TAVO ŽVILGSNIS 2015

Berniukas, kuris vaikščiojo vandens paviršiumi
Kartą gyveno berniukas, kuris mokėjo vaikščioti vandens
paviršiumi. Jis gyveno su savo seneliu ir mama
saloje, į kurią jūra įslinkdavo ilgomis vandens juostomis,
besiraitančiomis tarsi pirštai, upės ir upeliai rangėsi aplink,
ir sala atrodė tarsi sulopyta, o pievos susiūtos blizgančiais
vandens siūlais.
Nors sala buvo nedidukė, nukeliauti iš rytų į vakarus
ar iš šiaurės į pietus, užimdavo daug laiko, nes joje buvo
daug ežerų, kuriuos reikėdavo apeiti, upių ir upeliūkščių,
kuriuos tekdavo perbristi.
Berniukas, vardu Fergalis, tokių rūpesčių neturėjo. Kai
tik jis išmoko vaikščioti, jam buvo taip pat paprasta eiti
vandens paviršiais, kaip ir žeme. Jis vaikščiojo upeliais,
ežerais ir net jūra. ,,Pažvelkit, - pasakė jo mama. - Čia
jau tikra dovana.“ Fergalio senelis nieko nesakė. Jis, kaip
ir visi kiti salos gyventojai, buvo žvejys. Daug matęs
buvo, nes plaukiodavo šiauriniuose vandenyse. Anūkas,
vaikščiojantis vandens paviršiais, buvo keistas, bet senelis
tikėjo, kad tai kažkaip galima paaiškinti.
Kol Fergalis buvo mažas, jis nesijautė kitoks. Kai atkeliaudavo
šalti šiaurės vėjai, jūra, salos ežerai, upės ir
upeliai pavirsdavo sidabriniu ledu, visi vaikai nesiliaudavo
čiuožinėję, o Fergalis būdavo kartu. Net kai pavasaris ateidavo
ir sniegas su ledu ištirpdavo, Fergalis linksmai žaisdavo
su savo draugais. Kai kurie iš jų labai greitai bėgiodavo, lenktyniaudavo.
Kiti puikiai mokėjo vaikščioti su mediniais kojūkais.
Ailsa šauniai suko saulutes. Fergalis mokėjo vaikščioti vandens
paviršiumi.
Jeigu vyresnieji vaikai į jį žiūrėdavo keistai, šnabždėdavosi,
Fergalis to nepastebėdavo. Suaugusieji tylėdavo. Jie pritarė
Fergalio seneliui. Turbūt buvo kokia nors priežastis, o jeigu ir
nebuvo, tai nekenkė nei berniukui, nei kitiems.
Kai Fergalis paaugo, viskas pasikeitė, ir ne į gerąją pusę. Jis
buvo tylus, kuklus berniukas, kuris nieko daugiau nenorėjo, tik
būti toks, kaip kiti. Keli vaikai pradėjo jį pravardžiuoti, o netrukus
prisijungė ir kiti. ,,Fergalis yra vandens vabalas!“ - šaukdavo jie
pavymui. Tėvai jiems liepė prie berniuko nekibti. ,,Fergalis negali
pasikeisti, - sakė jie, - neerzinkite jo!“ Bet vaikai nekreipė dėmesio.
Jie bėgo paskui Fergalį šaukdami: ,,Fergalis varlė!“, ,,Gal užkeiktas!“,
,,Jis nepanašus į mus“, ,,Fergalis KEISTAS!“
Ailsa paėmė jo ranką ir patarė jam nekreipti dėmesio.
LAIMA GEDDES
VILNIAUS „ŠALTINĖLIO“ PRIVATI MOKYKLA
2