Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis. Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
uvo septyniasdešimt penkeri. Jo žmona našlavo dar keturiolika metų. Gražiai tarpusavyje bendrauja trys jų vaikai, jau užauginę savo vaikus. Po brolio Antano mirties Mečislovas liko vyriausias Jurevičių šeimos sūnus. Į Mimaičius, pas savo tėvus ir kartu su jais gyvenančią seserį Liudviną su šeima, Mečislovas atvažiuodavo padėti nudirbti sunkių kaimiškų darbų: suarti laukus, suvežti šieną, nukasti bulves. Kartu su Mečislovu dažniausiai atvažiuodavo dar keli talkininkai, jo draugai ir bendražygiai. Po darbų šeimininkai privalėjo pavaišinti talkininkus, bet Mečislovas stropiai kontroliavo, kad, neduok Dieve, ant stalo nebūtų padėtas alaus ąsotis. Kitokių gėrimų tuose kraštuose ir nebuvo, tik alus. Mečio tėvų ir sesers namuose talkininkai niekada nebuvo vaišinami alumi, bet tik iš baimės, kad Mečislovas sukels skandalą ir daugiau nebeatvažiuos padėti darbų nudirbti, o ne iš pagarbos blaiviam žmogui Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius 86 Prie ką tik supilto tėvo Jurgio Jurevičiaus kapo. Iš dešinės: Liudvina Jurevičienė ir jos sūnūs Mečislovas, Jonas, Antanas. 1976 m. ir blaivybei. Tradicija būtinai vaišinti alkoholiu, juolab talkininkus, kaime buvo įsigalėjusi, todėl šeimininkai jautėsi nesmagiai. „Visi tai žinojo, bet sutiko su tokia tvarka, – juk su dėde nepasiginčysi“, – sakė Mečio sesers Liudvinos duktė Regina. Nelinksmi tais laikais buvo senųjų Jurevičių namai: 1977 m. Jurgio, Antano, Mečislovo, Liudvinos ir Jono tėtis Jurgis Jurevičius jau buvo miręs, 1970 m. dramatiškai baigė gyvenimą ir jo žentas, dukters Liudvinos vyras Juozas Sargiūnas. Jų vaikai Regina ir Bronius tuo metu jau buvo iš tėvų išvažiavę mokytis, o vėliau nebegrįžo į kaimą. Taip ir liko
senoje Jurevičių sodyboje Mimaičių kaime dvi pavargusios moterys, abi Liudvinos – motina ir duktė. 1986 m. jos pardavė savo sodybą ir išvažiavo gyventi į Akmenę. 1988 m. mirė senoji Liudvina Jurevičienė, o 2013 m. lapkričio 12 d. mirė ir vienintelė Mečislovo sesuo Liudvina Sargiūnienė. Kai dukterėčia Regina Sargiūnaitė 1968 m. susiruošė tekėti, dėdė Mečislovas žiūrėjo, kad viskas vyktų tvarkingai, kad jaunieji ne tik susirašytų, bet ir susituoktų bažnyčioje, pats viską organizavo ir daly vavo vestuvėse kaip liudytojas. Jaunoji šeima išvažiavo gyventi į Joniškį. Regina mokėsi Kauno žemės ūkio technikumo Buhalterinės apskaitos fakultete, todėl tik po ketverių metų šeimą papildė dukrelė Renata. Reginos vyras Algirdas buvo veterinaras, visiems reikalingas specia listas, visų už paslaugą ir pamylimas. Kuo toliau, tuo labiau numylėtas grįž davo į namus. Renatai buvo treji metukai, kai Regina suprato, kad nebeturi ji vyro ir dukters tėvo, nes jis atidavė save alkoholiui. Nusprendė skirtis. Štai čia dėdė Mečislovas ir tarė savo svarų žodį: „Ne! Jokių skyrybų! Juk prisiekei prieš Dievą iki grabo lentos ir džiaugsme, ir varge! Turėjai kentėti visą gyvenimą! Tokia tavo dalia. Ne tokias kančias dėl Dievo žmonės iškenčia.“ Mečislovas prakeikė savo dukterėčią, bet pakeisti nieko negalėjo, nes Regina su Algirdu jau buvo oficialiai išsiskyrę. Nuo tada Regina teigia nuolat jautusi dėdės neapykantą. Kartą, pamačiusi autobusų stotyje, kad į tą autobusą, kuriuo ir jai reikia važiuoti, įlipo dėdė Mečislovas, ji apsisuko ir tekina nulėkė į kitą autobusą, važiuojantį Joniškin, – kad tik nesusitiktų dėdės. Regina sako, kad dėdė Mečislovas dėl kokios nors pražangos religijai tapdavo pačiu pikčiausiu žmogumi, kokį ji kada nors buvo sutikusi. Regina prisimena, kad dėdės Mečio duktė Angelė, jau visa panelė, atlėkdavo iš Gedaičių pas tetą Liudviną, Reginos mamą, gyvenusią už dviejų kilometrų Mimaičiuose, apsiverkusi, kad tėtis neleidžia jos į vakarėlį, pas draugus. Teta Liudvina, Mečislovo sesuo, Angelę sušukuodavo, supindavo jai kasas ir kuriam laikui išleisdavo, pridengdama mergaitę nuo tėvo griežtumo. Visiškai kitokie, labai nuoširdūs ir šilti Liudvinos santykiai buvo su broliu Jonu ir jo žmona Aldona, lietuvių kalbos mokytoja. Ir mama, ir sesuo stebėdavosi, kaip gali tikri broliai būti tokie skirtingi, tiesiog priešingo būdo, požiūrio į žmogų. „Jonas niekada nieko nėra užgavęs“, – sakė jo dukterėčia Regina. Su jauniausiu Jurevičių šeimos vaiku Jonu jo brolis Mečislovas bendravo dažnai ir noriai, nors daug kas manė, kad jiedu buvo labai skirtingi. Iš karto po vakarinių šv. Mišių Šiaulių katedroje prasidėdavo „Amerikos balso“ laida lietuvių kalba. Mečys, visada dalyvaudavęs vakarinėse Mišiose, po jų vos spėdavo ateiti pas brolį Joną, gyvenusį prie 87
- Page 36 and 37: „DOVANĖLĖ“ KŪČIŲ IŠVAKAR
- Page 38 and 39: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 40 and 41: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 42 and 43: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 44 and 45: Po giesmės kunigai paaiškino, kas
- Page 46 and 47: atlėgus politinei įtampai N. Chru
- Page 48 and 49: LIETUVA - SKAUSMŲ ŠALIS „Grįž
- Page 50 and 51: kad tapti pioniere, prisidėti prie
- Page 52 and 53: metų abu su žmona ir dukra grįž
- Page 54 and 55: Mane silpnutį Jis pamilo. Dėl ko?
- Page 56 and 57: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 58 and 59: Nuo Kryžiaus nešimo nakties praė
- Page 60 and 61: IR VĖL - SU GRIFU „SLAPTAI“ Bi
- Page 62 and 63: JONUKAS Birutė Žymantienė. KRYŽ
- Page 64 and 65: leidinį būtent taip - „Lietuvos
- Page 66 and 67: UŽDRAUSTI NEĮMANOMA Birutė Žyma
- Page 68 and 69: DAR - SU GRIFU „SLAPTAI“ Birut
- Page 70 and 71: VAGYSTĖ Birutė Žymantienė. KRY
- Page 72 and 73: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 74 and 75: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 76 and 77: demonstruoja tik savo galią, bet n
- Page 78 and 79: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 80 and 81: GALVOS SKAUSMAS - ATLAIDAI Birutė
- Page 82 and 83: uošė Pirmajai Komunijai Pavolgio
- Page 84 and 85: TĖVŲ ŠEIMA Birutė Žymantienė.
- Page 88 and 89: ažnyčios: abu kuo arčiau prikiš
- Page 90 and 91: SU GRIFU „SLAPTAI“ Birutė Žym
- Page 92 and 93: ANTRASIS KALINIMAS Mečislovą Jure
- Page 94 and 95: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 96 and 97: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 98 and 99: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 100 and 101: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 102 and 103: 1981 m. birželio 29 d. „Lietuvos
- Page 104 and 105: prie stalo su porcijomis supjaustyt
- Page 106 and 107: viena iš labiausiai radioaktyviomi
- Page 108 and 109: Mečislovo Jurevičiaus dvasios bro
- Page 110 and 111: DIEDOVŠČINOS PADARINIAI Griežtoj
- Page 112 and 113: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 114 and 115: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 116 and 117: Iš kairės - Juozas Šileikis ir M
- Page 118 and 119: LAIKAS VISAGALIS Džiaugiamės daba
- Page 120 and 121: drg. A. Sirvydžiui), kuriame išai
- Page 122 and 123: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 124 and 125: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 126 and 127: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 128 and 129: Paskutinės Mečislovo Jurevičiaus
- Page 130 and 131: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 132 and 133: gaiviu oru. Bet kova nepraėjo velt
- Page 134 and 135: 2000 m. liepos 18 d. „Šiaulių n
senoje <strong>Jurevičių</strong> sodyboje Mimaičių kaime dvi pavargusios moterys, abi<br />
Liudvinos – motina ir duktė. 1986 m. jos pardavė savo sodybą ir išvažiavo<br />
gyventi į Akmenę. 1988 m. mirė senoji Liudvina Jurevičienė, o 2013 m.<br />
lapkričio 12 d. mirė ir vienintelė Mečislovo sesuo Liudvina Sargiūnienė.<br />
Kai dukterėčia Regina Sargiūnaitė 1968 m. susiruošė tekėti, dėdė<br />
Mečislovas žiūrėjo, kad viskas vyktų tvarkingai, kad jaunieji ne tik susirašytų,<br />
bet ir susituoktų bažnyčioje, pats viską organizavo ir daly vavo<br />
vestuvėse kaip liudytojas. Jaunoji šeima išvažiavo gyventi į Joniškį.<br />
Regina mokėsi Kauno žemės ūkio technikumo Buhalterinės apskaitos<br />
fakultete, todėl tik po ketverių metų šeimą papildė dukrelė Renata. Reginos<br />
vyras Algirdas buvo veterinaras, visiems reikalingas specia listas,<br />
visų už paslaugą ir pamylimas. Kuo toliau, tuo labiau numylėtas grįž davo<br />
į namus. Renatai buvo treji metukai, kai Regina suprato, kad nebeturi ji<br />
vyro ir dukters tėvo, nes jis atidavė save alkoholiui. Nusprendė skirtis.<br />
Štai čia dėdė Mečislovas ir tarė savo svarų žodį: „Ne! Jokių skyrybų!<br />
Juk prisiekei prieš Dievą iki grabo lentos ir džiaugsme, ir varge! Turėjai<br />
kentėti visą gyvenimą! Tokia tavo dalia. Ne tokias kančias dėl <strong>Dievo</strong><br />
žmonės iškenčia.“ Mečislovas prakeikė savo dukterėčią, bet pakeisti<br />
nieko negalėjo, nes Regina su Algirdu jau buvo oficialiai išsiskyrę. Nuo<br />
tada Regina teigia nuolat jautusi dėdės neapykantą. Kartą, pamačiusi<br />
autobusų stotyje, kad į tą autobusą, kuriuo ir jai reikia važiuoti, įlipo<br />
dėdė Mečislovas, ji apsisuko ir tekina nulėkė į kitą autobusą, važiuojantį<br />
Joniškin, – kad tik nesusitiktų dėdės. Regina sako, kad dėdė Mečislovas<br />
dėl kokios nors pražangos religijai tapdavo pačiu pikčiausiu žmogumi,<br />
kokį ji kada nors buvo sutikusi. Regina prisimena, kad dėdės Mečio duktė<br />
Angelė, jau visa panelė, atlėkdavo iš Gedaičių pas tetą Liudviną, Reginos<br />
mamą, gyvenusią už dviejų kilometrų Mimaičiuose, apsiverkusi, kad<br />
tėtis neleidžia jos į vakarėlį, pas draugus. Teta Liudvina, Mečislovo sesuo,<br />
Angelę sušukuodavo, supindavo jai kasas ir kuriam laikui išleisdavo,<br />
pridengdama mergaitę nuo tėvo griežtumo.<br />
Visiškai kitokie, labai nuoširdūs ir šilti Liudvinos santykiai buvo<br />
su broliu Jonu ir jo žmona Aldona, lietuvių kalbos mokytoja. Ir mama,<br />
ir sesuo stebėdavosi, kaip gali tikri broliai būti tokie skirtingi, tiesiog<br />
priešingo būdo, požiūrio į žmogų. „Jonas niekada nieko nėra užgavęs“, –<br />
sakė jo dukterėčia Regina.<br />
Su jauniausiu <strong>Jurevičių</strong> šeimos vaiku Jonu jo brolis Mečislovas<br />
bendravo dažnai ir noriai, nors daug kas manė, kad jiedu buvo labai<br />
skirtingi. Iš karto po vakarinių šv. Mišių Šiaulių katedroje prasidėdavo<br />
„Amerikos balso“ laida lietuvių kalba. Mečys, visada dalyvaudavęs<br />
vakarinėse Mišiose, po jų vos spėdavo ateiti pas brolį Joną, gyvenusį prie<br />
87
Change language