Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
tie rupūžės komunistai išprotėjo!“ – nuoširdžiausiai pasipiktino mano<br />
kolegos žmogžudžiai ir plėšikai, ėmė keikti „išvaduotojus“, pamiršusius<br />
išvaduoti Lietuvą nuo savęs. Vakare atsiprašiau kameros kolektyvo,<br />
paaiškinau, kad turiu pareigą atlikti, ir atsiklaupęs ėmiau tyliai melstis.<br />
Apie antrą valandą nakties budintis prižiūrėtojas pamatė per langelį<br />
duryse, kad aš klūpiu, atidarė duris ir užriko: „Tu čia ką? Išprotėjai?“ Jo<br />
garsiai ištarti klausimai pažadino kameros bendruomenę, o ši kad puolė<br />
ant jo, maniau, jog reikės gelbėti prižiūrėtoją. Vėliau perkėlė mane į<br />
mažesnę kamerą, kurioje buvo ramūs žmogeliai, kažkokie meistriukai,<br />
vogę medžiagas iš fabriko. O manęs Lukiškių kalėjime daugiau niekada<br />
neužkabino.“<br />
Mečislovas Jurevičius laiške iš 163 kameros pasakoja: „Visų<br />
pirmiausia dėkoju visiems už paramą, ypatingai dvasinę, kuri labiausiai<br />
reikalinga. Dėkoju visiems, kurie aplanko mano šeimą. Vėl visiems<br />
prisidėjo daugiau rūpesčių. Kiek yra suimtų, ar mes tik du? Apie Vyturėlį<br />
(inžinierių Vytautą Vaičiūną) žinau, jį tą pat dieną suėmė. Jam sunku,<br />
nes pirmą kartą. Bet jo dvasia galinga. Vyturėlį mačiau, kai mus vežė<br />
iš Vilniaus KPZ. Jis manęs nematė. Labai mane pradžiugino savo gera<br />
nuotaika ir pagalvojau, kad tai tikras dvasios vyturėlis. Dėkoju Dievui<br />
už viską, ką jis duoda. Savo maža auka prisimenu visus visus laisvėje.<br />
Labai jaučiu Jūsų visų maldas, kurios labai reikalingos. Truputį šlubuoja<br />
širdis. Nuotaika gera. Savo įsitikinimų neslepiu. Iš karto įmetė į kamerą,<br />
kur buvo du žmogžudžiai, kiti – vagys ir chuliganai. Papasakojau, už<br />
ką suimtas, <strong>apie</strong> kryžių nešimą, eisenas. Kad pradėjo visi keikti, sako,<br />
komunistai baigia eiti iš proto. Kalba <strong>apie</strong> religijos laisvę, o nekaltus<br />
žmones sodina. Kai visi nutildavo vakare, nueidavo gulti, aš tada<br />
melsdavausi atsiklaupęs ant lovos. Kartą mane užpuolė prižiūrėtojas,<br />
bet kaliniai užstojo. Paskui perkėlė į kitą kamerą. Vieną mėnesį sėdėjau<br />
su vagimis, teistais jau kelintą kartą. Čia mane apvogė – apatinius, šiltus<br />
rūbus. Vieni pavogdavo, kiti atiduodavo. Reikėjo daug kantrybės. Kartą<br />
norėjo mane sumušti, paskui atsiprašė. Ir čia turėjau toje kameroje daug<br />
dvasinio džiaugsmo, nors aidėdavo aplink baisios kalbos. Balandžio 30 d.<br />
pervedė į kitą kamerą. Čia žmonės ramūs, tik be jokių idėjų. Šis kryžius<br />
yra sunkesnis negu pirmasis, bet jį nešti daug lengviau, nes aš ne vienas.<br />
Tiek būsime ištikimi Tėvynei, kiek būsime ištikimi Kristui.“<br />
Negaliu neparyškinti šitų Mečislovo žodžių, viso jo gyvenimo<br />
ir kovos principo, nes juose nėra agresijos, yra tik kvietimas būti<br />
ištikimiems, būti tikriems katalikams. Logiška: netikintis žmogus neturi<br />
moralės kodekso – Dešimties <strong>Dievo</strong> įsakymų, todėl nebijo įžeisti <strong>Dievo</strong><br />
93
Change language