Karinës transporto priemonës turëjo savà numeriø suteikimo sistemà
49 .1927 m. Kraðto apsaugos ministerijai parengus transporto registravimo
þenklus, gruodþio mënesá jie buvo patvirtinti, o 1928 m. paskelbus
ásakymà kariuomenei Nr.39 dël automobiliø transporto þenklinimo - ásigaliojo.Visoms
kariuomenës transporto rûðims: lengviesiems, sanitarijos,
krovininiams automobiliams bei motociklams buvo nustatytos þymëjimo
ir numeravimo taisyklës. Sunkveþimiø këbulø ðonuose ir galuose turëjo
bûti baltais daþais raðomos raidës K.A.M. ir skaièius. Tokia transporto
registracija galiojo Aukðtøjø karininkø Didþiojo Lietuvos kunigaikðèio
Vytauto kursø, Aviacijos ðtabo ir parko, Ðauliø sàjungos, Centriniø kariuomenës
dirbtuviø, Ðarvuoèiø rinktinës, Automobiliø kuopos automobiliams
50 . Sanitariniai automobiliai (vairuotojo kabina bei galinës këbulo
durys) buvo þymimi raudonu kryþiumi baltame apskritime. Sanitariniai
automobiliai priekyje turëjo trikampæ numerio lentelæ, këbulo ðonuose
uþ apskritimo buvo raðomos raidës K.A.M. ir skaièius, gale – tokios pat
formos ir dydþio uþraðai kaip ir sunkveþimiø. Vëlesniais metais, be uþraðø
sunkveþimiø ðonuose ir gale, papildomai buvo privaloma turëti priekyje
- baltos spalvos lygiakraðèio trikampio formos sunkveþimio registracijos
lentelæ su arabiðkais skaitmenimis uþraðytu numeriu, galinëje transporto
priemonës dalyje – ovalo formos baltà lentelæ su inicialais K.A.M.
ir numeriu. Sunkveþimiø numeriai buvo ne tik triþenkliai, bet ir keturþenkliai.
Visiems kariuomenës automobiliams ir motociklams numerius
skyrë Karo technikos tiekimo skyrius. Tiesa, Kraðto apsaugos ministerijai
pageidaujant, kai kurie automobiliai, kaip ir kiti civiliniø ástaigø tarnybiniai
automobiliai, galëjo bûti registruoti bendra tvarka 51 .
1930 m. sausio 1 d. krašto apsaugos ministras pulkininkas leitenantas
J.Variakojis patvirtino “Instrukcijà auto priemoniø tarnybai”. Minëtoje
instrukcijoje buvo reglamentuotas kariuomenës automobiliø tarnybos
funkcionavimas, nustatytas transporto suskirstymas pagal transporto
priemoniø tipus, tarnybos valdymas, transporto rûðiavimas vykdant techni-
48 LCVA, F.532, AP. 1, B. 192, L. 38-39.
49 Judëjimo tvarkos taisyklës, Kaunas, 1940m.,psl.6.
50 LCVA, F 1364, AP.1, B. 166, L. 265 – 266.
51 Vyriausybës Þinios, 1936 m. rugsëjo 2 d., Nr.548, eil. 3817.
165

næ prieþiûrà, transporto priemoniø atsargø sudarymas ir kt. Pagal ðià instrukcijà
visos kariuomenës transporto priemonës buvo suskirstytos á penkias
grupes: keleivinius automobilius ir motociklus, lengvuosius sunkveþimius
(nuo 1 iki 2 tonø keliamosios galios), sunkiuosius sunkveþimius
(daugiau kaip 2 tonø keliamosios galios), traktorius ir sanitarinius automobilius.
Kariuomenës automobiliø transporto tarnybai vadovavo virðininkas.
Ðias pareigas ëjo automobiliø kuopos vadas, tiesiogiai pavaldus
Karo technikos virðininkui. Automobiliø kuopos vadas be tiesioginio vadovavimo
kuopai buvo atsakingas uþ visø autotransporto priemoniø (nesvarbu,
kam jos priklausytø) tinkamà prieþiûrà ir kontrolæ, privalëjo uþtikrinti
automobiliø tarnybai reikalingø iðtekliø kieká, pasirûpinti jø uþsakymu
bei aptarnauti su jomis kariuomenës ðtabus, dalis ir ástaigas. Ði
instrukcija numatë, kad tiek asmeninio, tiek ir bendrojo naudojimo automobiliams
nustatomos benzino ir tepalø normos, kiekvienam virðininkui
ar ástaigai ávedama kuro, tepalø naudojimo norma bei asmeninë kuro,
tepalø naudojimo apskaita 52 . Paskelbiamos bendrosios metinës sunkveþimiø,
sanitariniø automobiliø, motociklø ir dirbtuviø eksploatacijai
bei mokymo reikmëms reikalingos benzino normos, kurios sudarë daugiau
kaip 54 tûkst. kg 53 .
Kiekvienø metø geguþës mënesio pirmoje pusëje Karo technikos
virðininkas sudarydavo komisijà, kuri privalëjo patikrinti visas kariuomenës
transporto priemones ir pagal techninæ bûklæ suskirstyti á tris rûðis.
Pirmai rûðiai priklausë visiðkai tvarkingos ir tinkamos tolimai kelionei
transporto priemonës, antrai – tvarkingos, bet netinkamos ilgesnei kaip
120 km kelionei bei treèiai - dël gedimø negalinèios vaþiuoti, taèiau po
remonto panaudotinos mokymo tikslams. Vyriausiojo ðtabo virðininkui
patvirtinus automobiliø transporto priemoniø perþiûrëjimo aktà, Karo
technikos tiekimo skyriaus virðininkas ávertintas ir pripaþintas netinkamomis
naudoti transporto priemones galëjo palikti mokomajam bûriui
kaip modelius, iðardyti arba sudaryti komisijà, kuri jas ákainotø ir parduotø
ið varþytiniø.
1930 m. geguþës 27 d. Karo technikos virðininko ásakymu buvo sudaryta
komisija, kuriai vadovavo Vytauto Didþiojo karininkø kursø inþinierius
M. Piskorskis, o jos nariai buvo automobiliø kuopos vadas majo-
52 Instrukcija auto priemoniø tarnybai, Vyr. ðtabo sp. ir ðvt. sk. leidinys, Kaunas, 1930 m.
53 Ásakymai kariuomenei Nr.38, Kaunas, 1930 m. rugpjûèio 6 d.
166

as V. Auþbikavièius, Karo technikos tiekimo skyriaus kapitonas C. Kazakevièius,
Ðarvuoèiø rinktinës atstovas kapitonas Urbanas, 1-osios oro eskadrilës
atstovas kapitonas Gricevièius. Komisija turëjo perþiûrëti visas
transporto priemones, ávertinti jø techninæ bûklæ bei nurodyti laikà, per
kurá jas galima suremontuoti. Ið ataskaitos matyti, kad 1930 m. kariuomenëje
daugiausia buvo 1927-1928 m. gamybos transporto priemoniø.
Tarp jø daugiausiai “Ford” markës lengvøjø automobiliø, keletas “Benz”,
“Fiat”, “Studebaker”, “Buick”, “Adler”, “ Opel”, “Fiat” automobiliø 54 .
Lietuvos kariuomenëje 1934 m. birþelio 1 d. karo technikos virðininko
ásakymu sudaryta komisija sugrupavo ir pateikë kariuomenës autotransporto
priemoniø suskirstymo á rûðis aktà. Tuo metu kariuomenëje
buvo 206 automobiliai ir motociklai 55 .
Ketvirtojo deðimtmeèio antrojoje pusëje, kariuomenës vadu paskyrus
pulkininkà St.Raðtiká, kariuomenei pasitaikë gera proga papildyti
savo technikos ûká naujais sunkveþimiais. 1935 m. pirmajame Valstybës
gynimo posëdyje buvo svarstomas pulkininko S.Raðtikio pateiktas
kariuomenës pertvarkymo planas, kuris numatë, kad per ateinanèius
septynerius metus kasmet kariuomenei bûtø skiriama po 25 milijonus
litø. Tai buvo didelis pasiekimas, nes tik turint lëðø buvo galima
pradëti techniná kariuomenës pertvarkymà. Matyt, didþiausià átakà prezidentui
A.Smetonai priimant ðá sprendimà turëjo pulkininkas S.Raðtikis
56 . Padidinus kariuomenës biudþetà buvo numatytos lëðos naujai technikai
ásigyti. 1934 m. kariuomenei buvo skirta 10,21 mln. Lt nepaprastøjø
iðlaidø, 1935 m. skiriama 19,68 mln. Lt, o 1936 m. – net 25,00 mln.
Lt. Sunkveþimiai buvo perkami ir uþ visuomenës paaukotas lëðas.Uþ
Ginklø fondo surinktas lëðas Pirmoji ðauliø rinktinë norëjo ásigyti 8
sunkveþimius, todël Kauno komendantas J.Bobelis, norëdamas pasitarti,
kreipësi á karo technikos tiekimo virðininkà 57 . Atsakymas buvo
trumpas ir aiðkus: pirkti dviaðius 1,5-2,5 t krovos sunkveþimius, kuriø
kaina – 8000 Lt.
Vien tik 1936 m. kariuomenës automobiliø rinktinëje buvo naudojami
septyni “Fiat”, penki “Morris Commercial”, po vienà “Arbenz” ir
54 LCVA, F 1364, AP.1, B. 243, L. 58-63.
55 LCVA, F. 532, AP. 1, B. 102, L. 70-76.
56 A.Ðliogeris, Antanas Smetona. Þmogus ir valstybininkas.Cleveland, 1966 m., psl. 133.
57 Kauno komendanto 1939 m. birþelio 16 d. raðtas Nr.6024, LCVA, F 1364, AP.3, B. 525, L. 319.
167

“Horch”, du “Chevrolet”. Kai kurie sunkveþimiai buvo naudojami tik
kaip mokomieji: po vienà “Fiat”, “Büssing”, “NAG”, “Arbenz”, trys
“Komnick” bei kiti atsargoje laikomi: penkiolika senø “Komnick” ir
po vienà “Leyland”, “Pacckard”, “Benz”, “Liberty”, “Daag”, “NAG”,
“Adler” 58 .
“Büssing N.A.G.” su dujø generatoriumi – pasiûlymas kariuomenei
Kai kariuomenës vadovybë nutarë, kad kariuomenës ûkiui papildyti
reikalingiausios naujos sunkiojo transporto priemonës, buvo paskelbtas konkursas
pirkti 45-60 sunkveþimiø. Kariuomenës poreikiams buvo nutarta pirkti
3-6 t keliamosios galios sunkveþimius. Kaip ir kiekvienà kartà, buvo iðsiuntinëti
siûlymai pateikti parduodamø transporto priemoniø techninius duomenis,
kainas ne tik Lietuvos verslininkams, bet ir uþsienio gamintojams.
Netrukus buvo sulaukta ávairiø firmø ir jø atstovø siûlymø. Vienà, “Amerikos
lietuviø akcinës bendrovës” siûlymà, trumpai paminësiu.
“Amerikos lietuviø akcinë bendrovë”, nuo 1921 m. atstovaudama
“Ford” interesams Lietuvoje, plëtojo ávairiapusæ prekybinæ veiklà ne tik
parduodama automobilius, bet ir traktorius bei kitas prekes. Ketvirtajame
deðimtmetyje Lietuvà automobiliai pasiekdavo ið Kopenhagos, kur
buvo surinkimo gamykla, ir patekdavo á Kaune ásikûrusio “Amlito” (taip
58 1936 m. geguþës mën. auto rinktinës maðinø sàraðas, LCVA,F.1364,AP.1,B.456,L.98-99.
168

populiariai buvo vadinama ði bendrovë) patalpas Kæstuèio g. 44 a. Be
prekybos amerikietiðkais automobiliais , “Amlitas” vertësi parduodamas
ir “Mercedes Benz” lengvuosius automobilius bei sunkveþimius. Ðiai bendrovei
prekyba transporto priemonëmis sekësi geriau nei kitomis prekëmis,
nes vos tik kariuomenë skelbdavo konkursà naujiems automobiliams
ásigyti, kiekvienà kartà jame dalyvauti buvo kvieèiamas “Amlitas”.
“Amlitas” kariðkiams pasiûlë keturis skirtingus “Mercedes Benz
LG” serijos sunkveþimius: po du “Mercedes Benz LG 4000” ir “Mercedes
Benz LG 3000” modeliø variantus. Visi ðios serijos “Mercedes Benz”
sunkveþimiai turëjo tris aðis. 6×6 tipo “Mercedes Benz LG 4000” buvo
siûlomi du variantai, kurie galëjo turëti dyzeliná 95 AJ 2000 aps/min arba
karbiuratoriná 100 AG 2000 aps/min variklius. Ðio modelio abiejø variantø
kiti techniniai duomenys nesiskyrë, tik dyzelinis “Mercedes Benz LG
4000” kainavo beveik 50 tûks. Lt, o su karbiuratoriniu varikliu - keletu
ðimtø litø pigiau. Lietuvos kariuomenei buvo pristatytas sunkveþimio eksportinis
modelis, kuris Vokietijoje nebuvo naudojamas.
6×4 tipo “Mercedes Benz LG 3000” buvo siûlomas pirkti su
tokiais pat kaip ankstesnio modelio varikliais. Sunkveþimiai buvo skirtingos
keliamosios galios: “Mercedes Benz LG 4000” – 4-5 t, o antrasis
“Mercedes Benz LG 3000” - 3-4 t. Abiejø serijø sunkveþimiai skyrësi vaþiuoklës
svoriu, pavarø skaièiumi bei padangø dydþiu, pasiekdavo skirtingà
maksimalø greitá. Pasiûlytojo modelio sunkveþimiai nebuvo nupirkti,
taèiau vienas “Mercedes
Benz L 2500” su
dyzeliniu varikliu buvo
ásigytas 59 .
“Amlitas” turëjo
atstovo teises parduodant
amerikietiškus
“Ford” automobilius
Lietuvoje, tad antras jo
pristatytas kariškiams
automobilis buvo triašis
6×4 tipo “Ford 79-
157”. Kariðkiams pa-
“Mercedes Benz” bandymø metu kopia á kalnà
59 1939 rugsëjo 18 d. priëmimo aktas Nr.102, LCVA,F.1364.AP.3,B.534,L.120.
169

siûlyto “Fordo” keliamoji galia buvo 4 t. Automobilyje buvo átaisytas karbiuratorinis
V-8 tipo 80 AG 3000 aps/min variklis, sunkveþimis pasiekdavo
maksimalø 70 km/h greitá. Ðá kartà ið visø pasiûlytøjø ðio sunkveþimio
kaina buvo pati maþiausia. Suprantama, kad vairuotojo kabinà ir këbulà,
kaip ir kitø anksèiau ásigytø kariuomenës automobiliø, bûtø reikëjæ
pagaminti kariuomenës centrinëse dirbtuvëse. Kartais kariðkiai uþsakydavo
verslininkø dirbtuvëse pagaminti sunkveþimiø këbulus. 1939 m.
geguþës 17 d. kariuomenë sanitariniø sunkveþimiø (ant “Ford 91Y” vaþiuokliø)
këbulus uþsakë V.Kliokio dirbtuvëse ir uþ kiekvienà jø sumokëjo
po 4765 Lt 60 .
Be “Amerikos lietuviø akcinës bendrovës”, turinèios didþiausià
transporto priemoniø prekybos apimtá ir patirtá, sunkveþimiais Lietuvoje
prekiavo ir kitos bendrovës bei verslininkai. Lietuvos kariuomenei buvo
siûloma ásigyti ávairiø transporto priemoniø. “Inþinierius Salevskis ir bendrovë”
siûlë “MAN E 2” sunkveþimius, atsargos karininkas K.Martinkus
- “FWD MJ6” ir “FWD SU”, Kurkauskas - “Crossley IGL 8” , bendrovë
“Br.Tilmansai ir Co” - “Henschel 33D1”, bendrovë “Autoimport” -
triašius eksportinius “Büssing NAG KB” ir “KV” bei sunkø dviaðá 6,5 t.
“654-FV6”, aviacijos atsargos majoras J.Pyragius - “GAZ-AA”. Èekai
siûlë pirkti puikius techniðkai tobulesnius “Škoda 6” ir “6V”.
Plaèiai kariuomenës naudojami “Fiat” markës sunkveþimiai buvo
patvarûs, jie ir 1936 m. tenkino kariuomenës transporto poreikius. Tiesa,
ðiø sunkveþimiø keliamoji galia buvo tik 1,5 t, tad kariuomenës poreikiams
patenkinti buvo pradëta ieðkoti didesnës keliamosios galios sunkveþimiø.
Nors kariuomenës biudþetas ketvirtajame deðimtmetyje, palyginti su
kitø valstybës institucijø, buvo nemaþas, taèiau kiekvienà kartà perkant automobilius
ar kurià nors kità technikà svarbiausia buvo kaina. Antras
privalumas - perkamos technikos techniniai duomenys. Jie paaiðkëdavo praktiðkai
iðbandant technikà, jei tokia technika buvo anksèiau pirkta - apibendrinant
eksploatacijos duomenis. Transporto priemoniø kaina daþnai sumaþindavo
kariðkiø apetità, nes technikos reikëjo daug, o pinigø tam niekada
nebuvo skiriama tiek, kad bûtø galima patenkinti visus poreikius.
Karo technikos virðininkas K.Joniûnas 1936 m. spalio 1d. kreipësi á
kariuomenës vadà, priekaiðtaudamas ir primindamas, jog dar 1935 m.
pateikæs raportà ir siûlæs, kokiø reikëtø imtis priemoniø, kad kraðte daugëtø
karo reikalams tinkamø automobiliø. Pulkininkas leitenantas K.Jo-
60 Uþsakymas 1939 m. geguþës 17 d., LCVA,F. 1364, AP.3,B.537,L.27.
170

niûnas pabrëþë, kad “ðiuo metu auto priemoniø skaièius kraðte nerodo
tendencijos didëti ir prieðingai, tinkamø kariuomenës reikalams automobiliø
skaièius kas kart maþëja” 61 . K.Joniûnas apgailestavo, kad su Kariuomenës
ðtabo IV skyriaus lydraðèiu minëtas raportas buvo gràþintas ir
praneðta, jog tuo tarpu jokiø konkreèiø þygiø nepadaryta.
Dideli muitai stabdë naujø transporto priemoniø pirkimà. 1934 m.
uþ áveþamo á ðalá lengvojo automobilio ( iki 1000 kg) vienà svorio kilogramà
reikëjo mokëti 2,5 Lt, automobilio nuo 1000 kg iki 1200 kg - 3 Lt, automobilio
nuo 1200 kg iki 1600 kg - 4 Lt ir daugiau kaip 1600 kg - 4,5 Lt.
Kariuomenei perkant gaisrininkø automobilius, automobilius-cisternas,
uþ kilogramà svorio tekdavo mokëti 2,00 Lt, perkant vaþiuokles - 0,75 Lt.
Atlikta kariuomenës tyrimø komisijos muitø tarifø, muitø atskiroms transporto
priemonëms ir mokesèiø analizë rodë, kad daþnai sumokëtas muitas
priartëdavo prie automobilio kainos, o perkant automobilius, kurie
svërë daugiau kaip 1600 kg, muitas bûdavo didesnis uþ maðinos kainà.
Daugiausia muito mokesèiø sumokëta uþ lengvuosius automobilius “Buick”
- 10 719 Lt, uþ “Graham” - nuo 3 570 Lt iki 5 968 Lt, uþ sanitarinio sunkveþimio
“Morris” vaþiuoklæ - 1 257 Lt ( su këbulu - 10 282,50 Lt), uþ sunkveþimiø
“Ford” vaþiuoklæ - 1 679,65 Lt, “ZIS” vaþiuoklæ – 2 703,75 Lt.
Kad bûtø skatinama automobilius pirkti ir naudoti, kariðkiai siûlë sumaþinti
muitus bei motorino (motorinu Lietuvoje buvo vadinamas benzino
ir spirito miðinys) kainà (sumaþinant muità benzinui) ir mokëti vienkartines
kompensacijas Kraðto apsaugos ministerijos proteguojamø firmø bei
tipø automobiliø savininkams. Ðios priemonës turëjo bûti taikomos tik
naujiems lengviesiems automobiliams ir sunkveþimiams.
Karo technikos virðininkas brigados generolas leitenantas K.Popeliuèka
1936 m. lapkrièio 14 d. kreipdamasis á kariuomenës ðtabo virðininkà
pulkininkà J.Èerniø, iðdëstë savo siûlymus, kurie bûtø naudingi, pleèiant
ir skatinant Lietuvoje motorizacijà. K.Popeliuèkos nuomone, Lietuvoje
turëtø vyrauti transporto priemonës su benzininiais varikliais, nes
pritrûkus benzino bûtø galima naudoti pakaitalà - benzino ir spirito miðiná.
Kalbëdamas apie automobiliø áveþimà, jis siûlë proteguoti
sunkveþimiø su dujø generatoriais importà bei sumaþinti muitus, o motorino
kainà sumaþinti iki 0,6 - 0,7 Lt uþ litrà. Generolas leitenantas K.Popeliuèka,
kaip ir nemaþai to meto Lietuvos technikos specialistø, buvo nusistatæs
prieð automobiliø su dyzeliniais varikliais plitimà kraðte, o kad bû-
61 LCVA, Ap.1, b.456, l,.125
171

tø galima padidinti perkamø sunkveþimiø skaièiø, siûlë proteguojamø
bei kariuomenës tikslams reikalingø modeliø automobiliø pirkëjams mokëti
kompensacijas. Jo nuomone, kariuomenës poreikius tenkintø 1,5 t,
3 t ir 5 t keliamosios galios sunkveþimiai su benzininiais varikliais, ypaè
tie, kurie bus su dujø generatoriais 62 .
Kapitonas B.Bartkevièius raðë, kad “mûsø auto ûkis nepatenkinamai
buvo tvarkomas” ir “net ið Pabaltijo valstybiø tarpo atsidûrëme netinkamoje
sau vietoj”. Jis teigë, kad automobiliø áveþimu paliekama rûpintis
keliø firmø atstovams, “kuriø tarpusavis rungtyniavimas remiasi konkurenciniø
kainø derinimu”, o rinkos rungtynes laimëti turi ðansø “ávairûs benzininiais
varikliais automobiliai, kurie savo kraðte yra nepageidaujami ir
ujami”. Kapitonas B.Bartkevièius, apþvelgæs ketvirtojo deðimtmeèio didþiøjø
pasaulio ðaliø transporto vystymàsi ir kuro naudojimo klausimus,
priëjo iðvadà, kad visos Europos valstybës stengiasi nelikti priklausomos
nuo benzino ir ieðko alternatyvø. Jis pabrëþia, kad pramoninëse ðalyse lengviesiems
automobiliams stengiamasi naudoti sintetiná benzinà arba benzinas
skiedþiamas vietiniu spiritu. Þemës ûkio ðalyse naudojamas benzino ir
spirito miðinys (motorinas). Sunkiajam transportui – sunkveþimiams – vis
daþniau buvo naudojami dyzeliniai varikliai bei automobiliai su dujø generatoriais,
o transporto ûkis standartizuojamas 63 . Kapitono B. Bartkevièiaus
galva, geriausia bûtø, jei “mûsø ûkio tvarkymà galëtø atlikti […] valstybës
kapitalui dalyvaujant, bendrovë, kuri tà ûkio ðakà tvarkytø, atsiþvelgdama
á kraðto saugumo ir kitus kraðto reikalus”.
Nuo 1937 m. pakeisti muitø tarifai buvo palankesni áveþant naujus
automobilius. Áveþant lengvàjá automobilá su dujø generatoriumi, uþ 1 kg
automobilio svorio teko mokëti 1,50 Lt, su dyzeliniu varikliu – 2,50 Lt,
lygiai tiek pat reikëjo mokëti uþ importuojamus visø svorio kategorijø
lengvuosius automobilius su benzininiais varikliais. Uþ áveþamà krovininá
automobilá su dujø generatoriumi buvo nustatytas muito mokestis 1 Lt
uþ kilogramà, o su dyzeliniu varikliu – net 3,50 Lt uþ kilogramà. Á Lietuvà
áveþant krovininiø automobiliø vaþiuokles su dujø generatoriumi, uþ vienà
svorio kilogramà reikëjo mokëti 1,00 Lt, o uþ dujø generatoriaus 1 kg
- 0,50 Lt, vaþiuokles su dyzeliniu varikliu - 0,75 Lt 64 .
Valstybei sumaþinus importo muitus, ðalies rinkoje padaugëjo áve-
62 LCVA, F 1364, AP.1, B. 456, L. 131.
63 Mûsø þinynas , 1937 m., vasaris Nr.2, psl. 156 - 165.
64 Lietuvos muitø tarifai, Kaunas, Spindulio sp-vë, 1940 m., psl.123 – 124.
172

þamø automobiliø, motociklø ir jø atsarginiø daliø. 1936 m. buvo áveþta
564,3 t ðios grupës prekiø, o 1937 m. – jau 2146,3 t (1936 m. nupirkta uþ
2462,8 tûkst. Lt, o 1937 m. – jau uþ 8845,9 tûkst. Lt) 65 . Ðis sprendimas
buvo labai reikalingas bei naudingas, nes prisidëjo ir prie karinës technikos
atnaujinimo, ir prie civilinio transporto plëtojimo.
Lietuvos kariuomenëje taip pat buvo sunkveþimiø su dujø generatoriais.
1937 m. kariuomenë ið Ðvedijos ásigijo deðimt dviaðiø 4,5 t keliamosios
galios “Volvo LV 94 D” markës automobiliø vaþiuokliø su “Örebro”
dujø generatoriais. Atveþtiniai automobiliai turëjo maþø defektø bei komplektavimo
spragø, tad tiekëjà J. Hultströmà teko ápareigoti per mënesá
trûkumus paðalinti. Uþ ðiuos sunkveþimius bendrovei “Aktiebolaget Volvo
Göteborg” buvo sumokëta 79 206 ðvedø kronos. Be minëtø “Volvo LV 94
D”, kuriuos ásigijo kariuomenë, J. Hultströmas dar siûlë pirkti keletà kitø
“Volvo LV” 79, 83, 84 ir 93 modeliø, taèiau jø Lietuvos kariðkiai nenupirko.
Taip pat kariuomenei buvo siûloma pirkti vokiðkus sunkveþimius “Büssing
N.A.G. “ su dujø generatoriais. Á Lietuvà buvo atsiøsta pademonstruoti
sunkveþimá su ðia áranga ir kariðkiai po svarstymø nutarë pirkti pasiûlytus
“Bssing N.A.G.” bei sunkveþimius “Volvo”. Tiesa, dël dar neþinomø prieþàsèiø,
be deðimties “Volvo” su dujø generatoriais, kariuomenëje atsirado
tik vienas “Büssing N.A.G.”
Ðvedø pasiûlymas – “Volvo” su dujø generatoriumi
65 Ekonomika, Kaunas, 1938 m. , Nr. 2(14) , psl.143.
173

Kariuomenei siûlë savo sunkveþimius ir firmos gamintojos: “Saurer
(8×8 tipo) 8M” , 6×6 tipo “6M” ir 6×4 tipo “CRD” , “Leyland (6×4
tipo) TS E8” ir “KZDX” , “Austro –Daimler (6×6 tipo) ADAZ” bei 6×4
tipo “ADGR”, “Thornycroft (6×4 tipo) WF/AC6/1, WF/AC4/ bei IE-
TC4 “, “FIAT/SPA (6×4 tipo) Dovunque 35”, “WHITE (4×2 tipo)700-
60”. Pasiûlytuosius “Morris (6×4 tipo) Commercial CD” kariuomenë nupirko
ir pradëjo naudoti 1933 m.
Aviacijos “Commercial CD” 1931 m.
Siûlomi sunkveþimiai buvo labai skirtingi. Jau treèiajame deðimtmetyje
daugelis sunkveþimiø gamintojø suprato, kad neverta tikëtis sëkmingø
pardavimo sutarèiø su kariðkiais, jiems siûlant sunkveþimá su vienu
varomuoju tiltu. Gamintojai ðiuos sunkveþimius aprûpindavo 4-6 cilindrø
karbiuratoriniais (reèiau - dyzeliniais) varikliais, o keliamoji galia buvo
maþesnë nei triaðiø sunkveþimiø. Þinant, kad kariuomenei reikia
didesnio pravaþumo technikos, firmos daugiausia siûlë sunkveþimius su
dviem (kaip “FWD MJ6”) varomaisiais tiltais. Dar kitos firmos pasiûlë
modelius su trimis varomaisiais tiltais, tai “Mercedes Benz LG 4000”, o
“Saurer 8M” buvo ne tik keturiø varomøjø tiltø, bet ir su automatiðkai
blokuojamais diferencialais. Kai kurie sunkveþimiai buvo komplektuoja-
174

mi su gerve automobilio gale ar priekyje. Ið siûlomø ásigyti sunkveþimiø
tik retas turëjo dyzeliná variklá, daþniausiai buvo benzinà naudojantys
varikliai. Kiekvieno ið siûlomø pirkti sunkveþimiø kaina irgi buvo skirtinga,
nes priklausë ne tik nuo komplektacijos, bet ir nuo konkretaus sunkveþimio
techniniø duomenø.
Kariuomenei buvo siûloma pirkti jau anksèiau iðbandytus ir pateisinusius
kariðkiø lûkesèius angliðkus “Leyland KZDX” sunkveþimius, kuriuos
ji jau buvo pirkusi ið verslininko A.Kruglovo 1932 m. Minëtos markës
sunkveþimiai buvo eksploatuojami karo aviacijos dalyse ir laikomi tikrai
patikimais automobiliais. Be ðiø sunkveþimiø, karo aviacijoje buvo naudojami
“Morris Commercial CD”, dviaðiai bei triaðiai “Ford” bei “Zis”.
“Leyland KDXZ” – aviacijai
Laikinasis karo technikos viršininkas pulkininkas P.Kutka kartu su
Tiekimo skyriaus virðininku pulkininku inþinieriumi B.Aleksandravièiumi
1939 m. liepos 22 d. raðtu Nr. 23357 kreipësi á kariuomenës tiekimo
virðininkà ir pateikë parengtus uþsakymo pirkti automobilius ið “Amlito”
dokumentus. Kartu pateiktoje lentelëje nurodoma, kad automobiliø rinktinei
reikëtø 10 lengvøjø automobiliø (perkama 7), kavalerijai – 5 (tiek ir
175

perkama), o ávairioms kitoms kariuomenës dalims – 410 (!), kai tuo tarpu
perkama 13 sunkveþimiø 66 . Vadinasi, galima teigti, kad bene pirmà kartà
buvo nurodyta, kiek automobiliø reikëtø kariuomenei.
Raðydamas apie automobiliø transportà, majoras J. Liûga paþymëjo:
“turëdami pakankamà tinklà plentø, 1 ir 2 rûðies vieðkeliø, […]
per maþai turime autoveþimiø ( sunkveþimiø-V.G.) - tik 40 - 50% mûsø
ðiaurës kaimynø autoveþimiø skaièiaus”. Kalbëdamas apie geleþinkeliø
tinklo ir ðio transporto panaudojimà karo veiksmuose, jis ðia susisiekimo
priemone abejojo: “prie dabartiniø karo aviacijos puolimø mûsø aplinkybëse
ne visai patikima (pasikliauti ten esanèia technika- V.G.)”. Apsaugai
nuo puolanèiøjø siûlë “turëti labai pajëgià aviacijà ir prieðlëktuvinæ
apsaugà” 67 . Reikiami sprendimai ðiuo klausimu buvo priimti, tad
prieðlëktuvinë apsauga 1940 m. liepos mënesá jau turëjo trisdeðimt ðeðis
“ZIS-6” markës su karbiuratoriniais 73 AG./2300 aps/min varikliais bei
dvylika “Ford” sunkveþimiø 68 . Galima pasakyti, kad vienintelë prieðlëktuvinës
apsaugos rinktinë buvo visiðkai motorizuota 69 ir neatsiliko nuo
kitø ðaliø mobilumo standartø. Be “Ford”, turëta ir deðimt “Chevrolet”,
keletas “GMC” autromobiliø 70 .
Prieðlëktuvinës apsaugos rinktinës “Ford”
66 LCVA, F 1364, AP.3, B. 534, L. 76 a.p.
67 Kardas,1940 m. vasario 1 d.,Nr.3,psl.74-76.
68 1940 m.liepos 1d.prieðlëktuvinës apsaugos rinktinës sunkveþimiø ir vidaus degimo varikliø
sàraðas,LCVA,F.1364,AP.3,B.432,L.174.
69 G.Surgailis Lietuvos kariuomenë 1918-1998, Vilnius 1998,psl.47.
70 1940 m. liepos 1 d.sàraðas, LCVA, F 1364, AP. 3, B. 432, L. 174.
176

Lietuvos kariuomenë daþniausiai naudojo transporto priemones
su karbiuratoriniais varikliais. Tai lëmë ne tik aukðèiausios karinës vadovybës
neigiamas poþiûris á transporto priemones su dyzeliniu varikliu,
bet ir didesnë dyzeliniø automobiliø kaina.
Kariuomenës inþinerijos I ir II batalione buvo naudojami triaðiai
“Zis -6”. Sovietø sàjunga, kurios firmos V/O “Technoimport” atstovas
Kaune buvo J.Slavinas, 1940 m. Lietuvos kariuomenei siûlë ásigyti 3 tonø
“Zis -14” bei “Zis -5” 71 . Kariuomenë pasirinko ant “Zis -5” vaþiuoklës
árengto benzinveþio (kartu su siurbliu) variantà ir ðeðis uþsakë karo aviacijai.
Pristaèius juos á Kaunà, paaiðkëjo, kad jie turi komplektavimo trûkumø
bei kitø defektø. Ið V/O “Technoimport” firmos atstovo buvo
pareikalauta defektus iðtaisyti.
Kurá laikà, ypaè treèiajá deðimtmetá, automobiliø rinktinëje buvo
paplitæ “Fiat” sunkveþimiai, kurie dël nesudëtingos konstrukcijos
ir pigios eksploatacijos labai tiko to meto kariðkiø poreikiams. Ketvirtajame
deðimtmetyje buvo irgi siûloma ásigyti “Fiat/SPA 38 R” sunkveþimius.
Ðarvuoèiø rinktinëje naudojamasi “Chevrolet”, “Saurer”,
“Ford”, “Morris Commercial”, “Fiat” bei trofëjiniais “Polski Fiat”
sunkveþimiais.
Kariðkiø pastangos ásigyti naujø sunkveþimiø nenuëjo veltui.
Laikinasis karo technikos virðininkas J.Barzda-Bradauskas 1937 m.
gruodžio 18 d. rašte nurodë, kad per metus ásigyta trisdeðimt naujø
dviaðiø 2-3 t sunkveþimiø “ Ford” bei toks pat kiekis naujø 3-4 t krovos
triaðiø “Ford”. Tarp ásigytø transporto priemoniø buvo deðimt naujø
4,5 t krovos dviaðiø “Volvo” sunkveþimiø su dujø generatoriais ir ðeðiasdeðimt
naujø 4 t krovos triaðiø “Zis-6”. Jis paþymëjo, kad norint
uþbaigti metinæ kariuomenës aprûpinimo transportu programà, reikëtø
ið laimëjusiø konkursà firmø nupirkti dar keturiolika sunkveþimiø
vaþiuokliø ir penkias priekabas. Kraðto apsaugos ministras pulkininkas
St.Dirmantas patvirtino ðià paraiðkà 72 .Ðiø sunkveþimiø këbulai
ir kabinos buvo pagamintos Kauno dirbtuvëse.
71 Priëmimo aktas 1940 m. lapkrièio 16, LCVA, F.1364,AP.3,B.529,L.94.
72 1937 m. gruodþio 18 d. karo technikos virðininko raðtas Nr.11250,
LCVA, F.1364,AP.3,B.398,L.246-246A.P.
177

1939 m. savo
darbe Generalinio
ðtabo karininkø 3
laidos kursantas
Generalinio ðtabo
pulkininkas A.Ðova
raðë, kad “gyvename
valstybiø ginklavimosilenktyniavimolaikotarpá”.
Jis, prognozuodamas
bûsimojo karo
perspektyvas,
pabrëþë, kad
“mums reikia daug
techniðkø priemoniø, nes moderninis karas kaip tik ðiø priemoniø gausumu
ir pasiþymës”. Galima teigti, kad pulkininkas A.Ðova, bene geriausiai
suprasdamas Lietuvos kariuomenës motorizavimo ir mechanizavimo poreiká,
siûlë “kraðte sudaryti reikiamus motorizacijai plëstis pagrindus”. Ið
dalies tai buvo padaryta 1937 m. sumaþinus muitus, taèiau valstybëje, pasak
pulkininko A.Ðovos, “kyla reikalas vykdyti gerà ir planingà automobilizmo
politikà, apimanèià jau taikos metu visos valstybës gyvenimà”. Jis
raðë, jog “su dþiaugsmu tenka konstatuoti, kad paskutiniaisiais metais ginklavimosi
srityje padarëme ir mes didelæ paþangà, bet tuo nesitenkinant
reikia skubëti ginkluotis, nes prieðingai galime pavëluoti” 73 , visgi reikiamø,
kardinaliø sprendimø nebuvo padaryta. Pulkininko A. Ðovos darbe
iðsakytos mintys nebuvo iðgirstos aukðèiausiø valstybës politikø sluoksniø, o
ir esamai padëèiai pakeisti pritrûko laiko bei materialiniø iðtekliø.
Kariuomenës automobiliø junginiui (jam pleèiantis pavadinimas
nuolat keitësi: ið pradþiø tebuvo kuopa, o sunaikinant kariuomenæ – automobiliø
rinktinë) vadovavo karininkai Sergejus Fanstelis, Adomas Daugirdas,
Kazys Joniûnas, Vladas Auþbikavièius, Kazys Babickas. Laikinai
teko vadovauti ir kitiems kariðkiams. Kaip ir kitos kariuomenës dalys,
automobilininkai turëjo savo ðventæ, kurià ðvæsdavo rugsëjo 5 d. 74
178
Ketvirtojo deðimtmeèio “Ford”
73 Pulk..A.Ðova Kariuomenës organizavimas,LCVA, F. 506, AP. 1, B. 243.,L.5-14.
74 Ásakymas kariuomenei Nr.138, 1927 m. gruodþio 3 d.

Dar 1919 m. balandþio mënesá buvo nustatyta, kad inþinerijos bataliono
specialiosios kuopos (taip pat automobiliø bei motociklø) kariai
antpeèiuose turi neðioti skiriamuosius þenklus. Tiesa, dar nepasisekë nustatyti,
kaip jie atrodë ir ar iðvis buvo neðiojami 75 . Automobilininkai, kaip
ir kitø tarnybø kariðkiai, turëjo uniforminá specialybës þenklà - geltonos
spalvos automobilio vairà.
Reikia paþymëti, kad visi kariuomenës perkami automobiliai buvo
ásigyjami perkant tik vaþiuokles su variklio dangèiu, priekiniais sparnais
bei varikliu, o kabinos ir këbulai buvo gaminami Kaune centrinëse kariuomenës,
“Amerikos lietuviø prekybos akcinës bendrovës” bei
J.Hulströmo dirbtuvëse. Pastarosioms nespëjant tenkinti kariuomenës uþsakymø,
këbulams gaminti buvo pasitelkiami ir kiti verslininkai.
Prieð pat sovietø okupacijà Lietuvos kariuomenës automobiliø ûkis
buvo smarkiai atnaujintas, pasenusiø modeliø transporto priemonës
pakeistos á naujesnes. Didesnë dalis buvo sunkveþimiai, á intendantûros
sandëlius perduoti atsargai. Daugiausia Lietuvos kariuomenëje buvo
naudojami ”Ford 79", “Ford 73”, “Ford Sussex BB 157”, “Ford 79-157”,
“Ford 79”, “Volvo LV 94”, “Zis - 6”, “Zis - 5”, “Fiat”, “Leyland KDSX
J”, “Büssing NAG”, “Morris Comercial” sunkveþimiai 76 .
Tarp kariuomenës naudojamo transporto pasitaikydavo techniniu
poþiûriu retesniø, ávairesniø tipø. Pvz., 1921 m. ásigytas gaisrinis automobilis
“Praga” 77 , 1937 m. organizacija “Jaunoji Lietuva” kariuomenei padovanojo
keturis triraèius “Framo-Werke” automobilius, kurie buvo perduoti
naudotis 1 kavalerijos pulkui. Lietuvos kariuomenëje daugiausia
buvo naudojami amerikietiðki sunkveþimiai, kiek maþiau - sovietø ir italø,
kitø ðaliø minëtø transporto priemoniø buvo visai nedaug. Specialioji
technika ávairiu kariuomenës egzistavimo laikotarpiu buvo átaisyta ant
skirtingø sunkveþimiø vaþiuokliø. 1927 m. sanitariniams automobiliams
buvo panaudotos “Audi”, “Ley”, “Mercedes Benz” sunkveþimiø vaþiuoklës
78 , 1940 m. - sanitariniai automobiliai árengti ant “Ford 91Y”, “Morris
75 Vaièenonis J.Lietuvos kariuomenës uniformos istorija 1918-1940m.,Lietuvos archyvai,1999/
12,Vilnius,1999 m.psl.52.
76 Grigoraitis V. Lietuvos kariuomenës automobiliai 1919-1940 m. Lietuvos archyvai,1999/
12,Vilnius,1999 m.psl.42.
77 1921 rugpjûèio 31 d.tiekimo skyriaus virðininko raðtas Nr.8551, LCVA,F.1364,AP.1,B.30,L.25.
78 Grigoraitis V. Lietuvos kariuomenës automobiliai 1919-1940 m. Lietuvos archyvai,1999/
12,Vilnius,1999 m.psl.30.
179

Comercial C.S.” vaþiuokliø, automobiliø radijo stotys - “Morris Comercial
D.S.”, “Polski Fiat” 79 , aviacijos proþektoriai “Basse-Selve D90” sumontuoti
ant sunkveþimio “Citroen” vaþiuoklës 80 .
Nuo 1940 m. birþelio 15 d. ðalá okupavus sovietø kariuomenei,
pradëta naikinti Lietuvos kariuomenæ. 1940 m. rugpjûèio 30 d. ásakymo
Nr. 0149 ( byloje - nuoraðo nuoraðas, patvirtintas 1940 m. rugpjûèio 31 d.
brigados generolo Sprangausko) 11 armijai 3 punktu buvo numatyta, kad
Lietuvos kariuomenës automobiliø transportà, turtà, kanceliarinius reikmenis
perims sudaryta komisija. Komisijai vadovauti paskiriamas papulkininkis
A.A. Sotalskis, nariai – papulkininkis Efremovas, kapitonas Barkunovas,
vyr. politrukas Psitko bei Lietuvos kariuomenës atstovai. Darbà
komisija turëjo baigti rugsëjo 10 d. Divizijos generolas S.Pundzevièius ðá
ásakymà nusiuntë vykdyti karo tiekimo virðininkui, o ið kariuomenës ðtabo
á komisijà atstovu paskyrë Generalinio ðtabo pulkininkà leitenantà
Maèiokà 81 .
1940 m. rugsëjo 5 d. Karo technikos virðininko paskirta komisija
(automobiliø rinktinës majoras J.Baranauskas (pirmininkas) ir nariai -
Karo technikos valdybos kapitonas A.Griðkevièius ir Automobiliø rinktinës
leitenantas P. Variakojis) patikrino visus kariuomenës automobilius
ir nustatë eksploatacijai leistinà keliamàjà galià bei prikrauto
pilno sunkveþimio svorá. Tokia uþduotis bûtø suprantama kaip vienas
ið sunkveþimiø krovumo norminimo darbø, taèiau kartu buvo suskaièiuoti
lengvieji automobiliai, motociklai ir visa kita kariuomenës technika.
Taip buvo inventorizuota kariðkiø turima technika, prieð jà perimant
sovietø kariuomenei. Prie patikrinimo akto pridedamame sàraðe,
deja, neatspindinèiame realaus kariuomenës technikos kiekio, buvo vardijama
technika, nurodant jos priklausomybæ kariuomenës dalims. Sudarytame
sàraðe komisija suskaièiavo 2 kavalerijos pulko, 1, 3, 4, 8 pëstininkø
pulkø, Karo aviacijos, 1, 2 inþinerijos bataliono transportà, prieðlëktuvinës
apsaugos rinktinës, automobiliø rinktinës, ryðiø bataliono, Karo
mokyklos, ginklø sandëlio Linkaièiuose technikà. Á ðá sàraðà buvo áraðyti
108 sunkveþimiai, 58 lengvieji automobiliai, 11 sanitariniø automobiliø,
80 V.Grigoraitis Lietuvos kariuomenës automobiliai 1919-1940 m. Lietuvos archyvai,1999/
12,Vilnius,1999 m.psl.35.
81 LCVA, F R 222, AP. 1, B. 15, L. 27.
180

4 ðarvuoèiai, 6 ðarvuoti automobiliai, 12 “Renault” tankø, 24 tanketës “Vickers
Carden Loyd”, 14 traktoriø ir daug kitos specialiosios technikos 82 .
1940 m. rugsëjo 14 d. raðte Nr. 21434 kariuomenës tiekimo virðininkui
laikinasis karo technikos virðininkas pulkininkas leitenantas Sperauskas
praneðë, kad buvusios Lietuvos kariuomenës dalyse yra 213 tinkamø
naudoti sunkveþimiø bei 150 remontuotinø. Tame paèiame raðte pabrëþiama,
kad 29 Ðauliø teritoriniam korpusui (toliau – 29 Ð.T.K.) reikia 275
sunkveþimiø, taigi trûksta 62 sunkveþimiø 83 . 1940 m. rugsëjo 17 d. raðte Nr.
92 sovietø 11 armijos ðtabo virðininkui buvo teigiama, kad Lietuvos kariuomenë
turëjo 363 sunkveþimius ir 192 lengvuosius automobilius, ið jø
102 reikia rimto remonto. Pagal etatus 29 Ð.T.K. taikos metu buvo bûtini
29 lengvieji automobiliai, 263 sunkveþimiai, taèiau siûloma 40 vienetø
daugiau nei nustatyta norma palikti lengvøjø automobiliø bei paþymëta,
kad 40 sunkveþimiø buvo perduota sovietø aviacijai ( oro uostø statybai) 84 .
Dalis Lietuvos kariuomenës sunkveþimiø po ðalies okupacijos ir
aneksavimo perëjo á sovietø kariuomenës rankas, buvo iðveþta ið ðalies, o
kitos buvusios Lietuvos kariuomenës transporto priemonës prasidëjus karui
jau kaip sovietinës kariuomenës nuosavybë praþuvo pirmøjø karo dienø
mûðiuose.
Išvados
1. Lietuvos kariuomenës automobiliø junginiai pradeda veiklà ásigydami
naudotus automobilius. Dalá transporto priemoniø kariuomenë
perka naudotø, o kiti atitenka kaip kovø trofëjai. Automobiliai remontuojami,
árengiami garaþai.
2. Pirmàjá automobiliø junginiø veiklos deðimtmetá ásigyta nedaug
naujos technikos. Nupirkti tik italiðki sunkveþimiai. Lietuvos kariuomenë
naudoja ávairiø ðaliø, ávairiø markiø bei modeliø automobilius. Kariniams
vairuotojams ir motociklininkams mokyti ákuriamas automobiliø
kuopos mokomasis bûrys. Vaþiavimo ágûdþiams formuoti naudojamas paþangus
mokymo metodas – vaþiavimo veiksmø imitatorius.
3.Antràjá automobiliø junginiø veiklos deðimtmetá, ypaè ketvirtojo
deðimtmeèio pabaigoje, intensyviau perkami nauji amerikietiðki ir sovie-
83 LCVA, F R 222, AP. 1, B. 15, L. 98.
84 LCVA, F R 222, AP. 1, B. 15, L. 95.
181

tiniai automobiliai. Naujiems automobiliams pirkti naudojama efektyvi
atrankos sistema, ið pasiûlytos technikos, atsiþvelgiant á priimtinà kainà
ir kokybæ, pasirenkant geriausià.
4. Antràjá automobiliø junginiø veiklos deðimtmetá automobiliø
technikà pradedama vienodinti, taèiau dël Lietuvos okupacijos tai
nepadaryta. Didþiausià kariuomenës transporto dalá sudaro amerikietiðki,
rusiðki, vokiðki ir itališki automobiliai.
5. Kariniam automobiliø transportui registruoti naudojama karinio
transporto registravimo sistema, parengiami automobiliø technikos
prieþiûros, saugojimo ir naudojimo, mobilizacijos bei kiti norminiai dokumentai.
6. Vyriausioji kariuomenës vadovybë nëra protechniðka, tad ðis poþiûris
atsispindi motorizuojant bei mechanizuojant kariuomenæ. Objektyviai
situacijà lemia ne tik kariuomenës vadovybës poþiûris, bet ir ðalies
ekonominis pajëgumas.
7. Didesni kariuomenës vadovybës poþiûrio pokyèiai, orientuoti á
kariuomenës motorizavimà bei mechanizavimà, pastebimi prieð pat Antràjá
pasauliná karà. Nors kariuomenës automobiliø technikos kiekis nebuvo
proporcingas kariuomenës dydþiui, taèiau ði technika buvo geros
kokybës ir pakankamai moderni. Dël karo Europoje bei pavëluotø vadovybës
sprendimø kariuomenës technika nebuvo modernizuota iki galo.
8. Okupacinë kariuomenë, pasisavindama Lietuvos kariuomenës
turtà, pasisavina ir sunkveþimius, lengvuosius automobilius bei motociklus,
kità specialiàjà technikà. Dalis automobiliø technikos ið ðalies iðveþama,
kita sunaikinama karo metu.
Panaudotos nuotraukos:
Lietuvos vaizdo ir garso archyvo, Lietuvos valstybës centrinio archyvo, Vytauto Didþiojo
karo muziejaus, Aviacijos ir technikos muziejaus, asmeninio R. Senapëdþio archyvo
182

INTERNUOTIEJI LENKIJOS KARIAI
LIETUVOJE ANTROJO PASAULINIO KARO
METAIS (1939 09 - 1940)
Dr. Gintautas Surgailis
ÁVADAS
Lietuva ir Lenkija, lietuviai ir lenkai, istorija ir dabartis... Ðiø dviejø
tautø ir valstybiø keliai ëmë kryþiuotis nuo pat jø susikûrimo. Abiejø tautø
istorijoje buvo daug ir gero, ir blogo, todël në vienas lietuvis ir në vienas
lenkas nëra abejingas savo kaimynui. Ko gero, patys blogiausi abiejø tautø
santykiø metai buvo tarpukario metai, kai Lietuva ir Lenkija, Lenkijai atplëðus
nuo Lietuvos jos sostinæ Vilniø ir gerà gabalà Lietuvos þemiø, buvo
oficialûs prieðai. Ir tai tæsësi iki Antrojo pasaulinio karo pradþios.
Prasidëjus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvà uþplûdo lenkø atbëgëliai.
Tai, ko gero, unikalus atvejis, kai þmonës, niekinæ kitus, bëga
pas paniekintuosius, kad iðsigelbëtø. O kaip á tai þiûrëjo lietuviai, kokia
buvo jø reakcija á tai, koks buvo poþiûris á nelaimës iðtiktus nors ir prieðus,
bet kaimynus. Apie tai Lietuvos istoriografijoje yra labai maþai raðyta.
Nedaug apie tai raðyta ir Lenkijoje. Neraðyta dël to, kad sovietiniais
metais tai buvo nepageidautina tema, dokumentai apie atbëgëlius buvo
patalpinti á spec. fondus ir labai maþai kam pasiekiami, todël ir Lenkijoje
pasirodæ kai kurie straipsniai tebuvo paremti tik atsiminimais bei to laikotarpio
spauda.
1997 m. pasirodë Jano Piontos (Jan Piæta), Vandos Roman (Wanda
Roman) ir Macijaus Ðèurovskio (Maciej Szczurowski) parengtas dokumentø
rinkinys “Lenkai, internuotieji Lietuvoje” 1 , kur pateikta gana
daug dokumentø bei skelbiami internuotøjø sàraðai.
Ðis darbas paraðytas ið esmës remiantis Lietuvos valstybës archyve
sukaupta medþiaga, didelë dalis faktø publikuojama pirmà kartà.
1 Jan Piæta, Wanda Krystyna Roman, Maciej Szczurowski. Polacy internowani na Litwie. 1939-
1940.- Warszawa, 1997.
183

184
Lietuvos pozicija
prasidëjus Antrajam pasauliniam karui
1939 m. rugsëjo 1 d. Vokietijai uþpuolus Lenkijà, nors Lenkijos
kariuomenë ir atkakliai prieðinosi, buvo aiðku, kad drausminga, gerai iðmokyta
ir ginkluota moderniausiais ginklais Vokietijos kariuomenë gana
lengvai palauð Lenkijos pasiprieðinimà.
Daugelio logiðkai màstanèiø þmoniø
supratimu, Lietuvai susidarë puikios sàlygos
atkerðyti Lenkijai uþ Vilniaus uþgrobimà.
Tikriausiai nereikia priminti, kà tada
lietuviams reiðkë Vilnius, amþinoji Lietuvos
sostinë, kas ji buvo visiems Lietuvos þmonëms.
Taèiau jau paèià pirmà karo dienà Lietuvos
vyriausybë visam pasauliui paskelbë,
kad Lietuva bus neutrali ðiame tarp kaimynø
kilusiame kare.Vyriausybës aktas dël Lietuvos
neutralumo skelbë:
“Pasirëmæs 1939 m. sausio 25 d.neutralumo
ástatymo (Vyriausybës þinios, 632) III
Brig. gen. Kazys Musteikis.
Kraðto apsaugos ministras
straipsniu, skelbiu: 1) prasidëjus tarp svetimø
valstybiø karo veiksmams, Lietuvos respublika
pasilieka neutrali; 2) Lietuvos respublikos
teritorijoje draudþiami visokie
veiksmai, kurie pagal bendrai pripaþintas tarptautinës teisës taisykles paþeidþia
neutralumà; 3) Lietuvos respublikos neutralumui iðlaikyti nuo
1939 m. rugsëjo 1 d. visoms kariaujanèioms valstybëms taikomi neutralumo
ástatymo nuostatai” 2 .
Taèiau Vokietija, nepaisydama, kad Lietuva pasiskelbë neutralia
valstybe, stengësi patraukti jà á savo pusæ. Iki pat rugsëjo 16 d. Vokietijos
vyriausybë ávairaus lygio kanalais siûlë Lietuvai atsiimti, Vokietijos padedamai
netgi kovine jëga, Vilniaus kraðtà. Taèiau Lietuvos vyriausybë su
tuo nesutiko. Lietuva iki galo liko iðtikima savo paskelbtiems neutralumo
principams.
Ðiame straipsnyje nagrinëjama tik internuotø lenkø kariø problemos,
civiliø atbëgëliø klausimai nenagrinëjami.
2 Lietuvos TSR istorijos šaltiniai.- T. 4.- V., 1961.- P. 727-728.

LENKØ KARIØ INTERNAVIMAS
1. Pirmieji internuotieji
Pirmieji lenkø kariai Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijà perëjo
1939 m. rugsëjo 18 d. 12 val. prie Vievio. Tai buvo karininkas ir bûrelis
kariø. Rugsëjo 19 d. jà perþengë lenkø sanitarinis dalinys su keletu suþeistøjø,
kuriems Lietuvos kariai suteikë pirmàjà medicinos pagalbà, ir
jie buvo nugabenti á Karo ligoninæ Kaune. Vëliau á Lietuvà ëmë plûsti vis
daugiau ir daugiau lenkø kariø ir civiliø pabëgëliø. Tà dienà buvo internuota
net keletas tûkstanèiø lenkø kariø.
Lenkø kariai pereidavo sienà pavieniui, grupëmis ir net iðtisais junginiais.
Taip á Lietuvà atbëgo Volkovysko kavalerijos
grupë (apie 1200 kareiviø ir 80 karininkø),
vadovaujama brigados generolo
J.Prþezdzieckio, visas lenkø III korpuso
(D.O.K. III) ðtabas su virðininku gen.ðt.plk.
Chlusevièiumi (Chlusewicz) ir kt. 1
Internuojant lenkø karius, ne viskas vyko
sklandþiai. Pasienyje buvo ávairiø incidentø,
kartais Lietuvos kariams netgi tekdavo panaudoti
jëgà, nes ne visi lenkø kariai sutikdavo
klausyti lietuviø reikalavimø. Buvo atsitikimø,
kad atskiri ginkluoti lenkø kariai arba
jø bûriai, atvykæ á pasiená ir suþinojæ, jog
èia jiems teks nusiginkluoti, nesutikdavo atiduoti
ginklø ir gráþdavo atgal. Vienas nema-
Div. gen. Vincas Vitkauskas.
1-osios divizijos,
internavusios lenkus karius,
vadas
þas lenkø kariuomenës dalinys buvo atsiuntæs
savo atstovus pasiteirauti, ar lietuviai sutiksià
praleisti juos per Lietuvos teritorijà á
Rytprûsius, kad jie vël ten galëtø tæsti kovà
prieð vokieèius. Kai jiems buvo atsakyta nei-
giamai, jie pagrasino, kad patys jëga prasiverðià.Dël to jie buvo patikinti,
jog lietuviai atsakys tuo paèiu. Nesusitaræ lenkai gráþo atgal 2 .
1 Raðtikis S. Ávykiai ir þmonës.- T. 3.- Èikaga, 1972.- P. 359-360.
2 Raðtikis S. Kovos dël Lietuvos.- T. 1.- P. 599-600.
185

Musninkø rajone ávyko kitas incidentas. Ten per administracinæ
linijà perëjo dviejø lenkø kavalerijos eskadronø likuèiai. Juos, jau
gerokai ájojusius á Lietuvos teritorijà, sustabdë Lietuvos ðauliai ir pareikalavo
sudëti ginklus. Lenkø vadas atsisakë vykdyti toká ðauliø reikalavimà
pareikðdamas, kad jo kaip karininko garbë neleidþianti jam
nusiginkluoti prieð ðaulius, juo labiau kad jø vadas esàs tik atsargos
leitenantas. Jis galëtø atiduoti ginklà tik Lietuvos karininkui, ne þemesnio
laipsnio nei yra jis pats.
Lietuvos ðauliai, bûdami silpnesni uþ lenkø bûrá, pasiprieðinti neiðdráso
ir lydëjo ginkluotus lenkus toliau. Apie tai telefonu buvo praneðta kariuomenës
ðtabui. Kariuomenës vadas gen. S.Raðtikis ásakë Gaiþiûnø poligone
buvusio 3-iojo dragûnø pulko “Geleþinis vilkas” vadui tuojau pasiøsti
du eskadronus ir nuginkluoti lenkus. O jei lenkai nepaklus, panaudoti jëgà.
Taèiau susirëmimas neávyko, nes iðdidusis lenkø vadas, matydamas, kad nëra
kitos iðeities, sutiko su ðauliø reikalavimu ir atidavë ginklà 3 .
Prieð pereidami Lietuvos sienà, lenkø kariai daþnai ilgai svyruodavo,
stovëdavo ir laukdavo. Taip trikampyje ties Kapèiamiesèiu susispietë
didelis bûrys pëstininkø ir raiteliø. Jie iðsirikiavo prie sienos ir laukë visà
dienà. Ir tik kai vakare pasirodë raudonarmieèiai, visi strimgalviais puolë
á Lietuvà, be tvarkos metë ginklus ir pasidavë lietuviø kariams 4 .
Buvo atvejø, kad, ypaè kavaleristai, sienà perjodavo tvarkinga rikiuote,
atiduodavo paskutinæ pagarbà savo vadams, po to ginklus ir arklius
perduodavo lietuviams.
Lietuviø kariai prie sienos matë ir ne vienà tragedijà, kai, ypaè
jaunesni lenkø karininkai, uþuot atidavæ ginklà 19 metø lenkiðkos propagandos
niekintiems lietuviams, paleisdavo sau á smilkiná kulkà.
Perëjusieji administracinæ linijà policininkai buvo prilyginti kariams.
Perëjusieji Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linijà lenkø kariai buvo
alkani, iðvargæ, todël pirmiausia buvo pamaitinami, gaudavo bûtinà medicinos
pagalba ir po to gabenami á internuotøjø surinkimo punktus.
Daugelis lenkø kariø buvo nustebinti lietuviø poþiûrio á juos. Pacituosime
vieno internuotojo laiðko þmonai fragmentus. Gaila, kad jis pasiraðë
tik inicialais “W.Z-K.”
“Þinai, maþyte, dabar papasakosiu Tau apie Þmoniðkàjá gerumà.
3 Ten pat.- P. 600.
4 Uþdavinys V. Pabëgëliø ir internuotøjø siluetai//Lietuvos aidas.- 1939, spalio 26.
186

Galbût tai keistai atrodo, kad dabartiniais baisiais laikais, kai niekieno
iki ðiol nematytas karas iðlaisvino þemiausius þmoniø instinktus, kai ugnis
ir plienas pasidarë vienintelis argumentas ir kai visas mûsø kraðtas
paskendo daþniausiai nekaltai pralietame kraujyje - kaip tik tokiu metu
uþsimaniau papasakoti Tau apie þmoniø Dorumà.
Taip, tos visos ðirdies ir geresniø jausmø apraiðkos leidþia man tikëti,
kad pasaulio dar nevaldo þvëriðkas þmogus.
Þmoniðkumo þenklai yra lyg tie saulës spindulëliai mûsø pilkame
ir beviltiðkame rudens danguje.
Perëjæ sienà susëdome ant plento iðilgai griovio. Mûsø bûryje buvo
septyni kareiviai ir vienas priklydæs karininkas. Prieð mus stovëjo tiek pat
lietuviø kareiviø.
Ir tik dabar pradëjome jausti tà baisø nuovargá...
Lietuviai þiûri á mus akylai, bet be jokios paðaipos ar paniekos, nes
gerai supranta, kà reiðkia kareiviui atiduoti ginklà ir eiti bastytis svetur.
Prisidengiu akis ir þiûriu á besileidþianèià saulæ, kuri ðvieèia ið anapus
sienos.
Juntu, kaþkas mane judina. Tai lietuvis kareivis, kuris nepraðomas
duoda man savo gertuvæ su ðaltu vandeniu. Iðdþiûvusios lûpos negali atsitraukti
nuo gaivinanèio gërimo.
Tai buvo pirmas mostas Lietuvos þemëje. O kai þygiavime per miestelá,
gyventojai vaiðino obuoliais ir papirosais. Sena pardavëja nesklandþiu
þargonu pakvietë mus arbatos. Buvo duona ir sûris...
Vëliau tas poilsis Ukmergëje. Vietos lietuvës, veikiausiai mokytojos
- nes laikinai buvome patalpinti mokykloje, - be pertraukos raikë
storas duonos riekes, tepë sviestu ir su pieno ar arbatos puoduku vis
kiðdavo kareiviams. Ir visa tai jos atlikdavo labai paprastai, be jokios pozos,
lyg tai bûtø jø kasdienis darbas.
Ëmiau tas moteris stebëti - susikaupusios, rimtos, nenoriai ásileidþianèios
á kalbas. Matyti, jog visa tai jos daro ne dël to, kad mus, lenkus,
ypatingai mylëtø, ne. Jos tai daro dël to, kad mes esame þmonës, kurie
staiga netekome ne tik savo Tëvynës, bet ir paprastos, juodos duonos
kàsnio. Ir dël to visa tai mano akyse turi dar didesnæ vertæ...”
Alytaus bare internuotuosius priëmë gen. ðt. plk. V.Kirðinas,
Ukmergës bare - gen. ðt. plk. V.Þilys, Trakø bare - plk.ltn. A.Michelevièius.
Ið internavimo punktø jie buvo siunèiami á internuotøjø stovyklas.
187

Tarp internuotøjø buvo keletas aukðto rango karininkø. Be jau
minëto brigados generolo Pðezdieckio (Przezdziecki) bei gen.ðt.plk. Clusievièiaus
(Chlusiewicz),
dar buvo internuoti plk.
Ozievièius (Oziewicz) -
lenkø 29 pëstininkø divizijos
vadas, plk. Ðmidtas
(Schmidt), plk. Rybickis
(Rybicki), plk.
B.Adamovièius
(B.Adamowicz), plk.
A.Kmeta, plk. Pavlikas
(Pawlik), plk. Dombrovskis
(Dombrowski), papulkininkis
Kviatkovskis
(Kwiatkowski), plk.
J.Galadykas (J.Galadyk).
Pastarasis Lietuvos
sienà perëjo kaip civilis,
pateikæs studijø knygelæ
Z.Stþeleckio (Z.Strzelecki)
pavarde. Taèiau
lapkrièio pabaigoje tai
buvo iðaiðkinta5 Plk. Antanas Gauðas (deðinëje) su internuotu lenkø
brg. gen. Vaclovu Pðezdeckiu (Waclaw Jan
Przeêdziecki) 1839m.
.
Be lenkø, Lietuvoje taip pat buvo internuota ir kitø valstybiø kariø.
Buvo internuoti turkas vyr.ltn. Korkmaras Hamidas (Korkmar Hamid) ir
vengras, kurie staþavosi Lenkijoje ir kartu su Lenkijos kariais atbëgo á Lietuvà
6 . Jie nebuvo Lenkijos pilieèiai, turëjo uþsienio pasus, todël vëliau ið
stovyklos buvo paleisti ir perduoti tø valstybiø pasiuntinybëms.
Taip pat buvo internuoti du Vokietijos kariai. Vienas ið jø - lakûnas
V.Hubertas (Wrba Hubert). Jis buvo atgabentas á Kaunà, apgyvendintas
“Kontinental” vieðbutyje 7 .
5 Kariuomenës ðtabo II skyriaus 1939 m. lapkrièio 28 d. raðtas//LVA.- F.300.- Ap. 1.- B. 5.- L. 87.
6 III-osios internuotøjø stovyklos virðininko 1939 m. rugsëjo 29 d. raportas//LVA.- F. 300.- Ap.
1.- B. 6.- L. 28, 30.
7 Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko 1939 10 11 raportas Kariniø tiekimø viršininkui//
LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 179, 216, 251.
188

Tomis dienomis lietuviams kariams teko intensyviai dirbti: saugoti
Lietuvos sienas, internuoti lenkø karius, priþiûrëti juos ir jø turtà, rûpintis
internuotaisiais. Pvz., rugsëjo 24 d. vakare á Alytø buvo atsiøsta apie
300 veþimø gurguolë, kurioje buvo apie 2000 arkliø ir apie 1000 lenkø
internuotø kariø. Tuo tarpu ulonø pulke Alytuje tebuvo likæs tik ûkio
eskadronas, kuriam teko priimti internuotuosius, paðerti ir pagirdyti arklius,
saugoti internuotøjø turtà. Internuotieji pervargæ, kai kurie kà tik
ið kautyniø lauko. Vienintelis daugelio noras – pavalgyti ir kad bûtø suteikta
bûtina medicinos pagalba 8 .
1.1. Internuotøjø atsineðtas karinis turtas
Elgesá su internuotaisiais ir jø atsineðto turto
likimà reglamentavo 1939 m. kraðto apsaugos ministro brig.gen. K. Musteikio
patvirtintos “Internuotiesiems ir jø turtui priimti ir laikyti taisyklës”.
Ðiø taisykliø pirmasis punktas skelbë:
“Patekusios á Lietuvos Valstybës teritorijà kariaujanèiø valstybiø
kariuomenës dalys, grupës bei pavieni kariai tuojau internuojami:
nuginkluojami ir patalpinami tam tikrose, jiems skirtose patalpose ir
laikomi iki karo pabaigos. Pasiprieðinusieji jëga priverèiami pasiduoti”.
Vadovaujantis ðiomis taisyklëmis ið internuotøjø buvo paimami ginklai,
ðaudmenys, arkliai su pakinktais, veþimai, kitos susisiekimo priemonës,
ávairûs sekimo prietaisai, þemëlapiai, ðalmai, jei turëjo - kepurës,
trimitai, ðvilpukai, dirbtuviø árankiai bei turimos medþiagos.
Internuotiesiems paliekama: apranga, antklodës, dujokaukës,
gertuvës, rûkalai, maisto produktai, tualeto reikmenys, laipsniø þenklai,
ordinai, pinigai, brangenybës ir kiti grynai asmeniniai daiktai,
lagaminai. Jeigu internuotøjø drabuþiai buvo blogos kokybës, jie buvo
aprengiami Lietuvos kariø uniformomis su atitinkamais skiriamaisiais
þenklais.
Turimi asmens dokumentai buvo paliekami. Tik vëliau, internuotuosius
iðskirsèius po stovyklas, visi dokumentai ið jø buvo paimami, o
vietoje jø iðduodami Internuotojo asmens paþymëjimai 9 .
8 LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.- L.350-351.
9 Internuotøjø stovyklø ðtabo 1939 m. spalio 30 d. raðtas URM Administracijos
departamentui//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 6.- L. 382.
189

Paëmus daiktus buvo suraðomi aktai, kuriuos pasiraðydavo abiejø
pusiø atstovai10 .
Ið internuotøjø buvo paimta:
prancûziðkø karabinø - 363 vnt.,
prancûziðkø 1886-93 m. gamybos ðautuvø - 660 vnt.,
prancûziðkø 1907-15 m ir 1916 m. gamybos ðautuvø - 453 vnt.,
ávairiø kulkosvaidþiø - 208 vnt.,
rusiðkø ðautuvø - 283 vnt.,
“Mauzer” sistemos karabinø - 3276 vnt.,
ðautuvø “Mauzer-R 98” - 670 vnt.,
austrø gamybos ðautuvø - 317 vnt.,
austrø gamybos karabinø - 662 vnt.,
ávairiø kitø ðautuvø (ið jø ir medþiokliniø bei sportiniø) - 239 vnt.
ávairiø pistoletø - 27 vnt.,
(dauguma paimtø lenkiðkø ginklø buvo pasenæ, surûdijusiais vamzdþiais
ir naudoti maþai tinkami, jie buvo ávertinti 717 323, 50 Lt)
autoveþimø, dviraèiø, ryðio priemoniø, kuriø vertë - 636 837,40 Lt;
drabuþiø, balnø, pakinktø ir veþimø, kuriø vertë - 68 689,74 Lt;
chirurginiø árankiø, vaistø, kuriø vertë - 6 197,60 Lt;
arkliai ávertinti 149 700 Lt,
maisto produktai - 161 551,05 Lt.
Visas ið internuotøjø paimtas turtas buvo ávertintas 1 830 299,29 Lt11 .
Be to, Merkinëje buvo internuoti 7 garlaiviai.
Maistas, drabuþiai ir vaistai buvo sunaudoti internuotiesiems aprûpinti.
Arkliai, pakinktai ir veþimai iðdalinti Vilniaus kraðto gyventojams.
Visas kitas turtas, kuris Lietuvos kariuomenës reikmëms nebuvo
reikalingas, buvo patalpintas á kariuomenës sandëlius ir 1940 m. Lietuvà
okupavus atiteko Raudonajai armijai.
Taèiau reikia pripaþinti, kad lietuviai kariai, internavæ lenkus, nebuvo
iki galo principingi ir ið internuotøjø lenkø paëmë tik tai, kà jie patys
atiduodavo, jø nekratydami ir patikëdami garbës þodþiu. Dël to spalio viduryje
Lenkijos pasiuntinybë Kaune pareiðkë Lietuvos uþsienio reikalø
10 1939 m. rugsëjo 20 d. Kariuomenës tiekimo valdybos aplinkraðtis//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B.
28.- L. 7.
11 Kariuomenës tiekimo valdybos 1940 m. vasario 12 d. raðtas Lietuvos uþsienio reikalø ministerijai//LVA.-
F. 383.- Ap. 7.- B. 2182.- L. 286.
190

ministerijai protestà, kad Lietuvos kariuomenë nesugeba tvarkyti internuotøjø
lenkø kariø, neatima ið jø, ypaè karininkø, ginklø, kuriuos jie vëliau
parduoda.
Po ðio Lenkijos pasiuntinybës demarðo, internuotøjø stovyklø
virðininkas ásakë visus internuotuosius iðkratyti, atimti ginklus, þiûronus
ir kità kariná turtà. “Nesileisti su jais á jokias derybas,- raðoma
ásakyme,- aiðkinimus ir pan., bet tvarkyti stovyklas ávedant grieþtà drausmæ,
ðokinëjimas apie internuotuosius þemina Lietuvos kariuomenæ.
O tokiø ðokinëjimø ligi ðiol buvo ir lenkai juos vykusiai mokëjo iðnaudoti”
12 .
Taèiau ir po ðio nuodugnesnio patikrinimo pas internuotuosius
ginklø liko. 1939 m. lapkrièio 11 d. patikrinus á Kauno karo ligoninæ
paguldyto kpt. T.Tomaðevskio daiktus, rasti “Mauser” ir “F.N.” revolveriai,
taip pat ðoviniø 13 .
Ginklø buvo randama ir vëliau.
1.2. Lenkø karo belaisviø bëgimas, Lenkijoje
pasibaigus karo veiksmams
Pasibaigus karo veiksmams Lenkijos teritorijoje, Lenkijos kariø
bëgimas á Lietuvà nesibaigë. Taèiau tai jau buvo pavieniai lenkø
kariai, pabëgæ ið Vokietijos ir SSRS belaisviø stovyklø. Ið pradþiø jie
irgi buvo talpinami á internuotøjø stovyklas, taèiau, vadovaujantis
Hagos konvencijos 13 straispniu, tai daryti buvo draudþiama, todël
1940 m. balandþio 22 d. internuotøjø stovyklø virðininkas ásakë visus
atbëgusius ið SSRS ir Vokietijos buvusius lenkø belaisvius tuojau paleisti
ir pristatyti Kauno treèiosios policijos nuovados virðininkui.
Ateityje tokiø buvusiø belaisviø neinternuoti ir á stovyklas nepriimti
14 .
Policija jiems paskirdavo gyvenamàjà vietà ir su jais buvo elgiamasi
kaip su civiliais pabëgëliais.
12 Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m. spalio 14 d. aplinkraðtis internuotøjø
stovyklø komendantams//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.- L. 301.
13 Aktas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 8.- L. 240.
14 Internuotøjø stovyklø virðininko 1940 04 22 ásakymas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.- L. 18.
191

192
2. INTERNUOTØJØ STOVYKLØ ÐTABAS
Ið pradþiø internuotøjø reikalus tvarkë Kariuomenës ðtabo III skyrius,
o 1939 m. rugsëjo 28 d. buvo sudarytas internuotøjø stovyklø ðtabas.
Neetatiniu internuotøjø stovyklø virðininku,
paliekant eiti tiesiogines Karo
butø valdybos virðininko pareigas, buvo
paskirtas brig. gen. J.Barzda-Bradauskas.
Jis buvo ápareigotas priþiûrëti ir tvarkyti
internuotøjø kariø registravimà, aprûpinimà,
apgyvendinimà, apsaugà, stovyklø
steigimà, stovyklø vidaus tvarkà,
drausmæ, atvykusiø naujø internuotøjø
kariø apgyvendinimà ir kitus jø bûklæ lieèianèius
reikalus.
Internuotøjø stovyklø virðininkui
buvo suteiktos divizijos vado teisës.
Internuotøjø stovyklø apsaugai
karius buvo ápareigoti skirti divizijø, kuriø
teritorijose yra stovyklos, vadai.
Internuotøjø stovyklø ðtabo virði-
Brg.gen. J. Barzda-Bradauskas
– internuotøjø stovyklø
virðininkas
ninku buvo paskirtas plk. lt. A.Ðurkus,
internuotøjø stovyklø sanitarijos virðininku
- plk.ltn. gyd. J.Ûsas, internuotøjø
stovyklø intendantu - kpt. V.Èer-
nius 15 . Štabo adjutantu paskirtas ltn. P.Petronis.
Nuo 1939 m. lapkrièio 7 d. ypatingøjø reikalø karininkas prie Kariuomenës
ðtabo plk. Z.Talevièius buvo paskirtas internuotøjø stovyklø virðininko
padëjëju. Jo pavaldumui priskirti visi internuotøjø stovyklø komendantai 16 .
1940 m. sausio 19 d. internuotøjø stovyklø ðtabo virðininkas buvo
pakeistas. Juo paskirtas plk.ltn. A.Jakðtas 17 .
15 Ásakymas kariuomenei. 1939, rugsëjo 26, Nr. 75.
16 Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m. lakrièio 16 d. ásakymas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B.
3.- L. 70.
17 Internuotøjø stovyklø virðininko 1940 m. sausio 19 d. ásakymas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B.
3.- L. 48.

Nuo 1940 m. vasario 1 d. kraðto apsaugos ministras nustatë Internuotøjø
stovyklø ðtabo taikos meto etatus:
internuotøjø stovyklø virðininkas;
pavaduotojas;
ðtabo viršininkas;
5 raštininkai;
pasiuntinys 18 .
Sovietø Sàjungai okupavus Lietuvà, 1940 m. liepos 6 d. internuotøjø
stovyklø virðininku paskirtas plk. J.Ðimoliûnas 19 .
3. TEISINIAI ELGESIO
SU INTERNUOTAISIAIS
PAGRINDAI
Internuotieji Lietuvoje buvo laikomi ir su jais elgiamasi taip,
kaip tai buvo numatyta tarptautiniuose aktuose – 1907 m. Hagos IV ir
V konvencijose, 1929 m. liepos 27 d. suþeistøjø ir belaisviøÞenevos konvencijoje
bei remiantis tarptautinës praktikos patirtimi. Be to, nedrausmingiems
ir nusikaltusiems internuotiesiems teisti ir bausti Lietuvos Seimas
priëmë “Internuotiesiems teisti ir bausti ástatymà”. Ðio ástatymo 1
straipsnis skelbë:
“Kariaujanèiø valstybiø internuotieji kariai turi laikytis Lietuvos
kariuomenei nustatytos drausmës ir tvarkos ir uþ visus nusikaltimus ir
nusiþengimus, padarytus jiems esant karinës vyresnybës valdþioje, teisiami
atitinkamø kariniø teismø, taikant jiems kariniø ir bendrøjø baudþiamøjø
ástatymø normas su þemiau nurodytomis iðimtimis”.
Iðimtys buvo tos, kad internuotiesiems nei teismo, nei drausmës
tvarka nebuvo galima atimti kariniø laipsniø bei su turimu laipsniu susijusiø
pirmenybiø. Teisme galëjo dalyvauti valstybës, kuri rûpinasi internuotaisiais,
atstovas, jam turëjo bûti praneðtas teismo sprendimas 20 .
Internuotøjø stovyklose gyvenimà nustatë “Internuotøjø kariø sto-
18 Internuotøjø stovyklø ðtabo taikos meto etatai//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 2.- L. 4.
19 Internuotøjø stovyklø virðininko 1940 m. liepos 6 d. ásakymas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 30.-
L. 28.
20 Vyriausybës þinios. Nr. 673.- 1939, lapkrièio 3.- P. 679.
193

vyklai tvarkyti nurodymai” 21 ir “Internuotøjø stovyklø vidaus tvarkos taisyklës”
22 .
“Internuotøjø kariø stovyklai tvarkyti nurodymuose” buvo reglamentuota,
kaip turi bûti árengiamos stovyklos, kaip saugomos, kad bûtø
uþkirstas kelias internuotiesiems pabëgti. Jose taip pat buvo nurodyta,
kad internuotieji, nusiþengæ drausmei, baudþiami pagal Lietuvos kariuomenës
drausmës statutø nustatytas normas. Stovyklø komendantams bausmiø
skyrimo atþvilgiu suteikti atskiros dalies vado ágaliojimai 23 .
“Internuotøjø stovyklø vidaus tvarkos taisyklës” smulkiai reglamentavo
visà stovyklø vidaus gyvenimo tvarkà. Jose buvo akcentuota, kad
stovyklos komendantas yra visø internuotøjø virðininkas. Tik jam buvo
suteikta teisë bausti internuotuosius. Internuotiesiems bendraujant tarpusavyje
ir su Lietuvos kariais bei karininkais buvo leista elgtis taip, kaip
numatë Lenkijos karinio mandagumo taisyklës.
Taisyklës numatë, kad stovyklose laikomi internuotieji suskirstomi
á kuopas, kuopos á bûrius. Kuopoje buvo 151 þmogus, bûryje – 50.
Kuopos galëjo bûti didesnës ar maþesnës priklausomai nuo stovykloje
esanèiø internuotøjø skaièiaus.
Ið internuotøjø tarpo stovyklos komendantas skyrë kuopø ir bûriø
vyresniuosius.
Kuopø ir bûriø vyresnieji privalëjo:
1. savo daliniuose þiûrëti tvarkos ir kad bûtø laikomasi nustatytø
taisykliø;
2. atsakyti uþ patalpø ir skirtos teritorijos ðvarà;
3. priþiûrëti, kad teisingai bûtø paskirstomas maistas ir kt.;
4. per kuopos priþiûrëtojà praneðti stovyklos komendantui apie
visus drausmës ir nuostatø, taisykliø lauþymus;
5. turëti savo þinioje esanèiø internuotøjø sàraðus;
6. atlikti rytiná ir vakariná patikrinimus;
7. apie pabëgusius ar nesanèius kuopose ar bûriuose internuotuosius
tuojau praneðti komendantui.
Stovyklos árengimo, jos tvarkymo, kuro ir maisto ruoðimo, ðvaros
palaikymo darbams buvo leista panaudoti internuotuosius.
21 Internuotøjø kariø stovyklai tvarkyti nurodymai//LVA.-F. 1413.- Ap. 1.- B. 4.- L. 1.
22 Internuotøjø stovyklø vidaus tvarkos taisyklës//LVA.- F. 1413.- Ap. 1.- B. 4.- L. 5-8
23 Internuotøjø kariø stovyklai tvarkyti nurodymai//LVA.- F. 1413.- Ap. 1.- B. 4.- L. 1.
194

Laisvu nuo darbo metu internuotiesiems buvo leidþiama sportuoti,
loðti kortomis, þaisti ðaðkëmis, komendantui leidus organizuoti ávairius
þaidimus, vaidinimus, koncertus, rengti paskaitas ir praneðimus. Leista
skaityti ir prenumeruoti visus Lietuvoje leidþiamus laikraðèius ir þurnalus,
atlikti religines apeigas. Vilkëti civilius drabuþius buvo uþdrausta.
Stovyklø sanitarinius reikalus tvarkyti buvo pavesta stovyklos gydytojui,
kuris ðiam darbui galëjo pasitelkti visus stovykloje esanèius internuotuosius
gydytojus bei kità medicinos personalà 24 .
Internuotøjø pasimatymus su civiliais asmenimis reglamentavo “Internuotøjø
kariø pasimatymo su paðaliniais asmenimis taisyklës”. Jose
buvo uþfiksuota, kad internuotieji kariai turi teisæ pasimatyti su þmonomis,
vaikais ir tëvais. Pasimatyti su internuotuoju buvo leidþiama 2
kartus per savaitæ 25 .
Reikia paþymëti, kad ið pradþiø galinèiø pasimatyti su internuotaisiais
sàraðas buvo platesnis (tëvai, seneliai, dëdës, tetos, svainiai, pusseserës
ir kt.), taèiau buvo pastebëta, kad internuotuosius ëmë lankyti paðaliniai,
ne visada gerus ketinimus turintys asmenys. Be to, buvo iðaiðkinta,
kad internuotieji nori uþmegzti pastovius ryðius su kitomis stovyklomis,
derinti savo veiksmus, o tam kaip kurjeriais plaèiai pasinaudojama
internuotøjø þmonomis bei kitais giminaièiais, todël nuo 1939 m. spalio
20 d. giminiø pasimatymai su internuotaisiais laikinai buvo uþdrausti,
vëliau lankytojø sàraðas sumaþintas.
Gruodþio pradþioje buvo galutinai nustatyta ir pasimatymø tvarka.
Anksèiau leidimus pasimatyti su internuotaisiais iðduodavo ir Internuotøjø
stovyklø ðtabas, ir stovyklø komendantai, o nuo gruodþio 4 d.
ðtabas leidimø nebeiðdavinëjo. Juos iðduodavo tik stovyklø komendantai
26 .
24 Internuotøjø stovyklø vidaus tvarkos taisyklës//LVA.- F. 1413.- Ap. 1.- B. 4.- L. 5-8.
25 Internuotøjø kariø pasimatymo su paðaliniais asmenimis taisyklës//LVA.- F. 1413.- Ap.
1.- B. 4.- L. 31-32.
26 Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m. gruodþio 4 d. ásakymas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B.
3.- L. 68.
195

196
4. INTERNUOTØJØ STOVYKLOS
Internuotiesiems laikyti ið pradþiø buvo árengtos laikinosios stovyklos.
Jie buvo apgyvendinami kareivinëse, mokyklose, vienuolynuose.
Rugsëjo 23 d. kariuomenës tiekimo valdyba parengë nurodymus, kaip
turi bûti árengtos internuotøjø stovyklos. Juose, be kita ko, buvo nurodyta,
kad visi karininkai bûtø aprûpinti lovomis, pageidaujama, kad lovomis
bûtø aprûpinti ir virðilos bei puskarininkiai.
Árengiant stovyklas buvo rekomenduota panaudoti Lietuvos kariuomenës
inþinerijos dalinius bei paèius internuotuosius 27 .
1939 m. rugsëjo 28 d. Kariuomenës ðtabo III skyriaus virðininkas
gen. ðt. plk. A.Ðova patvirtino “Internuotøjø kariø stovyklai tvarkyti nurodymus”.
Be kita ko, juose buvo nurodyta, kad stovyklø komendantai
stovyklà turi suskirstyti á atskiras karininkø ir kareiviø dalis 28 .
Internuotøjø stovyklø etatai nuo 1939 m. rugsëjo 17 d. buvo nustatyti
tokie: stovyklos komendantas, raðtvedys, maisto tiekëjas, 4 raðtininkai,
2 ûkvedþiai, kuopininkas, virðila, 6 puskarininkiai, 2 sanitarijos
puskarininkiai, 2 sanitarai 29 .
Stovyklose internuotieji buvo suskirstyti á kuopas po 150 kariø. Kareiviø
vyresniaisiais buvo paskirti puskarininkiai, karininkø - aukðtesnio
laipsnio karininkai. Per ðiuos vyresniuosius internuotieji stovyklø vadovybei
galëjo pareikðti savo pageidavimus, pasiûlymus, praðymus ir pan. 30
1939 m. rugsëjo 17 d. III pëstininkø divizijos vadui buvo ásakyta Jakiðkiø
dvare formuoti I internuotøjø stovyklà. 1939 m. rugsëjo 27 d. ji buvo
perkelta á Suvalkø Kalvarijà, kur buvo tam paruoðtos 3 aukðtø geros mûrinës
kareivinës. Ten ji veikë visà laikà iki likvidavimo, t.y. 1940 m. liepos 16 d.
II stovykla buvo pradëta formuoti 1939 m. rugsëjo 17 d. Rokiðkyje, grafo
J.Pðezdzieckio dvare. 1940 m. balandþio 23 d. ji perkelta á Kaunà, á 2-ojo
pëstininkø pulko kareivines 31 . Stovykla buvo likviduota 1940 m. liepos 17 d.
27 Kariuomenës tiekimo valdybos 1939 m. rugsëjo 23 d. aplinkraðtis//LVA.- F. 1413.- Ap. 1.- B.
2.- L. 6.
28 Internuotøjø kariø stovyklai tvarkyti nurodymai//LVA.- F. 1413.- Ap. 1.- B. 4.-L. 1
29 Internuotøjø stovyklø taikos meto etatai//LVA.- F. 300, Ap. 1.- B. 2.- L. 3.
30 Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko 1939 m. spalio 3 d. raðtas internuotøjø stovyklø
komendantams//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.- L. 337.
31 Internuotøjø stovyklø virðininko 1940 m. balandþio 27 d. ásakymas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B.
30.- L. 9.

III stovykla ákurta Palangoje. Pirmieji internuotieji á ðià stovyklà
atvyko 1939 m. rugsëjo 20 d.
Palangos stovykla buvo viena ið didþiausiø. Joje buvo laikoma per 4
tûkst. internuotøjø. Jà sudarë 29 korpusai 32 .
Nuo 1940 m. vasario 1 d. Palangos internuotøjø stovykla buvo pradëta
likviduoti 33 ir galutinai likviduota 1940 m. geguþës l d.
IV stovykla buvo ákurta Kulautuvoje. 1940 m. kovo 16 d. ji ið Kulautuvos
perkelta á Kaunà, o birþelio 9 d. likviduota.
V stovykla buvo ásteigta Birðtono kurorte, bet apibrëþtø ribø neturëjo.
Internuotieji buvo apgyvendinti vasarnamiuose. Dauguma vasarnamiø
nebuvo pritaikyti gyventi þiemà, todël pradëta statyti laikinas krosnis. Taèiau
tai nebuvo iðeitis, todël nuspræsta stovyklà ið Birðtono iðkelti. Jau lapkrièio
mën. internuotieji pradëti kelti á Vilkaviðkio kareivines, o 1940 m. spalio 21
d. ið Birðtono internuotøjø stovykla buvo galutinai perkelta á Vilkaviðká 34 .
Stovykla likviduota 1940 m. liepos 16 d.
VI internuotøjø stovykla ákurta Alytuje per dvi vietas: Artilerijos
pulko ir Ulonø pulko kareivinëse 35 . 1939 m. lapkrièio 1 d. ji ið Alytaus
buvo perkelta á Ukmergæ, á buvusias pëstininkø pulko kareivines, nes Alytaus
kareivinës buvo perduotos SSRS kariuomenës, ávestos á Lietuvà pagal
1939 m. spalio 10 d. sutartá, poreikiams 36 .
Stovykla likviduota 1940 m. liepos 16 d.
VII, neetatinë, internuotøjø stovykla buvo ásteigta 1939 m. lapkrièio
16 d. prie Kauno komendantûros. Ji buvo dislokuota Kauno V ir VI
fortuose 37 . Stovyklos komendantu paskirtas karo kalëjimo virðininkas, paliekant
eiti ir tiesiogines pareigas 38 .
32 Internuotøjø stovyklø virðininko raðtas Kariuomenës ðtabo virðininkui//LVA.- F. 300.- Ap. 1.-
B. 6.- L 404.
33 Internuotøjø stovyklø virðininko 1940 m. vasario 14 d. ásakymas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 3.-
L. 39.
34 1940 m. geguþës 4 d. Internuotøjø stovyklø ðtabo viršininko raštas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B.
7.- L. 72.
35 Raportas kariuomenës tiekimo skyriaus virðininkui//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B.6.
36 Kariuomenës ðtabo virðininko raðtas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.- L. 202.
37 Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m. gruodþio 23 d. ásakymas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B.
3.- L. 58.
38 Kariuomenës ðtabo virðininko raðtas Kauno miesto ir apskrities komendantui//LVA.- F. 300.-
Ap. 1.- B. 6.- L. 355.
197

Á ðià stovyklà buvo talpinami iðaiðkinti anksèiau prieð Lietuvà veikusieji
Lenkijos pareigûnai. Tai arðûs Vilniaus kraðto policininkai, þvalgybos
karininkai ir pan., taip pat nedrausmingi karininkai ir kareiviai.
Šios stovyklos apsauga buvo sustiprinta 39 .
Stovykla likviduota 1940 m. liepos 16 d.
Reikia paþymëti, kad internuotieji, ypaè tose stovyklose, kurios buvo
ákurtos poilsiavietëse ir privaèiose iðnuomotose patalpose, padarë labai
daug nuostoliø.
198
5. INTERNUOTIEJI LENKØ KARIAI
Kiek buvo internuota lenkø kariø, tiksliai pasakyti sunku, nes internuotøjø
skaièius nuolatos keitësi. Kai kurie ið jø bûdavo paleidþiami, dalis
pabëgo, mirë ir pan. Visus 1939 metus stovyklas papildydavo nauji internuotieji.
Atgavus Vilniaus kraðtà, á internuotøjø stovyklas buvo pristatoma
nemaþai policininkø, kurie iki tol slapstësi.
Pateikiame keliø dienø suvestines:
Data Internuotøjø skaièius
1939 09 26 12 7670
10 01 12 664
10 10 12 639
10 20 11 804
11 01 10 713
11 07 10 457
11 15 10 384
11 21 10 380
12 01 9 054
12 20 8 392
1940 01 01 8 027
01 10 7 857
01 20 7 349
02 01 7 481
39 Internuotøjø stovyklø ðtabo raðtas Kauno miesto ir apskrities
komendantui//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.
1 lentelë

Data Internuotøjø skaièius
1940 02 10 7 835
02 20 7 804
03 01 7 725
03 10 7 663
03 20 6 509
04 01 5 443
04 10 5 778
04 15 5 508
05 01 4 908
05 15 4 899
06 01 4 842
06 15 4 767
07 01 4 812
07 10 4 373
07 15 0
Lentelë sudaryta pagal: Internuotøjø stovyklø þinios//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 25.- L. 253 - 275.
Registruojant internuotuosius, karininkai ir kareiviai daugiausia
teisingai nurodë savo laipsnius, tuo tarpu policininkai savo profesijà ir
laipsnius slëpë. Jeigu jie buvo perëjæ sienà persirengæ kareiviø rûbais,
uþsiregistruodavo kaip eiliniai kareiviai. Internuojant neuþsiregistravo në
vienas policijos karininkas.
199

Pateikiame internuotøjø pagal karines specialybes keliø dienø suvestines:
200
2 lentelë
Internuotøjø suskirstymas pagal karines kategorijas
Internuotøjø Mënuo, diena
kategorija
09 26 1101 12 01 03 01 07 01
Karininkai 2487 1367 1160 1153 901
Puskarininkiai * 2724 2347 2212 1506
Kareiviai 9405 388 3398 2513 1116
Karo gydytojai - 69 67 21 12
Gailestingosios
seserys - 152 - - -
Karo kapelionai - 11 13 9 7
Policijos karininkai - 192 534 947 39
Eiliniai policininkai500 2058 1636 626 1188
Civiliai 250 259 387 44 43
*vieni puskarininkiai buvo áraðyti á eiliniø, kiti á karininkø grupæ.
Lentelë sudaryta pagal: Internuotøjø stovyklø þinios//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 25.- L. 249,
253, 255, 271, 274.

Kaip matyti ið pateiktos lentelës, visø kategorijø internuotøjø, iðskyrus
policininkus, skaièius maþëjo, tolygiai proporcingai maþëjant internuotøjø skaièiui.
Ilgà laikà internuotøjø stovyklø vadovybei buvo sunku susigaudyti policininkø
laipsniø hierarchijoje. Pradëjus atidþiau tikrinti, dauguma policininkø,
matydami, kad karininkø gyvenimo sàlygos geresnës, ir neturëdami karininkø
laipsniø, nurodë esà karininkai. 1940 m. kovo mën. buvo nuspræsta dar kartà
patikrinti policininkø laipsnius. Buvo paþiûrëta labai principingai: kovo 10 d.
buvo 946 policijos karininkai, o kovo 20 d. jø liko tik 72 40 .
Dalis internuotøjø, jau atliekant pirminæ registracijà, pareiðkë esà
ne kariai, o civiliai, persirengæ kariø apranga, kad galëtø patekti á Lietuvà,
nes tik tokiu bûdu galëjæ pabëgti ið Lenkijos. Tokiø pareiðkimø skaièius
nuolat augo, todël prie Lietuvos kariuomenës ðtabo buvo sudaryta komisija,
kuri tikrino visus ðiuos pareiðkimus 41 . Deja, paaiðkëjo, kad dauguma
karininkø raðë netiesà.
Daugiausia internuotøjø, atbëgusiø á Lietuvà, buvo kilæ ið rytiniø
Lenkijos rajonø.
Internuotieji Lenkijos kariai pagal kilmæ
(1939 m. gruodþio 2 d.)
3 lentelë
Kilimo vieta Skaièius
Iš Vilniaus krašto 1001
Atvyko á Vilniaus kraðtà iki 1939 09
ir turi èia nekilnojamojo turto 350
Atvykæ á Vilniaus kraðtà iki 1939 09,
šeimos liko Vilniaus krašte, bet
nekilnojamojo turto neturi 1760
Kilæ ið Lenkijos dalies okupuotos Vokietijos 3696
Kilæ ið Lenkijos dalies okupuotos Sovietø
Sàjungos 2733
Iš viso: 9540
Lentelë sudaryta pagal: Internuotø lenkø kariø sudëties þinios//LVA.- F. 300.-
Ap. 1.- B. 25.- L. 1.
40 Internuotøjø statistikos þinios//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 25.- L. 269-270.
41 Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko pavaduotojo raðtas URM Politikos departamento
direktoriui//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B.8.- L. 170.
201

202
6. GYVENIMAS INTERNUOTØJØ
STOVYKLOSE
Gyvenimà stovyklose, kaip jau buvo minëta, reglamentavo “Internuotøjø
stovyklø vidaus tvarkos taisyklës”. Buvo nustatyta tokia internuotøjø
dienotvarkë:
07.00 këlimasis,
07.30 rytinis patikrinimas,
08.00 pusryèiai,
10.00-11.00 privalomas pasivaikðèiojimas neinantiems á darbà,
12.00 pietûs,
18.00 vakarienë,
20.30 patikrinimas,
21.30 miegas.
Nuo 1940 m. geguþës 1 d. dienotvarkë buvo pakeista:
07.00 këlimasis,
07.30 rytinis patikrinimas,
07.45-08.00 pusryèiai,
08.00-11.30 pasivaikðèiojimas kieme ar stadione,
12.00-13.00 pietûs,
13.00-18.30 pasivaikðèiojimas kieme,
18.30-19.30 vakarienë,
20.30 patikrinimas,
21.30 miegas.
Vienam internuotam karininkui iðlaikyti dienai Lietuvos Vyriausybë
skyrë 4,85 Lt, kareiviui - 4 Lt. Taigi internuotieji lenkø kariai buvo
prilyginti Lietuvos kariams. Jiems iðlaikyti kiekvienà mënesá Lietuvos valstybë
turëjo skirti daugiau kaip po pusantro milijono litø. Per visà internuotøjø
Lietuvoje buvimo laikà jokios pagalbos internuotiesiems išlaikyti
Lietuva negavo.
Visà internuotøjø lenkø kariø buvimo Lietuvoje laikotarpá jokiø
ligø epidemijø stovyklose nekilo ir në vienas internuotasis nemirë dël
ligos, kurià galëjo sukelti netinkamos gyvenimo sàlygos, higienos reikalavimø
nesilaikymas ar blogas maistas.
Visø stovyklose mirusiø internuotøjø dokumentai, praneðimai apie
mirties laikà, prieþastis bei palaidojimo vietà, asmeniniai daiktai buvo

perduodami Lietuvos Raudonajam Kryþiui, kuris juos persiøsdavo mirusiojo
giminëms 42 .
Internuotøjø stovyklose buvo stengiamasi sudaryti ne tik geras buitines
sàlygas, bet, kiek tai ámanoma, tenkinti ir dvasinius poreikius. Visose
stovyklose buvo ásteigtos bibliotekos, kurias tvarkë patys internuotieji,
kiekvienà dienà pristatomi Lietuvos laikraðèiai, o nuo 1940 m. sausio
internuotieji galëjo patys prenumeruoti visus Lietuvos laikraðèius ir þurnalus.
Stovyklose árengti radijo imtuvai. Iki 1940 m. sausio leista klausyti
visø laidø, taèiau pasirodë, kad iðgirstas þinias internuotieji ima naudoti
ávairiems gandams ir paskaloms skleisti, todël nuo sausio 4 d. leista klausyti
tik Lietuvos radijo laidø. Internuotiesiems leista laisvai atlikti religines
apeigas. Nuo 1939 m. spalio 5 d. internuotøjø giminës galëjo su jais
pasimatyti.
Visose internuotøjø stovyklose apsilankë Finansø ministerijos valdininkai
ir iðkeitë internuotøjø turëtus zlotus á litus. Taèiau ne visi internuotieji
tuo pasinaudojo, nes nemaþai internuotøjø, atsiliepdami á “Kurjer
Wilenski” redaktoriaus Stankievièiaus (Stankiewicz) raginimus, zlotus
laikë iki “greito didþiosios Lenkijos atkûrimo” 43 .
Internuotiesiems buvo leista raðyti ir gauti laiðkus, o nuo 1939 m.
spalio 20 d. - ir á uþsiená, taèiau jie buvo cenzûruojami. Kad lengviau
bûtø cenzûruoti, internuotiesiems buvo leista raðyti tik atvirlaiðkius iki 10
eiluèiø, nes ilgi laiðkai bûtø labai pasunkinæ cenzûruotojø darbà ir jie
gana ilgai nebûtø buvæ iðsiøsti 44 .
Susiraðinëjimas buvo labai intensyvus. Nuo 1939 m. lapkrièio 1 d.
iki 1939 m. gruodþio 31 d. buvo iðsiøsta á uþsiená 19 700 laiðkø, ið uþsienio
gauta 22 325 laiðkai. Lietuvoje gyvenantiems giminëms iðsiøsta 12 125
laiðkai, ið stovyklos á stovyklà – 1 998 45 .
Nuo 1940 m. balandþio 8 d. buvo uþdrausta susiraðinëti internuotiesiems,
esantiems skirtingose stovyklose. Prireikus susiraðinëti buvo ga-
42 Aplinkraðtis internuotøjø stovyklø komendantams//LVA.- F. 1413.- Ap. 1.- B. 2.- L. 81.
43 Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko 1940 m. geguþës 4 d. raðtas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B.
7.- L. 72.
44 Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m. lapkrièio 10 d. raðtas internuotøjø stovyklø komendantams//LVA.-
F. 300.- Ap. 1.- B. 5.- L. 141.
45 Interuotøjø lenkø susiraðinëjimo duomenys//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 14.- L. 10-11.
203

lima tik per stovyklø komendantus 46 . Tai buvo padaryta dël to, kad taip
internuotieji keisdavosi informacija, derino savo veiksmus ir pan.
Lietuviø kariø, saugojusiø internuotuosius, poþiûris á juos ið esmës
liko toks pats kaip ir internavimo metu. Labai taikliai tai galima pailiustruoti
I internuotøjø stovyklos Suvalkø Kalvarijoje komendanto mjr. P.Jakðto
raporto internuotøjø stovyklø virðininkui þodþiais:
“Ávairûs stovyklos pareigûnai, tiek civiliai tarnautojai, tiek kariai,
tuoj pradeda draugauti su lenkais, girtuokliauja, kortuoja, atneða degtinës,
iðneða laiðkus ir t.t. /.../ Neþinau, ar dël visur reiðkiamos lenkams uþuojautos,
ar dël nepaprasto lenkø sugebëjimo ðokinëti, daugelis mûsø þmoniø
pasidaro lenkø tarnais. Kiek galëdamas að savo valdiniams draudþiu ir
baudþiu, taèiau tai labai maþai tepadeda. Kai kas net drásta pasiteisinti,
kad bendrauti su internuotaisiais niekur nëra oficialiai draudþiama” 47 .
Tokia ar panaði padëtis buvo ir kitose internuotøjø stovyklose. 1940
m. sausio mën. internuotøjø stovyklø virðininko padëjëjas priekaiðtavo
VI internuotøjø stovyklos Ukmergëje komendantui, kodël ðis iðleidþia
internuotuosius á miestà netgi be jokios apsaugos pirkti ávairiø prekiø, á
kavines iðgerti kavos ar á valgyklà bei restoranus 48 .
Taèiau ir po ðiø priekaiðtø padëtis nepasikeitë. Maþa to, keleto
internuotøjø þmonos iðsinuomojo namà Ukmergëje, kur internuotieji lankydavosi
visai laisvai, be jokiø palydovø 49 .
204
7. ANTILIETUVIÐKA INTERNUOTØJØ
LENKØ VEIKLA
Deja, internuoti lenkø kariai (daugiausia karininkai), nevertindami
Lietuvos simpatijø jiems, greitai iðplëtojo gana plaèià antilietuviðkà veiklà.
Tai, matyt, galima paaiðkinti tuo, kad savo vaisius davë 19 metø trukusi
antilietuviðka propaganda. Pereidami per Lietuvos sienà daugelis lenkø
46 Internuotøjø stovyklø virðininko 1940 m. balandþio 8 d. ásakymas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B.
3.- L. 27.
47 Mjr. Jakðto 1940 m. sausio 15 d. raðtas Internuotøjø stovyklø ðtabo viršininkui//LVA.- F.
300.- Ap. 1.- B. 7.- L. 249.
48 Internuotøjø stovyklø virðininko padëjëjo 1940 m. sausio 8 d. raðtas VI-osios internuotøjø
stovyklos komendantui//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 7.- L. 272.
49 Policijos Ukmergës nuovados virðininko 1940 m. kovo 6 d. praneðimas Ukmergës apskrities
policijos vadui//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 7.- L. 97.

karininkø nuoðirdþiai manë ir aiðkino kareiviams, kad Lietuvoje juos á savo
globà paims Prancûzijos pasiuntinybë ir tuojau iðsiøs á Prancûzijà. Taèiau
kai paaiðkëjo, kad tai neámanoma, daugelis karininkø, ypaè jaunesniøjø,
ëmë tuo kaltinti Lietuvos vyriausybæ, o ne tarptautines konvencijas.
Karininkams, ypaè jaunesniesiems, buvo nepriimtina tai, kad Lenkijoje
uþëmæ iðskirtines pozicijas, Lietuvoje buvo traktuojami kur kas þemiau ir
Lietuvos internuotøjø stovyklø administracija didelio skirtumo tarp karininkø
ir eiliniø nedarë, o elgësi taip, kaip buvo áprasta Lietuvos kariuomenëje.
Karininkai, ypaè jaunesnieji, vis dar tikëjo greita Anglijos ir Prancûzijos
pergale ir “didþiosios Lenkijos” atkûrimu su visomis iki karo jai
priklausiusiomis þemëmis. Vilniaus ir Vilniaus kraðto sugràþinimas Lietuvai
jiems buvo nepriimtinas. Todël buvo skleidþiami gandai, kad Lenkija
bus greitai atkurta ir Lietuva taps sudedamàja tos “didþiosios Lenkijos”
dalimi. Taèiau Vilniø gràþinus Lietuvai, kai kurie vyresnieji karininkai
stovyklø vadovybei pareiðkë sveikinimus ir savo pasitenkinimà tuo. Tai
daugiausia buvo karininkai, kilæ ið Vilniaus ir Vilniaus kraðto. Jie tikëjosi,
kad prijungus Vilniø prie Lietuvos, ið stovyklø bus paleisti ir sugráð á
namus 50 . Vëliau jø viltys pasiteisino.
Internuotieji, nepaisydami draudimo, rinkosi savo stovyklø “virðininkus”,
kurie stengësi uþmegzti ryðius su vietos lenkais, kad ðie pasirûpintø
jø ðelpimu, paimtø pas save, padëtø pabëgti ir pan. Tokiais “virðininkais”
buvo iðrinkti: Rokiðkio stovykloje – plk. A.Kmeta, Palangos -
plk. Pavlikas (Pawlik) 51 , Kulautuvos - brig. gen. Pðezdieckis. Tarp jo ir
stovyklos administracijos nuo pat pirmø dienø prasidëjo konfliktai, nes
stovyklos komendantas Pðezdieckio “ágaliojimø” nepripaþino. Taèiau Pðezdieckio
organizuojami iðpuoliai prieð stovyklos komendantà patyrë visiðkà
fiasko, sukeldami jaunesniøjø karininkø paðaipas ir anekdotus. Gelbëdamas
savo autoritetà, generolas pasipraðë já perkelti á Suvalkø Kalvarijos
stovyklà. 1939 m. lapkrièio 11 d. jo praðymas buvo patenkintas. Naujas
stovyklos “virðininkas” plk. Ðmitas (Schmidt), anksèiau aktyviai rëmæs
generolo veiksmus, vengdamas daryti tas paèias klaidas á konfliktus su
stovyklos administracija nëjo 52 .
50 III-osios internuotøjø stovyklos virðininko 1939 m. spalio 17 d. raðtas Internuotøjø stovyklø
virðininkui//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.- L. 262.
51 Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko 1939 m. spalio 3 d. raðtas Internuotøjø stovyklø
komendantams//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.- L. 337.
52 IV-osios internuotøjø stovyklos komendanto raportas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.- L. 114-115.
205

Suvalkø Kalvarijoje gen. Pðezdieckiui sekësi kur kas geriau. Jis ten
faktiðkai tapo neoficialiu stovyklos “virðininku”, kurio nuomonæ gerbë
visi stovykloje esantys internuotieji.
Siekdamas iðlaikyti internuotuosius savo valdþioje, jis nepaklusniesiems
nuolat grasino karo lauko teismu. Jo átaka ypaè buvo jauèiama
internuotiesiems iðvykstant á SSRS ir Vokietijà. Jeigu jis nebûtø uþdraudæs
iðvykti, bûtø iðvykæ arti 300 internuotøjø, o jo draudimui nepakluso
tik 59.
Á Vokietijà jis leido vykti karininkams, vyresniems kaip 45 metø. O
ið ketinusiø iðvykti vos ne 500 karininkø, oficialiai norà pareiðkë tik 154.
Paleidþiamus ið stovyklos generolas instruktuodavo, kaip jie turi
elgtis ir kà veikti ateityje 53 .
Apskritai Suvalkø Kalvarijos stovykloje laikomø lenkø karininkø
elgesys lietuviams buvo sunkiai suprantamas. Pavyzdþiui, 1940 m. vasario
29 d. URM tarnautojas Povilas Gauèys, komandiruotas á Suvalkø Kalvarijos
stovyklà, raðë: “Arèiau pasiþiûrëjus á internuotø karininkø gyvenimà
S.Kalvarijoj, atrodo, lyg jie bûtø beproèiai ar vaikai. Nieko nedirbdami,
jie laikà praleidþia ginèydamiesi, kà karui pasibaigus reikës daryti su Lietuva.
Vieni jø siûlo tiesiog Lietuvà prijungti prie Lenkijos, kiti - labiau
liberalesni, mano, kad Lietuvai reikëtø duoti autonomijà, paliekant jà
Lenkijos ribose.
Tuo nepasitenkindami, jie jau suspëjo ið savo tarpo paskirti bûsimai
provincijai pareigûnus: apskrièiø komendantus, teisëjus, inþinierius
etc. Ir dabar peðasi dël vietø, girdi, anas kapitonas paskirtas Marijampolës
komendantu, o að pulkininkas - Kalvarijos” 54 .
Buvo stengiamasi, ir gana sëkmingai, uþmegzti ryðius su antilietuviðkomis
organizacijomis, veikianèiomis Vilniaus kraðte. Á stovyklas, ypaè
Rokiðkio, kur buvo laikomi karininkai, buvo pradëti gabenti ginklai, raðomi
ávairûs niekuo nepagrásti skundai ávairioms tarptautinëms organizacijoms.
Reikia paþymëti, kad á tuos jø skundus maþai kas kreipë dëmesio,
taèiau Lenkijos vyriausybë emigracijoje ðiais skundais operavo propagandos
tikslais, todël prieð tokius skundëjus teko imtis grieþtø priemoniø.
Uþ panaðius skundus ir Lietuvos valstybës áþeidimà internuotieji plk.
53 I-osios internuotøjø stovyklos komendanto 1940 m.vasario 25 d. raportas//LVA.- F. 300.- Ap.
1.- B. 7.- L. 177.
54 P.Gauèo 1940 02 29 pro memoria//LVA.- F. 383.- Ap. 7.- B. 2291.- L. 32.
206

B.Adamovièius (B.Adamowicz) ir karo kapelionas M.Aronovièius (M.Aronowicz)
buvo atiduoti á teismà, kiti grieþtai áspëti 55 .
Aktyviausiai antilietuviðkà veiklà plëtojo iki 1939 metø rugsëjo Vilniuje
prieð Lietuvà veikæ þvalgybos karininkai, kuriø buvo internuota per
40, Vilniaus kraðto policininkai, taip pat kai kurie aukðtieji karininkai.
Tai papulkininkis K.Piaseckis (K.Piasecki), mjr. M.Bucharas (M.Buchard),
kpt. K.Levandovksis (K.Lewandowski), kpt. A.Jakubovièius (A.Jakubowicz),
kpt.S.Laurentovskis (S.Laurentowski), kpt. J.Pieliarskis (J.Pieliarski),
kpt. E.Sobkovièius (E.Sobkowicz), kpt. L.Rodomskis (L.Rodomski), kpt.
V.Veihertas (W.Weyhert), Vilniaus slaptos policijos virðininkas kpt. Jasinskis
(Jasinski), poruèikas M. Sventoþeckis (M.Swætorzecki) ir kt. Be
to, reikia paþymëti, kad á Lietuvà atbëgo beveik visi Vilniaus slaptosios
policijos bei þvalgybos pareigûnai, beveik visa vieðoji policija su komisaru
Valèeku.
Iš viso iki 1939 m. rugsëjo 1 d. aktyviai veikusiø prieð Lietuvà ir
þiauriu elgesiu su Vilniaus kraðto lietuviais pagarsëjusiø pareigûnø buvo
internuota per 60 56 . Jie buvo laikomi 7-ojoje internuotøjø stovykloje.
Kai kuriems internuotiesiems pavyko uþmegzti ryðius su anglø ir
prancûzø þvalgybomis. Buvo uþfiksuota, kad 1939 m. gruodþio mën. á
Rokiðkio internuotøjø stovyklà buvo atvykæs kaþkoks Anglijos pasiuntinybës
valdininkas. Buvo spëjama, jog jis aukðtesniems lenkø karininkams
atgabeno suklastotus dokumentus, kad tie tokiu bûdu galëtø iðvykti á
uþsiená 57 .
Anglø ir prancûzø þvalgybininkø veikla buvo uþfiksuota ir kitur.
Dël to Lietuvos valdþia labai rimtai buvo perspëta Vokietijos Gestapo
Rytprûsiø pareigûnø 58 . Jie Lietuvos pareigûnams praneðë, kad kai kurie
lenkø karininkai glaudþiai bendradarbiauja su Prancûzijos pasiuntinybës
Kaune darbuotoju ltn. Pichtonu.
55 Internuotøjø stovyklø ðtabo 1940 m geguþës 4 d. raðtas karo prokurorui//LVA.- F. 300.- Ap.
1.- B. 7.- L. 57.
56 Kariuomenës ðtabo II skyriaus raðtai Internuotøjø stovyklø ðtabo viršininkui//LVA.- F. 300.-
Ap. 1.- B. 5.- L. 29, 61-65.
57 Valstybës saugumo ir kriminalinës policijos Panevëþio apygardos biuletenis Nr. 3.
58 Valstybës saugumo departamento biuletenis. Nr. 328.- K., 1939, gruodþio 30. //LVA.- F.
300.- Ap. 1.- B. 7.- L.277-278.
207

Gestapo pateikta informacija pasitvirtino. Gruodþio 19 d. buvo sulaikytas
lenkø karininkas A.Janickis ir jo bendrininkas J.Auðra. Gruodþio
22 d. Vilniuje buvo sulaikyti du asmenys, verbavæ þmones ðnipinëti. Tai
pabëgæ ið internuotøjø stovyklø M.Okulièius-Kazarinas ir K.Telðevskis 59 .
Gana plaèiai antilietuviðkà propagandà varë internuotieji karo kapelionai,
kuriø buvo per 20. Jiems buvo leista laisvai lankyti visus internuotuosius.
Tuo pasinaudodami, jie tapo internuotøjø ryðininkais, perduodavo
ávairias þinias ir pan. Tuo ypaè pasiþymëjo kunigas Kalakovskis
(Kalakowski). Kai kurie kapelionai atsisakydavo atlikti pastoraciná darbà
ir reikalaudavo, kad uþ tai jiems bûtø mokama. Kapelionai V.Godlevskis
(W.Godlewski) ir Varakomskis (Warakomski) net du kartus pabëgo ið internuotøjø
stovyklos. Trys Kulautuvoje laikomi kapelionai buvo demaskuoti
kaip pagrindiniai internuotøjø pabëgimø organizatoriai. Gana plaèià
antilietuviðkà propagandà karo kapelionai varë pamaldø metu. Dar 1939
m. lapkrièio pradþioje Kauno archivyskupas internuotuosius aptarnaujantiems
kunigams ir karo kapelionams uþdraudë sakyti patriotinius pamokslus,
giedoti patriotines lenkø giesmes bei dainas, taèiau ðis draudimas
buvo visaip paþeidþiamas, todël nuo 1940 m. vasario internuotøjø
stovyklø virðininkas ásakë kontroliuoti sakomø karo kapelionø pamokslø
turiná 60 .
Dël aukðèiau iðdëstytø prieþasèiø buvo planuojama lenkø karo kapelionus,
kai internuotøjø skaièius sumaþës, ið Lietuvos iðsiøsti 61 , tuo
labiau kad tarp internuotøjø kapelionø buvo ir Vilniaus águlos karo kapelionas
Liorencas (Liorenc), vienas ið aktyviausiø 1938 m. kovo antilietuviðkos
isterijos kurstytojø.
Tuo tarpu beveik visi eiliniai lenkø kariai buvo lojalûs Lietuvai. Jø
nuomone, lietuviai buvo daug teisingesni ir rûpestingesni nei jø paèiø
karininkai 62 . Dël Lenkijos pralaimëjimo jie kaltino sàjungininkus, kurie
juos apgavo, bei savo karininkus, kurie nesugebëjo sutvarkyti mobilizuotos
kariuomenës ir jai vadovauti.
59 Ten pat.
60 Internuotøjø stovyklø virðininko 1940 m. vasario 3 d. ásakymas //LVA.- F. 300.-Ap. 1.- B. 3.-
L. 41.
61 Internuotøjø stovyklø ðtabo raðtas Vyriausiajam Lietuvos karo kapelionui//LVA.- F. 300.- Ap.
1.- B. 5.- L. 46.
62 IV internuotøjø stovyklos komendanto 1940 m. vasario 1 d. raportas Internuotøjø stovyklø
ðtabo virðininkui//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 7.- L. 191.
208

8. INTERNUOTØJØ TARPUSAVIO SANTYKIØ
PROBLEMOS
Ið pradþiø visi internuotieji buvo laikomi kartu, taèiau bijant nesutarimø
tarp internuotøjø lenkø ir vokieèiø tautybës Lenkijos kariø 1939 m.
spalio pradþioje kraðto apsaugos ministro ásakymu vokieèiø tautybës Lenkijos
kariai buvo atskirti 63 . Tada internuotøjø stovyklose beveik ið karto
prasidëjo nesutarimai tarp internuotøjø lenkø ir ukrainieèiø. Ukrainieèiai
ir Lenkijoje visà laikà buvo engiami. Tas pats pasikartojo ir stovyklose. Be
to, ukrainieèiai buvo rytø apeigø katalikai ir lenkai jiems ëmë trukdyti atlikti
religines apeigas, todël ir ukrainieèius nuo lenkø teko atskirti.
Nesutarimai taip pat prasidëjo tarp eiliniø ir karininkø. 1939 m.
spalio 25 d. Rokiðkio internuotøjø stovykloje ávyko riauðës.Tà dienà á Rokiðkio
dvaro rûmus, kur gyveno karininkai, buvo atkelta kareiviø ir kariûnø.
Paruoðtos darþinëje patalpos jø netenkino, todël jie liko nakvoti lauke.
Tarp kariûnø ir kareiviø prasidëjo konfliktas. Kariûnai á kareivius pradëjo
mëtyti akmenis. Po kiek laiko akmenis pradëjo mëtyti ir dvaro rûmuose
buvæ karininkai - norëjo iðprovokuoti kareivius, esà tai daro lietuviø
sargyba. Po to karininkai ëmë ðaudyti á lietuviø sargybinius. Karininkai ið
Lietuvos sargybiniø bandë pagrobti kulkosvaidá, todël sargybiniams teko
atidengti ugná. Vienas karininkas buvo perðautas ir po kiek laiko mirë.
Ðiuose neramumuose dalyvavo apie 1100 internuotøjø lenkø.
Maiðtà numalðinus, lenkø karininkai ëmë grasinti, kad kità kartà
jie geriau pasiruoð ir nuginkluos lietuviø sargybà. Bijant naujo sukilimo,
stovyklos apsauga buvo sustiprinta pasitelkus ðaulius 64 .
Nesutarimai vyko ir kitose stovyklose, todël eiliniai nuo karininkø
buvo atskirti - karininkai apgyvendinti Suvalkø Kalvarijos stovykloje.
1940 m. sausá eilinius policininkus teko atskirti nuo karininkø,
nes padëtis tapo tokia, kad karininkai net pradëjo bijoti eiti pietauti á
virtuvæ 65 .
63 Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko 1939 m. spalio 7 d. aplinkraðtis//LVA.- F. 300.- Ap. 1.-
B. 6.- L. 104.
64 Rokiðkio apskrities komendanto 1939 spalio 26 d. raportas I pëstininkø divizijos vadui//
LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.- L 152.
65 IV-osios internuotøjø stovyklos komendanto 1940 m. sausio 14 d. raportas//LVA.- 300.- Ap.
1.- B. 7.- L. 257.
209

Matyt, viena ið tokiø nenormaliø karininkø ir eiliniø santykiø prieþasèiø
buvo lenkø karininkø bjaurëjimasis darbu, noras, kad viskà jiems
padarytø ordonansai - kareiviai. Pastarieji uþ tai ir nekentë karininkø ir,
susidarius naujoms sàlygoms, stengësi atkerðyti uþ patirtà paþeminimà.
Vienose stovyklose karininkai, bijodami agresyviai nusiteikusiø kareiviø,
patys praðësi kaip galima greièiau juos iðveþti á atskirà, tik karininkams
skirtà stovyklà, o Rokiðkio stovykloje buvæ karininkai, naudojæsi
didele grafo J.Pðezdzieckio globa, suþinojæ, kad bus perkelti á Suvalkø
Kalvarijà, beveik visi “susirgo”, kad nereikëtø iðvykti 66 .
Be to, reikia paþymëti, kad buvo jauèiamas gana didelis antagonizmas
tarp patriotiðkai nusiteikusiø jaunesniøjø karininkø ir vyresniøjø
karininkø, kurie buvo atvirai kaltinami ir niekinami uþ Lenkijos pralaimëjimà
67 .
Visus 1939 m. internuotieji lenkai, ypaè karininkai, palyginti daþnai
girtuokliavo. Nors alkoholinius gërimus internuotiesiems pardavinëti
buvo draudþiama, taèiau, kol internuotieji turëjo pinigø, vietos gyventojai
jiems sugebëdavo pristatyti svaigalø. Girtuokliavimas, triukðmas, peðtynës
labai sumaþëjo atðventus Naujuosius, 1940, metus, nes pasibaigus
turimiems pinigams, pasibaigë ir svaigalai.
Iðkeldinimu á vienà stovyklà jaunesnieji karininkai buvo nepatenkinti,
nes toks perkëlimas nutraukë jø uþmegztus slaptus ryðius, pasunkino
ryðius su slaptosiomis Vilniaus kraðte veikianèiomis organizacijomis.
Be to, kadangi jø santykiai su eiliniais buvo geresni nei vyresniøjø
karininkø, buvo nepatenkinti, kad praras jiems savo átakà 68 .
Tuo tarpu eiliniai lenkø kariai tuo, kad ið stovyklø buvo iðkeldinti
karininkai, buvo patenkinti. Jø nuomone, kai stovyklose neliko lenkø
karininkø, jø gyvenimas pagerëjo, nes jiems vadovavæ lietuviai karininkai
ir puskarininkiai buvo teisingesni ir rûpestingesni negu buvæ jø virðininkai
69 .
66 Valstybës saugumo ir kriminalinës policijos Panevëþio apygardos biuletenis. Nr. 3.
67 Internuotøjø stovyklø ðtabo 1939 m. lapkrièio 30 d. raðtas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.- L. 314.
68 Internuotøjø stovyklø komendanto 1940 m. vasario 1 d. raportas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B.
7.- L. 191.
69 IV-osios internuotøjø stovyklos viršininko 1940 m. vasario 1 d. raštas Internuotøjø stovyklø
virðininkui//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 7.- L. 191.
210

9. TARPTAUTINIØ ORGANIZACIJØ
DËMESYS INTERNUOTIESIEMS
Internuotøjø laikymo sàlygas nuolat kontroliavo Anglijos pasiuntinybës
Kaune darbuotojai. Be to, buvo atvykæ keleto tarptautiniø organizacijø
atstovø. 1939 m. spalio mën. net du kartus á Lietuvà buvo atvykæs
Raudonojo Kryþiaus draugijos tarptautinës sàjungos generalinis sekretorius
M.Davis. Jis, apþiûrëjæs visas internuotøjø stovyklas, liko patenkintas
rastàja tvarka. Oficialiems Lietuvos valdþios atstovams jis pareiðkë,
kad toks lietuviø savo buvusiø prieðø traktavimas daro uþsieniui kur
kas didesná áspûdá, negu lietuviai mano, ir tai nebus pamirðta 70 .
1940 m. vasario 1 d. Kauno V ir VI forto, taip pat Ukmergës internuotøjø
stovyklose lankësi Tarptautinio Raudonojo Kryþiaus atstovas Favrë
71 . 1940 m. sausio-kovo mën. buvo atvykæ Krikðèioniðkosios jaunimo
draugijos “Young Men’s Christian Association” atstovai Finas Hovas
(Finn Hov), Treisis Strongas (Tracy Strong) ir Lapinðas (Lapinð). Jø tikslas
buvo iðtirti kultûrinæ internuotøjø padëtá, susitarti dël galimybës teikti
jiems dvasinæ ir kultûrinæ pagalbà. Ðios organizacijos atstovams buvo
suteikta visiðka veiklos laisvë 72 .
10. INTERNUOTØJØ SKAIÈIAUS
MAÞËJIMAS
Pasirodþius Lietuvoje internuotiems lenkø kariams, praðydamas apsvarstyti
jø padëtá Lenkijos karinis ataðë plk. Mitkievièius (Mitkiewicz)
kreipësi á Prancûzijos kariná atstovà Kaune. Prancûzai pasiûlë internuotuosius
maþomis grupëmis siøsti á Prancûzijà. Taèiau tai buvo sunkus kelias,
kuris turëjo eiti per Latvijà, Estijà arba Suomijà, Ðvedijà, Norvegijà.
Todël apie masiná iðvykimà negalëjo bûti në kalbos. Be to, vieno kario
kelionës kaina buvo apie 50 JAV doleriø. Tokiomis sàlygomis galëjo iðvykti
apie 200 kariø.
70 M.Davis lankë internuotøjø stovyklas//Vakarinis Lietuvos aidas.- 1939, spalio 23.
71 LVA.- F. 383.- Ap. 7.- B. 2182.- L. 290.
72 Ten pat.- L. 218, 230.
211

Nuo 1939 m. rugsëjo 10 d. iki spalio 15 d. uþsienio pasus bei Prancûzijos
ir Anglijos vizas gavo apie 400 lenkø kariø, taèiau iðvaþiavo tik apie
150 þmoniø. Ypaè nenoriai vizas duodavo Ðvedija. Ji vizø skaièiø apribojo
iki 12 per parà, o tranzitines vizas Lenkijos kariams iðduodavo tik tada, jei
jie turëjo visø kitø ðaliø vizas bei kelionei reikalingus dokumentus 73 .
Dalis internuotøjø, ypaè prijungus prie Lietuvos Vilniø ir Vilniaus
kraðtà, tikëjosi, kad jie bus paleisti ið karto. Tie internuotieji, kurie turëjo
Lietuvoje giminiø bei paþástamø, taip pat tikëjosi, kad bus greitai paleisti.
Taèiau ið karto Lietuvos Vyriausybë to daryti negalëjo, nes karas
tebevyko, o pagal Hagos konvencijà internuotieji galëjo bûti paleisti tik
jam pasibaigus. Apie tai 1939 m. spalio 3 d. stovyklø virðininkams buvo
ásakyta praneðti internuotiesiems 74 .
Kai kuriuos internuotuosius iðleisti gyventi pas Lietuvos pilieèius
atsisakyta dar ir todël, kad buvo iðsiaiðkinta, jog Lietuvos dvarininkai bei
ûkininkai lenkai agituojami ir netgi verèiami, grasinant ávairiomis bausmëmis,
paimti ið stovyklø internuotuosius lenkø karininkus. Pasipylë praðymai,
taèiau nebuvo praðoma iðleisti në vieno kareivio, o vien tik karininkai.
Buvo nutarta laikinai neiðleisti nieko 75 .
Išimtys buvo daromos tiktai neabejotiniems lietuviams. Juos paleidþiant
tarpininkavo giminës bei Uþsienio lietuviams remti draugija, kurios
narys spalio pradþioje apsilankë visose stovyklose ir atrinko ið internuotøjø
tarpo lietuvius. Jie stovyklose slapta buvo perrengti civiliais drabuþiais ir
paleisti, kitiems internuotiesiems paskelbus, kad perkelti á kitas stovyklas 76 .
Atsiþvelgiant á praðytojo asmenybæ, vienas kitas praðymas buvo patenkintas.
Pvz., prof. Z.Þemaièio praðymu buvo paleistas mjr. S.Svichovskis,
dr. J.Ðliûpo - V.Gilevièius ir Janinos Pilsudskos praðymu - J.Geèevskis ir kt 77 .
Taèiau norëdama sumaþinti internuotøjø skaièiø, Lietuvos Vyriausybë
dar 1939 m. spalio mën. priëmë sprendimà:
73 Raðtikis S. Ávykiai ir þmonës.- T. 3.- P. 490.
74 Internuotøjø stovyklø ðtabo 1939 m. spalio 3 d. aplinkraðtis//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.- L.
337.
75 Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m. spalio 5 d. raportas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.-
L. 311.
76 Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko 1939 m. spalio 6 d. aplinkraðtis//LVA.- F. 300.- Ap.
1.- B. 5.- L. 329.
77 LVA.- f. 300.- Ap. 1.- B. 9.- L. 20, 47, 48, 101.
212

1. Paleisti ið stovyklø internuotuosius, kilusius ið Vilniaus kraðto.
2. Gràþinti á SSRS internuotuosius, kilusius ið SSRS okupuotø
Lenkijos srièiø.
3. Gràþinti á Vokietijà internuotuosius, kilusius ið Vokietijos okupuotø
Lenkijos srièiø.
Apie ðá sprendimà Lietuvos Vyriausybë praneðë Lietuvos pasiuntiniams
Berlyne, Maskvoje, Paryþiuje ir Londone, ápareigodama su ðiuo
sprendimu supaþindinti tø ðaliø vyriausybes ir suþinoti jø nuomonæ.
Á Lietuvos pasiuntinio Berlyne paklausimà Reicho vyriausybë atsakë:
1. Ji nieko neturinti prieð, jog bûtø paleisti internuotieji, kilæ ið
Vilniaus krašto.
2. Ji neprieðtarauja perdavimui SSRS tø internuotøjø, kurie yra
kilæ ið SSRS atitekusiø srièiø.
3. Ji sutinka priimti vokieèiø kilmës internuotuosius karius, o dël
kitø internuotøjø, kilusiø ið Vokietijos valdomø srièiø, pareiðkë, kad tuo
tarpu negalinti jø priimti, bijodama sudaryti precedentà, kuriuo galëtø
pasinaudoti kitos valstybës, pvz., Vengrija ir Rumunija.
SSRS vyriausybë atsakë sutinkanti priimti internuotuosius, kilusius
ið Vakarø Gudijos bei Vakarø Ukrainos, taèiau tik tuos, kurie pareikð
toká norà. Ji taip pat neprieðtaravo dël internuotøjø, kilusiø ið Vilniaus
kraðto, paleidimo.
Prancûzijos vyriausybë atsakë sutinkanti su internuotøjø, kilusiø ið
Vilniaus kraðto, paleidimu, bei internuotøjø, kilusiø ið Vakarø Gudijos
bei Vakarø Ukrainos, perdavimu SSRS, taèiau nurodë, jog galëtø bûti
perduoti tik tie, kurie panorëtø iðvykti laisva valia. Dël internuotøjø
perdavimo Vokietijai, Prancûzijos uþsienio reikalø ministerija irgi neprieðtaravo,
bet këlë tà paèià laisvo noro sàlygà.
Britø uþsienio reikalø ministerijos atsakymas nuo Prancûzijos uþsienio
reikalø ministerijos atsakymo skyrësi tik tuo, kad ji abejojo galimybe
perduoti internuotuosius Vokietijai, nes esà nëra garantijos, kad Vokietija
nepanaudos jø kuriems nors darbams prieð sàjungininkus, pvz.,
apkasams kasti ar panaðiai 78 .
Taèiau buvo iðkilusi ir kita, prieðinga problema. Hagos konvencija
nedraudë ið stovyklø paleisti dimisijos karius. Tokiø buvo ne taip jau ma-
78 J.Montvilos, URM referento, 1940 m. kovo 29 d. Pro memoria internuotøjø ir atbëgëliø
reikalu//LVA.- F. 383.- Ap. 7.- B. 2280.- L. 56.
213

þai. Ðia teise ið dalies pasinaudojo ið Vilniaus kraðto kilæ kariai, tuo tarpu ið
kitø Lenkijos rajonø kilæ senyvo amþiaus karininkai atsisakydavo raðyti pareiðkimus,
kad jie kaip dimisijos kariai bûtø paleisti ið stovyklø, nes paleisti
ið stovyklø neturëjo kur kreiptis, todël geriau sutikdavo likti jose 79 .
214
10.1. Internuotøjø iðvykimas á SSRS
Toliau vykstant deryboms su SSRS, 1939 m. lapkrièio 11 d. buvo
sutarta, kad SSRS atsiøs á Lietuvà komisijà, kuri priims norinèius gráþti á
savo gimtàsias vietas internuotuosius. 1939 m. lapkrièio 17 d. á Lietuvà
atvyko sutarta komisija, vadovaujama G.Petrovo. Á jà dar áëjo S.Glebovas
ir B.Kutjinas bei komisijos ágaliotiniai V.Smirnovas ir D.Smolskis 80 .
Prieð atvykstant komisijai, internuotøjø stovyklø administracija
suraðë visus norinèius gráþti. Uþsiregistravo 1729 internuotieji.
4 lentelë
Internuotøjø stovyklose laikomø kariø ir civiliø,
kilusiø ir panorusiø gráþti á SSRS priklausomà Lenkijos dalá,
S À R A Ð A S
Kariø lietuviai gudai rusai þydai lenkai kt.tautybiø ið viso
laipsniai
karininkai - - - 1 84 - 85
puskarininkiai
2 12 - 1 399 2 417
kareiviai 9 16 2 22 924 7 1080
policininkai
- 4 - 1 69 2 76
civiliai - 3 - - 62 - 71
iš viso 11 136 2 25 1544 11 1729
Lentelë sudaryta pagal: LVA.- F. 383.- Ap. 7.- B. 2183.- L. 129.
79 I internuotøjø stovyklos komendanto 1939 m. gruodþio 31 d. raðtas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.-
B. 7.- L. 282
80 SSRS pasiuntinybës 1939 m. lapkrièio 17 d. raðtas//LVA.- F. 383.- Ap. 7.- B. 2183.- L. 124.

Taèiau dar neatvykus SSRS komisijai, atsisakë iðvykti 62 lenkø tautybës
internuotieji.
SSRS komisijà lydëjo Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininkas plk.
ltn. A.Ðurkus. Komisija internuotuosius priëmë:
Birðtone - lapkrièio 18-21 d.,
Ukmergëje - lapkrièio 22-26 d.,
Palangoje - lapkrièio 27-gruodþio 1 d.,
Rokiðkyje - gruodþio 5-7 d.,
Kulautuvoje - gruodþio 8 d.,
Suvalkø Kalvarijoje - gruodþio 9 d.
SSRS komisija priiminëjo internuotuosius ir iðduodavo leidimus
gráþti á savo ðeimas arba á ankstesnes gyvenamàsias vietas visiems be iðimties,
niekam jokiø apribojimø ar suvarþymø nedarydama 81 . Buvo skelbiama,
kad perëjæ sienà internuotieji nebus talpinami á jokias stovyklas, bet
ið karto galës vykti á pasirinktas gyventi vietoves. Tiesa, norintys gráþti
apie save turëjo suteikti iðsamias þinias 82 .
SSRS komisija priëmë 1706 internuotuosius. Lapkrièio-gruodþio
mënesiais á SSRS, kaip uþfiksuota gruodþio 27 d. protokole, iðvyko 1687
internuotieji asmenys 83 .
1940 m. sausio 2 d. á SSRS dar papildomai iðvyko 31 þmogus.
Turëjo iðvykti 32, bet iðvykimo dienà internuotasis Velièko susirgo ir liko
Lietuvoje 84 .
Taigi savo noru á SSRS iðvyko 1718 internuotøjø.
10.2.Internuotøjø iðvykimas á Vokietijà
Kiek ilgiau uþtruko derybos su Vokietijos vyriausybe, kuri ið pradþiø
buvo sutikusi priimti tik vokieèiø kilmës internuotuosius. Vëliau sutiko
priimti asmenis, tinkanèius þemës ûkio darbams, ir tik po dideliø Lietuvos
diplomatø pastangø pagaliau sutiko priimti karius, kurie buvo paprasti
darbininkai, technikai, pramonininkai, perskirtø ðeimø narius.
81 Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m. gruodþio 2 d. raðtas Eltos direktoriui//LVA.- F.
300.- Ap. 1.- B. 8.- L. 477.
82 Tiems, tiems kurie nori gráþti á SSRS//Lietuvos þinios.- 1938, gruodþio 5.
83 Protokolas apie buvusiø lenkø kariø, internuotø Lietuvoje, gràþinimà á Socialistinæ Tarybø
Respublikø Sàjungà//LVA.- F. 383.- Ap. 7.- B. 2183.- L. 1.
84 Papildomas protokolas//LVA.- F. 383.- Ap. 1.- B. 2183.- L. 2.
215

Vokieèiø komisijos poþiûris á karininkus buvo neigiamas. Norinèiø
gráþti karininkø per visas stovyklas buvo uþsiregistravæ apie 200, taèiau
komisija tepriëmë 12, nes jie buvo vokieèiø tautybës.
O vokieèiø komisija norëjo priimti visus lenkø internuotuosius ne
inteligentus ir reikalavo, jog Lietuvos internuotøjø stovyklø administracija
juos “paspaustø, kad jie panorëtø vykti á Vokietijà” 85 .
Kovo 8-10 d. komisija internuotuosius priëmë Rokiðkyje, 11-12 d.
- Suvalkø Kalvarijoje, 13-14 d. - Ukmergëje. Atvykæ á Ukmergës internuotøjø
stovyklà komisijos nariai pareiðkë, kad panoræ vykti á Vokietijà
internuotieji ið stovyklos Stablacke bus siunèiami namo á Generalinæ gubernijà.
Ði þinia labai teigiamai paveikë internuotuosius, todël èia komisija
priëmë net 788 internuotuosius 86 .
Policininkus Vokietijos komisija priëmë tik tuos, kurie sutiko dirbti
policininkais Generalinëje gubernijoje. Tokiø atsirado 95 87 .
Komisija darbà baigë 1940 m. kovo 16 d., taèiau dar baigusi priiminëti
civilius atbëgëlius, papildomai priëmë ir internuotuosius.Ið viso komisija
leido gráþti á Generalinæ gubernijà 1613 internuotøjø.
Vokietija buvo nepatenkinta, kad internuotieji lenkø kariai nenorëjo
gráþti á Vokietijos valdomas þemes. 1940 m. kovo 20 d. Lietuvos
pasiuntinys Berlyne K.Ðkirpa buvo iðkviestas pas Vokietijos URM slaptàjá
patarëjà Sehtæ (Sehthe), kuris pareiðkë nepasitenkinimà “skystais” priimtøjø
á Reichà rezultatais. Anot jo, dar yra 4700 lenkø kariø, kilusiø ið
Generalinës gubernijos teritorijos, ir Lietuvos valdþia privalo juos priversti
“panorëti” iðvykti 88 .
Reikia paþymëti, jog pradëjus internuotøjø, norinèiø gráþti á savo
namus, esanèius naujose Vokietijos ir Sovietø Sàjungos teritorijose, registravimà,
visose internuotøjø stovyklose buvo pradëta propaganda, kad
visiems internuotiesiems reikia pasilikti Lietuvoje ir laukti, kol bus sutriuðkinti
vokieèiai. Tada turësiàs prasidëti Lenkijos atkûrimas, o Lietuvos
lenkai turësià suvaidinti svarbiausià vaidmená 89 .
85 J.Montvilos , URM referento, 1940 m. kovo 15 d. raštas Lietuvos pasiuntiniui Berlyne
K.Škirpai//LVA.- F. 383.- Ap. 7.- B. 2284.- L. 186-187.
86 1940 m. kovo 16 d. J.Montvilos raštas K.Škirpai//LVA.- F. 383.- Ap. 7.- B. 2284.- L. 187.
87 1940 006 06 raðtas Internuotøjø stovyklø ðtabui//LVA.- F. 383.- Ap. 7.- B. 2292.- L. 13.
88 K.Škirpos 1940 m. kovo 20 d. raštas//LVA.- F.383.- Ap. 7.- B. 2284.- L. 177.
89 I-osios internuotøjø stovyklos virðininko 1939 m. gruodþio 1 d. raportas//LVA.- F. 300.- Ap.
1.- B. 5.- L. 76.
216

Pasirengusiems iðvykti buvo grasinama, kad ateityje jie bus teisiami
kaip iðdavikai, pabëgæ pas savo prieðus. Be to, ëmë sklisti kalbos, kad
vykti á Prancûzijà neapsimoka, nes vyresnieji karininkai, kaip netinkami,
aukðtesniø vietø negauna 90 .
Á buvusias Lenkijos teritorijas, uþimtas Vokietijos ir Sovietø Sàjungos,
gráþo daugiausia eiliniai kariai, mat karininkai bijojo, nes ið gaunamø
laiðkø þinojo, kad Sovietø Sàjungoje buvæ karininkai yra suimami, o
Vokietijos uþimtose teritorijose gyvenimas nuolatos blogëja 91 .
10.3. Netinkamø karo tarnybai internuotøjø
paleidimas
Nuo pat pirmø dienø iðkilo problema, kad reikia paleisti suþeistuosius
ir pripaþintus netinkamais karo tarnybai. Taèiau kad nebûtø paþeisti
Lietuvos, kaip neutralios valstybës, ásipareigojimai, ðià problemà
reikëjo iðsiaiðkinti tarptautiniu lygiu.
1939 m. lapkrièio 21 d. kraðto apsaugos ministras brig.gen. K.Musteikis
kreipësi á uþsienio reikalø ministrà praðydamas iðsiaiðkinti, kokios
sudëties komisija turi nuspræsti, kad internuotasis netinkamas karo tarnybai
ir ið stovyklos turi bûti paleistas 92 .
1929 m. liepos 27 d. Þenevos konvencijos 68 straipsnis skelbë: “Sunkiai
serganèius ir sunkiai suþeistus karo belaisvius kariaujanèios ðalys, neatsiþvelgdamos
nei á jø laipsná, nei á jø skaièiø, pasiøs á jø kraðtus, kai tik jie
bus kiek pagydyti, kai jø sveikatos bûklë leis tai padaryti.
Todël kariaujanèiø ðaliø sudarytosios tarp savæs sutartys, kiek galima
greièiau, nustatys suþalojimø ar ligø atvejus, kuriais bus leidþiama tiesiogiai
sugràþinti á tëvynæ arba eventualiai pasiøsti á neutralø kraðtà atkusti.
Kol bus sudarytas ðis susitarimas, kariaujanèios ðalys galës vadovautis sutarties
pavyzdþiu, prijungtu kaipo dokumentu prie ðios konvencijos”.
69 straipsnis skambëjo taip: “Prasidëjus karo veiksmams, kariaujanèios
ðalys susitars dël paskyrimo miðriø medicinos komisijø. Tos komisijos
bus sudarytos ið trijø nariø, kuriø du priklausys neutraliam kraðtui, o
90 IV-osios internuotøjø stovyklos komendanto 1939 m. gruodþio 31 d. raportas//LVA.- F. 300.-
Ap. 1.- B. 7.- L. 281.
91 I-osios internuotøjø stovyklos komendanto 1940 m. kovo 1 d. raportas//LVA.- F. 300.- Ap.
1.- B. 7.- L. 165.
92 Internuotøjø dokumentø tikrinimo komisijos iðvados//LVA.- F. 383.- Ap. 7.- B. 2291.- L. 24.
217

vienas bus paskirtas belaisvius laikanèios valstybës; vienas neutralaus kraðto
gydytojas pirmininkaus. Ðios miðrios medicinos komisijos tirs serganèius
ar suþeistus belaisvius ir imsis jø atþvilgiu visø reikiamø þygiø.
Tø komisijø nutarimai bus priimami balsø dauguma ir vykdomi trumpiausiu
laiku” 93 .
Lietuvos uþsienio reikalø ministerija 1939 m. lapkrièio 17 d. kreipësi
á Vokietijos pasiuntinybæ Kaune, siûlydama sudaryti tarptautinæ komisijà,
á kurià bûtø paskirti po vienà Lietuvos, Vokietijos ir Latvijos Raudonojo
Kryþiaus gydytojà 94 . Taèiau Vokietijos pasiuntinybë tylëjo. 1940 m. sausio
mën. Lietuvos uþsienio reikalø ministerija padarë iðvadà, kad Lietuvos Vyriausybë
neprasilenks su tarptautinëmis taisyklëmis, jei komisijà sudarys ið
trijø Lietuvos gydytojø ir jai bus pavesta spræsti, kurie ið suþeistøjø bei
serganèiøjø yra repatrijuotini. Komisija savo sprendimuose vadovautøsi 1929
m. Þenevos konvencijos 68 straipsnio numatytu priedu. Asmenys, komisijos
pripaþinti repatrijuotinais, nebûtø laikomi internuotais.
Apie ðá sprendimà buvo informuota Vokietijos vyriausybë. Raðte
buvo reiðkiamas ásitikinimas, kad Vokietijos vyriausybë ðiam Lietuvos sprendimui
pritars 95 .
Vasario 14 d. iš Lietuvos pasiuntinio Vokietijoje K.Ðkirpos buvo
gautas gana miglotas praneðimas. Ið jo buvo galima suprasti, kad Vokietijos
uþsienio reikalø ministerija ið esmës tam neprieðtarauja ir tikisi, jog
tam neprieðtaraus ir Vokietijos vyriausybë, jei Vokietijos uþsienio reikalø
ministerija apie tai tinkamai praneš.
Atsiþvelgus á ðá praneðimà, buvo sudaryta komisija. Á jà paskirti:
pirmininkas - sanitarijos plk.ltn. J.Treèiokas, nariai - VII internuotøjø
stovyklos komendantas plk. ltn. V.Kazlauskas, treèià buvo numatyta skirti
gydytojà ið tos stovyklos, kurioje dirbs komisija.
Komisija darbà pradëjo 1940 m. vasario 17 d.
Per visà internuotøjø buvimo Lietuvoje laikà pripaþinta netinkamais
karinei tarnybai 1100 internuotøjø. Tai daugiausia buvæ karininkai.
Gydytojø komisijai këlë nuostabà, kad á kariuomenæ buvo mobilizuoti
invalidai ir pusiau invalidai, tarp jø daug kurèiø, aklø viena akimi ir pan.
Tuo tarpu kareiviø sveikata buvo kur kas geresnë.
93 LVA.- F. 383.- Ap. 7.- B. 2291.- L. 2-3.
94 1939 m. lapkrièio 17 d. raðtas Vokietijos pasiuntinybei Kaune//LVA.- F. 383.- Ap. 7.- B.
2291.- L. 2-3.
95 1940 m. sausio 30 d. URM Politikos departamento direktoriaus raštas Lietuvos pasiuntiniui
Berlyne//LVA.- F. 383.- Ap. 7.- B. 2291.- L. 13-14.
218

10.4. Internuotøjø, pripaþintø Lietuvos pilieèiais,
paleidimas
Lapkrièio 18 d. internuotiesiems buvo praneðta, kad, gràþinus Lietuvai
Vilniaus kraðtà, visi internuotieji, turintys teisæ gauti Lietuvos pilietybæ,
bus paleidþiami jiems paraðius praðymà, adresuotà Vidaus reikalø
ministerijos Administracijos departamento direktoriui, gauti Lietuvos
pilieèio pasà.
Deja, nuo pat pirmos dienos prasidëjo agitacija prieð tai, kad bûtø
priimama Lietuvos pilietybë. Padavusieji pareiðkimus buvo ðantaþuojami,
netgi sumuðami, todël pareiðkimus teko priiminëti slapta. Ið viso Lietuvos
pilietybë buvo suteikta 360 internuotøjø ir jie paleisti ið stovyklø.
10.5. Civiliø asmenø paleidimas
Civiliai, kurie turëjo neginèijamus dokumentus, kad tikrai yra civiliai,
o ne mobilizuoti á Lenkijos kariuomenæ, jau iki spalio 20 d. buvo
paleisti. Kiti, kurie buvo ðaukiamojo amþiaus ir neturëjo tokiø dokumentø,
liko stovyklose ir turëjo árodyti, kad yra civiliai. Vëliau civiliais pripaþinti
internuotieji 1939 m. gruodþio 20 d. atbëgëliø reikalams tvarkyti
komisaro ásakymu iðleidþiami ið stovyklø gaudavo atbëgëlio liudijimà, kuriame
buvo nurodyta jo apsistojimo vieta ir per 24 val. jie turëjo prisistatyti
á policijos nuovadà.
10.6. Medicinos personalo paleidimas
Vadovaujantis Þenevos konvencijos reikalavimais, iki 1940 m. balandþio
kaip sanitarijos personalas ið internuotøjø stovyklø taip pat buvo
paleista 30 gydytojø ir farmaceutø, 152 gailestingosios seserys.
10.7. Laikinas internuotøjø iðleidimas
Tarpininkaujant Lietuvos pilieèiams ir pasiþadëjus neiðvykti, laikinai
paleisti 136 internuotieji. Taèiau tai buvo daroma nenoriai ir tik iðimtiniais
atvejais, nes paleisti internuotuosius daþniausiai praðë lenkø dvarininkai,
kurie su internuotaisiais jokiø giminystës ryðiø neturëjo ir buvo
219

átariama, kad tokiu bûdu bandoma iðlaisvinti internuotuosius, kurie gali
kenkti Lietuvos interesams. To neslëpë ir patys internuotieji. Buvo iðleidþiami
tik pavyzdingo elgesio internuotieji ir, vykdant 1940 m. kovo 29 d.
internuotøjø stovyklø virðininko ásakymà, tik Vilniaus kraðto gyventojai,
jei jie ar jø ðeimos Vilniaus kraðte savininko ar nuomininko teisëmis valdë
nekilnojamàjá turtà. Tam internuotieji turëjo raðyti praðymà, internuotojo
giminaièiai pateikti valsèiaus savivaldybës iðduotà liudijimà apie
internuotojo arba jo ðeimos nariø valdomà turtà, taip pat metrikø iðraðà,
ið kurio bûtø matyti internuotojo giminystës ryðiai su turto valdytojais.
Paleidþiant jie pasiraðydavo tokio turinio pasiþadëjimà:
“Að, buvæs Lenkijos karys .................................., laikinai paleistas
ið internuotøjø stovyklos................ ir gyvendamas.................., pasiþadu
pildyti visus karinës ir civilinës valdþios reikalavimus, neuþsiiminëti
jokia prieð Lietuvà nukreipta veikla, registruotis vietos policijoje ir be jos
þinios niekur ið gyvenamosios vietos nepasitraukti” 96 .
Lietuvà okupavus bolðevikams, 1940 m. liepos 9 d. ðiuos paleistuosius,
jeigu jie nebuvo priëmæ Lietuvos pilietybës, policijai buvo ásakyta
pristatyti á internuotøjø stovyklà Kaune 97 .
Taèiau ðis ásakymas ávykdytas nebuvo, nes dalis laikinai paleistøjø
internuotøjø pasislëpë. Nebuvo rasti V.Virionas (W.Wirion), poruèikas
S.Krajovskis-Kekelis (S.Krajowski-Kekel), poruèikas A.Jablonskis (A.Jablonski),
podporuèikas V.Dambrauskas, papulkininkis V.Pranievièius
(W.Praniewicz), H.Levandovskis (H.Lewandowski) ir kt 98 .
Oficialiai ið internuotøjø stovyklø buvo paleista ið viso apie 5600
internuotøjø.
220
10.8. Iðleidimas atostogø
Lietuvos pilieèiams tarpininkaujant ir laiduojant, internuotieji buvo
iðleidþiami atostogø. Iðleidþiant atostogø, ið esmës buvo pasitikima internuotojo
garbës þodþiu. Iðleidþiamasis atostogø pasiraðydavo pasiþadëjimà,
kurio tekstas visose stovyklose buvo panaðus.
96 Pasiþadëjimas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 12.- L. 79.
97 Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko 1940 m. liepos 9 d. ásakymas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.-
B. 7.- L. 23.
98 Apskrièiø policijos virðininkø praneðimai//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 12.- L. 30, 32, 33, 151, 157.

“Pasiþadëjimas
Að, þemiau pasiraðæs, buvæs Lenkijos kariuomenës karys, laikomas
............internuotøjø stovykloje, pavarde ......................, pasiþadu karininko
garbës þodþiu tame, jog ið leistø man ..... d. atostogø sugráðiu
paskirtu laiku á stovyklà....................
1940 m.............mën. .... d.” 99
Pradëjus komplikuotis Lietuvos tarptautinei padëèiai, 1940 m. birþelio
4 d. Internuotøjø stovyklø ðtabas ásakë iki birþelio 20 d. atðaukti ið
atostogø visus internuotuosius ir daugiau iki atskiro nurodymo neiðleisti
100 . Deja, atskiro nurodymo leisti internuotuosius atostogø nebebuvo...
10.9. Pabëgimai
Daug internuotøjø pabëgdavo ið stovyklø, nes lietuviai sargybiniai,
nors ir turëjo teisæ á bëganèiuosius ðauti, daþnai jø “nepastebëdavo”.
Lenkai tuo gana plaèiai naudodavosi, nors keletas internuotøjø bandæ
bëgti buvo suþeisti ar nuðauti.
Internuotøjø teisæ bëgti ið stovyklø tam tikra prasme gynë ir Hagos
konvencija. Ji skelbë, kad uþ mëginimà pabëgti internuotieji baudþiami
vien drausmine nuobauda, bet jei sëkmingai pabëgæs ið naujo internuojamas,
tai uþ pirmàjá pabëgimà visai nebaudþiamas 101 .
Sugautas internuotasis paprastai bûdavo baudþiamas tik uþ uniformos
ar kito valdiðko turto praradimà. Be to, kai kurios stovyklos buvo
labai patogios pabëgti. Sakykim, Palangos internuotøjø stovykloje, iðmëtytoje
po visà miestelá 29 vilose, pabëgti sàlygos buvo idealios. Negausi
stovyklos administracija kas dienà patikrinti internuotuosius buvo nepajëgi
ir tuo jie gana sëkmingai naudojosi 102 .
Labai patogi pabëgti buvo ir Rokiðkio internuotøjø stovykla. Stovykla
buvo iðsidësèiusi keliose vietose. Tai uþëmë 3 dvaro trobesius, Rokiðkio
pradþios mokyklos pastatà, baptistø maldos namus ir vienuolyne
99 LVA.- F. 1413.- Ap. 1.- B. 3.- L. 116.
100 Internuotøjø stovyklø ðtabo 1940 m. birþelio 4 d. aplinkraðtis//LVA.- F. 300.-Ap. 1.- B. 7.-
L. 262.
101 Internuotieji ir belaisviai//Kardas.- 1939.- Nr. 19.- P. 485.
102 Internuotuojø stovyklø virðininko raðtas kariuomenës ðtabo virðininkui//LVA.- F. 300.- Ap.
1.- B. 6.- L. 404.
221

esanèià mergaièiø ruoðos mokyklà 103 . Be to, kadangi stovykloje gyveno ir
grafas J.Pðezdeckis, lenkø internuoti karininkai, naudojæsi grafo globa,
persirengæ civiliais rûbais lengvai galëdavo ið stovyklos iðeiti ir sugráþti.
Pvz., 1939 m. gruodþio 27 d. grafas savo sveèiams surengë didelæ medþioklæ,
kurioje persirengæ civiliais drabuþiais dalyvavo ir stovykloje buvæ
aukðtieji lenkø internuotieji karininkai.
Be to, Rokiðkio stovykloje buvo tokiø vietø, kur visai nebuvo sargybiniø
104 .
Internuotøjø stovyklø virðininkas 1939 m. spalio 24 d. raporte kariuomenës
tiekimø virðininkui skundësi, kad Kulautuvos internuotøjø stovyklos
virðininkas plk. V.Braziulis neáveda stovykloje reikiamos tvarkos,
nepateikia internuotøjø ataskaitø, tai aiðkindamas tuo, kad neþino, kiek
stovykloje yra internuotøjø, nes jø daug pabëga 105 .
Iki 1939 m. spalio 28 d. ið internuotøjø stovyklø jau buvo pabëgæ
1420 internuotøjø 106 .
Kadangi ið pradþiø stovyklø apsauga buvo negausi, pasitaikydavo
ir masiniø pabëgimø. Antai Alytaus stovyklà saugojo tik 16 apsauginiø,
todël rugsëjo 28 d. pabëgo 50 internuotøjø, rugsëjo 30 d. - 100 107 . Panaðiø
pabëgimø buvo ir kitose stovyklose.
Reikia paþymëti, kad deðimèiai internuotøjø turëjo bûti skiriamas 1
grandinis ir 1 eilinis karys, taèiau visose stovyklose apsauga buvo maþesnë.
Tai sukëlë SSRS ir ypaè Vokietijos pasipiktinimà. Pasipylë protesto
notos. Pagaliau toks pabëgëliø skaièius sudarë ir nepalankià kriminalinæ
situacijà, ypaè aplink internuotøjø stovyklas. Lietuvos Uþsienio reikalø
ir Vidaus reikalø ministerijoms spaudþiant, Internuotøjø stovyklø
ðtabas pradëjo grieþtinti internuotøjø prieþiûrà, atimti ið jø dokumentus,
taèiau stovyklose maþai kas pasikeitë. 1939 m. spalio 24 d. Internuotøjø
stovyklø ðtabo virðininkas aplinkraðtyje internuotøjø stovyklø ko-
103 Stovyklø sutvarkymo reikalu//LVA.- F. 1414.- Ap. 1.- B. 6.- L. 144.
104 Valstybës saugumo ir kriminalinës policijos Panevëþio apygardos biuletenis Nr. 2.
105 1939 10 24 Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko raportas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.- L.
225.
106 Internuotøjø stovyklø ðtabo 1939 m. spalio 28 d. raðtas kariuomenës tiekimo viršininkui//
LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.- L. 17.
107 Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m. spalio 2 d. raðtas II pëstininkø divizijos vadui//
LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.- L. 341.
222

mendantams piktinosi, kad jie, uþsienio ir kitø Lietuvos þinybø atstovams
paklausus apie internuotøjø pabëgimus, drásta pasakyti: “Tegul bëga,
maþiau bus”.
Nors internuotøjø apsauga ir buvo sustiprinta, taèiau pabëgimai
nesiliovë. Nuo 1939 m. lapkrièio 1 d. iki 1940 m. birþelio 15 d. dar pabëgo
1605 internuotieji, tiesa, dalis jø buvo sugauta ir gràþinta atgal 108 .
Ne vienas pabëgæs internuotasis bandydavo gauti suklastotus dokumentus
ir tokiu bûdu iðvykti á uþsiená. Tai buvo gana rizikingas þingsnis,
nes sugauti su suklastotais dokumentais buvo teisiami. Jie paprastai
buvo nuteisiami 4 mënesiams kalëjimo. Tai vis dëlto buvo maþa bausmë ir
internuotøjø ryþtui bëgti didesnio poveikio nepadarë. Todël po keturis
mënesius Kariuomenës teismo buvo nubausti S.Skracinskis (S.Skracinski),
M.Getë (M.Gette), J.Vibranovskis (J.Vybranowski) 109 , M.Chilinskis
(M.Chilinski), K.Pravdzisas-Brochovskis (K.Prawdzic-Brochocki), S.Skroèinskis
(S.Skroczynski), E.Tacikas (E.Tacik), J.Rudolfas (J.Rudolf), J.Krasnikas
(J.Krasnik), J.Lukovskis (J.Lukowski) ir kt 110 .
Daþnëjantys internuotøjø pabëgimai padidino darbà Lietuvos policijai,
kuri 1939 m. rugsëjo 21 d.buvo ápareigota pabëgëlius gaudyti ir
perduoti komendantûroms. Buvo ásakyta sustiprinti Lietuvos-Latvijos ir
Lietuvos-SSRS sienos apsaugà 111 .
Apskrièiø virðininkai uþdraudë gyventojams teikti kokià nors pagalbà
pabëgusiems internuotiesiems bei padëti jiems pabëgti.
Kiekvienas asmuo, þinojæs kà nors apie pabëgusius internuotuosius,
turëjo apie tai praneðti policijai.
Pilieèius, nevykdþiusius ðiø nurodymø, apskrities virðininkai, remdamiesi
Nepaprastojo meto ástatymo 13 straipsniu, galëjo bausti iki 2500
Lt arba areðtuoti iki 3 mën., arba nubausti abiem bausmëm kartu 112 .
Be to, uþ pagalbà internuotiesiems pabëgti arba jø slëpimà teismas
gyventojus galëjo nubausti kalëti iki 4 metø paprastame arba sunkiøjø
darbø kalëjime.
108 Apskaièiuota pagal internuotøjø stovyklø statistines suvestines þinias//LVA.- F. 300.- Ap. 1.-
B. 25.
109 Nubausti internuoti lenkø kariai//Lietuvos aidas.- 1940, kovo 19.
110 Sugauti su suklastotais dokumentais internuotieji//Lietuvos aidas.- 1939, gruodþio 14.
111 VRM Policijos departamento 1939 m. spalio 6 d. raðtas Internuotøjø stovyklø viršininbkui//
LVA.- F.300.- Ap. 1.- B. 6.- L. 190
112 LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.- L. 194.
223

Lietuvos administracijai tokiø priemoniø teko griebtis todël, kad
apie visus pabëgusius internuotuosius, perëjusius Lietuvos-Latvijos ir
Lietuvos-SSRS sienas, labai plaèiai raðë Latvijos ir SSRS spauda, o Latvijos
ir SSRS oficialûs valdþios pareigûnai nuolat reiðkë dël to protestus.
Pirmas oficialus SSRS pareigûnø protestas buvo pareikðtas dar 1939 m.
spalio pirmomis dienomis.
Ypaè smarkiai protestavo Latvija, todël Lietuvos vyriausybë, bijodama
rimtø politiniø komplikacijø, prieð bëganèiuosius ásakë panaudoti
ginklà 113 .
Padëti policijai gaudyti pabëgusius internuotuosius, ypaè tose apskrityse,
kur buvo internuotøjø stovyklos, buvo pasitelkti ðauliai. Internuotøjø
stovyklø komendantams buvo ásakyta apie visus pabëgusius praneðti
policijai ir ðauliams 114 .
Policijai buvo ásakyta sekti gyventojus, pastebëtus átartinus asmenis
suimti.
Policijai atkreipus rimtà dëmesá á pabëgimus, buvo demaskuotas iðtisas
organizuotos “pagalbos” internuotiesiems tinklas. Tai daugiausia buvo
vietos lenkai, kurie padëdavo pabëgëlius aprûpinti civiliniais drabuþiais,
dokumentais. Birðtone aptikta siuvykla, siuvanti drabuþius pabëgusiems
lenkams. Buvo sulaikyta keletas þvejø, gabenusiø á Ðvedijos Bornholmo
salà ið Palangos internuotøjø stovyklos pabëgusius internuotuosius 115 .
Siekiant iðvengti, kad pabëgæ internuotieji negautø oficialiø dokumentø
iðvykti ið Lietuvos, nuo 1939 m. spalio pradþios Vidaus reikalø
ministerija, prieð iðduodama iðvykimo dokumentus, ið visø nuo 18 iki 50
m. lenkø ëmë reikalauti paþymø ið Internuotøjø stovyklø štabo, kad jie
nebuvo internuoti 116 .
Internuotøjø stovyklø ðtabas Vidaus reikalø ministerijos Administracijos
departamentui pateikdavo visø pabëgusiøjø internuotøjø sàraðus.
113 Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m. spalio 5 d. aplinkraðtis//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B.
6.- L. 70.
114 Internuotøjø stovyklø virðininko 1939 m. spalio 5 d. raðtas ðauliø sàjungos vadui//LVA.- F.
300.- Ap. 1.- B. 6.- L. 73.
115 Internuotøjø stovyklø ðtabo raðtas Palangos internuotøjø stovyklos komendantui//LVA.- F-
300.- Ap. 1.- B. 5.- L. 178.
116 Vidaus reikalø ministro 1939 m. spalio 21 d. raštas Krašto apsaugos ministrui//LVA.- F. 300.-
Ap. 1.- B. 5.
224

Spalio 23 d. Uþsienio reikalø ministerijos Politikos departamento
direktoriø E.Turauskà aplankë Vokietijos pasiuntinys von Zechlinas. Jis
praneðë, kad, Vokietijos pasiuntinybës surinktomis þiniomis, gana didelis
skaièius lenkø internuotøjø ávairiø rûðiø kariniø specialistø, pasinaudodami
Lenkijos pasiuntinybës ar dar likusio jos biuro iðduotais asmens dokumentais,
apsirûpina reikalingomis vizomis ir iðvyksta á kariaujanèias su Vokietija
Anglijà ir Prancûzijà.
Kartu Vokietijos pasiuntinys iðreiðkë nusistebëjimà, kad Kauno apskrities
virðininko ástaiga tokiems asmenims su iðduotais Lenkijos pasiuntinybës
ar dar likusio jos biuro pasais nemokamai iðduoda vizas iðvykti,
ko nedaro net savo ðalies pilieèiams.
Zechlinas davë aiðkiai suprasti, kad tokie reiðkiniai gali sukelti gana
grieþtà Berlyno reakcijà 117 .
Atlikus patikrinimà paaiðkëjo, kad Zechlinas buvo teisus. Be jau
minëtø faktø, pabëgusiems lenkø karininkams tam tikrà paramà teikë
Prancûzijos, Anglijos ir Ðvedijos pasiuntinybës. Lietuvos vidaus reikalø
ministerijos bandymas prie ðiø pasiuntinybiø pastatyti policijos postus
pabëgëliams suimti, baigësi nesëkme, kiekvienà kartà grieþtai pasiprieðinus
tø ðaliø pasiuntinybëms 118 .
Buvo nustatyta, kad Kauno karo ligoninëje gydomi lenkø internuotieji,
iðleisti á miestà, vyksta á Lenkijos pasiuntinybæ, kur jiems tuoj pat
iðduodami pasai. Dël to Karo ligoninës virðininkui 1939 m. spalio 12 d.
buvo uþdrausta internuotuosius, gydomus ligoninëje, iðleisti á miestà 119 .
Britø pasiuntinybë iðdavinëjo pasus remdamasi dviejø asmenø liudijimu
120 .
Sugrieþtinus dokumentø iðdavimo tvarkà, dauguma internuotøjø
pabëgæ ið stovyklø sunaikindavo savo dokumentus ir persirengæ civiliais
117 J.Urbðio, UR ministro 1939 m. spalio 23 d. raðtas Vidaus reikalø ir Kraðto apsaugos ministrams//LVA.-
F. 300.- Ap. 1.- B. 5.- L. 226.
118 Vidaus reikalø ministro 1939 m. spalio 21 d. raðtas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.- L. 119.
Internuotøjø stovyklø ðtabo 1939 m. spalio 12 d. raðtas Karo ligoninës viršininkui//LVA.- F.
300.- Ap.1.- B. 6.- L. 202.
120 Internuotøjø stovyklø ðtabo 1939 m. spalio 29 d. raðtas URM//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 5.-
L. 200.
225

drabuþiais uþsiregistruodavo kaip civiliai pabëgëliai, o gavæ ið anglø konsulato
civilio pabëgëlio dokumentus, iðvykdavo á uþsiená 121 .
226
11. Internuotøjø padëtis Lietuvà okupavus
Sovietø Sàjungai
1940 m. birþelio 15 d. Sovietø Sàjungai okupavus Lietuvà, visiems
internuotiesiems, norintiems pabëgti, tokios sàlygos buvo sudarytos. Sargybiniai
ypaè blogai atlikdavo savo pareigas. Tomis dienomis visi norintys pabëgti
tai galëjo padaryti.
Nuo birþelio 21 d. internuotøjø stovyklose buvo sugrieþtintas reþimas.
Buvo ásakyta në vieno internuotojo neleisti uþ stovyklø ribø, sustiprinti
apsaugà, stovyklø komendantams apsigyventi stovyklø águlø
teritorijose 122 .
Taèiau ir dabar maþai kas pasikeitë. Ypaè daug internuotøjø pabëgo,
kai stovyklas pasiekë þinia, kad internuotuosius perims sovietinë kariuomenë
- nuo 1940 m. liepos 1 d. iki liepos 10 d. pabëgo net 439 internuotieji,
nepaisant to, kad liepos 6 d. buvo pagrasinta, jog uþ internuotøjø
pabëgimus bus baudþiami ne tik juos saugojæ kareiviai, bet ir jø virðininkai
123 .
1940 m.liepos 10-12 d. SSRS kariuomenës paskirtas ágaliotinis gen.
Krivenko perëmë ið Lietuvos internuotøjø stovyklø buvusius Lenkijos kariuomenës
karius:
Suvalkø Kalvarijoje - 904,
Aukðtojoje Panemunëje - 403,
Ukmergëje - 1006,
Vilkaviškyje - 2060.
Ið viso sovietai perëmë 4 373 internuotuosius. Jie buvo iðgabenti á
rytus 124 .
121 Valstybës saugumo departamento direktoriaus 1939 m. lapkrièio 3 d. raðtas Internuotøjø
stovyklø virðininkui//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 8.- L. 30.
122 Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko 1940 m. birþelio 21 d. ásakymas//LVA.- F. 300.- Ap.
1.- B. 7.- L. 31.
123 Internuotøjø stovyklø virðininko 1940 m. liepos 6 d. ásakymas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.- B. 30.- L. 28.
124 Internuotøjø stovyklø ðtabo virðininko l940 m. liepos 17 d. ásakymas//LVA.- F. 300.- Ap. 1.-
B. 30.- L. 31.

Perduodant internuotuosius SSRS, jos atstovybës tarnautojas Semionovas
priekaiðtavo Lietuvos atstovams, kam jie taip globojæ Lietuvoje
internuotus Lenkijos karius. Jie, lenkø belaisviai, gyvenæ kurortuose, netgi
mineraliniø vandenø, gerai maitinami. Su tokiais iðpaikintais kariais bûsià
vargo Sovietø Sàjungai. “Bet NKVD moka ir su tokiais susitvarkyti”,- gyrësi
Semionovas.
Taèiau ðiems internuotiems lenkø kariams pavyko iðvengti Katynës
tragedijos. Jie buvo iðveþti á atskirà lagerá Kozelske, palyginti gerai priþiûrimi
ir maitinami, ir 1942 m. beveik visi ástojo á generolo Vladislavo
Anderso korpusà ir kariavo prieð vokieèius Maþojoje Azijoje, Egipte ir
Italijoje.
12. IŠVADOS
Lietuvoje internuotø Lenkijos kariø likimas
Eil. Nr. Likimas Skaièius
1. Paleista ið stovyklø, pripaþinus Lietuvos
Respublikos pilieèiais 360
2. Paleista ið stovyklø, pripaþinus netinkamais
karinei tarnybai 1100
3. Iðvyko á SSRS 1687
4. Iðvyko á Vokietijà 1613
5. Paleista medicinos personalo 182
6. Paleista apsigyventi pas Lietuvos pilieèius 136
7. Paleista pripaþinus civiliais asmenimis apie 800
8. Pabëgo apie 2500
9. Perduota SSRS 4373
5 lentelë
227

228
PABAIGA
Straipsná norëtøsi baigti dr. Piotro Losovskio (Piotr Lossowski) þodþiais:
“Neutrali Lietuvos laikysena 1939 m. lenkø-vokieèiø kare ir su tuo
susijæs prieglobsèio suteikimas lenkø kariðkiams ir civiliams pabëgëliams
buvo reikðmingas epizodas lenkø-lietuviø santykiuose. Jis pozityviai iðsiskiria
fone senø uþsitæsusiø ginèø ir Antrojo pasaulinio karo metu buvusiø
prieðiðkumø aiðkaus paaðtrëjimo. Nepaprastai sunkiu momentu, kovodama
su hitleriniu uþpuoliku, Lenkija patyrë palankumà ið Lietuvos,
kuri jau vien savo neutralia laikysena, kokie bebûtø jos motyvai, padarë
Lenkijai didelá patarnavimà. Ðiandien kai kurie lietuviø raðytojai gali
smerkti tà elgesá, kaip nedovanotinà klaidà. Lenkai, betgi, jauèia, kad
tuolaikinë Lietuvos laikysena liks visiems laikams kaimyninio lojalumo ir
padorumo pavyzdþiu, kuris nebus uþmirðtas. Jis sudaro tarpusavio santykiuose
gyvos tradicijos elementà, ant kurio galima bûsià tiesti tolimesnio
abipusio susipratimo ir susitarimo tiltus” 125 .
125 Raðtikis S. Lietuvos likimo kelias.- 1982.-P. 280-281.

LIETUVIØ STATYBOS (INÞINERIJOS)
BATALIONAI 1943-1944 M.
Dr. Rimantas Zizas
Naciø Vokietijos okupacijos metais Lietuvoje buvo suformuoti ir vokieèiø
policijos bei kariuomenës (vermachto) þinioje veikë vadinamieji savisaugos
(apsaugos) batalionai, statybos (inþinerijos) batalionai, Lietuvos vietinë rinktinë,
Tëvynës apsaugos rinktinë, kiti maþesni kariniai daliniai. Ið visø svarbiausiø
vokiðkos kilmës lietuviðkø kariniø formuoèiø iki ðiol maþiausiai tyrinëta
vermachto sudëtyje veikusiø lietuviø statybos (inþinerijos, vokiðkai - Litauische
Bauabteilung) batalionø istorija. Ðie batalionai buvo formuojami ir á vokieèiø
Ðiaurës fronto uþnugará siunèiami 1943 m. geguþës-rugpjûèio mënesá po nepavykusio
bandymo suformuoti Lietuvoje SS legionà.
Statybos batalionø istorijai nuðviesti iki ðiol nëra skirta në vieno
didesnës apimties mokslinio straipsnio. Jø istorija trumpai apþvelgiama
“Lietuviø enciklopedijos” 1 straipsnyje, kai kurie organizavimo ir veiklos
klausimai epizodiðkai nuðviesti istorikø K. Rukðëno 2 , A. Bubnio 3 , P. Stankero
4 , Henrio L. Gaidþio 5 monografijose, taèiau iki ðiol istoriografijoje
nebuvo bandymø iðsamiau ir konceptualiau paþvelgti á statybos batalionø
istorijos klausimus. Negausioje lietuviø statybos (inþinerijos) batalionø
istoriografijoje nemaþai ávairaus pobûdþio klaidø, netikslumø, prieðtaringø
duomenø. Antai Henry L. Gaidis tvirtina, kad plk. K. Pranckonio
vadovaujamas lietuviø statybos dalinys veikë prie Stalingrado, P. Stankeras
teigia, kad 1943 m. Lietuvoje buvo suformuoti 6 statybos (inþinerijos) batalionai.
Tyrinëti ávairûs archyviniai ir kiti ðaltiniai nepatvirtina ðiø teiginiø.
Labai ávairuoja skaièiai nurodant, kiek statybos (inþinerijos) batalionuose
tarnavo Lietuvos vyrø: Henry L. Gaidþio duomenimis – apie 4 tûkst., P. Stankeras
raðo, kad vermachto inþineriniuose daliniuose tarnavo 1,4 tûkst. vyrø
ir t.t. 6 Lietuviø statybos batalionø istorijos klausimai menkai atsispindi ir
1 Statybos batalionai. Lietuviø enciklopedija, t. 28, p. 468.
2 Rukðënas K. Á vergovæ.Vilnius, 1966, p. 58-73.
3 Bubnys A. Vokieèiø okupuota Lietuva (1941–1944). Vilnius, 1998, p. 386-392.
4 Stankeras P. Lietuviø policija 1941–1944 metais. Vilnius, 1998, p. 189-191.
5 Gaidis Henry L. A history of the Lithuanian military forces in world war II, 1939-1945.
Chicago, Illinois, 199?, p.167-169.
6 Henry L. Gaidis ,min. veik.p. 167; Stankeras P. min. veik., p. 187.
229

memuarinëje literatûroje: ið Lietuvoje paskelbtø atsiminimø kaip vertingà
istorijos ðaltiná ðiø batalionø istorijai paþinti galima paminëti tik 2ojo
lietuviø statybos bataliono, vëliau Lietuvos vietinës rinktinës kario
Prano Nagio atsiminimus 7 .
Lietuviø statybos batalionø istorijos tyrinëjimus labai sunkina negausûs
pirminiai autentiðki archyvø ðaltiniai. Lietuvos archyvuose nëra
atskirø statybos batalionø fondø ar maþesniø archyvinës medþiagos saugojimo
vienetø (bylø), dokumentø apie jø veiklà rytuose, vokieèiø Ðiaurës
armijø grupuotes uþnugaryje. Tokiø dokumentø turëtø bûti uþsienio,
visø pirma Vokietijos, Rusijos ir kitø ðaliø, archyvuose, taèiau jie Lietuvos
istorikams dar sunkiai pasiekiami. Lietuvos archyvuose saugomi dokumentai,
atspindintys statybos batalionø istorijà, labai fragmentiðki, juose
daug spragø, ið jø sunku susidaryti istoriðkai tikslø, argumentuotà ir nuoseklø
ðiø batalionø istorijos vaizdà. Ið pirminiø autentiðkø ðaltiniø paþymëtini
Lietuvos centriniame valstybës archyve (toliau - LCVA) ir Lietuvos
visuomenës organizacijø archyve (toliau - LVOA) saugomi vokieèiø
okupacinio reþimo Lietuvoje ir lietuviðkosios “savivaldos” ávairiø institucijø
dokumentai apie karinës mobilizacijos eigà ir statybos batalionø
organizavimà 1943 m. (straipsnyje plaèiai panaudoti LCVA Tauragës aps.
virðininko fonde saugomi archyviniai ðaltiniai).
Nemaþai ávairios medþiagos yra vokieèiø okupacijos metais oficialiai
leistoje spaudoje, taèiau joje, saugant karines paslaptis, maþai skelbta
konkreèiø faktø ir duomenø, kurtas pagraþintas, idealizuotas statybos
batalionø veiklos vaizdas. Lietuviø antinacinio pogrindþio ðaltiniuose ir
spaudoje atvirkðèiai, siekiant atgrasinti Lietuvos jaunimà nuo tarnybos batalionuose,
jø veikla buvo nuðvieèiama kritiðkai, nepalankiai, negatyviomis,
niûriomis spalvomis, taigi taip pat ne visada objektyviai. Statybos batalionø
istorijai nuðviesti yra svarbûs sovietiniai ðaltiniai.Tai labai ávairaus pobûdþio
dokumentai. Ið jø visø pirma paþymëtini pas sovietø partizanus pafrontëje,
Leningrado srityje, ir kitur perbëgusiø ar patekusiø jiems á nelaisvæ statybos
batalionø kariø (1944 m. pavasará, iðvadavus Leningrado sritá, jie buvo pasiøsti
á Raudonosios armijos 16-osios lietuviðkosios ðauliø divizijos 2-àjá
atsargos batalionà Balachnoje (Gorkio sr.) parodymai ir jø apklausø me-
7 Nagys Pr. Gyvenimo vingiuose: Lietuva, Vokietija, Australija, Lietuva: Atsiminimai, Vilnius,
1998, p. 59-77; Tas pat: Martinionis A. Lietuviai vermachte 1941–1945. Vilnius, 1999, p.
66-106; Nagys Pr. Pasitraukiam nuo fronto. Kardas: Istorinis tautinës minties þurnalas. 1996,
Nr. 5-6, p. 15-16.
230

dþiaga. Vokieèiø armijoje tarnavusieji lietuviai kariai buvo apklausinëjami
ir tardomi, siekiant gauti informacijos apie lietuviðkas formuotes vokieèiø
kariuomenëje ir karo metø ávykius Lietuvoje. Tokià informacijà
rinko LKP CK ir Maskvoje ásikûræs Lietuvos sovietinio partizaninio
judëjimo ðtabas (LPJÐ), jame veikë 2-asis þvalgybos ir informacijos skyrius,
vadovaujamas SSRS valstybës saugumo papulkininkio B. Baranausko.
Ið visø buvusiø lietuviø statybos batalionø kariø parodymø vertingiausi
yra 5-ojo lietuviø statybos bataliono bûrio vado ltn. Jono Borevièiaus
parodymai. Ið ávairiø ðaltiniø matyti, kad jis buvo prieðtaringa ir
nenuosekli asmenybë. J. Borevièius (g. 1914m.) 1936 m. baigë Lietuvos
karo mokyklà, buvo vienuoliktos laidos kariûnas aspirantas. Vëliau mokësi
Kauno universiteto farmacijos fakultete. Prasidëjus Vokietijos-SSRS
karui, buvo Tautinio darbo apsaugos bataliono Alytaus kuopos “smogiamojo
bûrio” vadas. Eidamas ðias pareigas (á jas áëjo ir buvusiø kompartijos
ir sovietø valdþios aktyvistø persekiojimas bei þydø ðaudymas), parodë
daug “iniciatyvos ir veiklumo”, vëliau dirbo Alytaus aps. virðininko ástaigoje
ir kitur 8 . Su statybos batalionu atsidûræs Leningrado srityje, 1943 m.
rudená perbëgo pas sovietø partizanus, kovojo jø gretose, taip pateko á
Raudonàjà armijà, “atgailaudamas” paraðë plaèius parodymus apie lietuviø
statybos batalionus. 1944 m. pabaigoje Vilniaus garnizono Karinio
tribunolo buvo nuteistas 10 m. kalëti 9 .
Nemaþai faktø ir duomenø apie statybos batalionø veiklà yra Lietuvos
ypatingajame archyve (toliau - LYA): buvusiø kariø “filtracinëse”
(baudþiamosiose) bylose, parodymuose KGB tardytojams, kaltinamosiose
iðvadose, nuteistø kariø bylø perþiûrëjimo (reabilitavimo) dokumentuose
ir kt. Raðant straipsná, panaudota 1-ojo lietuviø statybos bataliono
karininko Antano Natkevièiaus ir kitø ðio bataliono kariø baudþia-
8 Apie J. Borevièiø þr.: Masinës þudynës Lietuvoje 1941-1944: Dokumentø rinkinys, d. 2,
Vilnius, 1973, p. 48- 49, 53, 61,71-72; J. Borevièiaus “Gyvenimo aprašymas” [ 1944m.],
LVOA , f. 1, ap. 1, b. 99, l. 81-85; J. Borevièiaus 1961. 04. 21d. parodymai KGB, ten pat, f.
3377, ap. 55, b. 155, l. 87.
9 Borevièiaus J. baudþiamoji byla. LYA, f.K-1, ap. 58, b. 44908/3. Borevièiaus J. parodymai /
1944m./ , LVOA , f. 1, ap. 1, b. 98, l. 28-66; b. 99, l. 1-39; kitø statybos batalionø kariø
parodymai: Oginto A. 1944. 06. 14d. parodymai: uþraðë R. Ðarmaitis, ten pat, b. 100, l. 1-9;
Oginto A. 1944. 05. 18d. parodymai: apklausë Prûsaitis, ten pat, b. 99, l. 40-51; Bitaièio A.
1944. 05. 15d. parodymai: apklausë B. Baranauskas, ten pat, b. 99, l. 58-63; Calkos A. 1944.
05. 16d. parodymai: apklausë B. Baranauskas, ten pat, b. 98, l. 80-90; b. 99, l. 86-96 ir kt.
231

mosios bylos duomenys 10 , LVOA saugomi iðraðai ið kitø batalionø kariø
parodymø KGB tardytojams.
Taèiau KGB ðaltiniai vienpusiðki, juose daugiausia dëmesio skirta
statybos batalionø kariø kovai su sovietø partizanais, jø ávykdytiems “nusikaltimams”,
represinio pobûdþio akcijø metu padarytiems civiliams gyventojams.
Nei viena, nei kita nebuvo lietuviø statybos batalionø kariø
svarbiausios veiklos sritys.
Trumpai apþvelgus tyrinëjamos temos archyvinius ir kitus ðaltinius,
apibendrintai galima pasakyti: Lietuvos archyvuose beveik nëra pirminiø,
paèiø statybos batalionø kariø karo metais raðytø dokumentø (ásakymø,
raportø ir pan.), trûksta objektyviø, informatyviø ir patikimø ðaltiniø.
Daugelis jø vienpusiðki ir tendencingi. Matyt, tai yra viena ið svarbiausiø
prieþasèiø, kad lietuviø statybos batalionø istorija iki ðiol maþai
tyrinëta ir nuðviesta.
Ðio straipsnio tikslas – remiantis ávairiais ðaltiniais, kritiðkai juos
analizuojant ir vertinant, nuðviesti lietuviø statybos (inþinerijos) batalionø
kûrimosi Lietuvoje 1943 m. istorines aplinkybes, veiklos pobûdá
rytuose, jø kariø likimà ir kitus su batalionø istorija susijusius klausimus,
paþvelgti á ðiø kariniø daliniø istorijà kaip á atskirà lietuviðkø kariniø
formuoèiø, dalyvavusiø Vokietijos-SSRS kare, istorijos puslapá. Nepaisant
to, kad statybos batalionai buvo palyginti negausi karinë formuotë,
jø veikla tiesiogiai nesisieja su sudëtingais ir tragiðkais naciø Vokietijos
okupacijos laikotarpio Lietuvos istorijos ávykiais ir procesais (pvz., tokiais
kaip lietuviø savisaugos batalionø akivaizdus dalyvavimas þydø þudyniø
ar kitose represinëse akcijose prieð civilius gyventojus), á juos negalima
þiûrëti kaip á nereikðmingà lietuviðkà karinæ formuotæ, o á jø
istorijà – kaip á specifinæ, neádomià ir neaktualià.Tam tikrais atþvilgiais
statybos batalionø veikla reikðmingumo prasme iðsiskiria ið kitø vokieèiø
okupacijos metais Lietuvoje suformuotø lietuviðkø kariniø daliniø: tik
savisaugos ir statybos batalionai buvo siunèiami á Rytus, veikë ten pafrontës
sàlygomis, kovojo su sovietø partizanais ir kt. Statybos batalionø
formavimas ir siuntimas á Rytus buvo vokieèiø okupantø pastangø mobilizuoti
Lietuvos vyrus besàlygiðkai kovai uþ Vokietijos reicho interesus
sudedamoji dalis. Ir atvirkðèiai – kova su jø formavimu ir panaudojimu
lietuviø tautos siekiø neiðreiðkiantiems tikslams, apskritai kova prieð vo-
10 LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42013/3.
232

kieèiø karines mobilizacijas Lietuvoje buvo vienas svarbiausiø nacionalinio
antinacinio pogrindþio veiklos tikslø.
Pateikta straipsnyje medþiaga kai kuriais statybos batalionø istorijos
klausimais ( pvz., apie jø formavimo aplinkybes 1943 m. pavasará) gali
bûti ádomi skaitytojui ir platesne – naciø okupacinës, represinës politikos,
apskritai to meto ávykiø Lietuvoje paþinimo – prasme.
Straipsnis iliustruotas nuotraukomis ir dokumentø faksimilëmis ið
vokieèiø okupacijos metais Lietuvoje leistø laikraðèiø ir þurnalø, taip pat
nuotraukomis ið Sakalo Natkevièiaus asmeninio archyvo. Jo tëvas Antanas
Natkevièius (1904-1965) buvo Lietuvos kariuomenës atsargos karininkas,
1943-1944m. – 1-ojo lietuviø statybos bataliono, suformuoto Kaune,
kuopos vadas, leitenantas. Deja, po iðsaugotomis vertingomis nuotraukomis
nëra jokiø uþraðø, kurie padëtø tiksliai atskleisti jose uþfiksuotus
ávykius ir þmones. Galima spëti, kad nuotraukose uþfiksuota Lietuvos
karo mokyklos technikos specialybës kariûnø aspirantø rengimo ir
Lietuvos kariuomenës pionieriø gyvenimo 1927-1929 m. laikotarpiu akimirkos.
Autorius nuoðirdþiai dëkoja S.Natkevièiui uþ leidimà paskelbti
ðias nuotraukas.
Nuo SS legiono iki statybos batalionø
Kalbant apie lietuviø statybos batalionø formavimà 1943 m. pavasará,
reikia bent trumpai atkreipti dëmesá á keletà áþanginio pobûdþio
principiniø dalykø. Pradëjæ karà ir “iðvadavæ” SSRS pavergtas Rytø Europos
tautas, Vokietijos naciai nesiruoðë toleruoti jø politiniø, valstybingumo
atkûrimo siekiø, ið jø gyventojø formuoti nacionaliniø kariniø daliniø
vermachto sudëtyje. “Pabaltijo erdvëje” neturëjo bûti leista atsikurti
ir “Lietuvos valstybei” bei jos institucijoms, taip pat ir kariuomenei. Pasinaudojæ
Rytø Europos tautø karine pagalba politine prasme, naujieji
okupantai bûtø “susiriðæ” sau rankas ateityje sprendþiant ðiø tautø likimà,
bûtø atsiradæ politiniø nuolaidø iliuzijø, kurios bûtø trukdþiusios jø
imperiniams, kolonizaciniams tikslams ðiame regione. Naciø supratimu,
nacionalinës karinës formuotës, kovojusios vermachto sudëtyje su bolðevizmu,
bûtø simbolizavusios ðiø tautø valstybingumo siekius, Vokietijos
sàjungininko kare statusà ir kt. Be to, negalima pamirðti, jog Vokietijos
naciai prieð SSRS planavo pergalingà “þaibo karà”, taigi okupuotø tautø
pagalba neatrodë jiems reikalinga ir karine prasme. Dël ðiø prieþas-
233

èiø jie atmetë Lietuvos Laikinosios vyriausybës pasiûlymà organizuoti lietuviø
“tautiná korpusà”, kuris dalyvautø “kryþiaus þygyje” prieð bolðevizmà,
neleido jokia kita forma atsikurti Lietuvos ginkluotoms pajëgoms,
iðskyrus pagalbinio, policinio pobûdþio formuotes – Litauische Schutzmannschaft,
t.y. savisaugos batalionus, turëjusius veikti SS ir policijos
þinioje, nes, naciø supratimu, policijos formuotës ne taip kaip nacionaliniai
kariuomenës daliniai, jos nebuvo politiniø valstybiniø siekiø, valstybingumo
simboliai ir turëjo atlikti tik pagalbinio pobûdþio funkcijas organizuojant
tvarkos palaikymà fronto uþnugaryje ir kt.
Lietuviø aktyvistø fronto ( LAF’o) vadovybë ir Laikinoji vyriausybë
lietuviðkø kariniø formuoèiø steigimà ir apskritai kariná bendradarbiavimà
su Vokietija ásivaizdavo su sàlyga, kad ji juridiðkai ir faktiðkai pripaþins
Lietuvos valstybës suverenumà, bent ribotà nepriklausomybæ, satelitiná
Lietuvos statusà Vokietijos atþvilgiu. Tokiø nuostatø nesilaikë
Lietuviø nacionalistø partija (LNP), ëjusi á glaudesnius kontaktus su vokieèiais,
nereikalavusi “tuoj pat”, nedelsiant atkurti bent daliná Lietuvos
valstybingumà, ið esmës sutikusi su jø nuostata, kad Lietuvos valstybës
atkûrimas bûtø sprendþiamas po karo, nugalëjus “bolðevizmà”. Taèiau
net ir LNP protestavo prieð vokieèiø “nenorà leisti iðsilaisvinusiai Lietuvos
valstybei dalyvauti istorinëje kovoje uþ Naujosios Europos ateitá”
“atskiru daliniu”, sudarytu ið “savanoriø – partizanø ir Lietuvos armijos
likuèiø”. (Lietuviø nacionalistai turëjo savø, skirtingø nuo Laikinosios
vyriausybës ir LAF’o, kuriame dominavo krikðèionys demokratai, lietuviðkø
kariniø formuoèiø kûrimo planø). Taðiau ir jie savanoriø verbavimo
ir pagalbinës policijos tarnybos batalionø, kurie priklausytø policijai, o
ne vermachtui, nelaikë politiðkai tinkama “Lietuvos dëjimosi á Naujosios
Europos kûrimà” forma, nes jai “nesuteikiama jokios ateities prasmës” 11 .
Naciø okupantø politinës nuostatos ir interesai, “þaibo karo” planai
lëmë tai, jog iki 1941m. pabaigos net ir lietuviø pagalbinës policijos
(savisaugos) batalionø dalyvavimas “kryþiaus þygyje prieð bolðevizmà” buvo
nutylimas. Antai laikraðtyje “Á laisvæ” (nuo 1943 m.- “Ateitis”) raðyta:
“Nors iki ðiol nebuvo paskelbta, bet buvo þinoma, kad lietuviø savanoriø
batalionai stovi sargyboj petis á petá su vokieèiø policija” 12 .
11 Metmenys Lietuviø nacionalistø partijos ruoðiamo pro memoria Reicho vyriausybei Berlyne,
LCVA, f. R.-1520, ap. 1, b. 2, l. 4, 10; LVOA, f. 3377, ap. 55, b. 38, l. 80.
12 Mûsø batalionus palydint. Á laisvæ, 1941, lapkriðio 7, Nr. 117, p. 6.
234

Daugelis lietuviø kariø, karo pradþioje tikëjæsi, kad vokieèiai leis
atsikurti Lietuvos valstybei ir jos kariuomenei, ir stojæ á savisaugos batalionus
kaip á atsikurianèias Lietuvos ginkluotàsias pajëgas, turëjo skaudþiai
nusivilti vokieèiø ðiems batalionams skirtu “pagalbinës policijos”
statusu ir vaidmeniu. Tai ryðkiai atsispindi 5-ojo lietuviø savisaugos bataliono,
1941 m. rudená iðsiøsto á vokieèiø Ðiaurës frontà ir ten pasiþymëjusio
kovojant su sovietø partizanais ir Raudonàja armija, vadovybës 1942
m. raðte vokieèiø karinei vadovybei. Jame skøstasi, kad “tarptautinës teisës
atþvilgiu Lietuvos kareivis yra visai beteisëje padëtyje, nes jo ðiame
kare dalyvavimo Vokietija vieðai nedeklaravo”, schutzmannschaft-o institucija
vertinta kaip pusiau civilinë, pusiau policinë, ”laikina, nepastovi
ir neþinoma”. Lietuviai kariai norëjo kovoti Rytø fronte “petis á petá” su
vokieèiø kariais, o ne su policininkais ir bûti vertinami kaip lygiaverèiai
sàjungininkai. Ilgas raðte iðdëstytø priekaiðtø vokieèiams dël lietuviø kariø
padëties ir diskriminavimo faktø sàraðas uþbaigiamas vaizdþia iðvada:
“po karo bus sunku árodyti, kad fronte buvo bûta” 13 .
Pradëjus blogëti padëèiai fronte, ypaè po pralaimëjimo prie Stalingrado
1943 m. pradþioje, Vokietijoje paskelbus vadinamàjà “totalinæ
mobilizacijà”, pradëta ágyvendinti visa sistema nepaprastøjø priemoniø,
kuriø tikslas buvo átraukti ne tik Vokietijos reicho, bet ir visø okupuotø
kraðtø þmones ir materialinius iðteklius karo reikmëms tenkinti. Naciai
buvo priversti daryti savo politiniø, rasistiniø, kariniø nuostatø pataisas
ir okupuotø Rytø Europos tautø atþvilgiu. Pirmiausia estams, vëliau
latviams ir lietuviams suteikta “garbë” steigti nacionalinius Waffen SS
(Ginklø SS) kariuomenës junginius (legionus). Lietuviø tautai tokia “garbë”
ir teisë suteikta Ostlando reichskomisaro H. Lohsës 1943 m. vasario
24 d. paskelbtame atsiðaukime á lietuvius. Ádomu paþymëti, jog H. Lohsë
nevartojo termino “lietuviø legionas” - jis ragino stoti á “savo tëvynës
legionà”. Terminas “lietuviø legionas” pirmà kartà paminëtas ðiek tiek
vëliau A. Rentelno, E. Justo ir SS policijos vado Lietuvoje L. Vysockio
atsiðaukime “Lietuviai prie ginklo” 14 .
Kaip šiuos vokieèiø naciø nuostatø pokyèius vertino Lietuvos visuomenë?
Kai Vokietija paèioje karo pradþioje neleido atkurti Lietuvos
valstybingumo, ávedë civilinæ okupacinæ valdþià, didþioji Lietuvos visuo-
13 Zizas R. Lietuvos kariai savisaugos batalionuose (1941-1944m.), Lietuvos archyvai: Straipsniø
ir dokumentø rinkinys, kn.11, Vilnius,1998, p. 65, 69.
14 Ateitis. 1943, vasario 24, Nr. 45, p. 1; vasario 27, Nr. 48, p. 1.
235

menës dalis ir susiformavæs nacionalinis antinacinis pogrindis buvo grieþtai
nusistatæ prieð visus naciø okupantø bandymus átraukti Lietuvà á besàlygiðkà
dalyvavimà kare Vokietijos pusëje, tvirtai laikësi tarptautine teise
pagrástos nuostatos, jog tik suverenios Lietuvos vyriausybë gali skelbti ir
vykdyti Lietuvos gyventojø karinæ mobilizacijà. SS legiono steigimà 1943
m. vasará lietuviø antinacinis pogrindis vertino kaip Lietuvos jaunimo
masinës mobilizacijos pradþià, jo pasmerkimà kovai ir þûèiai uþ Vokietijos
interesus Rytø fronte, apskritai kaip vienà ið rimèiausiø istorijos iðbandymø,
gyvybiná klausimà “þûti ar iðlikti” 15 .
Nors lietuviø politiniø, kariniø, net ir pogrindþio veikëjø nusistatymas
SS legiono atþvilgiu nebuvo visiðkai vienareikðmiðkai negatyvus,
bûta svyravimø (patys á legionà uþsiraðë ir uþ já apskritai agitavo plk. A.
Birontas, gen. K. Navakas, Panevëþio apskrities virðininkas plk. A. Gauðas,
áþiûrëdamas galimybæ atkurti Lietuvos kariuomenæ svyravo gen. S.
Raðtikis), registracijos á já rezultatai, daugiausia dël pogrindþio átakos,
buvo katastrofiðkai menki.
Apibendrinamojo pobûdþio duomenø, kiek ið viso Lietuvos vyrø
uþsiraðë á SS lietuviø legionà, istoriografijoje nëra. Vokieèiai ið savisaugos
batalionø ir vieðosios policijos á legionà uþraðë 1093 vyrus, ið jø 286
patys panoro jame tarnauti. Naujø savanoriø á SS legionà buvo labai
nedaug: uþsiraðiusiø á já Ðakiø ir Raseiniø aps. – po 3, Maþeikiø ir Telðiø
aps. – po 5, Eiðiðkiø ir Këdainiø aps. – po 1, Alytaus aps. – 4 16 , Tauragës
mieste – 7 17 .
SS legiono steigimo nesëkmë Lietuvoje buvo didelis politinis ir
moralinis smûgis vokieèiø prestiþui, politikai ir propagandai, “totalinës”
kovos su bolðevizmu interesams, juo labiau kad Latvijoje ir Estijoje nacionaliniai
SS legionai buvo sëkmingai suformuoti, latviai ir estai, “ásijungæ
á kovà su bolðevizmu” vokieèiø propagandos lietuviams buvo nurodomi
sektinu pavyzdþiu. Ásakymà dël latviø SS legiono formavimo A.
Hitleris pasiraðë 1943 m. vasario 10 d. 1943-1944m. ðá legionà sudarë dvi
SS Waffen latviø divizijos – 15-oji ir 19-oji. Estijoje suformuotas SS estø
legionas (20-oji Waffen SS divizija), jame buvo apie 11 tûkst. vyrø 18 ,
15 Á Lietuvos giriø sûnus. Laisvës kovotojas. 1943, kovo 18.
16 Rukðënas K., min. veik., p.57-58.
17 LCVA, f. R-1476, ap.1, b.139, l.36.
18 Misiûnas R., Taagepera R. Baltijos valstybës: priklausomybës metai, 1940-1990, Vilnius,1992,
p.63.
236

neskaitant daugybës kitø estø kariniø ir policiniø formuoèiø.
Kokià tragedijà latviø ir estø tautoms reiðkë “ásijungimas á kovà su
bolðevizmu”, frontiniø SS kariuomenës junginiø suformavimas, akivaizdþiai
matyti ið tokio pavyzdþio: Latvijoje á vokieèiø kariuomenæ ið viso buvo átraukta
beveik 150 tûkst. vyrø, ið jø, oficialiomis þiniomis, þuvo apie 60 tûkst. 19
Dël SS legiono nesëkmës Lietuvoje “ásiþeidæ” ir átûþæ vokieèiai
griebësi gerai þinomø represijø – buvo uþdaryti universitetai ir kitos aukðtosios
mokyklos, á Ðtuthofo koncentracijos stovyklà iðveþti 46 Lietuvos
kultûros ir visuomenës veikëjai, griebtasi bauginimø, grasinimø vykdyti
grieþèiausias bausmes.
Naciø okupacinio reþimo pareigûnai Lietuvoje 1943 m. kovo 17 d.
paskelbtame pareiðkime, grësmingai apkaltinæ “tam tikrus intelektualinius
sluoksnius”,“atsakingus asmenis” nusikaltimais ne tik prieð “savo lietuviø
tautos”, bet ir vokieèiø tautos, “kuri visas savo jëgas mobilizavo totaliniam
karui”, net ir “Europos tautø bendruomenës” interesams, oficialiai atsisakë
steigti SS lietuviø legionà. Deklaravus toká atsisakymà, pareikðta, jog
“registracija ateityje vyks jau tik darbams kariuomenei ir karo ûkiui” 20 .
Kauener Zeitung, 1943 02 24 Ateitis, 1943 02 24
Oslando reichskomisaro H. Lohsës atsiðaukimas, raginantis lietuvius stoti á SS
legionà. Atsiðaukime vokieèiø k. lietuviai kvieèiami: “Prie ginklo! Á darbà! Su Adolfu
Hitleriu á pergalæ!” Plakato apaèioje uþraðas “Mes pasitikime Tavimi”.
19 Stinkulis V. Ir tai yra tautos drama: Pernelyg daug esame kovojæ su svetimomis vëliavomis,
Ðiaurës Atënai, 1998, kovo 28, Nr.12 (406), p.8. Versta iš Latvijas vestnesis, 1998, kovo 12-13.
20 Ateitis. 1943, kovas 17, Nr. 63, p. 1.
237

Ateitis, 1943 03 17
Lietuviai neatsiliepë á vokieèiø raginimus. Skelbimas apie
atsisakymà steigti SS legionà ir imti Lietuvos vyrus tik darbams
kariuomenëje ir karo ûkyje
Ðià naciø okupantø principinæ nuostatà ir tolesnius bandymus kitais
bûdais ir á kitas karines formuotes mobilizuoti Lietuvos vyrus, galima
laikyti esminiu iðeities taðku atsirasti lietuviø statybos batalionams. Okupantø
mobilizacinës pastangos Lietuvoje nukrypo á pagalbiniø, ne fronto
kariniø daliniø (tokie ir buvo statybos batalionai) kûrimà. Ðiø batalionø
kûrimas, ið dalies Lietuvos vyrø ëmimas á vokiðkus karinius (pvz., á vadinamuosius
prieðlëktuvinës gynybos) dalinius, ûkinës prievolës, þmoniø veþimas
darbams á Vokietijà tapo pagrindinëmis lietuviø tautos priverstinio
dalyvavimo kare Vokietijos pusëje formomis, kurios padëjo iðsaugoti gyvybiná
tautos potencialà, Lietuvos jaunimà – nuo dalyvavimo ir neiðvengiamos
þûties Vokietijos–SSRS karo frontuose. Prasidëjus “totalinei mobilizacijai”
(nuo 1942 m. pabaigos iki 1943 m. pradþios), Latvijoje ir Estijoje
suformavus nacionalinius SS kariuomenës junginius, kurie aktyviai kovësi
ir liejo kraujà Rytø fronte, okupuotos Lietuvos dalyvavimas kare Vokietijos
pusëje ið principo pradëjo skirtis nuo ðiø ir daugelio kitø Vokietijos
okupuotø tautø dalyvavimo kare formø. Ið kitos pusës, Latvijos ir Estijos
gyventojai daug maþesniu mastu negu Lietuvos veþti darbams á Vokietijà.
Lietuviø statybos (inþinerijos) batalionø formavimas 1943 m. pavasará ir
jø siuntimas á Rytus leido iðeiti ið nepaprastai sunkios ir grësmingos situacijos,
kuri susidarë suþlugus SS legiono kûrimo planams. Statybos batalionams
buvo lemta tapti savotiðku, nors toli graþu ir nelygiaverèiu, SS legiono pakaitalu,
tam tikra “kompensacija” vokieèiams uþ jø suþlugdytas dideles mobilizacines
uþmaèias bei áþeistas ambicijas. Statybos batalionø suformavi-
238

mas kartu su kitomis nuolaidomis vokieèiø okupantams 1943 m. pavasará padëjo
iðsaugoti ir paèià lietuviðkø kariniø formuoèiø kûrimo vokieèiø karinëse ir
policinëse þinybose idëjà, kurios realizavimui, boikotavus SS legionà, iðkilo
reali grësmë. Vokieèiai Lietuvoje galëjo nueiti ne lietuviðkø nacionaliniø formuoèiø
kûrimo keliu, o mobilizuoti lietuvius tiesiogiai á savo karinius ir policinius
dalinius, kaip tai darë, pavyzdþiui, su lenkais okupuotose Lenkijos
teritorijose, nekalbant jau apie grësusá masiná Lietuvos gyventojø veþimà darbams
á reichà. Vokieèiai nesuteikë lenkams “garbës” kovoje prieð bolðevizmà
turëti savo nacionalinius karinius dalinius ir jø neformavo, taèiau labai daug
lenkø buvo mobilizuota tiesiogiai á vokieèiø vermachtà. Antai Raudonosios
armijos karinës þvalgybos duomenimis, 1942 m. lenkai sudarë net apie 40-45
proc. vokieèiø 96-osios pëstininkø divizijos, apie 30 proc. 11-osios pëstininkø
divizijos, kartu su èekais – apie 30 proc. 57-osios pëstininkø divizijos, apie 12
proc. 110-osios pëstininkø divizijos kareiviø 21 . Lenkai nebuvo vokieèiams iðtikimi
“sàjungininkai”, masiðkai perbëginëjo á Raudonosios armijos pusæ, taèiau
vokieèiø vadovaujami buvo priversti lieti kraujà uþ jø interesus. Lietuvos
politiniams ir kariniams (net ir antinacinio pogrindþio) veikëjams, siekusiems
iðsaugoti jaunimà, puoselëjusiems viltis turëti ir iðsaugoti ginkluotø pajëgø
branduolá ir jø pagrindu susiklosèius palankioms aplinkybëms atkurti Lietuvos
kariuomenæ, “lenkiðkasis” kelias buvo nepriimtinas.
Ið tyrinëtø ðaltiniø nëra visiðkai aiðku, kada atsirado statybos batalionø
kûrimo idëja. Galima manyti, kad ið pat pradþiø – kartu su SS legiono
steigimo ir kitais dideliais “totalinës mobilizacijos” Lietuvoje planais. Antai
pogrindinis laikraðtis “Nepriklausoma Lietuva” 1943 m. vasario mënesá raðë,
kad tvarkos policijos vadas iðleido ásakymà, kuriuo 17-45 m. amþiaus Lietuvos
pilieèiai vyrai ápareigojami neapibrëþtà laikà dirbti “sustiprinimo darbus”
Rusijoje. Tam Lietuvoje turëjo bûti paimta daugiau kaip 3 tûkstanèiai
vyrø. Vyrai, imami vasario 4-15 d., skirstomi ðimtinëmis, joms vadovauti pavedama
aktyviosios tarnybos policininkams 22 . Matyt, suþlugus SS legiono
steigimo idëjai, mobilizacijai “sustiprinimo”, t.y. kariniø átvirtinimø statybos,
darbams ir juos vykdanèiø kariniø statybiniø daliniø - statybos (inþinerijos)
batalionø - formavimui buvo lemta tapti pagrindiniu, svarbiausiu okupantø
mobilizaciniø pastangø tikslu.
Lietuviø statybos batalionø organizatorius ir “globëjas” buvo gen.
21 Ñïðàâî÷íèê áîåâûõ õàðàêòåðèñòèê íåìåöêèõ äèâèçèé (íà 1.6.1943) : Ãëàâíîå
ðàçâåäûâàòåëüíîå óïðàâëåíèå Êðàñíîé àðìèè. Ìîñêâà, 1943, ñ.13, 21, 31, 49, 53.
22 Lietuviai. Nepriklausoma Lietuva. 1943, vasario 15, Nr. 3(15), p. 2.
239

mjr. Emilis Justas, vokieèiø vyriausiasis karo komendantas Lietuvoje. 1943
m. kovo 20 d., praëjus keletui dienø po oficialaus vokieèiø atsisakymo
steigti SS legionà, “Ateityje” pasirodë E. Justo atsiðaukimas, kuriame
buvo skelbiama: “Kad bûtø palengvintas Rytuose vykstanèios kovos prieð
bolðevizmà, man ásakyta vokieèiø kariuomenei suorganizuoti lietuviø inþinerijos
(statybos) batalionus, kurie bûtø naudojami bûtiniems karo darbams
tolimesniame fronto uþnugaryje”. Paskelbæs atsiðaukimà, E. Justas
priëmë keletà lietuviø karininkø, kandidatø á statybos batalionø vadus:
plk. ltn. J. Ugianská, kapitonus Slyvënà ir A. Milaðevièiø. Priëmimo metu
E. Justas pareiðkë “dþiaugsmà ir savo padëkà uþ atsiliepimà á jo pakvietimà”,
pateikë “plaèius paaiðkinimus” apie planuojamus formuoti batalionus:
jie priklausys iðimtinai vokieèiø kariuomenei, jø uþdavinys – statyti
átvirtinimus “fronto srityje”, visi karininkai, puskarininkiai ir kareiviai bûsià
lietuviai, jie dëvës vokieèiø kariuomenës uniformà su “ypatingais laipsniø
þenklais”, á batalionus bus priimami 20-45 m. amþiaus savanoriai lietuviai,
buvo pageidaujami sveiki, stiprûs, vidutinio amþiaus vyrai ir t. t. 23
Kodël bûtent gen. mjr. E. Justas ëmësi lietuviø statybos batalionø
organizatoriaus vaidmens, savo atsiminimuose aiðkina vyskupas V. Brizgys:
Lietuvoje vokieèiø civilinë valdþia ir gestapas konfliktavæs su kariuomene.
Lietuvos karo komendantas Justas tai panaudojæs savo prestiþui. Jis pasiûlë
lietuviams mobilizuoti nors vienà darbo batalionà ir tuo árodyti, kad lietuviai
nëra “prorusiðki”, o tik nepritaria civilverwaltungo politikai ir taktikai 24 .
Dël E. Justo prestiþo ir autoriteto 1943 m. Lietuvoje galima ginèytis.
1938–1940 m. jis buvo Vokietijos karo ir aviacijos ataðë Kaune. 1942 m.
pavasará kartu su generaliniu komisaru A. Rentelnu jis pasiraðë atsiðaukimà,
kuriame ragino Lietuvos vyrus registruotis á “transporto tarnybà”, ðis
atsiðaukimas susilaukë grieþtos lietuviø antinacinio pogrindþio kritikos 25 .
1943 m. vasará, praëjus vos keletui dienø po H. Lohsës atsiðaukimo pasirodymo,
kartu su A. Rentelnu, SS ir policijos vadu Lietuvoje L. Vysockiu
buvo pasiraðæs atsiðaukimà, raginusá lietuvius stoti á SS legionà. Taigi ar
23 Karo komendanto Lietuvoje gen. mjr. Justo atsišaukimas. Ateitis. 1943, kovo 20, Nr. 66, p. 1;
Praneðimas; Lietuvos saugumo srities komendanto Ásidëmëtinas praneðimas lietuviø inþinerijos
(statybos) batalionø nariams .Ten pat. 1943, kovo 23, Nr. 68, p.1; Pranešimas: steigiami
lietuviø inþinerijos (statybos) batalionai vokieèiø kariuomenës vadovybëje. Karys. 1943, kovo
27, Nr. 13, p. 5.
24 Vysk. Brizgys V. Gyvenimo keliai. Vilnius, 1993, p. 105.
25 Dar viena begëdiðka klasta ir pasityèiojimas. Lietuviø tautinio fronto biuletenis. 1942, geguþës
10, Nr. 1, p. 1-2.
240

nebuvo E. Justo, vieno ið aukðèiausiø naciø pareigûnø Lietuvoje, autoritetas
susvyravæs? Kita vertus, gen. mjr. E. Justo pareigybinë padëtis Lietuvoje
nuo kitø okupacinio reþimo pareigûnø formaliai ið tikrøjø skyrësi, - jis
buvo vermachto atstovas, o vermachtui, kaip raðë átakinga krikðèioniø demokratø
spauda, “vis dëlto mes dar turime gan ðiltø simpatijø” 26 .
E. Justo atsiðaukimas ir mobilizacinës kalbos savo turiniu niekuo
nesiskyrë nuo kitø naciø pareigûnø atsiðaukimø ir kalbø, jose nebuvo
jokiø politinio pobûdþio paþadø, taèiau jo bendravimo su lietuviais tonas
buvo subtilesnis ir ðvelnesnis.
1943 m. kovo 20 d. prie Kauno ávyko iðkilmingas atsisveikinimas su
pirmaisiais vokieèiø kariuomenës talkininkais lietuviais. Iðkilmëse pasakytoje
kalboje E. Justas kreipësi á juos pagarbiu kreipiniu “mano lietuviai draugai”,
kalbëjo apie lietuviø “nelaimingà Tëvynæ”, kvietë iðlydimus lietuvius “uþtikrinti
savo Tëvynei graþià ateitá” ir “naujais savo darbais” parodyti, jog jie yra
verti vokieèiø pagarbos ir pasitikëjimo. Baigdamas kalbà siûlë “lietuviðkos
tëvynës gerovei” suðukti triskart “valio” ir kt. Pirmasis generalinis tarëjas
gen. P. Kubiliûnas ten pat sveikino lietuvius “karo talkininkus”, perëjusius
“vermachto þinion, generolo Justo tëviðkon globon” 27 .
Ateitis, 1943 03 23
Gen. E. Justo atsiðaukimas, kvieèiantis
lietuvius stoti á inþinerijos (statybos)
batalionus, ir praneðimas apie pirmo
bataliono formavimà
26 Lietuviø fronto biuletenis. 1943, lapkriðio 26, Nr. 11, p. 6.
27 Generolo majoro Justo atsisveikinimo þodis talkininkams. Ateitis. 1943, kovo 20, Nr. 66, p.
1; Gen. Kubiliûno þodis ðiandien iðlydëtiems Wehrmachto talkininkams. Ten pat.
241

Objektyviai toká pagarbø gen. E. Justo ir suðvelnëjusá kitø vokieèiø
pareigûnø tonà lëmë pradëjæ ðlyti reikalai karo frontuose, atgarsio
Lietuvoje nesulaukæ raginimai stoti á SS legionà. Ádomu paþymëti, kad
pats iðkilmingas palyginti negausaus (apie 120 pirmøjø “karo talkininkø”)
bûrio iðlydëjimas á tarnybà vermachte oficialiojoje spaudoje propagandiniais
sumetimais vadintas “neeiline, didinga demonstracija” prieð
bolðevizmà ir lietuviø tautos ryðiø “sustiprinimu” su Vokietijos vermachtu.
Pirmieji “karo talkininkai” turëjo bûti pavyzdþiu “naujiems lietuviø
vyrø bûriams”, kurie gen. E. Justo ðaukiami turëjo stoti á statybos dalinius
28 .
242
Naujoji sodyba,
1943, Nr.3, p.43
Kauener Zeitung, 1943 03 23
Po nepavykusio bandymo suformuoti SS legionà iðkilmingas pirmøjø karo talkininkø
iðlydëjimas á tarnybà vermachte, 1943 03 20 Kaune prie Águlos baþnyèios (Soboro).
Nuotr.: bendras iðkilmiø vaizdas; virðuje – vainikais ir Vokietijos reicho vëliava
papuoðtoje tribûnoje gen. E. Justas, uþ jo nugaros – P. Kubiliûnas, vokieèiø ir
lietuviø karininkai
28 Atsisveikinimas su pirmaisiais lietuviais vokieèiø kariuomenës talkininkais. Ateitis. 1943 kovo
22, Nr. 67, p.4.

Antra vertus, naciø pareigûnai Lietuvoje, tarp jø ir gen. E. Justas,
ir toliau këlë “besàlyginio” lietuviø tautos dalyvavimo kovoje “prieð bolðevizmà”
reikalavimus. Viename ið daugelio straipsniø, paskelbtø “Ateityje”
1943 m. pavasará, demagogiðkai tvirtinta, jog ir Vakarø Europos
valstybës aktyviai dalyvauja kare prieð bolðevizmà, visai nekeldamos klausimo
“dël atlyginimo bei kokiø nors kompensacijø”, politiniai reikalai
“atidëti á ðalá”, jie “tebëra neiðspræsti ne tik Lietuvos, bet ir kitø valstybiø”,
jie “visoj pilnumoj” bus sprendþiami tik po karo, tada, “reikia tikëtis,
ras vietos ir mûsø kraðto reikalai”. “Svarbiausias dalykas” lietuviams
turëjo bûti tai, kad á kovà juos “kvieèia vermachtas” (o ne SS ir policijos
ar vokieèiø okupacinës civilinës administracijos pareigûnai – R.Z).
Straipsnyje buvo raginama pasitikëti “pono generolo Justo garbingu þodþiu
ir jo tëviðka globa” 29 .
Ádomu paþymëti, jog E. Justo asmenybë, jo atsiðaukimas ir pats
statybos batalionø kûrimas buvo palankiai vertinamas krikðèioniø demokratø
ir jø veikiamø rezistencijos organizacijø pogrindþio spaudoje. Antai
laikraðtyje “Á laisvæ” buvo raðoma: “Kitos rûðies batalionus ir kitaip ëmë
organizuoti karo komendantas gen. mjr. Justas. Jis, ilgiau Lietuvoje gyvenæs,
lietuvius geriau paþindamas, pakvietë lietuvius á statybos ir inþinerijos
batalionus. Savo atsiðaukime jis mokëjo á lietuvius praðnekti kaip á
kultûringus þmones ir ávertinti jø praeities þygius tëvynei ginti. Toks þmoniðkas
kreipimasis susilaukë kitokiø rezultatø: atsirado savanoriø, kurie
ryþtasi dar kartà árodyti, kad jie nori atkakliai kovoti su bolðevizmu, jeigu
á juos kreipiamasi kaip á þmones, bet ne kaip á gaudomus þvëris: “jeigu
bûtø pagerbta ir jø tëvynë, atsiþvelgiant á jos brangiausius siekimus, kuriø
patenkinimas nieko nesukliudytø karui, tai savanoriais stojimas bûtø masinis”.Vokiðkø
mobilizacijø neiðvengusiems Lietuvos vyrams kiek vëliau
laikraðtyje “Á laisvæ” buvo rekomenduojama: “rinktis, pirmiausia, lietuviø
karinius dalinius, kurie þadama sudaryti, o toliau gen. Justo technikos
ir statybos batalionus, tik paskiausia darbo prievolë” 30 .
Net ir dalies átakingø rezistencijos sluoksniø palankø nusistatymà
ir retorikà gen. mjr. E. Justo asmenybës ir statybos batalionø kûrimo atþvilgiu,
be jau minëtø aplinkybiø, susijusiø su siekiais turëti lietuviðkas
karines formuotes, lëmë slogi, sudëtinga, átempta padëtis, susiklosèiusi
29 Pulk. J.B. Wehrmachto šaukiami. Ateitis. 1943 kovo 31, Nr. 75, p. 1.
30 Batalionai. Á laisvæ.1943, balandþio 1, Nr.5, p.4; Konferencija nieko nepakeitë. Ten pat,
1943, balandþio 12, Nr. 6, p. 1.
243

po SS legiono suþlugdymo ir vokieèiø ávykdytos represijos. Tai vertë daryti
tam tikras nuolaidas okupantams, ieðkoti kompromisø, ðvelninti kategoriðkà
pozicijà ir nuostatas dël jø reikalavimø, laikytis nuosaikesnës santykiø su
vokieèiais linijos. Tokios pozicijos (nors ir ne visuotinos) motyvus glaustai
galima bûtø apibûdinti taip: tolesniø, dar grieþtesniø ir radikalesniø represijø
baimë, pavojus atsidurti naciø þiauriai persekiojamos “lenkø tautos padëtyje”
31 , netekti, nors ir nedideliø, politiniø teisiø: ribotos “savivaldos”, jau
suformuotø lietuviðkø kariniø pajëgø – savisaugos batalionø, kuriuos vokieèiai
galëjo iðformuoti. Antra vertus, nefrontiniø nacionaliniø daliniø kûrimas
vermachto sudëtyje atrodë gera alternatyva SS kariuomenës daliniams,
net ir iki tol daugiausia policines funkcijas vykdþiusiems savisaugos batalionams.
Pagaliau reikëjo atsiþvelgti ir á okupacinio reþimo pareigûnø siekius
“garbingai” iðeiti ið susidariusios padëties, nedestabilizuoti jos palyginti visiðkai
ramiame ir strategiðkai svarbiame vokieèiams uþnugario kraðte.
Visas ðias idëjas kaupë ir visø ávykiø raidà pakreipti vokieèiams palankesne
linkme stengësi gen. P. Kubiliûno vadovaujamas lietuviðkosios
“savivaldos” (administracijos) aparatas, ypaè jo vadovaujanèioji virðûnë.
Jos poþiûriu, Lietuvos vyrø, visø pirma gimusiø 1919–1924 m., paðaukimas
á karo tarnybà 1943 m. pavasará po SS legiono suþlugdymo Lietuvai
turëjo “lemiamà reikðmæ”, nuo kurios priklausë kraðto ir visos tautos likimas
ir ateitis, kitos iðeities paprasèiausiai nebuvo.
Padëties ðvelninimo, kompromisiniø sprendimø paieðkas tarp vokieèiø
ir lietuviø interesø (ið esmës vokieèiams padarytas nuolaidas) atspindëjo
vadinamosios visos Lietuvos atstovø konferencijos, vykusios 1943
m. balandþio 5 d. Kaune, Karo muziejuje, nutarimai (rezoliucijos). Konferencijos
darbe dalyvavo apie 90 þymesniø visuomenës veikëjø, parinktø
ið visos Lietuvos. Prof. M. Birþiðkos vadovaujama konferencija priëmë 3
rezoliucijas (jas vokieèiai taisë ir redagavo), jose svarbiausia buvo tai, kad
“lietuviø tautos vardu” pareikðtas pasiryþimas prisidëti prie Vokietijos
reicho “milþiniðkos” kovos su bolðevizmu, pritarta savanoriðkais pagrindais
suformuotø ir lietuviø karininkø vadovaujamø ginkluotø Lietuvos
daliniø organizavimui, visi lietuviai paraginti “nedelsiant atlikti ápareigojimus
karinës reikðmës darbe” 32 . Konferencijos nutarimai, juose uþ-
31 Matulionis J. Neramios dienos. Toronto, 1975, p. 238; Konferencijos eiga. Nepriklausoma
Lietuva. 1943, geguþës 1, Nr. 7(19), p. 2.
32 Konferencijos nutarimai. Ateitis. 1943, balandþio 6, Nr. 80, p. 1; Tautos atstovø balsas. Ten
pat. 1943, balandþio 8, Nr. 82, p. 1; Rezoliucijos. Karys. 1943, balandþio 10, Nr. 15, p. 1.
244

Konferencijos
prezidiumo nariai pas
Lietuvos generaliná
komisarà A. Rentelnà:
ið kairës penktas
A. Rentelnas, toliau
Ropas, P. Kubiliûnas,
M. Birþiðka,
gen. V. Nagius
Savaitë, 1943, Nr. 14, p. 213
Vadinamoji visos Lietuvos
atstovø konferencija:
Nuotr.: kairëje konferencijos
prezidiumas: ið kairës gen.
V. Nagius, konferencijos
pirmininkas prof. M. Birþiðka,
A. Pimpë, P. Kubiliûnas;
Nuotr. apaèioje – bendras salës
vaizdas;
Naujoji sodyba, 1943, Nr. 4, p. 70
Savaitë, 1943, Nr. 14, p. 213
245

fiksuotos nuolaidos susilaukë grieþtos lietuviø antinacinio pogrindþio kritikos
( ji paðiepiamai vadinta “ 2-uoju liaudies seimu”, “okupaciniu seimu”),
jø reikðmë tolesniems ávykiams Lietuvoje buvo prieðtaringa (istoriografijoje
ji beveik neaptarta). Ádomus paèiø vokieèiø vertinimas: konferencija
“labai sumaþino átempimà” ir bent formaliai pademonstravo
lietuviø tautos valià dalyvauti kovoje prieð bolðevizmà, bet á jà dëtas viltis
maþai pateisino 33 . Galima teigti, kad konferencija ir jos nutarimai okupantams
suteikë tam tikrà “teisiná” ir moraliná pagrindà siekti savo tikslø,
mobilizuojant á karinæ tarnybà Lietuvos vyrus, visø pirma á pradëtus
formuoti lietuviø statybos batalionus.
Ið tyrinëtø ðaltiniø nëra aiðku, kiek statybos batalionø vokieèiai ir
lietuviø “savivaldos” pareigûnai planavo suformuoti. Gen. E. Justas savo
atsiðaukime kvietë lietuvius stoti á inþinerijos (statybos) batalionus, bet
tuo paèiu laiku (daþnai kartu) skelbtuose oficialiuose okupacinës valdþios
“praneðimuose” buvo kalbama apie vieno bataliono steigimà. Tai,
kaip minëta, liudija vyskupas V. Brizgys bei kiti šaltiniai 34 . Matyt, lietuviams
apvylus vokieèius su SS legiono steigimu, ðie buvo atsargûs. Taèiau
po vadinamosios visos Lietuvos atstovø konferencijos ir jos palyginti
palankiø vokieèiams sprendimø lietuviø statybos batalionø formavimas
iðsiliejo á didelio uþmojo okupantø mobilizacines akcijas, kurias realizuojant
Lietuvos vyrai buvo imami ne tik á juos, bet ir á grynai vokiðkus,
daugiausia vadinamuosius prieðlëktuvinës gynybos dalinius, nekalbant
jau apie ëmimà darbams á reichà. Keitësi ir statybos batalionø formavimo
pobûdis, - nuo savanoriðko á juos stojimo, deklaruoto gen. E. Justo 1943
m. kovo 22 d. atsiðaukime, pereita prie plataus masto prievartiniø metodø.
246
Organizacinës, agitacinës ir represinës akcijos
formuojant statybos batalionus ir jø rezultatai
Remdamasis konferencijos nutarimais, Lietuvos generalinis komisaras
A.T. Rentelnas 1943 m. balandþio 6 d. “Ateityje” stambiu ðriftu
iðspausdintame skelbime pareikalavo registruotis 1919–1924 m. gimusius
33 Nacionalistø talka hitlerininkams. Vilnius, 1970, p. 111.
34 Þr.: Dokumentai Lietuvos vietinës rinktinës istorijai: sudarë Z. Raulinaitis, Chicago, 1990, p.
64-65.

Lietuvos vyrus (registracijos laikà turëjo nurodyti apskrièiø virðininkai ir
miestø burmistrai), nesiregistravusiems grasino “sunkiomis bausmëmis (kalëjimu,
sunkiøjø darbø kalëjimu arba priverèiamojo darbo stovykla)” 35 .
Tà paèià dienà pirmasis generalinis tarëjas P. Kubiliûnas iðleido
potvarká 1919–1924 m. gimusiems vyrams registruotis “lietuviø ðaukimo
komisijose”, jame ne tik pakartojo A. Rentelno grasinimus nesiregistravusiems,
bet uþsiminë ir apie “aukðtesnes bausmes” (1919–1924 m. gimusiø
vyrø registracija vokieèiø ir antinacinio pogrindþio dokumentuose vadinta
“pirmàja mobilizacija”).
1943 m. birþelio 10 d. A. Rentelno pavaduotojo K. Nabersbergo
atsiðaukimu ir P. Kubiliûno potvarkiu paskelbta 1912–1918 ir 1925 m.
gimusiø vyrø registracija 36 (ji vadinta “antràja mobilizacija”). Antinacinio
pogrindþio ðaltiniø duomenimis, ðioms mobilizacijoms pavykus, okupantai
ruoðësi skelbti ir 1900–1911 m. gimusiø vyrø registracijà, taèiau
oficialiai ji nebuvo paskelbta.
Statybos batalionams formuoti svarbus buvo P. Kubiliûno 1943 m.
balandþio 6 d. potvarkis surengti buvusios Lietuvos kariuomenës karininkø,
virðilø ir puskarininkiø suraðymà: privalëjo registruotis karininkai iki
60 m. amþiaus, virðilos, puskarininkiai, net ir grandiniai, baigæ puskarininkiø
mokyklas, iki 45 m. amþiaus. Nesiregistravusieji turëjo bûti baudþiami
piniginëmis baudomis iki 1000 rm arba suëmimu iki 30 parø 37 . A.
Rentelno pavaduotojo K. Nabersbergo 1943 m. balandþio 13 d. skelbimu
reicho darbo tarnybai privalëjo registruotis abiturientø ir gimnazijø paskutiniøjø
klasiø mokiniai, gimusieji 1923–1924 m. 38
Paþymëtina, jog 1919–1924 m. gimusiø vyrø suraðymas ið esmës paskelbtas
pakartotinai, ðio amþiaus vyrus buvo mëginta suregistruoti ir 1943
m. vasario mën. bandant formuoti SS legionà. Skirtumas tik tas, kad
tada mobilizacijos komisijos ið esmës buvo sudarytos ið vokieèiø, ið lietuviø
á jas áëjo tik apskrièiø virðininkai arba jø pavaduotojai, jø darbe turëjo
dalyvauti ir valsèiø virðaièiai. Antai registruojant á SS legionà Tauragëje,
komisijà sudarë komisijos vadovas vokietis karininkas, generalinio komisaro
atstovas, apskrities virðininkas, vokieèiø policijos atstovas, vyres-
35 Registruokitës patikrinimo punktuose! Skelbimas visiems 1919–1924 metais gimusiems
vyrams. Ateitis. 1943, balandþio 7, Nr. 81, p. 1
36 Ateitis. 1943, birþelio 11, Nr. 134, p. 1.
37 Karys. 1943, balandþio 17, Nr. 16, p. 4.
38 Skelbimas: Praneðimas dël darbo tarnybos. Ateitis. 1943, balandþio 15, Nr. 88, p. 6.
247

nysis gydytojas ir 3 pagalbiniai gydytojai. Kartu su pagalbiniu personalu
(vertëjais, raðtininkais ir kt.) komisijoje buvo 26 þmonës 39 . Po nesëkmës
su SS legionu, daug þadëjusiø visos Lietuvos atstovø konferencijos nutarimø
ir P. Kubiliûno minëto 1943 m. balandþio 6 d. potvarkio mobilizacijos
darbai ir atsakomybë uþ jà patikëti lietuviø savivaldai, jai leista “kuo
plaèiausiai” vadovauti mobilizacijai. Ið “savivaldos” pareigûnø apskrityse
sudarytos komisijos turëjo vaþinëti po valsèius ir vykdyti Lietuvos vyrø
mobilizacijà. Taèiau lietuviðkosios komisijos nebuvo savarankiðkos, jos veikë
kartu su vokieèiø mobilizacijos ðtabais, sudarytais apskrityse. Antai
vokieèiø mobilizacijos ðtabo Nr. 23 (vok. – Musterungsstab 23) Tauragëje
vadovas 1943 m. balandþio 19 d. raðte Tauragës apskrities virðininkui Vl.
Mylimui nurodë, jog vyrø ðaukimas ðioje apskrityje turi prasidëti balandþio
19 d., pagal suderintà planà valsèiø virðaièiai kiekvienà ðaukimo
dienà privalëjo atvesti á komisijas po 60 vyrø 40 .
Mobilizacijos darbø patikëjimas “savivaldai” ir lietuviðkosioms komisijoms
buvo tam tikra okupantø nuolaida, turëjusi prisidëti prie jos
sëkmës. Neþinomas rezistencijos ðaltinio autorius apraðë 1919–1924 m.
gimusiø vyrø registracijos eigà Marijampolës aps. Igliðkëliø valsèiuje: vyrus
registravo valsèiaus virðaitis, gavæs ásakymà ið apskrities virðininko. Vyrø
sàraðai sudarinëti padedant seniûnams. Jie nurodinëjo, kas privalo
registruotis, o kas ne. Registracija vyko blogai, nes buvo “dideliø neaiðkumø”,
kas jà skelbia – ar lietuviai, ar vokieèiai lietuviø vardu. Ið pasikalbëjimø
su daugeliu vyrø iðaiðkëjo jø pozicija: jei tikrai registracija skelbiama
lietuviø, jie á jà eina “mielu noru”, bet kartu ir bijosi, kad nebûtø
apvilti, kaip “daugelá kartø” jau yra ávykæ 41 .
Vokieèiø pareigûnø supratimu, didelë “nuolaida” buvo generalinio
komisaro Lietuvoje A. T. Rentelno minëtas 1943 m. balandþio 6 d. skelbimas,
kuris vertintas kaip “tyli” amnestija á SS legionà nesiregistravusiems
1919–1924 m. gimusiems Lietuvos vyrams, nes jie neturëjo bûti persekiojami.
Pasak Panevëþio apygardos komisaro V. Noimo (W. Neum), “Vokietijos
valstybë ðia “kilnia amnestija” árodë, kad su Lietuva nesielgiama
39 Tauragës mobilizacinio štabo vadovo 1943.03.03 ir 10 d. raštai Taurages aps. viršininkui,
LCVA, f. R-1476, ap.1, b.139, l.27, 11.
40 Ten pat, l. 81.
41 Pogrindinio “Á laisvæ” laikraðèio redakcijos rankraðèiai ir kita informacinë medþiaga, LVOA,
f. 3377, ap. 58, b. 263, l. 33.
248

kaip su okupuotu kraðtu, kad padoriam lietuviui, nepaisant “maþos neatsakingos
klikos provokacijø”, dar kartà siûloma draugiðka ranka” 42 .
Lietuviø “savivaldos” pareigûnai gerai suprato, kad atsakas á vokieèiø
iðtiestà “draugiðkà rankà” po nesëkmës su SS legiono formavimu
turëjo bûti sëkmingas ir greitas lietuviø statybos batalionø organizavimas
gen. E. Justo “tëviðkoje globoje”. Todël kai kurie ávairiø grandþiø lietuviðkos
administracijos pareigûnai labai stengësi. Pogrindinë “Nepriklausoma
Lietuva” raðë, jog kai kuriose apskrityse vietos ar net ið centro (Kauno
– R. Z.) atvykæ pareigûnai vaþinëja po valsèius ir susirinkimuose agituoja
stoti á batalionus, tie ponai atvyksta su apskrièiø saugumo virðininkais,
tikëdamiesi labiau paveikti lietuviø nusistatymà 43 .
1943 m. kovo 21 d. Birþuose lankësi pats pirmasis generalinis tarëjas
gen. P. Kubiliûnas. Birþø apskrities visuomenës atstovø susirinkime jis
padarë “svarbø” praneðimà apie “ðiø dienø” padëtá. Susirinkime iðrinkti
Birþø atstovai á visos Lietuvos konferencijà, matyt, daug kalbëta ir apie
statybos batalionø organizavimà. “N[aujosiose] Birþø þiniose” 1943 m.
kovo 27 d. ðalia E. Justo atsiðaukimo paskelbtas ir Birþø aps. virðininko
B.Pulkauniko raginimas stoti “á kovà prieð bolðevizmà”, raðytis á formuojamus
lietuviø statybos (inþinerijos) batalionus. Apskrities virðininkas registruotis
kvietë pas já, nelaukiant, kol priëmimo komisijos pradës darbà
balandþio 1-3 ir 5 d 44 . Tomis dienomis stojanèiøjø á statybos batalionus
komisijos veikë Tauragës ir kitose apskrityse 45 . Taèiau propagandinë agitacinë
statybos batalionø kûrimo kampanija visoje Lietuvoje iðsiplëtë ir
sustiprëjo tik 1943 m. balandþio mënesá, po minëtos konferencijos.
P. Kubiliûno 1943 m. balandþio 10 d. telefonogramoje visiems apskrièiø
virðininkams ir miestø burmistrams nurodyta verbavimà á statybos
batalionus baigti stebëtinai greitai - iki balandþio 18 d. Joje akcentuota,
jog labai svarbu, kad verbavimas pasisektø, apskrièiø virðininkai ápareigoti
vaþinëjant informacijos (propagandos) tikslais po apskritis paraginti
þmones, ypaè ðaukiamojo amþiaus vyrus, raðytis á batalionus. Batalionams
42 Panevëþio apygardos komisaras posëdþiauja su vietos savivaldos pareigûnais. Panevëþio apygardos
balsas. 1943, balandþio 24, Nr. 16(72), p. 1.
43 Ir saugumas nepadeda. Nepriklausoma Lietuva. 1943, geguþës 1, Nr. 7(19), p. 4.
44 Atsišaukimas. N. Birþø þinios. 1943, kovo 27, Nr. 12(66), p. 1; Lietuviø inþinerijos bataliono
kariø ëmimas ir aprûpinimas. Ten pat.
45 Tauragës aps. virðininko Vl. Mylimo raðtas (be datos) Tauragës miesto burmistrui. LCVA, f. R-
1476. ap.1, b.139, l.62.
249

dar trûko apie 2500 vyrø, t. y. apie 100 vyrø ir bent 2 karininkø ið kiekvienos
apskrities 46 .
Nors lietuviø “savivaldai” mobilizacija á statybos batalionus geriau
sekësi, vis dëlto Lietuvos vyrai vangiai ëjo ir á lietuviðkàsias komisijas, visi
iðankstiniai mobilizaciniai planai suþlugo. Tauragës apskrityje 1919–1924
m. gimusiø vyrø ðaukimas pradëtas dviejuose valsèiuose: Gaurës valsèiuje
– 1943 m. balandþio 19-20 ir 28-30 d. bei Skaudvilës valsèiuje – 1943 m.
geguþës 1 d. Kaip buvo paþymima Tauragës aps. virðininko 1943 m. geguþës
5 d. raðte apskrities policijos vadui, abiejuose valsèiuose “labai maþai
ðaukiamøjø vyrø stojo komisijon” 47 . Panaði padëtis buvo ir kitose Lietuvos
apskrityse.
Lietuviø ”savivaldai” siekiant pagerinti, jos supratimu, Lietuvai
lemiamà reikðmæ turëjusios mobilizacijos rezultatus, teko imtis skubiø
papildomø priemoniø, taip pat ir represiniø veiksmø. Pirmasis generalinis
tarëjas P. Kubiliûnas 1943 m. geguþës 4 d. telefonograma visus apskrièiø
virðininkus, Kauno, Vilniaus, Ðiauliø ir Panevëþio miestø burmistrus
ápareigojo 1919–1924 m. gimusiø vyrø ðaukimà ávykdyti su “visu atsidëjimu”.
Toliau telefonogramoje buvo nurodoma: “ Kiekvienas ðaukiamasis
turi bûtinai stoti ðaukimo komisijon. Uþ tai, kad kiekvienas šaukiamasis
vyras bûtø paimtas, neða atsakomybæ apskrièiø virðininkai, valsèiø virðaièiai,
burmistrai ir seniûnai. Jie privalo pritaikinti nestojusiems numatytas
bausmes ir panaudoti visas kitas priemones, kurios tam bus reikalingos.
Nestojusiems bausmæ ávykdyti apskrities virðininkas panaudoja vietos policijà.
Nestojusiems ir jø ðeimoms bus taikomos ir paskutinës priemonës –
suëmimai, nuðalinimai nuo ûkiø ir konfiskavimai kito turto”. Telefonograma
turëjo bûti paskelbta Lietuvos gyventojams 48 .
Kita tos paèios dienos telefonograma, Nr. 20, P. Kubiliûnas ápareigojo
apskrièiø virðininkus ið “patikimø ir garbingø” visuomenës atstovø
apskrityse sudaryti 5-6 þmoniø propagandos grupes ir “skubiausiu laiku”
visuose valsèiuose surengti propagandinius susirinkimus. Á juos turëjo bûti
kvieèiami seniûnai, virðaièiai, mokytojai bei dvasininkai, po 2 atstovus ið
kiekvieno kaimo, juose turëjo bûti “átikinamai” iðaiðkinta, kad ðaukimai á
kariuomenæ yra “bûtinai reikalingi mûsø kraðto iðgelbëjimui ir saugios
46 Nacionalistø talka hitlerininkams, p. 110.
47 LCVA, f.R-1476, ap.1, b.139, l.105.
48 Nacionalistø talka hitlerininkams, p.113; LCVA, f. R-1476, ap.1, b. 139, l.104.
49 LCVA, f. R-1476, ap.1, b.139, l.99.
250

ateities uþtikrinimui”, iðaiðkintos sankcijos, kurios “neatmainomai gresia
kiekvienam, kuris nuo ðaukimo slëpsis ir kuris ðaukiamàjá slëps”. Telefonogramoje
tvirtinta, kad latviai ir estai jau turi sumobilizavæ 87 proc.
ðaukiamø vyrø, todël ir lietuviai neturi nuo jø atsilikti, kitaip “mûsø tautai
visu rimtumu praþûtis graso” 49 .
Taigi P. Kubiliûnas 1943 m. geguþës pradþioje pradëjo grasinti ir
gàsdinti nestojusius á komisijas vyrus “paskutinëmis”, tai yra grieþèiausiomis
bausmëmis, kartu iðryðkëjo, apie kokio pobûdþio represines priemones
– “aukðtesnes bausmes” – jis buvo uþsiminæs prieð mënesá paskelbtame
potvarkyje. Reikia paþymëti, kad iki tol Lietuvoje represinës priemonës
vykdant mobilizacijas plaèiau nenaudotos, iðskyrus Lietuvos inteligentø
kaip “garbës kaliniø” (ákaitø) suëmimà ir iðveþimà á Ðtuthofo
koncentracijos stovyklà ir kitø akcijø po SS legiono formavimo nesëkmës.
Dabar tarp bausmiø buvo numatyta ið esmës nusikalstamø priemoniø
realizavimo sistema – “kolektyvinës atsakomybës” principo taikymas,
ákaitø ëmimas ir kt., kai uþ nestojusius á komisijas turëjo atsakyti (nukentëti)
tëvai, kiti ðeimos nariai, þmonës, padëjæ besislapstantiems ir kt.
Kaip apskrièiø virðininkai vykdë P. Kubiliûno instrukcijas ir jose
numatytas bausmes, matyti ið Tauragës apskrities virðininko Vl. Mylimo
veiksmø. Jis 1943 m. geguþës 5 d. raðtu ápareigojo Tauragës aps. policijos
vadà skubiai ásakyti Gaurës ir Skaudvilës policijos nuovadoms suimti visus
nestojusius á komisijas ðiø valsèiø vyrus ir pristatyti á komisijas, kurios
dar turëjo dirbti kituose Tauragës aps. valsèiuose, daþnai tikrinti nestojusiøjø
gyvenamàsias vietas, áspëti jø tëvus ir artimuosius dël gresianèiø
grieþtø bausmiø. Jo raðte buvo smulkiai detalizuota represiniø priemoniø
taikymo procedûra: “neradus ðaukiamojo namuos, sulaikyti tëvà, nesant
tëvui, – motinà, nesant motinai, – kità artimiausià giminaitá ir laikyti
areðte vietoje, kol ðaukiamasis patsai atvyks policijon. Per savaitæ ðaukiamajam
neatvykus, sulaikytà uþ ðaukiamàjá pristatyti á Tauragës areðto namus
tolesniam parëdymui”. Visi vietos administracijos pareigûnai ir “kitø
þinybø” tarnautojai ápareigoti teikti þinias ir visokeriopà pagalbà policijai,
“prieðingai pasielgus”, grasinta juos dar grieþèiau bausti 50 .
Ið tyrinëtø ðaltiniø nëra aiðku, kas taip smulkiai detalizavo ir sukonkretino
P.Kubiliûno nurodymus: Tauragës aps. virðininkas ar tai buvo
padaryta vokieèiø okupacinio reþimo ir P. Kubiliûno administracijos pa-
49 LCVA, f. R.-1476, ap.1, b.139, l.99.
50 Ten pat, l.105.
251

eigûnø. Galima manyti, kad toks represiniø priemoniø detalizavimas ëjo
ið “virðaus” - vokieèiø ir lietuviø “savivaldos” virðûniø, jos turëjo bûti
vykdomos visoje Lietuvoje.
1943 m. geguþës 8-12 d. Tauragës aps. Gaurës valsèiuje veikë atvykæs
miðrus vokieèiø þandarmerijos ir lietuviø policijos 26 vyrø bûrys, kuris,
padedamas vietos policijos, suëmë vienà besislapstantá nuo mobilizacijos
vyrà ir septynis besislapstanèiøjø vyrø tëvus – 5 tëvus ir 2 motinas.
Taèiau në vienas besislapstanèiø ðaukiamøjø, kuriø vienas ið tëvø buvo
suimti, á komisijas neprisistatë, todël suimtieji iðgabenti á Tauragës areðto
namus “tolesniam parëdymui” 51 . Toliau suiminëti þmones atsisakyta, nes
valsèiaus areðtinëje nebuvo jiems laikyti vietos.Vëlesni vietos policijos
besislapstanèiø “ieðkojimai liko be pasekmiø”.
Tokio pobûdþio represijas 1943 m. geguþës mën. vokieèiø þandarmerijos
ir lietuviø policijos bûriai (jie vadinti “specialiosiomis komandomis”)
vykdë daugelyje Lietuvos vietoviø. Antinacinio pogrindþio ðaltiniuose
uþfiksuotas atvejis, kai Kaiðiadoryse buvo suimta ir iðveþta á kalëjimà Vilniuje
dviejø nesiregistravusiø sûnø motina. Ji buvo smarkiai sumuðta, gráþo
ligonë, taèiau paleista, nors sûnûs komisijoje ir neuþsiregistravo 52 .
Geguþës 29-30 d. per gaudynes Kretingoje tarp daugelio kretingiðkiø
buvo suimtas ir nuvarytas á kalëjimà 55 metø amþiaus J. Gedgaudas
dël to, kad á mobilizacijos komisijà neatvyko jo sûnus ir kt. 53
Kolektyvinës atsakomybës principas taikytas ir kitais bûdais. Kauno
apygardos gebitskomisaro A. Lenceno ásakymu geguþës mën. Kaune
ið neatvykusiø á mobilizacijos komisijas jaunuoliø tëvø ir giminiø, pas
kuriuos jie gyveno, buvo atiminëjami butai: þmonës savo butus privalëjo
palikti per 48 val., nepaklusæ ásakymui buvo iðkraustomi prievarta 54 .
Represinës priemonës buvo neefektyvios, lietuviø policijos ir kitø
“savivaldos” pareigûnø dalyvavimas jose këlë didelá visuomenës pasipiktinimà,
sulaukë grieþtos antinacinio pogrindþio spaudos kritikos. Pogrindinëje
“Nepriklausomoje Lietuvoje” 1943 m. geguþës mënesá pasirodë
straipsnelis iðkalbingu pavadinimu “Gana, p. Kubiliûnai”. Laikraðèio þodþiais,
Lietuvos pirmasis generalinis tarëjas “iðdráso” imtis “bolðevikø prak-
51 Tauragës aps. policijos Gaurës punkto vedëjo 1943.05.17 d. raportas aps. policijos vadui. Ten
252
pat, l.117.
52 LVOA, Dokumentø rinkinys Nr.167, p.33.
53 Rukðënas K. min. veik. , p. 63.
54 Ten pat, p.62.

tiðkai vartotø” priemoniø ir buvo “paskutiná kartà” áspëtas. Laikraðèio
teigimu, “sukëlë audrà” ir P.Kubiliûno telefonogramà gavæ “savivaldos”
pareigûnai, todël “bolðevikinës” praktinës priemonës “prieð lietuviø ðeimas”
buvo atðauktos 55 .
Matyt, ið tikrøjø vokieèiø okupacinio reþimo ir P. Kubiliûno vadovaujamos
“savivaldos” pareigûnai, 1943m. pavasará pabandæ griebtis masiðkesniø
represijø prieð nestojusius á mobilizacines komisijas vyrus ir jø
ðeimos narius, pradëjæ taikyti “kolektyvinës atsakomybës” bausmës principà
(imti ákaitus vietoj nestojusiøjø, konfiskuoti ûkius ir kt.), buvo priversti
jø atsisakyti. Sudëtingomis 1943 m. aplinkybëmis iðryðkëjo prieðtaringas,
nevienareikðmis paties P. Kubiliûno ir viso jo “savivaldos” valdþios
institucijø vaidmuo. Galima manyti, kad ið pradþiø mëgindami ávykdyti,
jø nuomone, Lietuvai daug “lemianèià” mobilizacijà, ávairiø, net ir
grieþèiausiø bausmiø ðalininkai ir iniciatoriai buvo “savivaldos” pareigûnai.
Taèiau susidûræ su visuotiniu pasiprieðinimu mobilizacinëms pastangoms,
“savivaldos” pareigûnai pradëjo dvejoti jø tikslingumu ir reikalingumu,
veikë neryþtingai, “savivaldos” þemutinës grandys sabotavo represiniø
veiksmø vykdymà.
Inicijuoti tolesnes represines akcijas buvo priversti patys vokieèiai.
Antai Ðiauliø apygardos gebitskomisaras H. Geveckë 1943 m. birþelio
1 d. aplinkraðèiu apygardos apskrièiø virðininkus ir þemesnius pareigûnus
ápareigojo “visomis priemonëmis pasirûpinti”, kad vyrø registravimas ir
tikrinimas bûtø ávykdytas, turëjo, kaip vaizdþiai aplinkraðtyje pasakyta,
“pasisekti ir paskutiná vyrà uþregistruoti blogiausiame valsèiuje”. Neatvykusieji
á patikrinimà turëjo bûti tuoj pat suimami ir ákalinami apskrièiø
kalëjimuose. Turëjo bûti suimami visi besislapstanèiø ir pabëgusiø vyrø
ðeimø nariai, iðskyrus ligonius ir senius bei vienà ðeimos nará, paliktà þemës
ûkio darbams. Iðsiuntinëtà aplinkraðtá birþelio 3 d. H. Geveckë patikslino
ðiek tiek já suðvelnindamas: ðeimoms, kuriø vienas sûnus tarnavo
kariuomenëje, savisaugos daliniuose arba vokieèiø ástaigose, represijos
neturëjo bûti taikomos 56 .
Ir vis dëlto tokias þiaurias visuotines represines priemones vokieèiai
Lietuvoje 1943 m. pavasará ir vëliau maþai vykdë. Gaudyniø, suëmimø,
prievartinio iðsiuntimo á karinius dalinius neiðvengë tik patys ðau-
55 Gana, p.Kubiliûnai. Nepriklausoma Lietuva, 1943, geguþës 15 d, Nr.8 (20), p.4.
56 LVOA, f.3377, ap.58, b.265, l.49.
253

kiamieji vyrai, t.y. jiems taikytos individualios, o ne kolektyvinës bausmës,
atsiþvelgiant á konkreèià, árodymais pagrástà “kaltæ” (kolektyvinës
bausmës priemoniø buvo griebiamasi tik Rytø Lietuvoje prieð lenkus, kai
vietoj besislapstanèiø nuo iðveþimo darbams á Vokietijà buvo suimami ir
represuojami kiti jø ðeimø nariai). Kyla klausimas – kodël?
Nemaþà átakà tokiai situacijai turëjo minëta “savivaldos” institucijø,
tokiø kaip lietuviø policijos, pozicija. 1943 m. birþelio pradþioje Telðiø
aps. virðininkas Ign. Ðeðplaukis praðë Ðiauliø apygardos gebitskomisaro
nevykdyti minëtø represijø, esà tikrinimo komisija “dël trumpo laiko
negalëjo visus atvykusius patikrinti”, siûlë vyrus dar kartà paðaukti registruotis
ir tik po to imtis veiksmø 57 . Minëto vokieèiø mobilizacijos ðtabo
Tauragëje vadas jau 1943 m. kovo 10 d. praðë apskrities virðininkà ásakyti
policijos vadui, kad lietuviø policija kasdien, ypaè nakties metu, Tauragëje
ir “þinomose slëptuvëse miðkuose” ieðkotø besislapstanèiø nuo registracijos
á SS legionà vyrø, taip pat pageidavo, kad ateityje “policijos
ieðkojimas” turëtø “konkreèiø pasekmiø” 58 . Taèiau “konkretûs” rezultatai
taip ir liko menki.
Ið esmës atsakyti á iðkeltà klausimà padeda lietuviø statybos batalionø
“ðefo” gen. E. Justo 1946 m. paraðyti parodymai KGB. Nuðviesdamas
padëtá Lietuvoje 1943 m. pavasará, jis raðë, kad po pirmosios nepasisekusios
akcijos (mëginimø suformuoti SS legionà Lietuvoje -R.Z.) buvo griebtasi
prievartos priemoniø. Lietuviai ëmë masiðkai bëgti á miðkus: prieð tà
bëgimà maþos policijos arba SD ir gestapo pajëgos, kraðto postai buvo
bejëgiai. SS ir policijos vyresnysis vadas Rygoje F. Jekelnas (F. Jeckeln)
“pirðo prievartos priemones”, siûlë “kuriam laikui” Lietuvoje ákurdinti vokieèiø
policijos brigadà, kad ji perðukuotø miðkus, iðgaudytø vyrus, kelis
ðimtus jø pagàsdinimui ir sudrausminimui suðaudytø, po to pabëgusiuosius
prievarta atvestø á patikrinimo komisijas. Taèiau, anot E. Justo, F. Jekelnas
tada neturëjo savo dispozicijoje nei policijos pulko, nei bataliono, nes jo
jëgas nuolat sekino kova su partizanais ðiaurës Rusijoje ir Baltarusijoje 59 .
E. Justo parodymø teiginiai ne visiðkai tiksliai atspindëjo realià 1943 m.
tikrovæ (vokieèiai Lietuvoje dar mëgino vykdyti baudþiamàsias akcijas ir miðkø
valymus), taèiau atskleidþia bendràjà ávykiø ir procesø raidos tendencijà: F.
Jekelno ir kitø naciø pareigûnø siûlymams imtis Lietuvoje masiniø rep-
57 Ten pat.
58 LCVA, f. R.-1476, ap.1, b.139, l.27.
59 Laisvës kovø archyvas, t.9, Kaunas, 1993, p.149-150.
254

esiniø priemoniø vokieèiai jau neturëjo jëgø, jø vis labiau trûko rytuose
kovai su iðsiplëtusiu partizaniniu judëjimu. Kita vertus, represijø plëtimas
grësë antivokiðkos kovos (net ir ginkluotos) iðsiplëtimu ir paèioje Lietuvoje,
kuri vokieèiams buvo svarbus jø frontà þemës ûkio produktais aprûpinantis
kraðtas, per kurá, be to, ëjo svarbios susisiekimo su frontu komunikacijos.
1943 m. vasarà, sustiprëjus Lietuvoje naciø represinei politikai, lietuviø
antinacinio pogrindþio radikalioji spauda priminë vokieèiams jø
teroro veiksmø neperspektyvumà ir galimà ginkluoto pasiprieðinimo alternatyvà
pasyviajam pasiprieðinimui. Pavyzdþiui, pogrindþio laikraðtyje
“Laisvës kovotojas” buvo raðoma: “… mes netikime, kad ðitas grasomas
teroras bûtø panaudotas masiðkai. Tuomet mûsø pasyvus pasiprieðinimas
pasidarytø labai aktyviu ir labai pavojingu ne tik okupacinës valdþios fazanams,
bet ir kariuomenës reikalams”. Toliau “Laisvës kovotojas” retoriðkai
klausë, ar tikrai Lietuvoje norima sukurti “rusiðkà padëtá” “su
partizanø ir sabotaþnikø bûriais”? 60
Be to, nereikia pamirðti, kad vokieèiø represinius veiksmus varþë ir
tarptautinës teisës nuostatos, draudþianèios okupuotame kraðte vykdyti
karines mobilizacijas.
Ðios ir kitos aplinkybës lëmë tai, kad vokieèiø ávairaus pobûdþio grasinimus,
gàsdinimus ir bauginimus galima vertinti labiau kaip savitikslius
dalykus, veiksmø metodà, kuriuo siekta palauþti lietuviø tautos pasiprieðinimo
dvasià, mobilizuoti Lietuvos vyrus, negu realiai planuotus ávykdyti
represinius veiksmus. Naciø okupantai prieð vengusius jø skelbtø mobilizacijø
ir kitus sabotuotojus ávykdë nemaþai represiniø akcijø, antinacinio pogrindþio
spaudoje daþnai vadintø “bolðevikinëmis”, taèiau jos neágavo tikrøjø
bolðevikiniø represijø mastø, neprilygo represijoms, vykdytoms pokario
metais prievarta mobilizuojant Lietuvos vyrus á Raudonàjà armijà.
Kalbant apie represines bei kitas spaudimo priemones, nulëmusias
prievartiná Lietuvos vyrø stojimà á statybos batalionus ir kitus karinius
dalinius, negalima pamirðti ir kitø jø formavimo politiniø sàlygø,
motyvø ir aplinkybiø, nesusijusiø su prievarta ar vien tik vokieèiø interesais.
Visà naciø Vokietijos okupacijos laikotarpá gyvavo Lietuvos valstybingumo
atkûrimo idëja, kartu ir siekiai turëti lietuviðkas nacionalines
karines formuotes, nors ir sudarytas kompromiso su okupantu bûdu. Ðie
siekiai ir keliai jiems realizuoti, kaip rodo anksèiau pateikti pavyzdþiai (pa-
60 Vergø gaudymas Naujajai Europai. Lietuviai ir lietuvës. Neikite á naciø baudžiavà, Laisvës
kovotojas. 1943, rugpjûèio l5.
255

lankûs atsiliepimai apie gen. E. Justà), nebuvo svetimi net ir átakingoms
nacionalinio antinacinio pogrindþio jëgoms. Lietuviðkos karinës formuotës,
susiklosèius palankioms aplinkybëms, turëjo tapti pagrindu ir branduoliu
atsikurti Lietuvos kariuomenei, já turëjo sudaryti ne tik 1944 m. pradþioje
bandyta suformuoti Lietuvos vietinë rinktinë, bet ir kitos anksèiau sudarytos
lietuviðkos formuotës, taip pat ir statybos (inþinerijos) batalionai.
Vokieèiø ir lietuviø “savivaldos” mobilizacinës pastangos po nesëkmës
bandant suformuoti SS legionà 1943 m. taip pat buvo realizuojamos
plëtojant aktyvià propagandinæ, agitacinæ veiklà. Tokio pobûdþio priemonës,
matyt, buvo efektyvesnës negu represinës akcijos. Kaip vyko propagandos
ir agitacijos darbas, matyti ið Tauragës aps. pavyzdþiø. Apskrities virðininkas
Vl. Mylimas pagal parengtà ið anksto planà organizavo “propagandinius
susirinkimus” (juose dalyvavo ir atvykæs vokieèiø generalkomisariato
propagandos vedëjas), juose skaityti “platûs praneðimai”, kuriuose buvo
aiðkinamas mobilizacijos bûtinumas ir raginama “stoti” á komisijas 61 .
1943 geguþës 6 d. Tauragëje, apskrities virðininko ástaigoje, suðauktas
“vietos atstovø” susirinkimas. Jame dalyvavo Tauragës miesto burmistras,
“Maisto” fabriko, gimnazijos, banko direktoriai, pradþios mokyklø inspektorius,
du mokytojai, apskrities valdybos narys, profsàjungø atstovas 62 .
Ið ðiø “patikimø ir garbingø” visuomenës atstovø buvo sudaryta propagandos
grupë (komisija), kuri ir turëjo “átikinamai” aiðkinti ir agituoti.
Á propagandinæ veiklà buvo stengiamasi átraukti ir Lietuvos katalikø
baþnyèios dvasininkus. Baþnyèios hierarchijos ir paprastø kunigø pozicija
tiek Lietuvos vyrø mobilizacijos atþvilgiu, tiek ir dvasininkijos dalyvavimo
propagandinëje akcijoje klausimu nebuvo vienareikðmë, kunigai agituoti
neskubëjo, taèiau, atsiþvelgiant á konkreèià situacijà ir psichologinæ atmosferà,
ji negalëjo bûti nepalanki vokieèiø okupacinës valdþios ir lietuviø
“savivaldos” pozicijai. Arkivyskupas [ J. Skvireckas – R.Z.] paskelbë ganytojiðkà
laiðkà prieð bolðevizmà, vyskupas V. Brizgys pasakë per radijà kalbà,
kurioje generolo majoro Justo pageidavimu kvietë stoti á Vermachto statybos
batalionus. Kai kurie dvasininkai taip pat pasakë “labai teigiamus”
pamokslus prieð bolðevizmà ir parëmë vokieèiø interesus 63 .
61 Tauragës aps. virðininko Vl. Mylimo 1943.05.19, 27 d. raðtai Ðiauliø apygardos gebitskomisarui
ir pirmajam generaliniam tarëjui. LCVA, f. R-1476, ap. 1,6. 139, l.118 - 119,112.
62 Ten pat, l.100.
63 Nacionalistø talka hitlerininkams, p.112.
256

Kaip Lietuvos dvasininkija buvo spaudþiama ir verèiama agituoti,
matyti ið tokiø konkreèiø pavyzdþiø. Tauragës aps. virðininkas 1943 m.
balandþio 9 d. raðtu kreipësi á Tauragës parapijos klebonà, praðydamas kuo
greièiau visose baþnyèiose ið sakyklø paskelbti Lietuvos konferencijos nutarimus,
paraginti, kad visi 1919–1924 m. gimæ vyrai stotø jiems paskelbtu
laiku á ðaukimo ir registravimosi komisijas, nesislapstytø, nes nebûsià
ámanoma “visà laikà iðsislapstyti”, kad nepasiduotø “bolðevikø” agitacijai
(taip, matyt, vadinta ir lietuviø nacionalinio antinacinio pogrindþio agitacija),
nedarytø jokiø akibrokðtø ir kt. Kunigai praðyti “plaèiau ir geriau”
paaiðkinti savo parapijieèiams susidariusià “sunkià Lietuvos padëtá” 64 .
Tauragës parapijos klebonas 1943 m. balandþio 13 d. atsakomajame
raðte aiðkino, kad, vadovaujantis “sena baþnytine tvarka”, klebonai ið sakyklø
skelbia tik tikëjimà ir dorà lieèianèius klausimus bei grynai “parapijos
reikalais pasitvarkymus”. Visais kitais atvejais skelbimai daromi tik gavus
tiesioginius nurodymus ið vyskupijos ordinariato. Tauragës parapijos klebonas
sutiko skelbimà “mielai” paskelbti, jei gausiàs nurodymà ið Telðiø
vyskupo.
Tauragës aps. Laukuvos policijos nuovados virðininkas, vykdydamas
telefonu 1943 m. balandþio 12 d. gautà ásakymà, slaptu raportu informavo
Tauragës aps. policijos vadà, kad Laukuvos klebonas praëjusá
sekmadiená [balandþio 5 d.– R.Z.] pasakë pamokslà, kuriame vyrus ragino
stoti á komisijas, aiðkino, esà jeigu lietuviai neprisidës prie bolðevikø
sunaikinimo, gali susilaukti tokiø pat ir dar þiauresniø laikø kaip po
1941m. birþelio 15 d. 65 (Ðis faktas rodo, jog kunigai policijos buvo sekami
ir kontroliuojami, kà skelbia ið sakyklø.)
Propagandinë, agitacinë kampanija rëmësi propagandiniais ðtampais
apie vokieèiø ir lietuviø interesø bendrumà, bolðevizmo pavojø lietuviø tautos
egzistencijai, kovos prieð já, kuriai nematyta alternatyvos, bûtinumu ir kt.
P. Kubiliûnas 1943 m. balandþio 12 d. telefonograma visiems apskrièiø virðininkams
rekomendavo ðaukiamøjø registracijos vietose, taip pat gatvëse iðkabinti
plakatus, pasigamintus “vietos jëgomis”, su tokiais ðûkiais:
“1. Registruodamiesi tarnybai á kariuomenæ ar karinës reikðmës darbus,
palengvinsime Lietuvos padëtá ir patikinsime jai ramybæ ir saugumà.
64 LCVA, f.R-1476 ap.1., b.139, l. 75.
65 Ten pat, l.68, 126. Dokumente – “1943 m. birþelio 15 d.” Nëra abejonës, jog turëtø bûti
“1941 m. birþelio 15 d.”, turima omenyje sovietø vykdyti Lietuvos gyventojø trëmimai ir
kitos represijos.
257

2. Bolðevizmas Lietuvà sunaikintø, jei pats nebus sunaikintas. Ðaukiamieji
registruotis, stokime á registracijos punktus.
3. Bolðevizmas arba gyvybë. Lietuviø tauta iðliks, jeigu sûnûs, kurie
ðaukiami registruotis, atliks savo pareigà” 66 .
Vokieèiø propaganda lietuviams sektinu pavyzdþiu nurodë ne tik
estus ir latvius, bet ir kovojanèias prieð bolðevizmà “kultûringas, maþas ir
dideles” Europos tautas – suomius, vengrus, slovakus, rumunus, danus,
norvegus, net ir prancûzus. “Mes, lietuviai, siekiame laisvës kultûringø
Europos tautø bendruomenëje vadovaujant aðies valstybëms, bet jokiu
bûdu ne mums visiems paþástamoje bolðevikiðkoje vergijoje”, – buvo tvirtinama
viename ið atsiðaukimø ar jo projektø 67 .
Pogrindþio ðaltiniø tvirtinimu, Panevëþio apskrities virðininkas plk.
A. Gauðas (jis buvo voldemarininkas, 1941 m. karinës organizacijos “Geleþinis
Vilkas” vadas), agituodamas stoti á batalionus, aiðkino, jog reikia “pasitarnauti
Lietuvai”, jo manymu, karas einàs á pabaigà, já laimësià vokieèiai,
o jeigu ir nelaimësià, – mobilizuoti vyrai bus “pradþia Lietuvos kariuomenei”,
esà pats laikas jà pradëti kurti. Panevëþio apygardos komisaras
V. Noimas labai gyræs plk. A. Gauðà, kitø apygardos apskrièiø virðininkams
grasinæs uþ neveiklumà.
Antinacinis pogrindis, ypaè jo radikalusis sparnas, su paðaipa ir
panieka, kritiðkai þiûrëjo á savivaldos pareigûnø pastangas mobilizuoti
Lietuvos vyrus. Jo ðaltiniø vertinimu, Marijampolës aps. virðininkas
(V. Goðtautas –R.Z), surinkæs apskrities inteligentus, pasakë agitacinæ
kalbà ir ápareigojo juos vykti á kaimus agituoti. Ið anksto parengtas
agitacines kalbas vokieèiai “iðrecenzavo”. Nuvykæ á organizuotus valsèiuose
susirinkimus inteligentai aiðkino þmonëms, kad agitatoriais tapo
per prievartà, po to tas kalbas perskaitydavo. Savaime suprantama,
kad tokia agitacija nebuvo veiksminga, po jos stojimas á batalionus
nedaug pagerëdavo. Vokieèiai ir pats apskrities virðininkas apkaltino
Marijampolës aps. inteligentus nevykusia agitacija.
Pogrindþio laikraðtis “Laisvës kovotojas” Panevëþio apskrities virðininko
plk. A. Gauðo aktyvius agitacinius veiksmus apibûdino kaip “neiðmanëlio
ir iðgamos vapaliojimus” ir iðreiðkë viltá, kad lietuviai karininkai,
sutikæ vadovauti formuojamiems “ðeðiems darbo batalionams”, liks
66 Ten pat, l. 70.
67 Ten pat, l. 96.
68 Laisvës kovotojas. 1943, birželio 15, Nr. 11, p. 2; 1943, kovo 17, Nr. 6, p. 2.
258

“kapitonais be laivø” 68 . Ið kai kuriø faktø galima daryti prielaidà, jog
nacionalinis antinacinis pogrindis prieð pernelyg aktyvius vokiðkø mobilizacijø
ðalininkus netgi ëmësi teroro aktø, jiems pritarë ar bent gàsdino
tokiø veiksmø galimybe. Tame paèiame pogrindþio laikraðtyje “Laisvës
kovotojas” 1943 m. geguþës pabaigoje buvo paskelbta informacija, jog
1943 m. geguþës 26 d. “neþinomø asmenø” buvo nuðautas Vandþiogalos
(Kauno aps.) policijos nuovados virðininkas, “pasiþymëjæs jaunuoliø gaudymu
ir persistengimu vykdant kitus Kubiliûno ásakymus” 69 .
“Savivaldos” ávairiø grandþiø organizacinës, represinës, agitacinës
priemonës, pastangos þûtbût ávykdyti Lietuvos vyrø registracijà, suformuoti
statybos batalionus, atlikti tai, ko nepavyko padaryti patiems
vokieèiams mëginant organizuoti SS legionà, buvo ryðkûs jos kolaboravimo
su vokieèiø okupantais veiksmai. Ir vis dëlto jie nesusiliejo á vientisà
procesà, savivaldos pareigûnø veiksmuose buvo daugiau aktyvios veiklos
imitavimo negu realaus ir nuoðirdaus darbo, buvo ásiklausoma á visuomenës
ir pogrindþio nuostatas.
Galima tvirtinti, kad daugelis savivaldos pareigûnø prisidëjo prie
vokieèiø mobilizaciniø planø Lietuvoje suþlugdymo. Pogrindþio ðaltiniø
tvirtinimu, net plk. A.Gauðas, visuomenës ir net savo bendradarbiø nuolat
puolamas, buvo priverstas pasiþadëti liautis agituoti. Kai vokieèiai
griebdavosi represijø, tarp nukentëjusiøjø bûdavo nemaþai savivaldos pareigûnø,
apkaltintø padëjimu Lietuvos vyrams iðvengti mobilizacijø, dalyvavimu
“ðnibþdanèioje propagandoje”. Antinacinio pogrindþio duomenimis
(jie gali bûti ir ne visai tikslûs), buvo suimtas Alytaus burmistras
Pr. Matulionis, Vilniaus policijos valdininkas J. Balèaitis, Plokðèiø (Ðakiø
aps.) virðaitis Astrauskas, daugelis ávairias pareigas ëjusiø karininkø.
Net ir sovietinio pogrindþio Lietuvoje ðaltiniuose nemaþai faktø
apie tai, kad slapstytis nuo mobilizacijø daþnai padëdavo “lietuviðka administracija
ir policija”, juose daryta iðvada, jog Lietuvos kaimuose 1943
m. daugëjo dezertyravusiø su ginklais ið vokieèiø armijos, policija jø nepersekiojo.
Apsimetus dezertyru neva buvo galima ginkluotam vaikðèioti
po visà Lietuvà. “Savivaldos” pareigûnø tokios veiklos reikðminga sritis
buvo informacijos apie gresianèias gaudynes ir kitas represines priemones
suteikimas, pagalba padedant papirkti vokieèius ir kt. Pogrindþio ðaltinio
duomenimis, 1943 m. pavasará vermachto atstovas Birþø aps. mobilizacijos
ðtabe vokietis pulkininkas “nuolat ir gausiai” lietuviø vaiðina-
69 Ten pat. 1943, geguþës 30, Nr. 10, p. 2.
259

mas daræs pareiðkimus, jog vokieèiø kariuomenei “esàs interesas” lietuviø
paimti “kuo maþiausiai”. Vokieèiø civilinës valdþios atstovai laikësi
nuoðaliai ir piktinosi pulkininku, neva jis savo laikysena “niekinæs vokiðkumà”
vietiniø gyventojø akivaizdoje. Bûdavo atvejø, kai vyrø ðaukimo
komisijos vienoje ar kitoje vietovëje nepasirodydavo, nors ðaukiamøjø ir
bûdavo gausiai atvykæ.
Kalbant konkreèiai apie lietuviø statybos batalionø formavimo aplinkybes,
ið pateiktø faktø matyti, jog jø atþvilgiu lietuviø pogrindþio
jëgø pozicija nebuvo visiðkai vienoda. “Nepriklausoma Lietuva” ir “Laisvës
kovotojas” palaikë “bekompromisæ rezistencinæ linijà” ir be iðlygø
laikësi neigiamo nusistatymo, tuo tarpu “ Á laisvæ” laikësi nuosaikesnës,
ne tokios kategoriðkos pozicijos. Ðio pogrindþio laikraðèio 1943 m. geguþës
5 d. numeryje straipsnyje “Kaip eina mobilizacija?” buvo raðoma:
“Vëþlio þingsniu. 1919–1924 m. gimusieji lieka iðtikimi savo pirmajam
apsisprendimui – stoti, kai ðauks nepriklausomos Lietuvos vyriausybë. Á
suëmimo punktus per dienà atvyksta tik po vienà kità. Miestieèiø stoja
daugiau negu kaimieèiø […] Dauguma stojanèiøjø renkasi gen. Justo
statybos batalionus. Gal ligi vasaros vokieèiams pavyks iðveþti koká trejetà
tûkstanèiø”. Ðià laikraðèio informacijà galime vertinti ir kaip savotiðkà
rekomendacijà bei jaunimo orientacijà, kaip elgtis vokieèiø ir lietuviø
“savivaldos” mobilizaciniø pastangø atþvilgiu.
Agitacija prieð statybos batalionus ir kitas mobilizacines akcijas antinacinio
pogrindþio vesta ne tik pogrindþio spaudoje, bet ir þodþiu (vokieèiai
jà vadino “ðnibþdanèia propaganda”), atskirais ranka raðytais lapeliais,
kurie operatyviai pasirodydavo vienoje ar kitoje vietovëje paskelbus
registracijà. Tokios kategoriðkai neigiamos nuostatos ir agitacijos pavyzdys
gali bûti archyvuose iðlikæs lapelis:
“Kolegos,
“Savivaldos” dalintojai pradeda vergø medþioklæ. Policija ðiandien
[1943]. V. 9 gavo telefonogramas apstoti visus kelius ið miesto á provincijà
ir dokumentus tikrinant gaudyti jaunus vyrus.
Kolegos, bëgdami nuo þvëriø venkit didþiøjø keliø. Bëkit laukais ir
nedideliais takeliais. Patogiausias laikas – anksti rytà. Sargybos ypaè sustiprintos
pavakariais.
Tëvynës frontas” 70 .
70 LVOA, f. 3377, ap. 58, b. 174, l. 37.
260

Kokia buvo sovietinio pogrindþio Lietuvoje pozicija statybos batalionø
formavimo atþvilgiu? Kai 1943 m. pavasará Maskvà pasiekë þinios
apie kuriamus batalionus, LKP(b) CK sekretorius ir LPJÐ virðininkas A.
Snieèkus këlë sovietinio pogrindþio vadovams Lietuvoje uþdaviná prieðintis
mobilizacijoms á armijà, á statybos batalionus, “statybos batalionuose
ir dar gi reguliarioje armijoje” turëti savo þmoniø ir dirbti “pakrikdymo”
darbà ið vidaus, o fronto sàlygomis – organizuoti perëjimà á Raudonosios
armijos pusæ. Taèiau 1943 m. pavasará ir vasarà sovietinis pogrindis
Lietuvoje ir jo poveikio priemonës dar buvo silpnos. Tai labai
gerai suprato ir A. Snieèkus, keldamas ardomojo darbo uþdavinius: “ne
perdaug mes stiprûs, nedideli mûsø ryðiai su masëmis” 71 .
Sovietinio pogrindþio agentûros surinkta informacija apie statybos
batalionus buvo labai netiksli ir be reikalo gàsdino Maskvà. Jos duomenimis,
1943 m. Lietuvoje suformuoti ir pasiøsti á rytø frontà 10 statybos
batalionø (3 ið Vilniaus, 2 ið Kauno ir 5 ið Panevëþio) 72 .
1943 m. sudëtingomis sàlygomis, kai net antinacinio pogrindþio
jëgos neturëjo vienodo nusistatymo, reikðmingas vaidmuo, orientuojant
jaunimà, priklausë Lietuvos karininkijai. Nors kai kurie karininkai aktyviai
rëmë siekius steigti net ir SS legionà, apskritai Lietuvos karininkija
neigiamai þiûrëjo á statybos batalionø ir kitø lietuviškø kariniø formuoèiø
steigimà. Prieð jø kûrimà visà okupacijos laikotarpá aktyviai veikë Lietuvos
Laisvës armija (LLA), Lietuvos kariuomenës atkûrimo perspektyvà
siejusi su bûtinumu iðsaugoti Lietuvos jaunimà ir pogrindiniø kariniø
formuoèiø kûrimu. Lietuvos kariuomenës karininkas Digrys ir kiti 1943
m. Ariogalos apylinkëse pogrindyje atkûrë ðauliø organizacijà, pasivadinusià
“Laisvës ðauliais”, á jos veiklà átraukë apie 200 þmoniø, tarp jø ir
kpt. J. Þemaitá (vienà ið pokario antisovietinës ginkluotosios rezistencijos
Lietuvoje vadø). “Laisvës ðauliø” pogrindinës veiklos svarbiausia sritis
1943 m. buvo propaganda prieð mobilizacijà á statybos batalionus ir
þmoniø veþimà darbams á Vokietijà 73 .
Kokie buvo vokieèiø okupantø mobilizaciniø uþmojø ir okupuotos
71 Snieèkaus A. 1943. 04. 11 laiškas M. Šumauskui, G. Zimanui ir kitiems. Ten pat, f. 1771, ap.
6, b. 35, l. 10.
72 LPJÐ 1943. 11 23 þvalgybos duomenø santrauka Nr. 15. Ten pat, f. 1, ap. 1, b. 22, l. 138; b.
27, l. 36.
73 Zaskevièiaus St. 1945. 12. 24 parodymai. Ten pat, f. 3377, ap. 55, b. 33, l. 32-32.
261

Lietuvos visuomenës pasiprieðinimo joms ávairiø veiksniø sàlygotos sudëtingos
ir prieðtaringos situacijos, skelbtø mobilizacijø rezultatai Lietuvoje
1943 m. pavasará ir vasarà? Uþsiregistravusiøjø procentas atskiruose Lietuvos
rajonuose buvo labai nevienodas, net ir vienos apskrities valsèiuose svyravo
nuo 10 iki 80. Pogrindþio ðaltiniø duomenimis, maþiausiai vyrø registravosi
Suvalkijoje ir Þemaitijoje, daugiausia – Panevëþio, Zarasø, Utenos, Rokiðkio,
ið dalies Birþø apskrityse (ten uþsiregistravo 50-80 proc. vyrø).
Birþø aps. iki 1943 m. birþelio 13 d. uþsiregistravo per 2500 vyrø. Ið
jø á statybos batalionus buvo paimta 160, á savisaugos dalinius ir vermachtà
– maþdaug po 30 asmenø. Vëliau ið Birþø papildomai paimta 15 batsiuviø
darbams vermachto daliniuose ir kitø asmenø, ið viso apie 30 þmoniø.
Birþø aps. uþsiregistravo 149 Lietuvos kariuomenës karininkai, 150
puskarininkiø.
Panevëþyje iki 1943 m. geguþës 30 d. uþsiregistravo karininkø – 62,
virðilø – 15, puskarininkiø – 123, grandiniø – 26. Pogrindþio vertinimu,
Panevëþyje bene stropiausiai vyko 1919–1924 m. gimusiø vyrø ir karininkø
registracija, ið viso uþsiregistravo daugiau kaip 50 proc. vyrø 74 .
Didesná registravimosi ir stojimo á komisijas minëtose Lietuvos apskrityse
procentà galima aiðkinti ávairiomis aplinkybëmis: kai kuriø apskrièiø
lietuviø “savivaldos” pareigûnø aktyvia propagandine agitacine veikla
(pvz., plk. A. Gauðo Panevëþio aps.), silpnesne pogrindþio átaka, socialine
ekonomine situacija ir visuomenës struktûra: mobilizacijø rezultatai buvo
geresni, kur buvo daugiau nedideliø ûkiø, kuriø gausias ðeimas jos lietë
labiau. 1943 m. geguþës 1 d. potvarkiu buvo leidþiama ûkiuose palikti tokià
darbo jëgà: iki 5 ha – 1 darbingà asmená, nuo 5 iki 10 ha – 2, nuo 10 iki
15 – 3 ir t.t. 75 , galbût gausesniø ðeimø jaunimà labiau viliojo materialiniai
stojimo motyvai (neblogas atlyginimas, socialinës privilegijos ir kt.).
1943 m. geguþës 19-30 d. Lietuvoje ið viso ásiregistravo 5667 vyrai,
ávairiems darbams ir karinei tarnybai buvo ápareigoti – 1717 vyrø. Iki birþelio
11 d. Marijampolës aps. á statybos batalionus paimti 576 vyrai,
Vilniuje iki balandþio 30 d. – 74 vyrai, á juos turëjo bûti paskirti ir uþsiraðæ
á SS legionà 25 asmenys 76 .
74 Lietuviø antinacinio pogrindþio ðaltinio 1943.06. 30 praneðimas apie padëtá Lietuvoje, LVOA,
Dokumentø rinkinys Nr. 167, p. 17, 19, 29.
75 Rakûnas A. Lietuvos liaudies kova prieš hitlerinæ okupacijà. Vilnius, 1970, p. 106.
76 Bubnys A. Min. veik., p. 389-391.
262

Antinacinio pogrindþio ðaltiniø duomenimis, 1943 m. geguþæ-birþelio
pradþioje buvo suformuoti keturi lietuviø statybos batalionai, á Rytus
iðsiøsta apie 2 tûkst. Lietuvos vyrø, dar apie 500 pateko á vermachtà
ar savisaugos batalionus. 1943 m. rugpjûèio pradþioje á Rytus iðsiøstas
dar vienas statybos batalionas. Taigi ið viso 1943 m. á suformuotus lietuviø
statybos batalionus pateko apie 2500–3000 vyrø.
Nuo 1943 m. vasaros Lietuvos gyventojai daþniausiai buvo imami
talkininkauti karo ûkiui, veþami darbams á Vokietijà, kur vykdant “totalinæ
mobilizacijà” reicho karo pramonei vis labiau trûko darbo rankø.
1943 m. mobilizacijø rezultatus Lietuvoje vokieèiai vertino kaip
“visais atþvilgiais nepatenkinamus”: jø skaièiavimais, á patikrinimà neatvyko
apie 50 000 ðaukiamøjø, gimusiø 1919–1924 m., ir beveik tiek pat –
1912–1918 ir 1925 m. 77
Ið tikrøjø mobilizacijø rezultatai buvo katastrofiðkai menki: vokieèiams
ir lietuviø “savivaldai” iðkilo dideliø problemø ið ðimtatûkstantinio
Lietuvos vyrø rezervo, kurio dauguma, be jokios abejonës, tiko karo tarnybai,
suorganizuoti vos keliø tûkstanèiø vyrø vermachto lietuviðkus statybos
dalinius. Tai akivaizdþiai byloja apie antivokiðkas nuotaikas Lietuvoje
ir poþiûrá á Vokietijos kariaujamà karà.
Nereikia pamirðti, jog statybos batalionai formuoti specifinëmis 1943
m. sàlygomis, kurios skyrësi tiek nuo 1941 m. ir ið dalies 1942 m., tiek nuo
1944 m. sàlygø Lietuvoje. Po 1940–1941 m. sovietmeèio ávykiø, Lietuvos valstybæ
ir visuomenæ iðtikusios tragedijos á Lietuvà áþengæ vokieèiai sutikti su
euforija, nes su Vokietijos karu prieð SSRS buvo siejamos Lietuvos nepriklausomybës
atkûrimo viltys. Ið pradþiø vokieèiams nereikëjo dëti dideliø
pastangø kuriant lietuviðkas karines policines formuotes – savisaugos batalionus,
atvirkðèiai, ið esmës jø kûrimas ir karinis bendradarbiavimas su lietuviais
buvo ribojamas. Nepasitvirtinæ nacionaliniai lûkesèiai, ávestas okupacinis
reþimas, represijos po SS legiono boikoto, karinë katastrofa prie Stalingrado
prablaivë net ir labai karðtas, palankiai vokieèiø atþvilgiu nusiteikusias
galvas. Ryðkëjo ir stiprëjo ásitikinimas, jog Vokietija karà pralaimës ir bendradarbiavimas
su ja, siekiant Lietuvos valstybingumo, neturi perspektyvos.
Kita vertus, Vokietija dar nebuvo palauþta, dar toli nuo Lietuvos buvo frontas,
Raudonoji armija, bolðevizmo grësmë, naujos sovietinës okupacijos pavojai
ir kiti veiksniai, sudaræ psichologiná, emociná 1944 m. kovos prieð bolðevizmà,
kariniø daliniø Lietuvos teritorijai ginti kûrimo pagrindà ir kt.
77 Lietuvos liaudis Didþiajame Tëvynës kare: Dokumentø rinkinys. Vilnius, 1982, p. 164.
263

264
Lietuvos vyrø keliai á batalionus
1943 m. situacija Lietuvoje lëmë ið esmës priverstinius asmeninius
stojimo á batalionus motyvus, tikrø savanoriø buvo nedaug. Nenuostabu,
jog priverstinius motyvus nurodo visi statybos batalionø kariai, savo noru
perbëgæ pas sovietø partizanus arba patekæ á jø ar Raudonosios armijos
nelaisvæ (tuo stengtasi pasiteisinti, sumaþinti savo kaltæ ir pan.). Antai
panevëþietis A. Bitaitis savo parodymuose aiðkino, jog jis buvo suimtas namuose
naktá po to, kai keletà kartø ðaukiamas neatvyko á komisijà. Jis buvo
uþdarytas á kalëjimà, jame laikytas 6 paras. Kalëjimas buvo perpildytas sugautø
vyrø, vienoje kameroje laikyta apie 50 þmoniø. Atëjæs vokietis komendantas
klausë kalëjime uþdarytø vyrø, ar jie jau “apsigalvojæ” iðvykti á “darbus”.
Kai sugauti vyrai duodavo sutikimà, jie bûdavo iðveþami, kalëjimas
kiek iðtuðtëdavo, bet netrukus vël pasipildydavo naujais suimtaisiais. Sutinkanèiøjø
iðvykti á darbus vokieèiai klausdavo, kur jie norá vykti – á darbus á
Vokietijà ar á statybos batalionus. Beveik visi pasirinkdavo statybos batalionus,
nes “Vokietijos visi labai bijojæ”. Paimtieji á batalionus turëjo pasiraðyti
(savanorio – Freiwillige – raðtà R. Z.), jog stoja á juos savo noru 78 .
Birþietis A. Calka á statybos batalionus buvo mobilizuotas 1943 m.
liepos mënesá. Gavæs du ðaukimus atvykti á mobilizacijos komisijà, á jà
neatvyko ir buvo suimtas naktá latviø policininkø, su grupe suimtøjø nuveþtas
á Panevëþá. Ten apskrities komisijoje jam taip pat leido pasirinkti,
ar vykti á darbus á Vokietijà, ar á statybos batalionus. A. Calka pasirinko
tarnybà statybos batalione 79 .
Pasvalietis A. Ogintas, 1943 m. balandþio mënesá gavæs ðaukimà
registruotis, pradëjo slapstytis. Jo tvirtinimu, 1943 m. pavasará, paskelbus
mobilizacijà á “darbo tarnybà”, iðsibëgiojo ir slapstësi Pasvalio gimnazijos
6-8-ø klasiø moksleiviai, slapstytis jiems padëjo vietos gyventojai. A. Ogintas
policijos buvo suimtas 1943 m. rugpjûèio 15 d. ir nugabentas á Panevëþio
kalëjimà. Po savaitës pasiraðë sutikimà stoti á “darbo batalionà” ir
netrukus nugabentas á 5-àjá statybos batalionà 80 .
78 Bitaièio A. 1944. 05. 15 parodymai. LVOA, f. 1, ap. 1, b. 99, l. 58-59.
79 Calkos A. parodymai 1944 m. Ten pat, l. 86.
80 Oginto A. 1944. 06. 14 parodymai. Ten pat, f. 1, ap. 1, b. 99, l. 40-41; b. 100, l. 2; Ogintas
A. Mano prisiminimai iš partizaninio gyvenimo, 1944. 06. 14 Ten pat, f. 3377, ap. 3377, b.
813, l. 1.

Panaðus buvo ir Lietuvos vyrø kelias á vokieèiø prieðlëktuvinës gynybos
dalinius. Kaunietis V. Èiþinauskas, vokieèiø mobilizuotas 1943 m.
rugpjûèio 21 d., iðveþtas á Pskovà ir su 60 lietuviø grupe paskirtas á vokieèiø
prieðlëktuvinës gynybos dalinius. Jo tvirtinimu, 1943 m. birþelio mënesá
Ðanèiø kareivinëse buvo uþdaryta apie 100 þmoniø, kurie atsisakë
pasiraðyti, jog á vokieèiø kariuomenæ stoja savanoriais. Jie saugoti stiprios
sargybos, sudarytos ið austrø, kurie, nepaisydami vokieèiø draudimo,
leisdavo perduoti suimtiesiems laiðkus ir maisto. Iðveþant ið Kauno, juos
rengësi iðlaisvinti lietuviø savisaugos bataliono kariai, bet vokieèiai stipriai
saugojæ traukiná 81 .
Br. Bagdonavièius, Vievio aps. Lapaikos kaimo gyventojas, nuvykæs
á Kaiðiadoris buvo suimtas, nuveþtas á Vilniø ir apgyvendintas Artilerijos
kareivinëse. Per savaitæ ten surinkta apie 170 lietuviø, jie iðveþti á
Pskovà ir nedidelëmis grupelëmis (po 4-5 þmones) iðskirstyti prieðlëktuvinio
dalinio padaliniuose 82 .
Statybos batalionuose buvo asmenø, kuriems grësë bausmës uþ ávykdytus
smulkius nusikaltimus (spekuliacijà, konfliktus su policija ir pan.),
sugautø vyrø, pabëgusiø ið darbø Vokietijoje, dezertyravusiø ið savisaugos
batalionø kariø. Juose buvo þmoniø, susikompromitavusiø bendradarbiavimu
su sovietø valdþia 1940–1941 m., tarnyba batalionuose jiems buvo
savotiðka bausmë ir bûdas iðvengti vokieèiø ir lietuviø policijos represijø 83 .
Paþymëtina, jog vienu metu formuojant statybos batalionus, mobilizuojant
darbams á reichà, á vermachto (prieðlëktuvinës gynybos ir pan.)
dalinius, daug prievarta surinktø Lietuvos vyrø, turëjusiø galimybæ pasirinkti,
á statybos batalionus stojo kaip á nacionalinæ, lietuviðkà karinæ
formuotæ, tarnybà juose rinkosi kaip geriausià iðeitá ið “keliø blogybiø”.
Bijota ne tik iðveþimo á Vokietijà, bet ir tarnybos grynai vokiðkuose daliniuose.
Antai Pr. Nagys savo atsiminimuose raðo: “Man terûpëjo, kad
paskirtø á lietuviðkà daliná, o ne kur prieðlëktuvinëje apsaugoje prie patrankø
su vokieèiais. Ten jau daug lietuviø buvo patekæ” 84 .
81 Èižinausko V. 1944. 05. 17 parodymai. Ten pat, f. 1, ap. 1, b. 99, l. 56.
82 Bagdonavièiaus Br. 1944. 05. 18 parodymai. Ten pat, l. 64.
83 Antai statybos bataliono karys B. Petrauskas (g. 1914 m.) 1940–1941 m. buvo kandidatas á
kompartijos narius, Lazdijø aps. sovietinës þemës komisijos pirmininkas. Ten pat, f. 1771, ap.
10, b. 204, l. 59.
84 Nagys Pr., min. veik., p. 60.
265

Tyrinëtuose ðaltiniuose nepavyko aptikti uþfiksuotø aiðkiø tikrai
savanoriðko stojimo á batalionus atvejø, patriotiniø, idealistiniø motyvø,
nors, be abejo, jø bûta. Propagandinës agitacinës batalionø formavimo
akcijos metu buvo daug apeliavimø á patriotinius jausmus, be jau minëtø,
oficialioje spaudoje skelbti ðûkiai: “Kas stoja á lietuviø statybos batalionus,
prisideda prie kovos uþ savo tëvynës laisvæ”, “Statybos batalionai
savo darbu padës vermachtui apsaugoti lietuviø tautos gyvybæ”, “Lietuviø
statybos batalione Tu taip pat gali kovoti uþ savo tëvynës laisvæ” 85 .
Batalionuose, be abejo, bûta þmoniø, patikëjusiø tokia propaganda, ásivaizdavusiø,
jog tarnyba batalionuose bus pareigos atlikimas “tautai ir
tëvynei”, “kerðtas bolðevikams”, kovà uþ lietuviø tautos politinius, valstybinius
siekius sutapatinusiø su Vokietijos karu prieð SSRS, pagaliau provokiðkai
nusiteikusiø þmoniø: kaip minëta, á statybos batalionus buvo
pasiøsti vyrai, uþsiraðæ á nesuformuotà SS lietuviø legionà.
Tikrieji patriotiniai motyvai, suprastas kovos uþ Vokietijos interesus
beprasmiðkumas, miglota galimybë tapti Lietuvos kariais daugeliui
þmoniø buvo ne stojimo, o vengimo tarnauti motyvai. Lietuviø savisaugos
batalionø karo kapelionas Z. Ignonis (Ignatavièius) savo karo metø
atsiminimuose raðë, jog “vokieèiai labai stengësi pravesti jaunø vyrø mobilizacijà
á vadinamus “statybos batalionus”, tik niekas nestojo, visi këlë
klausimà: kokia ið to nauda Lietuvai?” Klausimas, jo nuomone, buvæs
“pilnai pagrástas: Lietuva nesutinka vergauti ir badauti. Lietuva nori vël
bûti laisva ir nepriklausoma” 86 .
Buvæs 2-ojo statybos bataliono karys Pr. Nagys savo tarnybà batalione
vadina tarnyba “priverstinëje kariuomenëje”, jos prasmæ nusako
tokiais þodþiais: “… rûpinausi, kad mano kareiviai ir að nepakliûtume á
kokias pinkles, ið kuriø negalëtume iðtrûkti. Visada maniau, kad uþ reichà
mes nekariausime. Mes esame èia, kad nebûtume uþ grotø, kad liktume
gyvi. Vyrø jau daug sëdëjo uþdarytø. Daugelio jø likimas dar ir ðiandien
liko neþinomas” 87 .
Tarp kitø stojimo á batalionus motyvø paminëtini ir materialiniai,
nelengvomis karo ir vokieèiø okupacijos sàlygomis, matyt, vaidinæ
tam tikrà vaidmená. Eiliniai kareiviai gaudavo 37,5-52 rm atlygi-
85 Ateitis. 1943, balandþio 10, p. 1; balandþio 12, p. 1; Karys. 1943, balandþio 3, Nr. 14, p. 6.
86 Ignonis Z. Praeitis kalba: Dienoraštiniai užrašai, Gudija 1941–1944. Brooklyn, N. Y, 1980,
p. 159-160.
87 Nagys Pr. Min. veik., p. 67.
266

nimà per mënesá (jis mokëtas kas deðimt dienø), apie 100 rm mokëta
ðeimoms iðlaikyti, jos naudojosi ávairiomis socialinëmis (pvz., medicinos
paslaugø) lengvatomis ir kt. 88
Vokieèiai viliojo á karinæ tarnybà 1943 m. vasario mënesá paskelbta
turto reprivatizacija, pabrëþdami, jog joje galës dalyvauti tik tie asmenys,
kurie patys ar jø ðeimø nariai prisidës prie kovos su bolðevizmu. Plk. A.
Birontas, 1944 m. pradþioje lankydamasis statybos batalionuose, paþymëjo,
jog “Tëvynë laikys juos pirmaisiais savanoriais ir visom iðgalëm ateityje
sudarys jiems tinkamas gyvenimo sàlygas” 89 .
Taigi statybos batalionø formavimo aplinkybës lëmë gana margà,
ávairià jø sudëtá. Batalionuose buvo kadriniø, nusipelniusiø, iðsilavinusiø
Lietuvos kariuomenës karininkø. Antai 1-ojo statybos bataliono vadas
plk. ltn. K. Pranckonis buvo 1919 m. Lietuvos kariuomenës savanoris,
Nepriklausomybës kovø dalyvis, 1933 m. baigæs Vytauto Didþiojo karo
mokyklà, vëliau, 1944 m., jis tarnavo Lietuvos vietinës rinktinës ðtabe 90 .
Galima manyti, jog karinë tarnyba vermachto daliniuose daugeliui Lietuvos
karininkø buvo priimtinesnë negu, ypaè ið pradþiø, daugiausia policines
funkcijas vykdþiusiuose savisaugos batalionuose. Tuo galima paaiðkinti
faktà, kad statybos batalionuose santykiðkai buvo daugiau aukðtesnio
laipsnio buvusiø Lietuvos kariuomenës karininkø. Antra vertus,
statybos batalionuose tarnavo nemaþai kadriniø Lietuvos kariuomenës
karininkø, savo laiku atleistø ið karinës tarnybos daþnai uþ ávairius nusiþengimus.
Finansø generalinis tarëjas J. Matulionis savo atsiminimuose
tvirtina, kad vokieèiai á statybos batalionus nepriëmë 8 karininkø, kurie
kaltinti girtavimu ir nedrausmingumu 91 .
Statybos batalionuose buvo daug ávairiø kariniø specialybiø atsargos
karininkø. Antai 1-ojo statybos bataliono kuopos vadas leitenantas
Antanas Natkevièius 1929 m. buvo baigæs Lietuvos karo mokyklos karinæ
aspirantûrà (atsargos karininkø), inþinerijos specialybæ, o 1943 m. pavasará
Kaune ástojo á organizuojamà statybos batalionà.
Nors, kaip minëta, vokieèiø generolas E. Justas 1943 m. kovo mën.
lietuviø inþinerijos (statybos) batalionuose pageidavo matyti “sveikus ir
stiprius vidutinio amþiaus vyrus”, á juos pateko daug jaunø, pirmàkart
88 Oginto A. 1944 m. parodymai. LVOA, f. 1, ap. 1, b. 99, l. 43; Ateitis. 1943, kovo 23, Nr. 68, p. 1.
89 Plk. Birontas aplankë lietuviø statybos batalionus. Ateitis. 1944, vasario 7, Nr. 31, p. 2.
90 Lietuviø enciklopedija, t. 23, p. 439-440.
91 Matulionis J. min. veik., p.278.
267

aprengtø kareiviðka uniforma, visiðkai kariðko gyvenimo ir tvarkos nepaþinojusiø,
kariðkai nemokytø, prievarta sugaudytø ir surinktø ðaukiamojo
amþiaus ir dar jaunesniø jaunuoliø, tapusiø savotiðkais “rekrutais”, vokieèiø
ir lietuviø “savivaldos” propagandos suviliotø, galbût troðkusiø patirti
kariniø nuotykiø kovoje “prieð bolðevizmà” Rytuose. Antai Tauragës ortskomendantûra
1944 m. vasario mën. Panevëþio ortskomendantûrai pasiuntë
du 14 ir 15 metø amþiaus savanorius. Pastaroji atsisakë juos priimti
ir praðë “tokiø jaunuoliø” nesiøsti. Keturiolikmetis tauragiðkis jau anksèiau
buvo atvykæs á Panevëþá stoti á statybos batalionà 92 .
1-ajame statybos batalione tarnavo ðio bataliono vado K. Pranckevièiaus-Pranckonio
ðeðiolikmetis (g.1927 m.) sûnus Antanas Pranckevièius
93 .
Savaime suprantama, jog daþniausiai prievartiniais metodais, paskubomis
suformuoti ir pasiøsti á Rytus statybos batalionai ið pat pradþiø
nebuvo ir negalëjo bûti drausmingi kariniai vienetai. Jau ið batalionø
formavimo vietø prasidëjo dezertyravimas, kuris tæsësi vykstant á pafrontæ
ir batalionø dislokacijos vietose.
Sovietinio pogrindþio Lietuvoje ðaltiniuose netgi tvirtinta, jog vieno
Panevëþyje suformuoto statybos bataliono vokieèiams nepavyko iðsiøsti á
rytus: ið jo dezertyravo 530 ið 600, telikæ apie 60 vyrø. Lietuvis karininkas
liepæs bëgti net ir nenorëjusiems dezertyruoti kariams 94 .
Sovietiniai šaltiniai nepatikimi, juose duomenys apie dezertyravimo
mastà iðpûsti, taèiau apie masiná dezertyravimà ið statybos batalionø byloja
ir lietuviø pogrindþio ðaltiniai: ið dviejø Panevëþyje suformuotø batalionø
(matyt, 2-ojo ir 4-ojo) dezertyrø buvo “gana gausu”, ið 1943 m. geguþës 14
d. iðsiunèiamo bataliono (2-ojo – R. Z.) pabëgo per 200 vyrø 95 .
Viename ið ðio pogrindþio ðaltiniø apraðytas konkretus nesëkmingo
bandymo dezertyruoti atvejis. 1943 m. rugsëjo 17 d. vakare Rokiðkio
geleþinkelio stotyje sustojus traukiniui, kuriuo ið Panevëþio á
Pleskovà (Pskovà – R. Z.) vyko 5-ojo statybos bataliono apie 80 kariø,
92 Panevëþio ortskomendantûros 1944.02.10 raðtas Tauragës ortskomendantûrai, LCVA, f. R-
1476, ap.1, b.137, l.. 96.
93 LYA, f. K-1, ap.58, b.42013/3, l. 413-414.
94 Lietuvos komunistø partijos apybraiþa (1940–1959). Vilnius, 1985, t. 3, p. 161; Apie ávykius
Lietuvoje. LVOA, f. 1, ap. 1, b. 3, l. 1; Macevièiaus J. (Þaibo) 1944 m. laiðkas A. Snieèkui.
Ten pat, b. 436, l. 46.
95 Neþinomas pogrindþio ðaltinis. LVOA, Dokumentø rinkinys Nr. 167, p. 18, 29.
268

iðlipo 10 beginkliø þmoniø ir bandë pasiðalinti. Juos apðaudë Rokiðkio
geleþinkelio policijos vachmistras Bukauskas. Vienas karys – A. Vaðkinëlis
– nuðautas, 8 pasidavë ir buvo atiduoti Rokiðkio þandarmerijai,
1 pavyko pabëgti 96 . Kaip paþymëta ðaltinyje, vachmistras Bukauskas
dël panaðiø “aktyviø” veiksmø pogrindþio þmoniø jau anksèiau buvo
“stebimas”.
Remiantis kai kuriais sovietiniais ir lietuviø pogrindþio ðaltiniais,
galima manyti, kad bent kai kuriais atvejais su dezertyravimu ið statybos
batalionø galëjo bûti susijusi ir kai kuriø jø karininkø veikla. Siekdami
gelbëti Lietuvos jaunimà nuo neaiðkaus likimo rytuose, jie galëjo bûti
net bëgimo ið batalionø iniciatoriai 97 .
Vokieèiai nebuvo patenkinti statybos batalionø formavimo eiga ir
kitø mobilizacijø rezultatais. Kaip matyti ið ávairiø faktø, nepasitenkinimà
rodë ir pats batalionø “globëjas” gen. mjr. E. Justas. Minëtuose 1946
m. parodymuose jis uþsimena apie antivokiðkas nuotaikas, “aiðkiai prasiverþusias”
Lietuvoje 1943 m., kai norëta imtis “prievartinio ðaukimo”. E.
Justas vokieèiø (kartu ir savo) nesëkmes aiðkino paprastai ir pavirðutiniðkai,
- “labai prasta civilinio valdymo politika”, taèiau jis buvo teisus ir
áþvalgus, teigdamas, kad “lietuviai vos galëjo nuslëpti savo piktdþiugà”,
nes jau seniai buvo pastebëjæ, jog neámanoma kovoti uþ Lietuvos laisvæ
su vokieèiø pagalba 98 .
Statybos batalionø suformavimas ir iðsiuntimas
á vokieèiø Ðiaurës fronto armijø uþnugará.
Veiklos pobûdis.
Kas buvo tie 1943 m. pavasará paskubomis formuojami ir siunèiami
uþ Lietuvos ribø, á vokieèiø Ðiaurës fronto armijø uþnugará lietuviðki
kariniai daliniai, oficialiai vadinti lietuviø statybos (inþinerijos) batalionais,
kuo jie buvo panaðûs ar skyrësi nuo sovietiniø okupantø likviduotos
Lietuvos kariuomenës pionieriø batalionø, nuo jau veikusiø lietuviø
savisaugos batalionø, kokius savo veiklos pëdsakus paliko Rusijos
þemëje ir kitur?
97 LPJÐ 1943. 11. 23 d. þvalgybos duomenø santrauka. Ten pat, f. 1, ap. 1, b. 22, l. 138.
98 Laisvës Kovø archyvas. Kaunas, 1993, t. 9, p. 149-150.
269

Lietuvos kariuomenës pionieriø (vadintø “sapieriais”, “sapiorais”)
ir inþinerijos daliniai pradëti kurti 1919 m. pradþioje. 1920 m. vasario
mën. prie Generalinio ðtabo Susisiekimo dalies pradëjo veikti Armijos
inþinieriø valdyba (virðininkas mjr. L. Ðilingas). Viena ið naujø formuoèiø,
kurià reikëjo sudaryti inþinerijos valdybai, buvo inþinerijos batalionas,
nes tuo metu veikë tik viena atskira “sapiorø” kuopa. Taèiau inþinerijos
batalionui sudaryti trûko inþinerijos puskarininkiø ir karininkø, ir
jis nebuvo suformuotas 99 . Sistemingas pionieriø mokymas Lietuvos kariuomenëje
prasidëjo nuo 1926 m., tada sudarytos atskiros kariniø specialistø
komandos: pionieriø, sprogdintojø, dailidþiø, kalviø. 1927 m. pabaigoje
“sapieriai” atsiskirti nuo technikos pulko ir pavadinti pionieriø
batalionu. Nuo 1935 m. batalionas pavadintas 1-uoju inþinerijos batalionu,
taèiau kasdieninëje kalboje jis ir toliau daþniausiai buvo vadinamas
pionieriø batalionu. 1935 m. suformuotas 2-asis inþinerijos batalionas,
pëstininkø ir kavalerijos pulkuose suformuoti pionieriø bûriai, sudaræ
integralià tø pulkø sudedamàjà dalá 100 .
A. Natkevièius
Marijampolës
gimnazijos mokinys,
1926 m.
99 Pionieriai. Lietuviø enciklopedija, t. 23, p.24; Autorius nenurpdytas/ Karo technikos ðtabo ir
technikos daliø praeities bruoþai. Karys, 1934, Nr.44, p. 900.
100 Statkus V. Lietuvos ginkluotosios pajëgos 1918-1940 m. Chicago, Illinois, 1986, p. 322.
270
Lietuvos karo mokyklos karininkø ir kariûnø aspirantø
grupë (apie 1927-1928 m.).
Paskutinëje eilëje antras ið deðinës A. Natkevièius

Pirmas ið deðinës A. Natkevièius
Lietuvos karo mokyklos kariûnai ir
kariuomenës pionieriai buvo mokomi
Kaune, Ðanèiuose, deðiniajame Nemuno
krante árengtoje pratybø vietoje,
vadintoje “pionieriø darþeliu”. Èia buvo
mokomasi statyti pontoninius tiltus ir
keltus, mediniø tiltø atramas, montuoti
klojinius, irstytis valtimis ir kt.
271

Atsiþvelgiant á statybos (inþinerijos) batalionø formavimo ir komplektavimo
1943 m. aplinkybes, jø skubø iðsiuntimà á Rytus ir kitas prieþastis,
galima daryti prielaidà, kad jie maþai kuo buvo panaðûs á buvusios
Lietuvos kariuomenës pionieriø batalionus ar vermachto pionieriø dalinius.
Kaip minëta, gen. E. Justas kvietë á inþinerijos (statybos) batalionus
“stiprius vidutinio amþiaus vyrus”, taèiau jø maþai atsiliepë, o suformuotuose
batalionuose atsidûrë daug 1919-1924 m. ir vëliau gimusiø jaunuoliø,
kuriuos pirmiausiai ir lietë skelbtos registracijos. Ádomu paþymëti,
kad 1943 m. pavasará juos formuojant ið pat pradþiø kalbëta apie inþinerijos
(statybos) batalionus, o vëliau apie statybos (inþinerijos) batalionus.
Matyt, þodþiø sukeitimas vietomis nebuvo atsitiktinis ir labiau atspindëjo
realià situacijà suformuotuose batalionuose.
272
Karo mokyklos kariûnai ir
kariuomenës pionieriai
lauko pratybose (apie 1927-
1929 m.)
(visos nuotraukos ið
S. Natkevièiaus asmeninio
archyvo)

Á suformuotus batalionus Lietuvos kariuomenëje inþinerijos (pionieriø)
daliniuose tarnavusiø Lietuvos vyrø, matyt, pakliuvo nedaug. Statybos
batalionø karininkø ir puskarininkiø sudëtis pagal karines specialybes
buvo labai ávairi, juose buvo pëstininkø, kavaleristø, netgi aviatoriø.
J. Borevièiaus tvirtinimu, 5-ojo statybos bataliono 2-osios kuopos vadas
buvo aviacijos vyr. ltn. lakûnas Albinas Molis 101 ir kt.
Statybos batalionuose kariniø inþinerijos specialistø funkcijas vietoj
lietuviø karininkø atliko ir jø stygiø kompensavo specialistai vokieèiai.
A. Bitaièio tvirtinimu, kiekvienoje kuopoje buvo 6-7 vokieèiai, jie
kuopose buvæ tikrieji “ðeimininkai”, lietuviai karininkai vykdæ jø nurodymus.
Beveik tà patá liudijo ir A. Calka: 5-ajame statybos batalione
buvo apie 30 vokieèiø, kuopose bent po 5, kiti dirbo ðtabe. Vokieèiai
ásakinëdavo lietuviams karininkams, o ðie tvarkydavo kareivius 102 .
Lietuvoje suformuoti batalionai, oficialiai vadinti statybos (inþinerijos)
batalionais, bent ið pradþiø buvo paprastos darbo jëgos, t.y. darbo,
batalionai, tik vëliau iðëjæ kariná mokymà ir ágijæ patyrimo jie tapo
kariniais statybos (inþinerijos) batalionais.
Lietuviø statybos batalionø suformavimo ir iðsiuntimo á vokieèiø ðiaurës
fronto uþnugará eiga 1943 m. geguþës-rugpjûèio mënesiais matyti ið
lentelës:
Batalionø Nr. Suformavimo vieta Išvykimo data Vadai
1. Kaunas 1943 m. geguþës 5 d. gen. št. plk. ltn.
K. Pranckevièius-Pranckonis
2. Panevëþys 1943 m. geguþës 14 d. plk. ltn. Vl.
Strimas-Strimavièius;
kpt.,
vëliau mjr. A.
Milaðevièius
3. Vilnius 1943 m. birþelio 2 d. mjr. S. Narušis
4. Panevëþys 1943 m. birþelio 8 d. mjr. Juozas Èernius
5. Panevëþys 1943 m. rugpjûèio 4 d. mjr. St. Nagrodskis
101 Borevièiaus J. parodymai, LVOA, f.1, ap.1, b.99, l. 26.
102 LVOA, f.1, ap.1, b. 99, l. 59; b.98, l.87.
273

Ið Lietuvos iðsiøsti statybos batalionai, ypaè paskutinieji, nebuvo
sukomplektuoti iki galo. A. Oginto tvirtinimu, 5-ajame batalione buvo tik
apie 250-300 kariø, jame buvo 3 kuopos: 1-oji, 2-oji, 4-oji, o 3-ioji kuopa á
Rytus atvyko vëliau, jos kariai iðskirstyti po 1-àjà ir 2-àjà kuopas 103 . Kaip
minëta, istoriografijoje yra tvirtinimø, jog 1943 m. buvo suformuotas ir 6asis
lietuviø statybos batalionas 104 . Yra duomenø, kad 6-asis batalionas ið
tikrøjø buvo formuojamas. Antai A. Calka savo parodymuose teigë, jog jis
buvo paskirtas á 6-ojo bataliono 4-àjà kuopà. Bataliono vado pavardës
nenurodë (neprisiminë), jis buvæs pulkininkas, ið Vokietijos gráþæs repatriantas.
Iðbuvæs batalione apie 3 savaites, A. Calka buvo perkeltas á 5-àjá
batalionà, nes jame nebuvo 3-iosios kuopos 105 .
Iki 1943 m. lapkrièio pradþios 6-asis batalionas tikrai nesuformuotas.
Gen. mjr. E. Justas, Prienuose sveikindamas naujai kuriamos karinës
formuotës – “vietinës apsaugos” – bûriø savanorius, paþymëjo, jog jau
veikia penki statybos batalionai ir sudaromas ðeðtasis. Jis ragino stoti á
statybos batalionus, nes jø darbas turás “didþiausios reikðmës kovoje su
bolðevizmu” 106 . Taèiau duomenø apie galutiná bataliono suformavimà ir
jo iðsiuntimà á pafrontæ nepavyko aptikti, matyt, jis nebuvo suformuotas,
formuojamo bataliono padaliniai iðskirstyti po kitus batalionus ar keièiantis
situacijai panaudoti kitais karo tikslais.
Visi 5 suformuoti statybos batalionai iðsiøsti á vokieèiø Ðiaurës fronto
armijø uþnugará dirbti átvirtinimø statybos darbø Lugos, Narvos, Pskovo,
Polocko, Breslavlio (Breslaujos), Daugpilio apylinkëse. Visi batalionai buvo
pavaldûs vokieèiø kariuomenës Ðiaurës fronto vadovybei ir vokieèiø buvo
atskirø pionieriø daliniø ðtabø, kuriø vadai buvo generolai, þinioje.
Kiekviename batalione buvo ðtabas, 4 kuopos – 3 statybos ir 1 transporto
(joje – apie 200 arkliø), ið viso turëjo bûti 600-700 vyrø, taèiau praktiðkai
tebuvo ne daugiau kaip po 400-500 vyrø: batalionai iðvykdavo nevisiðkai sukomplektuoti
ir vëliau bûdavo papildomi, jø gretos praretëdavo dël dezertyravimø
ið formavimo vietø ir pakeliui á paskirties vietas. Ið pradþiø batalionø
kariai nebuvo ginkluoti, kuopos turëjo tik po 20 ðautuvø sargybø tarnybai ir
apsaugai. Vëliau pafrontëje, ëmus stipriau veikti sovietiniams partizanams,
apginkluoti lengvaisiais ginklais – ðautuvais ir kulkosvaidþiais 107 . Statybos ba-
104 Stankeras P., min. veik., p. 190.
105 Calkos A. 1944. 05. 16 parodymai. LVOA, f. 1, ap. 1, b. 99, l. 86.
106 Gen. mjr. E. Justas aplankë vietinës apsaugos bûriø savanorius. Karys. 1943, lapkriðio 6, Nr.
45, p. 5.
274

talionø kariø parodymuose minimi belgiðki, rusiðki ðautuvai, karininkai buvo
ginkluoti belgiðkais pistoletais. Apranga – vokiðka, su nacionaliniais skiriamaisiais
þenklais – trispalviais skydeliais ant kairës rankovës ir uþraðu “Lietuva” 108 .
Visi statybos batalionai iðlydëti ið Lietuvos pabrëþtinai iðkilmingai, vieðai,
gausiai dalyvaujant visuomenei, iðlydëtuvës plaèiai nuðviestos oficialiojoje
spaudoje. Apibendrintas jø vaizdas buvo toks: batalionø kariai bûdavo iðrikiuojami
aikðtëse prieðais svastikà, vëliavomis ir gëlëmis iðpuoðtas tribûnas,
kuriose stovëjo aukðti vokieèiø ir lietuviø “savivaldos” pareigûnai: pats gen.
mjr. E. Justas arba jo atstovai, apygardø komisarai, apskrièiø virðininkai, miestø
burmistrai ir kt. Virð tribûnø plevësavo Vokietijos reicho vëliava ir lietuviðka
trispalvë (kaip raðë oficialioji spauda, vëliavos turëjo simbolizuoti vokieèiø
ir lietuviø “ginklo brolybæ” ir bendrà kovà prieð bolðevizmà), jomis buvo
iðpuoðiamos ir miestø gatvës, namai. Buvo sakomos iðkilmingos kalbos, atliekami
Vokietijos ir Lietuvos himnai, tautiniais rûbais pasipuoðusios lietuvaitës
dalijo kariams gëles. Iðkilmës baigiamos batalionø kariø iðkilmingu paradu.
Iðvykstanèiø su lietuviais kariais á rytus traukiniø vagonai bûdavo iðpuoðiami
àþuolø vainikais ir kitokiais þalumynais. Taèiau statybos batalionø, iðskyrus
galbût tik 1-ojo bataliono, kariai iðlydëti nedavæ karinës priesaikos,
tai padarydavo nuvykæ á savo veiklos rajonus 109 .
Iðlydëdamas 4-àjá statybos batalionà Panevëþyje gen. mjr. E. Justas
savo kalboje “ugningais þodþiais” kalbëjo apie “bolðevikø vieðpatavimo laikus”,
kuriuos ið dalies ir jam tekæ paþinti. Anot jo, statybos batalionø kariai
privalo atsiminti, kad tûkstanèiai jø tautieèiø buvo þiauriai nukankinti, dar
daugiau jø iðtremta á Sibirà. Lietuviø tautos jau nebebûtø, jei kraðte bûtø
pasilikæ sovietai. Todël neva negalima uþmirðti “karþygiðko vokieèiø kariø
þygio”, dël kurio Lietuva per kelias dienas iðvaduota ið bolðevizmo, negalima
“stovëti nuoðaliai” ir pasyviai “laukti pergalës”. E. Justas maþdaug taip nusakë
statybos batalionø kariø veiklos tikslus ir prasmæ rytuose: “kovojanèiam
frontui” duoti daugiau naujø jëgø, prisidëti prie jo stiprinimo, pergalës priartinimo,
“lietuviø tautos vardu” atsidëkoti “iðlaisvintojams” uþ “iðvadavimà”,
siekti gero savo tautai, savo tëvø þemei, visai Europai 110 .
107 Lietuviø enciklopedija, t. 28, p. 468.
108 Borevièiaus J., Bitaièio A., Calkos A. 1944 m. parodymai. LVOA, f. 1, ap. 1, b. 99, l. 23-24,
59, 86; Èekanavièiaus F. 1951. 07. 26 parodymai. Ten pat, f. 3377, ap. 55, b. 99, l. 59.
109 Gulmanas V. Rytuose vël suplevësavo nauja lietuviðka trispalvë. Ateitis. 1943, birþelio 3, Nr.
127, p. 4.
110 Sudarytas ketvirtasis lietuviø statybos batalionas. Ateitis. 1943, birþelio 9, Nr. 132, p. 1.
275

Statybø batalionø iðlydëtuvës savo dirbtiniu iðkilmingumu ir paradiðkumu,
dekoratyviu tautiðkumu labai skyrësi nuo palydø á Rytus daugelio
lietuviø savisaugos batalionø, kurie iðvykdavo vykdyti, atrodytø, daug
svarbesniø Vokietijos reicho karo maðinai uþdaviniø, bet kuriø iðvykimas
buvo slepiamas nuo visuomenës. Pavyzdþiui, 1941 m. pabaigoje taip atsitiko
5-ajam savisaugos batalionui, iðrikiuotam iðlydëtuvëms “vienos Ðanèiø
senos kareivinës uþkampyje tarp sugriautø namø” 111 .
Pabrëþtinas dëmesys lietuviø statybos batalionams, be abejo, buvo okupantø
anksèiau minëtos propagandinës agitacinës akcijos, siekiant mobilizuoti
lietuviø tautà á kovà prieð bolðevizmà, mëginant suðvelninti didelës politinës
nesëkmës formuojant SS legionà Lietuvoje áspûdá, dalis. Vokieèiø okupacinio
reþimo atstovø kalbose ir oficialiojoje spaudoje atsispindëjo po Vokietijos
kariniø nesëkmiø karo frontuose pakitusios nuostatos ir poþiûriai á kariná bendradarbiavimà
su lietuviais (ir kitomis okupuotomis Rytø Europos tautomis):
buvo pabrëþiama, kad statybos batalionai veiks vermachto sudëtyje ir “globoje”,
artimai bendradarbiaudami su “vokieèiø kariais” (o ne SS kariuomene ir
policija). Ðalia kartojamø senø nuvalkiotø ðtampø apie “iðvadavimà” ir “kerðtà
bolðevikams”, atsirado naujos sàvokos, ávardijanèios “lietuvius karius”, jø
“garbingas pareigas”, “artimà” bendradarbiavimà su vokieèiø kariais. Taigi oficialioje
propagandoje nuo lietuviø savanoriø, stovinèiø “petys á petá” su vokieèiø
policija, pereita á karinio bendradarbiavimo su vermachtu deklaravimà.
Antai 5-ojo statybos bataliono suformavimas ir iðsiuntimas á pafrontæ “Karyje”
buvo vadinamas “kariuomenës aktu” 112 . Viso to nebuvo 1941–1942 m. formuojant
lietuviø savisaugos batalionus, kai ðie ið esmës kariniai daliniai buvo
atiduoti vokieèiø policijos þinion, politiniais sumetimais ávairiais bûdais maskuotos
jø sàsajos su Lietuvos kariuomene.
Beje, su paskutiniuoju iðsiøstu ið Panevëþio 5-uoju statybos batalionu
atsisveikinta gana kukliai: jo kariai atsisveikinimo ceremonijai iðrikiuoti
“uþ Panevëþio miesto, laukuose” 113 . Lietuviams toliau boikotuojant
paskelbtas mobilizacijas, Lietuvoje padidëjo átampa, 1943 m. vasarà
visoje Lietuvoje prasidëjo þmoniø gaudynës. Rugpjûèio pradþioje þmonës
gaudyti ir Panevëþyje: rugpjûèio 2 d. – Panevëþio turguje, kità dienà
miesto kino teatruose suimta apie 30 þmoniø. Taigi neliko pagrindo net
ir dirbtiniam iðkilmingumui ir paradiškumui.
111 Lietuvos archyvai. Vilnius, 1998, kn. 11, p. 65.
112 Iðsiruoðë á þygá penktasis lietuviø statybos dalinys: Kariuomenës aktas Panevëþyje. Karys.
1943, rugp. 7, Nr. 32, p. 2.
113 Ten pat.
276

Ateitis, 1943 05 01 Panevëþio apygardos balsas,1943 05 22
Virðuje: 2-ojo statybos bataliono iðlydëtuvës Panevëþyje 1943 05 05. Lietuvos karo
komendanto E. Justo atstovas ir bataliono vadas plk. ltn. Vl. Strimas-Strimavièius
kalbasi su kariais; bataliono kariai atsisveikina su giminëmis ir artimaisiais.
Apaèioje: bataliono kariai þygiuoja miesto gatvëmis
Savaitë, 1943, Nr. 20, p. 309 Savaitë, 1943, Nr. 20, p. 309
Ateitis, 1943 05 17 Panevëþio apygardos balsas, 1943 05 22
277

278
Savaitë, 1943, Nr. 23, p.357
Savaitë, 1943, Nr. 23, p.357
3-iojo statybos bataliono iðkilmingos
iðlydëtuvës Vilniuje, 1943 06 02.
Kairëje – bataliono kariai iðrikiuoti
Katedros aikðtëje, priekyje –
bataliono vadas mjr. S. Naruðis;
Apaèioje – nuotraukø montaþas
“Ateityje” – iðkilmiø vaizdai
(1943 06 07):
Centre – bataliono vadas mjr.
S. Naruðis; su iðrikiuotais kariais
atsisveikina vermachto atstovas
plk. Zehnpfenigas;
Þygiuojanèius Gedimino
prospektu karius sveikina
tautiniais drabuþiais
apsirengusios lietuvaitës ir
vaikai

4-ojo statybos bataliono iðlydëtuvës Panevëþyje, 1943 06 08.
Su bataliono kariais ir jo vadu mjr. J. Èerniumi atsisveikina E. Justas
Savaitë, 1943, Nr. 24, p.378
Savaitë, 1943, Nr. 24, p.378 Savaitë, 1943, Nr. 24, p.378
279

Kokiø bûta panaðumø ir skirtumø, formaliø ir esminiø, tarp lietuviø
statybos ir savisaugos batalionø? 1943 m. pavasará suþlugdþius SS lietuviø
legiono steigimà, Lietuvai nebuvo lemta turëti SS kariuomenës daliniø, kurie
bûtø tapæ frontinëmis karinëmis formuotëmis. Lietuviø savisaugos batalionai,
juo labiau statybos daliniai tokios formuotës nebuvo: savisaugos batalionai
buvo pavaldûs SS ir policijai, statybos batalionai – vermachto vadovybei.
Skirtingà pavaldumà galima laikyti formaliu dalyku, taèiau jis ið dalies
lëmë ir skirtingà veiklos pobûdá: savisaugos batalionai ið pradþiø saugojo
geleþinkelius, ávairius kitus karinius ir ûkinius objektus ir pan., vëliau jø funkcijos
plëtësi, jie naudoti kaip koviniai policijos daliniai, daþniausiai kovai su
partizanais 114 , kai kurie batalionai atiduoti vermachtui dalyvavo kautynëse
fronte. Tuo tarpu statybos batalionai buvo tik “vermachto talkininkai”, jie
niekada rimtai neruoðti kovai fronte ir prieð partizanus (apskritai pionieriø
daliniai tiesiogiai á kautynes nebuvo skiriami). Statybos batalionø kariai savisaugos
batalionø kariø atþvilgiu kartais vadinti “pagalbiniais savanoriais”,
apie kuriø panaudojimà fronte “në negalvojama”, kartu neneigiant, kad ir
tokiai tarnybai reikia gero, kruopðtaus karinio parengimo 115 , jø veikla pafrontëje
lyginta su vadinamøjø “karo transportininkø” darbu.
Anot vieno rezistencijos ðaltinio, statybos bataliono “jaunieji vyrai”
daþnai nemokëjo elgtis su ðautuvu, uþbyrëjusá þemëmis jo uþraktà
dauþydavo á þemæ ir sugadindavo patá ginklà 116 . To nebuvo galima pasakyti
apie savisaugos batalionø karius: bent ið pradþiø á savisaugos batalionus
nebuvo priimami vyrai, netarnavæ kariuomenëje, jø kariai iðeidavo
daug ilgesná kariná parengimà. Galima tvirtinti, jog tarnyba savisaugos ir
statybos batalionuose buvo skirtingø rûðiø karo tarnyba. Tiesa, 1944 m.
karo veiksmams okupuotose teritorijose einant á pabaigà, abiejø rûðiø
batalionø veiklos pobûdis supanaðëjo: kai kurie demoralizuoti, kovose su
partizanais ir puolanèiais Raudonosios armijos daliniais nukentëjæ savisaugos
batalionai dirbo kaip ir statybos batalionai: 1944 m. vasarà Kauno
apylinkëse 2-ojo savisaugos bataliono padaliniai statë gynybinius átvirtinimus
vokieèiø armijai, 5-asis savisaugos batalionas Kurðe saugodamas
Baltijos pakrantæ taip pat ruoðë blindaþus, kasë apkasus ir kt. 117 Yra tvirti-
114 E. Justo parodymai, 1946 m. Laisvës kovø archyvas, t. 9, p. 136.
115 Pas mûsø lietuviø statybos batalionus. N. Birþø þinios. 1943, liepos 10, Nr. 27, p. 4.
116 LVOA. Dokumentø rinkinys Nr. 167, p. 11.
117 Jackûno J. 1952. 03. 20 parodymai. Ten pat, f. 3377, ap. 55, b. 53, l. 305; Vainausko-
Vainiaus J. 1950. 07. 01 parodymai. Ten pat, l. 163.
280

nimø, jog statybos batalionu tapo ir 13-asis lietuviø savisaugos batalionas
118 . Ir atvirkðèiai – statybos batalionams savo dislokacijos vietose teko
vis daþniau susikauti su sovietiniais partizanais.
Ávairiø ðaltiniø duomenys apie atskirø statybos batalionø veiklà vokieèiø
Ðiaurës fronto uþnugaryje dirbant karinës reikðmës darbus, kovojant su
partizanais, labai neiðsamûs, fragmentiðki, oficialioje spaudoje, saugant karinæ
paslaptá, jø numeriai nebuvo nurodomi, visø statybos batalionø veiklos pobûdis
buvo nurodomas daugmaþ vienodas. Vis dëlto apie statybos batalionus, jø
dislokacijos vietas, veiklos ypatumus galima pateikti ir konkreèiø duomenø.
1-asis statybos batalionas buvo suformuotas 1943 m. balandþio mënesá
Kaune, Panemunëje, ið Kauno ir Kauno apygardos gyventojø. Jo sudëtyje,
matyt, buvo ir vokieèiø padaliniø. Dislokuotas batalionas Lugos
apylinkëse netoli Tolmaèiovo Maloje Zamoðje, Bolðoje Zamoðje ir kituose
kaimuose (geleþinkelio Pskovas-Leningradas deðinëje pusëje). Èia bataliono
kariai kirto miðkà ir ràstais grindë kelià, ið viso jo nutiesë apie 10 km.
Ràstais grásti keliai (vok. – knüppelweg) tiesti ir per smëlynus, kuriuos sunkiai
áveikdavo karinë technika. Medþiai tokiems keliams buvo kertami èia
pat, miðke, pjaustomi ir guldomi smëlyje vienas prie kito, jø galai suriðami
vielomis 119 . Atskiras bataliono padalinys dirbo prie geleþinkelio tiesimo
darbø 120 . 1943 m. rugsëjo mënesá ið Lugos apylinkiø batalionas perkeltas á
Pskovo apylinkes (ákurdintas Konieèik, Þidilov Bor, Kliuji ir kt. kaimuose),
kur statë prieðakinës gynybos linijà vokieèiø armijai: kasë prieðtankinius
griovius, apkasus, montavo gelþbetoninius átvirtinimus. 1944 m. pradþioje
panaðaus pobûdþio darbams batalionas perkeltas á Baltarusijà – Polocko,
vëliau Breslavlio (Breslaujos) apylinkes. Èia batalionas iðformuotas, jo kariai
paskirti á vokieèiø armijos 793-iàjá pionieriø batalionà ir jo sudëtyje
traukësi per Latvijà, atsidûrë Kurðo “katile”, su apsupta vokieèiø Kurðo
grupuote 1945 m. pavasará pateko Raudonajai armijai á nelaisvæ 121 .
2-asis statybos batalionas suformuotas 1943 m. balandþio mënesá Pa-
118 Knezys St. Kauno karo komendantûros Tautinio darbo batalionas 1941 m. Genocidas ir
rezistencija, 2000, Nr. 1(7) p.143; Stankeras J., min. veik., p. 191.
119 Nagys Pr., min. veik., p. 65.
120 Augustinavièius P. Lietuviø stat/ybos/ bataliono darbai Rytuose. Karys. 1943, rugsëjo 18, Nr.
38, p. 12.
121 Buvusiø 1-ojo statybos bataliono kariø: Èekanausko F. 1951. 07. 24, 26 parodymai. LVOA, f.
3377, ap. 55, b. 59, l. 97-100; Noviko Vl. 1951. 07. 24 parodymai. Ten pat, l. 101-102; Vilkaièio
K. 1951. 08. 02 parodymai. Ten pat, l. 103; Milerio St. 1951. 08. 06 parodymai. Ten pat, l. 105;
5-ojo bataliono ltn. Borevièiaus 1944 m. parodymai. Ten pat, f. 1, ap. 1, b. 99, l. 23-24.
281

nevëþyje. Iðsiunèiant ðá batalionà á rytus, “Karyje” raðyta, jog, “neskaitant
Kauno, pirmà kartà buvo sudarytas grynai lietuviðkas statybos batalionas,
visi jo kariai kilæ ið Panevëþio ir jo apylinkiø” 122 . Batalionui vadovavo plk.
ltn. Vl. Strimas-Strimavièius (1939 m. – Lietuvos kariuomenës 9-ojo pëstininkø
pulko 3-iojo bataliono vadas) 123 . Tolmaèiovo apylinkëse batalionas
ákurdintas kairëje geleþinkelio Pskovas-Leningradas pusëje, vasarnamiuose
prie Lugos upës, ir dirbo tuos paèius darbus kaip ir 1-asis batalionas.
Bataliono vyrai, turëjæ prisidëti prie “didþio darbo – Europos apsaugojimo
ir bolðevizmo sunaikinimo”, ið pat pradþiø nepasiþymëjo drausme
ir susitelkimu, o formavimo metu iðkrëtë nemaþai chuliganiðkø iðdaigø,
pradëjo konfliktus su Panevëþio gyventojais ir policija. Tai tæsësi ir
nuvykus á pafrontæ. J. Borevièiaus tvirtinimu, batalione ávykæs “maiðtas”,
po kurio suimta bataliono kariø, pakeisti vadai, keliolika kareiviø suðaudyta
uþ dezertyravimà 124 . Ðiuos faktus savo atsiminimuose patvirtina ir
Pr. Nagys: “gerai iðgëræ” bataliono karininkai sukëlë susiðaudymà tarp
dviejø kuopø. Vokieèiai pamanë, kad uþpuolë partizanai, todël gerai apsiginklavæ
kulkosvaidþiais ëjo “ginti” lietuviø. Bataliono ir kuopos vadai
buvo areðtuoti, vienà kuopà nuginklavo, ginklus galëjo turëti tik einantys
á sargybà, kuopos vadu paskirtas vokietis virðila 125 . Bataliono vadu
paskirtas kpt. A. Milaðevièius (buvæs Lietuvos kariuomenës 2-ojo kavalerijos
pulko karininkas), vokieèiø pakeltas á majorus. Pasak Pr. Nagio, pafrontëje
jis mëgo jodinëti ant arklio, nelauktai atsirasti “visur, kur tik
buvo kareiviø”, vilkëjo lietuviðkà uniformà ir buvo daug ðaunesnis uþ vokieèiø
karininkus. Tuo lietuviai kariai labai didþiavosi 126 (antra vertus,
dël reiklumo ir uolumo kareiviø nemëgtas). Matyt, mjr. A. Milaðevièiaus
pastangomis batalione buvo ávesta tvarka. 1944 m. pradþioje plk. A. Birontas
kaip Lietuvos Tarybos (iðrinktos 1943 m. balandþio 5 d. visos Lietuvos
konferencijoje ir veikusios kaip “patariamasis” organas prie pirmojo
generalinio tarëjo P. Kubiliûno) narys aplankë visus lietuviø statybos
batalionus. Jis iðskyrë 2-àjá statybos batalionà, kuris padaræs tikrai “gerà
áspûdá”. Visi vyrai atrodë sveiki, uþsigrûdinæ, turëjo geras gyvenimo ir
darbo sàlygas, taèiau batalione pasigedo lietuviø gydytojø ir kapelionø 127 .
122 Panevëþyje sudarytas lietuviø statybos batalionas. Karys. 1943, geguþës 22, Nr. 21, p. 1.
123 Karininkø metraðtis. 1939 m. Kaunas, 1939, p. 34.
124 Borevièiaus J. parodymai, 1944 m. LVOA, f. 1, ap. 1, b. 99, l. 24.
125 Nagys Pr., min. veik., p. 64.
126 Ten pat, p. 64, 68.
127 Plk. Birontas aplankë lietuviø statybos batalionus. Ateitis. 1944, vasario 7, Nr. 31, p. 2.
282

Savitarpinës pagalbos þinios, 1943 10 18
2-ojo statybos bataliono vadas
kpt. A. Milaðevièius raitas tikrina
sargybas
1943 m. rugsëjo mënesá batalionas
perkeltas á Pskovo apylinkes, èia
statë bunkerius, ruoðë lizdus patrankoms,
kasë prieðtankinius griovius, kirto
miðkà 128 . Pr. Nagio tvirtinimu, ið
Pskovo apylinkiø 1944 m. kovo 17 d.
batalionas iðþygiavo á Estijà, ið jos geleþinkeliu
atvyko á Lietuvà. Sovietiniø
partizanø Lietuvoje þvalgybos duomenimis,
2-asis ir 4-asis statybos batalionai
jau kovo 4 d. atvyko á Zarasø aps.
Abu batalionai apsistojo Salake, Lupenkos,
Rusteikiø, Gumbiðkiø, Grybiðkiø
ir kt. kaimuose 129 . Sovietiniø partizanø
ðaltiniuose tvirtinama, jog kareiviai
keitë ginklus á samanæ, masiðkai
dezertyravo. Per vienà naktá ið Rus-
teikiø kaime apsistojusiø 130 kariø teliko 40 (kaip matyti ið kitø ðaltiniø,
kariams buvo duodamos trumpalaikës atostogos) 130 . Vokieèiai sutikusius
iðvykti á frontà karius iðveþë, kitus nuginklavo ir varë á darbus kaip belaisvius.
Lietuviai kariai kartu su vietos gyventojais Zarasø aps. kirto miðkà,
tarp Turmanto, Smalvø ir kitø eþerø kasë apkasus, ið ràstø darë bunkerius
(ðie bunkeriai buvo Daugpilio gynybinio rajono átvirtinimø tæsinys). 1944
m. balandþio mënesá ðie darbai nutraukti, dalis kariø iðveþti Daugpilio
kryptimi.
3-iasis statybos batalionas Vilniuje formuotas ið Vilniaus apygardos
gyventojø. Apie bataliono formavimà jo vadas mjr. S. Naruðis (1939
m. tarnavo Lietuvos kariuomenës ðtabe, spaudos ir ðvietimo skyriuje) 1943
m. balandþio 15 d. Vilniaus Filharmonijos didþiojoje salëje padarë praneðimà
miesto visuomenei. Á batalionà karininkai, veterinarijos ir sanitarijos
gydytojai registruoti Vilniuje, Kosèiuðkos g. 5/7-3. Uþsiregistravusieji
turëjo rinktis Artilerijos kareivinëse Ðnipiðkëse. Tuo metu batalionui
trûko kuopø vadø, jaunesniøjø karininkø, puskarininkiø, kareiviø,
128 Nagys Pr., min. veik., p. 69.
129 Ten pat, p. 76; Ðumausko M. 1944. 05. 21 radiograma A. Snieèkui. LVOA, f. 1, ap. 1, b. 412,
l. 251; LPJÐ 1944. 05. 25 þvalgybos duomenø santrauka Nr. 10/28. Ten pat, b. 24, l. 23.
130 Griciaus Pr. 1948. 08. 20 parodymai. Ten pat, f. 3377, ap. 55, b. 47, l. 189.
283

ávairiø specialistø. Batalionas galutinai turëjo bûti sukomplektuotas Ukmergëje
131 , taèiau ar taip buvo ið tikrøjø, duomenø nëra.
1943 m. spalio mënesá mjr. S. Naruðis savo ir bataliono kariø, “sunkiai
dirbanèiø Rytuose”, vardu dëkojo bataliono rëmëjams uþ atsiøstà
radijo aparatà, kaip “brangià dovanà kariams, nuvargusiems nuo darbo,
iðsikankinusiems nakties metu nuo banditø partizanø siautimo” 132 . Ðie
bataliono vado þodþiai, paskelbti oficioze “Ateitis”, rodo ið tiesø nelengvà
3-iojo statybos bataliono padëtá rytuose. Ádomi detalë uþfiksuota
sovietinio partizanø bûrio “Bièiuliai” (vadas J. Vildþiûnas) 1944 m. dokumentuose:
“faðistinë”, matyt, pogrindinë, Lietuvos laisvës armija (LLA)
(palaikiusi ryðius su sovietiniais partizanais – R. Z.) praneða, kad ið 3-iojo
bataliono pabëgo 124 savanoriai 133 .
4-asis statybos batalionas suformuotas ið Panevëþio apygardos gyventojø,
jam vadovavo mjr. Juozas Èernius (buvæs Lietuvos kariuomenës
7-ojo pëstininkø pulko 1-ojo bataliono vadas). 1940–1941 m. jis buvo
pasitraukæs á Vokietijà ir ten gyveno, á Lietuvà atvyko specialiai formuoti
statybos bataliono, buvo vienas ið aktyvesniø ir uolesniø bataliono karininkø.
1944 m. pavasará mjr. J. Èernius spaudos atstovams pareiðkë, jog
“sugráþus á tëvynæ susidaràs áspûdis, jog visi tie sluoksniai, kurie ið tikrøjø
turëtø ðaukti tautà á darbà, daugiau kalba negu veikia”, surizgusios nuotaikos
tëvynëje kariø atostogas padaro nemalonias, pasakojo apie jo vadovaujamo
bataliono kautynes su bolðevikais 134 . 1944 m. kovo mënesá ið
Pskovo apylinkiø batalionas kartu su 2-uoju batalionu sugràþintas á Lietuvà
(Zarasø aps.).
5-asis statybos batalionas ið Panevëþio á vokieèiø Ðiaurës fronto
uþnugará iðvyko vëliau negu kiti batalionai, iðëjo trumpà 4 savaièiø mokymà,
jo kariø dauguma buvo pirmàkart apvilkti karine uniforma 135 . Batalionas
dislokuotas Tolmaèiovo apylinkëse Boloto kaime. 1943 m. rugsëjo
mënesá buvo perkeltas á Ostrovo apylinkes (30 km á pietryèius nuo Ostrovo,
Vyly, Babino, Batary kaimai). Batalionas priklausë 510-ajam vokieèiø
131 Apie organizuojamus statybos batalionus. Karys. 1943, balandþio 24, Nr. 17, p. 8.
132 Frontas ir tëvynë. Ateitis. 1943, spalio 12, Nr. 237, p. 1.
133 LVOA, f. 59, ap. 1, b. 1, l. 100.
134 Lietuviø kariø tvirtas pasiryþimas (Lietuvio majoro Èerniaus pareiðkimas spaudos atstovams).
Ateitis. 1944, birþelio 3, Nr. 128, p. 8.
135 Iðsiruoðë á þygá penktasis lietuviø statybos batalionas. Karys. 1943, rugpjûèio 7, Nr. 32, p. 2.
284

pionieriø batalionui, statë átvirtinimø linijà prie Velikajos upës 136 . (Bataliono
vadas – mjr. St. Nagrodskis 1919 m. vadovavo Þieþmariø komendantûrai,
1920 m. pabaigoje – 2-ojo raiteliø pulko kapitonas, ûkio vedëjas,
vëliau iðëjo á atsargà.) Batalionas nepasiþymëjo drausme, jame, kaip ir 2ajame
batalione, 1943 m. rudená kilo neramumø, kuriø metu neapsieita be
apsiðaudymø 137 .Bataliono nuotaikas atspindi ir kai kuriø jo kariø uþmegzti
ryðiai su sovietiniais partizanais, veikusiais kitoje Velikajos upës pusëje:
1943 m. rudená grupelë kariø persikëlë per ðià upæ ir, vieno kaimo seniûno
padedami, uþmezgë ryðius su partizanais, vedë derybas dël didelës bataliono
kariø grupës perëjimo pas partizanus. Tam neprieðtaravæ ir kai kurie
bataliono karininkai. Vienos kuopos vadas pasakæs: “þinokitës, pas vokieèius
irgi nëra gyvenimo” 138 . Taèiau pas partizanus su ginklais perëjo tik 13os
kariø grupë. Lietuviai kariai nesiryþæ bëgti pas partizanus. Ádomi detalë:
lietuviai bijojæ bûti suðaudyti uþ tai, kad karo pradþioje bëganti ið Lietuvos
Raudonoji armija buvo apðaudoma lietuviø sukilëliø. Sovietiniø partizanø
vadai átikinëjæ, jog tai “neturi reikðmës” 139 .
Vienas ið bëgimo pas partizanus iniciatoriø ir organizatoriø buvo
5-ojo statybos bataliono bûrio vadas leitenantas J. Borevièius , pats 1943
m. spalio mënesá perëjæs pas partizanus. Jis ðá savo poelgá 1944 m.
parodymuose KGB aiðkino noru iðpirkti kaltæ “tarybinei tëvynei” uþ
padarytus nusikaltimus tarnaujant apsaugos bataliono Alytaus kuopos
smogiamojo bûrio vadu 140 . (J. Borevièius bene vienintelis lietuviø statybos
ir savisaugos batalionø karininkas, savanoriðkai perëjæs pas sovietø
partizanus; savisaugos batalionø karininkas ltn. Vl. Ðlapelis partizanu
tapo patekæs á nelaisvæ Baltarusijoje). Informuotas apie statybos bataliono
lietuvio karininko perëjimà pas Leningrado partizanus, LPJÐ virðininkas
A. Snieèkus 1943 m. praðë Centrinio partizaninio judëjimo ðtabo
136 Borevièiaus J. 1944 m. parodymai. LVOA, f. 1, ap. 1, b. 99, l. 84; Ogintas A. Mano
prisiminimai iš partizaninio gyvenimo, 1944 m. Ten pat, f. 3377, ap. 3377, b. 813, l. 1-2;
Centrinio partizaninio judëjimo ðtabo þvalgybos skyriaus virðininko S. Anisimovo 1943. 10.
30 pranešimas LPJŠ. Ten pat, f. 1, ap. 1, b. 18, l. 192.
137 Calkos A. parodymai 1944 m. Ten pat, f. 1, ap. 1, b. 99, l. 89; Borevièiaus J. parodymai. Ten
pat, l. 84.
138 Bitaièio A. parodymai 1944 m. Ten pat, f. 1, ap. 1, b. 99, l. 59.
139 Oginto A. 1944 m. parodymai. Ten pat, b. 100, l. 3.
140 Borevièiaus J. baudþiamoji byla LYA, b. 44908/3, p. 32.
285

vadovybæ pasiøsti já per fronto linijà LPJÐ þinion, nes jis galëjo suteikti
vertingø þiniø apie padëtá Lietuvoje, bûti “efektyviau” negu Leningrado
srities partizanø panaudotas propagandos tikslais 141 . Taèiau J. Borevièius
ir kiti perbëgæ pas partizanus lietuviai kariai atiduoti LPJÐ þinion
tik 1944 m. geguþës mënesá, kai Leningrado sritis buvo iðvaduota, joje
veikæ partizanø junginiai iðformuoti.
Viliodami pas save statybos batalionø karius, sovietiniai partizanai
demagogiðkai þadëjo leisti pasirinkti, kur partizanauti: Leningrado srityje
arba Lietuvoje. Ið lietuviø kariø sudarytas atskiras partizanø bûrys, veikæs
Leningrado 3-iojoje A. Germano brigadoje, jo vadu paskirtas J. Borevièius,
lietuviø kariø buvo ir kitose brigadose. 5-ojo statybos bataliono
kariai, savo noru ar priverstinai (patekæ á nelaisvæ) tapæ sovietiniais partizanais,
dalyvavo Leningrado partizanø kovinëje veikloje, diversijø ir
propagandos tikslais buvo siunèiami ir á Latvijà. Partizanø gretose buvo ir
þuvusiø lietuviø kariø (Þalneravièius, N. Gansinevièius). Taèiau á Lietuvà
“partizaninei kovai” jie nebuvo siunèiami. Neleidþiant lietuviams kariams
sugráþti “partizanauti” á Lietuvà, netesint kitø demagoginiais tikslais Leningrado
partizanø duotø paþadø, nusivylæ realia partizaninio ir sovietinio
gyvenimo tikrove, kai kurie lietuviai kariai bandë dezertyruoti ir ið
partizanø bûriø. Dezertyravæ panevëþieèiai Boguþas ir Janulevièius buvo
sugauti, sugaunami pasiprieðino ir buvo suðaudyti. Uþ rodytà nepasitenkinimà
ir “vieðà” (antitarybinæ? – R. Z.) kalbà buvo suðaudytas ir vienas
pirmøjø perëjusiø pas partizanus kariø – Bieliauskas. Tokio pat likimo
vos iðvengë ir pats J. Borevièius 142 .
Nëra pagrindo tvirtinti, kad Leningrado partizanø bûriuose buvo
daug pabëgusiø ið 5-ojo ir kitø statybos batalionø lietuviø kariø. Dezertyravæ
kariai bëgo ne pas partizanus, o á Lietuvà. J. Borevièiaus tvirtinimu,
1943 m. rudená ið 5-ojo statybos bataliono 35 ginkluoti kariai pabëgo á
Latvijos pusæ 143 . Koks nelengvas, kartais nesëkmingas bëgusiø á Lietuvà
lietuviø kariø kelias, matyti ið A. Calkos parodymø. Pabëgæs kartu su kitu
5-ojo bataliono kariu Ostrovo apylinkëse, atëjo á Latvijà, traukiniu pasiekë
Rygà, èia susitiko su dar vienu lietuviu, dezertyravusiu ið 2-ojo sta-
141 LPJÐ virðininko A. Snieèkaus 1943 m. raðtas CPJÐ virðininko pavaduotojui Belèenkai.
LVOA, f. 1,ap. 1, b. 22, l. 132.
142 Borevièiaus J. parodymai 1944 m. Ten pat, f. 1, ap. 1, b. 99, l. 84-85; Ogintas A. Mano
prisiminimai… Ten pat, f. 3377, ap. 3377, b. 813, l. 2.
143 Ten pat, f. 1, ap. 1, b. 99, l. 21, 84-85.
286

tybos bataliono. Bëgliams Lietuvos pasiekti nepavyko: jie Bauskës apylinkëse
prie pat Lietuvos sienos latviø aiszargø buvo sulaikyti, sumuðti,
nes palaikyti sovietiniais desantininkais, atiduoti vokieèiø þandarmerijai,
2 mënesius iðlaikyti kalëjime Rygoje ir pasiøsti atgal á savo dalinius. 5-asis
statybos batalionas jau buvo iðformuotas, todël siøstieji pateko á vokieèiø
daliná, ið kurio pabëgo pas sovietø partizanus 144 .
Savaitë, 1943, Nr. 7, p. 99
Savaitë, 1943, Nr. 7, p. 99 Savaitë, 1943, Nr. 17, p. 259
Savaitë, 1943, Nr. 7, p. 99
144 Calkos A. parodymai 1944 m. Ten pat, l. 87-88.
Karys, 1943 04 10
Sunkiai áveikiami vokieèiø
technikai frontiniai keliai
Rusijoje. Tiekimo
transportui á pagalbà
ateidavo ávairiø tipø
vikðriniai vilkikai, taip pat ir
prie keliø taisymo darbø
suvarytos rusës moterys.
287

288
1-ojo statybos
bataliono kariø grupë
(S. Natkevièiaus
asmeninis archyvas)
Naujoji sodyba, 1943, Nr. 8, p. 182 Savaitë, 1943, Nr. 33, p. 520
Nuotraukø ir pieðiniø montaþai apie statybos batalionø veiklà rytuose Lietuvoje
leistuose þurnaluose.
Virðuje – statybos batalionas dirba prie keliø tiesimo darbø.
Deðinëje atkreiptinas dëmesys á dailininko nupieðtus batalionø kariø darbo
árankius. Jie, o ne ginklai buvo pagrindiniai lietuviø statybos batalionø veiklos
rytuose simboliai.

Lietuviø statybos batalionø
kariai ir vokieèiø pionieriai
tiesia ir taiso kelius
Tëviðkë (Ðiauliai), 1944 01 05
Karys, 1944 01 15
Karys, 1943 10 02
289

Savaitë, 1943, Nr. 37, p. 576
Bunkeriø ir kitø gynybiniø
átvirtinimø statyba rytuose.
Svarbiausia statybinë medþiaga
buvo medþiø ràstai
290
Savaitë, 1943, Nr. 39-50, p. 792
Karys, 1944 01 15
Karys, 1944 02 26

Karys, 1943 12 23
Statybos batalione kaustomi arkliai
Karys, 1943 11 20 Savitarpinës pagalbos þinios, 1943 10 18
Statybos batalionø kariai poilsio metu
Statybos batalionø kariai prie lauko virtuvës
Karys, 1943 11 27
291

Beveik visi lietuviø statybos batalionai 1944 m. buvo iðformuoti.
Istorikas P. Stankeras nenurodydamas ðaltiniø pateikia tokias jø iðformavimo
datas: 1-asis – 1944 m. birþelio mën., 2-asis – rugpjûèio mën., 3-iasis
ir 5-asis – geguþës mën., 6-asis – spalio mën. 4-ojo bataliono trys kuopos
1945 m. pradþioje Vakarø Prûsijoje buvo priskirtos prie vokieèiø 2-osios
armijos 252-osios pëstininkø divizijos 145 . Taèiau atrodytø, kad ðios datos
nëra tikslios. Ið KGB baudþiamøjø bylø ir kitø ðaltiniø matyti, kad 1-asis
statybos batalionas iðformuotas jau 1944 m. kovo mën., daugelis jo kariø
perkelti á vermachto 793-iàjá pionieriø batalionà. Matyt, lietuviai kariai
sudarë atskirà ðio bataliono bûrá. Antai A. Natkevièiaus baudþiamojoje
byloje paþymëta, kad jis nuo 1944 m. kovo iki 1945 m. vasario mën. buvo
vokieèiø armijos 793-iojo darbo bataliono bûrio vadas, vadovavo inþineriniø
átvirtinimø statybai Polocko apylinkëse, o vëliau iki Vokietijos kapituliavimo
– 13-ojo lietuviø savisaugos bataliono, veikusio vokieèiø Kurðo grupuotës
sudëtyje, bûrio vadas, dalyvavo kovose su Raudonàja armija 146 .
Koks gi buvo lietuviø statybos (inþinerijos) batalionø indëlis Vokietijos
kare prieð SSRS? Pagrindinë jø veikla buvo kariniø átvirtinimø
statyba, keliø tiesimas ir taisymas, tiltø statyba ir jø atstatymas, prieðtankiniø
grioviø, apkasø, tranðëjø kasimas, ávairiø fortifikaciniø árenginiø,
ypaè bunkeriø, slëptuviø, ugnies taðkø, ávairiø kliûèiø árengimas ir pan.
Statydami vokieèiams karinius átvirtinimus, lietuviai kariai sunkiomis pafrontës
ir geografinëmis sàlygomis dirbo átemptà, alinantá darbà. 5-asis
statybos batalionas statydamas bunkerius dirbo po 10 val. per parà, darbui
pasibaigus kareiviai dar dvi valandas buvo mokomi karybos, vëliau
karinis mokymas darbo dienomis nutrauktas ir vyko tik sekmadieniais 147 .
Pogrindinë “Nepriklausoma Lietuva” 1943 m. rudená raðë, jog statybos
batalionø darbas labai sunkus, dirbama nuo tamsos iki tamsos. Prie kiekvienos
dirbanèiø lietuviø kariø grupës priskirtas vokieèiø kareivis kaip
specialistas, kuris juos priþiûri. Sanitarinë bûklë bloga, jauèiama didelë
medikamentø stoka. Anot laikraðèio, bûsima þiema statybos batalionø
vyrus labiau gàsdino negu bolðevikø artumas. Lietuviai kariai “nuplyðæ,
alkani, vokieèiø “techniðkojo” personalo keikiami ir niekad nepabaigià
sunkiø katorgininkø darbø vienas po kito pagaliau netenka kantrybës ir
145 Stankeras P., min. veik., p. 191.
146 LYA, f.K-1, ap. 58, b.42013/3, l.428.
147 Calkos A. parodymai. LVOA, f. 1, ap. 1, b. 99, l. 87.
292

yþtasi bëgti á Tëvynæ …” 148 Nepaisant propagandiniø antinacinio pogrindþio
tikslø, ðiuose þodþiuose, matyt, buvo nemaþai tiesos. Oficialiojoje spaudoje
buvo raðoma apie “pûslëtas lietuviø-statybininkø rankas”, kurios liudijo
“juos esant gerais ir iðtvermingais vyrais bet kokiame darbe”, apie kas
dienà ilgëjusius “mûsø vyrø” nutiestus kelius per nepereinamas Rytø pelkes,
kaskart didëjusá bunkeriø ir barakø, pastatytø jø rankomis, skaièiø 149 .
Lugos, Pskovo ir Ostrovo, Polocko, Daugpilio ir kitos apylinkës,
kuriose, stabdant Raudonosios armijos puolimà, dirbo ir lietuviø statybos
batalionai, tapo svarbiausiais, ið anksto átvirtintais vokieèiø Ðiaurës
armijø grupës gynybiniais rajonais.
Lugos miestas buvo svarbus keliø susikirtimo mazgas, vokieèiø gynybiniai
átvirtinimai já juosë puslankiu, stipriai átvirtintos gynybinës pozicijos
ëjo Sabos, Lugos ir Oredeþo upës krantais. Raudonosios armijos
112-asis korpusas 1944 m. sausio 21-23 d. dël minëtø Maloje ir Bolðoje
Zamoðje kaimø ir kitø vietoviø ánirtingai kovësi Lugos prieigose, jos po
keletà kartø ëjo ið rankø á rankas. Vasario pradþioje Lugos apylinkëse
vokieèiai sutelkë stiprià grupuotæ: 1 tankø ir daugiau kaip 4 pëstininkø
divizijø pajëgas, kurios sëkmingai gynësi. Luga iðvaduota tik vasario 12 d.
pabaigoje, vokieèiø grupuotë èia nebuvo apsupta 150 .
Ið Lugos ir ið kitur iðstumtas pagrindines savo jëgas vokieèiai sutelkë
Narvos bei Pskovo ir Ostrovo átvirtintuose rajonuose. 1944 m. kovo pradþioje
fronto linija ëjo apytiksliai nuo Nevelio á ðiauræ Velikaja upe, per Opoèkà,
Ostravà, Pskovà, Èudo eþero vakarine pakrante Narvos link 151 . Raudonosios
armijos bandymai 1943 m. vasará iðkart uþimti Narvà, Pskovà ir Ostrovà,
ið anksto átvirtintas gynybines pozicijas su tankiu tranðëjø tinklu, su pritaikytais
ilgalaikei gynybai átvirtinimais, prieðtankiniais grioviais ir minø laukais
buvo nesëkmingi. Pralauþiant stiprià vokieèiø gynybà, teko atlikti “planingà,
kruopðèiai parengtà operacijà” 152 . Tik 1944 m. liepos 13 d. Raudonoji armija
puolë vokieèiø 16-àjà ir 18-àjà armijas (Ostrovas iðvaduotas liepos 21 d.,
Pskovas – liepos 23 d.), vokieèiai atsitraukë á Daugpilio apylinkes.
148 Statybos batalionai. Nepriklausoma Lietuva. 1943, lapkrièio 15, Nr. 19-20, p. 4.
149 Augustinavièius P. Lietuviø sta/ybos/ bataliono darbai Rytuose. Karys. 1943, rugsëjo18, Nr.
38, p. 12; Savaitë, 1943, rugpjûèio 21, Nr. 33, p.520.
150 Áèòâà çà Ëåíèíãðàä. 1941–1944. Ìîñêâà, 1964, ñ. 373, 388-392.
151 Òèïïåëüñêèðõ Ê. Èñòîðèÿ âòîðîé ìèðîâîé âîéíû. Ìîñêâà, 1956, ñ. 364, 366.
152 Áèòâà çà Ëåíèíãðàä. 1941–1944, c. 403.
293

Árengiant visus ðiuos vokieèiø gynybos átvirtintus rajonus ir fronto
linijas, dalis nuopelnø priklausë ir lietuviø statybos batalionams.
Statybos batalionø kariai dirbo ne tik karinio pobûdþio darbus.
Kaip matyti ið publikacijø “Karyje” ir kitoje spaudoje, 1943 m. pavasará
atvykæ á pafrontæ Lugos apylinkëse jie dirbo ir paprastus þemës ûkio darbus.
Vietiniai gyventojai naudojosi vieno ið statybos bataliono laisvais
nuo darbø arkliais ádirbti laukams. Ir patys bataliono vyrai “talkininkavo
kolchozui”, nes jame labai trûko darbo jëgos, buvo likusios beveik vienos
moterys. “Kolchozininkams”, dirbusiems þemæ “labai primityviai”, lietuviai
kariai ne tik padëjo, bet ir mokë juos ûkininkauti 153 . Lietuviø kariø
poþiûris á ûkininkavimo kultûrà rytuose iðties buvo “kritiðkas”. 1944 m.
vasará Panevëþyje per iðkilmingà per radijà transliuotà dovanø áteikimo
lietuviø kariams, kovojusiems rytuose, ceremonijà jø atstovas 4-ojo statybos
bataliono karys kalbëjo: “Man teko pabuvoti ávairiose vietose Rytuose,
ten, kur nesilanko turistai. Mes matëme kombainus, kuriuos kombainininkai
viena ranka vairuoja, o kita ðienauja. Ðtai tokie rusiðki kombainai…”
154 (ðis “antitarybinis” pareiðkimas buvo iðgirstas ir uþfiksuotas
anapus fronto linijos Lietuvos radijo laidø pasiklausymo medþiagos santraukoje).
Vienas ið problemiðkesniø statybos batalionø veiklos ir gyvenimo
rytuose klausimø yra jø santykiai su vietos gyventojais rusais. Apskritai
galima tvirtinti, jog statybos batalionø, daþnai vadintø “darbo batalionais”,
veiklos pobûdis buvo “taikus”, jis negadino ir nekomplikavo jø
kariø santykiø su vietos gyventojais. Lietuviai kariai daþnai su jais kartu
dirbo prie kariniø átvirtinimø, statybos ir kitø darbø. Tokius atvejus fiksavo
ir sovietiniø partizanø þvalgyba: “Leningrado partizanø duomenimis,
kasant prieðtankiná griová á ðiaurës vakarus nuo Pskovo, be vietiniø gyventojø,
dirbo ir lietuviø darbo batalionai” 155 . Kitoje situacijoje negu statybos
batalionai rytuose atsidûrë savisaugos batalionai, ið pat pradþiø kovojæ
su partizanais, daþnai priversti vykdyti baudþiamàsias akcijas ir prieð
153 Gulmanas K. Ið N. lietuviø statybos bataliono gyvenimo Rytuose. Karys. 1943, birþelio 26,
Nr. 26, p. 6.
154 LVOA, f. 1771, ap. 7, b. 269, l. 56. (Versta ið rusø kalbos)
155 CPJÐ þvalgybos skyriaus virðininko plk. S. Anisimovo 1943. 11. 22 praneðimas LPJÐ þvalgybos
skyriaus virðininkui B. Baranauskui. Ten pat, f. 1, ap. 1, b. 18, l. 234; LPJÐ 1943. 11 24
informaciniø þiniø santrauka Nr. 18. Ten pat, b. 23, l. 22.
294

civilius gyventojus. Kartais Lietuvoje leistoje oficialiojoje spaudoje pasirodydavo
net pernelyg idiliðkø, sentimentaliø statybos batalionø kariø
gyvenimo rytuose ir santykiø su vietiniais gyventojais vaizdø. Antai “Þemaièiø
þemëje” 1943 m. rudená buvo raðoma: “pasigirdus pirmiesiems
akordeono ar gitaros garsams, bûdavo pamirðtamas sielvartas dël negauto
ið tëvynës laiðko. Jei arti pasitaikydavo “kukli rusaitë”, ji neiðvengdavo
pasiutpolkës su lietuviu kariu. Kariai turëjæ “neraðytà ástatymà”: “per
daug” pradëjæs slankioti apie rusaitës langus karys buvo “iðprausiamas”,
tokiu bûdu jam buvo primenama Agotëlë ar Elenutë, kuri likusi tëvynëje
ne vienà aðarà iðlieja kasdama bulves” 156 .
Aiðki tokio pobûdþio raðiniø agitacinë propagandinë funkcija. Ji
turëjo atsverti pogrindþio spaudos visuomenës sàmonëje formuotus niûrius
ávaizdþius apie statybos batalionø gyvenimà rytuose, paveikti neigiamà
nusistatymà jø atþvilgiu. Taèiau ávairiuose karo metø ðaltiniuose, perbëgusiø
pas sovietinius partizanus kariø parodymuose, kuriuose apskritai
netrûksta ávairios negatyvios medþiagos apie statybos batalionus, ið esmës
nëra duomenø, kompromituojanèiø jø kariø elgesá civiliø gyventojø
atþvilgiu, nusikaltimus þmoniðkumui ir pan. Apie gerus statybos batalionø
kariø santykius su vietiniais gyventojais savo atsiminimuose raðo ir Pr.
Nagys: Pskovo apylinkëse 2-ojo bataliono kariai gyveno kartu su civiliais
gyventojais rusais. Vëliau kaimas padalintas á dvi dalis: vienoje pusëje
gyveno civiliai, o kitoje – kareiviai. Turëjæ palikti savo gyvenamuosius
namus rusai galëjo ateiti pasiðerti gyvuliø ir tvarkytis kiemuose. Papraðyti
lietuviai kariai jiems ir gyvulius paðerdavo. Gyventojai, atrodo, supratæ
lietuviø kariø padëtá, skyrë juos nuo vokieèiø ir kt. 157
Ir vis dëlto, nors ir kokie geri buvo lietuviø kariø santykiai su civiliais
gyventojais rusais, statybos batalionai buvo vokieèiø kariniø formuoèiø
okupuotoje Rusijos þemëje sudedamoji dalis, jie buvo priversti paklusti
vokieèiø ásakymams, taip pat ir tiems, kurie liesdavo civiliø gyventojø
interesus. Gerai þinoma, kokià politikà vokieèiai vykdë rytuose ir
kaip elgësi su civiliais gyventojais, ypaè vokieèiø kariuomenei traukiantis
ið okupuotø Rusijos teritorijø. Kovodami su partizanais vokieèiai jø veiklos
rajonuose vykdë totalinæ gyventojø “evakuacijà”, “iðdegintos þemës”
156 Lietuviškos dainos Rytuose (Ið lietuviø statybos batalionø gyvenimo). Þemaièiø þemë. 1943,
spalio 23, Nr. 41, p. 2.
157 Nagys Pr., min. veik., p. 68.
295

taktikos akcijas. Ðiaurës armijø grupës vadovybë ið gynybiniø átvirtinimø
rajonø ir pafrontës srièiø vietinius gyventojus prievarta evakuavo á vakarus,
juos naudojo kaip darbo jëgà, degino gyvenamàsias vietoves, konfiskavo
ir naikino turtà, kad nieko neliktø Raudonajai armijai 158 . Kaip tai
buvo daroma Baltarusijoje ir á kokias situacijas patekdavo lietuviø savisaugos
batalionø kariai, matyti ið karo kapeliono Z. Ignonio atsiminimø:
iðtisus kaimus vokieèiai sudegino, gyventojus, kurie iðliko, iðveþë darbams
á Vokietijos fabrikus. Lietuviai kariai matë pasibaisëtinø vaizdø: á Danilovièiø
baþnyèios ðventoriø suvaryti kaimo gyventojø gyvuliai iðtrypë kapus,
iðlauþë paminklus ir nubjaurojo visà ðventoriø. Þmonës sugrûsti á
baþnyèià ir lietuviø leitenantui [J.] Abraièiui ásakyta juos saugoti. Jis ir jo
bûrio vyrai grieþtai protestavo. Vokieèiai tyèiojosi: “Herr Leutenant, Befehl
ist Befehl (Ponas leitenante, ásakymas yra ásakymas)” 159 .
Nëra duomenø, jog statybos batalionø kariai bûtø dalyvavæ vykdant
masines represines akcijas prieð civilius gyventojus. Vis dëlto, kaip
matyti ið statybos batalionø kariø parodymø KGB, ir jiems tikriausiai teko
varyti gyventojus kasti apkasø ir dirbti kitø karinio átvirtinimo darbø
160 , dalyvauti prievarta evakuojant gyventojus ir jø turtà ið vietoviø,
kuriose buvo statomi kariniai átvirtinimai (daug evakuotø civiliø gyventojø,
ypaè ið Pskovo ir Polocko apylinkiø, pateko á Lietuvà), griaunant ir
deginant iðtuðtëjusiø kaimø trobesius. Statybos batalionø transporto kuopos
veþë ðienà, aviþas, miltus ir panaðø turtà ið kaimø, kurie turëjo bûti
sudeginti 161 . 1-ojo statybos batalionø kariø grupë, nuteista 1949 m., kaltinta
dalyvavusi tiesiant “strateginës reikðmës” kelius, deginant gyvenamàsias
vietoves, suiminëjant tarybinius þmones ir iðvarant juos á Vokietijà,
nekalbant jau apie kovà su partizanais 162 .
Lietuviø statybos batalionai nedalyvavo mûðiuose su vokieèiø gynybines
linijas pralauþusiais Raudonosios armijos daliniais, nepateko á
158 Àôàíàñüåâ. Ôðîíò áåç òûëà: Çàïèñêè ïàðòèçàíñêîãî êîìàíäèðà. Ëåíèíãðàä, 1983,
c. 272-273.
159 Ignonis Z., min. veik., p. 205.
160 Èekanausko F. 1951. 07. 26 parodymai. LVOA, f. 3377, ap. 55, b. 59, l. 99; Ivanovo A. 1951.
05. 23 d. parodymai. Ten pat, l. 106.
161 Valkaièio K. 1951. 08. 02. parodymai. Ten pat, l. 103; Milerio St. 1951. 08. 06 parodymai.
Ten pat, l. 104.
162 LYA, f.K-1, ap.58, b.42013/3, l. 414, 417, 428 ir kt.
296

jø apsuptá ir nelaisvæ, nors apskritai vokieèiø pionieriø ir kiti specialiosios
paskirties daliniai sovietinëje literatûroje yra minimi tarp Raudonosios
armijos sutriuðkintø vokieèiø daliniø 163 .
Lietuviø statybos batalionams, dirbantiems prie kariniø átvirtinimø
darbø, teko susidurti su nuolat aktyvinusiais savo veiklà sovietiniais partizanais.
Vienoje Lugos, vëliau Velikajos (Pskovo apylinkëse) upiø pusëje
vokieèiø armijai buvo statomi átvirtinimai, kitoje buvo partizanø teritorija.
Tokia “kaimynystë” lëmë 5-ojo ir kitø statybos batalionø kariø
kontaktus su partizanais, taip pat ir ginkluotus susidûrimus. Ðiuos kontaktus
taip pat veikë ir sovietiniø partizanø taktika: partizanams jø vadovybë
nuo 1943 m. rudens këlë uþdavinius vokieèiø uþnugaryje organizuoti
“gyventojø sukilimus”, naikinti okupacinës valdþios ástaigas, trukdyti
panaudoti gyventojus gynybiniø átvirtinimø darbams, gelbëti juos nuo
sunaikinimo ir iðvarymo á Vokietijà, stiprinti kovos veiksmus vokieèiø komunikacijose
ir kt. 164
Lietuviø statybos batalionø kovos su partizanais pobûdis ir mastas
matyti ið ðiø faktø. Lugos apylinkëse 1-ojo bataliono kariai, tiesæ kelià
tarp Maloje ir Bolðoje Zamoðjë kaimø, ëjo sargybà, saugojo juos nuo
partizanø uþpuolimø, rengë partizanams pasalas, dalyvavo vokieèiø organizuotose
partizanø gaudyniø akcijose. Taèiau ginkluotø susidûrimø
su partizanais nebuvo 165 .
Kaip matyti ið Pr. Nagio atsiminimø, panaðaus pobûdþio buvo ir 2ojo
statybos bataliono kovos veiksmai prieð partizanus. Siekiant sutrukdyti
partizanams persikelti per Lugos ir Jasèeros upes, buvo patruliuojama
jø paupiais, stebëti ir þvalgyti partizanø rajonai. Atvykæ á Pskovo apylinkes
bataliono kariai saugojo kaimà, kuriame ásikûrë. Kaime buvo árengti
átvirtinimai, gynybos pozicijos. Batalionas patyrë kariniø susidûrimø su
partizanais, kareiviai net miegodavo nenusirengæ. Partizanai bataliono
1-osios kuopos kariams, veþimais gabenusiems maistà ið Pskovo, surengë
pasalà, 3 kareiviai pateko á nelaisvæ, keletas buvo nukauti, batalionas
kartu su vokieèiais, vlasovininkø daliniu, dalyvavo partizanø persekiojimo
akcijoje, trukusioje visà dienà, keletas bataliono kariø buvo suþeisti. Kita
operacija prieð partizanus vykdyta 1943 m. gruodá, prieð Kalëdas, 3 dienas
163 Áèòâà çà Ëåíèíãðàä. 1941–1944, c. 349.
164 Ten pat, c. 303-304.
165 Èekanausko F. 1951. 07. 24, Noviko Vl. 1951. 07. 24, Valkaièio K. 1951. 08. 02 parodymai.
LVOA, f. 3377, ap. 55, b. 59, l. 97, 101, 103.
297

þvalgyta partizanø teritorija. Aktyvëjant partizanø veiklai, toliau stiprinta
bataliono dislokacijos vietos apsauga: trys poros “slapukø” stebëjo
kaimo prieigas, svarbiose vietose árengti trys kulkosvaidþiø lizdai, kaime
patruliavo kelios poros patruliø. Nepaisant to, partizanai arba jiems padëdavæ
vietiniai rusai padegë bataliono kuopos raðtinæ 166 .
KGB medþiagoje apie batalionø
veiklà uþfiksuota, jog Pskovo apylinkëse
Kisieli kaime 1944 m. sausá lietuviø
statybos batalionø kariai suëmë ir suðaudë
vienà partizanà 167 .
Partizanai 1943 m. rugsëjo 27 d.
mûðyje paëmë á nelaisvæ tris 5-ojo statybos
bataliono 1-osios kuopos karius.
Vienas ið jø – birþietis Jonas Ðulys smarkiai
pasiprieðino já á nelaisvæ paimti mëginusiems
partizanams ir 3 kartus buvo
suþeistas á kojà. Visi trys paimti á nelaisvæ
lietuviø kariai vëliau pareiðkë norà
kovoti raudonøjø partizanø gretose.
J. Ðulys atsiðaukimu kreipësi á Rusijos
iðlaisvinimo armijos (ROA) kareivius
ir karininkus, ragindamas juos per-
Statybos bataliono kariø grupë,
pasiruoðusi kovai su partizanais
(S. Natkevièiaus asmeninis
archyvas)
298
eiti á partizanø pusæ 168 .
Oficialiojoje spaudoje, apraðant
plk. A. Bironto apsilankymà lietuviø
statybos batalionuose 1944 m. pradþioje,
paþymëta, jog jø kariai “ne tik gerai
dirba, bet ir atkakliai kaunasi su pa-
sitaikanèiais apylinkëse partizanais. Lig ðiol neturëdami nuostoliø, jie
apvalë savo darbo rajonus” 169 .
166 Nagys Pr., min veik., 66-74.
167 Pskovo raj. Razgovorovo kaimo gyventojo I. Kolcovo 1951. 05. 18 parodymai. LVOA, f.
3377, ap. 55, b. 59, l. 105.
168 Ten pat, f. 1771, ap. 6, b. 127, l. 55.
169 Plk. Birontas aplankë lietuviø statybos batalionus. Ateitis. 1944, vasario 7, Nr. 31, p. 2.

Vis dëlto statybos batalionø kovos su iðsiplëtusiu partizaniniu karu
masto në ið tolo negalima lyginti su lietuviø savisaugos batalionø antipartizaninës
kovos mastu. Kovodami su partizanais lietuviø statybos batalionai
patyrë nuostoliø, taèiau jie nebuvo dideli. Pr. Nagys savo atsiminimuose
raðo, jog 2-ojo bataliono iðvykimo ið Lugos apylinkiø á Pskovà iðvakarëse nuo
sprogimo ugniavietëje þuvo pirmasis ðio bataliono karys. Ið paskelbto nekrologo
“Karyje” matyti, jog þuvæs bataliono karys – tai A. Malakauskas, kilæs ið
Zarasø aps. Þandariðkiø kaimo. Jis mirtinai suþeistas 1943 m. rugsëjo 14 d.,
ugniavietëje sprogus partizanø ákastai ir nuo uþkurto lauþo ákaitusiai granatai.
Nuveþtas á Lugos ligoninæ lietuviø karys po keleto valandø mirë 170 .
Kito statybos bataliono pirmoji auka buvo kareivis marijampolietis
Vl. Kuzevièius, þuvæs per susiðaudymà su partizanais 1944 m. sausio 23 d. 171
1944 m. sausio 24 d. P(skovo?) karo ligoninëje mirë prieð keletà dienø
partizanø mirtinai suþeistas statybos batalionø karys birþietis K. Gatavyna 172 .
1943 m. gruodþio 1 d. Marijampolës apylinkëse nuðautas gráþæs
atostogø statybos bataliono karys St. Samuðis (já nuðovë besislapstantis
ROA dezertyras) 173 .
Nors apibendrinamojo pobûdþio duomenø apie þuvusius statybos
batalionø karius nëra, galima daryti iðvadà, jog þuvo tik pavieniai kariai.
Be abejo, daugiau buvo suþeistø, paskui tapusiø invalidais statybos batalionø
kariø. Antai Ðiauliø karo ligoninëje 1/615 (buvusiose Gubernijos
kareivinëse) 1943 m. gruodþio viduryje gydësi 7 lietuviai kariai: 2 - ið
savisaugos, 3 – ið statybos batalionø, 2 – ið vokieèiø daliniø 174 .
Rytuose su partizanais ir fronte kovojusiø lietuviø savisaugos batalionø
nuostoliai – þuvusiø ir suþeistø – buvo nepalyginamai didesni. Nors
ðie nuostoliai taip pat nëra tikslûs, galima manyti, kad iki 1944 m. vasaros
þuvo apie 500 savisaugos batalionø kariø.
Statybos batalionø patirti neþymûs nuostoliai kariaujant masiná pobûdá
ágavusá partizaniná karà ir visa kita jø veikla rytuose rodo, jog pirmiausia
jie buvo “dirbanèios”, o ne kovojanèios su prieðu karinës formuotës.
170 Nagys Pr. Min. veik., p. 67; Morkûnas Ign. A. a. Antanas Malakauskas. Karys. 1943, spalio 9,
Nr. 41, p. 4.
171 Gulmanas A. A. a. eil. Vl. Kuzevièius. Ten pat. 1944, balandþio 1, Nr. 13, p. 5.
172 Kuopos vado ir kariø uþuojauta. Ten pat. 1944, vasario 19, Nr. 7, p. 3.
173 A. a. eil. Stasys Samušis. Ten pat. 1944, balandþio 8, Nr. 1, p. 7.
174 Informacija: valandëlë pas suþeistus lietuviø karius. Tëviðkë (Šiauliai). 1943, gruodþio 24,
Nr. 48, p. 6.
299

Kai kurie jø atlikti darbai (pvz., keliø tiesimas ir taisymas, grioviø kasimas sausinant
pelkes ir miðkus) turëjo ne tik karinæ, bet ir civilinæ, pozityvià reikðmæ.
Lietuvos administracija, oficialioji spauda “totalinës mobilizacijos”
ir propagandinës kovos su bolðevizmu sàlygomis këlë á rytus iðsiøstø
savisaugos, statybos batalionø, vadinamøjø “karo transportininkø”, kituose
vermachto daliniuose tarnavusiø lietuviø kariø ir jø ðeimø materialinës,
socialinës, kultûrinës globos klausimus. Spauda, remdamasi Lietuvos
kariuomenës ir visuomenës bendradarbiavimo pavyzdþiais, nuolat pasigesdavo
“tvirtø”, nuolatiniø visuomenës ryðiø su lietuviais kariais rytuose.
Ðiais dalykais rûpintis 1943 m. rudená prie Vidaus reikalø vadybos,
Visuomenës reikalø departamento Kaune ásteigtas Kariø ir jø ðeimø globos
vyriausiasis komitetas, Vilniuje, Ðiauliuose ir Panevëþyje veikë jo
skyriai, apskrityse ir valsèiuose – globos komitetai. Jie rûpinosi suþeistais
lietuviais kariais, organizavo ávairiø daiktø rinkimo akcijas, meno kolektyvø
iðvykas á lietuviðkus dalinius, jø aprûpinimà knygomis, periodine spauda,
radijo aparatais, muzikos plokðtelëmis, sporto árankiais ir kt. Kiekviena
Lietuvos apskritis globojo savisaugos ar statybos batalionà: 2-àjá statybos
batalionà globojo Alytaus aps., 4-àjá – Panevëþio aps. ir kt. 1944 m.
pradþioje Panevëþio aps. buvo 340 lietuviø kariø ðeimø, visuose 16 apskrities
valsèiø veikë Kariø ir jø ðeimø globos komitetai, 1944 m. vasario
mën. jie lietuviø kariø atstovams áteikë 4250 rm, 700 porø kojiniø, daugiau
kaip 1000 porø pirðtiniø, 150 rankðluosèiø 175 .
300
Nuotraukø montaþas
“Karyje” (1943 12 18):
iðkilmingai áteikiamos
dovanos lietuviø
savisaugos ir statybos
batalionø atstovams:
virðuje deðinëje –
gen. E. Justas, kairëje –
P. Kubiliûnas, viduryje –
vertingesnës dovanos.
Apaèioje – kariø ir jø
ðeimø globos komitetø
atstovai
175 Lietuvos radijo paklausymo medþiagos santrauka, 1944. 02. 18 LVOA, f. 1771, ap. 7, b. 269,
l. 56.

1943 m. pabaigoje Kaune pradëtas leisti visø pirma statybos batalionø
kariams skirtas laikraðtis “Tëvynë ir frontas” (red. Br. Daunoras),
turëjæs palaikyti glaudesná ryðá tarp Lietuvos visuomenës ir lietuviø kariø.
Pirmajame laikraðèio numeryje buvo spausdinami P. Kubiliûno, St. Raðtikio,
gen. tarëjo A. Ramanausko straipsniai 176 .
Nepaisant to, jog komitetø veikla objektyviai tarnavo Vokietijos propagandiniams
ir kariniams interesams, socialinë, kultûrinë, moralinë lietuviø
kariø globa turëjo humanitariná pobûdá, praskaidrino nelengvà jø dalià
rytuose. Neabejotina, jog dël ðios globos statybos batalionø karius pasiekdavo
ir antinacinio pogrindþio spauda, formavusi jø antivokiðkas, patriotines
nuotaikas ir daugelá kitø procesø. Statybos batalionø kariai reagavo
ir á ávykius Lietuvoje. 2-ojo bataliono vadas A. Milaðevièius 1943 m.
lapkritá nusiuntë gen. P. Kubiliûnui pareiðkimà, pritariantá Lietuvoje vykusiems
antisovietiniams mitingams, organizuotiems pasmerkti per Spalio revoliucijos
metines Maskvoje pasakytà Stalino kalbà, kurioje buvo uþsiminta
apie greità Pabaltijo tautø “iðvadavimà” 177 ir kt.
Lietuviø statybos batalionø kariø likimai
Lietuvos vyrø, tarnavusiø statybos (inþinerijos) batalionuose, likimai
buvo labai ávairûs, daug ávairesni negu tarnavusiøjø kitose vokiðkos kilmës
lietuviðkosiose formuotëse, taèiau daþniausiai tokie pat skaudûs ir tragiðki.
Vokieèiø okupacijos metais ið statybos batalionø dezertyravusiems
ir besislapsèiusiems Lietuvoje kariams grësë pavojus patekti á
kalëjimus, karo belaisviø stovyklas, kur jø laukë badas ir alinantis darbas,
iðsiuntimas darbams á Vokietijà. 1943 m. liepos mën. sovietiniø
karo belaisviø stovyklai Vilniuje buvo perduoti 98 kaliniai – “mobilizacijø
sabotuotojai”, tarp jø 14 vyrø, pabëgusiø ið vermachto ir statybos
batalionø: B. Benderis – ið 1-ojo, Kl. Rimðelis, A. Babarskas – ið
3-iojo, J. Mikelevièius, P. Jakseboga – ið 5-ojo ir kt. 178
Vis dëlto galima manyti, kad daugelis bëgusiø ið statybos batalionø
vyrø vokieèiø okupacijos metais sëkmingai prasislapstë ir iðvengë vokie-
176 Iðëjo lietuviø statybos bataliono laikraðtis. Þemaièiø þemë. 1943, gruodþio 24, Nr. 49, p. 1;
LPJÐ 1943. 12. 28 informaciniø þiniø santrauka. LVOA, f. 1, ap. 1, b. 23, l. 6.
177 Lietuvos radijo paklausymo medþiagos santrauka, 1943. 11. 27-12. 08 LVOA, f. 1771, ap. 6,
b. 171, l. 98.
178 Rukðënas K., min. veik., p. 68.
301

èiø represijø ir, matyt, net neásivaizdavo, koks likimas ir represijos jø laukë
atëjus sovietiniams okupantams.
Kokie buvo lietuviø kariø likimai iðformavus statybos batalionus, karo
ir pirmaisiais pokario metais? Apibendrinamojo pobûdþio duomenø
nëra, sprendþiant ið atskirø faktø galima daryti iðvadà, jog daug pateko á
vokieèiø statybos (inþinerijos) dalinius, o Vokietijai kapituliavus – á Raudonosios
armijos nelaisvæ. Jie atsidûrë vokieèiø karo belaisviø stovyklose,
specialiuosiuose NKVD lageriuose – patikrinimo ir filtravimo stovyklose,
buvo tikrinami specialiøjø komisijø, sudarytø ið NKVD, saugumo ir armijos
daliniø kontrþvalgybos “Smerð” atstovø.
Daugelis buvusiø statybos batalionø kariø, sëkmingai prasislapsèiusiø
ir sulaukusiø sovietinio “iðvadavimo”, 1944 m. buvo mobilizuoti á
Raudonàjà armijà, pateko á jos atsargos ar darbo batalionus, iðtarnavo
2-3 ir daugiau metø, buvo apdovanoti medaliais “Uþ pergalæ prieð Vokietijà”
ir kitais sovietiniais kariniais apdovanojimais 179 .
Iðformuojant statybos batalionus, kai kurie jø kariai pateko á savisaugos
batalionus, á juose buvusias statybos kuopas 180 . Statybos batalionø
kariai verbuoti á ávairias vokieèiø diversines grupes, ruoðti darbui sovietiniame
uþnugaryje 181 .
Nemaþai statybos batalionø kariø ástojo á 1944 m. kurtas lietuviðkas
karines formuotes – Lietuvos vietinæ rinktinæ, Tëvynës apsaugos rinktinæ,
paskui liko Lietuvoje, slapstësi, tapo ginkluotos antisovietinës rezistencijos
dalyviais.
Ið visø statybos batalionø kariø þymiausiu veikëju tapo 2-ojo statybos
bataliono vadas majoras A. Milaðevièius. 1944 m. jis su ðeima traukësi
á Vakarus, pateko á Drezdeno bombardavimà, èia þuvo jo ðeima. Likæs vienas
gráþo á Lietuvà, ásitraukë á ginkluoto pasiprieðinimo kovà, vadovavo
Lietuvos partizanø Jûros srièiai, buvo aktyvios ginkluotos kovos ðalininkas.
Þuvo 1950 m. rugsëjo 9 d. Tauragës aps. Kaltinënø vls. Korobliø k. 182
179 Noviko Vl. 1951. 07. 24 parodymai. Ten pat, f. 3377, ap. 55, b. 59, l. 102; Malinausko L. ir
kt. baudþiamoji byla, LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42013/3, l. 416.
180 LCVA, f. R-669, ap. 1, b. 1, l. 4.
181 Milijieno Vl. 1949 m. parodymai. LVOA, f. 3377, ap. 55, b. 185, l. 82-85.
182 Gaðkaitë-Þemaitienë N. Þuvusiøjø prezidentas: Jono Þemaièio biografija. Vilnius, 1998,
p.145,163, 197.
302

Dalis buvusiø statybos batalionø kariø ávairiais bûdais pateko á Vakarus.
Statybos bataliono vyr. ltn. V. Perminas 1945 m. geguþës mënesá su
150 vyrø daliniu prie Liubeko miesto pasidavë anglams 183 . (Matyt, ðis
dalinys priklausë 4-ajam statybos batalionui, kurio 3 kuopos Vakarø Prûsijoje
buvo priskirtos vokieèiø 252-ajai pëstininkø divizijai.)
1-ojo statybos bataliono vadas K. Pranckonis 1944 m. vasarà ir rudená
dalyvavo Þemaitijoje formuojant Tëvynës apsaugos rinktinæ (TAR),
pasitraukë á Vakarus, 1957 m. apsigyveno JAV. Jo sûnus A. Pranckonis
liko Lietuvoje, 1949 m. kartu su kitais 1-ojo bataliono kariais nuteistas
10 metø pataisos darbø kalëjimo.
Statybos batalionø kariai, Leningrado srityje perëjæ pas sovietinius
partizanus ar patekæ á nelaisvæ bei kovojæ jø gretose sritá iðvadavus
ir iðformavus partizanø brigadas, ið surinkimo ir patikrinimo punktø
1944 m. balandþio mën. iðsiøsti á Balachnà (Gorkio sr.), á Raudonosios
armijos 16-osios lietuviðkosios ðauliø divizijos 2-àjá atsargos batalionà:
á já ið Leningrado iðsiøsta daugiau kaip 30 lietuviø, tarp jø 13
buvusiø statybos batalionø ir vokieèiø prieðlëktuvinës gynybos daliniø
kariø 184 .
Á lietuviø statybos batalionø karius, tapusius sovietiniais partizanais,
sovietinë valdþia þiûrëjo su nepasitikëjimu. Nepaisant to, kad iðaiðkinti
partizanus ir pristatyti juos valstybiniams apdovanojimams buvo
“ypatingos politinës reikðmës” dalykas, LKP(b) CK sekretorius A.
Snieèkus 1946 m. pradþioje nurodë “jokiu bûdu nepristatinëti asmenø,
tarnavusiø vokieèiø armijoje, ávairiuose statybos batalionuose, vlasovininkø
arba asmenø, davusiø raðtiðkà sutikimà bendradarbiauti su
gestapu arba policija” 185 .
Kaip toliau klostësi likimai lietuviø kariø, tarnavusiø Vokietijos
karinëse ir policinëse formuotëse? Karo belaisviø stovyklose 1945 m. pabaigoje
pradëtas lietuviø, latviø ir estø tautybës belaisviø nuolatiniø Pabaltijo
gyventojø nustatymo darbas. Jie, taip pat buvusiø vokieèiø kariniø
ir policiniø formuoèiø lietuviø, latviø ir estø tautybiø kariai, iðaiðkinti
tarp sugràþintø ið Vokietijos pabëgëliø ar likæ Lietuvoje, Latvijoje ir
183 Baltuðis L. Neuþmirðkime garbingø vyrø. Kardas. 1999, Nr. 1-2, p. 31.
184 Oginto A., Braþuko A. 1944 m. parodymai. LVOA, f. 1, ap. 1, b. 100, l. 6, 17-18.
185 LKP(b) CK sekretoriaus A. Snieèkaus 1945. 01. 02 raðtas LKP(b) apskrièiø (miestø) sekretoriams.
Ten pat, f. 3113, ap. 3113-5, b. 44, l. 1.
303

Estijoje, buvo priskirti vadinamajai “vlasovininkø” kategorijai ir 6-iems
metams turëjo bûti iðtremti darbams á tolimus SSRS rajonus. Taèiau, daugiausia
Latvijos SSR partinës ir sovietø valdþios pastangomis, motyvuojant,
jog Latvijos gyventojai atsidûrë Vokietijos armijoje vykdant prievartines
mobilizacijas, latviams, taip pat estams ir lietuviams, nebuvo taikoma
“vlasovininkams” numatyta tremtis, jie buvo paleisti namo.
Taigi buvæ statybos batalionø kariai pirmaisiais pokario metais nepakliuvo
á KBG akiratá, nebuvo persekiojami, kalinami ar kitaip baudþiami.
Sovietinis reþimas ir jo represinis aparatas pirmiausia buvo uþsiëmæs,
jo poþiûriu, daug pavojingesniais politiniais prieðais, labiau “nusipelniusiais”
vokieèiø pagalbininkais negu statybos arba darbo batalionø kariai.
Kai kurie buvæ statybos batalionø kariai, nuslëpæ faktus apie tarnybà statybos
batalionuose, ástojo á komunistø partijà, net sugebëjo uþimti atsakingas
vadovaujanèias pareigas. Antai buvæs statybos batalionø karys Pr.
Stabingis tapo Lazdijø aps. prokuroru, jau minëtas B. Petrauskas – Aðtriosios
Kirsnos (Lazdijø aps.) mokyklos direktoriumi. Demaskuoti buvæ
statybos batalionø kariai 1947 m. paðalinti ið kandidatø á komunistø partijos
narius ir atleisti ið uþimamø pareigø 186 . Ádomu paþymëti, kad komunistø
dokumentuose statybos batalionø kariai kaltinti dirbæ “stiprinant vokieèiø
gynybines linijas”, apie jø kovà su sovietiniais partizanais ar “nusikalstamus”
veiksmus prieð civilius gyventojus neuþsimenama.
Kaip matyti ið KGB archyvø ðaltiniø, statybos batalionø kariai á
sovietiniø represiniø tarnybø akiratá pateko 5-ojo deðimtmeèio pabaigoje-6-ojo
deðimtmeèio pradþioje: Lietuvoje iðaiðkinti kariai pradëti suiminëti,
tardyti, jiems pradëtos baudþiamosios bylos, ieðkota kompromituojanèiø,
demaskuojanèiø jø veiklà faktø, rinkti liudytojø parodymai batalionø
veiklos vietose Rusijoje ir kt.
1949 m. liepos-rugsëjo mën. suimti buvusio 1-ojo lietuviø statybos
bataliono kariai A. Natkevièius, J. Ðalna, L. Boreika, Ign. Bukðnaitis,
Ad. Navickas, L. Malinauskas, V. M. Mulevièius ir A. Pranckevièius. Ðie
ir kiti buvæ statybos batalionø kariai suimti “uþ tarnybà vokieèiø armijoje”,
ði tarnyba kvalifikuota kaip “sunkus nusikaltimas”. Ypatingojo pasi-
186 LKP(b) CK biuro 1947. 11. 19 nutarimas dël LKP(b) Lazdijø apskrities komiteto nutarimo
apie Pr. Stabingio ir B. Petrausko paðalinimà ið kandidatø á VKP(b) narius. LVOA, f. 1771,
ap. 10, b. 204, l. 2, 59.
304

tarimo prie SSRS MGB 1949 m. gruodþio 17 d. sprendimu, vadovaujantis
Rusijos federacijos baudþiamojo kodekso 58-I straipsniu (Tëvynës išdavimas),
visi minëti 1-ojo statybos bataliono kariai nuteisti po 25 m. pataisos
darbø kalëjimo, iðskyrus V. Mulevièiø ir A. Pranckevièiø, nuteistus
po 10 m. kalëjimo (1955 m. L.Boreikai ir L. Malinauskui bausmë sumaþinta
iki 10 m. pataisos darbø kalëjimo) 187 .
Taigi KGB ir visa sovietinë represinë maðina rûsèiai baudë buvusius
statybos batalionø karius, nepaisant to, kad nebuvo pakankamai medþiagos
árodyti jø ávykdytø “nusikaltimø” sudëèiai, kad KGB pripaþino
priverstines daugelio statybos batalionø kariø patekimo á juos aplinkybes.
Ið esmës sovietinës bausmës statybos batalionø kariams (iðskyrus kraðtutinius
atvejus - bausmes uþ dalyvavimà masinëse þydø þudynëse) niekuo
nesiskyrë nuo bausmiø savisaugos batalionø kariams, kuriø tikri ir
tariami nusikaltimai þmoniðkumui ir “sovietinei Tëvynei” buvo nepalyginamai
didesni.
Patys nuteisti statybos batalionø kariai, jø giminës ir artimieji SSRS
Aukðèiausiosios Tarybos prezidiumui, SSRS Generaliniam prokurorui raðë
raðtus, kuriuose buvo praðoma sumaþinti bausmes arba kreipiamasi dël
reabilitacijos. Nors bausmës ir buvo maþinamos, praðymai dël reabilitavimo
buvo atmesti.
Buvæs 1-ojo lietuviø statybos bataliono karininkas Antanas Natkevièius,
1956 m. paleistas ið Intos lagerio, dirbo ðachtos inþinieriumi elektriku,
atostogø metu atvaþiuodavo á Lietuvà. Neaiðkiomis aplinkybëmis
mirë Intoje 1965 m. vasarà, iðlydëjæs ðeimà á Lietuvà. A. Natkevièiaus
palaikai 1990 m. parveþti á Lietuvà ir palaidoti Vilniuje 188 .
Apibendrinant pateiktà gausià ir prieðtaringà medþiagà, galima daryti
iðvadà, kad lietuviø statybos (inþinerijos) batalionø istorija – tai Lietuvos
kariø, lietuviðkø kariniø formuoèiø, kartu ir visos lietuviø tautos
prieðtaringos ir skaudþios istorijos sudedamoji dalis. Daugelis statybos
batalionø istorijos ir su ja susijusiø klausimø dar neatskleisti ir turi bûti
tolesniø tyrinëjimø ir apmàstymø objektas. Lietuviø statybos batalionams
kaip karinei formuotei buvo lemta tapti nesëkmingai bandyto suformuoti
SS lietuviø legiono savotiðku toli graþu jam nelygiaverèiu pakaitalu,
187 Þr. LYA, f. K-1, ap. 58, b. 42013/3, l. 414, 432-433.
188 S. Natkevièiaus liudijimas.
305

kartu ir nuolaida naciø okupantams, siekusiems savo interesais “totaliðkai”
átraukti Lietuvà á karà. Lietuviø tautos interesø poþiûriu lietuviø
statybos daliniø sukûrimà ir jø veiklà vermachto sudëtyje galima vertinti
kaip minimalø, neiðvengiamo karinio bendradarbiavimo su okupantu rezultatà,
kuris leido laviruoti, gintis nuo masiniø represijø, iðsaugoti jaunimà
nuo þûties fronte, kartu iðsaugant nors ir menkà Lietuvos ginkluotøjø
pajëgø atkûrimo, susiklosèius palankioms aplinkybëms, galimybæ. Ðios
idëjos realizavimo poþiûriu statybos batalionai kaip karinë formuotë buvo
savotiðkas tiltas tarp SS lietuviø legiono ir 1944 m. nesëkmingai bandytos
formuoti Lietuvos vietinës rinktinës, puoselëjant viltis, deja, neiðsipildþiusias,
jog ji taps atkurtos Lietuvos kariuomenës branduoliu.
306
Reziumë
1943 m. pavasará naciø Vokietijos okupuotos Lietuvos visuomenei
pasiprieðinus SS lietuviø legiono steigimui, naciø okupantai atsisakë planø
kurti SS kariuomenës dalinius, oficialiai deklaravo ir stengësi realizuoti
nuostatà imti Lietuvos vyrus tik darbams kariuomenëje ir Vokietijos reiche.
Iðkart po SS legiono boikoto svarbiausias okupantø siekis buvo lietuviø
statybos (inþinerijos) (Litauische Bauabteilung) batalionus formuoti
vermachto sudëtyje darbams pafrontëje. Nors Lietuvos visuomenës, net
ir antinacinio pogrindþio nusistatymas okupantø mobilizaciniø pastangø
atþvilgiu po SS legiono boikoto nebuvo visiðkai vienodas, jos susilaukë
aktyvaus pasiprieðinimo: vokieèiams ir lietuviø “savivaldai” iðkilo dideliø
problemø ið beveik 100 tûkst. Lietuvos vyrø rezervo suformuoti keliø tûkstanèiø
þmoniø statybos dalinius. Jie formuoti daugiausia priverstinëmis
ar pusiau priverstinëmis priemonëmis. 1943 m. balandþio-rugpjûèio mënesiais
suformuoti ir pasiøsti á vokieèiø Ðiaurës fronto armijø uþnugará 5
lietuviø statybos batalionai, juose buvo apie 2,5-3 tûkst. Lietuvos vyrø.
Svarbiausia ðiø batalionø karinës veiklos sritis – kariniø átvirtinimø statyba,
gynybiniø rajonø ir fronto linijø besitraukianèiai vokieèiø armijai átvirtinimo
darbai (prieðtankiniø grioviø, apkasø kasimas, keliø tiesimas, ávairiø
fortifikaciniø árenginiø, bunkeriø, slëptuviø, ugnies taðkø, kliûèiø ir
pan. árengimas). Lietuviø statybos batalionai dirbo Lugos, Narvos, Pskovo,
Polocko, Breslavlio, Daugpilio apylinkëse. Savo darbo rajonuose lietuviø
kariai 1944 m. susidûrë su iðplëtusiais veiklà sovietiniais partizanais,
dalyvavo antipartizaniðkose akcijose (partizanø rajonø þvalgyba, mið-

kø valymas, partizanø persekiojimas). Lietuviø statybos batalionø kariai
nedalyvavo represinëse baudþiamosiose akcijose prieð civilius gyventojus.
Batalionuose vyravo antivokiðkos nuotaikos (nemaþai jø kariø dezertyravo
á Lietuvà). Statybos batalionø kariø buvo ir sovietiniø partizanø bûriuose.
Visi lietuviø statybos batalionai 1944 m. iðformuoti, jø kariai pateko
á vokieèiø statybos dalinius, ávairias lietuviðkas karines formuotes.
Nuo 1943 m. vidurio Lietuvos gyventojai daugiausia imti tik darbams
Vokietijos karo pramonëje.
307

308
Lietuvos Respublikos kraðto apsaugos ministerija
KARO ARCHYVAS XVI
2000 12 14. 20,2 leidyb. apsk. l. Tiraþas 1000. Uþsakymas 542
LR kraðto apsaugos ministerija
Totoriø g. 25/3, LT–2001 Vilnius
Spausdino SENAMIESÈIO SPAUSTUVË
Totoriø g. 27, LT–2001 Vilnius

309