TAVO ŽVILGSNIS 2015

eną garbaną į voką drauge su laišku, antspaudavo jį vašku nuo degančios žvakės. Edita
ir Alegra stovėjo abipus jos kėdės, plojo rankomis, nes garbanos jau buvo parengtos išsiųsti,
kai žvakės liepsna pagriebė ponios Longfelou rankovės kampą. Akimirksniu lengva muslino
suknelė užsiliepsnojo ir ugnis apėmė moters veidą. Kitą rytą ponia Longfelou mirė.
Nors slegiamas sielvarto dėl ką tik nutikusios nelaimės, Longfelou nepasidavė ir stengėsi
įprasminti gyvenimą knygose. Jis rado paguodą versdamas Dantės „Dieviškąją komediją“,
taip pat parašė ar užbaigė keletą eiliuotų kūrinių.
Paskutiniaisiais metais jį aplankė šlovė. Garsiausi universitetai Longfelou apdovanojo garbės
laipsniais. Daugybę žmonių patraukdavo jo gerumas, poetą lankydavo draugai ir gerbėjai
iš viso pasaulio.
Henris Vordvortas Longfelou mirė 1882 metais.
Longfelou eiliuotos poemos („Evangelina“, „Hiavatos giesmė“) atspindi jo puikius pasiekimus,
bet geriausiai poeto talentas atsiskleidžia trumpuosiuose eilėraščiuose. Vienas iš tokių
įkvepiančių kūrinių yra „Strėlė ir daina“.
Paleidau strėlę į dausas.
Kur ji nukrito - kas atras?
Strėlė laki taip greitai skriejo,
Kad žvilgsnis iš paskos nespėjo.
Paleidau dainą į dausas.
Kur ji nukrito - kas atras?
Kieno gi akys sugebėtų
Dainos lėkimą įžiūrėti?
Po daugel metų sveikutėlę
Po ąžuolu išvydau strėlę;
Vėliau radau ir dainą savo -
Širdis bičiulio ją dainavo.
VERTIMAI IŠ ANGLŲ KALBOS
DEIMANTĖ RIMKUTĖ
ŠILALĖS R. PAJŪRIO STANISLOVO BIRŽIŠKIO GIMNAZIJA
29