TAVO ŽVILGSNIS 2015

Akvilė Paulauskaitė 14m.,
Naujosios Akmenės ,,Saulėtekio“ progimnazija
Mažoji Mėnulio draugė
Kiekvieną vakarą dangų nušviečia Mėnulis. Kartais jis pasirodo sočiai pavakarieniavęs,
toks apvalus ir storas, o kartais plonas ir sulinkęs.
Danguje Mėnulis turi devynias galybes draugių. Mažos ir didelės, jaunos ir
senos žvaigždės spinduliuoja kartu su Mėnuliu padarydamos tamsią ir nykią naktį
šviesią bei draugišką. Ir štai visai neseniai šalia Mėnulio įsikūrė nauja Žvaigždė. Dar
niekada Žvaigždė negyveno taip arti Mėnulio, tad jie greitai susidraugavo.
Mažoji Žvaigždė iš aukštai daug mato: stogus ir bažnyčias, mašinas ir dviračius,
teatrus ir scenas ir gausybę žmonių. Žmones, kurie verkia, ir žmones, kurie džiaugiasi.
Ji mato didžius žmones ir mažus žmogelius. Mato žmones ilgais ir trumpais
plaukais. Ji stebi žmones švariais, o kartais ir labai murzinais batais.
Bet mieliausia jai stebėti vaikus. Jie visąlaik tokie linksmi, žaidžia ir juokiasi kartu.
Įsibėgėjus vakarui, kai Mažoji Žvaigždutė pradeda švytėti, jie ruošiasi miegoti, lipa
į savo loveles, o prie jų priėję mama ar tėtis, seka pasaką prieš miegą. Tuo metu ir
vaikai stebi Mažąją Žvaigždutę. Prieš užmigdami jie spokso į dangų, o Žvaigždutė
linki jiems saldžių sapnų.
Žinoma, danguje gyvena gausybė kitų žvaigždžių, o viena iš jų gyvena visai
netoli Mažosios. Tai labai sena ir liūdna Žvaigždė. „Dabar aš jau tokia sena, o
dar niekada į mane nežiūrėjo nė vienas vaikas ir nedžiūgavo mane matydamas!“-
mąstė Senoji Žvaigždė ir bemąstydama sugalvojo niekšybę. Vieną naktį ji nuėjo
pas Mažąją Žvaigždutę ir pradėjo jai pasakoti: „Visos žvaigždės miršta! Tu švytėsi
tik kelias naktis, o tada užgesi amžiams!“ Mažoji Žvaigždutė labai nusiminė. „Aš
nenoriu mirti! Aš su tokia meile šviečiu vaikams“, - pagalvojo drąsiai. Ir jai šovė
Liucija Juodviršytė 16m.,
Anykščių Antano Baranausko pagrindinė mokykla
92