Pal Mykolo Giedraičio gyvenimas ir jo kultas Lietuvoje
21.08.2023 • Views
Share Embed Flag

Pal Mykolo Giedraičio gyvenimas ir jo kultas Lietuvoje

ePAPER READ
marius.dyglys

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

START NOW

S VENTIEJIVYRAI,<br />

SVENTOSIOS<br />

MOTERYS<br />

SVENTVJV GERBIMAS LDK XV-XVII A.<br />

aidai

SVENTIEJI VYRAI,<br />

SVENTOSIOS<br />

MOTERYS<br />

SVENTyjV GERBIMAS LDK XV-XVII A.<br />

Sudare Mindaugas Paknys<br />

aidai<br />

2005

UDK 217(474.5)(091)<br />

TURINYS<br />

IVADAS / 7<br />

Leidinf pareme<br />

Lietuvos tukstantmecio<br />

minejimo d<strong>ir</strong>ekcija<br />

SVENTIJJV KULTAI LDK XV-XVII A. PRADZIOJE zyxwvutsrqp<br />

Mindaugas Paknys / 15<br />

Mokslinius tyrimus <strong>ir</strong>projektq finansavo<br />

Lietuvos vahtybinis mokdo <strong>ir</strong>studijif fondas<br />

SVENTVJV KULTAS<br />

XVI A. ANTROJE - XVII A. PIRMOJE PUSEJE<br />

Irena Vaisvilaite I 103<br />

KRIKSTO VARDAI XVII A. PIRMOS<br />

PUSES LIETUVOJE<br />

Liudas Jovaisa I 147<br />

SVENTyjV RELIKVIJOS IR JIJ GERBIMAS<br />

LIETUVOJE (1387-1655)<br />

Liudas Jovaisa / 185<br />

PAL. MYKOLO GIEDRAICIO GYVENIMAS IR<br />

JO KULTAS LIETUVOJE (XVI-XIX A. PR.)<br />

ISBN 9955-656-15-8<br />

© Mindaugas Paknys, Irena Vaisvilaite, Liudas Jovaisa, Darius Baronas, 2005<br />

© Aidai, 2005<br />

Darius Baronas I 229<br />

RODYKLES/316

PAL. MYKOLO GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR<br />

JO KULTAS LIETUVOJE (XVI-XIX A. PR.)<br />

Darius Baronas<br />

Įvadas<br />

Lietuvių šventųjų būrys, lyginant su kitų tautų šventaisiais,<br />

nėra gausus. Karalaitis šv. Kazimieras tebėra vienintelis<br />

lietuvių katalikų šventasis. Tačiau tai <strong>jo</strong>kiu būdu mums<br />

neturėtų trukdyti artimiau susipažinti su kitais praeityje<br />

gyvenusiais lietuviais, kurie po savęs paliko švento gyvenimo<br />

pavyzdį. Vienas tokių yra šv. Kazimiero bendraamžis<br />

Atgailos kanauninkas palaimintasis Mykolas Giedraitis<br />

(t 1485 05 04). Nuolatinis lietuvių dėmesys šv. Kazimierui<br />

tik patv<strong>ir</strong>tina neišsemiamą šio švento<strong>jo</strong> aktualumą, kuris<br />

akivaizdžiai paliudytas <strong>jo</strong> garbei sk<strong>ir</strong>tais jubiliejiniais<br />

2004 m. renginiais. Tuo tarpu pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> šventumo<br />

garsas tylesnis, <strong>jo</strong> profilis vis dar nepakankamai išryškėjęs<br />

„Šventosios Lietuvos" peizaže.<br />

Lietuvių kalba galima aptikti žinių apie pal. Mykolą<br />

Giedraitį enciklopedi<strong>jo</strong>se 1 , žinynuose, galima apie jį pasiskaityti<br />

M. Valančiaus „Gyvenimuose šventųjų Dievo",<br />

kurie p<strong>ir</strong>mą kartą buvo išspausdinti Tilžėje 1868 m. 2 , bei<br />

1<br />

Z. Ivinskis, „Giedraitis Mykolas", in: Lietuvių enciklopedija,<br />

(toliau ­ LE), t. 7, Boston, 1956, p. 214.<br />

2<br />

M. Valančius, Raitai, t. 2: Zyvatai Iventųjų. Gyvenimai Iventųjų<br />

Dievo, Vilnius, 2003, p. 344­353.<br />

229

DARIUS<br />

BARONAS<br />

kituose šventųjų Gyvenimų rinkiniuose 3 . P<strong>ir</strong>mo<strong>jo</strong> tipo kūriniai<br />

pateikia apibendrintą, „konvencinį" palaiminto<strong>jo</strong><br />

portretą. Lietuviškosios hagiografi<strong>jo</strong>s pradininko M. Valančiaus<br />

tekste pal. Mykolas Giedraitis, kaip <strong>ir</strong> kiti šventieji,<br />

tikinčiajam skaitytojui iškyla kaip sektinas pavyzdys,<br />

galiojantis čia <strong>ir</strong> dabar, <strong>ir</strong> visais laikais. Kaip šiuo pavyzdžiu<br />

buvo sekama amžiams bėgant, kokios pagarbos šis palaimintasis<br />

susilaukė, į tai gali padėti atsakyti tik istorinis tyrimas.<br />

Istorinė pat<strong>ir</strong>tis rodo, kad kiekviena epocha akcentuoja<br />

jai rūpimų šventųjų ar palaimintųjų tuos bruožus, tuos<br />

jų biografi<strong>jo</strong>s niuansus, kurie jai yra aktualiausi. Tad <strong>ir</strong> M.<br />

Valančiaus tekstas — tai tik vienas iš daugybės liudininkų<br />

apie nesibaigiančią pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> pom<strong>ir</strong>tinę biografiją.<br />

Hagiografinio tyrimo pask<strong>ir</strong>tis kaip tik <strong>ir</strong> būtų praeities<br />

pat<strong>ir</strong>ties įdabartinimas, įgalinantis mus geriau pažinti<br />

<strong>ir</strong> konkretų šventąjį, <strong>ir</strong> praėjusių epochų žmones. Nepaisant<br />

nesunkiai suvokiamo mokslinių tyrimų reikalingumo,<br />

galima sakyti, kad kol kas nė vienas lietuvių istorikas, išskyrus<br />

Paulių Rabikauską, nėra rimčiau tyrinėjęs pal. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> gyvenimo <strong>ir</strong> <strong>jo</strong> kulto. Reikia pastebėti, kad<br />

P. Rabikausko straipsnis yra patikimas tekstas, suteikiantis<br />

gerą orientyrą pradėti pažintį su pal. Mykolu Giedraičiu 4 .<br />

Reikia paminėti <strong>ir</strong> tai, kad šiuo metu šios temos išt<strong>ir</strong>tumo<br />

būklė jau <strong>ir</strong> <strong>Lietuvoje</strong> taisosi. Galima paminėti Aldonos<br />

3<br />

Žr., pvz., Ištisų metų šventųjų gyvenimai, parengė kun. P. M.<br />

Juras, d. 2, Boston, 1945 (1­as leidimas ­ Kaunas, 1927), p. 18­21.<br />

4<br />

P. Rabikauskas, „Dievo tarnas Mykolas Giedraitis", in: Naujasis<br />

Židinys­Aidai, 1992, nr. 4, p. 25­29. Perspausdintas Rabikausko straipsnių<br />

rinkinyje Krikščioniškoji Lietuva: istorija, hagiografija, šaltiniotyra,<br />

sudarė L.Jovaiša, Vilnius, 2002, p. 193­201 (toliau nuorodos pateikiamos<br />

į šį leidinį).<br />

230

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

Prašmantaitės straipsnį Lietuvių enciklopedijai, kuriame<br />

koncentruotai pateikiamos patikimos žinios iš Lenki<strong>jo</strong>s istorikų<br />

darbų 5 . Taip pat reikia paminėti <strong>ir</strong> Astą Giniūnienę,<br />

kuri šiuo metu t<strong>ir</strong>ia pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> ikonografiją.<br />

Nepaisant šių darbų, mūsų istoriografi<strong>jo</strong>s įd<strong>ir</strong>bis geresniam<br />

pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> pažinimui <strong>ir</strong> toliau lieka labai kuklus<br />

palyginti su Lenki<strong>jo</strong>s istoriografi<strong>jo</strong>s padėtimi šiuo klausimu.<br />

Lenki<strong>jo</strong>s katalikų Bažnyčios iniciatyva, ruošiantis pal.<br />

<strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> m<strong>ir</strong>ties jubiliejui (1485-1985), suintensyvė<strong>jo</strong><br />

pagarba šiam palaimintajam. Šiuo metu Krokuvos<br />

vyskupi<strong>jo</strong>s pastangomis yra surinkta <strong>ir</strong> Šventajam Sostui<br />

pateikta visa dokumentacija, reikalinga oficialiam <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> kulto patv<strong>ir</strong>tinimui. Turima vilties, kad šis kanonizaci<strong>jo</strong>s<br />

procesas pasibaigs sėkmingai. <strong>Pal</strong>. Mykolui Giedraičiui<br />

rodoma tikinčiųjų pagarba Lenki<strong>jo</strong>je skatina <strong>ir</strong> mokslinius<br />

šio švento<strong>jo</strong> gyvenimo bei <strong>jo</strong> kulto tyrimus 6 . Šioje<br />

vietoje reikia paminėti kunigus Gerardą Dylį 7<br />

<strong>ir</strong> Wacława<br />

Swierzawskj 8 . Pastaruoju metu Lenki<strong>jo</strong>s istoriografija pra-<br />

5<br />

A. Prašmanraitė, „Giedraitis Mykolas", in: Visuotinė lietuvių<br />

enciklopedija, t. 6, Vilnius, 2004, p. 639.<br />

6<br />

Žr., pvz., pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> 500 metų m<strong>ir</strong>ties jubiliejaus<br />

minėjimo proga išleistą leidinį: Serce z krzyżem: Bł. Michał Giedroyč<br />

(1425—1485), Materiały z obchodów Jubileuszu pięćsetlecia śmierci<br />

Błogosławionego, zebrał ks. W. Świerzawski, Kraków, 1988.<br />

7<br />

A. G. Dyl, Michał Giedroyč lok. 1425­14851 z zakonu Kanoników<br />

regularnych od pokuty błogosławionych męczenników. Życie i kult,<br />

(toliau­A. G. Dyl, Michał Giedroyč), t. 1­2, Kraków, 1981, (Archiwum<br />

Papieskiej Akademii Teologicznej, Kraków, 942 I­II); A. G. Dyl,<br />

„Michał Giedroyč, zwany błogosławionym", in: Polscy Świeci, t. 2, red.<br />

J. R. BarOFMConv, Warszawa, 1983, p. 63­102.<br />

8<br />

W. Świerzawski, „Michał Giedroyč (1425­1485) : życie i duchowość",<br />

in: Analecta Cracoviensia, 1985, t. XVII, p. 401—425­<br />

231

DARIUS<br />

BARONAS<br />

turtė<strong>jo</strong> fundamentaliu kun. Andrzejaus Bruździńskio veikalu,<br />

kuris sk<strong>ir</strong>tas Regulinių atgailos kanauninkų ordino<br />

istorijai lenkų žemėse 9 . Siame veikale nemažai dėmesio sk<strong>ir</strong>iama<br />

<strong>ir</strong> pal. <strong>Mykolo</strong> Giedračio asmenybei 10 . Galima sakyti,<br />

kad tai p<strong>ir</strong>masis veikalas, kuris mūsų laikų dienos šviesoje<br />

parodo iki tol gana pav<strong>ir</strong>šutiniškai žinotą vienuoliją. Šios<br />

vienuoli<strong>jo</strong>s tyrimų šviesoje tai paskutinis žodis, kuriam<br />

pakaitalo artimiausioje ateityje tikrai nebus.<br />

Tuo metu, kai Lenki<strong>jo</strong>je viešos kalbos apie pal. Mykolą<br />

Giedraitį buvo savaime suprantamas dalykas, sovietų<br />

valdomoje <strong>Lietuvoje</strong> tai buvo tabu. Dar 1985 m. palaiminto<strong>jo</strong><br />

jubiliejų savo parapi<strong>jo</strong>se minėję kunigai susilaukė nemalonumų<br />

iš valdžios. Sovietinė cenzūra neleido tų metų<br />

„Katalikų kalendoriuje-žinyne" išspausdinti trumpos informaci<strong>jo</strong>s<br />

apie pal. Mykolą Giedraitį. Ją, tiesa, perspausdino<br />

„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika", nesitaikstydama<br />

su Bažnyčios persekiotojų prievarta 11 . Kitas taikios rezistenci<strong>jo</strong>s<br />

pavyzdys iš anų dar, regis, netolimų laikų - tai Petro<br />

Kimbrio parengtų <strong>ir</strong> mašinraščiu spausdintų knygelių serija<br />

„Mykolas Giedraitis <strong>ir</strong> Lietuva". Šios kraštotyrinio pobūdžio<br />

knygelės yra sk<strong>ir</strong>tos geresniam Lietuvos Atgailos<br />

9<br />

A. Bruździński, Kanonicy regularni od pokuty na ziemiach<br />

polskich, (toliau ­ A. Bruździński, Kanonicy regularni), Kraków, 2003.<br />

w<br />

Ibid.,p. 113­120 <strong>ir</strong>kt.<br />

11<br />

<strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> 500 m<strong>ir</strong>ties metinių minėjimo sunkumai<br />

sovietinėje <strong>Lietuvoje</strong> vaizdžiai aprašyti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios<br />

Kronikoje" („500 metų jubiliejus jau čia pat, bet...", in: LKB<br />

Kronika Nr. 65, p. 283­288; „<strong>Pal</strong>aiminto<strong>jo</strong> <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> jubiliejaus<br />

atgarsiai", in: LKB Kronika Nr. 67, p. 387­393 <strong>ir</strong> kt. Puslapiai<br />

nurodomi pagal: Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika, t. 8, Kingsport<br />

(Tennessee), 1987).<br />

232

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

kanauninkų vienuolynų <strong>ir</strong> miestelių, kuriuose jie buvo įsikūrę,<br />

istori<strong>jo</strong>s pažinimui 12 .<br />

Šiuos dalykus minint dar kartą akivaizdūs tampa sovietų<br />

režimo vykdyto dvasinio genocido padariniai. Tokie<br />

dalykai neabe<strong>jo</strong>tinai neigiamai atsiliepė <strong>ir</strong> istori<strong>jo</strong>s mokslui.<br />

Jie iš dalies paaiškina esamą padėtį, kai ištisi mūsų istori<strong>jo</strong>s<br />

klodai yra nustumti užmarštin 13 . Tačiau laikai keičiasi<br />

<strong>ir</strong> sau leidžiame tikėtis, kad bent mažą dalelę šios skolos<br />

grąžinsime šiuo rašiniu.<br />

Trūkstant analitinių studijų, sk<strong>ir</strong>tų Regulinių atgailos<br />

kanauninkų ordino <strong>Lietuvoje</strong> istorijai, esame priversti prisidėti<br />

prie esamos padėties gerinimo <strong>ir</strong> pateikti patikrintų<br />

ar naujų žinių apie šios vienuoli<strong>jo</strong>s vienuolynus <strong>Lietuvoje</strong>.<br />

Nors tai <strong>ir</strong> nėra pagrindinis šio darbo tikslas (tai dalykas<br />

vertas atsk<strong>ir</strong>os studi<strong>jo</strong>s), vis dėlto šios temos tylomis apeiti<br />

negalime, nes to daryti neleidžia pagrindinis mūsų tyrimo<br />

tikslas.<br />

Tokią būtinybę galime pagrįsti dviem argumentais.<br />

<strong>Pal</strong>. Mykolas Giedraitis buvo Regulinių atgailos kanauninkų<br />

ordino narys <strong>ir</strong>, remiantis kun. W. Swierzawskio paste-<br />

12<br />

Tais laikais P. Kimbrys parengė knygutes: Videniškiai, Giedraičiai,<br />

Jūžintai, Panemunis, Papilys, Paberžė, Kurkliai, Smalvos, Kvetkai,<br />

Meros, Salakas, Suvainiškis, Glinkiškės, Skiemionys (iš V. Ališausko<br />

asmeninio archyvo).<br />

13<br />

Galima pastebėti, kad toks pažinimo stygius matyti <strong>ir</strong> iš kai<br />

kurių mūsų istoriografi<strong>jo</strong>je pasitaikančių abe<strong>jo</strong>tinų teiginių. Pavyzdžiui,<br />

sakoma, neva Atgailos kanauninkų vienuoli<strong>jo</strong>s regula reikalavusi neskelbti<br />

savo narių nuopelnų, todėl esą apie ją išliko labai mažai žinių<br />

(plg. J. Vaišnora, „Atgailos kanauninkai", in: LE, t. 10, Boston, 1957,<br />

p. 427 <strong>ir</strong> Lietuvos vienuolynai: Vadovas, (toliau ­ Lietuvos vienuolynai),<br />

Vilnius, 1998, p. 260).<br />

233

DARIUS<br />

BARONAS<br />

bėjimu, tobulai įgyvendinęs savo ordino regulos reikalavimus.<br />

Todėl, nežinodami šio ordino dvasingumo tradici<strong>jo</strong>s,<br />

negalime adekvačiai suvokti <strong>ir</strong> paties pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

dvasingumo. Antra vertus, Atgailos kanauninkai, kaip<br />

<strong>ir</strong> kitos vienuoli<strong>jo</strong>s, rūpinosi savo ordino šventųjų <strong>ir</strong> palaimintųjų<br />

kulto propagavimu. Šių šventųjų <strong>kultas</strong> koncentravosi<br />

Atgailos kanauninkų vienuolynuose <strong>ir</strong> bažnyčiose.<br />

Tad ieškant pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto pėdsakų <strong>Lietuvoje</strong><br />

būtina kreipti dėmesį p<strong>ir</strong>miausiai į Atgailos kanauninkų<br />

vienuolynus, kurių didžioji dalis buvo įsikūrusi etninėje<br />

<strong>Lietuvoje</strong>.<br />

Šaltiniai<br />

Šaltinius, leidžiančius pažinti pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> asmenybę<br />

<strong>ir</strong> <strong>jo</strong> kultą, galima susk<strong>ir</strong>styti į keletą grupių.<br />

Žinių apie M. Giedraitį pagrindas yra Jono Tšcianiečio<br />

(lotyniškai Arundinensis) 1544 m. parašytas veikalas Vita<br />

Beati Michaelis, kuris buvo išleistas Krokuvoje 1605 m. 1 4<br />

Šio veikalo kiek papildytas vertimas į lenkų kalbą 1615 m.<br />

14<br />

Ioannes Arundinensis, Vita Beati Michaelis Ordinis S. Mariae<br />

de Metro de Poenitentia Beatorum Martyrum Conventualis S. Marei<br />

CracĮoviensis]. Opera et sumptu V. P. Fratris Christophori PrzevorscenfsisJ,<br />

(toliau ­1. Arundinensis, Vita Beati Michaelis), Cracoviae, 1605. Tokį<br />

„vėlavimą" tikriausiai būtų galima paaiškinti tuo, kad Lenki<strong>jo</strong>je XVI a.<br />

p<strong>ir</strong>moje pusėje hagiografinių kūrinių leidyba buvo labai sulėtėjusi ­<br />

Reformaci<strong>jo</strong>s iššūkis sukūrė didelį poleminės literatūros poreikį, todėl,<br />

kaip pastebėta, tarp maždaug 600 teologinio turinio knygų, išspausdintų<br />

Lenki<strong>jo</strong>je 1475­1550 m., tik 30 priklausė hagiografijai (J. Dyl, „Książki<br />

hagiografiezne wydrukowane w Polsce do polowy XVI w.", in: Nasza<br />

Przeszłoić, 1989, t. 71, p. 195).<br />

234

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

buvo išleistas Krokuvoje 15 . Šios dvi biografi<strong>jo</strong>s, - galima<br />

sakyti to paties veikalo du variantai, - vėliau įva<strong>ir</strong>iomis progomis<br />

rašiusiems autoriams buvo pagrindinis žinių apie<br />

pal. M. Giedraitį šaltinis. Suprantama, kad pateikiamos<br />

faktinės informaci<strong>jo</strong>s patikimumo aspektu p<strong>ir</strong>menybė, be<br />

<strong>jo</strong>kios abe<strong>jo</strong>nės, priklauso p<strong>ir</strong>majai pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

biografijai. Vėlesni Gyvenimo aprašymai svarbūs kaip<br />

<strong>Pal</strong>aimintajam rodytos pagarbos liudininkai. Vis dėlto<br />

privalome turėti omenyje, kad faktinės informaci<strong>jo</strong>s patikimumo<br />

neturėtume tiek perdėtai sureikšminti, kad<br />

numotume ranka į literatūriškai prašmatniai perd<strong>ir</strong>btas<br />

biografijas. Tokios „dvasinės biografi<strong>jo</strong>s" yra savotiški laiko<br />

ženklai, padedantys mums geriau suvokti praeities žmonių<br />

bandymus įsiskverbti į palaiminto<strong>jo</strong> ar švento<strong>jo</strong> asmenybės<br />

paslaptį. Šiuo požiūriu ypač vertinga yra 1655 m.<br />

Krokuvoje išspausdinta J. Wiwianio <strong>ir</strong> S. Brzeżewskio<br />

parengta pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> biografija 16 . Kiekvienas<br />

15<br />

Jan z Trzciany, Żywot Błogosławionego Michała Gedrocia<br />

xsiazecia Litewskiego Zakonnika S. Rządu Kanoników BB Martyrum de<br />

Poenitentia od Demetriusa Rzymianina tamże w Rzymie najpierwszego<br />

Fundatora y Patryarchy, pod Reguła Ś. Augustyna postanowionego, którego<br />

ciało odpoczywa w Krakowie w kościele S. Marka. Z originalu własnego<br />

wyjęty у staraniem także nakładem wielebnego oyca x. Jendrzeia Gronowskiego,<br />

tegoż konwentu Priora Ś. Marka za dozwoleniem starszych wydany,<br />

(toliau ­ Jan z Trzciany, Żywot Błogosławionego Michała Gedrocia),<br />

Kraków, 1615.<br />

16<br />

J. Wiwiani, S. Brzeżewski, Żywot Pobożny, Cuda znaczne, у<br />

Śmierć szczęśliwa B. Michała Giedroycia, Xiazecia Litewskiego, Zakonnika<br />

Ordinis Canonici S. Mariae Demetri, de Urbe, Fratrum de Poenitentia<br />

BB. Martyrum, sub Regula D. Augustini militantium. Którego świątobliwe<br />

ciało odpoczywa w Kościele ś. Marka Ewangelisty w Krakowie. Z Oryginałów<br />

własnych у rożnych Historyków, tak Polskich iako Cudzoziemskich,<br />

235

DARIUS<br />

BARONAS<br />

šios biografi<strong>jo</strong>s skyrius pradedamas trumpa <strong>jo</strong> temą atitinkančia<br />

sentencija, pats tekstas yra pripildytas aliuzi<strong>jo</strong>mis<br />

į Šventąjį Raštą taip, kad skaitytojas galėtų Dievo<br />

Žodžio šviesoje išvysti pal. Mykolą Giedraitį. Taip autoriai<br />

įgyvendino savo knygos rašymo motyvą - formuoti gerus<br />

papročius. Vėliau, XVTII a., panašiu būdu dar vieną pal.<br />

<strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> biografiją parašė T. Strzestewskis. Ši<br />

biografija buvo išspausdinta Krokuvoje 1736 m. 17 , o <strong>jo</strong>s sutrumpintas<br />

variantas, kurį parengė J. Demrowskis, buvo<br />

išspausdintas Vilniuje 1741 m. 1 8<br />

Šis pavyzdys aiškiai rodo,<br />

kad mums nevalia, t<strong>ir</strong>iant pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kultą<br />

<strong>Lietuvoje</strong>, apsitverti d<strong>ir</strong>btinomis sienomis nuo Lenki<strong>jo</strong>s<br />

<strong>ir</strong> kitų kraštų, kurios gali tik kliudyti pastangas geriau<br />

perprasti palaiminto<strong>jo</strong> kultą <strong>Lietuvoje</strong>. Bendros, politinėmis<br />

sienomis nevaržomos erdvės realumas gerai ryškėja <strong>ir</strong><br />

17<br />

T. Strzestewski, Książe u Świata y u Nieba В. Michał Gedroicz,<br />

książę Wielkiego Księstwa Litewskiego, kanonik regularny ordinis canonici<br />

S. Mariae Demetri de Urbefiatrum depaenitentia В. B. Marty rum w Krakowie<br />

w Kościele Świętego Marka Ewangelisty spoczywaiący różnemi łask<br />

у cudów znakami słynący, historycznym piórem do sentymentów у świadectw<br />

różnych starodawnych pisarzówy autorów attemperowanym opisany,<br />

(toliau ­ Т. Strzestewski, Książę u Świata у u Nieba), Kraków, 1736.<br />

18<br />

J. Demrowski, Compendium świątobliwego życia xiążęcia u świata<br />

у u nieba b. Michała Giedroycia, xiążęcia Wielkiego Księstwa Litewskiego,<br />

kanonika regularnego... stylem skróconym, ale mało co odmiennym<br />

wyjęte z żywota w. r. 1736wydanego. Teraz świeżo dla pospolitego wszytkich<br />

wiernych pożytku wydane, (toliau ­ J. Demrowski, Compendium świątobliwego<br />

życia), Wilno, 1741.<br />

przez Sławnego Gerzego Wiwiianiego... napisany у naukami poważnymi,<br />

do formowania dobrych obyczaiow służącymi ozdobiony a przez Xiedza<br />

Samuela Brzezewskiego... od Rozdziału 17. dokoncznony у do druku<br />

podany..., Kraków, 1655.<br />

236

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

iš to, kad minėta T. Strzestewskio biografija buvo išversta<br />

į vokiečių kalbą <strong>ir</strong> išleista Prahoje 1740 m. 19<br />

Nežinome<br />

kito tokio atve<strong>jo</strong>, kad kurio nors kito lietuvių švento<strong>jo</strong> ar<br />

palaiminto<strong>jo</strong> biografija būtų išversta į vokiečių kalbą. Šios<br />

biografi<strong>jo</strong>s, <strong>jo</strong>se išryškėjantys vis nauji pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

dvasinės biografi<strong>jo</strong>s bruožai leidžia mums geriau<br />

suvokti, ką Atgailos kanauninkai skelbė apie jį <strong>Lietuvoje</strong>,<br />

parapi<strong>jo</strong>se, kur jiems teko eiti sielovadines pareigas.<br />

Šioje vietoje paminė<strong>jo</strong>me tik pagrindines pal. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> biografijas. Kun. A. G. Dylis suskaičiavo, kad<br />

nuo XVII iki XX a. jų buvo išspausdinta (kartu su pakartotiniais<br />

leidimais) 38 2 0 . Tai gana didelis skaičius, rodantis<br />

nenutrūkusį pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kultą. Be to, šiuose<br />

Gyvenimuose paprastai fiksuoti pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

užtarimo dėka įvykę stebuklai yra liudininkai, rodantys besitęsiančią<br />

<strong>Pal</strong>aiminto<strong>jo</strong> „pom<strong>ir</strong>tinę" biografiją.<br />

Negausią šaltinių grupę sudaro dokumentiniai liudijimai,<br />

nepatekę į Jono Tšcianiečio parašytą biografiją. Tai<br />

būtų vienalaikis pranešimas apie <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> studijas<br />

"T. Strzestewski, Ein Fi<strong>ir</strong>st vor der Welt andvor Gott, derehrtviihrdige<br />

und treue Diener Gottes Michael Gedrutins, Fi<strong>ir</strong>st des Gross­Litauer<br />

Herzogthums, canonicus regularis des heiligen canonischen Ordens der<br />

Creutzherren mit dem rothen Hertz S. Mariae Demetri de Urbe, Beatorum<br />

Martyrum de Poenitentia... mit historischer Feder von dieses Ordens Canonico<br />

regulari in sarmatischer Sprach beschrieben nunmehr von P. Joanne<br />

Rohn, Bohemo Reichenbergensi... in das Teutsche iibersetzt, (toliau ­<br />

Т. Strzestewski, Ein Fi<strong>ir</strong>st vor der Welt und vor Gott), Prag, 1740.<br />

20<br />

A. G. Dyl, Michał Giedroyó, t. 2, p. 225. Atrodo, kad kun. A.<br />

G. Dylis į šį sąrašą neįtraukė M. Valančiaus „Šventųjų gyvenimuose"<br />

esančios pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> biografi<strong>jo</strong>s. Tai tik dar kartą rodo, kad<br />

lietuviška medžiaga apie pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kultą dar nėra pakankamai<br />

išt<strong>ir</strong>ta, įvertinta <strong>ir</strong> paskelbta.<br />

237

DARIUS<br />

BARONAS<br />

Krokuvos universitete. Galimu liudijimu apie pal. M. Giedraitį,<br />

atrodo, gali būti <strong>ir</strong> <strong>jo</strong> paminėjimas tarp 1439 m. donacinio<br />

akto liudininkų. P<strong>ir</strong>masis dokumentinis liudijimas<br />

istoriografi<strong>jo</strong>je yra susilaukęs kontroversiško įvertinimo,<br />

antrajam reikalinga interpretacija, kuri leistų arba neleistų<br />

jį sieti su M. Giedraičiu (<strong>ir</strong> dėl šios priežasties jie bus smulkiau<br />

nagrinėjami palaiminto<strong>jo</strong> biografijai sk<strong>ir</strong>toje straipsnio<br />

dalyje).<br />

Be ką tik minėtų „pagrindinių" šaltinių grupių, dar<br />

vieną galėtų sudaryti užuominos apie pal. Mykolą Giedraitį,<br />

pasklidusios po istoriografinius <strong>ir</strong> genealoginius veikalus.<br />

P<strong>ir</strong>miausia reikėtų paminėti lakonišką fragmentą apie<br />

pal. Mykolą Giedraitį, esantį M. Miechovitos kronikoje 21 .<br />

Jau Jonas Tšcianietis ją įtraukė į savo rašytą biografiją kaip<br />

patikimą liudijimą apie pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> šventumu<br />

garsėjusį gyvenimą. Panašaus „istorinio" pobūdžio žiniomis<br />

reikėtų laikyti <strong>ir</strong> Alberto Vijūko-Kojalavičiaus pateikiamas<br />

lakoniškas žinias apie pal. M. Giedraitį „Įva<strong>ir</strong>enybėse" 22<br />

<strong>ir</strong><br />

„Lietuvos istori<strong>jo</strong>je" 23 . <strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> dorybės<br />

21<br />

Mathias de Miechów [Miechowita], Chronica Polonorum,<br />

Cracoviae, 1521, liber quartus, caput LXXIII: Anno Domini 1485frater<br />

Michael Ordinis S. Mariae de metro depacientia beatorum martyrum ad<br />

Sanctum Marcum Cracoviae Qiiarta die mensis Mail vitam finivit, in<br />

choro ad valvas sacrarii septentrionem versus sepultus. Fuit statura brevis<br />

de natura Gnaworum, m<strong>ir</strong>aculis ut fertur gloriosus &clarus.<br />

22<br />

A. Wiiuk­Koiałowicz, Miscellanea rerum adstatum ecclesiasticum<br />

in Magno Lituaniae Ducatu pertinentium, (toliau ­ A. Wiiuk­Kojałowicz,<br />

Miscellanea), Vilnae, 1650, p. 3.<br />

23<br />

A. Wiiuk­Koialowicz, Historiae Lituaniae pars altera, Antverpiae,<br />

1669, p. 250: [po šv. Kazimiero m<strong>ir</strong>ties] Secutus eum est proximo<br />

anno antiquorum Lituaniae ducum sanguis Michael, Dux Giedroicius,<br />

non minus rnorum sanctimonia quam genere illustris.<br />

238

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

reikšmė Regulinių atgailos kanauninkų ordino nuopelnų<br />

Bažnyčiai kraityje gerai matyti <strong>ir</strong> iš toli už Lenki<strong>jo</strong>s ar Lietuvos<br />

ribų pas<strong>ir</strong>odžiusiuose veikaluose, sk<strong>ir</strong>tuose kanauninkų<br />

ordinų istorijai. Tarp tokių veikalų galime paminėti<br />

Laterano kanauninko Gabrieliaus Penoto (1574-1639) veikalą<br />

Generalis totius sacri ordinis clericorum canonicorum<br />

historia tripartita, kuris 1624 m. buvo išleistas Romoje, o<br />

1630 m. susilaukė pakartotinio leidimo Kelne 24 . XVIII a.<br />

straipsnis apie Mykolą Giedraitį buvo įdėtas į Visuotinę<br />

enciklopediją vokiečių kalba, kuri iki Diderot enciklopedi<strong>jo</strong>s<br />

pas<strong>ir</strong>odymo buvo žymiausias tokios rūšies leidinys 25 .<br />

Dar vieną šaltinių grupę gali sudaryti pal. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> paminėjimai pačiuose įva<strong>ir</strong>iausiuose šaltiniuose:<br />

šventųjų <strong>ir</strong> palaimintųjų sąrašuose, kai kurių šventųjų<br />

kanonizaci<strong>jo</strong>s bylose (pvz., šv. Jono Kentiečio) ar net krikštų<br />

knygose (kai krikštijamajam suteikiamas <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

vardas). Tikėtina, kad pal. M. Giedraitis gali būti mi-<br />

24<br />

G. Pennotus, Generalis totius sacri ordinis clericorum canonicorum<br />

historia tripartita, Romae, 1624, lib. 3, cap. 4: suntpreaterea in Regno<br />

Poloniae Monasteria certi Ordinis Canonicorum Regularium S. Augustini<br />

S. Mariae Demetri, seu de Poenitentia BB. MM. nuncupate ii habent<br />

unum Generałem, cut obedientiampraestant, ex quo ordine fait B. Michael<br />

Litvanus, quotuor mortuorum suscitator m<strong>ir</strong>ificus... (cit. pagal: S. C. Rodkiewicz,<br />

Opus miserentis Dei sive de origine, meritis & sanctitate Pontificii<br />

Ordinis Canon(icorum) Regul(arium) S(anctae) mariae Demetri de Urbe<br />

de Poenitentia BB MM cuipraefixa est Panegyris... D. Constantini Casim<strong>ir</strong>i<br />

Brzostowski episcopi Vilnensis cum dedicatione operis &C Vita<br />

venerabilis servi Dei Iacobii Przyrowij..., (toliau ­ S. С. Rodkiewicz,<br />

Opus miserentis Dei), Vilnae, 1699, f. Kr.<br />

25<br />

Zr. Grosses vollstHndiges Universal­Lexicon aller Wissenschaften<br />

undKunste, welche bisherdurch menschlichen Verstandund Witz erfiinden<br />

und verbessert worden..., Leipzig und Halle, 1739, t. 21, st. 39).<br />

239

DARIUS<br />

BARONAS<br />

nimas Giedraičių giminės genealogiją liudijančiuose dokumentuose<br />

(kurie mums kol kas nėra gerai žinomi). Tokios<br />

pab<strong>ir</strong>os žinutės vertingos pačiu savo pasklidumo faktu, <strong>jo</strong>s<br />

neabe<strong>jo</strong>tinai rodo garso apie palaimintąjį Mykolą Giedraitį<br />

pasklidimo laipsnį <strong>ir</strong> mastą.<br />

Mūsų temai labai svarbūs yra liudijimai apie pal. Mykolui<br />

Giedraičiui rodytą pagarbą <strong>Lietuvoje</strong>. Lenki<strong>jo</strong>s istorikų<br />

atliktas didžiulis darbas aiškinantis pal. M. <strong>Giedraičio</strong><br />

kultą Lenki<strong>jo</strong>je, atrodo, yra gerokai išsemta tema. Tuo tarpu<br />

<strong>jo</strong> kulto apraiškos <strong>Lietuvoje</strong> nėra kiek sistemingiau t<strong>ir</strong>tos<br />

<strong>ir</strong>, atrodo, kad šioje srityje dar galimi atradimai. Ženklai<br />

apie pal. M. Giedraičiui rodytą pagarbą yra pasklidę, jų<br />

dažnai reikia ieškoti kaip adatos šieno kupetoje. Svarbių<br />

žinių esama Lietuvos Regulinių atgailos kanauninkų vienuolynų<br />

<strong>ir</strong> bažnyčių XVII-XIX a. inventoriuose. Būtent<br />

šių žinių susisteminimas <strong>ir</strong> yra svarbi šio darbo užduotis.<br />

Stengsimės perteikti visas žinias, kurias mums pavyko pastebėti<br />

(o ko nepavyko pastebėti dabar, bus galima papildyti<br />

ateityje).<br />

Įvadinės pastabos jau perša tam tikrą tolesnio dėstymo<br />

struktūrą. Jau minėta būtinybė lietuvių skaitytojui plačiau<br />

praskleisti šydą, gaubiantį Regulinių atgailos kanauninkų<br />

ordiną. Toliau bus pateiktos pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

biografinės žinios <strong>ir</strong> bus pamėginta perteikti <strong>jo</strong> portreto<br />

bruožus, tapomus Jono Tšcianiečio rašytoje biografi<strong>jo</strong>je.<br />

Galiausiai bus prieita prie <strong>jo</strong> kulto pėdsakų <strong>Lietuvoje</strong> ieškojimo<br />

rezultatų pateikimo.<br />

240

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

1. Reguliniai atgailos kanauninkai <strong>ir</strong><br />

jų įsikūrimas <strong>Lietuvoje</strong><br />

Atgailos kanauninkų<br />

nelegendinės<br />

legendinės <strong>ir</strong><br />

ištakos<br />

Oficialus šio ordino pavadinimas - Ordo Canonicorum<br />

Regularium S. Mariae de Metro [arba DemetrĄ de Urbe de<br />

Poenitentia Beatorum Martyrum. Jo nariai sk<strong>ir</strong>tinguose<br />

kraštuose buvo vadinami įva<strong>ir</strong>iai: Lenki<strong>jo</strong>je - markais<br />

{markowie, nuo Krokuvos Sv. Morkaus bažnyčios prie kurios<br />

veikė jų vienuolynas) arba raguočiais (rogaczi, cornuti,<br />

cornutenses, nuo jų aprangai būdingų savotiškos formos<br />

berečių); <strong>Lietuvoje</strong> jie buvo žinomi kaip baltieji arba Užupio<br />

augustini<strong>jo</strong>nai (atitinkamai nuo jų balto abito <strong>ir</strong> jų vienuolyno<br />

Vilniaus Užupyje); Čeki<strong>jo</strong>je vadinti c<strong>ir</strong>iakais (nuo<br />

šv. C<strong>ir</strong>iako) arba kryžininkais su raudona š<strong>ir</strong>dimi, arba baltaisiais<br />

kryžininkais <strong>ir</strong> kt. Vokieti<strong>jo</strong>je jie vadinti panašiai<br />

kaip Čeki<strong>jo</strong>je, o Ispani<strong>jo</strong>je jie buvo žinomi kaip magdalenai<br />

(greičiausiai nuo vieno iš ten jų veikusių vienuolynų<br />

pavadinimo) 26 . Šio ordino ištakas gaubia legendos, gyvavusios<br />

kaip paties ordino puoselėjama tradicija 27 . Viena<br />

26<br />

A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 5.<br />

27<br />

Pateikdamas Regulinių atgailos kanauninkų legendų trumpą<br />

apžvalgą remiuosi cituotu kun. A. Bruździńskio veikalu (p. 17­21).<br />

Tarp senosios literatūros kūrinių, perteikiančių šias legendas, reikėtų<br />

paminėti enciklopedinio pobūdžio veikalus. Vertingas enciklopedinių<br />

žinių apie Regulinių atgailos kanauninkų istoriją šaltinis yra Atgailos<br />

kanauninko Jono Karolio Rohno (1711­1779) rankraštinis palikimas,<br />

kurio didžioji dalis šiuo metu saugoma Prahos nacionalinėje bibliotekoje<br />

(Nurodnf Knihovna). Šis Čeki<strong>jo</strong>s vokietis 1735 m. įsto<strong>jo</strong> į Šv. Kryžiaus<br />

241

DARIUS<br />

BARONAS<br />

tokių legendų teigia, kad ordino ištakos siekia poapaštalinius<br />

laikus, <strong>ir</strong> kviečia jas įžvelgti antro<strong>jo</strong> šv. Petro įpėdinio,<br />

popiežiaus šv. Kieto (76-88) įsteigtoje presbiterių<br />

kolegi<strong>jo</strong>je: 58 m. gruodį šv. Petro liepiamas tuo metu dar<br />

vyskupas Kietas įšventino 25 presbiterius, kuriems pask<strong>ir</strong>tos<br />

įva<strong>ir</strong>ios sielovadinės pareigos. Po kurio laiko, jau būdamas<br />

popiežiumi, Kietas iš angelo, laikiusio raudoną kryžių,<br />

gavo kvietimą ypatingam šio ženklo gerbimui (Fachuic<br />

signo honorem). Šiam tikslui - Viešpaties kryžiaus pagerbimo<br />

intencija - 81 m. šv. Kietas įsteigęs vyrų kongregaciją,<br />

kuri turėjusi rūpintis Romoje veikusia špitole, kur teiktas<br />

prieglobstis vargšams <strong>ir</strong> piligrimams. Dėl savo pamaldumo<br />

špitolės prižiūrėtojai buvo pavadinti kryžeiviais (kryžininkais).<br />

Po šv. Kieto m<strong>ir</strong>ties prasidėjus persekiojimams<br />

slaugytojai buvo priversti keisti savo veiklą, grįžti į savo<br />

gimtąsias vietas, kur jie toliau pagal galimybes slaptai ger-<br />

(Didesnio<strong>jo</strong>) vienuolyną Prahoje, kur <strong>ir</strong> praleido didesniąją savo gyvenimo<br />

dalį. Eidamas archyvisto, bibliotekininko <strong>ir</strong> notaro pareigas jis<br />

nepaprastai rūpestingai rinko žinias apie savo ordiną iš šaltinių, kurių<br />

nemaža dalis jau yra pražuvusi. Šioje vietoje reikėtų paminėti: J. C.<br />

Rohn, Historia sacri canonici ordinis Crucigerorum cum Rubeo Corde de<br />

Poenitentia Beatorum Martyrum in quatuor tractatus divisa... adbilancem<br />

chronologiaeexaminata...per... Boėmum reichenbergensem, eiusdem ord.<br />

adS. Crucem Maiorem Pragae canonicum regularem. A. D. J756(VII.<br />

A. 9); Idem, Historia Canonici Ordinis Crucigerorum mm Rubreo Corde,<br />

Fratrum de Poenitentia, Beatorum Martyrum, Sanctae Mariae de Monterio<br />

[!] de Urbe (Roma) Canonicorum Regularium sub Regula S. Augustini<br />

militantium a prima Ecclesia aetate repetita ex antiquis partim manuscriptis<br />

monumentis, partim Bidlarium Apostalicarum, et HistoriographorumAuthoritatibus<br />

ad bilancem Rationis chronologicae accurate examinata a multis<br />

Authoritatibusantilogiis vindicata (I. A. 37); Idem, Ossa magnae matris<br />

etfiliarum, sive Reliquiae historicae inclytae domus S. Cruris Maioris Vetero­Pragae<br />

reliquorumque prioratuum per Boemiam s. canonici ordinis<br />

242

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVO)E XVI-XIX A. PR.<br />

be Šventąjį Kryžių <strong>ir</strong> vykdę gailestingumo darbus 28 . Persekiojimų<br />

metais jie pat<strong>ir</strong>davę didelių nuostolių, bet jų<br />

pasekėjų vis ats<strong>ir</strong>asdavę. Persekiojimams pasibaigus, o ypač<br />

po to, kai šv. Elena 324 ar 325 m., padedama Zakchiejaus<br />

anūko Judo, atrado Šventąjį Kryžių, špitolės slaugytojų<br />

bendruomenė buvo atnaujinta arba, kaip teigia kita legenda,<br />

tiesiog įsteigta 29 . Jos įsteigėju nurodomas buvęs mokytumu<br />

pagarsėjęs rabinas Judas, savo krikšto metu gavęs<br />

C<strong>ir</strong>iako vardą <strong>ir</strong> vėlesnėms kartoms žinotas kaip Jeruzalės<br />

patriarchas šv. C<strong>ir</strong>iakas. Vėliau persikėlę į Romą, šie kryžeiviai<br />

įsikūrė prie Svč. Mergelės Mari<strong>jo</strong>s de Metrio (arba<br />

de Metri ar de Metrus) bažnyčios <strong>ir</strong> špitolės, kurią jiems<br />

pastatęs pamaldusis senatorius Demetrijus. Po kurio laiko<br />

Demetrijus <strong>ir</strong> <strong>jo</strong> draugai tapo atsinaujinusių persekiojimų<br />

aukomis. Toks pats likimas ištiko <strong>ir</strong> šv. C<strong>ir</strong>iaką bei daugelį<br />

kitų ordino narių, kai valdant imperatoriui Juli<strong>jo</strong>nui Apostatui<br />

(360-363) buvo kilusi nauja persekiojimų banga.<br />

28<br />

A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 17­18.<br />

29<br />

S. С. Rodkiewiczius, užsimindamas apie pastarąją nuomonę,<br />

nurodo, kad labiau būtų pagrįsta šv. C<strong>ir</strong>iaką laikyti tik Ordino atgaivintoju,<br />

„restauratoriumi" (S. C. Rodkiewicz, Opus miserentis Dei, f.<br />

G4v: ...[šv. C<strong>ir</strong>iakas] Domos &aedesproFratribusaedificat, v<strong>ir</strong>osgenere<br />

drSanctitate insignes ad hoc sacratissimum institutum, uti apes adfavum<br />

mellis undique convolantessuscipit, &suscipifacit, mereturque hi Cyriakus<br />

tutulum Restauratoris; <strong>ir</strong> f. H: „ Tenendum est, institutum nostrum Romae<br />

a S. Cleto fitndatum, Hierosolymis vera a S. Cyriaco restauratum fitisse.<br />

Crucigerorum cum Rubeo Corde de Poenitentia Beatorum Martyrum collectaeper<br />

Car. Alous. Rohn Воётит Reichenbergensem... capitulieiusdem<br />

S. Cruris notarium, 1752. Taip pat reikia paminėti <strong>ir</strong> Vilniuje 1699 m.<br />

Atgailos kanauninko Silvestro Konceso Rodkiewicziaus išleistą knygą,<br />

kurioje siekta perteikti Regulinių atgailos kanauninkų istoriją, apipintą<br />

legendomis: S. C. Rodkiewicz, Opus miserentis Dei.<br />

243

DARIUS<br />

BARONAS<br />

Kuriam laikui ordinas nusto<strong>jo</strong> egzistavęs 30 . Jis atsinaujinęs<br />

tik pop. Urbono II laikais (1088-1099), kai iškilo opi būtinybė<br />

patarnauti piligrimams, traukiantiems j Šv. Žemę,<br />

<strong>ir</strong> kartu slaugyti vargšus <strong>ir</strong> ligonius 31 .<br />

Dar viena legenda Regulinių kanauninkų ats<strong>ir</strong>adimą<br />

sieja su Itali<strong>jo</strong>s kryžeiviais, susitelkusiais Benevente prie Švč.<br />

Mergelės Mari<strong>jo</strong>s deMorello bažnyčios: jų ordino įsteigėju<br />

laikomas Sicili<strong>jo</strong>s karalius Vilhelmas II Gerasis (1166-<br />

1189), kuris 1169 m. jiems iškėlė užduotį rūpintis sergančiais<br />

piligrimais, kurie keliaudavo arba grįždavo iš Jeruzalės.<br />

Pasakota, kad šis Itali<strong>jo</strong>s kryžeivių ordinas, kuris savo<br />

įkūrėju laikė šv. Kietą, o atnaujintoju - šv. C<strong>ir</strong>iaką, buvo<br />

reformuotas Trečio<strong>jo</strong> Laterano Sus<strong>ir</strong>inkimo metu <strong>ir</strong> patv<strong>ir</strong>tintas<br />

popiežiaus Inocento III (1198-1216). Vien tik legenda<br />

bei nuoroda į bendrai gerbtus įkūrėjus sieja šių Itali<strong>jo</strong>s<br />

kryžeivių ordiną <strong>ir</strong> Regulinius kanauninkus.<br />

Kita, šiuo atveju čekų kilmės legenda Regulinių atgailos<br />

kanauninkų ordino ištakas įžvelgia vokiečių augusti<strong>jo</strong>nų<br />

misijinėje veikloje, plėtotoje Livoni<strong>jo</strong>je XII a. pabaigoje<br />

- XIII a. pradžioje. Turimi omenyje tarp lyvių<br />

apaštalavę vyskupai Meinhardas (f 1196), Bertoldas<br />

(fl 198) <strong>ir</strong> Albertas (t 1229). Ir šiuo atveju patikimi istoriniai<br />

šaltiniai neleidžia įžvelgti kokios nors sąsa<strong>jo</strong>s, jungiančios<br />

kanauninkus augusti<strong>jo</strong>nus iš Vokieti<strong>jo</strong>s Segeburgo ar<br />

30<br />

Pig. Ibid., f. H­Hv: An veropost illam terribilem песет, & tetrae<br />

Sanctaeper Saracenos invasionem fuerunt residui Fratres, qui Romam iterum<br />

red<strong>ir</strong>ent, an in eadem persecutione supreme extinctifiterant? non dum<br />

legi. Credo nihiUominus moreprudenter agenttum, alios Fratres Romae fiiis<br />

31<br />

A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 19 (su nuoroda į K. Rohno<br />

veikalą Historia sacri canonici ordinis Crucigerorum cum Rubeo Corde,<br />

f. 38v­39v).<br />

244

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

Lokumo vienuolynų <strong>ir</strong> Regulinių atgailos kanauninkus. Kita<br />

čekų legenda teigia, esą Čeki<strong>jo</strong>s karalius Pšemislas Otokaras<br />

II (1253-1278) Atgailos kanauninkus pažinęs Kryžiaus<br />

žygio prieš prūsus metu (1254 12 14-1255 02 06) <strong>ir</strong><br />

vėliau dalį jų įkurdinęs Prahoje 32 .<br />

Šios legendos padeda geriau suprasti ne visai įprasto<br />

ordino pavadinimo prasmę. Pavadinimo ilgumas krito į<br />

akis turbūt jau nuo seno, bet, kaip pažymi vienas iš šio<br />

ordino istoriografų Silvestras Koncesas Rodkiewiczius, tai<br />

galima paaiškinti sena ordino kilme <strong>ir</strong> tuo, kad jame atsispindi<br />

ordino nuopelnai <strong>ir</strong> privilegi<strong>jo</strong>s 33 . Ordino tradici<strong>jo</strong>je<br />

randame išplėtotą šio pavadinimo prasmės paaiškinimą,<br />

kuris <strong>ir</strong> mums gali padėti geriau suprasti šio ordino veiklos<br />

pobūdį. Ordinas vadintas regulinių kanauninkų (ne monachorum),<br />

nes <strong>jo</strong> nariams, kaip <strong>ir</strong> pasaulietinei dvasininkijai,<br />

labiausiai rūpimas dalykas buvo cura animarum apaštalų<br />

pavyzdžiu 34 . Nuo pasaulietinio klero Atgailos kanauninkai<br />

skyrėsi tik apranga <strong>ir</strong> iškilmingais vienuoliniais įžadais.<br />

Vadintas S. Mariae Demetri prisimenant M. Mari<strong>jo</strong>s jų<br />

Ordino fundatoriui senatoriui Demetrijui suteiktą škaplierių<br />

(scapulare buvo <strong>ir</strong> šio ordino narių aprangos dalis).<br />

De Urbe vadintas todėl, kad šis ordinas buvo p<strong>ir</strong>masis <strong>ir</strong><br />

labiausiai nusižeminęs Šv. Petro sosto pakojis, dėl savo kan-<br />

32<br />

A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 20­21.<br />

33<br />

S. С. Rodkiewicz, Opus miserentis Dei, f. H2v: Propter antiquitatem<br />

Ordinis Nostri titulus quoque oblongior est, singulis verbis saecula<br />

sua, merita dr Privilegia Apostołka denuntians.<br />

M<br />

Ibid.: ad different/am Monachorum quia ordo his sicut post<br />

Apostolus primus in Ecclesia sancta illuxit, ita etiam ad curam animarum<br />

(sicut &saecularis Clems) Apostołki conatus imi tat tone, principą li ter ordinatus<br />

est.<br />

245

DARIUS<br />

BARONAS<br />

kinių nusipelnęs būti dangun žengiančios Bažnyčios laiptais;<br />

be to, Romoje šis ordinas turėjęs tris pačius seniausius<br />

savo vienuolynus, iš kurių kaip iš šaltinio jis nusruvo j kitus<br />

pasaulio kraštus 35 . Ordino broliai vadinti de Paenitentia dėl<br />

savo šventai gyvenusių p<strong>ir</strong>mtakų, kurie Bažnyčios persekiojimų<br />

metu atgailaudami tūno<strong>jo</strong> miškuose <strong>ir</strong> urvuose; taip<br />

pat <strong>ir</strong> dėl tų savo ordino nuodėmklausių {paenitentiarii},<br />

kurie p<strong>ir</strong>maisiais amžiais šias pareigas ė<strong>jo</strong> prie Apaštalų<br />

sosto 36 . Vadinti Beatorum Martyrum dėl daugybės kankinių,<br />

kurie p<strong>ir</strong>maisiais Bažnyčios amžiais savo gyvybes paauko<strong>jo</strong><br />

didesnei Dievo garbei <strong>ir</strong> Bažnyčios augimui 37 . Be to, S.<br />

Rodkiewiczius kitoje vietoje, perteikdamas Viešpaties Kapo<br />

ordino nario Samuelio Nakielskio veikalo apie Itali<strong>jo</strong>s kryžeivių<br />

ordino ats<strong>ir</strong>adimą mintis, pateikia dar <strong>ir</strong> tokią nuomonę,<br />

kuri Kryžiaus žygių aplinkoje ats<strong>ir</strong>adusių ordinų <strong>Pal</strong>aimintuosius<br />

Kankinius kildino iš šventame kare kritusių<br />

kryžeivių 38 . Atrodo, kad <strong>ir</strong> Ordino herbe vaizduojamas rau-<br />

35<br />

Ibid., f. H3: ...quia Romae ad Cathedram Petri ejus scabellum<br />

proximum &humillimum accessit, meruitquefierigraduspropterMartyres<br />

suos procedentis in altum gloriae & honoris Divinae Sponsae. Turn quoque<br />

quia Romae ante omnes alios Ordines tria prima & antiquissima caenobia<br />

habuit, ex qui bus tanquam fontibus suis in alias mundi partes promanavit.<br />

36<br />

Galima pastebėti, kad Ordino pavadinime kartais naudotas de<br />

patientia (vietoj de paenitentia) galbūt yra senesnės kilmės <strong>ir</strong> galbūt sietinas<br />

taip pat su kankinystės motyvu (žr. A. Bruździński, „Michał Giedroyć,<br />

zwany błogosławionym, na tle duchowości Zakonu kanoników<br />

regularnych od pokuty", in: Felix saeculum Cracoviae—krakowscy święci<br />

XV wieku. Materiały sesji naukowej. Kraków 24 kwietnia 1997 roku,<br />

(toliau ­ Felix saeculum Cracoviae), pod redakcją ks. K. Parusia i K. R.<br />

Prokopa, Kraków, 1998, p. 109­110.<br />

37<br />

38<br />

S. C. Rodkiewicz, Opus miserentis Dei, f. НЗ.<br />

Ibid, f. I2­I2v.<br />

246

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

donas kryžius v<strong>ir</strong>š raudonos š<strong>ir</strong>dies, — emblema, kuri buvo<br />

išsiuvinėjama ant Atgailos kanauninkų abitų, - taip pat bus<br />

nuoroda į Ordino ats<strong>ir</strong>adimo laiką <strong>ir</strong> terpę Kryžiaus žygiuose<br />

(Ordino herbe vaizduojama š<strong>ir</strong>dis - nuoroda į šv.<br />

Augustino skelbtą dieviškosios meilės doktriną) 39 .<br />

Visos minėtos legendos <strong>ir</strong> jų enigmatinė santrauka Ordino<br />

pavadinime naujai, tik XIII a. susikūrusiai bendruomenei<br />

turė<strong>jo</strong> suteikti gilios senovės spindesį <strong>ir</strong> kankiniškų<br />

žygdarbių žavesį. Neturime pam<strong>ir</strong>šti, kad XIII a. buvo įspūdingo<br />

elgetaujančių ordinų - pranciškonų <strong>ir</strong> dominikonų<br />

- iškilimo metas. Stengiantis neatsilikti nuo jų, naujai<br />

besikuriančio ordino šulams reikė<strong>jo</strong> pasitelkti visas prieinamas<br />

istorines žinias <strong>ir</strong> vaizduotę. Be to, neturėtume pam<strong>ir</strong>šti,<br />

kad Laterano IV (1215) <strong>ir</strong> Liono II (1274) Bažnyčios<br />

sus<strong>ir</strong>inkimų sprendimai buvo nepalankūs naujų vienuolių<br />

ordinų kūrimuisi, tad šaknų ieškojimas gilioje praeityje Reguliniams<br />

kanauninkams turė<strong>jo</strong> padėti išsilaikyti dabartyje.<br />

Tad jau dabar galime matyti, kad nėra prasmės skubėti<br />

viską, ką matome vaizdingose legendose, patalpinti grynosios<br />

vaizduotės sferoje <strong>ir</strong> taip pernelyg nuskurdinti praeities<br />

paveikslą. Bet kokiu atveju Regulinių atgailos kanauninkų<br />

ordinas įsikūrė turėdamas tam tikrus precedentus prieš<br />

akis, jis neats<strong>ir</strong>ado „tuščioje vietoje", todėl <strong>jo</strong> genezės nevalia<br />

atsk<strong>ir</strong>ti nuo kanauninkų kongregacijų, kurios Bažnyčios<br />

istori<strong>jo</strong>je šaltinių paliudytos jau nuo IV a. pabaigos <strong>ir</strong><br />

kurios savo zenitą pasiekė brandžiaisiais Viduramžiais (XI-<br />

XIII a.) 40 . Šis judėjimas atspindi ilgaamžes Bažnyčios va-<br />

39<br />

40<br />

A. G. Dyl, Michał Giedroyč, t. 1, p. 20.<br />

Plg. A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 17­21.<br />

247

DARIUS<br />

BARONAS<br />

dovų pastangas kunigijai pritaikyti bendro gyvenimo taisykles,<br />

kurių šaltinis buvo apaštalų gyvenimo pavyzdys.<br />

„Regulinio" kunigi<strong>jo</strong>s gyvenimo organizavimo procesas vyko<br />

lygiagrečiai su panašiu vienuolinio gyvenimo organizavimosi<br />

procesu, sk<strong>ir</strong>tumas tik tas, kad vienuoliai istori<strong>jo</strong>s<br />

šaltiniuose geriau matomi 41 .<br />

Nėra žinoma tiksli Regulinių atgailos kanauninkų ordino<br />

įsikūrimo data 42 . P<strong>ir</strong>mas žinomas dokumentas, susijęs<br />

su šiuo ordinu, - tai popiežiaus Aleksandro IV 1256 m.<br />

balandžio 9 d. išduota bulė Religiosam vitam elegentibus. Ši<br />

bulė patv<strong>ir</strong>tino Regulinių atgailos kanauninkų ordiną,<br />

įsikūrusį Romoje prie Dievo Motinos de Metri bažnyčios,<br />

suteikė jam Apaštalų Sosto globą <strong>ir</strong> pripažino trims tuo<br />

metu veikusiems šio ordino vienuolynams suteiktas laisves<br />

<strong>ir</strong> privilegijas 43 . P<strong>ir</strong>muoju ordino generolu buvo tūlas Martynas,<br />

kuris vis dėlto nepasižymė<strong>jo</strong> nepriekaištingu elgesiu<br />

<strong>ir</strong> siekė savo ordinui naudos net nusižengdamas bažnytinei<br />

teisei 44 . Ne itin graži Ordino pradžia leidžia suprasti,<br />

41<br />

A. Smith, „Chanoines rėguliers", in: Dictionna<strong>ir</strong>e de sp<strong>ir</strong>itualitč,<br />

t. 2, Paris, 1953, st. 463.<br />

42<br />

1250 m. nurodo Cronica MinorMinoritae Erphordensis.<br />

43<br />

Manoma, kad p<strong>ir</strong>mieji šio ordino vienuolynai įsikūrė greičiausiai<br />

pop. Inocento III pontifikato (1198­1216) laikais prieš 1215 m.,<br />

kai Laterano IV Bažnyčios sus<strong>ir</strong>inkimas uždraudė naujų vienuolių ordinų<br />

steigimą. Pastebima, kad p<strong>ir</strong>mieji Atgailos kanauninkų vienuolynai<br />

ats<strong>ir</strong>ado kaip tik tuo metu, kai kanauninkų judėjimas pasiekė savo<br />

v<strong>ir</strong>šūnę (A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 22­23).<br />

44<br />

Pvz., pop. Aleksandro IV 1259 m. bulėje Adaudientiam nostram<br />

priekaištaujama generolui Martynui, kad savo <strong>ir</strong> savo įpėdinių naudai<br />

pas<strong>ir</strong>ūpinęs sufabrikuoti du Romos kuri<strong>jo</strong>s dokumentus; vienas iš falsifikatų<br />

skelbė, esą jų ordinui galima priimti kitų ordinų vienuolius <strong>ir</strong><br />

248

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

kodėl pačių Regulinių atgailos kanauninkų šaltinuose neminimas<br />

<strong>jo</strong> įkūrėjas, <strong>jo</strong> vietą užėmė Viduramžiais plačiai<br />

paplitusios mūsų jau minėtos legendos.<br />

Netrukus po minėtos popiežiaus Aleksandro IV<br />

1256 m. bulės Ordinas įgi<strong>jo</strong> naują buveinę Prahoje, kur<br />

jie įsikūrė galbūt dar tais pačiais 1256 m. Čeki<strong>jo</strong>s karaliaus<br />

Pšemislo II Otokaro kvietimu - kaip tik tuo metu jis dė<strong>jo</strong><br />

pastangas surengti Kryžiaus žygį prieš pagonis baltus —<br />

<strong>jo</strong>tvingius <strong>ir</strong> lietuvius. 1257 m. Boleslovas Drovusis Regulinius<br />

atgailos kanauninkus įkurdino Krokuvoje, kur jiems<br />

pastatė Šv. Morkaus bažnyčią <strong>ir</strong> vienuolyną. Vėlesniais laikais<br />

Lenki<strong>jo</strong>je įsikūrė dar keletas Regulinių atgailos kanauninkų<br />

vienuolynų, bet visi jie buvo susitelkę išimtinai<br />

Krokuvos vyskupi<strong>jo</strong>je 45 .<br />

Atgailos kanauninkai<br />

<strong>Lietuvoje</strong><br />

Sąlygos Atgailos kanauninkams įsikurti <strong>Lietuvoje</strong> ats<strong>ir</strong>ado<br />

po 1387 m. krikšto. P<strong>ir</strong>mieji jų vienuolynai įsikūrė Bistryčioje<br />

<strong>ir</strong> Medininkuose apie 1390-1391 m. Nors <strong>Lietuvoje</strong><br />

Reguliniai atgailos kanauninkai įsikūrė vėliau negu<br />

kituose kaimyniniuose katalikiškuose kraštuose, tačiau istori<strong>jo</strong>s<br />

posūkiai taip pakreipė tolesnę Ordino istoriją, kad jų<br />

vienuolynai ilgiausiai išsilaikė būtent mūsų krašte. XVIII a.<br />

<strong>Lietuvoje</strong> <strong>ir</strong> jų vienuolynų skaičius buvo gausiausias (iki<br />

neva jiems leista sakyti pamokslus <strong>ir</strong> klausyti išpažinčių nepaisant <strong>jo</strong>kių<br />

draudimų; kitas falsifikatas skelbė esą jų ordinas ­ tai novella Plantatior,<br />

toks pavadinimas, be abe<strong>jo</strong>, buvo ne itin palankus ordinui, siekusiam<br />

įrodyti savo seną kilmę (A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 29­30).<br />

45<br />

A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 30­31, 41­42.<br />

249

DARIUS<br />

BARONAS<br />

18) 46 , <strong>ir</strong> jų veikla buvo aktyviausia 47 , kol galiausiai XXX a.,<br />

carinei Rusi<strong>jo</strong>s valdžiai ėmus taikyti spaudimo <strong>ir</strong> slopinimo<br />

priemones, šis ordinas visiškai užgeso. Didžioji dalis<br />

šių vienuolynų buvo susitelkusi etninėje <strong>Lietuvoje</strong>. Jie buvo<br />

sąlyginai neturtingi <strong>ir</strong> nedideli, bet, ko gero, visai neblogai<br />

prisitaikę prie vietinių sąlygų, kur jiems <strong>ir</strong> teko realizuoti<br />

savo Ordino charizmą.<br />

Kol kas nėra specialios studi<strong>jo</strong>s, sk<strong>ir</strong>tos Regulinių atgailos<br />

kanauninkų ordino istorijai <strong>Lietuvoje</strong>. Todėl <strong>ir</strong> istoriografi<strong>jo</strong>je<br />

aptinkamos žinios apie jų vienuolynų <strong>ir</strong> bažnyčių<br />

fundacijas neretai yra prieštaringos. Patikimiausia suvestinė<br />

apie Regulinių atgailos kanauninkų vienuolynus <strong>ir</strong> bažnyčias<br />

<strong>Lietuvoje</strong> pateikta ne kartą cituotoje kun. A. Bruždzińskio<br />

knygoje. Tačiau <strong>ir</strong> <strong>jo</strong>je ne visi duomenys apie šiuos<br />

regulinių atgailos vienuolynus <strong>ir</strong> bažnyčias vienodai gerai<br />

dokumentuoti. Tad savo surinkta medžiaga norėtume papildyti,<br />

patikslinti turimas žinias apie šių vienuolynų įsikūrimo<br />

laiką. Susidomėję šiuo klausimu supratome būtiną<br />

reikalą prisikasti iki p<strong>ir</strong>minių, tiksliai datuotų, teisinę galią<br />

turėjusių dokumentų. Nors toli gražu ne prie visų tokių dokumentų<br />

radome kelią (kai kurie jų bus neabe<strong>jo</strong>tinai pražuvę),<br />

tačiau pateikta medžiaga, tikimės, bent padės geriau<br />

orientuotis po plačiai išblaškytus šio ordino šaltinių rinkinius.<br />

46<br />

J. Vaišnora, .Atgailos kanauninkai", in: Щ 1.10, Boston, 1957,p.427.<br />

47<br />

Žr., pvz., J. Rohn, Ein Fuerst von der Welt und vor Gott, p. 123:<br />

Im Jahr 1391 istder Orden in das Gross. Lytauer Hertzoghum eingefuehrt<br />

worden, allda hat Wladislaus Jagello zu Bistrzitz in der Willner Diaeces<br />

ein Kloster und K<strong>ir</strong>ch des He'd. Kreutzes fand<strong>ir</strong>et, allwo der erwuerdige<br />

Michael in den Orden eingetreten ist. Und in selben Hertzogtum ist der<br />

Orden zu dato noch der staerckste.<br />

250

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

Jau 1390 m. Lenki<strong>jo</strong>s karalius <strong>ir</strong> Lietuvos didysis kunigaikštis<br />

Jogaila fundavo Atgailos kanauninkų vienuolyną<br />

Bistryčioje su Šv. Kryžiaus bažnyčia, o kitais metais ką<br />

tik įsteigtą Medininkų Švč. Trejybės bažnyčią pavedė jų<br />

priežiūrai 48 . Liublino arkidiakonas Mikalojus iš Gorzkowo<br />

(vėlesnis Vilniaus vyskupas 1407-1414 m.) bus, ko gero,<br />

tas žmogus, kuris davė karaliui mintį pasitelkti Atgailos<br />

kanauninkus naujai atversto krašto evangelizavimui 49 .<br />

P<strong>ir</strong>mosios Atgailos kanauninkų kartos pasižymė<strong>jo</strong> uoliu<br />

apaštalavimu, kurio vienu iš vaisių galime laikyti pal. Mykolą<br />

Giedraitį. Tverečiaus vienuolynas, įsteigtas pačioje<br />

XVI a. pradžioje, buvo vienintelis XVI a. <strong>Lietuvoje</strong> įsteigtas<br />

Regulinių atgailos kanauninkų vienuolynas 50 . Reikia pastebėti,<br />

kad šis amžius Atgailos kanauninkams, kaip <strong>ir</strong> kitoms<br />

senosioms vienuoli<strong>jo</strong>ms, buvo gana sunkus. Disciplinos nuosmukis<br />

pagrindiniame jų Lietuvos vienuolyne — Bistryčioje -<br />

pasiekė neg<strong>ir</strong>dėtą dugną, kai vienuolyno vyresnysis Stanislovas<br />

Jatulis (Jathold), susimokęs su savo bendrais, nužudė<br />

savo konfratrą Medininkų kleboną Stanislovą Boką. Tokia<br />

piktadarybė 1526 m. lėmė ryžtingą karaliaus Žygimanto<br />

48<br />

Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji Wileńskiej, wyd. J. Fijałek<br />

i W. Semkowicz, Kraków, 1948, t. 1 (1387­1507), Nr. 18, p. 32<br />

<strong>ir</strong> Nr. 19 p. 32­33. Reikia pastebėti, kad dar R. Jaso „Pergamentų<br />

kataloge" aprašyta Medininkų parapi<strong>jo</strong>s aprūpinimo privilegija (1391<br />

04 02), šiuo metu jau yra dingusi (žr. R. Jasas, Pergamentų katalogas,<br />

Vilnius, 1980, p. 23, Nr. 14). Savo laiku ji nebuvo paskelbta Vilniaus<br />

vyskupi<strong>jo</strong>s diplomų kodekse <strong>ir</strong> <strong>jo</strong>s pilnas turinys nėra žinomas.<br />

49<br />

T. M. Trajdos, „Krakowscy „markowie" za panowania Władysława<br />

II Jagiełły (1386­1434)", in: Studia historyczne, 1982, r. 25,<br />

p. 371­374.<br />

50<br />

V. Kulbokienė, „Tverečius", in LE, t. 22, Boston, 1965, p. 91.<br />

251

DARIUS<br />

BARONAS<br />

Seno<strong>jo</strong> valdžios įsikišimą, po kurio Bistryčios vienuolynas<br />

buvo uždarytas, o <strong>jo</strong> turtas <strong>ir</strong> valdos perduotos Vilniaus<br />

katedros kapitulai 51 . Kai kurie šiuo reikalu paskelbto akto<br />

punktai leidžia manyti, kad būta minčių šio ordino vienuolius<br />

iš viso išprašyti iš LDK. Vis dėlto Vilniaus vyskupas<br />

buvo įpareigotas prižiūrėti jų moralinės pataisos procesą, o<br />

jų vienuolynams Medininkuose <strong>ir</strong> Tverečiuje leista veikti<br />

toliau 52 . Tikinčiųjų akyse tokie liūdnai pagarsėję dalykai<br />

tik patv<strong>ir</strong>tino pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> įspėjimų tikrumą.<br />

Šiuo metu sunku bent pakenčiamai įvertinti Atgailos<br />

kanauninkų vienuolynų būklę <strong>ir</strong> jų įnamių vidinę drausmę<br />

XVI a. Skandalų trūkumas rodo, kad jų prižiūrėtojų pastangos<br />

nebuvo bevaisės, <strong>ir</strong> toliau Atgailos kanauninkai sugebė<strong>jo</strong><br />

nešti savo kryžių be didesnio tikinčiųjų papiktinimo.<br />

Atgailai jie turė<strong>jo</strong> rimtą pagrindą. Šios atgailos vaisiumi<br />

reikėtų laikyti Atgailos kanauninkų atsinaujinimo pastangas,<br />

kurios gerai maryti iš 1608 m. Ordino konstitucijų 53 .<br />

51<br />

Bistryčios parapinės bažnyčios, vienuolyno <strong>ir</strong> visų <strong>jo</strong> valdų perdavimo<br />

Vilniaus katedros kapitulai privilegija: Lietuvos Metrika, Knyga<br />

Nr. 12 (1522­1529), Užrašymų knyga 12, par. D. Antanavičius <strong>ir</strong><br />

A. Baliulis, Vilnius, 2001, Nr. 766 (1526 10 29), p. 611­612.<br />

52<br />

Ibid., p. 612: JEV nihilorninus ne praefati monachi videantur totaliterproscribi<br />

exMagno Ducatu nostro, sed utper loci ordinarium in moribus<br />

reformentur, relinquimus eis et in possessione eorum duos ecclesias<br />

parochiales, unam in oppido nostro Miedniky et alteram in Twery\į\. Galima<br />

pastebėti, kad Bistryčios vienuolyno praradimas Ordinui buvo smūgis,<br />

kurio XVII a. pabaigoje nenorėta prisiminti (žr. S. C. Rodkiewicz,<br />

Opus miserentis Dei, p. K2: Concessaqueperinde illisfiterunt a piissimo rege<br />

aliquot domicilia, quibus сига animarum fili t annexa, inter quae Bystrzycense<br />

olim opulentum aim ecclesia S. Cruris, sed nesriturqua tandem iniqua<br />

sorte, velpotius inconsiderata transact tone ab illorum Ordine alienatum).<br />

53<br />

Constitutiones Fratrum Canonicorum Regularium S. Mariae<br />

252

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

Ordino atsinaujinimo fone reikėtų matyti <strong>ir</strong> Videniškių<br />

vienuolyno ats<strong>ir</strong>adimą. Šiam vienuolynui buvo lemta<br />

tapti garsiausiu Atgailos kanauninkų vienuolynu <strong>Lietuvoje</strong>.<br />

Žinoma, kad šio vienuolyno fundatoriumi buvo Mstislavlio<br />

vaivada Martynas Marcelijus Giedraitis, tačiau literatūroje<br />

šios fundaci<strong>jo</strong>s data pateikiama sk<strong>ir</strong>tingai: 1612 54 ,<br />

1617 55 , 1618 56 m. Tokią padėtį iš dalies galima paaiškinti<br />

tuo, kad pati fundacinė privilegija yra dingusi <strong>ir</strong> todėl<br />

nepatekusi į mokslinę apyvartą. XVII-XVIII a. ji buvo laikoma<br />

Videniškių vienuolyno archyve, tačiau XIX a. <strong>jo</strong>s ten<br />

jau nebuvo 57 . Taip atstitiko greičiausiai dėl to, kad 1783 m.<br />

Videniškių bažnyčią <strong>ir</strong> vienuolyną nusiaubė Livoni<strong>jo</strong>s vyskupas<br />

Juozapas Kosakovskis <strong>ir</strong> dalis dokumentų pateko į<br />

Demetri de Urbe de Paenitentia Beatorum Martyrum sub regula Sancti<br />

Augustini militantium, Cracoviae, 1731, p. a2: [ištrauka iš Generolo<br />

Stanislovo iš Wierzbno (1608­1611) kreipimosi, exhortatio] ...cum bona<br />

vestra venia fatendum est, non eum iam esse Ordinis Notrsi splendorem<br />

qui olim fait, non tam in caenobiis fratrum frequentiam, non ea in singulis<br />

doctrinae ac pietatis ornamentą, non earn claustralis disciplinae observantiam,<br />

non earn denique apudhomines commendationem. Licet voluimus<br />

adpaucos redacti sumus, monasteria quaedampenitus amisimus, quaedam<br />

aegrepauculis fratribus in speciem ea occupantibus retinemus.<br />

54<br />

A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 36.<br />

55<br />

R. Janonienė, „Videniškių buvęs atgailos kanauninkų vienuolynas<br />

<strong>ir</strong> Šv. Lauryno bažnyčia", in: Lietuvos vienuolynai, p. 254.<br />

56<br />

M. Paknys, Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK. Bažnytinės architektūros<br />

užsakymai, (toliau ­ M. Paknys, Mecenatystės reiškinys), Vilnius,<br />

2003, p. 275.<br />

57<br />

Pavyzdžiui, 1823 m. 1830 m. Videniškių bažnyčios vizitaci<strong>jo</strong>s<br />

akte nurodomas tik 1618 m. fundacinio akto kopija (LVIA, F 694­1­<br />

3791, f. 13: 1618 kopia funduszu ziemnego w łacińskim dyalekcie czynionego<br />

przez JO xifcia Marcina Giedroycia.<br />

253

DARIUS<br />

BARONAS<br />

<strong>jo</strong> rankas <strong>ir</strong> vargu ar kada nors besugrjžo j Videniškius 58 .<br />

Todėl dabar galime tik spėlioti, kur yra fundacinė privilegija,<br />

<strong>ir</strong> viltis, kad galbūt ji dar nėra sunaikinta. Kol kas<br />

patikimiausia mūsų turima nuoroda rodo, kad Videniškių<br />

Šv. Lauryno bažnyčios <strong>ir</strong> vienuolyno fundacinį aktą Martynas<br />

Marcelijus Giedraitis išdavė 1617 m. liepos 17 d. 59<br />

Greičiausiai jau kitais metais bažnyčia buvo pradėta statyti<br />

<strong>ir</strong> prie <strong>jo</strong>s įsikūrė Atgailos kanauninkai 60 . Geriau jų kūrimosi<br />

procesą <strong>ir</strong> tikslus galime pažinti iš 1618 m. liepos<br />

1 d. atnaujintos, „pagerintos" fundaci<strong>jo</strong>s. Iš šio dokumento<br />

nuorašo sužinome, kad naujai steigiamam vienuolynui<br />

Martynas M. Giedraitis ne tik užrašė Videniškių miestelį<br />

<strong>ir</strong> kitas žemės valdas, bet <strong>ir</strong> išvardino jų dvasinius patarna-<br />

58<br />

Pig., pvz., VUB RS, F57­B53­242 (1804 m. Videniškių<br />

vienuolyno vizitaci<strong>jo</strong>s aktas): Biblioteka widzieniska w czasie zaiazdu<br />

Widzieniszek z nay lepszych książek została ogołoconą. Teraz ksiąg starych<br />

pod różnym tytułom oprawnych у nieoprawnych łacińskich у pisanych у<br />

drukowanych — 180. XIX a.<br />

59<br />

LV2/4, F 694­1­3381, f. 118:Visitatiodocumentorum: lo Literaefundationis<br />

prepositurae Videniscensis Anno 1617Julii 14 Illustrissimi<br />

domini Martini Marcelii ducis Giedroyipalatinis Mscislaviensis, quibus<br />

inscribituropidum Videniszki, inpergameneo cumsigillopensili(l773 m.<br />

liepos mėn. vizitaci<strong>jo</strong>s duomenys). 1823 m. Regulinių atgailos kanauninkų<br />

fundacinių dokumentų suvestinėje pažymėtas tik Videniškių bažnyčios<br />

fundacinio akto nuorašas: LVIA, F 694­1­547, f. 5v: Fascykul<br />

Iszy. 1618 kopia funduszu p<strong>ir</strong>wszego ziemnego pisanego po łacinie uczynionego<br />

przez J. W. xiecia Marcina Marcellego Giedroycia wojewody mscisławskiego,<br />

starosty Wiłkom<strong>ir</strong>skiego i abelskiego.<br />

60<br />

Lietuvos vienuolynai, p. 254.1684 m. liepos 27 d. ją konsekravo<br />

Vilniaus vyskupo sufraganas Mikalojus Slupskis (LVIA, F 694­1­3381,<br />

f. 109: ...consecrata et dedicata Anno 1684 die 27Julii ab Illustrissimo<br />

reverendissimo domino Nicolao Słupski episcopo Gracionapolitano sujfraganeoAlbaeRussiae<br />

(\773 m. vizitaci<strong>jo</strong>s duomenys)).<br />

254

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

vimus už gyvus <strong>ir</strong> m<strong>ir</strong>usius <strong>jo</strong> giminės narius 61 . Dar viename<br />

Videniškių vienuolyno fundaciją patv<strong>ir</strong>tinančiame akte fundatorius<br />

pareiškė valią, kad prie bažnyčios būtų pastatyta<br />

koplyčia, špitolė <strong>ir</strong> mokykla, kurioje būtų mokomi bet kurio<br />

luomo vaikai. Išvardintos Videniškių vienuolyno <strong>ir</strong> bažnyčios<br />

steigimo aplinkybės rodo, kad čia nuo pat pradžių<br />

ketinta sukurti Atgailos kanauninkų centrą <strong>Lietuvoje</strong>. Literatūroje<br />

nurodoma, kad jau 1620 m. Martynas M. Giedraitis<br />

išs<strong>ir</strong>ūpino iš Romos kuri<strong>jo</strong>s teisę, leidžiančią Videniškių<br />

vienuolyno v<strong>ir</strong>šininkui naudoti abato titulą <strong>ir</strong> dėvėti<br />

vyskupo insignijas — infulą <strong>ir</strong> mitrą 62 . Tačiau <strong>ir</strong> šiuo atveju<br />

nėra visiškai aišku, kur yra tai patv<strong>ir</strong>tinantys dokumentai.<br />

Mūsų minėtame 1618 07 01 fundaciniame akte jau<br />

minima, kad gautas Apaštalų Sosto leidimas Videniškių<br />

vienuolyno v<strong>ir</strong>šininkui vadintis infułatu <strong>ir</strong> naudotis iš to<br />

fakto išplaukiančiomis prerogatyvomis 63 . Z. Ivinskio pateikiamais<br />

duomenimis, „pag<strong>ir</strong>iamąją brevę" Martynas<br />

M. Giedraitis gavo 1617 08 19, po to, kai jį Romos kurijai<br />

tinkamai rekomendavo LDK kancleris Leonas Sapiega 64 .<br />

Galima pastebėti, kad Videniškių bažnyčia pastatyta<br />

tuo metu, kai pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> <strong>kultas</strong> išgyveno<br />

pakilimą (XVI-XVII a. sąvarta) 65 . Trūkstant duomenų kol<br />

61<br />

VUB RS, F57­B53­1325, f. [10v]­[llv].<br />

62<br />

A. G. Dyl, Michał Giedroyč, t. 1, p. 94.<br />

6i<br />

VUBRS, F57­B53­1325, f. [1 lv]: A ponieważ z hoynoki Stolicy<br />

Apostolskieygodnošč nadana infiiłactwaproboszczowi widzieniskiemu, wiec<br />

powinien tenże infułat sakramentą administrować, katechismy utrzymywać...<br />

и<br />

Z. Ivinskis, „Giedraitis Mattynas Marcelis", in: LE, t. 7, Boston,<br />

1959, p. 214.<br />

65<br />

A. Strzelecka, „Michał Giedroyč', in: Polski słownik biograficzny,<br />

t. 7, Kraków, 1948­1958, p. 432.<br />

255

DARIUS BARONAS<br />

kas negalime tv<strong>ir</strong>tai pasakyti, ar Martyno Marcelijaus <strong>Giedraičio</strong><br />

kaip fundatoriaus motyvai kaip nors sie<strong>jo</strong>si su šiuo<br />

reiškiniu. Patį Martyną M. Giedraitį funduoti Atgailos<br />

kanauninkų vienuolyną Videniškėse skatino Vilniaus vyskupas<br />

Eustachijus Valavičius 66 , bet <strong>ir</strong> šiuo atveju dar nėra<br />

aišku, kuo buvo grįstas pastaro<strong>jo</strong> palankumas Atgailos kanauninkams.<br />

Lygiai taip pat negalime pasakyti, ar Žemaičių<br />

vyskupas Merkelis Giedraitis (1576-1609) yra palikęs<br />

kokių nors ženklų, liudijančių <strong>jo</strong> pagarbą pal. Mykolui<br />

Giedraičiui. Taip pat nėra visiškai aišku, kada Videniškių<br />

bažnyčioje ats<strong>ir</strong>ado su pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kultu susiję<br />

daiktai (apie tai toliau). Nepakankamai praskinti d<strong>ir</strong>vonai<br />

tik rodo tolesnių tyrimų <strong>ir</strong> archyvinių paieškų būtinybę,<br />

nors jau dabar minėtos aplinkybės leidžia bent iš dalies<br />

sieti Atgailos kanauninkų įkurdinimą Videniškėse su pal.<br />

<strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto platinimu, kuriam Giedraičių giminė<br />

negalė<strong>jo</strong> būti abejinga. Juo labiau, kad <strong>ir</strong> amžininkams<br />

šie dalykai atrodė natūraliai susiję. Viešpaties kapo ordino<br />

narys Andriejus Samuelis Nakielskis 1634 m. išleistame savo<br />

istoriniame veikale teigė, kad nereikia stebėtis turtinga<br />

Videniškių vienuolyno fundacija, nes fundatorių giminaičiu<br />

buvo pal. Mykolas Giedraitis 67 . Tokį pat pagarbos <strong>Pal</strong>aimintajam<br />

sąlygotą fundaci<strong>jo</strong>s motyvą mini <strong>ir</strong> A. Vijūkas-Kojalavičius<br />

savo XVII a. viduryje sudarytame LDK<br />

66<br />

M. Paknys, Mecenatystės reiškinys, p. 37.<br />

67<br />

S. Nakielski, Miechovia sive Promptuarium antiquitatum Monasterii<br />

Miechoviensis, Cracoviae, 1634, f. H3: Otiam praeposituram<br />

quidam eprosapia ducum Gedrotiorum in rure suo hereditaria adscriptis<br />

amplissimispossessionibusfundasse narratur, quod nim<strong>ir</strong>um in ea religione<br />

olim avum suum paternum, Beatum Michaelem Gedrutium haberet, qui<br />

256

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

šlėktos herbyne 68 . Kaip matome, netiesioginiai duomenys<br />

<strong>ir</strong> aplinkybės leidžia nujausti Videniškių vienuolyno fundaci<strong>jo</strong>s<br />

<strong>ir</strong> pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto sąsają, tačiau vis dar<br />

neturime konkrečių duomenų, kurie leistų tiksliau rekonstruoti<br />

mums rūpimą epizodą.<br />

Kalbant apie Atgailos kanauninkų vienuolyno fundaciją<br />

Panemunyje literatūroje galima aptikti ne visai suderintų<br />

teiginių. Vienur sakoma, kad š j vienuolyną 1620 m.<br />

fundavo Martynas Giedraitis 69 , kitur - Mauricijus Giedraitis<br />

70 . Atrodo, kad tokią būklę galima kiek pakoregoti.<br />

Mat 1773 m. Panemunio vienuolyno vizitaci<strong>jo</strong>s akte nurodoma,<br />

kad Marcelijus M. Giedraitis fundavęs Atgailos<br />

kanauninkų vienuolyną (teisiškai vienuoliai buvo įvesdinti<br />

1620 01 14), o 1625 m. <strong>jo</strong> sūnus Mauricijus šią fundaciją<br />

atnaujino <strong>ir</strong> suteikė amžinam naudojimui 71 . Įdomu pastebėti,<br />

kad Panemunio bažnyčia tikriausiai iš pat pradžių buvo<br />

buvo dedikuota šv. Martynui - p<strong>ir</strong>mo<strong>jo</strong> fundatoriaus globėhonori<br />

& caeterae amplitudini, quam expraerogativa ducalis eminentiae<br />

consequipotuit, nuntium remittens, in religiom paupertate & humilitate<br />

Ordinem dictorum Fratrum in coenobio S. Mareiprofessus sancte et laudabiliter<br />

vixit.<br />

68<br />

W. Wijuk­Kojałowicz, Herbarz rycerstwa W. X. Litewskiego,<br />

tak zwany Compendium czyli o klejnotach albo herbach, których familie<br />

stanu rycerskiego wprowineyach Wielkiego Xiptwa Litewskiego zażywają,<br />

wyd. F. Piekosiński, Kraków, 1897, p. 8.<br />

69<br />

K. Misius, R. Šinkūnas, Lietuvos katalikų bažnyčios, (toliau ­<br />

K. Misius, R. Šinkūnas, LKB), Vilnius, 1993, p. 307.<br />

70<br />

A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 36.<br />

71<br />

LVIA, F 694­1­3381, f. 194: Fundatio conventus poniemunensis<br />

a celsissimo duce Martino Marcello Matusewicz Giedroyčpalatino<br />

Mscislaviensipost introductionem religiosorum Ordinis nostriAnno 1620<br />

14 Januarii in forma iuridica facta; deinde eodem anno 19 Februarii in<br />

257

DARIUS<br />

BARONAS<br />

jui 72 . Dabartinė bažnyčia pašventinta Švč. Trejybės garbei 73 .<br />

Videniškių <strong>ir</strong> Panemunio vienuolynai buvo svarbiausios<br />

Giedraičių fundaci<strong>jo</strong>s, sk<strong>ir</strong>tos Reguliniams atgailos<br />

kanauninkams. Be Giedraičių, kita reikšminga didikų<br />

giminė, rėmusi šio ordino veiklą <strong>Lietuvoje</strong>, buvo Bžostovskiai.<br />

1622 m. Atgailos kanauninkai įsikūrė Mikailiškėse<br />

Trakų vaivados Jono Kipri<strong>jo</strong>no Bžostovskio (t 1638) <strong>ir</strong> <strong>jo</strong><br />

sūnaus LDK referendoriaus Kipri<strong>jo</strong>no Pauliaus Bžostovskio<br />

(t 1688) fundaci<strong>jo</strong>s dėka. Vėliau pastarasis didikas<br />

padidino jų fundaciją, o 1653 m. dar pastatė <strong>ir</strong> naują mūrinę<br />

Šv. Jono Krikštyto<strong>jo</strong> <strong>ir</strong> šv. Onos bažnyčią 74 .<br />

1641 m. Breslau<strong>jo</strong>s teisėjas Sebasti<strong>jo</strong>nas M<strong>ir</strong>skis At-<br />

72<br />

B], 62411 III, f. 63: Ecclesia nova lignea formae simplicis ab<br />

intro et ab extra nondum perfecta... Haec ecclesia non consecrata tituli<br />

S. Martini Confessoris... (1693 m. Panemunio vienuolyno vizitaci<strong>jo</strong>s<br />

aktas). Atrodo, kad <strong>ir</strong> XVIII a. bažnyčia turė<strong>jo</strong> tokį pat titulą; žr. LVIA,<br />

F 694—1­3381, f. 194—196v (Panemunio vienuolyno vizitaci<strong>jo</strong>s aktas,<br />

1773 03 04).<br />

73<br />

K. Misius, R. Šinkūnas, LKB, p. 307.<br />

74<br />

A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 36­37.1693 m. Mikailiškių<br />

vienuolyno vizitaci<strong>jo</strong>je pastebima: Ecclesia michaliscensis murata<br />

nondum consecrata, cuius fundamentum iecit illustrissimus et excellentissimus<br />

dominus dominus Cyprianus Brzostowski, palatinus trocensis, perfecit<br />

vero(?)perillustris et magnificus dominus dominus Ioannes Brzostowski,<br />

referendarius ac notarius MDL. Haec ecclesia ab intro tam perfecta, ab<br />

extro necdum, cooperta coctis tegulis (BJ, 62411 III, f. 35v).<br />

iudiciis terrestribus districtus vilkom<strong>ir</strong>iensis protunc in oppido Onykszty<br />

agitatis juramento comprobata, recognita et acticata. Post mortem vero<br />

praefati celsissimi ducis anno 1625 6 iunii a Mauritio Casim<strong>ir</strong>o Marcinowicz<br />

duce Giedroyćpalatinide mscislaviensi, capitaneo wilkom<strong>ir</strong>iensi,<br />

abelensi etc., aulico Regiae Majestatis reformata et perpetuis temporibus<br />

dotatio sequens assignata scilicet...<br />

258

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

gailos kanauninkams fundavo Švč. Mergelės Mari<strong>jo</strong>s Dangun<br />

Ėmimo bažnyčią Mioruose 75 .<br />

Vilniuje Atgailos kanauninkų vienuolyną fundavo Jokūbas<br />

Aleksandras Pronievičius Zalamajus drauge su savo<br />

žmona Ona 1645 m. gegužės 1 dieną 76 . Fundacinės privilegi<strong>jo</strong>s<br />

tekstas rodo, kad iš Videniškių turėję atsikelti<br />

p<strong>ir</strong>mieji šio vienuolyno gyventojai turė<strong>jo</strong> įsikurti Užupyje<br />

netoli Išganyto<strong>jo</strong> vartų, name, kurį jiems padovano<strong>jo</strong> fundatoriai.<br />

Atgailos kanauninkų geradariai juos įpareigo<strong>jo</strong><br />

nedelsiant pasistatyti bažnyčią <strong>ir</strong> pradėti eiti sielovadines<br />

pareigas. Delsimas grėsė fundaci<strong>jo</strong>s praradimu, todėl galime<br />

spėti, kad galbūt netgi jau tais pačiais metais Atgailos kanauninkai<br />

sugebė<strong>jo</strong> pasistatyti nedidukę bažnyčią. Atrodo,<br />

kad iš pradžių bažnyčia turė<strong>jo</strong> Šv. Augustino titulą, o vėliau,<br />

XVIII a., gavo iki šių dienų išlikusį Šv. Baltramiejaus titulą<br />

77 . Vėlesnių dotacijų dėka Vilniaus Atgailos kanauninkų<br />

vienuolynas nusikėlė kiek atokiau nuo Vilnios <strong>ir</strong> galiausiai<br />

įsikūrė ten, kur <strong>ir</strong> dabar stovi Šv. Baltramiejaus bažnyčia 78 .<br />

75<br />

A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 37.<br />

16<br />

MAB RS, F3­142.<br />

77<br />

BJ, 62411 III, f. 2: Ecclesia nimisparva de muro Prussico eaque vix<br />

non collabens sub titulo S. Augustini in suburbto vilnensi dieto Zarzecze sita<br />

(ištraukaiš 1693 05 14 inventoriaus). LVIA, F694­1­3381, f. 120: Vtsitatio<br />

ecclesiaeparochialis vilnensis sub titulo S. Bartholomaei Apostoli in suburbto<br />

Zarzecze dieto sitae sub сига et regimine RR PP canonicorum regularium<br />

BB MM de paenitentia existentis per me Antonium Bielski Bukaty cancellarium<br />

diaecesis Vilnensis... die 14 Mail Anni Domini 1766expedita.<br />

78<br />

Neblogai Vilniaus Atgailos kanauninkų peripeti<strong>jo</strong>s atskleidžiamos<br />

1804 m. vizitaci<strong>jo</strong>s akte. Iš <strong>jo</strong> matyti, kad Atgailos kanauninkai apie 1788 m.<br />

buvo pradėję statytis mūrinę Šv. Kryžiaus bažnyčią; dėl lėšų trūkumo <strong>ir</strong><br />

kraštą ištikusių sukrėtimų ji taip <strong>ir</strong> nebuvo užbaigta, o pamaldos ilgą laiką<br />

buvo laikomos vienuolyno koplyčioje; žr. VUB RS, F57­B53­9, f. 1.<br />

259

DARIUS<br />

BARONAS<br />

Skiemionių fundacija išsk<strong>ir</strong>tinė tuo požiūriu, kad ji<br />

bus, ko gero, p<strong>ir</strong>moji, kurią įkūrė patys Atgailos kanauninkai.<br />

Šioje vietovėje jie įsikūrė apie 1677 m. 7 9<br />

P<strong>ir</strong>mąją<br />

koplyčią šioje vietovėje pastatė Videniškių infulatas Benediktas<br />

Kazimieras Rysińskis valdoje, kuri priklausė Videniškių<br />

vienuolynui. Po kurio laiko kun. Placidas Zimovskis<br />

savomis <strong>ir</strong> paaukotomis lėšomis fundaciją parėmė tokiu<br />

mastu, kad vėliau būtent jis laikytas tikruoju fundatoriumi.<br />

Skiemionių koplyčia garsė<strong>jo</strong> stebuklingu Dievo Motinos<br />

paveikslu, prie kurio netrukus ėmė traukti maldininkų mi-<br />

-nios.. Atsk<strong>ir</strong>ai reikėtų paminėti tą atvejį, kai stebuklingu<br />

būdu pasveiko LDK pakamaris Feliksas Pacas. Atsidėkodamas<br />

už tai, F. Pacas paauko<strong>jo</strong> papuošalų, kuriuos leido<br />

parduoti tam, kad kun. P. Zimovskis galėtų sup<strong>ir</strong>kti daugiau<br />

žemės, reikalingos geresniam bažnyčios išlaikymui 80 .<br />

79<br />

A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 37. 1809 m. Skiemionių<br />

bažnyčios inventoriuje nurodoma, kad Atgailos kanauninkai prie šios<br />

bažnyčios įsikūrė 1670 m. (pig. VUB RS, F57­B53­1031, f. [2]).<br />

80<br />

LVIA, F694­1­3381, f. 200v: Nulius huiusque erectionis extraneus<br />

extat author, sola piorum Ordinis nostri sacerdotum piam hanc<br />

erectionem fecit manus et cura itaqueprimoperillustris reverendissimus d.<br />

Benedictus Casim<strong>ir</strong>us Leszczy c Rysinski praepositus infula tus widziniscensis<br />

ecclesiae capellam erexit in fundo Skiemianensi suae praepositurae subjecto<br />

tum propter administrationem temporalium turn propter devotionem [...]<br />

Tandem zelus movitadmodum reverendum Placidam Zimowskisacerdotem<br />

Ordinis nostri quondam in militiis capellanum ut tarn proprio peculio<br />

quam aliis exquisitis opibus ipse huius fundationis extiterit author. Dedit<br />

Deus hancgratiam illis temporibus quod imago Visitationis B. V.M. muitas<br />

funderetgratias adeandemque undique confluentpopulus. Quod inaitdiens<br />

perillustris m. d. Felix Рас c<strong>ir</strong>ca annum 1680 succamerarius M. D. L. in<br />

suis calamitatibus et morbo existens dum ad illam imaginėm visitandam<br />

colendamque pro impetranda sanitate ex voto provenisset ejus gratia sanus<br />

factus clenodia certa illi imaginidonavit(1773 03 26 vizitaci<strong>jo</strong>s ištrauka).<br />

260

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

Paskutine XVII a. Atgailos kanauninkų fundacija galima<br />

laikyti jų rezidenciją Jūžintuose. Dvidešimties v<strong>ir</strong>vių<br />

ilgio <strong>ir</strong> dvylikos v<strong>ir</strong>vių pločio sklypą jiems paskyrė Rezeknės<br />

seniūnas <strong>ir</strong> Jūžintų savininkas Gedeonas Duninas Rajeckis<br />

drauge su savo žmona Elzbieta 1695 m. b<strong>ir</strong>želio 10 d. (fundaciją<br />

patv<strong>ir</strong>tino LDK tribunolas 1697 09 26) 81 .<br />

XVIII a. kitose Lietuvos vietovėse daugiausiai kūrėsi<br />

Atgailos kanauninkų rezidenci<strong>jo</strong>s, kuriose gyveno po keletą<br />

vienuolių, ėjusių parapi<strong>jo</strong>s sielovadines pareigas. Kurkliuose<br />

Atgailos kanauninkų rezidenciją fundavo 1702 m. Minsko<br />

seniūnas Kristupas Zaviša drauge su žmona Terese Tiškevičiūte<br />

82 . Fundacija vienuolynui prie Salako bažnyčios<br />

buvo numatyta Breslau<strong>jo</strong>s stalininko Karolio Petkevičiaus<br />

1705 m. testamente, o ją įgyvendinti imtasi 1718 m. 83 At-<br />

81<br />

VUBRS, F57­B53­1197 (Jūžintų bažnyčios inventorius, 1777<br />

07 30), f. [5]. LVIA, F694­1­3381, f. 192v: Residencya jużyntskafundowana<br />

czyli wyznaczona na 20 sznurach ziemi szerokości a 12 długości<br />

od WWPPw Giedona Rayca Dunina Rajeckiegoy Halszki z Żywca Komorowskiey<br />

Rajeckiey małżonków, starostów rumborskich, dziedziców na<br />

Jużyntach, zapisana Roku 1695, a zal Roku 1697 26 7brii przyznany<br />

fundusz w Trybunale W. X. L. (1773 03 04 vizitaci<strong>jo</strong>s aktas).<br />

82<br />

LVIA, F694­1­3381, f. 200v: Visitatio residenciae Curclensis<br />

(1773 03 26) [...] Rezydencya kurklewska w powiecie Wiłkom<strong>ir</strong>skim na<br />

samey granicy parafii onyksztynskiey у kowarskiey fundowana przez WW<br />

PPw Krzysztofa y Terese z Tyszkiewiczów Zawiszów mińskich starostów<br />

Roku 1702. Fundusz zaprzysiężony w TrybunalieR. 1713.1700 m. kaip<br />

fundaci<strong>jo</strong>s datą nurodo kun. A. Bruździńskis, remdamasis kitais šaltiniais<br />

<strong>ir</strong> kitais autoriais; žr. A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 37.<br />

83<br />

VUB RS, F57­B53­1064, f. 5v: lo Wydymus testamentu W.<br />

Mści pana Karola Pietkiewicza, czesznika brasławskiego, fundatora soleckiego<br />

z xiąg Tryb: Gł. W. X. L. wyj f ty Wilnie Roku 1705 miesiąca Junii<br />

dnia 4 przyznanego. 2ndo Extrakt finduszu W. jmsci pani fundatorki z<br />

ksiąg Tryb. W.X.L.W Wilnie Roku 1718 miesiąca Augusta 28(1766 m.<br />

261

DARIUS<br />

BARONAS<br />

gailos kanauninkai Smalvose įsikūrė 1766 m. 8 4<br />

Jų rezidenciją<br />

Kvetkuose 1770 m. fundavo Ukmergės sargybinis<br />

Pranciškus Komarovskis 85 .<br />

Šioje apžvalgoje pateikėme kai kuriuos svarbesnių<br />

Atgailos kanauninkų vienuolynų <strong>Lietuvoje</strong> steigimo duomenis.<br />

A. G. Dylis pagal reikšmingumą Atgailos kanauninkų<br />

vienuolynus susk<strong>ir</strong>stė į keletą grupių. Svarbiausias<br />

vienuolynas - abatija - buvo Videniškiai. Konventais laikomi<br />

Medininkai, Bistryčia, Tverečius, Mikailiškės, Panemunis,<br />

Skiemionys, Salakas, Miorai. Rezidenci<strong>jo</strong>s - Glinkiškės<br />

86 , Kurkliai, Papilys, Kvetkai, Suvainiškis, Jūžintai,<br />

Smalvos. Sugretinus turimus duomenis, matyti, kad gerokai<br />

trūksta informaci<strong>jo</strong>s apie Mikailiškių <strong>ir</strong> Miorų vienuolynus<br />

bei Atgailos kanauninkų rezidencijas. Todėl esama<br />

padėtis verčia pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto pėdsakų ieškoti<br />

esamu momentu geriausiai dokumentuotuose vienuolynuose,<br />

o galimas <strong>Pal</strong>aiminto<strong>jo</strong> kulto apraiškas menkai<br />

dokumentuotuose vienuolynuose <strong>ir</strong> rezidenci<strong>jo</strong>se palikti<br />

ateičiai. Bendrai pastebėjus, kad tiek Lenki<strong>jo</strong>je, tiek Lie-<br />

84<br />

LVIA, F694­1­3381, f. 190­190v: Ecclesia Smolvensis nostrae<br />

religioni appropriataAnno 1766aperillustribus mm. dominis Podberescis.<br />

85<br />

LVIA, F 694­1­3381, f. 198­199. K. Misius, R. Šinkūnas,<br />

LKB, p. 244 nurodo, kad minėtas fundatorius bažnyčią Kvetkuose pastatė<br />

1772 m.<br />

86<br />

Duomenų apie Glinkiškių bažnyčią, kurioje Atgailos kanauninkai<br />

ė<strong>jo</strong> sielovadines pareigas nuo 1775 m., randame 1783 m. vizitaci<strong>jo</strong>je.<br />

Pastaro<strong>jo</strong>je neužfiksuota kokių nors pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

kulto pėdsakų; žr. VUB RS, F57­B53­294, p. 1­30.<br />

vizitaci<strong>jo</strong>s ištrauka). Taip patžr. LVIA, F694­1­3381, f. 191: Ecclesia<br />

solocensisfitndationem accepit a perillustri magnifico domino Pietkiewicz<br />

dapifere braslaviensi Anno 1718(1773 03 02 vizitaci<strong>jo</strong>s duomenys).<br />

262

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

tuvoje šio ordino dokumentai yra nepaprastai išsklaidyti,<br />

dalis neabe<strong>jo</strong>tinai pražuvę, todėl šiuo klausimu negalime<br />

būti pernelyg dideli optimistai, bet privalome pasistengti<br />

atlikti tai, kas dar įmanoma šiuo metu 87 .<br />

2. <strong>Pal</strong>. Mykolas Giedraitis pasaulietinės<br />

biografi<strong>jo</strong>s šviesoje<br />

Noras parašyti „išsamią" <strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> biografiją<br />

iš karto pasmerktas nesėkmei. Mes turime tik nuotrupas,<br />

tik kadaise buvusios mozaikos paž<strong>ir</strong>usias šukes. Jas bandome<br />

suprasti kreipdami savo minčių kryptį link pal. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> „dvasinės biografi<strong>jo</strong>s", stengiamės priartėti prie<br />

tų dalykų, kurie jam pačiam buvo svarbiausi.<br />

Tad neatsitiktinai apie <strong>jo</strong> kilmę, gimimo vietą <strong>ir</strong> laiką<br />

turime labai miglotus duomenis. P<strong>ir</strong>masis <strong>jo</strong> biografas Jonas<br />

Tšcianietis paminė<strong>jo</strong>, kad <strong>jo</strong> tėvai priklausė ba<strong>jo</strong>rų ar<br />

kilmingųjų luomui - parentes eąuestris ordinis 8 *. Tik tiek.<br />

Vėlesni XVII a. autoriai iškėlė <strong>jo</strong> kunigaikštišką kilmę. Jau<br />

1615 m. lenkų kalba išleistoje („išverstoje") biografi<strong>jo</strong>je -<br />

vietoj ką tik minėto lakoniško tėvų kilmės apibūdinimo -<br />

įdėta platoka legendinė genealogija, pal. M. <strong>Giedraičio</strong> giminę<br />

kildinanti iš kunigaikščio Trabaus vieno iš penkių<br />

sūnų - Giedriaus 89 . Tai atsispindi <strong>ir</strong> ikonografi<strong>jo</strong>je: jeigu<br />

87<br />

Visai galimas daiktas, kad atradus duomenis apie „mažuosius"<br />

Atgailos kanauninkų vienuolynus <strong>Lietuvoje</strong>, galima bus aptikti <strong>ir</strong> duomenų<br />

apie pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto pėdsakus. Tokiu pavyzdžiu gali<br />

būti Salako vienuolyno inventorius, bet apie tai toliau.<br />

8 8<br />

1. Arundinensis, Vita Beati Michaelis, f. B3.<br />

89<br />

Jan z Trzciany, Żywot Błogosławionego Michała Gedrocia, f. C2.<br />

263

DARIUS<br />

BARONAS<br />

1605 m. biografi<strong>jo</strong>je šalia besimeldžiančio <strong>Giedraičio</strong> padėti<br />

invalido ramentai, tai 1615 m. biografi<strong>jo</strong>je jų vietą užima<br />

kunigaikštiška karūna <strong>ir</strong> skeptras (žr. pav. 1 <strong>ir</strong> 2). Galima<br />

manyti, kad kunigaikštiškos kilmės akcentavimas buvo a<br />

priori postuluotos nuomonės apie pal. M. <strong>Giedraičio</strong> giminystę<br />

su kunigaikščiais Giedraičiais pateikimas rašto kalba.<br />

Kartu reikia pastebėti, kad XVII-XVIII a. pal. M. <strong>Giedraičio</strong><br />

biografi<strong>jo</strong>se <strong>jo</strong> kunigaikštiška kilmė neturė<strong>jo</strong> ypatingos<br />

savaiminės vertės, ji buvo tik gera kur kas vertingesnės<br />

askezės išryškinimo priemonė. Anot T. Strzestewskio, Šventajame<br />

Rašte tik vieną vienintelį kartą užsiminta apie palaimintą<br />

turtuolį <strong>ir</strong> būtent šis paminėjimas kaip tik <strong>ir</strong> tinkąs<br />

pal. Mykolui Giedraičiui, kuris žemėje dėl savo kilmės buvo<br />

gerbiamas kaip kunigaikštis, o danguje dar labiau gerbtas<br />

dėl savo dorybių 90 .<br />

XV a. Giedraičių genealogija neaiški. Galima manyti,<br />

kad pal. Mykolas Giedraitis buvo vienas iš plačiai išsišakojusios<br />

Giedraičių giminės atstovų. Jono Tšcianiečio<br />

pranešimas apie pal. M. Giedraitį kaip vienintelį savo tėvų<br />

vaiką, leidžia manyti, kad su vėlesniais XVI-XVIII a.<br />

90<br />

T. Strzestewski, Książe u Świata y u Nieba, f. a3v: Facilius est<br />

camelum perforamen acus trans<strong>ir</strong>e, quam divitem intrare in regnum caelorum;<br />

a despektowani od świata Łazarzowie prym u nieba maią, Beati<br />

pauperes, ras tylko w Piśmie Bożym beatifikacya bogacza zapiasana, Beatu<br />

dives, ktorey jako rzeczy osobliwszey wydźiwićsię nie może Oliverius Rarum<br />

et inauditum in sacris Uteris dicendi genus Beatus Dives, bo to godna<br />

podźiwienia raryteca bydź u świata у u nieba razem panem у książęciem.<br />

Ibid., p. 3: ...Y świątobliwość B. Michała Gedroicza, ażeby pięknieyszą<br />

miała wydatność, z książęcą lego leczy się rodowitością, y to pod elogiarne<br />

podaie pióro, że Sacra B. Gedroicza incunabula swoie mieć powinny rewerencyą<br />

natalibus Servanda reverentia.<br />

264

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

Pav. 1 Ioannes Arundinensis,<br />

Vita Beati Michaelis,<br />

Cracoviae, 1605, p. B2v<br />

Pav. 2 Jan z Trzciany, Żywot<br />

Błogosławionego Michała<br />

Gedrocia, Kraków,<br />

1615, titulinis p.<br />

1615 m. Gyvenime iškėlus<br />

pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kilmingumą,<br />

ankstesniame<br />

atvaizde pavaizduotus ramentus<br />

pakeitė kunigaikštiškos<br />

regali<strong>jo</strong>s.<br />

265

DARIUS<br />

BARONAS<br />

Giedraičiais jį gali sieti tik labai tolima giminystė. Reikia<br />

pastebėti <strong>ir</strong> tai, kad <strong>ir</strong> XVII-XVIII a. biografų, <strong>ir</strong> mūsų<br />

ausyse „Giedraitis" skamba kaip pavardė, tuo tarpu tai veikiau<br />

rodo <strong>jo</strong> kilmės vietą, o ne giminę. Todėl J. Fijaleko<br />

skeptiškumas dėl pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> <strong>ir</strong> vėlesnių kunigaikščių<br />

Giedraičių giminystės nėra visiškai be pagrindo<br />

91 . Kad <strong>ir</strong> koks būtų pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> <strong>ir</strong> vėlesnių<br />

XVJ.-XVIII a. Giedraičių giminystės santykis, jis, ko gero,<br />

nesudarė jiems kliūties <strong>Pal</strong>aimintąjį laikyti savo giminės<br />

atstovu, kaip tai darė <strong>ir</strong> XVII-XVIII a. biografai, aprašę<br />

šio savo herojaus gyvenimą. Mes galime teigti, kad tikru<br />

saitu, siejusiu XVII-XVIII a. kunigaikščius Giedraičius <strong>ir</strong><br />

pal. Mykolą Giedraitį, buvo jų „dvasinė giminystė". Prasminga<br />

<strong>ir</strong> toliau ieškoti pal. M. <strong>Giedraičio</strong> kulto pėdsakų<br />

Giedraičių giminės aplinkoje 92 .<br />

91<br />

J. Fijalek, „Kościół rzymsko­katolicki na Litwie: Uchrześcijanienie<br />

Litwy przez Polskę i zachowanie w niej języka ludu po koniec<br />

Rzeczypospolitej", (toliau - J. Fijałek, „Kościół rzymsko­katolicki"),<br />

in: Polska i Litwa w dzie<strong>jo</strong>wym Warszawa i inn., 1914, p. 141.<br />

92<br />

Šioje vietoje šiuos teiginius reikėtų traktuoti kaip gaites tolesnėms<br />

paieškoms, kurios, kaip tikimės, galės pateikti konkretesnių <strong>ir</strong><br />

vaizdingesnių ano laiko įrodymų apie pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> atminties<br />

puoselėjimą Giedraičių aplinkoje. Neabe<strong>jo</strong>tiną liudijimą mums rūpimu<br />

aspektu randame S. C. Rodkiewicziaus veikale, kur jis kalba apie<br />

Videniškių vienuolyną: S. C. Rodkiewicz, Opus miserentis Dei, f. K2r­<br />

K2v: Proxime hic accedit Videniense caenobium, cujus Praepositus mitra<br />

pedoque episcopali non ita pridem Sedis Apostolicae indulto in sacrisjxmctionibus<br />

uti solet, quam praeposituram quidam a prosapia ducum Giedroyciorum<br />

in rure suo hereditaria adscriptis amplissimis posessionibusfitndasse<br />

narratur. Quod nim<strong>ir</strong>um in ea Religione olim avum suumpaternum Beatum<br />

Michaelem Giedroycium haberet, qui insignem paupertate &humilitate<br />

Ordinem dictorum11 Fratrum in Caenobio S. Marciprofessus, sancte<br />

& laudabiliter vixit.<br />

266

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

Negalima tiksliai pasakyti <strong>ir</strong> kur gimė pal. M. Giedraitis.<br />

Jono Tšcianiečio pasakymo, kad jis gimė tėvoniniame<br />

savo tėvų kaime—cui Gedrocio cognomen—ko gero, <strong>ir</strong>gi nereikėtų<br />

suprasti kaip nuorodos j šių dienų Giedraičius. Nieko<br />

tikslesnio už tėvonines kunigaikščių Giedraičių valdas Giedraičių<br />

<strong>ir</strong> Videniškių apylinkėse kol kas negalima pasakyti.<br />

<strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> gimimo data taip pat neaiški,<br />

bet šis neaiškumas, jei taip galima pasakyti, atrodo mažiau<br />

neaiškus. Jau XVIII a. pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> biografas<br />

Janas Demrowskis p<strong>ir</strong>masis nurodė, kad palaimintasis gimė<br />

apie 1420 m. 93<br />

Kai kurie XIX-XX a. biografai nurodydavo<br />

1425 m., remdamiesi spėjimu, kad pal. Mykolas<br />

Giedraitis m<strong>ir</strong>damas turėjęs būti maždaug šešiasdešimties<br />

metų amžiaus. Kiti pasitenkindavo nurodydami, kad jis<br />

gimė XV a. p<strong>ir</strong>moje pusėje. Tokie spėjimai atrodo blaiviai<br />

pamatuoti <strong>ir</strong> vargu ar ką nors geresnio galima pasiūlyti.<br />

Apytikslė 1420 ar 1425 m. data juk visai tikėtina, žinant,<br />

kad pal. Mykolas Giedraitis m<strong>ir</strong>ė 1485 m. išsekintas ne<br />

tiek metų, kiek nuolatinių asketinių pratybų 94 .<br />

Ankstyviausias tikėtinas liudijimas apie pal. Mykolą<br />

Giedraitį yra 1439 m. donacinis aktas, kuriuo Radvilų sūnūs<br />

Jurgis <strong>ir</strong> Stanislovas Vilniaus pranciškonų vienuolynui<br />

pask<strong>ir</strong>ia dešimtinę nuo Pamusių dvaro rugių, kviečių <strong>ir</strong> grikių.<br />

Akto pabaigoje tarp išvardintų liudininkų minimas <strong>ir</strong><br />

93<br />

J. Demrowski, Compendium świątobliwego, p. 2.<br />

9 4<br />

1. Arundinensis, Vita Beati Michaelis, f. C4: Talia saepe inculcans<br />

v<strong>ir</strong> Dei ad orationes redibat, de studio pietatis nihil remittere, usque ad<br />

extremum sp<strong>ir</strong>itum volens, in eoque sancto animi sui institutoperseverans<br />

senium implevit, ab exercitiis assiduis macilentus & v<strong>ir</strong>ibus exhaustus,<br />

facie pallens, capite albicans, non tam annis quam morbis, laboribus ac<br />

denique vigiliis confectus.<br />

267

DARIUS<br />

BARONAS<br />

Mykolas Giedraitis 95 . A. Bruździńskis, pas<strong>ir</strong>emdamas J. Bardacho<br />

tyrinėjimais teisės srityje, mano, kad šis Mykolas Giedraitis,<br />

tuo metu privalėjęs turėti bent penkiolika metų, <strong>ir</strong> pal.<br />

Mykolas Giedraitis tikriausiai yra vienas <strong>ir</strong> tas pats asmuo 96 .<br />

Ne tiek svarbu, ar ši tikėtina sąsaja pasiteisins, ar ne.<br />

Tikrai žinomu pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> gyvenimo faktu galime<br />

laikyti tai, kad jis pasiprašė priimamas j Bistryčios<br />

Atgailos kanauninkų vienuolyną jau sulaukęs brandaus<br />

amžiaus. Tai įvyko greičiausiai XV a. šešto dešimtmečio<br />

antroje pusėje. Jonas Tšcianietis praneša, kad jį kandidatu<br />

į Bistryčios vienuolyną priėmė to vienuolyno prioras<br />

Augustinas, kuris tuo pat metu ė<strong>jo</strong> <strong>ir</strong> viso Atgailos kanauninkų<br />

ordino generolo pareigas 97 . Netrukus tėvas Augustinas<br />

Mykolą Giedraitį pasiėmė su savimi į Krokuvą, kur<br />

turė<strong>jo</strong> keliauti į tuo metu Krokuvoje turėjusią įvykti Ordino<br />

kapitulą. Anot P. Rabikausko, jau tuo metu, kai tėvas<br />

Augustinas fizinių trūkumų turintį kandidatą į vienuolius<br />

priėmė į vienuolyną, o juo labiau, kai netrukus po to jį pa-<br />

95<br />

Kodeks dyplomatyczny katedry i diecezji wileńskiej, wyd. J. Fijałek<br />

i W. Semkowicz, Kraków, 1932­1948, p. 172, Nr. 153: ...Presentibus<br />

nobilibus strenuisque v<strong>ir</strong>is domino Muntrim videlicet cum filio suo Bogdan<br />

et domino Sowigal cum filio Narcorte et domino Michaele Ghedroczki et<br />

Clemente cum filio suo Juszkone et aliis quam pluribus fidedignis in praemissis<br />

constitutis.<br />

96<br />

A. Bruździński, Kanonicy regidarni, p. 116­117.<br />

97<br />

1. Arundinensis, Vita Beati Michaelis, f. B4v: Agebatea tempestate<br />

Praepositum loci, Generalemque totius ordinisfrater Augustinus v<strong>ir</strong> integritatis<br />

summae ec doctrinae, cut (copia mutui sermonis facta) aperit, sibi<br />

fuisse tam inde a prima adolescentia in animo, interfratres religionis istius<br />

agere sed veritum ne spei <strong>ir</strong>ritus dimitteretur, in hanc diem distulisse: nunc<br />

vero supplicem contendere, ut voti se compotem faceret, пес desideria sua<br />

Deo & religioni tampridem consecrata, in longum dijferre vellet...<br />

268

MYKOLO GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

siėmė palydovu j Krokuvą, rodo, kad <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

atvejis buvęs nepaprastas: galbūt tai lėmė <strong>jo</strong> spėjama kunigaikštiška<br />

kilmė 98 , o galbūt tiesiog jau tada Mykolas<br />

Giedraitis išsiskyrė savo dvasine branda, kuri Ordino generolo<br />

neliko nepastebėta 99 .<br />

Tolesnėje pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> biografi<strong>jo</strong>je susiduriame<br />

su viena sena problema: ar jis buvo Krokuvos universiteto<br />

studentas, ar ne? Šios problemos atžvilgiu, ko gero,<br />

labiausiai tiktų laikytis kun. W. Swierzawskio pavyzdžio <strong>ir</strong><br />

neužimti išankstinės apodiktinės laikysenos nei „už", nei<br />

„prieš" 100 . Nesiekdami veltis į diskusi<strong>jo</strong>s detales pabandysime<br />

trumpai perteikti kontroversi<strong>jo</strong>s esmę <strong>ir</strong> parodyti, kaip<br />

šiuo metu gali būti sprendžiamas mums rūpimas klausimas.<br />

Ilgą laiką (XVII-XXa.) pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> studijų<br />

Krokuvos universitete faktas buvo kartojamas kaip savaime<br />

suprantamas dalykas. Vis dėlto J. Fijalekas rimtai sukritikavo<br />

ne tik teiginius apie pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kunigaikštišką<br />

kilmę, bet <strong>ir</strong> nuomonę, anot kurios, pal. Mykolas<br />

Giedraitis studijavo Krokuvos universitete 1461-1465 m.<br />

Taip pat <strong>ir</strong> P. Rabikauskas žinią apie pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

studijas Krokuvos universitete laikė aiškiu nesusipratimu 101 .<br />

J. Fijalekas laikėsi nuomonės, kad garsas apie pal.<br />

<strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> studijas Krokuvos universitete - tai tik<br />

aidas studijų kito dievobaimingo Giedraičių kunigaikščio<br />

Hermano, kuris, be <strong>jo</strong>kios abe<strong>jo</strong>nės, studijavo Krokuvos<br />

98<br />

P. Rabikauskas, „Dievo tarnas", p. 195.<br />

9 9<br />

1. Arundinensis, Vita BeatiMichaelis, f. B4v­C: Annuhpetenti v<strong>ir</strong><br />

gravis, si ve ipsiuspio affectu motus, si ve quod exfacie a nimi ardorem explorasset.<br />

m<br />

W. Świerzawski, „Michał Giedroyč', p. 414.<br />

101<br />

P. Rabikauskas, „Dievo tarnas", p. 199­200.<br />

269

DARIUS<br />

BARONAS<br />

universitete remiamas karališkosios poros — Jogailos <strong>ir</strong> <strong>jo</strong><br />

ketv<strong>ir</strong>tosios žmonos Sofi<strong>jo</strong>s Alšėniškės 102 . Sis autorius atkreipė<br />

dėmesį <strong>ir</strong> į tai, kad nei Motiejus Miechovita, nei<br />

p<strong>ir</strong>masis pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> biografas Jonas Tšcianietis<br />

ne tik kad nemini <strong>Pal</strong>aiminto<strong>jo</strong> kunigaikštiškos kilmės,<br />

bet nė žodžiu neužsimena <strong>ir</strong> apie <strong>jo</strong> studijas Krokuvos universitete<br />

103 . J. Fijałekas, be abe<strong>jo</strong>, puikiai žino<strong>jo</strong> tai, kad<br />

„Mykolas Giedraitis" minimas Krokuvos universiteto metrikų<br />

<strong>ir</strong> mokslo laipsnių teikimo registraci<strong>jo</strong>s knygoje [Liber<br />

promotionum), tačiau jis manė, kad šis asmuo nieko bendro<br />

neturi su palaimintuoju Mykolu Giedraičiu. Bet kokiu<br />

atveju patys minėtų knygų įrašai yra pakankamai svarbūs<br />

mūsų temai, tad juos tebūnie leista plačiau aptarti.<br />

Krokuvos universiteto metrikų knygoje ties 1461 m.<br />

data minimas Michael Georgy dfeditj totum (sumokė<strong>jo</strong> visą<br />

stojančiųjų mokestį) 104 . Šiame rankraštyje vardas Michael<br />

pabrauktas, o v<strong>ir</strong>š <strong>jo</strong> XV a. rašysena užrašyta Nicolaus.<br />

A. Bruździńskis pagrįstai pastebė<strong>jo</strong>, kad toks variantiškumas<br />

ats<strong>ir</strong>ado greičiausiai dėl populiarių lenkiškų vardų<br />

Mykolas <strong>ir</strong> Mikalojus formų tam tikros painiavos („Michola",<br />

„Michał" <strong>ir</strong> „Mikola", „Mikol"), juo labiau, kad lietuvių<br />

kalboje „Mykolas" <strong>ir</strong> „Mikalojus" turi ganėtinai panašiai<br />

skambančią žodžio pradžią. Krokuvos universiteto<br />

102<br />

J. Fijałek, „Kościół rzymsko­katolicki", p. 137­138,140­141,<br />

145. Cituojamas autorius nurodo, kad kunigaikštis Hermanas Giedraitis<br />

Krokuvos universitete pradė<strong>jo</strong> studijas 1419 m., 1426 m. tapo bakalauru,<br />

1434 m., jau būdamas Krokuvos katedros kanauninku, tapo<br />

magistru. M<strong>ir</strong>ė 1439 m. rudenį (žr. Ibid., p. 137­140).<br />

m<br />

Ibid.,?. 141, 143.<br />

m<br />

Krokuvos Jogailos Universiteto biblioteka, (tokiau ­ JB), rankraštis<br />

Nr. 258, p. 219. Cituoju pagal A Bruździński, Kanonicy regułami, p. 119.<br />

270

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

Liber promotionum ties 1465 m. data mini, kad bakalauro<br />

laipsnis suteiktas Mykolui Giedraičiui 105 . Ties šiuo įrašu<br />

XVI ar XVII a. buvo padarytas „paaiškinamasis" prierašas,<br />

kad tai Dux Lituane, o dar kita (?) ranka pr<strong>ir</strong>ašyta Beatus<br />

Ordinis S. Mariae de Metro 106 . Trečias įrašas, minintis Mykolą<br />

Giedraitį, rodo, kad dar <strong>ir</strong> 1466 m. jis buvo skolingas<br />

tam tikrą sumą už bakalauro egzaminų laikymą 107 .<br />

Bene svariausiu kun. J. Fijaleko argumentu „prieš" pal.<br />

<strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> studijas Krokuvos universitete galima<br />

laikyti tai, kad šio dalyko nemini nei Motiejus Mechovita,<br />

nei Jonas Tšcianietis, beje, abu Krokuvos universiteto<br />

profesoriai. Kitą argumentą „prieš" kun. J. Fijalekas įžvelgė<br />

tame, kad toje pačioje biografi<strong>jo</strong>je akcentuota, <strong>jo</strong>g pal.<br />

Mykolas Giedraitis niekad iš vienuolyno ko<strong>jo</strong>s nekėlė 108 .<br />

Dėl p<strong>ir</strong>mo<strong>jo</strong> argumento galima pastebėti tai, kad jeigu<br />

ko biografas <strong>ir</strong> „nepasakė", tai dar nereiškia, kad to visiškai<br />

„nebuvo". Šioje vietoje galima būtų padaryti trumpą ekskursą<br />

į visai kitą sritį: gerai žinome, kad Krokuvos uni-<br />

105<br />

Statutą пес non Liber promotionum philosophoruni ordinis in<br />

Universitate Studiorum Jagellonicaab anno 1402 ad annum 1849, wyd.<br />

J. Muczkowski, Cracoviae, 1849, p. 63: In decanatu Mgri Iohannis de<br />

Lovicz, anno Domini mi[llesimo] quadrigentesimo sexagesimo, ut supra,<br />

videlicet quinto, ad quatuor tempora Lucie infra scripti adgradum baccalariatus<br />

in artibus suntpromoti et secundum hunc ordinem locati: ...[11]<br />

Michael de Gijedroijthij...<br />

106 p r<br />

ierašus cituoju <strong>ir</strong> jų datavimą pateikiu pagal: A. Bruździński,<br />

Kanonicy regułami, p. 119.<br />

107<br />

Krokuvos Jogailos universiteto archyvas, rankraštis nr. 377 B,<br />

f. 4v: ... Restant determinadi de examine eiusdem decani Laurentius de<br />

Novicivitate et Michael de Gedroythy et Johannes de Louycz (cit. pagal:<br />

A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 119).<br />

108<br />

J. Fijalek, „Kościół rzymsko­katolicki", p. 143.<br />

271

DARIUS<br />

BARONAS<br />

versitetą 1364 m. įsteigė Lenki<strong>jo</strong>s karalius Kazimieras III<br />

Didysis, tačiau šio svarbiausio <strong>jo</strong> kultūrinio nuopelno <strong>jo</strong><br />

biografas, kronikininkas Jonas Carnkovietis visai nemini.<br />

Tad grįžtant prie pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> turime suprasti,<br />

kaip svarbu atsižvelgti į tam tikras p<strong>ir</strong>mosios <strong>Pal</strong>aiminto<strong>jo</strong><br />

biografi<strong>jo</strong>s parašymo aplinkybes. Nėra abe<strong>jo</strong>nių, kad viešasis<br />

notaras Jonas Tšcianietis labai rimtai žiūrė<strong>jo</strong> į savo<br />

kaip pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> biografo darbą. Jis pateikė tik<br />

patikimas jam tuo metu pateiktas žinias, kurias saugo<strong>jo</strong><br />

Krokuvos Atgailos kanauninkai. Sias žinias apiformino kaip<br />

įrodomąją galią turinčius faktus, todėl <strong>ir</strong> patį biografi<strong>jo</strong>s<br />

tekstą galima laikyti dokumentiniu liudijimu. Nepaisant<br />

šių stipriųjų pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> biografi<strong>jo</strong>s pusių, negalima<br />

nepastebėti, kad ji buvo rašoma „karštosiomis".<br />

Biografija parašyta praėjus keletui dienų po gaisro, nusiaubusio<br />

Šv. Morkaus vienuolyną <strong>ir</strong> sunaikinusio jame saugotus<br />

užrašus apie pal. Mykolą Giedraitį. Pats biografi<strong>jo</strong>s<br />

tekstas yra labai „koncentruotas", <strong>jo</strong> „intensyvumas" toks<br />

didelis, kad skaitančiajam jis pasibaigia gana netikėtai, tarsi<br />

nutrūksta, <strong>ir</strong> skaitytojui susidaro įspūdis, <strong>jo</strong>g dar kažkas<br />

taip <strong>ir</strong> liko nepasakyta. Beje, galima pastebėti, kad žiūrint<br />

formaliai Jono Tšcianiečio rašyta biografija savo forma <strong>ir</strong><br />

turiniu panaši į Gyvenimus, parašytus ruošiantis oficialiai<br />

kanonizacijai 109 , tad vargu ar universitetinių studijų klausimą<br />

galėtume vertinti kaip conditio sine qua non šio pagrindinio<br />

tikslo atžvilgiu. P<strong>ir</strong>moji pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

biografija sukoncentruota į <strong>jo</strong> šventumo liudijimus, todėl<br />

toks dalykas kaip studi<strong>jo</strong>s universitete galė<strong>jo</strong> likti tiesiog<br />

109<br />

R. Aigrain, L'hagiographie. Ses sources ­ Ses methodes ­ Son<br />

histo<strong>ir</strong>e, Bruxelles, 2000 (I­as leidimas, 1953), p. 246.<br />

272

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

„už borto". Tokia galimybė tampa kone įrodytu dalyku<br />

jeigu pasitelkiame Stanislovo iš Bistryčios liudijimą, į kurį<br />

pastaruoju metu dėmesį atkreipė kun. A. Bruździńskis 110 .<br />

Bistryčios vienuolyno v<strong>ir</strong>šininkas, vėlesnis Ordino generolas,<br />

Stanislovas buvo pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> bendraamžis,<br />

kartu su juo įsto<strong>jo</strong> į Atgailos kanauninkus <strong>ir</strong> gerai jį pažino<strong>jo</strong>.<br />

Krokuvos universiteto teologi<strong>jo</strong>s profesoriaus šv.<br />

Jono Kentiečio (t 1473) kanonizaci<strong>jo</strong>s proceso metu buvo<br />

pateiktas <strong>ir</strong> Stanislovo iš Bistryčios liudijimas, datuojamas<br />

1540 m., kuriame pranešama, kad pal. Mykolas Giedraitis,<br />

„persunktas mokytumo kvapu", padė<strong>jo</strong> vesti filosofi<strong>jo</strong>s<br />

paskaitas 111 . Šis liudijimas kartu su aukščiau pateiktais Kro-<br />

110<br />

A. Bruździński, Kanonicy regułami, p. 119­120.<br />

111<br />

BJ, rkps. 138: Processus beatificationis et canonizationis s. Joannis<br />

Cantii, f. 570v: 9. Exlibris venerabilis Stanislai Bystrzycensis Generalis Ordinis<br />

Sanctae Mariae de Metro Beatorum Martyrum de Poenitentia qui in<br />

ecclesia S. Marci Cracoviae manu scriptum de anno Domini 1540annexum<br />

certo libello in octavo typis impresso explanationem regulae D. Augustini<br />

episcopi Hypponensis sub titulo Origo Ordinis Fratrum de Poenitentia BB.<br />

Martyrum sive S. Mariae de Urbe Matri alias S. Cyriaci sub regula S. Augustini<br />

militantium in se continentur, ubi ad finem tenor sequitur talis...<br />

Protulit multospiissimos v<strong>ir</strong>os electa vinea Christi Polonia. Verum etiam Paterfamilias<br />

Pater inquam ille coelestis non postposuit et nostram Lithuaniam,<br />

que quasi Unum Surculum, e tot milibus inadtis edidit Michaelem Divum<br />

in Gedroc qui imbutus studiorum odore, uti bonus servus non abscondit takntum<br />

Domini, sed cum licentia ordinaria suum failiariss<strong>ir</strong>num piisimum<br />

magnaeque authoritatis v<strong>ir</strong>um Ioannem Cantium in lectura Philosophica<br />

iuvit, ne vero ob parvitatem professorum detriernentum patiatur Academia<br />

Cracoviensis, ad idojfrcitim exequendum adiunxitei is, suaeAcademiae professorem<br />

etStanislaum Casim<strong>ir</strong>itanum Canonicum regularem, cum veroaugebatur<br />

Humerus studentium vocavit et Simonem Regularis Observantiae<br />

fratrem. О quam felixfitisti Cracovia talibus sanctissimis v<strong>ir</strong>is gaudebas, set<br />

tu felicior Academia dum tibi tales doctores preafuerunt.<br />

273

DARIUS<br />

BARONAS<br />

kuvos universiteto įrašais nepalieka beveik <strong>jo</strong>kių abe<strong>jo</strong>nių<br />

dėl to, kad pal. Mykolas Giedraitis iš tikrųjų studijavo Krokuvos<br />

universitete 112 .<br />

Padarius tokią išvadą galima atidžiau įsiskaityti <strong>ir</strong> į<br />

kai kurias Jono Tšcianiečio teksto vietas. Mat šis autorius<br />

pažymi, kad Mykolas Giedraitis prieš įstodamas į Bistryčios<br />

vienuolyną buvo beraštis 113 . Sį teiginį P. Rabikauskas laikė<br />

dar vienu įrodymu, kad pal. M. Giedraitis nebuvo Krokuvos<br />

universiteto auklėtiniu 114 . Toks teiginys iš tikrųjų rodo,<br />

kad gyvendamas <strong>Lietuvoje</strong> pal. Mykolas Giedraitis nebuvo<br />

ragavęs mokslo 115 , tačiau tai dar visiškai nereiškia, kad<br />

112<br />

Šioje vietoje reikia pastebėti, kad neatsitiktinai parašiau „beveik<br />

<strong>jo</strong>kių". Stanislovo iš Bistryčios liudijimas pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> studijų<br />

klausimu yra svarbus, tačiau jis nėra absoliučiai patikimas. Bent kiek<br />

pasigilinus į šio dokumento turinį, iškyla nepatogus klausimas dėl <strong>jo</strong><br />

datavimo. Kaip suprasti 1540 m. datą? Iš Jono Tšcianiečio teksto žinome,<br />

kad Stanislovas į Atgailos kanauninkų Ordiną įsto<strong>jo</strong> kartu su pal.<br />

Mykolu Giedraičiu, o tai turėję įvykti apie XV a. septinto dešimtmečio<br />

pradžią (žr. I. Arundinensis, Vita Beati Michaelis, f. Bv). Tad vargu<br />

ar <strong>Pal</strong>aiminto<strong>jo</strong> bendraamžis galė<strong>jo</strong> gyventi iki pat 1540 m., kai jis,<br />

kaip spėjama, maždaug tuo metu bus buvęs Ordino generolu (plg. A.<br />

Bruździński, Kanonicy regularni, p. 119, 161). Gali būti, kad 1540 m.<br />

rodo, kada Stanislovo iš Bistryčios liudijimas buvo perrašytas <strong>ir</strong> pridėtas<br />

prie spausdintos knygos, kurioje aiškinta šv. Augustino regula (žr.<br />

išn. Nr. 111).<br />

113<br />

1. Arundinensis, Vita Beati Michaelis, f. B4v: ...eo se contulit<br />

[pal. Mykolas Giedraitis atvyko į Bistryčią], hasspescogtationesąuesecam<br />

portans, se litterarum expertem, corpore invalidum, religione, tanquam inutilem,<br />

prohibitum <strong>ir</strong>i, periculum tamen facere decrevit.<br />

114<br />

P. Rabikauskas, „Dievo tarnas", p. 199.<br />

115<br />

Šioje vietoje, regis, galima nesutikti su kun. A. Bruździńskiu,<br />

kuris cituotą ištrauką interpretuoja kaip įrodymą, kad jau namuose<br />

būdamas pal. Mykolas Giedraitis bus pradėjęs įsisavinti rašto pagrindus<br />

(plg. A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 118).<br />

274

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

būdamas Krokuvoje negalė<strong>jo</strong> šio „trūkumo" likviduoti su<br />

kaupu, net jeigu biografas Jonas Tšcianietis, kaip pastebė<strong>jo</strong><br />

P. Rabikauskas, tokio teiginio <strong>ir</strong> nebando vėliau paneigti<br />

ar sušvelninti 116 . Tuo labiau svarbu atkreipti dėmesį į Jono<br />

Tšcianiečio teksto pradžioje esantį liudijimą, rodantį, <strong>jo</strong>g<br />

pal. Mykolas Giedraitis jau nuo mažumės rodė gabumus<br />

mokslui, tačiau dėl nepalankių aplinkybių šį savo palinkimą<br />

už vėlind 1 . 117<br />

Tą patį Stanislovą iš Bistryčios Jonas Tšcianietis mini<br />

kaip vieną iš informaci<strong>jo</strong>s šaltinių savo rašytai pal. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> biografijai 118 . Tačiau, kaip matėme, šios „universitetinės"<br />

informaci<strong>jo</strong>s toje biografi<strong>jo</strong>je nėra. Vis dėlto<br />

<strong>jo</strong>je yra detalių, kurios leidžia geriau pažinti aplinką, kurioje<br />

skleidėsi krokuvietiškas pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> gyvenimo<br />

tarpsnis. Jonas Tšcianietis nurodo, kad mūsų palaimintasis<br />

niekada nekėlė ko<strong>jo</strong>s už vienuolyno ribų, nebent eidavo<br />

susitikti su dievobaimingais vyrais. To meto Krokuva garsė<strong>jo</strong><br />

jau minėtu profesoriumi kunigu šv. Jonu Kentiečiu,<br />

bernardinu pal. Simonu iš Lipnicos (f 1482), Laterano kanauninku<br />

pal. Stanislovu Kazimieriečiu (t 1489), augusti<strong>jo</strong>nu<br />

pal. Izaju Boneriu (t 1471), kunigu pal. Stanislovu<br />

Tyliuoju (t 1489). Krokuvos hagiografinė tradicija ne be<br />

116<br />

P. Rabikauskas, „Dievo tarnas", p. 199.<br />

117<br />

1. Arundinensis, Vita Beati Michaelis, f. B3­B3v: Namquequam<br />

primum illiper aetatem licuit, eapotissimum studia secutus est, quibus se<br />

ab illecebris peccandi, vel subduceret, vel certe eriperet: quam enim facultatem<br />

ex ingenio adlitteras nactus erat, earn tumpenuria scholarum in<br />

illispartibus, turn quotidiana cum morbis lucta, iam inde a pueritia suscepta,<br />

tardabat.<br />

118<br />

Ibid., f. Bv: Ac a D. Stanislao praeposito Bystrzycen(si) Lithuaniae,<br />

qui una cum B. Michaele ordinem intravit, acprofessus est...<br />

275

DARIUS<br />

BARONAS<br />

pagrindo teigė, kad šie vyrai susitikdavo kaip dievobaiminga<br />

draugija (fitmiliaritas) 119 . Trys iš jų - Izajas Boneris,<br />

Stanislovas Kazimierietis <strong>ir</strong> Simonas iš Lipnicos - buvo<br />

vyriausio<strong>jo</strong> <strong>ir</strong> garbingiausio<strong>jo</strong> šv. Jono Kentiečio universiteto<br />

kolegos. Kaip matome, pastarajam kurį laiką bus talkinęs<br />

<strong>ir</strong> pal. Mykolas Giedraitis 120 . Tai buvo „šviesių protų<br />

<strong>ir</strong> dievotų š<strong>ir</strong>džių amžius", tikras Krokuvos felix seculum 121 .<br />

Vis dėlto pačios universitetinės studi<strong>jo</strong>s pal. Mykolui<br />

Giedraičiui, ko gero, nebuvo savaime vertingas dalykas,<br />

<strong>jo</strong>s buvo tik priemonė tikėjimui pagilinti. Tą patį tikriausiai<br />

liudija <strong>ir</strong> Motiejaus Mechovitos bei Jono Tšcianiečio tyla<br />

apie jas. Vėlesniais amžiais pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> studijų<br />

klausimas tapo aktualus, jau XVII a. ieškota įrodymų šiam<br />

dalykui patv<strong>ir</strong>tinti. Vienu p<strong>ir</strong>mųjų tokių ieškotojų buvo<br />

Albertas Vijūkas-Kojalavičius, tv<strong>ir</strong>tinęs, kad pal. Mykolas<br />

Giedraitis Krokuvos universitete bus gavęs filosofi<strong>jo</strong>s bakalauro<br />

laipsnį 122 . Tokio teiginio teisingumą <strong>ir</strong> 1655 m.<br />

patv<strong>ir</strong>tino Krokuvos universiteto filosofi<strong>jo</strong>s dekanas Jonas<br />

Šios draugi<strong>jo</strong>s nereikia įsivaizduoti kaip formalios organizaci<strong>jo</strong>s<br />

su ribotu narių skaičiumi. Jonas Tšcianietis buvo p<strong>ir</strong>masis autorius,<br />

parašęs apie šią šventu gyvenimu garsėjusių vyrų draugiją, <strong>ir</strong> ši žinia<br />

vėliau, po 1605 m., išplito Lenki<strong>jo</strong>s hagiografinėje literatūroje. Jono<br />

Tšcianiečio paminėti penki pamaldumu garsėję vyrai nebuvo vieninteliai<br />

tokie XV a. Krokuvoje, kur XV a. gyveno apie 20 šventumu pagarsėjusių<br />

asmenų (žr. R. M. Zawadzaki, „Mistrz Jan z Kęt i „szczęśliwy<br />

wiek Krakowa"", in: Felixsaeculum Cracoviae, p. 60­61).<br />

120<br />

A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 120­121.<br />

121<br />

Šiam fenomenui aptarti 1997 m. Krokuvoje buvo surengta<br />

konferencija, kurios medžiaga paskelbta: Felix saeculum Cracoviae —<br />

krakowscy iwięci XV ivieku. Materiały sesji naukowej, Kraków, 24 kwietnia<br />

1997 roku, pod red. K. Panusia, K. R. Prokopa, Kraków, 1998.<br />

122<br />

A. Wiiuk­Kojalowicz, Miscellanea, р. 3.<br />

276

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

Rackis 123 . Tokiame reiškinyje reikėtų matyti tik jau kitai<br />

epochai būdingą akcentų perkėlimą didaktiniais sumetimais.<br />

<strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> mokytumas turė<strong>jo</strong> padėti<br />

tėvams suprasti, kaip jie turi rūpintis savo vaikų dvasiniu<br />

švietimu 124<br />

Studi<strong>jo</strong>s Krokuvos universitete buvo trumpas epizodas<br />

pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> gyvenime. <strong>Pal</strong>. Mykolas Giedraitis<br />

nesiekė mokslinės karjeros, turėdamas fizinių trūkumų negalė<strong>jo</strong><br />

tikėtis <strong>ir</strong> kunigo šventimų. Maždaug 1465-1485 m.<br />

laikotarpiu pal. Mykolas Giedraitis, būdamas broliu vienuoliu,<br />

ė<strong>jo</strong> zakristi<strong>jo</strong>no pareigas Krokuvos Šv. Morkaus<br />

bažnyčioje. Nusižeminimo, atgailos <strong>ir</strong> artimo meilės kupinu<br />

gyvenimu pal. Mykolas Giedraitis kaupė lobį danguje,<br />

kur <strong>ir</strong> buvo pašauktas 1485 m. gegužės 4 d.<br />

3. <strong>Pal</strong>. Mykolas Giedraitis dvasinės<br />

biografi<strong>jo</strong>s šviesoje<br />

Bandymas parodyti pal. Mykolą Giedraitį dvasinės biografi<strong>jo</strong>s<br />

šviesoje - tai ne kas kita kaip pastanga išryškinti <strong>jo</strong><br />

dvasingumo tipą, praskleisti <strong>jo</strong> asmenybės pagrindus. Ši<br />

užduotis yra pasmerkta likti fragmentiška, daline, <strong>jo</strong>s neįmanoma<br />

įgyvendinti „iki galo". Negalima nepastebėti, kad<br />

123<br />

J. Fijałek, „Kościół rzymsko­katolicki", p. 143 (pateikiama<br />

nuoroda į P. Pękalski, Żywoty świętych patronów polskich, Kraków, 1862,<br />

p. 170).<br />

124<br />

T. Strzestewski, Książę u Świata у u Nieba, p. 10: A ztąd niech<br />

duchowną rodżicy matą naukę, iako dziatki siwie ćwiczyć w dobrcy powinni<br />

edukacyi, у przykładem, swoim życiem do dobrego prowadzić.<br />

277

DARIUS<br />

BARONAS<br />

panašus siekis vedė <strong>ir</strong> tuos pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> biografus,<br />

kurie, nukreipę akisį dangų, stengėsi ant popieriaus išreikšti<br />

pagarbą šiam palaimintajam. Jų rašytos biografi<strong>jo</strong>s -<br />

tai <strong>ir</strong> jų pačių, <strong>ir</strong> jų gyvenamo meto pamaldumo liudininkai.<br />

Mūsų užduotis kur kas paprastesnė: mes nerašome, bet t<strong>ir</strong>iame<br />

jau parašytas biografijas, siekdami įžvelgti juose tapomo<br />

herojaus portreto bruožus.<br />

Kaip jau minėta, pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> pagrindinis<br />

biografas yra Jonas Tšcianietis. Jo tekstas paremtas amžininkų<br />

liudijimais, kurie dar patys pažino<strong>jo</strong> pal. Mykolą<br />

Giedraitį. Šiame pasakojime mes netgi galime bandyti<br />

įžvelgti „pagautus" p<strong>ir</strong>mo<strong>jo</strong> katalikiškosios Lietuvos amžiaus<br />

begęstančius gaisus.<br />

<strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> biografi<strong>jo</strong>je skaityto<strong>jo</strong> dėmesį<br />

patraukia Dievo malonės gaivinamas ryžtas įveikti kūno<br />

<strong>ir</strong> sielos sunkumus. Paprastas patyrimas, atrodo, kužda, kad<br />

fizinės negalios kankinamas žmogus pasmerktas merdėjimui,<br />

vegetavimui, vangiam savo galo laukimui. <strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> <strong>gyvenimas</strong> kaip tik <strong>ir</strong> rodo, kad būtent taip<br />

<strong>ir</strong> neturėtų būti. <strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> tėvai, matydami,<br />

kad jų vienatinis sūnus, būdamas neūžauga, netiks <strong>jo</strong>kiam<br />

pasaulietiniam amatui, tikė<strong>jo</strong>si, kad jis savo dvasios jėga<br />

pranoks kūno trūkumus, kuriuos dar komplikavo <strong>ir</strong> tai, kad<br />

nuo ankstyvos jaunystės turė<strong>jo</strong> naudotis ramentais. Ir jie<br />

nebuvo nuvilti. Nuo mažumės M. Giedraitis vengė progų<br />

nuodėmei. Nuo maldos liekantį laisvą laiką sk<strong>ir</strong>davo artimo<br />

meilės darbams - gamino gražaus rankų darbo dėžutes,<br />

kuriose ligoniams neštas Švč. Sakramentas. Sekdamas Apaštalo<br />

pavyzdžiu nevengė rankų darbo (plg. Apd20, 33-34),<br />

nes <strong>ir</strong> didiesiems šventiesiems tai buvo vaistas sielai gydy-<br />

278

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

ti 125 . Nuo pat ankstyvosios jaunystės pal. Mykolas Giedraitis<br />

uoliai laikėsi pasninko, sau leisdmas tik tris dienas per<br />

savaitę maistu pasistiprinti. Kūno ramdymą gražiai papildo<br />

<strong>ir</strong> neįtikėtinas vienatvės pomėgis, kai ištisos valandos leistos<br />

nuošaliose vietose maldoje. Asketinės praktikos jau jaunystėje<br />

pal. Mykolą Giedraitį papuošė seno žmogaus išmintimi,<br />

iš <strong>jo</strong> niekada nesklido tuščias žodis 126 .<br />

Jau šios žinios apie pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> jaunystę<br />

rodo, kad dar formaliai nebūdamas vienuoliu, jis jau gyveno<br />

vienuoliškai. Savo askeze jis mums primena p<strong>ir</strong>mųjų krikščionybės<br />

amžių asketus. Garsas apie <strong>jo</strong> gyvenimo būdą pasklido<br />

tarp saviškių, tačiau tas susižavėjimas jau negalė<strong>jo</strong><br />

jame kurstyti puikybės jausmo, nes visa, kas žmogiška, jis<br />

jau buvo pajungęs dieviškiems reikalams. Jau tada pal.<br />

<strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> dorybių pamatas buvo nusižeminimas<br />

(humilitas), nes būtent nusižeminusio Kristaus pavyzdys<br />

jam <strong>ir</strong> buvo pats brangiausias 127 .<br />

<strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> dvasiniame kelyje nematome<br />

staigaus atsivertimo į vienuolinį gyvenimą. Vienuolinio kelio<br />

pas<strong>ir</strong>inkimas brendo pamažu <strong>ir</strong> kantriai taip, kaip bręsta<br />

125<br />

I. Arundinensis, Vita Beati Michaelis, f. B3v. Šioje vietoje<br />

galima pastebėti, kad rankų darbo motyvas apaštalų pavyzdžiu lotyniškoje<br />

hagiografi<strong>jo</strong>je yra nuo Ankstyvųjų Viduramžių pasikartojanti<br />

tema (žr. I. Wood, The Missionary Life: Saints and the Evangelization of<br />

Europe, 400­1050, Harlow, 2001, p. 259).<br />

126<br />

Ibid., f. B4: Incredibile dictu est, quantopere solitudinem<br />

amaverit, commertia aequalium fugerit: quippe locca petebat ab arbitris<br />

remota, in meditationibus, orationibusperpetuus horas agebat, stabilitate<br />

morum atque gravitatem senem iuvenis referebat, sermonis adeo parous,<br />

ut nunquam ab illo vox extundi posset <strong>ir</strong>rita.<br />

127<br />

Ibid., f. B4­B4v.<br />

279

DARIUS<br />

BARONAS<br />

geras vynas. Tai turė<strong>jo</strong> būti tik dar viena pakopa jau nuo<br />

jaunystės žengtame kelyje, kurį jis žengė jau sulaukęs brandaus<br />

amžiaus. Dėl šios priežasties nesureikšminčiau trumpo<br />

Bistryčios vienuolyno epizodo pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

gyvenimo kelyje. Bistryčia - tai tartum uostas, iš kurio iškeliauta<br />

į Krokuvą siekti didesnio dvasinio tobulumo. <strong>Pal</strong>.<br />

<strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> dvasinė biografija pilnai atsiskleidė<br />

Krokuvoje.<br />

<strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> <strong>gyvenimas</strong> tarsi skyla į dvi<br />

stambias dalis: <strong>gyvenimas</strong> <strong>Lietuvoje</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> Krokuvoje.<br />

Šias gyvenimo dalis jungia atitikimai <strong>ir</strong> kontrastai,<br />

rodantys jau <strong>Lietuvoje</strong> praktikuoto pamaldumo išsiskleidimą<br />

Krokuvoje.<br />

Dar gyvendamas <strong>Lietuvoje</strong> pal. Mykolas Giedraitis<br />

nešio<strong>jo</strong> ant kaklo pasikabinęs kryželį tam, kad visada prieš<br />

akis turėtų nusižeminusio Kristaus pavyzdį. Šios pamaldumo<br />

praktikos „pakylėtą" pavyzdį matome, kai jis valandų<br />

valandas melsdavosi Krokuvos Sv. Morkaus bažnyčioje<br />

priešais Nukryžiuoto<strong>jo</strong> Kristaus atvaizdą, kuris, beje, toje<br />

pačioje bažnyčioje yra išlikęs iki mūsų laikų 128 . Šis Kristaus<br />

128<br />

Ibid.­, f. C2: Ecclesia illi domicilium diurnum ac noctumum<br />

fiiit, ibivigilare, orare, poplitem incurvare, orationes adDeum, &quidem<br />

praecipue ante imaginėm crucifixi, quae in medio templi est erecta, fundere,<br />

fixam aciem in caelum habere, cintemplatione alta quasi extra se rapi,<br />

divina beneficia in animo volvere, pro illis gratias agere, praemia cum<br />

poenis pro factis aestimare, internum vite futurę agere, quotidianum illi<br />

atque assiduum. Itaque imaginėm crucifixi sibi locutam fitisse &auditum<br />

est, &ipse exiguam spe trahens animam in confessione F. Ioanni Generali<br />

Praeposito Libichoviensi fateri non dubitavit. Taip pat <strong>ir</strong>. A. M. Olszewski,<br />

„Krucyfiks gotycki w ołtarzu głównym kościoła Św. Marka w<br />

Krakowie", in: Nasza Przeszłoś, 1989, t. 71, p. 61­68.<br />

280

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

atvaizdas garsus tuo, kad priešais jį kontempliuodamas<br />

Kristaus kančią pal. Mykolas Giedraitis susilaukė į jį prabylančio<br />

Kristaus malonės. Jonas Tšcianietis nepateikia išsamesnio<br />

šio apreiškimo aprašymo, tačiau vėlesni hagiografiniai<br />

paminklai perteikė tokius Kristaus žodžius, ištartus<br />

pal. Mykolui Giedraičiui: Būk kantrus iki galo <strong>ir</strong> turėsi gyvenimo<br />

vainiką.<br />

Tam tikri Jono Tšcianiečio nutapyti pal. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> gyvenimo <strong>Lietuvoje</strong> bruožai mums daro jį panašų<br />

į keliaujantį maldininką, ieškantį nuošalios vietos,<br />

kurioje galėtų ramiai lietis <strong>jo</strong> malda. Krokuvoje matome šį<br />

maldininką radus stabilią vietą - bažnyčią, kurioje jis dažniausiai<br />

<strong>ir</strong> būdavo dieną naktį. Vienatvės Lietuvos miškuose<br />

<strong>ir</strong> laukuose atitikmuo buvo mažutė celė, kurioje <strong>ir</strong> vienam<br />

žmogui vietos buvo mažoka. Tokią buveinę savo kūnui<br />

parinko tas, kuris savo sielą kreipė į dangų 129 .<br />

Sv. Augustino regulos rekomenduojamą<br />

vietos<br />

stabilumą pal. Mykolas Giedraitis tiek uoliai vykdė, kad<br />

bet kokį nereikalingą išėjimą už vienuolyno ribų laikė sau<br />

pavojingu <strong>ir</strong> iš <strong>jo</strong> išeidavo tik sus<strong>ir</strong>ikti su minėtaisiais šventu<br />

gyvenimu garsėjusiais vyrais. Būdamas Krokuvoje jis <strong>jo</strong>kiu<br />

būdu nemetė nuo jaunystės pamėgto rankų darbo, kurį,<br />

beje, rekomendavo <strong>ir</strong> Šv. Augustino regula. Su nepaprastu<br />

uolumu pal. Mykolas Giedraitis ė<strong>jo</strong> zakristi<strong>jo</strong>no pareigas,<br />

prižiūrėdamas altorius, patarnaudamas Šv. Mišių metu. Jau<br />

<strong>Lietuvoje</strong> pradėtą asketinį gyvenimo būdą dar labiau su-<br />

1 2 9<br />

1. Arundinensis, Vita Beati Michaelis, f. C: Aedicula igitur ei<br />

tergo fortam templi intra claustrtim ad occidentem suscitatus, adeo humilis<br />

& angusta, ut vix unum resupinum caperet. Talem corpori mansionem<br />

elegit, qui animum caelo destinahat [!].<br />

281

DARIUS<br />

BARONAS<br />

stiprino. Įstojęs j vienuolyną dar labiau supaprastino savo<br />

maisto racioną, iš <strong>jo</strong> pašalindamas mėsą. Gyveno mažutėje<br />

nuošalioje celėje, kur žemė buvo lova, šiaudai - patalynė,<br />

o namų apyvokos daiktai - rožančius <strong>ir</strong> rykštė savęs disciplinavimui<br />

(saviplakai) 130 . Toks įrankis nestovė<strong>jo</strong> be darbo,<br />

nes būtent Krokuvoje pal. Mykolas Giedraitis vedė atkakliausią<br />

dvasinę kovą. Jo susikaupimui maldoje aktyviai<br />

trukdė demonai šauksmais, tyčiojimusi, dantų griežimu,<br />

įva<strong>ir</strong>iausiais puolimais. Tuo metu, kai pal. Mykolas Giedraitis<br />

save plakdavo, demonai dar dvigubai atseikėdavo tiek,<br />

kad ant kūno nelikdavo nesučaižytos vietos. Ne kartą broliai<br />

atėję rytinių pamaldų rasdavo pal. Mykolą Giedraitį<br />

po tokių kovų pusiau gyvą. Ypač stiprų demonų puolimą<br />

teko pal. Mykolui Giedraičiui atlaikyti vienų Kalėdų išvakarėse,<br />

kai rytą atėję broliai jį rado pusiau gyvą už didžio<strong>jo</strong><br />

altoriaus, o visą šieną, kuriuo paprastai prieš šią šventę<br />

išklodavo bažnyčią, susmulkintą <strong>ir</strong> surinktą į vieną krūvą.<br />

Kad <strong>ir</strong> kiek broliai stengėsi išgauti, kas buvo su juo atsitikę,<br />

pal. Mykolas Giedraitis nutylė<strong>jo</strong> pat<strong>ir</strong>tas kančias, kurios<br />

buvo tokios, kad tik po keturiolikos dienų apmalšo jų metu<br />

pat<strong>ir</strong>tas skausmas. Šis stipriausias velnio puolimas buvo<br />

paskutinis, ištvermė maldoje padė<strong>jo</strong> nugalėti. Pasiekęs pergalę,<br />

pal. Mykolas Giedraitis nusipelnė stebuklų dovanos 131 .<br />

1 3 0<br />

1. Arundinensis, Vita Beati Michaelis, f. C: Aedicula igitur ei<br />

tergoforium templi intra claustrum adoccidentem suscitatur, adeo humilis<br />

& angusta, ut vix шит resupinum caperet. Talem corpori mansionem<br />

elegit, qui animum caelo destinabat. Vieniebant sub ingredientium<br />

aspectum, terra cubile, pulvinaria strame, suppelex spherule precatoriae,<br />

& v<strong>ir</strong>ga pendula discipline ergo.<br />

131<br />

Ibid., f. C2v: Ob hanc singularem, & inauditam patientiam,<br />

humilitatem, pietatem, caeterasque v<strong>ir</strong>tutes potestas patrandi m<strong>ir</strong>acula<br />

282

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

Jo užtarimu įvyko daug stebuklų, kurių dalis, bet ne visi,<br />

jau Jono Tšcianiečio laikais buvo pam<strong>ir</strong>šta.<br />

<strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> užtarimu įvykę stebuklai<br />

amžininkams buvo neabe<strong>jo</strong>tinas Dievo malonės įrodymas.<br />

Jonas Tšcianietis žinias pateikia iš seno <strong>ir</strong> patikimo, iki mūsų<br />

dienų neišlikusio rankraščio. Šis autorius pateikia keturis<br />

stebuklus, įvykusius pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> užtarimo dėka<br />

jam gyvam esant. Šiuos stebuklus galima susk<strong>ir</strong>styti į<br />

dvi grupes, kurias sąlyginai galima pavadinti gydančiaisiais<br />

stebuklais, <strong>ir</strong> gaisro sutramdymo stebuklais. Gydančiųjų<br />

stebuklų grupė turėtų būti gausiausia, nes Jonas Tšcianietis<br />

užsimena apie didelį kiekį pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> užtarimo<br />

dėka pasveikusių ligonių, tačiau tuoj pat priduria,<br />

kad jau <strong>jo</strong> laikais didelė jų dalis dėl nerūpestingumo jau buvo<br />

užm<strong>ir</strong>šta 132 . Šis autorius pasakoja apie vienos kilmingos<br />

moters, kentėjusios nuo itin komplikuoto mėnesinių sutrikimo,<br />

pasveikimą. Tuo metu, kai jau gydytojai buvo nuleidę<br />

rankas, ji tikėjimo vedina atė<strong>jo</strong> į Sv. Morkaus bažnyčią<br />

<strong>ir</strong> palietusi mišioms patarnaujančio pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

abito kraštą netrukus pasveiko 133 . Šis stebuklas gyvai primena<br />

prie Jėzaus drabužių prisilietusios <strong>ir</strong> nuo tos pačios bėdos<br />

kentėjusios moters stebuklingą išgijimą (plg. Mt9, 20).<br />

Kiti trys Jono Tšcianiečio aprašyti stebuklai - tai trijų<br />

besiplėtusių gaisrų sustabdymas malda <strong>ir</strong> kryžiaus ženklu.<br />

vivo Uli divinitus concessa fidt, ex qua met<strong>ir</strong>i vinutes v<strong>ir</strong>i tanti licebat.<br />

132<br />

Ibid., f. C2v.<br />

133<br />

Ibid., f. C2v­C3: ...ad eum fide succensa venit, sed cum sacrificanti<br />

ministrantem invenisset пес posset eum verbis ador<strong>ir</strong>i, prostrata<br />

in faciem Deum orabat, vestimenti extremitate Beati Michaelis manu<br />

prehensa, salva ex tune Dei dono domum rediit, gratias agens пес dissimulans,<br />

cuius ope sanitatem fiiisset adepta.<br />

283

DARIUS<br />

BARONAS<br />

Kartą Šv. Jono gatvėje įsiplieskus gaisrui miestietė Ona<br />

<strong>Pal</strong>ibotkowa atbėgo pas pal. Mykolą Giedraitį <strong>ir</strong> prašė, kad<br />

jis savo maldomis sustabdytų gaisrą. Ugnies liežuviai jau<br />

buvo apėmę gretutinį namą, kai staiga liepsna liovėsi, <strong>ir</strong><br />

kaimynų klausiama Ona nenutylė<strong>jo</strong>, kad tai įvyko pal. <strong>Mykolo</strong><br />

maldos dėka. Kiti du stebuklai įvyko gelbėjant Sv.<br />

Morkaus vienuolyną nuo gaisro pavojaus. Abiem atvejais<br />

brolių prašomas pal. Mykolas Giedraitis juos sulaikė Kryžiaus<br />

ženklu, o juos pačius nuramino, kad kol jis gyvas jiems<br />

nėra ko bi<strong>jo</strong>tis gaisro, tačiau po <strong>jo</strong> m<strong>ir</strong>ties bus kitaip: jeigu<br />

nevengs papiktinimų, trumpu laiku susilauks trijų gaisrų,<br />

kaip iš tiesų <strong>ir</strong> įvyko 134 . Šių stebuklų dėka po Krokuvą <strong>ir</strong> už<br />

<strong>jo</strong>s pasklido garsas apie šventumu garsėjusį vienuolį, į vienuolyną<br />

pradė<strong>jo</strong> plaukti žmonės, ieškantys pasveikimo nuo<br />

ligų, patarimo ar net te<strong>ir</strong>audamiesi savo ar savo artimųjų<br />

ateities. Mat pal. Mykolas Giedraitis nusipelnė <strong>ir</strong> ateities<br />

numatymo dovanos. Rūpindamasis artimo meilės darbais<br />

jis iš principo nevengė kontaktų su pasauliečiais, bet kartu<br />

vengdamas įtarimų dėl tuščios garbės ieškojimo malšino<br />

jų pernelyg didelį smalsumą, ragindamas juos kuo labiau<br />

pasitikėti Dievu 135 .<br />

134<br />

Ibid., f. C3: Quos Ule in Domino consolatus his verbis adoritur:<br />

Nihil esse periculi inquiens a presenti incendio, secuturum tempus post sua<br />

fata, allaturum huic conventui magnam ex igne calamitatem; <strong>ir</strong> f. C4v:<br />

Quod si adhucpergerent scandala facere, non solum persecutionem vulgi<br />

atque infamiam, verumetiam triplex incendium brevi incursuros. Quod<br />

quidem non aliter atquepraecaverat, evenit. Jonui Arundiniečiui rašant<br />

palaiminto<strong>jo</strong> biografiją, Šv. Morkaus bažnyčią <strong>ir</strong> vienuolyną jau tris kartus<br />

buvo nusiaubę gaisrai: 1494, 1528, 1544 m.<br />

135<br />

Ibid., f. C3v­C4: Sepe igitur obiurgabat eiusmodi oracula<br />

poscentes, in Deum solumfuturorum cognitionem reiiciens... Itaquespem<br />

284

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

Gyvenimas, gyventas nuolatinėje tarnyboje, neišvengiamai<br />

artė<strong>jo</strong> prie žemiškosios kelionės pabaigos. Jausdamas<br />

artėjančią m<strong>ir</strong>tį, pal. Mykolas Giedraitis sukvietęs savo<br />

brolius prašė jį užtarti savo maldomis <strong>ir</strong> ragino juos siekti<br />

tarpusavio meilės <strong>ir</strong> santaikos šv. Jono žodžiais: Dens est charitas...<br />

Priminė jiems, kad kryžių, kurio ženklą turi išsiuvinėtą<br />

ant savo abitų, nešiotų savo š<strong>ir</strong>dyje, ragino, kad nė per nagą<br />

nenukryptų nuo Viešpaties kelio. Priešingu atveju įspė<strong>jo</strong><br />

apie gresiančias nelaimes (kurios vėliau iš tikrųjų <strong>ir</strong> įvyko:<br />

trys gaisrai Krokuvoje <strong>ir</strong> Bistryčios vienuolyno praradimas<br />

<strong>Lietuvoje</strong>). Atlikęs išpažintį <strong>ir</strong> priėmęs Švč. Sakramentą pal.<br />

Mykolas Giedraitis, atsiprašė brolių už visus nusižengimus<br />

<strong>ir</strong> ant kelių melsdamasis <strong>ir</strong> liedamas ašaras kaip tikras Kristaus<br />

karys užmigo Viešpatyje 1485 m. gegužės 4 d.<br />

Paskutiniai pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> žemiškosios kelionės<br />

merai jau rodo, kad <strong>jo</strong> šventumo garsas buvo toli<br />

peržengęs Šv. Morkaus vienuolyno sienas. Todėl <strong>jo</strong> m<strong>ir</strong>tis<br />

susilaukė didelio atgarsio. Jo senasis draugas Sventoslavas<br />

Tylusis Atgailos kanauninkams perduotu laišku nurodė<br />

vietą prie Sv. Morkaus bažnyčios zakristi<strong>jo</strong>s durų, kur turėtų<br />

būti palaidotas pal. Mykolas Giedraitis. <strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> palaikus pastačius bažnyčios viduryje neįtikėtina<br />

žmonių daugybė ė<strong>jo</strong> atsisveikinti su palaimintuoju, o<br />

daugybė sergančių palietę <strong>jo</strong> neštuvus pasveiko 136 . Laidone<br />

alerent inanan Deo fata sua commiterent, ipsi pic castequc pro v<strong>ir</strong>ili<br />

viverent, secutura fata vita digna не dubitarcnt.<br />

'• ,s<br />

Ibid., f. D2: Fit ergo dc more Sacrum corporcsuperferctroposito, &<br />

ante ahare constitute, bom in ib us incrcdibilifrcqucntia bine inde conflucntibus,<br />

inter quos Sventoslaus, &ipse opinionc sanctitalis illustris a loadis ipsi us usque<br />

ad f nem sepulture non rcccdcbat, amicum supremo officio cumuli'turus: acamvbatur<br />

aim infrmis, variisque itnguonbus opprcssis, qui omncs contactu sanabantur.<br />

285

DARIUS<br />

BARONAS<br />

tuvių metu įvykę stebuklai aiškiai rodė, kad pal. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> užtarimo dėka gyvieji gali sulaukti malonių. Tokiu<br />

būdu pom<strong>ir</strong>tinė palaiminto<strong>jo</strong> biografija tęsėsi.<br />

<strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> laidotuvių metu įvykusius<br />

stebuklus Jonas Tšcianietis aprašė pakankamai detaliai.<br />

Krokuvos miestietė Kotryna, prisilietusi prie <strong>jo</strong> karsto, buvo<br />

išvaduota nuo apsėdimo. Tūlas nuo gimimo raišas vyras<br />

buvo nuneštas prie palaiminto<strong>jo</strong> palaikų, nesvyruodamas<br />

tikėjime prisilietė prie neštuvų <strong>ir</strong> atgavo sugebėjimą vaikščioti,<br />

<strong>ir</strong> linksmas grįžo namo šlovindamas Viešpaties galybę,<br />

pas<strong>ir</strong>eiškiančią per šventųjų relikvijas. Netrukus žinia<br />

apie pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> laidotuvių įvykius Krokuvoje<br />

pasiekė <strong>ir</strong> Vengriją. Vienas keliautojas, grįždamas į Vengriją,<br />

pastebė<strong>jo</strong> be galo sielvartaujančių žmonių minią, kurie<br />

raudo<strong>jo</strong> dėl jauno vaikino, kuris buvo ištrauktas iš Dunojaus<br />

po trijų dienų. Patarti kreiptis į pal. Mykolą Giedraitį, skenduolio<br />

artimieji prisiekė, kad aplankys <strong>jo</strong> kapą, jeigu <strong>jo</strong><br />

užtarimo dėka gyvybę atgaus m<strong>ir</strong>usysis. Nepaprastam artimųjų<br />

džiaugsmui jaunuolis netrukus tarsi iš miego pabudo,<br />

o dėkingi giminaičiai atliko piligriminę kelionę prie<br />

nau<strong>jo</strong><strong>jo</strong> palaiminto<strong>jo</strong> kapo.<br />

Trumpai perteiktas pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> gyvenimo<br />

kelias šiuolaikiniam žmogui gali atrodyti pernelyg sunkus,<br />

neįprastas, o aprašytų stebuklų dėka gal kažkiek <strong>ir</strong> nežemiškas.<br />

Panašiai jis, ko gero, atrodė <strong>ir</strong> XV a. <strong>Lietuvoje</strong>, kuri<br />

dar visai neseniai buvo priėmusi krikščionybę, <strong>ir</strong> <strong>jo</strong>je<br />

krikščioniško gyvenimo sankloda dar neturė<strong>jo</strong> gilesnių šaknų.<br />

<strong>Pal</strong>. Mykolas Giedraitis priklausė antrajai krikščioniškos<br />

Lietuvos kartai. Jo gyvenimo aprašyme galime atpažinti<br />

286

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

visai suprantamą mokytojų, kunigų <strong>ir</strong> vienuolių stygių jiems<br />

priklausančių švietimo <strong>ir</strong> sielovados uždavinių akivaizdoje<br />

137 . Tačiau tuo pat metu galime atpažinti <strong>ir</strong> tai, kaip<br />

aktyviai to meto kilmingieji ieško<strong>jo</strong> tikėjimo <strong>ir</strong> kiek šiam<br />

jų, <strong>ir</strong> ne tik jų, troškimui patarnavo kunigai <strong>ir</strong> vienuoliai.<br />

Kilmingųjų <strong>ir</strong> vienuolių bendradarbiavimą sielovados srityje<br />

bene geriausiai galima užčiuopti iš Vilniaus pranciškonų<br />

vienuolynui sk<strong>ir</strong>tų gausių dotacijų 138 . Tačiau pranciškonai<br />

buvo ne vieninteliai Lietuvos evangelizuotojai, šalia jų veikė<br />

<strong>ir</strong> Atgailos kanauninkai. Pastarųjų veikla iš Bistryčios<br />

vienuolyno siekė <strong>ir</strong> Giedraičių apylinkes. <strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

gamintos ligonių sakramento dėžutės, ko gero, buvo<br />

jiems sk<strong>ir</strong>tos, nes šių vienuolių viena iš pareigų <strong>ir</strong> buvo sielovadinis<br />

darbas, ypač ten, kur trūko pasaulietinių kunigų.<br />

<strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> vienuolinį gyvenimo būdą <strong>ir</strong> <strong>jo</strong> pasiprašymą<br />

į Bistryčios vienuolyną turbūt <strong>ir</strong> galima iš dalies<br />

paaiškinti Atgailos kanauninkų Evangeli<strong>jo</strong>s skelbimu po<br />

Lietuvą. Dar galima pastebėti, kad pal. Mykolas Giedraitis<br />

nebuvo vienišas „keistuolis" užsidegęs askeze <strong>ir</strong> Dievo meile.<br />

Juk dar XV a. pradžioje Hermanas Giedraitis išvyko studijuoti<br />

į Krokuvą išsižadėjęs turto, kurį turė<strong>jo</strong> <strong>Lietuvoje</strong> <strong>ir</strong><br />

Rusioje 139 . Krokuvoje studijuojančių Giedraičių „gausybė",<br />

137<br />

Ibid., f. B3­B3v: ...penuriascholarum in illispartibus...; f. B4v<br />

...patria sua ea tempestate a religiosis v<strong>ir</strong>is partim esset instructa.<br />

138<br />

S. C. Rowell, „Winning the Living by Remembering the Dead?<br />

Franciscan Tactics and Social Change in 15th century Vilnius", in:<br />

Tarp istori<strong>jo</strong>s <strong>ir</strong> būtovės: Studi<strong>jo</strong>s prof Edvardo Gudavičiaus 70­mečiui,<br />

sudarė A. Bumblauskas <strong>ir</strong> R. Petrauskas, Vilnius, 1999, p. 89­93.<br />

139<br />

Codex epistolaris Vitoldi, Cracoviae, 1882, Nr. 1296, p. 766:<br />

[Lenki<strong>jo</strong>s karalienės Sofi<strong>jo</strong>s Alšėniškės laiško popiežiui ištrauka] Et quia<br />

consangvineum tinum videlicet illustrem dominam Hermamim habeo, qui<br />

287

DARIUS<br />

BARONAS<br />

kuri savo laiku stebino skeptiškąjį J. Fijaleką, galbūt yra<br />

nuoroda į impulsą, kuris ė<strong>jo</strong> iš to paties šaltinio?<br />

4. <strong>Pal</strong>. Mykolas Giedraitis šv. Augustino<br />

regulos šviesoje<br />

Jau minėta, kad savo gyvenime pal. Mykolas Giedraitis<br />

tobulai realizavo šv. Augustino regulą, <strong>ir</strong> tai, kad be <strong>jo</strong>s <strong>jo</strong><br />

dvasiniam portretui trūktų kolorito. Tad tebūnie leista bent<br />

probėgšmiais užsiminti apie šv. Augustino regulą, kuri <strong>jo</strong>s<br />

besilaikančiam vienuoliui buvo <strong>jo</strong> gyvenimo veidrodis.<br />

Sv. Augustino regula — tai ypač reikšmingas Vakarų<br />

vienuolinio gyvenimo idėjinis manifestas, turėjęs didžiulės<br />

įtakos vėlesnei vienuolinei įstatymdavystei 140 . Si regula,<br />

pasižyminti aiškiu bendrųjų bendruomeninio gyvenimo<br />

principų išdėstymu, siūlanti nuosaikią askezę <strong>ir</strong> teikianti<br />

140<br />

Šv. Augustino regula nėra paprastas vienas tekstas. Šv. Augustino<br />

vienuoliniam gyvenimui sk<strong>ir</strong>ti kūriniai, sudarantys regulą, sk<strong>ir</strong>stomi<br />

į dvi stambias grupes, sk<strong>ir</strong>tas vyrams <strong>ir</strong> moterims. Mūsų atveju<br />

svarbiausias yra vadinamasis Praeceptum, kuris laikomas p<strong>ir</strong>mąja autentiška<br />

šv. Augustino parašytąja regula. Reikia pastebėti, kad tiksli<br />

regulos parašymo data nėra žinoma. Įva<strong>ir</strong>ūs tyrinėtojai pateikia sk<strong>ir</strong>tingus<br />

samprotavimus, kurie regulos parašymą datuoja nuo 391 <strong>ir</strong> 428 m.<br />

Kai kuriems tyrinėtojams labiausiai tikėtinas laikotarpis atrodo pati<br />

IV a. pabaiga <strong>ir</strong> Va. pradžia (plačiau apie tai žr. Starożytne reguły zakonne<br />

(Pisma starochrześcijańskich pisarzy, t. 26), (toliau ­ Starożytne reguły),<br />

ed. M. Starowieyski, E. Stanula, Warszawa, 1980, p. 76­79).<br />

bonis et domintis suis hereditartis in terris Russie et Litwanie habitis renuncians,<br />

consortis meipredicti sustentatus stipendiis et meis adiutus presidiis<br />

ad clericalia vota se convertens, in studiis privilegiatis expendit et continuat<br />

dies suos in omnium v<strong>ir</strong>tutum amplexa... (po 1427 04 08).<br />

288

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

praktinius patarimus, tiko įva<strong>ir</strong>ioms pašvęsto<strong>jo</strong> gyvenimo<br />

bendruomenėms 141 .<br />

Tyrinėtojų manymu, dvi motyvų grupės traukė šv.<br />

Augustiną prie vienuolinio gyvenimo. Tai asmeninė pat<strong>ir</strong>tis,<br />

kurioje svarbią vietą užėmė išminties meilė bei draugystės<br />

puoselėjimas, <strong>ir</strong> p<strong>ir</strong>mosios krikščionių Jeruzalės bendruomenės<br />

idealo ilgesys 142 . Jeruzalės bendruomenės pavyzdys —<br />

tai idealas siekti krikščioniško tobulumo. Tai buvo nepriekaištingos<br />

tarpusavio meilės pavyzdys. Tačiau ši tarpusavio<br />

meilė <strong>ir</strong> draugystė jau nebuvo senasis, antikinis draugystės<br />

<strong>kultas</strong>, kai draugu paprasčiausiai mėgautasi. Tai buvo draugystė,<br />

kurią sie<strong>jo</strong> bendras išminties troškimas, vienijimasis<br />

su Dievu <strong>ir</strong> Kristaus sekimas. Vieną tokios draugystės<br />

pavyzdį matome realizuotą dievobaimingųjų Krokuvos vyrų<br />

neformalioje bendruomenėje. Tarpusavio meilės iškėlimą<br />

akivaizdžiai matome pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> m<strong>ir</strong>ties<br />

valandoje, kai jis, remdamasis Evangelija pagal Joną, kvietė<br />

savo brolius santarvei 143 .<br />

141<br />

Brandžiaisiais Viduramžiais (XI­XIII a.) ji pasitarnavo reformuojant<br />

pasaulietinės dvasininki<strong>jo</strong>s gyvenimą, įterpiant įva<strong>ir</strong>ias eremitų<br />

bendruomenes į vienuolinio gyvenimo rėmus, be to, ši regula buvo<br />

pavyzdys organizuotis tiems ordinams, kurie išaugo kanauninkų judėjimo<br />

srovėje <strong>ir</strong> kurie sau kėlė praktinių tikslų įgyvendinimą (pvz., ligonių<br />

slauga). Šv. Augustino regulos orientacija į gyvenimo praktiką leido ja<br />

naudotis vienuoliniams riterių ordinams (pvz., tamplieriams), ji padė<strong>jo</strong><br />

formuotis <strong>ir</strong> elgetaujantiems ordinams (pvz., augusti<strong>jo</strong>nams, dominikonams).<br />

Mūsų laikais pagal šv. Augustino regulą tvarkosi apie pusantro<br />

šimto vienuolinių kongregacijų (J. Kowalczyk, EK, t. 1, sr. 1118).<br />

142<br />

Starożytne regały, p. 75 su nuoroda į: A. Trape, S. Agostino,<br />

luomo, ilpastore, U mistico, Fossano, 1976, p. 45­55.<br />

141<br />

I. Arundinensis, Vita Beati Michaelis, f. B3: Correptus febri<br />

gratias Deo agere cepit, quod tempus rcsolutioni suc quarn ipse muito ante<br />

289

DARIUS<br />

BARONAS<br />

Ką tik minėti šv. Augustino regulos motyvai, galime sakyti,<br />

yra bendri <strong>ir</strong> pamatiniai krikščioniškąjį gyvenimą formuojantys<br />

principai. Be jų, šv. Augustino reguloje matome<br />

<strong>ir</strong> labiau specifinių nuostatų, kuriomis pravartu pas<strong>ir</strong>emti geresniam<br />

pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> dvasingumo tipui išryškinti.<br />

Sv. Augustino regula reikalauja nuosaikios askezės, kuri<br />

leistų kiekvienam gyventi tenkinant elementarius savo<br />

poreikius. Įstojusiems į vienuolyną buvusiems vargšams primenama,<br />

kad jie nepavydėtų buvusiems turtuoliams, jeigu<br />

šie ką nors gauna geresnio ar ko nors daugiau, nes taip yra<br />

tik dėl to, kad pastarieji ankstesniame savo gyvenime nebuvo<br />

pakankamai fiziškai užsigrūdinę. Buvusiems turtuoliams<br />

primenama, kad jie nesig<strong>ir</strong>tų savo tėvų kilme ar vienuolynui<br />

užrašytu turtu, bet kur kas labiau džiaugtųsi savo<br />

bendryste su buvusiais vargšais. Kaip pamename, pal. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> kilmingumas buvo paprasta gyvenimo duotybė,<br />

<strong>jo</strong> dvasinėje biografi<strong>jo</strong>je neturėjusi <strong>jo</strong>kios pastebimos<br />

reikšmės. <strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> praktikuota griežta askezė,<br />

kuklus maistas, būdos dydžio buveinė tik rodo, kiek šis<br />

kilmingasis sugebė<strong>jo</strong> nusižeminti. <strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

praktikuotas nusižeminimas <strong>ir</strong> atgaila mums gyvai primena<br />

tuos askezės žygdarbius, kuriems ryždavosi ne vienas frankų<br />

ar a<strong>ir</strong>ių kilmingasis Vėlyvosios Antikos ar Ankstyvųjų<br />

Viduramžių laikais, nusprendęs savyje „įveikti pasaulį" 1,14 .<br />

144<br />

Šioje vietoje specialiai pasitelkiu pavyzdžius iš tų kraštų <strong>ir</strong> iš<br />

to laiko, kai juose dar tik kūrėsi vienuolinio gyvenimo pagrindai. Franpręvidit<br />

tam appeteret. Itaque fratribus una cum priore ad se convocatis,<br />

eorum orationibus se dUigenter comendabat, cobortans eosdem ad mutuant<br />

charitatem, illudque loannisfrequenter usurpans: Deus est charitas, & qui<br />

manėt in charitate, in Deo manėt, & Deus in eo.<br />

290

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

Regulinių atgailos kanauninkų rašytose knygose ar<br />

kituose rašto liudijimuose, kur tik minimas pal. Mykolas<br />

Giedraitis, jis paprastai laikomas sektinu pavyzdžiu. Ko gero,<br />

ankstyviausiu liudijimu, rodančiu, kaip <strong>jo</strong> gyvenimo pavyzdys<br />

gali padėti Atgailos kanauninkams laikytis šv. Augustino<br />

regulos, būtų pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> konfratro<br />

Stanislovo iš Bistryčios rankraštis, kuris vėliau buvo įrištas<br />

į knygą, aiškinančią šv. Augustino regulą 145 .<br />

5. <strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> pom<strong>ir</strong>tinis<br />

kelias j Lietuvą<br />

Kaip senovėje, taip <strong>ir</strong> dabar pagrindinė pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

kulto vieta yra Krokuvos Šv. Morkaus bažnyčia. Gana<br />

didelis pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> užtarimu įvykusių stebuklų<br />

skaičius XV-XVII a. pradžioje rodo nuolatos gyvą šio<br />

palaiminto<strong>jo</strong> kultą. Jau 1521 m. norint specialiai pažymėti<br />

<strong>Pal</strong>aiminto<strong>jo</strong> kapo vietą buvo p<strong>ir</strong>mą kartą atidarytas <strong>jo</strong> karstas.<br />

Tuo metu kūnas buvo dar nesu<strong>ir</strong>ęs <strong>ir</strong> amžininkams tai<br />

buvo dar vienas įrodymas dėl <strong>Pal</strong>aiminto<strong>jo</strong> šventumo.<br />

kuose Lerins salos vienuolynas garsė<strong>jo</strong> efektyvia disciplina, kuri jauniems<br />

aristoktatų kilmės vienuoliams sėkmingai išraudavo pasaulio puikybės<br />

daigus. Savo ruožtu Lerins salos vienuolynas V a. buvo ne vieno garsaus<br />

Gali<strong>jo</strong>s vyskupo pradinė dvasinio gyvenimo mokykla. Tokių pat asketiškai<br />

užsigrūdinusių vienuolių daigynas kitame Europos kampe buvo<br />

a<strong>ir</strong>iškas Jonos vienuolynas, kuris buvo savotiškos dvasinės imperi<strong>jo</strong>s<br />

centras, iš kurio Geroji Naujiena VI­VII a. sklido po visą Britų salų<br />

šiaurę (plačiau žr. P. Brown, The Rise of Western Christendom. Triumph<br />

and Diversity A.D. 200­1000, Blackwell Publishing, 2003 (Il­as<br />

leidimas), p. 111­112, 326­328).<br />

145<br />

Žr. išn. Nr. 111.<br />

291

DARIUS<br />

BARONAS<br />

1589 m. po didelio gaisro kilus būtinybei atstatyti nukentėjusius<br />

Sv. Morkaus bažnyčios <strong>ir</strong> vienuolyno statinius, pal.<br />

<strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kapas buvo rekonstruotas <strong>ir</strong> papuoštas<br />

antkapine plokšte, kurią puošė <strong>Pal</strong>aiminto<strong>jo</strong> atvaizdas. Bene<br />

rimčiausių veiksmų, kuriais jau neabe<strong>jo</strong>tinai siekta įteisinti<br />

pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> viešąjį kultą, buvo imtasi<br />

1624-1625 m. To meto Krokuvos vyskupas Martynas Šiškovskis<br />

įgalio<strong>jo</strong> savo sufraganą Tomą Oborskį atlikti pal.<br />

<strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> relikvijų elevatio 146 . Tikėtina, kad jau<br />

tada šios iškilmės galė<strong>jo</strong> prilygti oficialiai kanonizacijai,<br />

tačiau kaip tik tuo metu išė<strong>jo</strong> popiežiaus Urbono VIII bulė,<br />

labai sugriežtinusi kanonizavimo procedūrą, todėl tolesnės<br />

pastangos kanonizuoti pal. Mykolą Giedraitį buvo paralyžiuotos.<br />

Nepaisant to, Atgailos kanauninkai, bent jau Krokuvoje,<br />

privačiai minė<strong>jo</strong> pal. Mykolą Giedraitį kiekvienų<br />

metų gegužės ketv<strong>ir</strong>tą dieną. Šia proga būdavo aukojamos<br />

iškilmingos mišios, kviečiami Krokuvos šviesuomenės atstovai,<br />

kurių ne vienas savo pagarbą <strong>Pal</strong>aimintajam išreikšdavo<br />

<strong>ir</strong> specialiai tai progai sukurtomis oraci<strong>jo</strong>mis. Tokios<br />

iškilmės Krokuvos Šv. Morkaus vienuolyne buvo rengiamos<br />

nuo 1617 iki pat 1807 m. 1 4 7<br />

Savo žemiškąją kelionę pal. Mykolas Giedraitis užbaigė<br />

Krokuvoje, tačiau <strong>jo</strong> švento gyvenimo garsas pasiekė<br />

<strong>ir</strong> Lietuvą. Šis iš Krokuvos sklindantis garsas pasiekė ne tik<br />

Lietuvą, bet <strong>ir</strong> tolimesnius kraštus, kaip galima manyti iŠ<br />

<strong>jo</strong> užtarimo dėka įvykusių stebuklų. Jau minė<strong>jo</strong>me apie iš<br />

m<strong>ir</strong>usių prikeltą Dunojaus skenduolį. 1614 m. karo Rusi<strong>jo</strong>je<br />

metu pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> dėka pagi<strong>jo</strong> keturi su-<br />

146<br />

147<br />

A. Bruździński, Kanonicy regułami, p. 216­219.<br />

Ibid., p. 221­223.<br />

292

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

žeisti kariai 148 . Šie stebuklai rodo tą lauką - nuo Vengri<strong>jo</strong>s<br />

iki Rusi<strong>jo</strong>s - kuriame reiškėsi pom<strong>ir</strong>tinis pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

<strong>kultas</strong>. Mums šiuo kartu turi rūpėti pal. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> kulto pėdsakų paieška <strong>jo</strong> gimtajame krašte.<br />

Iš karto reikia pasakyti, kad neturime (galbūt kol kas<br />

tik nežinome...) <strong>Lietuvoje</strong> pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> užtarimo<br />

dėka įvykusių stebuklų ar suteiktų malonių aprašymų. Todėl<br />

negalime sau leisti prabangos, kad nepaminėtume to,<br />

kas gali būti naudinga tolesnių tyrimų metu.<br />

Garsas apie šventuosius pats savaime nesklinda, jį<br />

perneša konkretūs žmonės. Labiausiai apčiuopiami pal.<br />

<strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> šventumo šaukliai <strong>Lietuvoje</strong> buvo <strong>jo</strong><br />

konfratrai - Atgailos kanauninkai. Ieškant pal. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> kulto pėdsakų <strong>Lietuvoje</strong> lygia greta ryškės <strong>ir</strong> šio<br />

palaiminto<strong>jo</strong> reikšmė Atgailos kanauninkų ordinui.<br />

Reikia turėti omenyje, kad Atgailos kanauninkų ordinas<br />

veikė <strong>ir</strong> Lenki<strong>jo</strong>je, <strong>ir</strong> <strong>Lietuvoje</strong> kaip vieningoje erdvėje.<br />

Politiniai riboženkliai vargiai turė<strong>jo</strong> kokią nors įtaką jų<br />

ordino vienuolių judėjimui, bendravimui ar paprasčiausiam<br />

naujienų sklidimui. Tad galima a priori sakyti, kad<br />

garsas apie pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> šventumu garsėjusį gyvenimą<br />

jau galė<strong>jo</strong> pasiekti <strong>jo</strong> konfratrus <strong>Lietuvoje</strong> dar jam<br />

gyvam esant. Tarp <strong>jo</strong> amžininkų, kurie neabe<strong>jo</strong>tinai jį pažino<strong>jo</strong><br />

ar buvo g<strong>ir</strong>dėję iš jį gerai žinojusių žmonių, reikia<br />

paminėti jau minėtą Bistryčios vienuolyno v<strong>ir</strong>šininką Stanislovą<br />

bei Medininkų bažnyčios kleboną Lauryną <strong>ir</strong> Tverečiaus<br />

bažnyčios kleboną Lauryną. Visi šie trys Atgailos kanauninkai<br />

figūruoja tarp asmenų, kurių atmintimi apie pal.<br />

148<br />

Jan z Trzciany, Żywot Błogosławionego Michała Gedrocia, f. 2v.<br />

293

DARIUS<br />

BARONAS<br />

Mykolą Giedraitį rėmėsi Jonas Tšcianietis. Tebūnie leista<br />

šiuos asmenis traktuoti kaip savo bendruomenių reprezentantus.<br />

Tad galime manyti, kad šie trys seniausi Atgailos<br />

kanauninkų vienuolynai - Bistryčia (iki 1526 m.), Medininkai<br />

<strong>ir</strong> Tverečius - <strong>ir</strong> buvo p<strong>ir</strong>mosios vietos, kuriose saugotas<br />

prisiminimas apie pal. Mykolą Giedraitį.<br />

Atrodo, kad Bistryčios vienuolynas turė<strong>jo</strong> būti ypatingai<br />

tinkama vieta pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> atminimui<br />

puoselėti, tačiau dėl nepavyzdingo Bistryčios vienuolių<br />

gyvenimo būdo <strong>ir</strong> greitu laiku sekusio vienuolyno uždarymo<br />

jis, galime būti tikri, plačiau nebuvo išplėtotas. Be<br />

vienuolyno v<strong>ir</strong>šininko Stanislovo liudijimo, radome tik vieną<br />

XV a. dokumentą, kuris tik netiesiogiai gali (atba negali)<br />

sietis su pal. Mykolu Giedraičiu. Lietuvos Mokslų Akademi<strong>jo</strong>s<br />

bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas iki šiol<br />

nepublikuotas pergamentas, kuriame kalbama apie nau<strong>jo</strong><br />

generolo rinkimus po Ordino generolo Augustino m<strong>ir</strong>ties<br />

149 . Šis dokumentas, kuris turė<strong>jo</strong> būti išsiųstas popiežiui<br />

Aleksandrui V (1409-1410) tam, kad Šv. Tėvas patv<strong>ir</strong>tintų<br />

naujai išrinktą generolą, rodo įtarimą keliančią datą - 1415-<br />

Esama <strong>ir</strong> kitų požymių, rodančių, kad šis dokumentas<br />

greičiausiai yra falsifikatas 150 . Kaip žinia, dažnai būna taip,<br />

kad falsifikatai nekalba apie visiškai nebūtus dalykus. Mums<br />

rūpimu aspektu reikia pastebėti, kad jame kalbama apie<br />

Ordino generolą Augustiną, kuris m<strong>ir</strong>ė in partibus et extra<br />

149<br />

MAB RS, F3­65 (žr. R. Jasas, Pergamentų katalogas, p. 27,<br />

Nr. 25).<br />

150<br />

Šioje vietoje plačiau diplomatinio tyrimo argumentų nedėstau,<br />

nes ateityje ketinu šį dokumentą paskelbti spaudoje su reikiamais<br />

komentarais.<br />

294

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

curiam Romanam, t. y. apaštalaudamas misijų krašte. Kadangi<br />

nėra žinoma kitų XV a. šio Ordino generolų, kurių<br />

vardas būtų Augustinas, išskyrus tą Augustiną, kuris priėmė<br />

pal. Mykolą Giedraitį į vienuolius, tebūnie mums leista<br />

spėti, kad kažkam XV a. antroje pusėje (o gal <strong>ir</strong> XVI a. pradžioje)<br />

rūpė<strong>jo</strong> iškelti generolo Augustino apaštalavimo nuopelnus,<br />

kurių vienu iš vaisių galime laikyti <strong>ir</strong> tai, kad jis neaps<strong>ir</strong>ikdamas,<br />

taikliai pastebė<strong>jo</strong> pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

neeilinės asmenybės bruožus. Minėto pergamento reverse<br />

esanti užuomina apie Bistryčios vienuolyną rodo, kad jis<br />

kažkaip susijęs su šiuo vienuolynu.<br />

Medininkų bažnyčia buvo viena p<strong>ir</strong>mųjų bažnyčių <strong>Lietuvoje</strong>,<br />

funduota <strong>ir</strong> pastatyta L. k. <strong>ir</strong> L. d. k. Jogailos apie<br />

1391 m. 1 5 1 Atrodo, kad Šią medinę bažnyčią aplenkė gaisrai,<br />

karo audros (XVII a. vidurio tvanas!) <strong>ir</strong> ji išliko nepakitusi<br />

iki pat XVII a. pabaigos. 1693 m. inventorius gerai<br />

perteikia senos, skurdokos parapi<strong>jo</strong>s atmosferą: yranti bažnyčia,<br />

grindinys-plika žemė 152 , keturi kuklūs altoriai, tačiau<br />

čia pat - trečiajame altoriuje - elegantiškai tapytas Dievo<br />

Motinos atvaizdas su 7 votais <strong>ir</strong> 4 sidabro karūnomis 153 .<br />

151<br />

Su apgailestavimu reikia pastebėti, kad šis pergamentas, kutį<br />

dar spė<strong>jo</strong> aprašyti R. Jasas (Pergamentų katalogas, p. 23, Nr. 14) šiuo<br />

metu jau yra dingęs.<br />

152<br />

B], 62411 III, f. 13: Actum in conventu Mednicensi in quo<br />

tantum duo fratres habitant, Anno 1693 19 May... Ecclesia sub titulo<br />

Ssmae Trini tatis antiqua nimis, quae iam labi t cum tecto etparietibns пес<br />

reparari ullo modo potest, nisifiindata nova exaedificet... in ecclesia ipsa<br />

pavimentum nullum sed nuda humus...<br />

m<br />

Ibid., f. I4v: Tertium altare antiquum exiguum in quo imago<br />

В. V. Maioris, in eo vota argentea numero 7, coronae aigentcac 4. Ipsa imago<br />

devotionem sp<strong>ir</strong>alis picturae degantis.<br />

295

DARIUS<br />

BARONAS<br />

Vietinis Dievo Motinos <strong>kultas</strong> derė<strong>jo</strong> su pagarba pal. Mykolui<br />

Giedraičiui, kuris savo laiku taip pat buvo didis Dievo<br />

Motinos gerbėjas. Vietiniams tikintiesiems šią sąsają turė<strong>jo</strong><br />

priminti procesijų vėliava, kurios vienoje pusėje vaizduota<br />

Dievo Motinos Dangun ėmimo scena, o kitoje - pal.<br />

<strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> atvaizdas 154 . Reikia pastebėti, kad prie<br />

šios bažnyčios veikė Sv. Angelo Sargo brolija, kuriai galbūt<br />

<strong>ir</strong> priklausė ši vėliava, nes juk būtent aktyvesniems tikintiesiems<br />

labiausiai reikėdavo procesi<strong>jo</strong>ms <strong>ir</strong> kitoms iškilmėms<br />

reikalingų vėliavų <strong>ir</strong> kitų rykų 155 . Broli<strong>jo</strong>s egzistavimas<br />

yra gyvybingo religinio gyvenimo liudijimas, kurį pagal<br />

savo galimybes palaikė vietinis prepozitas. Vizitatorius pastebė<strong>jo</strong>,<br />

kad minėtoji procesijų vėliava neseniai restauruota<br />

Medininkų prepozito Juozapo Bildvičiaus rūpesčiu. Šis<br />

prepozitas Medininkų bažnyčiai tai pat parūpino pasidabruotą<br />

komuninę, nes <strong>jo</strong>s anksčiau ši bažnyčia neturė<strong>jo</strong> 156 .<br />

Sunku pasakyti, ar pakankamai reprezentatyvi yra kita<br />

po 80 metų atlikta vizitacija, tačiau krenta į akis, kad minėtos<br />

vėliavos — trapaus šiaip ar taip daikto - kaip <strong>ir</strong> kokių<br />

nors kitų pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto pėdsakų ji jau ne-<br />

154<br />

Ibid., f. I4v: Vexilla numero 5. Primum exserico habens (?) ex<br />

una parteimaginėm Assumptionis V. M. imaginėm ex altera parte B. Michaelis<br />

Giedroyč, hoc vexillum restauratum studio admodum reverendi patris<br />

praepositi moderni. Quatuor autem(?) caetera parva ex materia dicta<br />

Sztam et caerulei colons duo. Rubei colons similiter duo.<br />

155<br />

Be to, reikia pastebėti <strong>ir</strong> tai, kad prie Videniškių bažnyčios<br />

veikusi to paties vardo brolija turė<strong>jo</strong> vėliavą, kurioje vienoje pusėje buvo<br />

pavaizduotas Nekaltas Švč. Mergelės Mari<strong>jo</strong>s prasidėjimas, o kitoje<br />

pal. Mykolas Giedtaitis (žr. toliau).<br />

156<br />

Ibid., f. 14: Cimborium simplex, in eopixis deargentata ex aurichalco,<br />

studia admodum reverendi patris Josephi Bildwicz moderni praepositi<br />

miednicensis procurata, quia hucusque nulla fiat...<br />

296

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

mini 157 . Tą patį galima pasakyti <strong>ir</strong> apie 1820 m. vizitaciją 158 .<br />

Kaip matome, seniausiuose Atgailos kanauninkų vienuolynuose<br />

<strong>Lietuvoje</strong> pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> <strong>kultas</strong> buvo<br />

dažniausiai paslėptas, galime nurodyti tik netiesioginius<br />

arba labai trapius liudijimus. Visai kitą vaizdą matome Videniškių<br />

vienuolyne, kuriam lemta buvo tapti Lietuvos Atgailos<br />

kanauninkų centru XV1I-XVIII a.<br />

Jau ankstyviausioje mūsų turimoje vizitaci<strong>jo</strong>je matome<br />

„stiprius" pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto ženklus. XVII a.<br />

pabaigoje Videniškių Šv. Lauryno bažnyčioje buvo septyni<br />

altoriai, tarp kurių vienas buvo dedikuotas pal. Mykolui<br />

Giedraičiui: 1) Didysis altorius su Švč. Mergelės Mari<strong>jo</strong>s<br />

atvaizdu; 2) Švč. Mergelės Mari<strong>jo</strong>s Nekalto Prasidėjimo<br />

broli<strong>jo</strong>s altorius; 3) palaiminto<strong>jo</strong> <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong>; 4) altorius<br />

su Nukryžiuoto<strong>jo</strong> atvaizdu, tapytu ant lentų; 5) altorius<br />

buvo įrengtas priešais ketv<strong>ir</strong>tąjį; 6) Šv. Kazimiero;<br />

7) altorius tuo metu dar nebuvo baigtas įrengti, bet jame<br />

jau kabė<strong>jo</strong> šv. Antano Paduviečio atvaizdas 159 . Bažnyčios interjere<br />

dominavo medinė Nukryžiuoto<strong>jo</strong> skulptūra. Vieną<br />

bažnyčios koloną puošė atvaizdai įva<strong>ir</strong>ių šventųjų, kuriuos<br />

Atgailos kanauninkai laikė savais. Antroji bažnyčios kolona<br />

buvo papuošta Nukryžiuoto<strong>jo</strong> atvaizdu. Ant trečiosios<br />

kolonos kabė<strong>jo</strong> pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> atvaizdas. Jau tuo<br />

metu šis atvaizdas buvo laikomas senosios tapybos pavyzdžiu,<br />

jis kabo<strong>jo</strong> v<strong>ir</strong>š pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> altoriaus, at-<br />

157<br />

LVIA, F694—1—3381, f. 202: Visitatio residentiaemiednkensis<br />

(1773 04 21).<br />

158<br />

BCzart, Pvkps 1979: „Xicga wizyt generalnych probostw Zgromadzenia<br />

kanoników regularnych... z r. 1820", p. 33­49.<br />

159<br />

BJ, 62411 III, f. 80­80v.<br />

297

DARIUS<br />

BARONAS<br />

vaizdą supo degančios žvakės <strong>ir</strong> jis garsė<strong>jo</strong> stebuklais 160 . Kaip<br />

jau minė<strong>jo</strong>me, neturime pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> užtarimu<br />

įvykusių stebuklų aprašymų, bet kad jų neabe<strong>jo</strong>tinai buvo,<br />

rodo ne tik vizitatoriaus Silvestro K. Rodkiewicziaus žodžiai,<br />

bet <strong>ir</strong> prie jam dedikuoto altoriaus prikabinti šeši<br />

sidabriniai votai <strong>ir</strong> iš brangakmenių sudėtas vardas Jesus 161 .<br />

Nežinome <strong>ir</strong> kada jie įvyko. Jeigu jie įvyko XVTI a. antroje<br />

pusėje, kas yra visai tikėtina, jie gražiai „atsvertų" kun.<br />

A. Bruździńskio pastebėtą pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> užtarimu<br />

įvykusių stebuklų stygių šio laikotarpio Lenki<strong>jo</strong>je 162 .<br />

Kruopščiai ištyręs archyvinius dokumentus šis tyrinėtojas<br />

rado tik vienintelę užuominą apie XVII a. antroje pusėje<br />

įvykusį stebuklą - Vilniaus vyskupo sufraganas Mikalojus<br />

Slupskis (1669-1696) buvo tiek sunkiai sus<strong>ir</strong>gęs, kad jau<br />

įsakė jam paruošti kapą, tačiau pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

užtarimu jis atgavo prarastą sveikatą 163 . Šis stebuklas to meto<br />

160<br />

BJ, 62411 III, f. 80v: In medio ecclesie effigies Crucifixi sculpta<br />

lignea. In columne imago variorum sanctorum Ordinis nostri. In secunda<br />

columna imago propendens (?) Crucifixi Domini. In tenia columna imago<br />

antiquaepicturae S. Michaelis Giedroic cum luminibus supra altare eius<br />

et m<strong>ir</strong>aculis magna.<br />

161<br />

Ibid., f. 80v: tertium altare Beati Michaelis Giedroic parvum,<br />

opere simp lici per partes deauratum ex assert bus factum, habens vota argentea<br />

6 et nomen Jesus exgemmis factum...<br />

162<br />

A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 136.<br />

163<br />

Archiwum Państwowe w Krakowie, rkps.XX. EM, 5/g, f. [8v]:<br />

14to Testimonium illustrissimi Nicolai Słupski episcopi gratianopolitani,<br />

archidiacono Vilnae quos in sua inf<strong>ir</strong>mitate tumba uteris in potu B. Michaelis<br />

Gidroycsanatus. Sis įrašas padarytas 1740 m. Šv. Morkaus bažnyčios<br />

generalinės vizitaci<strong>jo</strong>s metu. Prie įrašo kita ranka pr<strong>ir</strong>ašyta: Bene notandum<br />

= utile testimonium tempore canonizationis future, f. [9v] Utilissimum<br />

erit hoc testimonium tempore processus canonizationis B. Michaelis<br />

298

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

žmonėms buvo tiek svarbus, kad jis buvo laikomas svarbiu<br />

faktu galimai <strong>Pal</strong>aiminto<strong>jo</strong> kanonizacijai. Mes, beje, galime<br />

pastebėti, kad vyskupas M. Slupskis buvo tas hierarchas,<br />

kuris 1684 m. liepos 27 d. konsekravo Videniškių bažnyčią<br />

164 , tad galime manyti, kad <strong>jo</strong> <strong>ir</strong> Atgailos kanauninkų<br />

ryšiai turė<strong>jo</strong> <strong>ir</strong> asmeniškai pat<strong>ir</strong>tos malonės atspalvį.<br />

1693 m. vizitaci<strong>jo</strong>s metu Videniškių bažnyčioje buvo<br />

7 šilkinės vėliavos. Iš jų dvi buvo su pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

atvaizdais. Brolijai priklausiusios p<strong>ir</strong>mosios vėliavos<br />

vienoje pusėje buvo pavaizduotas Švč. Mergelės Mari<strong>jo</strong>s<br />

nekaltas prasidėjimas, kitoje - pal. Mykolas Giedraitis.<br />

Septintosios vėliavos kompozicija buvo lygiai tokia pati 165 .<br />

Kitos Videniškių bažnyčios vėliavos be šv. Kazimiero, šv.<br />

Onos, apaštalų šv. Luko <strong>ir</strong> šv. Andriejaus tuiė<strong>jo</strong> <strong>ir</strong> paties Atgailos<br />

kanauninkų ordino ypač gerbiamų šventųjų atvaizdus:<br />

šv. Kieto <strong>ir</strong> šv. Monikos, šv. C<strong>ir</strong>iako <strong>ir</strong> šv. Augustino.<br />

Apie šių šventųjų reikšmę Atgailos kanauninkų savimonei<br />

jau kalbė<strong>jo</strong>me. O mums šioje vietoje labai svarbu pastebėti,<br />

kad Videniškių bažnyčios interjero ikonografinė programa<br />

geriausiai vaizdinėmis priemonėmis perteikia tai, ką<br />

Atgailos kanauninkai nešio<strong>jo</strong>si savo galvose <strong>ir</strong> ką, ko gero,<br />

skelbė savo tikintiesiems. <strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> įpinimas<br />

į kitų Ordino šventųjų tarpą nebuvo atsitiktinis, jis buvo<br />

Giedroyć (šie duomenys <strong>ir</strong> citatos paimti iš A. Bruździński, Kanonicy<br />

regularni, p. 136).<br />

ш<br />

LVIA, Fl­694­3381, f. 109.<br />

165<br />

В], 62411 III, f. 81: Primum sericum(ł) dictum Kitayka mieniona<br />

Confratemitatis, habens in una parte imaginėm pictam Conceptionis<br />

В. V. altera parte B. Michaelis Giedroyć... 7mum materiae et colons eiusdem<br />

habens imagines una parte conceptionis В. V., altera Beati Michaelis<br />

Giedroic.<br />

299

DARIUS<br />

BARONAS<br />

pakankamai gerai artikuliuotas, kaip mes galime aiškiai matyti<br />

iš Silvestro Rodkiewicziaus knygos Opus miserentis Dei.<br />

S. Rodkiewiczius buvo tikras, kad <strong>jo</strong> Ordinas nusipelnė<br />

šventųjų jau tais laikais, kai šv. Tėvai gyveno Egipto<br />

dykumose. Tai jų Ordinas šv. Kieto <strong>ir</strong> daugelio kitų kankinių<br />

lūpomis išpažino Kristų Domiciano <strong>ir</strong> kitų Bažnyčios<br />

persekiotojų akivaizdoje. Tai jų Ordinas kentė<strong>jo</strong> kartu<br />

su šv. Laurynu, deginamu ant grotų. Tai jų Ordinas nulenkė<br />

galvą prieš budelių, kurie nužudė šv. Kotryną, šv. Ceciliją<br />

<strong>ir</strong> daugelį kitų, kalaviją. Tai jų Ordinas kartu su šv. C<strong>ir</strong>iaku<br />

gėrė išlydytą šviną. Tai jų Ordinas kartu su keturiais visuotiniais<br />

Bažnyčios Sus<strong>ir</strong>inkimais pasmerkė erezijas <strong>ir</strong> mokė<br />

pasaulį kartu su šventaisiais Jeronimu, Grigaliumi, Ambraziejumi<br />

<strong>ir</strong> Augustinu. Tai jų Ordino broliai šv. Baziliaus<br />

pavyzdžiu derino aktyvų <strong>ir</strong> kontempliatyvų gyvenimo būdą.<br />

Tai jų Ordinas uždegė pasaulį dangiška ugnimi didesnei<br />

Dievo meilei, kurią nešio<strong>jo</strong> savo š<strong>ir</strong>dyje kartu su šv. Pranciškumi.<br />

Tai Atgailos kanauninkų ordinas džiaugėsi <strong>ir</strong> darbavosi<br />

kartu su šv. Bernardu, šv. Klara, šv. Kotryna Sieniete,<br />

šv. Albertu-Vaitiekumi <strong>ir</strong> šv. Stanislovu. Galiausiai šiuo<br />

paskutiniu metu jų Ordinas, sekdamas savo globė<strong>jo</strong>s šv.<br />

Kunigundos pavyzdžiu, leido išsiskleisti gražiausiam šventumo<br />

žiedui - pal. Mykolui Giedraičiui 166 . Nors pal. Mykolas<br />

Giedraitis nebuvo paskutinis Atgailos kanauninkas,<br />

166<br />

S. C. Rodkiewicz, Opus miserentis Dei, f. H4: Denique ad<br />

imitationem S. Fundatricis suae divae v<strong>ir</strong>ginis Cunegundis, protulitflorem<br />

Sanctitatispulcherimum hoc ultimo saeculo Beatum Michaelem Giedroyč,<br />

in Conventu Cracoviensi, & Sanctos Martyres in eodem Conventu statim<br />

post introductionem sui in Poloniasper interfectores Tartaros, obtulit Deo<br />

hostiam Sanctam & victimam vociferationis.<br />

300

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

pagarsėjęs šventu gyvenimu 167 , tačiau <strong>jo</strong> reikšmės stiprus iškėlimas<br />

S. Rodkiewicziaus veikale akivaizdžiai liudija apie<br />

neeilinę šio palaiminto<strong>jo</strong> reikšmę Atgailos kanauninkams.<br />

Galima pastebėti, kad <strong>ir</strong> XVIII a. Atgailos kanauninkai palaikė<br />

tą pačią tradiciją, gretindami pal. Mykolą Giedraitį<br />

su jų ypač gerbtais šventaisiais. T. Strzestewskis pal. Mykolą<br />

Giedraitį vaizdavo kaip šv. Onai - švč. Mergelės Mari<strong>jo</strong>s<br />

motinai - ypač brangią sarmatišką gėlę, danguje malone<br />

aiškiai spindinčią žvaigždę 168 . J. Rohnui jis buvo vertu<br />

šv. Kieto pasekėju, kuris savo kantrybės <strong>ir</strong> ištvermės dorybe<br />

nusipelnė tokios pat garbės, kaip <strong>ir</strong> kankiniai, <strong>ir</strong> kurio<br />

atnešta garbe iki šiol džiaugiasi Atgailos kanauninkai 169 .<br />

Todėl galime sakyti, kad XVII-XVIII a. pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

biografi<strong>jo</strong>se <strong>ir</strong> legendose apie Atgailos kanauninkų<br />

ordino ištakas skaitome tai, ką matome pavaizduota Videniškių<br />

bažnyčios interjere.<br />

Toliau kalbant apie pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto<br />

apraiškas <strong>Lietuvoje</strong> XVII a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje,<br />

167<br />

Šioje vietoje galime priminti, kad cituojamoje S. Rodkiewicziaus<br />

knygoje yra <strong>ir</strong> kito šventu gyvenimu pagarsėjusio Atgailos kanauninko<br />

kunigo Jokūbo Sojeckio iš Przyrowo (1579—11659 04 29);<br />

žr. S. C. Rodkiewicz, Opus miserentis Dei, f. L3­M4v: Vita servi Dei<br />

venerabili Patris Iacobi de Przyrów Soiecki... XVII a. viduryje šis kunigas<br />

kurį laiką gyveno Tverečiaus vienuolyne, o <strong>Lietuvoje</strong> pasiliko <strong>ir</strong> per niūriausius<br />

Tvano metus. Manoma, kad vienu iš <strong>jo</strong> dvasinio gyvenimo pavyzdžių<br />

buvo pal. Mykolas Giedraitis. Vėlesnės kartos XVII <strong>ir</strong> XVIII a.<br />

gana gyvai atsiminė J. Sojeckį, šiuo metu jis beveik visai pam<strong>ir</strong>štas (plačiau<br />

apie jį žr. A. Bruździński, Kanonicy regalami, p. 137­144).<br />

168<br />

Т. Strzestewski, Książe u Świata у и Nieba, f. а2.<br />

т<br />

J. Rohno pratarmė šv. Kieto garbei išspausdinta kaip dalis įvado<br />

į T. Strestewskio rašytą <strong>ir</strong> į vokiečių kalbą išverstą pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

biografiją; T. Strzestewski, Ein Fi<strong>ir</strong>st vor der Welt und vor Gott, f. B­Bv.<br />

301

DARIUS<br />

BARONAS<br />

reikia pastebėti, kad iš šio laikotarpio turime duomenų,<br />

rodančių, kad <strong>Pal</strong>aimintasis <strong>Lietuvoje</strong> buvo laikomas panašaus<br />

rango šventuoju kaip <strong>ir</strong> šv. Kazimieras. Kun. A.<br />

G. Dylis, tokį sugretinimą įžvelgė A. Vijūko-Kojalavičiaus<br />

„Lietuvos istori<strong>jo</strong>je" 170 . Dar vieną tokio pobūdžio sugretinimą<br />

galime įžvelgti paneg<strong>ir</strong>inėje kalboje, kurią Jonas<br />

Jeronimas Krišpinas-K<strong>ir</strong>šenšteinas dedikavo Žemaičių<br />

vyskupui Kazimierui Pacui (1667-1695). J. J. Krišpinas-<br />

K<strong>ir</strong>šenšteinas, beje, būsimasis Žemaičių vyskupas <strong>ir</strong> K. Paco<br />

įpėdinis (1695-1708), tuo metu, kai dar buvo Krokuvos<br />

universiteto studentas, 1674 m. gruodžio 24 d. šv. Jono<br />

Kentiečio garbei pasakytoje kalboje į XV a. Krokuvos šventųjų<br />

<strong>ir</strong> palaimintųjų vyrų tarpą įtraukė <strong>ir</strong> šv. Kazimierą 171 .<br />

Sv. Kazimiero įtraukimas į Felix saeculum Cracoviae šven-<br />

170<br />

A. G. Dyl, Michał Giedroyč, t. 2, p. 297: Michała Giedroycia<br />

uważano na Litwie za równego świętością św. Kazimierzowi królewiczowi.<br />

Potwierdza to druga cześć Historii Litwy. Vis dėlto drįstame pastebėti,<br />

kad mūsų supratimu nurodyta A. Vijūko­Kojalavičiaus „Istori<strong>jo</strong>s" dalis<br />

neleidžia tokio vienareikšmio teigimo (plg. išn. Nr. 23). Atrodo, kad<br />

A. Vijūkas­Kojalavičius tik tiek tenorė<strong>jo</strong> pasakyti, kad pal. Mykolas Giedraitis<br />

savo gyvenimo šventumu yra ne mažiau garsus negu savo kilme.<br />

171<br />

Caelestisgratiaeporta sancta ad initium Anni Gratiae, Magni<br />

Iubilei in divo Ioanne Cantio, Regni Poloniae solennifestivitatis eius die...<br />

a Ioanne Hieronymo Kryszpin K<strong>ir</strong>szensztein, Magni Ducatus Lithuaniae<br />

thesaurarida, Philosophiae &c Eloquentiae in Alma Academia Cracoviensi<br />

auditore, monstrata luciquepublicae aperta..., Cracoviae, 1674, f. Cv:<br />

Saeculum illud eximiae Sanctitatis feracissimum, quo veluti cardinibus<br />

suis mota, caelorum prodiga in humanum genus gratia, portam sanctam<br />

aperuerat, per quam densissimo agmine v<strong>ir</strong>i in Polonia sancti, non tam<br />

exivisse, quam prorupisse visi sunt. Cum Lateranense in D. Stanislao sydus,<br />

in Isaia Bonar Augustianae togae sanctitas, seraphicus Šimonis de Lipnica<br />

ardor, triumphatrix ducalium titulorum Michaelis Giedroc humilitas, Sventoslai<br />

sigillum oris adm<strong>ir</strong>abile, divi Casim<strong>ir</strong>i puri tas in principe phaenix...<br />

302

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

tųjų <strong>ir</strong> palaimintųjų tarpą yra ganėtinai retas reiškinys, todėl<br />

šiuo konkrečiu atveju aš įžvelgčiau literatūrinės vaizduotės<br />

apraišką, padiktuotą to meto <strong>Lietuvoje</strong>, ko gero, labai tikėtinos<br />

nuomonės teisėmis egzistavusio supratimo apie šv.<br />

Kazimiero <strong>ir</strong> pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> artumą. Kad poetinėje<br />

vaizduotėje pal. Mykolas Giedraitis <strong>ir</strong> šv. Kazimieras buvo<br />

kaimynai, galima matyti <strong>ir</strong> iš Samuelio Juozapo Butkevičiaus<br />

Visvaino Žodžio, pasakyto 1682 m. gegužės 5 d. <strong>ir</strong><br />

dedikuoto Trakų vaivadai Martynui Oginskiui. Autorius,<br />

užsiminęs apie Lietuvos miškų glūdumose pražydusią rožę<br />

(pal. Mykolą Giedraitį), tuoj pat primena, kad Lietuva<br />

nenusileidžia leli<strong>jo</strong>mis (šventaisiais) garsiai Prancūzijai, dėl<br />

šv. Kazimiero gyvenimo <strong>ir</strong> pavyzdžio nuopelnų 172 . <strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> <strong>ir</strong> šv. Kazimiero artumo ikonografiniu<br />

pavyzdžiu galime laikyti XVII a. pabaigoje Tverečiaus bažnyčioje<br />

buvusią procesijų vėliavą, kurios vienoje pusėje<br />

pavaizduotas šv. Kazimieras <strong>ir</strong> pal. Mykolas Giedraitis, o<br />

kitoje - Nukryžiuotasis 173 .<br />

172<br />

S. J. W. Butkiewicz, Omamentiim Divinae Cruris, Rosa Gedroyclana<br />

in tumulo sacrorum cinerum, B. Michaelis Gedroyc e sanguine ducum<br />

in Lithuania nati, Cracoviae in religione Ordinis S. Augustini Beatorum<br />

Martyrum de Poenitentia mortui vitae sanctimonia et m<strong>ir</strong>aculorum gloria<br />

celeberrimi, ipso annuae commemorationis eius, secundopostInventionem<br />

Divinae Cruris die..., Cracoviae, 1682, f. B: Vos hic intelligoprofundiora<br />

Lithuaniae Magnae nemora, quae olim inter vos natam Rosam feliciter<br />

habuistis, nequaquam enim sterilis es, nequaquam florente liliis Gallia posterior<br />

es & Ttt Lithuania in cuius commendationem iampridem innocens<br />

Casim<strong>ir</strong>us tot lilia tos centuriavit equites.<br />

173<br />

BJ, 62411 HI, f. 49: Vexilla duo minora de materia sericea dicta Kitayka,<br />

iam ex parte dilecerata, coloris rubei, in uno eorum ex una parte imago<br />

S. Casim<strong>ir</strong>i et B. Michaelis Giedroyc ex altera parte imago Crucifixi Domini...<br />

(1693 06 04 Tverečiaus bažnyčios <strong>ir</strong> vienuolyno vizitaci<strong>jo</strong>s aktas).<br />

303

DARIUS<br />

BARONAS<br />

Prie XVII a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje Videniškių<br />

bažnyčioje buvusių pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto liudijimų,<br />

o taip pat prie S. Rodkiewicziaus sakytų žodžių gerai<br />

dera Lietuvos Atgailos kanauninkų bandymas 1717 m.<br />

prašyti Vilniaus vyskupi<strong>jo</strong>s sinodo, kad būtų išspausdintos<br />

maldos (officium), kurios galiotų vyskupi<strong>jo</strong>s mastu <strong>ir</strong><br />

faktiškai leistų viešą palaiminto<strong>jo</strong> kultą. Tokiam prašymui<br />

sinodo dalyviai neprieštaravo, tačiau kadangi toks sprendimas<br />

priklausė Šventųjų apeigų kongregaci<strong>jo</strong>s kompetencijai,<br />

buvo nuspręsta šiuo reikalu kreiptis į Šventąjį Sostą 174 .<br />

Kol kas dar niekam nepavyko nustatyti, ar buvo imtasi kokių<br />

nors žygių Romoje šia kryptimi, tačiau aišku, kad tais<br />

laikais šiam siekiui nebuvo lemta realizuotis. Nepaisant to,<br />

Atgailos kanauninkai uoliai saugo<strong>jo</strong> 1717 m. sinodo dokumentus<br />

<strong>ir</strong> toliau kreipė savo maldas į pal. Mykolą Giedraitį.<br />

Buvo rašomos nau<strong>jo</strong>s pal. <strong>Mykolo</strong> biografi<strong>jo</strong>s: Krokuvoje<br />

1736 m. išė<strong>jo</strong> T. Strzestewskio „Kunigaikštis<br />

pasaulyje <strong>ir</strong> danguje pal. Mykolas Giedraitis", po ketve-<br />

174<br />

Decreta, sanctiones et universa acta synodi dioecesanae ab illustrissimo,<br />

excellentissimo ас reverendissimo domino d. Constantino Casim<strong>ir</strong>o<br />

Brzostowski Dei et Apostolicae Sedisgratia episcopo Vilnensi... Anno Salutis<br />

MDCCXVII sub diebus 3tia, 4ta et 5ta mensis Februarij in sua cathedrali<br />

ecclesia Vilnae celebratae et per me Alexandrum<strong>jo</strong>annem Zebrowski S. TheoL<br />

et J. U. doctorem, archidiaconum AlbaeRussiaepraesentissynodisecretarium<br />

connotata, (toliau ­ Decreta, sanctiones et universa acta), Vilnae, 1717, p.<br />

76: CaputXX. De Officio B. Michaelis Giedroyč... [по.] 163. Porrectae nobis<br />

debitą cum supplicatione W. Canonicorum BB. MM. de paenitentia<br />

preces, quibus adobtinendumpro dioecesi officium de B. Michaele Giedroyč,<br />

ex eadem ordine, hujus M. D. Lituaniae patrono, synodi implorant opem.<br />

Cum ob decretum S. Rituum Congregationis sintextra sphaeramjurisdictionis<br />

nostrae, ideo eo fine supplicandum esse ad S. Sedem Apostolicam, precesque<br />

synodi in volumine leggum inserendas appromittimus et declaramus.<br />

304

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

rių metų šį veikalą į vokiečių kalbą išvertė <strong>ir</strong> Prahoje išleido<br />

J. Rohnas, o po penkerių metų J. Demrowskis Vilniuje<br />

išleido šio veikalo „Kompendiumą apie kunigaikščio pasaulyje<br />

<strong>ir</strong> danguje dievotą gyvenimą". Visi šie duomenys<br />

kartu paėmus leidžia mums XVII a. pabaigą - XVIII a.<br />

p<strong>ir</strong>mą pusę laikyti pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto pakilimo<br />

<strong>Lietuvoje</strong> laikotarpiu.<br />

Nepaisant to, kad Videniškių bažnyčia buvo, - jau<br />

dabar galima sakyti, - pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto <strong>Lietuvoje</strong><br />

centras, jis, ko gero, ilgainiui neišsilaikė tokiose akštumose,<br />

apie kurias kalbė<strong>jo</strong> S. Rodkiewiczius. Sunku pasakyti,<br />

kas <strong>ir</strong> kada atsitiko per daugiau kaip pusę amžiaus,<br />

tačiau 1766 m. vizitaci<strong>jo</strong>s akte pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto<br />

ženklų kažkodėl matome žymiai mažiau. <strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> altorius <strong>ir</strong> toliau išliko, tačiau krenta į akis tai,<br />

kad <strong>jo</strong> atvaizdas jau neturė<strong>jo</strong> <strong>jo</strong>kių papuošimų 175 .<br />

XIX a. p<strong>ir</strong>mosios pusės vizitaci<strong>jo</strong>s fiksuoja Videniškių<br />

bažnyčios <strong>ir</strong> vienuolyno padėtį, dar per daug nenutolusią<br />

nuo XVIII a. realijų. 1804 m. vizitaci<strong>jo</strong>s aktas rodo tam<br />

tikras nau<strong>jo</strong>ves, kurios buvo tiesiog neišvengiamos po paskutiniaisiais<br />

XVIII a. dešimtmečiais pat<strong>ir</strong>tų smūgių. Turime<br />

omeny Livoni<strong>jo</strong>s vyskupo Kosakovskio antpuolį prieš<br />

Videniškių bažnyčią 1783 m. Šio antpuolio metu bažnyčia,<br />

vienuolynas buvo nusiaubti 176 . Vienuoliams 1790 m.<br />

175<br />

LVIA, F694­1­3381, f. 113: 7mum altare ex oposito etiam<br />

similis structurae etpicturae, imago Beati Michaelis Giedroyć, quiobiitin<br />

Domino Anno 1485 die 4 Mail, sine ulla adornatione.<br />

176<br />

Šios vienuolyno gyvenimo peripeti<strong>jo</strong>s šiuo kartu nėra mūsų<br />

dėmesio centre, todėl tik trumpai norėtume paminėti XVIII a. pabaigos<br />

peripetijas. Livoni<strong>jo</strong>s vyskupas Kosakovskis, remdamasis 1782 m.<br />

305

DARIUS<br />

BARONAS<br />

laimėjus bylą jie galė<strong>jo</strong> imtis atsikūrimo darbų. Atrodo,<br />

kad kaip tik šiuo laikotarpiu prie Videniškių bažnyčios<br />

<strong>ir</strong> turė<strong>jo</strong> būti pastatyta <strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> koplyčia.<br />

1804 m. inventorius ją jau mini, tuo tarpu ankstesnis mums<br />

žinomas 1766 m. inventorius <strong>jo</strong>s dar nemini 177 .<br />

Rekonstrukci<strong>jo</strong>s dėka iki tol bažnyčioje buvęs <strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> altorius buvo perkeltas j koplyčią. Kartu<br />

su juo buvo perkeltas <strong>ir</strong> <strong>Pal</strong>aiminto<strong>jo</strong> atvaizdas, kuris, kaip<br />

atrodo, būtent šiuo laikotarpiu buvo papuoštas iki šiol išlikusiais<br />

auksuoto sidabro apkaustais. Šios koplyčios liturginė<br />

reikšmė buvo sustiprinta šalia <strong>jo</strong>s durų įrengus krikštyklą.<br />

<strong>Pal</strong>. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> <strong>ir</strong> kunigaikščių Giedraičių<br />

sąsają turė<strong>jo</strong> sustiprinti v<strong>ir</strong>š koplyčios durų pakabintas fundatoriaus<br />

portretas 178 .<br />

177<br />

Tiesa, kun. A. G. Dylis nurodo, kad minėta koplyčia pastatyta<br />

1800 m., tačiau kol kas lieka neaiškūs p<strong>ir</strong>miniai šaltiniai, kuriais<br />

grindžiama tokia nuomonė; A. G. Dyl, Michał Giedroyć, t. 1, p. 94­100.<br />

178<br />

VUB RS, F57­B53­242 (inwentarz kościoła widzieniskiego z<br />

opisaniem budynków klasztornych у sprzętów w nim znayduiących się<br />

oraz folwarku Batanowa zastawnego z swoią ruchomością, sporządzony<br />

Roku 1804 Msca Septembra dnia 10), f. 3: 5o Ołtarz. Wteyże kaplice<br />

Błogosławionego Michała snicerskiey roboty niebiesko malowany rzniecie<br />

mieyscoma pozłacane, srebro przy tym ołtarzu Promienie w koło głowy S­<br />

popiežiaus bule, ketino paveržti Atgailos kanauninkų nuosavybės teises.<br />

Sekė ilga byla, kurią galiausiai laimė<strong>jo</strong> Ignacas Giedraitis, kuris<br />

1790 m. pas<strong>ir</strong>ūpino Videniškių vienuolyną atkurti iš nau<strong>jo</strong> (de nova<br />

radice). Vienuolynas toliau iš esmės laikėsi ne tiesiogiai administruodamas<br />

jam sk<strong>ir</strong>tas žemes, bet nuo jų imdamas rentą. Ji, regis, buvo pakankama<br />

bažnyčiai atnaujinti <strong>ir</strong> net leido iš dalies kompensuoti Videniškių<br />

bibliotekos nuostolius (VUB RS, F57­B53­243: Inwentarz<br />

kościoła i klasztoru widzieniskiego JXX Kanoników regularnych ВВ.<br />

MM. od Pokuty Roku 1809, f. 6­6v).<br />

306

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

XVII a. pabaigoje kitus pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto<br />

pėdsakus aptinkame kai kuriose kitose Lietuvos Atgailos kanauninkų<br />

bažnyčiose. Kaip jau minėta, XVII a. pabaigoje<br />

Tverečiaus bažnyčioje būta šilkinės vėliavos su šv. Kazimiero,<br />

pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> <strong>ir</strong> Nukryžiuoto<strong>jo</strong> atvaizdais 179 .<br />

XVIII a. p<strong>ir</strong>mos pusės Tverečiaus bažnyčios vizitaci<strong>jo</strong>s aktuose<br />

tokia vėliava nebeminima, tačiau iš jų sužinome apie<br />

bažnyčioje buvusį tapytą pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> atvaizdą<br />

180 . XVII a. pabaigoje pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> atvaizdas<br />

buvo <strong>ir</strong> Panemunio bažnyčioje. Jis minimas šalia šv. Kazimiero<br />

atvaizdo turbūt neatsitiktinai 181 . 1773 m. kovo 4 d.<br />

Panemunio bažnyčios vizitaci<strong>jo</strong>s akte pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

kulto pėdsakų nematyti, bet tai greičiausiai galima<br />

paaiškinti šios vizitaci<strong>jo</strong>s akto lakoniškumu 182 . Dar viena<br />

naujai atrasta pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto apraiška galima<br />

laikyti Jūžintų bažnyčioje XVIII a. pabaigoje buvusią<br />

procesijų vėliavą, kurios vienoje pusėje buvo pavaizduota<br />

Dievo Motina, kitoje - pal. Mykolas Giedraitis 183 .<br />

go, szata posrzebrzana serce s kryzykiem srebrenepozłocone... Przy drzwiach<br />

kaplicy stoi chrzcielnica nowa orzechowo malowana na czterych nóżkach...<br />

Wychodząc z kaplicy na drzwiami w Kościele Kaplicznem [?]portret 1­go<br />

fundatora na płótnie.<br />

179<br />

Žr. В], 62411 III, f. 49.<br />

180<br />

LVIA, F 694­1­3381, f. 9v: ...Reliqua duo altaria opens tabular!.<br />

In uno imago Sanctae Annae, in 2ndo B.Michaelis Giedroyc ducts<br />

Lithvaniae... (ši vizitacija tiksliau nėra datuota).<br />

181<br />

B], 62411 III, f. 65: Imago B. Michaelis Giedroycpicturae antiquae.<br />

Imago S. Casim<strong>ir</strong>i confessoris antiqua... (1693 m. vizitaci<strong>jo</strong>s aktas).<br />

182<br />

LVIA, F694­1­3381, f. 194­196v.<br />

181<br />

VUBRS, F57­B53­1197 (Jūžintų bažnyčios inventorius, 1777<br />

07 30), f. [5]: Chorągiew sztametowa biała zfrczkį włóczkową, maiąca<br />

obrazy Nayswiętszey Matki у В. Michała Giedroycia.<br />

307

DARIUS<br />

BARONAS<br />

Videniškių, Panemunio <strong>ir</strong> Tverečiaus bažnyčias galime<br />

laikyti svarbiausiomis pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto<br />

vietomis <strong>Lietuvoje</strong>. Kaip gerai pamename, p<strong>ir</strong>mųjų dviejų<br />

bažnyčių fundatoriai buvo kunigaikščiai Giedraičiai, <strong>ir</strong><br />

tai tik sustiprina įspūdį, kad pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto<br />

palaikymas buvo jų <strong>ir</strong> Atgailos kanauninkų bendradarbiavimo<br />

vaisius. Tverečiaus bažnyčios fundatorių giminės<br />

istorija mums dar nėra pakankamai aiški, kad galėtume<br />

bandyti aiškinti pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto pėdsakų<br />

ats<strong>ir</strong>adimą Tverečiuje jų pagarba <strong>Pal</strong>aimintajam 184 . Vis<br />

dėlto į akis krenta tai, kad tose Atgailos kanauninkų bažnyčiose,<br />

kurių fundatoriai buvo ne Giedraičiai, aktyvesnio<br />

pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto pėdsakų praktiškai<br />

nėra. Tam tikrose bažnyčiose - tokiose kaip Bistryčia (iki<br />

1526 m.), Medininkai <strong>ir</strong> kt. - pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto<br />

ženklų ats<strong>ir</strong>adimą galime aiškinti pačių Atgailos kanauninkų<br />

iniciatyva. Be to, svarbu pastebėti, kad pal. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> kulto pėdsakai susitelkę tose bažnyčiose,<br />

prie kurių veikė broli<strong>jo</strong>s - patikimi aktyvaus religinio gyvenimo<br />

liudininkai.<br />

6. Rašto liudijimų pėdsakais<br />

Atsk<strong>ir</strong>ą pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto apraiškų grupę galime<br />

įžvelgti rašytiniuose liudijimuose, kurie tiesiogiai kal-<br />

184<br />

A. Vojevodskaitė teigia, kad Tverečiaus vienuolyno fundatoriai,<br />

Vieigailos­Vargalavičiai, buvo Giedraičių giminės atšaka (http://<br />

postilla.mch.mii.lt/Tevuzeme/dvibylos.htm (žr. 2004 11 01). Aišku,<br />

tokį teiginį reikia priimti labai atsargiai <strong>ir</strong> būtina jį kritiškai patikrinti.<br />

308

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

ba apie <strong>Pal</strong>aimintąjį arba <strong>jo</strong> kultą. Tai būtų <strong>jo</strong> biografi<strong>jo</strong>s<br />

(knygos) <strong>ir</strong> su bandymais pradėti <strong>jo</strong> kanonizaci<strong>jo</strong>s bylą susiję<br />

dokumentai. Tokio pobūdžio duomenys yra ganėtinai<br />

pab<strong>ir</strong>i, jie yra vienas sunkiausiai apčiuopiamų <strong>ir</strong> labai<br />

nepatvarių liudijimų. Vis dėlto verta atkreipti dėmesį <strong>ir</strong> į<br />

juos, nes jie parodo tam tikrus ne visai tikėtus pal. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> kulto aspektus.<br />

Kalbant apie nepatvarias praeities liekanas, skaitant<br />

bažnyčių <strong>ir</strong> vienuolynų vizitacijas antrame plane iškyla viską<br />

ryjančio laiko — tempus edax ­ vaizdinys. Raštui kaip<br />

labilios žmogiškos atminties stabilizatoriui <strong>ir</strong> šiuo atveju<br />

reikia dėkoti, kad mums išsaugo<strong>jo</strong> kai kuriuos ženklus apie<br />

pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kulto pėdsakus. Vienas iš atminties<br />

apie pal. Mykolą Giedraitį išsaugojimo būdų, nuolatinis<br />

priminimas buvo <strong>jo</strong> biografi<strong>jo</strong>s. Šiuo metu pagrindinėse<br />

Vilniaus bibliotekose mums nepavyko aptikti XVII a.<br />

pradžioje išleistos p<strong>ir</strong>mosios Jono Tšcianiečio rašytos pal.<br />

<strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> biografi<strong>jo</strong>s. Vis dėlto aišku, kad bent<br />

kai kuriuose Atgailos kanauninkų vienuolynuose <strong>Lietuvoje</strong><br />

jų tikrai buvo. Šiek tiek stebina toks dalykas, kad gana<br />

išsamiuose Videniškių vienuolyno XVII-XVIII a. knygų<br />

inventoriuose nepavyko aptikti <strong>Pal</strong>aiminto<strong>jo</strong> biografi<strong>jo</strong>s,<br />

todėl šioje vietoje pagrįstai gali kilti nelengvai sprendžiamas<br />

klausimas apie vizitacijų išsamumą, jų reprezentatyvumą<br />

- klausimas, kurio dabar nebandysime narstyti.<br />

Vis dėlto džiugiai nustebina, kad pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

biografijas randame tose Atgailos kanauninkų bažnyčiose,<br />

kuriose kokių nors kitų <strong>Pal</strong>aiminto<strong>jo</strong> kulto pėdsakų<br />

nematome. Štai Vilniaus Užupio Atgailos kanauninkų vienuolyne<br />

XVII a. pabaigoje buvo vienas pal. <strong>Mykolo</strong> Gied-<br />

309

DARIUS<br />

BARONAS<br />

raičio biografi<strong>jo</strong>s egzempliorius 185 . Kitas <strong>Pal</strong>aiminto<strong>jo</strong> biografi<strong>jo</strong>s<br />

egzempliorius XVIII a. buvo tarp Salako vienuolyno<br />

knygų 186 . Galbūt iš p<strong>ir</strong>mo žvilgsnio tokių liudijimų vertė<br />

atrodo nedidelė. Vis dėlto geriau įsigilinus norisi galvoti<br />

kitaip <strong>ir</strong> teigti, kad jų vertę generuoja jų retumas. Be to,<br />

tokių nepatvarių liudijimų kaip knyga ar procesijų vėliava<br />

vertė, — ypač kai jie aptinkami tuo metu, kai kitų liudijimų<br />

reta, o pats <strong>Pal</strong>aiminto<strong>jo</strong> <strong>kultas</strong> atrodo praradęs savo ankstesnį<br />

intensyvumą, atrodo ypač svarbi, nes ji teikia konkrečių<br />

argumentų apie nenutrūkstamą pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

kultą. Šio kulto palaikymo <strong>ir</strong> tradici<strong>jo</strong>s perdavimo<br />

šviesoje reikia traktuoti <strong>ir</strong> Atgailos kanauninkų pastangas<br />

išsaugoti dokumentus, kurie susiję su bandymais inicijuoti<br />

pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kanonizaciją.<br />

Viena tokios veiklos apraiškų galime laikyti pastangas<br />

išsaugoti 1717 m. Vilniaus vyskupi<strong>jo</strong>s sinodo nutarimus,<br />

išspausdintus atsk<strong>ir</strong>a knyga, kurioje, kaip jau minėta, buvo<br />

<strong>ir</strong> Atgailos kanauninkų prašymas dėl liturginių maldų<br />

pal. Mykolui Giedraičiui - prašymas, kurio patenkinimas<br />

iš esmės būtų reiškęs <strong>jo</strong> viešo kulto pripažinimą. Tad neatsitiktinai<br />

Atgailos kanauninkų knygų rinkiniuose randame<br />

<strong>ir</strong> knygą, įvardintą Synodus Brzostoviana (pagal Vilniaus<br />

vyskupą Konstantiną Bžostovskį, ėjusį ganytojiškas<br />

185<br />

B], 62411 III, f. 8v: ...19no Forteca Polska in quarto, 20mo<br />

Vita B. Michaelis Giedroyč, 21 Vita Beati StanislaiKostka... (1693 05 14<br />

vizitaci<strong>jo</strong>s aktas). Tiesa, vėlesniuose Užupio vienuolyno vizitacijų aktuose<br />

<strong>jo</strong>s jau neberandame. Tai tebūnie tik vienas iš daugelio pavyzdžių,<br />

kaip dažnai tenka susidurti su negrąžinamai prarastu kultūriniu paveldu.<br />

186<br />

Vc75^5,F57­B53­1064: Roku 1766 dnia 12 Junii zjechawszy<br />

na wizitę do klasztotu sołockiego takowe opisanie sporządziliśmy,<br />

f. 5: ...Xiaika in quarto Zycie Błogosławionego Gedroycia...<br />

310

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

pareigas 1687-1722 m.). Įdomu pastebėti, kad šią knygą<br />

aptinkame ne tarp vienuolynui, bet tarp tiesiogiai bažnyčiai<br />

priklausančių knygų. Tokią padėtį fiksuoja Videniškių<br />

bažnyčios 1766 m. inventorius 187 .1717 m. sinodo nutarimams<br />

teikta svarba bene geriausiai atsiskleidžia iš tam<br />

tikrų Videniškių vienuolyno bibliotekos istori<strong>jo</strong>s faktų. Iš<br />

1804 m. Videniškių vienuolyno vizitaci<strong>jo</strong>s galime sužinoti,<br />

kad 1783 m. dėl Livoni<strong>jo</strong>s vyskupo Kosakovskio antpuolio<br />

Videniškių biblioteka prarado geriausias savo knygas, bet<br />

<strong>jo</strong>je dar liko šimtas aštuoniasdešimt įva<strong>ir</strong>ių senų lotyniškų<br />

knygų 188 . Kitos 1809 m. vizitaci<strong>jo</strong>s aktai mini tas pačias<br />

šimtą aštuoniasdešimt knygų, bet taip pat nurodo <strong>ir</strong> naujai<br />

įsigytas, tarp kurių randame turbūt ne ką kita kaip „Bžostovskio<br />

sinodą" 189 . Atgailos kanauninkų pastangos Videniškėse<br />

kaupti oficialią medžiagą apie pal. Mykolą Giedraitį<br />

gerai atsiskleidžia iš 1820 m. inventoriaus, kuriame<br />

tarp kitų dokumentų pastebime <strong>ir</strong> 1625 m. dokumentą,<br />

liudijantį apie pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> palaikų inventio,<br />

sublevatio <strong>ir</strong> translation. Tuo metu Videniškėse buvo oficialus<br />

dokumentas, kurį išdavė Krokuvos vyskupo Martyno<br />

Šiškovskio (1616-1630) sufraganas Tomas Oborskis<br />

187<br />

LVIA, F694­1­3381, f. 113.<br />

188<br />

VUBRS, F57­B53­242, f. 14: Biblioteka widzieniska w czasie<br />

zaiazdu Widzieniszek z nay lepszych książek została ogołoconą. Teraz ksiąg<br />

starych pod różnym tytułom oprawnych у nieoprawnych łacińskich у pysanychy<br />

drukowanych —180.<br />

•в» VUB RS, F57­B53­243, f. 6v: Synodus diaecesana wilnensis<br />

in 4to tom — 1.<br />

1,0<br />

BCzart, Rkps 1979, p. 97: Roku 1625 sublevatio Beati Michaelis<br />

Giedroyc ordinis Canonicorum Regulttrium de Poenitentia Cracoviae<br />

na Pergaminie z pieczęcią wiszącą blaszaną.<br />

311

DARIUS<br />

BARONAS<br />

(1614-1645). Šiame dokumente smulkiai aprašytos 1624—<br />

1625 m. Krokuvos Šv. Morkaus bažnyčioje vykusios iškilmės,<br />

kurių metu pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> palaikai buvo<br />

sudėti j naują karstą, kuriam saugoti buvo pastatytas antkapinis<br />

paminklas, išlikęs iki mūsų laikų. Mums dokumento<br />

turinys žinomas iš <strong>jo</strong> publikaci<strong>jo</strong>s Acta Sanctorum<br />

gegužės mėnesio p<strong>ir</strong>majame tome 191 . Iš šio leidinio sužinome,<br />

kad XVII a. šis dokumentas saugotas specialioje skrynioje,<br />

laikytoje netoli <strong>Pal</strong>aiminto<strong>jo</strong> kapo 192 . Pagrįstai gali<br />

kilti klausimas, kaip <strong>ir</strong> kodėl šis dokumentas iš Krokuvos<br />

atsidūrė Videniškėse.<br />

XVIII a. antroje pusėje Atgailos kanauninkų ordinas,<br />

panašiai kaip <strong>ir</strong> kitos vienuoli<strong>jo</strong>s, išgyveno ne patį geriausią<br />

savo istori<strong>jo</strong>s laikotarpį. Apšvietos epochos idėjų šviesoje<br />

vienuoli<strong>jo</strong>s atrodė kaip praeities atgyvena, tad didelėje<br />

Europos dalyje įsigalėjusios absoliutinės monarchi<strong>jo</strong>s, siekusios<br />

Bažnyčios pajungimo savo valdžiai, nevengė taikyti<br />

administracinio poveikio priemonių, nukreiptų prieš vienuolijas.<br />

Visa tai vedė prie pašaukimų skaičiaus smukimo.<br />

Dėl tokios politikos Atgailos kanauninkų ordinas buvo pasmerktas<br />

išm<strong>ir</strong>imui. Šio ordino padėtį dar labiau komplikavo<br />

tuo metu kilę nesutarimai <strong>ir</strong> juos lydėjęs susvetimėjimas<br />

tarp Lietuvos <strong>ir</strong> Lenki<strong>jo</strong>s Atgailos kanauninkų. Ne<br />

191<br />

Acta Sanctorum Maii, vol. 1, ed. G. Henschenius et D. Papebrochius,<br />

Antverpiae, 1680, p. 558­560. Šiame leidinyje šis dokumentas<br />

vadinamas lnstrumentum publicum inventionis, sublevationis et translationis<br />

ossium Beati Michaelis Gedrocii Anno Domini MDCXXIVdie IVIuniii.<br />

192<br />

Ibid., p. 560: Praesentes litterae &tbisper omnia similes habentur<br />

in speciali šerinio, c<strong>ir</strong>ca Reliquias B. Michaelis, in ecclesia S. Marei Cracoviae<br />

tumulati, deposito, quae sunt manibus notariorum publicorum subseriptae,<br />

& ibidem tempore levationis ejusdem Sancti reliquiarum asservatae.<br />

312

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

paskutinį vaidmenį Ordino užgesimo byloje suvaidino <strong>ir</strong><br />

problemos dėl vidinės disciplinos palaikymo, dėl ko pagrindinis<br />

Šv. Morkaus vienuolynas praretė<strong>jo</strong>. Jau 1807 m.<br />

trys likę paskutiniai Krokuvos Atgailos kanauninkai Austri<strong>jo</strong>s<br />

valdžios sprendimu buvo priversti savo vienuolynu<br />

dalintis su kunigais emeritais. Politinėmis priemonėmis<br />

užgintas nau<strong>jo</strong>kų priėmimas, galiausiai viskas baigėsi tuo,<br />

kad paskutinysis Šv. Morkaus vienuolyno Atgailos kanauninkas<br />

(kun. Mykolas Ostalowskis) savo žemiškąją kelionę<br />

baigė 1831 m. rugsė<strong>jo</strong> 17 d. 193<br />

Atgailos kanauninkų ordino paskutinių akim<strong>ir</strong>kų šviesoje<br />

mes <strong>ir</strong> turime žiūrėti į 1625 m. dokumento ats<strong>ir</strong>adimą<br />

Videniškėse. Reikia turėti omenyje, kad Lenki<strong>jo</strong>s <strong>ir</strong> Lietuvos<br />

valstybę pasidalinusios Prūsija, Austri<strong>jo</strong>s <strong>ir</strong> Rusi<strong>jo</strong>s imperi<strong>jo</strong>s<br />

d<strong>ir</strong>btinai trukdė bendravimą tarp sk<strong>ir</strong>tingose šalyse<br />

atsidūrusių tos pačios vienuoli<strong>jo</strong>s narių. Tad savaime suprantama,<br />

kad mums nežinomos 1625 m. dokumento ats<strong>ir</strong>adimo<br />

Videniškėse aplinkybės buvo anaiptol nepaprastos.<br />

Pastangos išsaugoti šią Atgailos kanauninkams brangią<br />

relikviją - tai tarsi desperatiškas bandymas pasipriešinti<br />

fatališkai išnykimo grėsmei, tai tarsi bandymas neprarasti<br />

paskutinės vilties, kad kada nors pal. Mykolas Giedraitis<br />

susilauks altoriaus garbės.<br />

1625 m. dokumento buvimą Videniškėse fiksuoja<br />

dar vėlesnis - 1823 m. - Videniškių Atgailos kanauninkų<br />

dokumentrų registras 194 . Tačiau jau 1830 m. Videniškių<br />

A. Bruździński, Kanonicy regularni, p. 90­96.<br />

m<br />

LVIA, F694­1­547, f. 6: Sublevatio B. Michaelis Giedroyc Ordinis<br />

canonicorum regularium de Paenitentia Cracoviae napargaminie z<br />

pieczęcią tvisztįcą po łacinie.<br />

313

DARIUS<br />

BARONAS<br />

vizitaci<strong>jo</strong>s aktuose <strong>jo</strong> jau nepastebime 195<br />

<strong>ir</strong> <strong>jo</strong> pėdsakų grandinė<br />

nutrūksta...<br />

Tai buvo metas, kai <strong>ir</strong> <strong>Lietuvoje</strong> Atgailos kanauninkai<br />

skaičiavo paskutines savo dienas. Pagrindiniai jų vienuolynai<br />

— Videniškės, Panemunis - buvo uždaryti 1832 m.,<br />

o likę vienuoliai savo dienų baigti perkelti j Vilniaus Užupį,<br />

kur jų vienuolynas veikė iki 1845 m. Tai metais likę<br />

gyvi Atgailos kanauninkai buvo išsk<strong>ir</strong>styti po kitus dar<br />

veikusius kitų ordinų vienuolynus, kur jie tyliai išm<strong>ir</strong>ė 196 .<br />

v<br />

Šioje vietoje <strong>ir</strong> mums tenka kuriam laikui sustabdyti<br />

savo tyrimą. Kaip matyti iš jau išdėstytos medžiagos, užsimojus<br />

t<strong>ir</strong>ti pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> kultą <strong>Lietuvoje</strong>, teko<br />

tam tikra prasme eiti iš Krokuvos į Lietuvą, eiti nuo pagrindinio<br />

<strong>jo</strong> kulto šaltinio <strong>ir</strong> ieškoti <strong>jo</strong> atšvaitų <strong>Lietuvoje</strong>.<br />

Tokiu būdu tyrimas neišvengiamai tapo panašus į pal. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> pom<strong>ir</strong>tinės šlovės ataidėjimą iki Lietuvos.<br />

Teko susipažinti <strong>ir</strong> patyrinėti pagrindinį šaltinių apie<br />

pal. Mykolą Giedraitį korpusą, stengiantis <strong>jo</strong> šventumo tipą<br />

lokalizuoti istoriniame kontekste. Tokia užduotis nėra<br />

lengva akivaizdžiai matant <strong>ir</strong> šaltinių stygių, <strong>ir</strong> jų išsibarstymo<br />

faktą. Dabartiniame tyrimų etape jau išryškė<strong>jo</strong> tam<br />

tikra vietinė <strong>jo</strong> kulto specifika. P<strong>ir</strong>miausia į akis krenta pal.<br />

<strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong> <strong>ir</strong> šv. Kazimiero gretinimas, jų kaimynystė<br />

tikinčiųjų savimonės erdvėje. Antra vertus, matyti <strong>ir</strong><br />

tam tikri neatitikimai, tarsi vėluojantis <strong>jo</strong> kulto pulso apčiuopimas<br />

<strong>Lietuvoje</strong>. Jeigu Lenki<strong>jo</strong>je <strong>jo</strong> kulto stipresnis<br />

pakilimas fiksuojamas XVI-XVII a. sąvartoje, tai Lietuvo-<br />

195<br />

Pig. LVIA, F694­1­3791, f. 13­13v.<br />

196<br />

R. Janonienė, „Vilniaus buvęs atgailos kanauninkų vienuolynas<br />

<strong>ir</strong> Šv. Baltramiejaus bažnyčia", in: Lietuvos vienuolynai, p. 260­261.<br />

314

M Y K O L O GIEDRAIČIO GYVENIMAS IR KULTAS LIETUVOJE XVI-XIX A. PR.<br />

je tokio kulto apraiška galbūt jau dabar galima laikyti<br />

Videniškių vienuolyno <strong>ir</strong> bažnyčios fundaciją. Tuo tarpu<br />

kai Lenki<strong>jo</strong>je XVII a. pabaigoje fiksuojamas pal. <strong>Mykolo</strong><br />

<strong>Giedraičio</strong> užtarimo dėka Įvykusių stebuklų stygius, atrodo,<br />

kad kaip tik to meto <strong>Lietuvoje</strong> jų būta daugiausiai. Sis<br />

XVII a. pabaigoje prasidėjęs <strong>Pal</strong>aiminto<strong>jo</strong> kulto kilimas<br />

savo zenitą pasiekė turbūt apie 1717 m., kai Lietuvos Atgailos<br />

kanauninkai Vilniaus vyskupi<strong>jo</strong>s sinodo prašė <strong>jo</strong> viešo<strong>jo</strong><br />

kulto patv<strong>ir</strong>tinimo. Ypač įdomūs pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong><br />

kulto pėdsakai, kuriuos aptinkame XIX a. pradžioje<br />

Videniškėse. Tai buvo Atgailos kanauninkų saulėlydžio<br />

metas, <strong>ir</strong> tas paskutinis jų bandymas gelbėti <strong>ir</strong> išsaugoti<br />

ateinančioms kartoms <strong>Pal</strong>aiminto<strong>jo</strong> atminimo pėdsakus yra<br />

gyvas testamentas šiems laikams.<br />

P. S. Tariu nuoš<strong>ir</strong>dų ačiū habil. dr. Aldonai Prašmantaitei <strong>ir</strong><br />

prof. kun. Andrzejui Bruździnskiui, kurie man praskynė kelią prie<br />

pal. <strong>Mykolo</strong> <strong>Giedraičio</strong>.<br />

315

Si knyga - p<strong>ir</strong>mas originalus leidinys <strong>Lietuvoje</strong>,<br />

sk<strong>ir</strong>tas sventqjij kulto istorijai.<br />

Sventiyij pavyzdys <strong>ir</strong> kliovimasis jij uztarimu<br />

neabe<strong>jo</strong>tinai veike <strong>ir</strong> veikia zmoniij mentalitet|,<br />

jij kuryb^ <strong>ir</strong> gyvenimo formas.<br />

Istorikai <strong>Lietuvoje</strong> jau iesko sio poveikio pedsakij<br />

Lietuvos Didziosios Kunigaiksti<strong>jo</strong>s gyvenime.<br />

ISBN 9955­656­15­8<br />

9 78995 5 656 1 59<br />

www.aidai.lt<br />

V<strong>ir</strong>setyje; Nezinomas dail. zyxwvutsrqponmlkjihgfedcba<br />

^ventoji Seima su Sv. Ona <strong>ir</strong> Sv. Joakimu<br />

' XVI a. I p. ­ XVH a. pr.

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!