Dievo tarno Mykolo Giedraičio ikonografija

ACTA ACADEMIAE ARTIUM VILNENSIS135 2004
DIEVO TARNO MYKOLO GIEDRAIČIO IKONOGRAFIJA
Asta Giniūnienė
Vilniaus pedagoginis
universitetas
S, Kairio g. 27
LT- 10231. Vilnius
linas@lightcon.com
The article presents the iconography of the regular canon penitentiary
Mykolas Giedraitis, considered Blessed. The surviving
renowned paintings and engravings from Tverečius, Videniškiai
and Giedraičiai churches have served as a basis for the study.
The article compares these images, points to the prototypes from
Krakow St. Mark and Pinsk churches and discusses the deve-
Lietuvoje žinomas šv. Kazimiero amžininkas, palaimintuoju
laikomas atgailos kanauninkų vienuolis
Mykolas Giedraitis. Dar būdamas gyvas, šis tylusis broliukas
ėmė gatsėti pamaldžiu gyvenimu, šventumu bei
stebuklais. Jis pradėtas garbinti išsyk po mirties — mirė
1485 m. gegužės 4 d. Kulto židinys telkėsi Krokuvoje,
Atgailos kanauninkų vienuolyne, Šv. Morkaus bažnyčioje,
kur vienuolis praleido didžiąją savo gyvenimo dalį.
Ten mirė, ten ilsisi jo palaikai. Janas Kurczewskis
Lietuvos ir Rusios krikščionybės istorijoje apie M. Giedraitį
rašė: „Tai buvo pirma šventa duoklė, kurią pamaldi
Lietuva atidavė Lenkijai už savo atsivertimą" 1 .
Šio Dievo tarno ikonografija yra negausi, mažai tyrinėta
2 . Kartais jam nepelnytai priskiriamas vyskupo
titulas. Krikščioniškosios ikonografijos žodyne rašoma, jog
„Mykolo Giedraičio ikonografija nesusiformavusi" 3 .
Tai paskatino peržiūrėti žinomus bei mažiau žinomus
atvaizdus; palyginti juos tarpusavyje; ieškoti analogų;
aptarti juos remiantis platesniu, išlikusių hagiografijų
bei kulto raidos kontekstu.
Lietuvos kultūros paminklų sąraše minimi trys paminkliniai
M. Giedraičio paveikslai, esantys Videnišlopment
of Giedraitis's cult as well as the influence of hagiography
on the means of his representation.
Keywords: church art, iconography, regular canon penitentiary,
the Blessed Mykolas Giedraitis, Krakow St. Mark
church, Tverečius church, Videniškiai church, Giedraičiai
church.
kių, Giedraičių, Tverečiaus bažnyčioje. Žinoma Aleksandro
Tarasevičiaus graviūra. Paskiruose leidiniuose
rasta dar keletas iliustracijų bei raižinių, kurie papildo
kuklią M. Giedraičio ikonografiją. Paveikslų būta ir
daugiau, antai 1702 m. Veliuonos bažnyčios inventoriuje
minimas Pal. Mykolo Giedraičio paveikslas 4
bei
neišlikę Jūžintų 5 , Papilio 6
bažnyčios atvaizdai.
Įvairūs atgailos kanauninkų vienuolio gyvenimo aprašymai
remiasi seniausiomis išlikusiomis Krokuvos
universiteto profesorių, garsiojo kronikininko Motiejaus
Miechoviečio ir Jono Tščianiečio hagiografijomis
(išleistos 1519 m., 1605 m.). Išsamiausiai, apvalydamas
legendines apnašas, M. Giedraičio gyvenimą
tyrinėjo prof. Paulius Rabikauskas 7 . Jis pakoregavo gyvenimo
faktus, nagrinėjo palaimintojo statusą, kritiškai
petskaitė ankstesnių autorių biografijas. P. Rabikauskas
rėmėsi lenkų tyrinėtojo Andrzejaus Gerardo
Dylio išvadomis, kurias jis suformulavo peržiūrėjęs šaltinius.
Kai kalbame apie XVII-XVIII a. dailę, istorinė
realybė nėra svarbiausias veiksnys. Jei šifruojame paveikslų
fabulą, bandome suvokti interpretacijų niuansus,
kur kas parankesnės senosios hagiografijos. Šiame

straipsnyje remtasi 1736 m. Krokuvoje 8 ir 1741 m. kaus bažnyčios, todėl lenkai paprastai juos vadina „morkais"
Vilniuje išleistais atgailos kanauninkų vienuolio gyvenimo
(Markowie) 17 .
aprašymais 9 . Įdomios, vertos specialistų dėmesio
yra trys išlikusios XVIII a. Krokuvos profesorių
prakalbos, skirtos M. Giedraičiui, su iliustracijomis 10 .
Būtina paminėti kuklią, tačiau informatyvią sovietiniais
laikais, 500 metų jubiliejaus proga išleistą, rašomąja
mašinėle spausdintą knygelę Palaimintasis Mykolas
Taigi Krokuvos vienuolyne, esančiame prie Šv. Morkaus
bažnyčios, M. Giedraitis baigė noviciatą, davė
įžadus ir ten praleido visą likusį gyvenimą. Jis netapo
kunigu, gyveno mažame kambarėlyje, šalia zakristijos,
buvo Sv. Morkaus bažnyčios zakristijonas (laikomas
zakristijonų globėju). M. Giedraitis uoliai laikėsi re­
Giedraitis M25-M85 11 . Veikiausiai tai galėjo būti gulinių atgailos kanauninkų, vadinamosios šv. Augus­
pakartotinis 1971 m. kunigo Zigmo Komaro (t 1973)
parašytos knygelės leidimas 12 . Z. Komaras skatino melstis
šiam palaimintajam. Jo rūpesčiu altoriaus garbei
buvo grąžintas užmirštas Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio
paveikslas, nuo pražūties išgelbėtas Tverečiaus
bažnyčios M. Giedraičio atvaizdas 13 . Kunigo susidomėjimą
galėjo paskatinti septintajame-aštuntajame dešimtmetyje
Lenkijoje vykęs M. Giedraičio kulto atgaivinimas,
kuris sutapo su 1970 m. pradėta Krokuvos
Sv. Morkaus bažnyčios restauracija, rengimusi Dievo
tarno 500 metų jubiliejui bei beatifikacijos bylos atnaujinimu
. Jubiliejaus proga 1985 m. Giedraičių
šventoriuje pastatyta Adolfo Teresiaus medinė atgailos
tino regulos. Vienuolijos tradicija pasižymėjo ypatingu
pamaldumu Nukryžiuotajam, taip pat itin uolia,
griežta ir gilia atgailos praktika. Gyveno asketiškai,
kontempliatyviai, buvo labai nuolankus. Vienatvėje užsisklendusio
brolio šventumas buvo regimas, jis turėjo
vizijų, pranašystės dovaną, stebuklų galią, žmonės dažnai
į jį kreipdavosi prašydami pagalbos. Vienuolis mirė
1485 m. gegužės 4 d. Tuoj po mirties jį pradėjo
garbinti kaip palaimintąjį, buvo stropiai užrašinėjamos
patirtos malonės ir stebuklai. Liaudis nuo XVI a.
jį laiko palaimintuoju, nors, pasak P. Rabikausko, nėra
žinoma, ar kada nors buvusi pradėta jo beatifikacijos
ar kanonizacijos byla Romoje 18 .
kanauninkų vienuolio skulptūra. Tais pačiais metais
Žinomos kardinolo Jurgio Radvilos (t 1600) pastangos
, Regulinių atgailos kanauninkų ordino žygiai bei
Petras Kimbrys parengė knygelių seriją Mykolas Giedraitis
ir Lietuva 1^. Tai savilaidos leidiniai, kelionių vadovai,
po buvusių regulinių atgailos kanauninkų vie­
kreipimaisi į Apaštalų Sostą dėl beatifikacijos XVIII a.
pradžioje. Vilniaus vyskupijos sinodas 1717 m. buvo
nuolynus.
nusprendęs Apaštalų Sosto prašyti patvirtinti atgailos
M. Giedraičio biografija. Vienuolis gimė apie
1425 m., visi apie jį rašiusieji pabrėžia jo lietuvišką
kilmę. Jį kildina iš garsios kunigaikščių Giedraičių giminės,
kurią sieja su kunigaikščio Daumanto vardu.
M. Giedraičio tėvai gyveno vietovėje, vadintoje Giedraičiais.
Kai kurie tvirtina, kad jis galėjęs gimti Videniškiuose.
Vienuolis buvo vienintelis vaikas, tačiau silpnos
sveikatos, neūžauga ir luošas. Nuo vaikystės
pasižymėjo nepaprastu pamaldumu. Tiksliai nežinoma,
bet manoma, kad XV a. šeštajame dešimtmetyje
jis įstojo į Bistryčios atgailos kanauninkų vienuolyną
. Atgailos kanauninkai Lietuvoje buvo gana paplitę,
jie laikėsi šv. Augustino regulos ir vilkėjo baltą abitą,
tad buvo vadinami „baltaisiais augustinais". Juos į
Lietuvą apie 1390 m. pakvietė Lietuvos didysis kunigaikštis
ir Lenkijos karalius Jogaila. XV a. antrojoje
pusėje vienuolijos vadovybė iš Prahos persikėlė į Krokuvą,
ten jiems buvo skirtas vienuolynas prie Šv. Mor­
kanauninkų brevijorių šio vienuolio garbei 20 . Šiuo metu
Vatikane Dievo tarno byla yra atnaujinta, tikimasi,
kad jo vardas bus įtrauktas į palaimintųjų sąrašą.
Tapybiniai atvaizdai. Tverečiaus, Videniškių,
Giedraičių bažnyčios M. Giedraičio paveikslų kompozicinė
schema panaši, labai paprasta. Tai klūpančio,
besimeldžiančio Dievo tarno atvaizdai. Tačiau jie nėra
kartotės, nes buvo nutapyti pagal skirtingus pirmavaizdžius,
skirtingi įkvėpimo šaltiniai.
Tverečiaus bažnyčios pal. Mykolo Giedraičio paveikslas.
Tvetečiaus bažnyčios M. Giedraičio paveikslas
datuojamas XVII a. (1 il.). Povilas Spurgevičius, rašydamas
Tverečiaus bažnyčios ir vienuolyno istoriją, pateikia
inventorių aprašymus, kuriuose minima ir ši drobė
. Paveiksle vaizduojamas atgailos kanauninkų
vienuolis, klūpantis priešais kryžių. Paveikslo apačioje
yra užrašas: „S. MICHAEL GEDROJC DVX LOVA-
NIE [i.e.LITUANlAE] ORD. CANONICORVM
124

PvEGVLARAM [ i.e. PvEGULARIUM] S. MARIA DE
VRBE DEMETRI DE PENITEN. B.B. MM. QVIE.
[SCENS]. CRACO [VIAE]. [AD] S. MARC [VM]."
Hagiografijose nuo XVI a. pabrėžiama Mykolo lietuviška
kilmė iš kunigaikščių giminės, todėl atsiranda prierašas
„DuxLituanie'^2. Užraše yra keletas netikslumų, kurie
galėjo atsirasti restauruojant paveikslą (1975-1976 m.).
Nežinoma, kodėl prieš vardą yra „S" raidė, nes prakalbose
rašoma „D" [Divus, Divinus), hagiografijose „B"
{Beatus). Ilgokas ir gana painus vienuolijos pavadinimas,
kuriame taip pat yra netikslumų. Tikrasis turėtų
būti toks: Ordo Canonicum Regularium S. Mariae de
Metro De Poenitentia Beatorum Martyrum. („De Metro"
buvo vadinama Švč. Mergelės bažnyčia, prie kurios buvo
įsikūręs vienuolijos centras Romoje.) Užrašo pabaigoje
trumpiniai: „Krokuva, Sv. Morkaus bažnyčia".
Kaip žinoma, Krokuvos Sv. Morkaus bažnyčia ir
vienuolynas buvo ir išliko M. Giedraičio kulto centru.
Šioje bažnyčioje ilsisi Dievo tarno palaikai. XVII a.
pirmoji pusė - M. Giedraičio kulto suklestėjimo laikotarpis.
1624 m. buvo atidengtas karstas, 1625 m.
relikvijos perkeltos į naują kapavietę toje pačioje bažnyčioje,
dėl to buvo pastatytas vėlyvojo renesanso stiliaus
antkapis (2 il.) 23 . Dauguma Krokuvoje išlikusių
vienuolio atvaizdų nutapyta XVII a. trečiajame dešimtmetyje.
1624 m. buvo nutapytas Šv. Morkaus bažnyčioje
kabantis žymiausias M. Giedraičio epitafinis,
„proginis paveikslas" (3 il.). Įprasta schema — centtinė-
1. Pal. Mykolo Giedraičio paveikslas. XVII a. pirmoji pusė.
Tverečiaus bažnyčia. A. Giniūnienės nuotrauka
The Blessed Mykolas Giedraitis. First half of the 17th
century. Tverečius church
2. Pal. Mykolo Giedraičio antkapis. 1625.
Krokuva, Šv. Morkaus bažnyčia
Gravestone of the Blessed Mykolas Giedraitis.
j| 1625. Krakow, St Mark church
125

je dalyje vaizduojamas klūpantis vienuolis, aplink jj —
dvylika scenų. Kairėje — scenos iš gyvenimo, dešinėje
pasakojami stebuklai po mirties, apačioje — fundatorių
pora, tarp jų penki šventieji „laimingojo Krokuvos amžiaus"
vyrai. Bažnyčioje yra išlikęs procesijų altorėlis
su panašios kompozicijos M. Giedraičio paveikslu, apačioje
— tie patys fundatoriai. Paveikslas nutapytas taip
pat apie 1624 m., ta pačia proga (4 il.). Galima manyti,
kad paveikslų, sukurtų šioms iškilmėms paminėti,
būta ir daugiau. Tikėtina, kad buvo platinamos graviūros
su M. Giedraičio atvaizdu. Varšuvos nacionalinėje
bibliotekoje saugoma Jono Ščirskio (Joanneso
Szczyrskio) graviūra (apie 1680 m.), panaši į epitafinį
Šv. Morkaus bažnyčios M. Giedraičio paveikslą, su
gyvenimo ir stebuklų scenomis (5 il.) 24 .
,V.-_
'.IX.
4il
Iškilmės, be abejo, paskatino skleisti M. Giedraičio
kultą Lietuvoje, dėl to atsirado ne tik rašytinių
tekstų, knygų, bet ir vizualių vaizdų poreikis. Yra žinoma,
kad reguliniai atgailos kanauninkai Tverečiuje
(vienuolynas įsteigtas 1501 m. Vaitiekaus Viežgailos-
Vargailos ir Jurgio bei Mikalojaus Vargalavičių) šio
kulto populiarinimu pradėjo rūpintis dar XVI a. 25
Galime manyti, kad Tverečiaus vienuoliai po iškilmių
nedelsdami stengėsi įsigyti M. Giedraičio atvaiz-
. ../•»•v
4. Pal. Mykolas Giedraitis. Procesijų altorėlio paveikslas.
Apie 1625. Krokuva, Sv. Morkaus bažnyčia
The Blessed Mykolas Giedraitis. Procession altar painting.
Circa 1625. Krakow, St Mark church
3. Pal. Mykolo Giedraičio paveikslas. 1624. Krokuva,
Šv. Morkaus bažnyčia
The Blessed Mykolas Giedraitis. 1624. Krakow,
St Mark church
dą, jį galėjo atsivežti iš Krokuvos, nes paveikslas artimas
Krokuvos XVII a. pirmosios pusės tapybai. Galėjo
būti vietinio meistro nutapytas pagal matytą pirmavaizdį
ar graviūrą (1 il.). Tverečiaus paveikslą su išlygomis
galima vadinti Šv. Morkaus bažnyčios M. Giedraičio
paveikslo kartote. Perimta ta pati ikonografinė schema,
panašus paveikslo koloritas. Vaizduojamas ryškiausias,
visuose gyvenimo aprašymuose minimas faktas,
kai vieną naktį palaimintasis, besimelsdamas Šv. Morkaus
bažnyčioje, prieš Nukryžiuotąjį, išgirdo Viešpaties
balsą: „Būki kantrus ligi mirties ir pelnysi šlovės
vainiką" (Esto patiem usquc ad mortem habebis Coronam
vitae). Prakalbose, cituojant šią frazę, įterpiamas
kreipinys „Mykolai" (Michael). Šią viziją kuklusis broliukas
laikė paslaptyje, tik prieš mirtį pasakė savo nuo-
126

herbas — Penkialapė balta rožė — Poraj 2^, apvainikuota
kunigaikščio mitia. Barokinės epochos sąmonėje ne
tik kilnumas, bet ir aukštasis luomas buvo vyraujančios
vertybės. Kilmingumo atsisakymas kėlė pagarbą -
Šv. Morkaus bažnyčios altorėlio paveiksle kunigaikščio
mitra numesta ant žemės. Dar viena Tverečiaus
paveikslo interpretacijos detalė — ant žemės gulinti atversta
knyga, išsilavinimą žymintis atributas. Tverečiaus
paveikslas pirmavaizdžiui nusileidžia profesionalumu,
tačiau Lietuvos bažnytinės dailės kontekste tai
labai vertingas ir įtaigus kūrinys. Pagal analogijas ir
istorinius faktus jį galime priskirti XVII a. pitmajai
pusei. Jis minimas 1716 m. Pacų atstatytos bažnyčios
inventoriuje 30 . Paveikslas kabėjo šoniniame bažnyčios
altoriuje. 1830 m. inventoriuje minima, jog paveikslas
yra kuklesnėje vietoje — ant šoninės sienos 31 . 1861 m.
bažnyčia sudegė, po metų buvo pastatyta medinė, o
1900 m. pradėta statyti nauja mūrinė bažnyčia. M. Giedraičio
paveikslas buvo užmirštas, kunigo Z. Komaro
rūpesčiu grąžintas į bažnyčią.
Videniškių bažnyčios pal. Mykolo Giedraičio paveikslas.
Videniškių ir Tverečiaus bažnyčios paveikslų
ikonografinė schema panaši — prieš altorių su Nukryžiuotuoju
klūpo M. Giedraitis, ant žemės guli atversta
5. Jonas Ščirskis. Pal. Mykolas Giedraitis. Vario raižinys.
Apie 1680. Varšuvos nacionalinė biblioteka
knyga, fone— pastato fragmentai (6 il.). Kompozicija —
Jonas Ščirskis. The Blessed Mykolas Giedtaitis. Copper
veidrodinis atspindys, galbūt tapyta pagal graviūrą. Tačiau
engraving. 1680. National Libraiy in Warsaw
šio paveikslo vaizdas modifikuotas, jis nutolęs nuo
„teliginio proginio" paveikslo prototipo. Tai veikiau
dėmklausiui 26 . Inskripcija išrašyta ant kaspino. Vienuolis
vaizduojamas apimtas ekstazės, sukrėstas, suklupęs
ant kelių ir žvelgiantis j Nukryžiuotąjį. Nuostabai
išreikšti pasitelkiamas senas, baroko tapyboje
itin mėgstamas gestas.
Gotikinis Nukryžiuotasis, prie kurio besimelsdamas
Dievo tarnas išvydo viziją, tebekabo Sv. Morkaus
bažnyčioje 27 . Šv. Morkaus bažnyčios M. Giedraičio
paveiksluose po šiuo kryžiumi nutapyta Dievo Motina
su kūdikiu — vadinamoji M. Giedraičio Madona 28 .
Vienuolis vilki baltu regulinių atgailos kanauninkų abitu
su ordino ženklu - raudona širdis su kryžiumi. Palaimintasis
vaizduojamas pagyvenęs, žilas (mirė 60 metų).
Tverečiaus bažnyčios paveiksle M. Giedraičio veido
bruožai aštresni, ryžtingesnį, žemiškesni, jis vaizduojamas
be aureolės. Visuose paveiksluose ant mensos,
tik skittingose vietose, nutapytas Giedraičių giminės
kultinio paveikslo pavyzdys. Minima, kad anksčiau prie
jo patirtas malones liudijo votai. Apie gilią pagarbą
kalba ir XVIII a. aptaisai.
Videniškių paveiksle mistiškoji scena vaizduojama
be barokui būdingo išorinio veiksmo, atsisakoma užrašų,
embleminių detalių. Vaizdinėmis priemonėmis
perteikiama kontempliacija — nuolanki, susitelkusio
šventojo poza, ant ktūtinės sukryžiuotos rankos, blausi
šviesa, santūrus koloritas. Šio atvaizdo išraiška kur
kas artimesnė hagiografijose aprašytam M. Giedraičio
portretui. Dievo tarnas buvo silpnos sveikatos, pasižymėjo
dideliu nuolankumu, kantrybe, laikėsi pasninkų
ir atgailavo. Kitų brolių buvo niekinamas ir stumdomas.
Prie stebuklais garsėjančios Nukryžiuotojo Jėzaus
skulptūros, Šv. Motkaus bažnyčioje, „jis ištisas naktis
suklupęs ar sukniubęs nuoširdžiai melsdavosi, kontempliuodavo
Kristaus kančią, ašaras iš akių, kraują iš kū-
127

л.
Ti
•I*
6. Pal. Mykolo Giedraičio paveikslas. XVII a. Videniškių
bažnyčia. G. Trimako nuotrauka
The Blessed Mykolas Giedraitis. 17th century. Videniškiai
church
no" 32 . Gali būti, kad paveiksle pavaizduota M. Giedraičio
mirties scena - hagiografijose rašoma, jog vienuolis
mirė klūpodamas ir besimelsdamas. Atvaizdas
taip pat primena antkapinę Šv. Morkaus bažnyčios
M. Giedraičio skulptūrą (2 il.). Įdomus istorinis faktas,
kad 1625 m. į Videniškius buvo atsiųstas šio Dievo
tarno relikvijų perkėlimo dokumentas 33 . Perkėlus
palaikus, M. Giedraičio relikvijų vieta tapo šventa, ją
gausiai lankė maldininkai. Galime tik spėlioti, ar šis
antkapis, ar grafinė reprodukcija įkvėpė tapytoją, tačiau
toks vienuolio atvaizdas buvo gyvas XVII a. tikinčiųjų
sąmonėje. Panašios ikonografijos ir kompozicijos
yra XVII a. II pusės A. Tarasevičiaus graviūra,
saugoma Varšuvos nacionalinėje bibliotekoje 3 ' 1 .
i
Videniškių paveikslas stilistiškai siejasi su XVII a.
Krokuvos tapyba. Lenkų tyrinėtojo Silvestro Malachovskio
nuomone, jo autoriumi galėjo būti karaliaus rūmų
tapytojo Tomo Dolabellos mokinys brolis Martynas
(t 1647) 35 , kuris dirbo Krokuvos reguliniams
I aterano kanauninkams 36 . Norint pagrįsti šią autorystę,
reikia išsamesnių tyrimų. M. Giedraičio paveikslas vi-
. laiką iškabėjo memorialinėje Giedraičių koplyčioje,
jis buvo garbinamas ir vertinamas. 1766 m. vizitacijos
akte paveikslas paminėtas, prie jo parašyta M. Giedraičio
mirties data 37 . 1830 m. bažnyčios inventoriuje
pažymima jo subtili tapyba 38 . Keli marginaliniai pastebėjimai:
paveiksle pavaizduotas pastatomas kryžius,
matyt, dailininkui nebuvo žinomas Šv. Morkaus bažnyčios
krucifiksas. Aptaisai juvelyrinio darbo, išpuošti
augaliniais ornamentais, dengia tik abitą, o aplink galvą —
vos įžiūrima tapyta nimbo linija.
Būtina prisiminti, kad Videniškių vienuolyno bažnyčia
sumanyta kaip šeimyninis Giedraičių giminės
mauzoliejus, šios valdos priklausė Giedraičiams nuo
XV-XVI a. Idėja statyti bažnyčią galėjo būti susijusi
ir su Giedraičių giminės atstovo Mykolo kultu. Be
abejo, šią iniciatyvą palaikė ir Žemaičių vyskupas
Merkelis Giedraitis 39 . Videniškių tėvonijoje likęs jo jaunesnysis
brolis Martynas Marcelijus Giedraitis 1617 m.
fundavo Regulinių atgailos kanauninkų vienuolyną,
o 1618 m. pastatai ir bažnyčia perduoti ordino provincijolui
Ipolitui Žepnickiui. 1631 m. prie naujosios
bažnyčios dešiniojo šono pristatyta kvadrato
formos koplyčia su erdviu rūsiu, kuriame laidoti Giedraičių
šeimos nariai. Be abejo, vienuoliai turėjo pasirūpinti,
kad naujai pastatytoje memorialinėje koplyčioje
kabėtų Giedraičių giminės ir jų vienuolijos
atstovo atvaizdas. Videniškiuose vykdavo vienuolijos
provincijos narių suvažiavimai. Tiesa, per 1655-1661 m.
karą bažnyčia smarkiai nukentėjo, bet buvo atstatyta
ir 1684 m. liepos 27 d. konsekruota' 10 . Tikėtina, kad
paveikslas galėjo būti sukurtas koplyčios pastatymo
arba atstatymo proga.
Giedraičių bažnyčios pal. Mykolo Giedraičio paveikslas.
Trečiasis M. Giedraičio paveikslas, esantis
Giedraičių bažnyčioje (7 il.), yra Pinsko Švč. Mergelės
Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios Šv. Kazimiero paveikslo
kopija' 1 ' (8 il.). Susiduriame su faktu, kai, iškilus
būtinybei, „pasiskolinamas", nukopijuojamas ir
128

• В f .v i.-iHHHHHHH»fiKL Л
11111 i • л
ЯНН^Щ^ШНв)
^ЕШШШШШШШШШШ шшшшшшшшшшш
pervardijamas kito šventojo paveikslas. XX a. septintajame
dešimtmetyje buvęs Giedraičių klebonas Z. Komaras
užrašuose pažymėjo, kad restauruojant šį paveikslą
kitoje jo pusėje buvo rastas užrašas — „1630,
Vilna" 42 . Si data neįtikina, nes paveikslas stilistiškai
artimesnis XVIII a. tapybai. Taip pat Pinsko Šv. Kazimiero
paveikslas galėjo būti nutapytas naujai mūrinei
bažnyčiai, kuri buvo pastatyta 1712 m.
1779 / 1793 m. Giedraičių bažnyčios inventoriuje
ketvirtuoju įvardijamas Palaimintojo Mykolo altorius
43 . Dabartinę mūrinę Šv. Baltramiejaus bažnyčią
1809 m. pastatė Žemaičių vyskupas Juozapas Arnulfas
Giedraitis ir jo brolis Martynas. Naujoje Giedraičių bažnyčioje
M. Giedraičio paveikslas, kaip rašoma 1859 m.
inventoriuje, atsiduria zakristijoje - virš durų 44 . Tolesnis
paveikslo likimas nėra aiškus, tik XX a. septintajame
dešimtmetyje kun. Z. Komaro rūpesčiu jis buvo
restauruotas ir grąžintas į altorių.
Palyginę paveikslus, pastebime, kad originale - Pinsko
Sv. Kazimiero paveiksle — figūra lankstesnė, raiškesnis
judesys, subtilesnė tapyba, nors kopija gana meistriška,
profesionali. Ryškesni griežtesni kontūrai
vienuolio paveiksle galėjo atsirasti po kelių restauracijų
XIX a. ir XX a. septintajame dešimtmetyje.
M. Giedraičio paveikslo kompozicija artimesnė
XVII-XVIII a. Vakarų Europoje susiformavusiam
šventųjų vaizdavimo tipui. Vienuolio ikonografijai tiko
Šv. Kazimiero paveiksle vaizduojama scena bei atributai
— kryžius, mitra ant žemės, tačiau didiko apranga
neįprasta Dievo tarnui — ilgas „žiponas", sujuostas
plačia juosta, šermuonėlių kailiu pamuštas apsiaustas.
Pasauliečio apdarą M. Giedraitis dėvėjo tik prieš tapdamas
vienuoliu, kai gyveno Giedraičiuose, taigi pačioje
jaunystėje. Išlieka erdvė samprotauti, ar šiame
paveiksle tikrai pavaizduotas M. Giedraitis, tuo tarpu
tikintieji garbino ir tebegatbina jį kaip savo tėvynainį,
"* ! V
7. Pal. Mykolo Giedraičio paveikslas. XVIII a.
Giedraičių bažnyčia. A. Petrašiūno nuotrauka
The Blessed Mykolas Giedraitis. 18th century.
Giedraičiai church
8. Šv. Kazimieras. XVIII a. Pinsko bažnyčia.
S. Maslauskaitės nuotrauka
St Kazimieras. /5//; century. Pinsk church
129

9. Švč. Mergelė Marija, šv. Kazimieras, pal. Mykolas Giedraitis. Triptiko centrinis paveikslas. 1624.
Krokuva, Sv. Morkaus bažnyčia
The Virgin Mary, St. Kazimieras and the Blessed Mykolas Giedraitis. Centerpiece of the triptych. 1624.
Krakow, St. Mark church
„pamaldų kuklų kunigaikštį". Vienuolio asmenybę ženklina
tik jo atributas, ant laiptų pakopos gulintis ramentas,
primenantis luošumą. Jis galėjo būti nutapytas
vėliau.
Šv. Kazimiero ir M. Giedraičio gretinimas nėra atsitiktinis:
Krokuvos Šv. Morkaus bažnyčios triptiko
centriniame paveiksle jie kattu adoruoja Dievo Motiną
(9 il.). Paveikslas priskiriamas Nyderlandų tapybai,
jame atpažįstama Išminčių pagarbinimo kompozicinė
schema, tik veikėjai pakeisti 45 . Į XVI a. triptiką centrinis
paveikslas buvo įjungtas vėliau, nutapytas M. Giedraičio
relikvijų perkėlimo proga 1624-1625 rn. Jam
virš galvos balkšvas aureolės ovalas, ant žemės guli kunigaikščio
mitra, šv. Kazimieras vaizduojamas įprastai.
Šių šventų vyrų dovanos krepšeliuose, viename jų — įvairios
gėlės, tarp kurių ir lelija.
Rašytiniuose šaltiniuose nieko neminima apie M. Giedraičio
ir šv. Kazimiero susitikimus, bet, pasak P. Rabikausko,
„visai galimas dalykas, kad šv. Kazimieras ne
kartą nusileidęs iš pilies į miestą, bus užėjęs į Šv. Morkaus
bažnyčią ir bent trumpai šnektelėjęs su mieluoju
lietuviu broliuku" 46 . Visose senosiose hagiografijose
užsimenama apie M. Giedraičio bendravimą su kitais
tuo metu Krokuvoje gyvenusiais, šiandien šventųjų ar
palaimintųjų titulą turinčiais arba tokiais laikomais kunigais
ir vienuoliais.
M. Giedraitis vaizduojamas Faelix Saeculum Cracoviae
paveiksluose (taip vadinamas XV amžius, Krokuvai
davęs daug šventų vyrų) (10 il.). Penkių Dievo vyrų
bendrystė pavaizduota Šv. Morkaus bažnyčios M. Giedraičio
paveikslo apačioje (2 il.) 47 . Kitas tokio paties
siužeto paveikslas priskiriamas dailininkui Lukaszui Porębskiui
(1594-1637), kuris dirbo reguliniams Laterano
kanauninkams ir Krokuvos Dievo Kūno bažnyčiai
apie 1626-1628 m. Paveikslo viršuje angelai su knygomis
ir instrumentais laiko banderolę su užrašu „Faelix
saecvlvm". Centre pal. Stanislovas iš Kazimežo su
lelija ir knyga, laurų vainiku, pamynęs gyvenimo malonumų
alegoriją; pal. Simonas iš Lipnicos, pamynęs
nuogą figūrą, kurios galva stikliniame kamuolyje su
130

mėnulio pjautuvu (pasaulio kintamumo alegorija); kunigas
pal. Svetoslavas Tylintysis (jis buvo davęs tylėjimo
įžadus), prispaudęs pirštą prie lūpų, su knyga rankose,
pamynęs apsigobusį atgailaujantįjį su rožiniu ir
knyga (veidmainystė, šventeiviškumas); iš kairės šv.
Jonas Kentietis su knyga, laikantis laurų ir rožių vainikus,
prie kojų Plutonas, turtų dievaitis, brangenybių
krepšelis — turto alegorija; ir M. Giedraitis su krucifiksu
ir lazda, pamynęs velnią. Lazda primena jo luošumą,
velnias — gundymus, nes vienuolis „labai kentėjo
nuo šėtono", kaip rašoma hagiografijose, „kurio plakamas
krauju sruvo" 48 . Dievo tarnas vaizduojamas gana
aukštas, nors hagiografijose rašoma, kad buvo žemo
ūgio, išsiskiria nuolankia povyza.
Sv. Morkaus bažnyčioje yra dar vienas XVIII a. antrosios
pusės paveikslas, kuriame M. Giedraitis nutapytas
tarp įžymių regulinių atgailos kanauninkų vienuolių
49 .
Grafiniai atvaizdai (11 il.). Išlikę trys prakalbų
tekstai, kuriuos, minint M. Giedraičio mirties meti-
-К,
л '-V
.•Vi 'įAs
- ^ ^ 3 ^
t
• ' \ .;Q:>H ; bct аГрТс|«Д)1у^ tfacTėm MICHAELIS,,
\ —""Sfmpfr buwyvTmm, tplMbcc* a^plciat. f'' "' - * *.
\^ QiJibct AfpJcuüJJESUM tUBC.vetba'JCronenj."*: •
\ Ad Sanfturg V'iRiiem, tįnilibet afpiclatj , 1
CįVJLlbet alplCIit MagnaLl4-|IUeiI$ tLtl,
" li'Quo fulgebint, (cjuilibct afplclar.
.'Qi'^c alplcijt ccrncriilo;Sidcra pruło:-*— *'* ' -
_ Attt-Įtil_oculis jĮullibct afpicUt. ' •
t
• , _ .'
M*;*mnIonV. Cuįui cIIaritAtcs'ExpDcac («0,"
v
.Cc.'UjmK DuRantį'OmoIa Cclfa/nota. .-,
•«iv. ^^ллЯ^Л^я^»*"^1*** .'»M.W'
i\'.\v. CJ." 9*У
11. Prakalbos, skirtos pal. Mykolui Giedraičiui,
•f
4
f/
iliustracija. 1763
Illustration of the speech dedicated to the Blessed Mykolas
Giedraitis. 1763
10. Łukasz Porębski. Felix Sacciilum. 1626 — 1628.
Krokuva, Dievo Kūno bažnyčia
Łukasz Porębski. Felix Saeculitm. 1626 — 1628. Krakow,
the church of God's Body
nes, gegužės 4 d., Krokuvos akademikai skaitė Šv. Morkaus
bažnyčioje. Prof. P. Rabikauskas neigia, kad vienuolis
studijavo Krokuvos universitete, jis rašo, jog
įrašas universiteto knygose apie ten studijavusį Michaelį
de Gedroithy tikriausiai susijęs su kitu asmeniu 50 .
Tačiau nuo istoriko Alberto Vijūko-Kojelavičiaus laikų
faktas apie bakalauro laipsnį, suteiktą M. Giedraičiui
1465 m., keliauja per hagiografijas. Prakalbose
Dievo tanias tituluojamas dar solidžiau — „ex duce
Litvaniae", „etprofessore acadeiniae Cracov". Prakalbų
antrąjį puslapį puošia iliustracijos, tekstus — inicialai.
1763 m. prakalboje M. Giedraitis (vyresnio amžiaus,
kaip Tverečiaus paveiksle) vaizduojamas regintis viziją,
sceną įrėmina barokinis kartušas. Viršuje užrašas -
131

Kitos prakalbos iliustruotos herbais su elogijomis,
dedikuotomis mecenatams — Lenkijos Karalystės rašti­
12. Aleksandras Tarasevičius. Pal. Mykolas Giedraitis.
XVII a. pabaiga. Varšuvos nacionalinė biblioteka
Aleksandas Tarasevičius. The Blessed Mykolas Giedraitis.
Late 17th century
„Karo trofėjai palaimintojo atvaizdui" 51 . Po šiuo portretu
— barokinė elogija, kuri žodžiais išreiškia barokinio
žmogaus požiūrį, palaimintojo atvaizdo sampratą,
vaizdinius bei dvasinius potyrius:
Kas tik išvystų Palaimintojo Mykolo veidų
Ir jį patį visuomet pamaldų, pagerbtų,
Kas tik išvystų Jėzų, kalbantį
Budinčiam šventajam, pagerbtų,
Kas tik išvystų aukšto dangaus stebuklus,
Kurie jame spindėjo, pagerbtų.
Kas tik išvystų įdėmiai žvelgdamas
Žvaigždes čia pat, pagerbtų 52 .
ninkui, Krosnos, Sokolų seniūnui Potockiui (1720 m.) 53
ir pamokslininkui, Poznanės katedros, Varšuvos kolegiato
kanauninkui Pranciškui Libovičiui (1723 m.) 54 .
XVII a. grafinių M. Giedraičio atvaizdų sukūrė Aleksandras
Tarasevičius, dirbęs Vilniuje 1674-1689 m.
(t 1689 Kijeve). Žinomoje graviūroje Dievo tarnas vaizduojamas
ligi pusės, laikantis kryžių 55 . Ant juostos
užrašyti Kristaus jam pasakyti žodžiai (12 il.). M. Oborskio
knygos Philisophia rationalis (1683 m.) titulinio
lapo kompozicijoje A. Tarasevičius išraižė panašią
M. Giedraičio figūrą (tik visu ūgiu) su lelija, apjuosta
kaspinu su inskripcija.
J. Ščirskio (vienuoliškas vardas — Inocentas) Pal.
Mykolo Giedraičio graviūra (apie 1680 m.), saugoma
Lenkijos Varšuvos nacionalinėje bibliotekoje, susijusi
su regulinių atgailos kanauninkų vienuolijos aplinka
(5 il.). Apie tai liudija vienuolijos vyresniojo Merkelio
Nizynskio 56
dedikacija LDK didžiajam etmonui ir vaivadai
Mykolui Kazimierui Pacui. Skyde vaizduojamas
Paco herbas - Dvilypė lelija. Apačioje kairėje signatūra
- „Io: [Joan] Sz: [Szczyrski]". Kompozicinė graviūros
schema artima Sv. Morkaus bažnyčios M. Giedraičio
epitafiniam paveikslui, tačiau gtaviūroje atrinkti
kiti Dievo tarno gyvenimo bei stebuklų epizodai. Raižinyje
po kiekvienu vaizdeliu yra paaiškinimas: kairėje
nuo viršaus — „Trejus metus krauju plūstanti moteris
prisilietusi drabužio išgydoma", „Mirusius grąžina gyvenimui",
„Rytojaus dieną rasti skenduolių kūnai atgauna
gyvastį", „Užmuštas pašėlusiai lekiančio arklio
grąžinamas gyvenimui"; dešinėje nuo viršaus - „Demonus
iš kūnų išvaro", „Gaisrus kryžiaus ženklu užgesina",
„Negyvagimiui grąžina gyvastį", „Sūnums išpranašauja
ateitį". Viršuje scena su užrašu „Ligoniai, palietę
mirusiojo neštuvus, išgydomi". Graviūroje pavaizduoti
stebuklai ir pranašystės, kuriomis garsėjo atgailos
kanauninkų vienuolis. Tiksli, išsami stebuklų kronika
pateikiama ir XVIII a. hagiografijose 57 , tačiau M. Giedraičio
atvaizduose ji nėra išplėtota. VUB Grafikos skyriuje
yra Massardo XIX a. pab. raižinėlis, kuris atkartoja
sceną, pavaizduotą Šv. Morkaus bažnyčios M.
Giedraičio paveiksle. Apačioje komentaras: „Alie raz
od ziemi podniesionym byl widziany <...>", „vienąkart
jį regėjo pakylėtą nuo žemės..."; toliau cituojami
132

Kristaus jam pasakyti žodžiai (13 il.)- Tai tipiškas pavyzdys
iš tiražuojamos palaimintųjų ir šventųjų paveikslėlių
serijos.
1914 m. J. Kurczewskio Lietuvos ir Rusios krikščionybės
istoriją puošia dvi iliustracijos - Sv. Kazimiero
ir M. Giedraičio (14 il.). Atgailos kanauninkų vienuolio
graviūroje matyti atversta knyga, plakimosi
įrankis, lazda, kryžius - visi šio kuklaus broliuko nuolankaus
ir pasiaukojamo kasdienio gyvenimo atributai 58 .
Lietuvoje Dievo tarno M. Giedraičio kultas lokalizuojamas
kilmingos Giedraičių giminės teritorijoje. Jis
buvo puoselėjamas regulinių atgailos kanauninkų vienuolynuose.
Paveikslai, tapyti XVII—XVIII a., yra su-
14. Pal. Mykolas Giedraitis. /. Kurczewskio knygos
Opowiadania o dziejach chrześcijaństwa na Liwie i Rusi
(1914 m.) iliustracija
The Blessed Mykolas Giedraitis.
1U: MICHAŁ GIEDHOYĆ.
x.\U- К.ш: Kfpv w- Ki-M.owic »l-ł".V
-.//.Y /•,/'. t t/ Ult/tł*//!'/.'/* */у//Г /у/>lt*A/<r/l r/.// rif\ .A/// /s y'/.'
\ f.yi /•/•:yur <A'•• m'ti/r- ;,/», />//>'/./>' ntt/i/iii y •' > ..,/-•,/»/.
,,.,,;',„,:.'\ /.,;,„ ,/,.•„/,/ . "M/,., .l'.Г Г„/Л,.1:
13. Massard. Pal. Mykolas Giedraitis. Vario raižinys.
XIX a. pabaiga
siję su kulto suklestėjimo banga. Palaimintojo gerbimas
vėlesniais amžiais primirštamas, atgaivinamas XX a.
aštuntajame-devintajame dešimtmetyje. M. Giedraičio
vaizdavimo tradiciją nulėmė kulto raida bei hagiografijų
tekstai, tačiau svarbiausias veiksnys buvo pirmavaizdžiai.
Susiformavo besimeldžiančio vienuolio
paveikslas, su jam būdingais atributais. Parapinės Giedraičių
bažnyčios kilmingojo kunigaikščio Mykolo paveikslas
yra netipiškas pavyzdys. Palaimintuoju laikomo,
nors oficialiai tokiu nepaskelbto M. Giedraičio
ikonografija kukli ir nesudėtinga, tačiau ji reikšmingai
papildo Lietuvos bažnytinės dailės istoriją.
Massard. The Blessed Mykolas Giedraitis. Coper engraving.
Late 19th century
133

Santrumpos
LVIA - Lietuvos valstybinis istorijos archyvas
MAB - Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
VUB - Vilniaus universiteto biblioteka
7
8
9
1 0
11
1 2
1 3
Nuorodos ir paaiškinimai
1
2
3
4
5
6
Kurczewski J. Opowiadania o Dziejach chrześcijaństwa na Litwie
i Rusi. Wilno, 1914, s. 66.
Mykolas Giedraitis vadinamas Dievo tarnu, nes Bažnyčia nėra
oficialiai jo paskelbusi palaimintuoju. Dievo tarnu vadinamas
asmuo, kuriam yra pradėta beatifikacijos byla. Kai popiežius
patvirtina dorybių herojiškumo dekretą - garbinguoju Dievo
tarnu. Straipsnyje tradiciškai M. Giedraitį vadinsime palaimintuoju.
Krikščioniškosios ikonografijos žodynas. Vilnius, 1997, p. 206.
R. Stankevičienės nuoroda.
Anot 1947 m. dokumento, bažnyčioje buvo senas pal. Mykolo
Giedraičio atvaizdas, „laiko apgadintas, dideliu meniškumu
nepasižymi" - Kimbrys P. Mykolas Giedraitis ir Lietuva.
Panemunis ir apylinkės. Jūžintai, 1985, p. 26.
Papilio bažnyčioje kabojo [...] ir pal. Mykolo Giedraičio atvaizdas.
1947 m., kun. Juozapo Niurkos liudijimu, senovinėje
Skrebiškių kapinių koplyčioje tarp kitų meno kūrinių, perkeltų
iš senosios Papilio bažnyčios, buvo ir „kažkoks nublukęs
senas paveikslas", kuris vėliau pavogtas - Kimbrys P. Min veik.,
1985, p. 34.
Rabikauskas P. Dievo tarnas Mykolas Giedraitis // Krikščioniškoji
Lietuva. Vilnius, 2002.
Tai išsamios hagiografijos su stebuklų sąrašu, bakalauro diplomo
tekstu, su ankstesnių biografų Jono Tšcianiečio, Motiejaus Miechoviečio
ir kitų autorių tekstais, maldomis į palaimintąjį — Kši/įie
u światayu Nieba B. Michał Giedroicz... Kraków, 1736.
Compendium Siviatobliwego życia Xiążećia u świata у и Nieba В.
Michała Giedroycia... W Wilnie, 1741.
Krokuvos universiteto filosofijos daktarai, profesoriai per M. Giedraičio
mirties metines, gegužės 4 d., Sv. Morkaus bažnyčioje
sakydavo prakalbas. Trys jų pavyzdžiai saugomi VU bibliotekoje
- Paima, gratiosis astris coronata; D. Michael Gcdroyc <... >.
Krakow, 1720. Die 4ta maij; Corprincipum in inanv avgvstini,
flammis amoris divini ardens, D. Michael Gedroyc <...>.
Krakow, 1723. Die 4ta mensis maij; Observatio primae magnitudinis
siderum, virtutis sanctimoniae:... Lithuano ė principe,
divinissimo Michaele Gedroic...facta. Siveoratio <...>. 1763. Die
4ta mensis maij (pastarojo leidinio egzempliorius
perimtas
iš Vilniaus Antakalnio Laterano kanauninkų vienuolyno bibliotekos).
Palaimintasis Mykolas Giedraitis 1425-1485 т., antrasis pataisytas
ir papildytas leidimas.
Kimbrys P. Min. veik, 1985, p.16.
Lietuviško šventumo beieškant // Naujasis Židinys-Aidai. 2003,
nr. 3, p. 99.
XĄ
1 5
1 6
1 7
1 8
1 9
2 0
2 1
2 2
2 3
2 4
2 5
2 6
2 7
2 8
2 9
Apie pasirengimą bei pačias iškilmes Krokuvoje rašoma knygoje:
Serce z krzyżem Bł Michał Giedroyč 1425-1485. Kraków, 1988.
Kimbrys P. Min veik. 1985
Pirmoji žinia apie šią vienuoliją - popiežiaus Bonifaco VIII
bulė (1295 m.), kurioje jis išvardija vienuolynus (vienas Romoje,
trys Čekijoje, du Lenkijoje ir dar du kitose vietose).
Lietuvoje XVII a. pradžioje buvo sudaryta atskira provincija.
Kai Lenkijoje vienuolija išnyko, Lietuvos provincijolas tapo
ordino generolu. Jis gyveno Videniškiuose, iš ten ir vadovavo,
kol rusų valdžia 1832 m. jų nepanaikino.
Janas Kurczcwskis mini konkrečią pripažinimo palaimintuoju
datą - 1544 m.: Kurczewski J. Min. veik., 1914, p. 66. Tačiau
P. Rabikauskas teigia, jog XV-XVI a. dar nebuvo įprastinės
beatifikacijos procedūros: Rabikauskas P. Min. veik., 2002,
p. 194.
Encyklopedia katolicka. T V. Lublin, 1989, p. 1061.
Ten pat, p. 201.
Spurgevičius P. Tverečiaus Svč. Trejybės bažnyčia ir augustinų
vienuolynas // Tverečiaus kraštas. Vilnius, 2001.
1716 m. Tverečiaus bažnyčios inventoriuje minimas paveikslas
tokiu įrašu - B. Michaelis Giedroyč Ducis Lithuaniae. LVIA,
f. 694, ap. 1, b. 3381, I. 9.
Czajewski W. Kraków, Lódź, s. 161. Antkapis atnaujintas 1819
m., restauruotas ir konservuotas 1895-1896 m. Virš antkapio
kabėjo medinė lenta su Mykolo Giedraičio epitafija, restauruojant
užrašas buvo perkeltas ant akmens plokštės. - Teka
grona konserwatorów Galicyi zachodniej. 1906, t. 2, s. 421.
Darbai vykdyti jubiliejiniais metais.
Varšuvos nacionalinė biblioteka, Grafikos skyrius, G 21207.
Už iliustraciją ir nuorodą dėkoju dr. J. Liškevičienei.
Istorikė A. Vojevodskaitė nurodo, jog 1545 04 15 Tverečiaus
klebonas Laurynas su Medininkų klebonu buvo liudytojai
M. Giedraičio biografijos faktų notariniame akte. - Dvi nebaigtos
palaimintųjų bylos // Žemaičių žemė. 1999, nr. 1, p. 67.
Niesiecki K. S. J. Herbarz Polski. TVII, Lipsk, 1841, s. 389.
Katalog zabytków sztuki. Kraków IV, część III, p. 37, il. 744,
S. 40.
Serce z krzyżem Bł Michał Giedroyč (1425-1485), s. 15.
Niesiecki К. Min. veik., 1841, s. 389-393.
3
" LVIA, f. 694, ар. 1, b. 3381, I. 9.
3 1
3 2
3 3
3 5
LVIA, f. 694, ар. 1, b. 3775, I. 423.
Compendium <...>, 1741, p. 13.
Vojevodskaitė A. Min. veik., 1999, p. 66-67.
Varšuvos nacionalinė biblioteka, Ikonografijos skyrius. G 2219.
Už iliustraciją dėkoju Gabijai Surdokaitci.
Kimbrys P. Min. veik., 1985, p. 15
134

3 6
3 7
3 8
3 9
4 0
4 1
4 2
4 3
4 4
4 5
4 6
4 7
Malarstwo w Polsce. Manieryzm, brok. Warszawa, 1971, s. 19.
L VIA, f. 694, ар. 1, b. 3381, 1. 113.
Szósty [ołtarz]-Podtytułem BlogosławnegoMichała,ktorego mensa
stolarsko snycerskiej roboty... po bokach dwie statui... wpośród których
obraz Blogosławnego Michała — Ramy tego obrazu gładkiej
snycerskiey roboty. LVIA, f. 694, ар. 1, b. 3796, I. 2. Obraz
Blogosławnego Michała Giedroycia sługi łokci 3 ręki i pędzla delikatnego.
Ten pat, 1. 5- Taip pat paveikslas apibūdinamas ir kitame
1830 m. inventoriuje - LVIA, f. 694, ap. 1, b. 3791,1. 3.
Bažnyčia Videniškiuose minima vyskupo Merkelio Giedraičio
1600 m. testamente - Jablonskis K. Lietuvių kultūra ir jos veikėjai.
Vilnius, 1973, p. 153.
Vojevodskaitė A. Min. veik., 1999, p. 64.
Už iliustracija ir nuorodą dėkoju S. Maslauskaitei.
R. Stankevičienės nuoroda.
Cwany ołtarz Blogosław-go Michała. (1779/1793), LVIA, f.
694, ар. 1, b. 279, 1.1.
W tej zakrystyi drzwi..., nad niemi obraz Bł. Michała Giedrojcia.
MAB, f. 273, b. 3560, 1. 2 (1859 04 15).
Triptiko centrinis paveikslas nutapytas sekant Nyderlandų
tapytojo Holdo Trimis Karaliais. Kitzburgo von Groote kolekcija,
XVI a. antrasis ketvirtis: Wawel Wystawa Jubileuszowa
Skarby Archidiecezji Krakowskiej. Katalog, Kraków, 2000,
t. 2, s. 67.
Rabikauskas P. Min. veik., 2002, p. 200.
Legenda kilo iš Jono Tščianiečio M. Giedraičio gyvenimo aprašymo,
kuriame išvardijamas šventųjų vyrų ratas - šv. Jonas
4 8
4 9
5 0
51
5 2
5 3
5 4
5 5
5 6
5 7
5 8
Kentietis (1390-1473), kunigas, Krokuvos universiteto teologijos
profesorius; pal. Svetoslavas Tylintysis (Swętoslawas
Milczącis) (t 1489), vadinamas Didžiuoju, Krokuvos Švč. Mergelės
Marijos bažnyčios kunigas; pal. Simonas iš Lipnicos (apie
1438-1482), kunigas, vienuolis bernardinas (pranciškonas observantas);
ir pal. Stanislovas iš Kazimežo (1433-1489), Krokuvos
Laterano kanauninkų ordino vienuolis, gyvenęs prie Kristaus
Kūno bažnyčios. Vėlesnėse biografijose nuo 1605 m. yra
prijungiamas pal. Izaijas Boneris (1471 m.), augustinų vienuolis,
teologijos daktaras ir Krokuvos universiteto profesorius.
Compendium <...>, 1741, p. 22-26. Seniausias žinomas
šios temos atvaizdas yra iš 1540 m. Jame vaizduojamas J. Kentietis,
Simonas iš Lipnicos, Stanislovas iš Kazimežo ir M. Giedraitis.
Wawel <...>. Min. veik., 2000, s. 70.
Compendium <...>, 1741, p. 69.
Katalog zabytków sztuki <...>, s. 40, fig. 482.
Rabikauskas P. Min. veik., 2002, p. 199.
Observatio primae magnitudinis siderum <...>, 1763, p. 2.
Ten pat. Už vertimus iš lotynų k. dėkoju dr. L. Jovaišai.
Palma, gratiosis astris cotonata <...>, 1720, p. 2.
Principum in manu augustini <...>, 1723, p. 2.
Varšuvos nacionalinė biblioteka, Ikonografijos skyrius. G 2232.
Infulato Merkelio Nizynskio portretas nutapytas Videniškių
vienuolyno antrojo aukšto galerijoje — Klajumienė D. XVIII a.
sienų tapyba. Vilnius, 2004, p. 122.
Compendium <...>, 1741, p. 46.
Kurczewski J. Min. veik., 1914, s. 67.
Gauta2004-07-14
THE ICONOGRAPHY OF MYKOLAS
GIEDRAITIS, THE SERVANT OF GOD
Asta Giniūnienė
Summary
A contemporary of St Kazimieras, canon penitentiary
Mykolas Giedraitis (circa 1425-1485), considered
Blessed, is well-known in Lithuania. His cult is centred
in Poland, canon penitentiary church of St Mark in
Krakow, where the relics of the Servant of God are
held. The ceremonies of the opening of the coffin and
transfer of the relics in 1625 gave the impulse for the
spread of images and veneration of Mykolas Giedraitis.
The cult of the Servant of God is located in the territory
of the noble Giedraičiai family. It evolved in regular
canon penitentiary monasteries. The three bestknown
paintings representing Mykolas Giedraitis are
in Tverečius, Videniškiai and Giedraičiai churches. The
tradition of his visual representation was determined
by the development of the cult and by hagiographic
texts. However, prototypes constituted the chief factor
in evolvement of the image depicting a praying
monk with the typical attributes. The painting of the
parochial chutch of Giedraičiai, representing the noble
Duke Mykolas, is a distinctive example. Surviving
prints complement the Servant's iconography. The
means of portraying Mykolas Giedraitis, whose beatification
was never announced, yet who is nevertheless
considered Blessed, are plain and unpretentious, but
still make a substantial contribution to the history of
Lithuanian church art.
135