Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių

Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis. Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.

marius.dyglys
from marius.dyglys More from this publisher
09.05.2022 Views

demonstruoja tik savo galią, bet neturi argumentų, kad galėtų atremti jo klausimus ar teiginius, todėl sutrinka, supyksta, nė patys nežinodami ant ko ir už ką. Mečys visiškai nesijaudino dėl savęs, bet skausmingai išgyveno dėl Lietuvos žmonių laisvės, ypač – tikėjimo laisvės, fiksuotos okupantų konstitucijoje, bet visiškai negerbiamos ir net ignoruojamos. Kartu su visa šeima likęs be duonos kasdienės, Mečislovas Jurevičius kreipėsi į teismus, kad būtų sugrąžintas į buvusias pareigas. Teismų sprendimai buvo vienodi: skundą atmesti. Pasiekė ir LSSR Aukščiausiąjį Teismą, kurio civilinių bylų teisminė kolegija 1975 m. kovo 18 d. užbaigė šią vargo ir vilties kelionę, nustatydama, kad M. Jurevičiaus skundas atmestinas, ir galutinai pasmerkdama nukentėjusįjį ir jo šeimą badui. Bet ne Mečislovo charakteriui, lagerio užgrūdintam, nuleisti rankas, pasiduoti ir nusiminti. Apie savo atleidimą iš darbo ir nesėkmingas keliones po teismus jis parašo SSRS generaliniam prokurorui, nusiunčia skundą į SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą, į SSKP Centro komitetą. Atsakymų negauna. Tylu, ramu. Kitaip ir negali būti: komunistai labiau už tą, raguotąjį, bijo kryžiaus ir bažnyčios. Bet Eucharistijos bičiuliai nepalieka Mečislovo mirti badu – jį priima dirbti zakristijonu mažytė Žarėnų-Latvelių parapija Šiaulių rajone. Darbo jis turi iki kaklo. Kartu su juo turi darbo ir KGB Šiaulių skyriaus agentai, juolab kad Eucharistijos bičiulių jau pilna visa Lietuva, kai kurie iš jų darbuojasi ir ideologiškai labai grėsmingoje (iš sovietų varpinės žiūrint) Lietuvos Helsinkio grupėje (LHG), platina nelegalią antisovietinę ir religinio turinio literatūrą. Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius 76

HELSINKIO GRUPĖ 1975 m. rugpjūčio 1 d. trisdešimt penkios valstybės, tarp jų ir Sovietų Sąjunga, Helsinkyje pasirašė „Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje baigiamąjį aktą“, kuriame pasižadėjo gerbti žmogaus teises. Tačiau SSRS žmogaus teisės ir toliau buvo pažeidinėjamos. Reikėjo žmonių, kurie kiekvienoje iš šių valstybių kontroliuotų, kaip laikomasi pasirašyto akto, ir informuotų apie tai visuomenę. Disidentų judėjimui Sovietų Sąjungoje vadovavo akademikas Andrejus Sacharovas. Jo bendražygiai pasiūlė steigti tokias grupes. Pirmoji grupė po gero pusmečio buvo įsteigta Maskvoje. Lietuvos Helsinkio grupė (LHG) įkurta 1976 m. lapkričio 25 d. kaip savarankiška organizacija, o ne Maskvos grupės padalinys, bet pirmoji informacija apie ją buvo paskelbta Maskvoje, neoficialioje spaudos konferencijoje, kurioje atkreiptas dėmesys ne tik į žmogaus teisių pažeidimus, bet ir į Lietuvos okupacijos faktą. 1979 m. Mečys Jurevičius įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę, kuri oficialiai vadinosi „Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos Kunigo Karolio Garucko laidotuvės Ceikiniuose, Ignalinos r. Iš dešinės: pirmas – M. Jurevičius, antra – Janina Žibėnienė, ketvirtas – Juozas Šileikis. Iš kairės pirmas – Vytautas Žibėnas, antra – Elena Žukauskienė. 77

demonstruoja tik savo galią, bet neturi argumentų, kad galėtų atremti<br />

jo klausimus ar teiginius, todėl sutrinka, supyksta, nė patys nežinodami<br />

ant ko ir už ką. Mečys visiškai nesijaudino dėl savęs, bet skausmingai<br />

išgyveno dėl Lietuvos žmonių laisvės, ypač – tikėjimo laisvės, fiksuotos<br />

okupantų konstitucijoje, bet visiškai negerbiamos ir net ignoruojamos.<br />

Kartu su visa šeima likęs be duonos kasdienės, Mečislovas Jurevičius<br />

kreipėsi į teismus, kad būtų sugrąžintas į buvusias pareigas. Teismų<br />

sprendimai buvo vienodi: skundą atmesti. Pasiekė ir LSSR Aukščiausiąjį<br />

Teismą, kurio civilinių bylų teisminė kolegija 1975 m. kovo 18 d. užbaigė<br />

šią vargo ir vilties kelionę, nustatydama, kad M. Jurevičiaus skundas<br />

atmestinas, ir galutinai pasmerkdama nukentėjusįjį ir jo šeimą badui. Bet<br />

ne Mečislovo charakteriui, lagerio užgrūdintam, nuleisti rankas, pasiduoti<br />

ir nusiminti. Apie savo atleidimą iš darbo ir nesėkmingas keliones po<br />

teismus jis parašo SSRS generaliniam prokurorui, nusiunčia skundą<br />

į SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumą, į SSKP Centro komitetą.<br />

Atsakymų negauna. Tylu, ramu. Kitaip ir negali būti: komunistai labiau<br />

už tą, raguotąjį, bijo kryžiaus ir bažnyčios. Bet Eucharistijos bičiuliai<br />

nepalieka Mečislovo mirti badu – jį priima dirbti zakristijonu mažytė<br />

Žarėnų-Latvelių parapija Šiaulių rajone. Darbo jis turi iki kaklo. Kartu su<br />

juo turi darbo ir KGB Šiaulių skyriaus agentai, juolab kad Eucharistijos<br />

bičiulių jau pilna visa Lietuva, kai kurie iš jų darbuojasi ir ideologiškai<br />

labai grėsmingoje (iš sovietų varpinės žiūrint) Lietuvos Helsinkio grupėje<br />

(LHG), platina nelegalią antisovietinę ir religinio turinio literatūrą.<br />

<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />

76

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!