Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis. Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius 78 visuomeninė grupė“. Čia jau buvo ir daugiau buvusių politinių kalinių, šios grupės steigėjų: Viktoras Petkus, poetė, pedagogė Ona Lukauskaitė- Poškienė, dar nekalėję vienuolis jėzuitas kunigas Karolis Garuckas, eruditas, poliglotas, daug rašęs į LKBK, kartu su juo buvo ir jaunas poetas, vertėjas Tomas Venclova, dar keli aktyvūs nariai. 1980 m. į LHG įstojo Mečio Jurevičiaus bendražygiai Vytautas Vaičiūnas ir Vytautas Skuodis. Per pirmuosius dvejus veiklos metus LHG parengė apie 30 dokumentų, kuriuose atskleidė daugybę žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų: neteisėtus areštus ir kalinimus, fizinį ir psichinį žmonių žlugdymą psichiatrijos ligoninėse, persekiojimus už tikėjimą ir religijos išpažinimą. 1979 m. Lietuvos, Maskvos ir Kijevo Helsinkio grupės buvo tarp pretendentų gauti Nobelio taikos premiją. O juk LHG nebuvo didelė organizacija – per visą jos istoriją oficialiais nariais tebuvo 41 asmuo. Kiekvienas iš jų suprato, į kokią rizikingą kovą kyla, koks galingas ir žiaurus yra okupantas, saugumiečių tinklais apraizgęs kiekvieną lietuvį, įtariamą lojalumo sovietų valdžiai stoka. Prasidėjus Lietuvos laisvės atkūrimo judėjimui (1991 m.) LHG paskelbė 100 dokumentų apie žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus. Su Helsinkio grupe glaudžiai siejasi ir „45 pabaltijiečių memorandumas“, kurį 1979 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė 36 lietuviai, 5 latviai ir 4 estai. Tarp signatarų lietuvių parašų yra ir Mečislovo Jurevičiaus parašas. Memorandumas – tai protesto pareiškimas prieš Molotovo– Ribentropo paktą ir visus slaptuosius protokolus; jame skelbiama tiesa apie Antrojo pasaulinio karo kaltininkus ir jų įvykdytas okupacijas, agresijos faktus; jame prašoma likviduoti karo padarinius ir išvesti okupacinę kariuomenę iš Pabaltijo šalių. Memorandumas buvo išsiuntinėtas Helsinkio susitarimų baigiamąjį aktą pasirašiusių šalių vyriausybėms ir Jungtinių Tautų Organizacijos generaliniam sekretoriui Kurtui Valdhaimui. Europos Parlamentas 1983 m. sausio 13 d. – pirmą kartą per visą Pabaltijo šalių okupacijos laikotarpį! – svarstė šį klau simą aukšto lygio tarptautiniame forume ir priėmė rezoliuciją dėl padė ties visose trijose Pabaltijo šalyse. Memorandumo signatarai nesislėpė po jokiais slapyvardžiais, jų vardai buvo žinomi, tačiau imtis atvirų represijų prieš visus, pasirašiusius tarptautinį dokumentą, sovietų saugumiečiams nebuvo paranku – geriau buvo apie tai kol kas nutylėti ir palaukti patogesnės progos. Sovietinė spauda, taip pat ir vietinė, turėjo visą sąrašą „objektų“, kuriuos reikėjo sutrypti, paniekinti, tikintis, kad skaitytojas yra naivus ir patiklus kvailelis. „Žudikas dievo avinėlio kailyje“ – taip vadinosi to paties rašeivos, įvardijusio save A. Juru, straipsnis, 1978 m. liepos 15 d.
išspausdintas Šiaulių miesto komunistų ir vykdomosios valdžios organe „Raudonoji vėliava“. Straipsnis (dar kartą!) skirtas Paliui (Apolinarui) Galdikui, kuris įvardijamas kaip pokario žmogžudys, banditas, plėšikas. Nepamiršta tais pačiais epitetais apdovanoti ir kun. A. Svarinską, ir „kriminalinį nusikaltėlį“ Joną Petkevičių, ir „veltėdį“ Mečislovą Jurevičių. Tik buvo nutylima, kad tas veltėdis veržiasi dirbti Šiaulių aklųjų draugijos gamybinio mokymo kombinate, kurio durys Mečiui parodytos prieš jo valią, o išgrūdus pro jas, dar ir užrakintos. Porą metų pakentėjęs A. Juras straipsnyje „Kam jie tarnauja“ vėl vardija tuos pačius žmones, tas pačias jų pokario „nuodėmes“ ir labai graužiasi, kad kunigai ir Eucharistijos bičiuliai bendrauja su jaunimu, daro jam įtaką, nes mat jaunimas neprisimena „klasių kovos“, todėl tiki jais, buožių vaikais, nusikaltėliais, baustais už antitarybinę veiklą. Straipsniu A. Juras atsako į paties už duotą sau klausimą: „jie“, t. y. kun. F. Baliūnas, kun. A. Mocius, I. Puščius, E. Klimavičienė, M. Ju revičius, J. ir J. Petkevičiai, tik rai tarnauja ne okupantų so vietiniam režimui mūsų valstybėje įtvirtinti, todėl ir platina religinę literatūrą, padedančią jaunam žmogui susikurti mo ralinių vertybių sistemą. Praeis pora savaičių ir vėl A. Juras tame pačiame leidinyje ra šys tą patį apie tuos pačius žmones straipsnyje „Pasakyk, kas tavo draugas“. Dėl ko visa tai? Kad lašas po lašo ką nors pratašytų? Kad kitokį požiūrį turintį žmogų apipildamas purvu, sutrypdamas, save iš aukštintum? Kad jaunimas nusisuktų nuo „nusikaltėlių“ ir pultų kurti komunizmą – šviesią visos žmonijos ateitį? Ar 1981 m. dar kas nors tikėjo ta šviesia ateitimi? Mečislovas Jurevičius šv. Jurgio šventoriuje. Šiauliai. Apie 1988 m. 79
- Page 28 and 29: Prisitraukusi arčiau stalo krašto
- Page 30 and 31: KNYGOS - TURTAS Birutė Žymantien
- Page 32 and 33: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 34 and 35: vežė po vieną. Mane - labai išk
- Page 36 and 37: „DOVANĖLĖ“ KŪČIŲ IŠVAKAR
- Page 38 and 39: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 40 and 41: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 42 and 43: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 44 and 45: Po giesmės kunigai paaiškino, kas
- Page 46 and 47: atlėgus politinei įtampai N. Chru
- Page 48 and 49: LIETUVA - SKAUSMŲ ŠALIS „Grįž
- Page 50 and 51: kad tapti pioniere, prisidėti prie
- Page 52 and 53: metų abu su žmona ir dukra grįž
- Page 54 and 55: Mane silpnutį Jis pamilo. Dėl ko?
- Page 56 and 57: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 58 and 59: Nuo Kryžiaus nešimo nakties praė
- Page 60 and 61: IR VĖL - SU GRIFU „SLAPTAI“ Bi
- Page 62 and 63: JONUKAS Birutė Žymantienė. KRYŽ
- Page 64 and 65: leidinį būtent taip - „Lietuvos
- Page 66 and 67: UŽDRAUSTI NEĮMANOMA Birutė Žyma
- Page 68 and 69: DAR - SU GRIFU „SLAPTAI“ Birut
- Page 70 and 71: VAGYSTĖ Birutė Žymantienė. KRY
- Page 72 and 73: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 74 and 75: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 76 and 77: demonstruoja tik savo galią, bet n
- Page 80 and 81: GALVOS SKAUSMAS - ATLAIDAI Birutė
- Page 82 and 83: uošė Pirmajai Komunijai Pavolgio
- Page 84 and 85: TĖVŲ ŠEIMA Birutė Žymantienė.
- Page 86 and 87: uvo septyniasdešimt penkeri. Jo ž
- Page 88 and 89: ažnyčios: abu kuo arčiau prikiš
- Page 90 and 91: SU GRIFU „SLAPTAI“ Birutė Žym
- Page 92 and 93: ANTRASIS KALINIMAS Mečislovą Jure
- Page 94 and 95: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 96 and 97: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 98 and 99: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 100 and 101: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 102 and 103: 1981 m. birželio 29 d. „Lietuvos
- Page 104 and 105: prie stalo su porcijomis supjaustyt
- Page 106 and 107: viena iš labiausiai radioaktyviomi
- Page 108 and 109: Mečislovo Jurevičiaus dvasios bro
- Page 110 and 111: DIEDOVŠČINOS PADARINIAI Griežtoj
- Page 112 and 113: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 114 and 115: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 116 and 117: Iš kairės - Juozas Šileikis ir M
- Page 118 and 119: LAIKAS VISAGALIS Džiaugiamės daba
- Page 120 and 121: drg. A. Sirvydžiui), kuriame išai
- Page 122 and 123: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 124 and 125: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 126 and 127: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
išspausdintas Šiaulių miesto komunistų ir vykdomosios valdžios organe<br />
„Raudonoji vėliava“. Straipsnis (dar kartą!) skirtas Paliui (Apolinarui)<br />
Galdikui, kuris įvardijamas kaip pokario žmogžudys, banditas, plėšikas.<br />
Nepamiršta tais pačiais epitetais apdovanoti ir kun. A. Svarinską, ir<br />
„kriminalinį nusikaltėlį“ Joną Petkevičių, ir „veltėdį“ <strong>Mečislovą</strong> <strong>Jurevičių</strong>.<br />
Tik buvo nutylima, kad tas veltėdis veržiasi dirbti Šiaulių aklųjų draugijos<br />
gamybinio mokymo kombinate, kurio durys Mečiui parodytos<br />
prieš jo valią, o išgrūdus pro jas, dar ir užrakintos. Porą metų pakentėjęs<br />
A. Juras straipsnyje „Kam jie tarnauja“ vėl vardija tuos pačius žmones,<br />
tas pačias jų pokario „nuodėmes“ ir labai graužiasi, kad kunigai ir<br />
Eucharistijos bičiuliai bendrauja su jaunimu, daro jam įtaką, nes mat<br />
jaunimas neprisimena „klasių kovos“, todėl tiki jais, buožių vaikais,<br />
nusikaltėliais, baustais už antitarybinę veiklą. Straipsniu A. Juras atsako į<br />
paties už duotą sau klausimą: „jie“, t. y. kun. F. Baliūnas, kun. A. Mocius,<br />
I. Puščius, E. Klimavičienė,<br />
M. Ju revičius, J. ir J. Petkevičiai,<br />
tik rai tarnauja ne okupantų<br />
so vietiniam režimui mūsų valstybėje<br />
įtvirtinti, todėl ir platina<br />
religinę literatūrą, padedančią<br />
jaunam žmogui susikurti mo ralinių<br />
vertybių sistemą. Praeis<br />
pora savaičių ir vėl A. Juras<br />
tame pačiame leidinyje ra šys<br />
tą patį <strong>apie</strong> tuos pačius žmones<br />
straipsnyje „Pasakyk, kas<br />
tavo draugas“. Dėl ko visa<br />
tai? Kad lašas po lašo ką nors<br />
pratašytų? Kad kitokį požiūrį<br />
turintį žmogų apipildamas purvu,<br />
sutrypdamas, save iš aukštintum?<br />
Kad jaunimas nusisuktų<br />
nuo „nusikaltėlių“ ir pultų<br />
kurti komunizmą – šviesią visos<br />
žmonijos ateitį? Ar 1981 m.<br />
dar kas nors tikėjo ta šviesia<br />
ateitimi?<br />
Mečislovas Jurevičius šv. Jurgio šventoriuje.<br />
Šiauliai. Apie 1988 m.<br />
79
Change language