TAVO ŽVILGSNIS 2015

Emilija Valaitytė 12m.,
Anykščių Antano Baranausko pagrindinė mokykla
Gabija Melichauskaitė 15m.,
Klaipėdos r. Dituvos pagrindinė mokykla
mintis: „Aš šviesiu dienomis, o naktį miegosiu. Tuomet aš nebūsiu tikra Žvaigždė ir
man nereikės mirti.“
Kitą naktį Mėnulis nustebo, kad šalia nėra mažosios draugės. Ryte pakilusi
Saulė ėmė šildyti savo spinduliais Žemę. Ji pastebėjo Žvaigždutę, išvydo jos akyse
ašaras. „Žvaigždute, ką tu čia veiki?“ - paklausė Saulė švelniu balsu. „Aš noriu
ryškiai ir ilgai šviesti, bet tu esi tokia ryški, kad vaikai manęs nemato“, - paaiškino
Žvaigždutė Saulei. „Tu esi Mėnulio draugė, - atsakė ši. - Tavo darbas - nušviesti
naktį ir tu visąlaik taip džiūgavai matydama laimingus vaikus. Negi nori, kad jie
kiekvieną vakarą liūdėtų?“ To Mažoji Žvaigždė tikrai nenorėjo ir atsisveikino su
Saule. „Nešdama laimę kitiems tu taip pat būsi laiminga. Atrask drąsos ir nebijok
daugiau nė vienos ateinančios nakties!“- atsisveikindama pasakė Saulė.
Sugrįžus draugei Mėnulis džiūgavo iš laimės. Mažoji Žvaigždutė papasakojo
jam apie savo pokalbį su Saule. Mėnulis labai įdėmiai ir susikaupęs klausėsi, o
išgirdęs Saulės žodžius, pritariamai linktelėjo. „Aš tau atskleisiu žvaigždės paslaptį!
Kiekviena žvaigždė giedrą ir gražią naktį nukrenta iš dangaus. Vaikas, matydamas
krintančią žvaigždę, sugalvoja norą. Šis noras leidžia žvaigždei gyventi
amžinai. Todėl žvaigždės yra nemirtingos“, - sakė jis. Tą naktį bičiuliai dar ilgai
plepėjo. Kitą naktį dangus buvo giedras ir šaltas. Pirmasis sniegas užklojo medžius,
namų stogus ir gatves. Tą vakarą ypač daug vaikų sėdėjo prie lango ir žvelgė į
dangų. Kai Mažoji Žvaigždutė krito iš dangaus, ją nulydėjo dvi mažo berniuko
akutės ir DIDELĖ jo svajonė. Išpildydama šią svajonę Mažoji Mėnulio draugė
suteiks dar daug džiaugsmo...
VERTIMAI IŠ VOKIEČIŲ KALBOS
RUGILĖ-GABRIELĖ STRECKAITĖ
ŠIAULIŲ SIMONO DAUKANTO GIMNAZIJA
93