Šiauliu kraštas

įsigyti nė nesvajojau, jų kainos siekia dešimtis tūkstančių
eurų, tokių ir geriausi kalviai neįperka“, — aiškina
jaunuolis.
Jau beprarasdamas viltį rasti kažką tinkamo, Andrius
užklydo į vieną iš Šiaulių bendrovių, kurios vadovas ne tik
sutiko išnuomoti plaktą, bet ir leido, kol verslas įsibėgės,
neatlygintinai naudotis erdvaus garažo patalpomis. „Jau po
pusės metų pradėjau šiai bendrovei mokėti nuomos
mokestį“, — apie sėkmingą pradžią užsimena kalvis.
Draugo pagalba
Tiesa, patalpų buvo maža, garažas buvo užgriozdintas
įvairiausiomis šiukšlėmis. Porą savaičių Andrius kartu su
geranoriškai jam sutikusiu padėti draugu Arnu Gustaičiu
kuopė šias šiukšles. Jau tuomet iš šeimos draugų Andrius
gavo pirmą užsakymą — pagaminti vartus ir tvorelę.
Tuomet Andriui ir Arnui dar trūko įrankių, nors dalį
Andrius buvo radęs ir įsigijęs iš kaimo gyventojų, dalį
pagaminęs pats, elektrinius pirko naujus su kelių metų
garantija, kad apsisaugotų nuo galimų gedimų.
Po trijų savaičių užsakymą vaikinai įvykdė. Jis ir
dabartiniams klientams daro didžiausią įspūdį. Tačiau po jo
atėjo ramybės metas. „Užsakymų beveik visai neturėjome,
gaminome suvenyrus, smulkius daiktus. Žiemą vėl likau
vienas. Arnui darbas su manimi buvo pirmoji patirtis
kalvystės srityje. Matyt, jo tai „neužkabino“. Iki šiol esu ir
turbūt visada būsiu dėkingas šiam žmogui, kad sunkiausiu
metu jis buvo su manim ir man padėjo“, — tikina Andrius.