Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis. Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius ir nenugalimas ataugas. Mečislovas Jurevičius linksmai sakydavo, kad Kryžių kalną išgarsino ne tiek tikintieji, kiek sovietiniai saugumiečiai ir okupacinės ideologijos įgyvendintojai savo griausmingomis kryžių naikinimo ir tikinčiųjų persekiojimo akcijomis, todėl atėjo metas, kai kryžius į Kalną ėmė nešti ne tik pavieniai asmenys, bet ir visa Lietuva, ir net visas pasaulis. Kodėl sovietiniai ideologai taip bijojo kryžiaus? Į šį klausimą nesunku atsakyti: kryžiaus ženklas nuo neatmenamų laikų (mokslas sako – daugiau nei keturis tūkstantmečius prieš Kristų) buvo žinomas kaip simbolis, turintis įvairiausių, taip pat ir kosmologinių – aukščio, gylio, pločio, keturių pasaulio šalių, keturių metų laikų – aiškinimų. Kaip mei lės, pergalės, atpirkimo, nenugalimumo simbolį mums, krikščio nims, IV a. jį išaiškino šv. Paulius, pirmasis teologas, tyrinėjęs kryžiaus po veikį žmogui. Dvasingas, kryžiaus galybe pasitikintis žmogus – nenugalimas, o juk naujiesiems šeštadalio pasaulio valdovams reikėjo nuolankių, silpnų, besielių žmogelių, nesiremiančių į kryžiaus turinį ir jėgą. Iš tiesų stebėtis čia reikėtų tik jų naivumu, tikėjimu, kad, pašalinę šventenybę iš akių, pašalins ją ir iš dvasios. Iš dalies per pusę amžiaus vaikams ir jaunimui per atėjūnų intensyviai brukamą materialistinę, kūniškąją pasaulėjautą tai pavyko padaryti, nes vėjas įpučia laužą, bet užpučia menką liepsnelę. Kieno tikėjimas buvo menkas, jis ir užgeso. Neužgęstančia ugnimi tapo tikėjimo nešėjai, dvasininkai, vienuoliai, Eucharistijos bičiuliai, pogrindyje veikę pasauliečiai – „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ kūrėjai, jie ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo politinio pamato klojėjai, pagaliau ir tie, kurie lyg ir niekur nedalyvavo, bet tyliai meldėsi už Tėvynę, už laisvę, už kiekvieną drąsuolį, vaikščiojantį skustuvo ašmenimis dėl doros ir laisvos Lietuvos, tarp jų – ir už Mečislovą Jurevičių. 74
TOKIE KOVOS BŪDAI XX a. aštuntam dešimtmečiui tik įpusėjus, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikai“ (nuo 1972 m. sėkmingai leidžiamai Čikagoje) sklindant po visą pasaulį ir nešant tiesos žodį apie sovietų siautėjimus okupuotose žemėse, prasidėjus KGB represijoms prieš Rusijos disidentus Sergejų Kovaliovą ir jo bendražygius, visomis kryptimis veikiant Eucharistijos bičiulių sąjūdžiui, kovotojų už žmogaus teises veikla plėtėsi, narsa augo. Pamenate, kaip Mečislovas Jurevičius, Šiaulių aklųjų ir silpnaregių mokymo kombinato darbininkas, dažytojas, 1974 m. šv. Kalėdoms artė jant žodžiu ir raštu paprašė savo viršininko leisti jam nedirbti per vieną svarbiausių katalikui švenčių – Kristaus gimimo dieną, o atidirbti už ją bet kurią laisvą dieną administracijai nurodžius? Atsakymo į šį pra šymą jis negavo ir šv. Kalėdų dieną nuėjo į bažnyčią, ne į darbą. Mečislovo Jurevičiaus „dosjė“ tuo metu jau turėjo būti storoka: saugumiečiai jo bute buvo atlikę kratų, radę prieškarinių knygų ir žurnalų, taip pat ir naujų, dabar leidžiamų nelegalios periodinės literatūros leidinių. Laimei, kaip tik kratų metu tų leidinių, kurie būtų labiausiai nudžiuginę KGB, buvo mažai, po vieną kitą numerį. O mergaitė su mokykline kuprine, ką tik pridėta platinimui skirtos pogrindinės literatūros, prieš porą minučių nustraksėjo laiptais žemyn ir prasilenkė su kratytojais, kylančiais į penktą aukštą, kur gyveno Jurevičiai. Neradę ko apčiuopiamo inkriminuoti, kratytojai tik įspėjo Mečislovą dėl neteisėtos veiklos, kratų protokolus tvarkingai susegė į segtuvą, prie jų, reikia manyti, atgulė dar ir „informatorių“ pateikta medžiagytė apie kryžių nešimus į Kryžių kalną. 1975 m. sausio 10 d. Šiaulių aklųjų ir silpnaregių mokymo kombinato dažytojas Mečislovas Jurevičius buvo atleistas iš darbo už pravaikštas. „Pravaikščiojęs“ jis buvo 1974 m. lapkričio 10 d., gruodžio 8 d. ir 25 d. bei 1975 m. sausio 6 d. Trys paskutinės dienos yra religinės katalikų šventės – Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo diena, šv. Kalėdos ir Trys karaliai. Mečislovo „pravaikštos“ – tai jo kovos už tikinčiųjų teises būdas. Nekovoti jis negalėjo. Iš tiesų Mečislovą Jurevičių nuoširdžiai žavėjo jo draugai, ypač jauni žmonės, su kuriais jis galėjo kiaurą naktį diskutuoti, atsakinėti į klausimus ir džiaugtis, kad jaunimas domisi draudžiamu vaisiumi – Bažnyčia, religija, tikėjimu, Jėzaus ir šventųjų gyvenimu. Ir dar – jį be galo linksmino KGB valdininkėliai, kuriuos jis tardomas įremdavo į kampą puikiu sovietinės konstitucijos ir kitų įstatymų išmanymu. Mečislovas aiškiai matė, kad tardytojai 75
- Page 24 and 25: UŽDUOTIS. EMILIJA Birutė Žymanti
- Page 26 and 27: Dar ne pavasaris, dar tik 1947 m. v
- Page 28 and 29: Prisitraukusi arčiau stalo krašto
- Page 30 and 31: KNYGOS - TURTAS Birutė Žymantien
- Page 32 and 33: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 34 and 35: vežė po vieną. Mane - labai išk
- Page 36 and 37: „DOVANĖLĖ“ KŪČIŲ IŠVAKAR
- Page 38 and 39: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 40 and 41: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 42 and 43: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 44 and 45: Po giesmės kunigai paaiškino, kas
- Page 46 and 47: atlėgus politinei įtampai N. Chru
- Page 48 and 49: LIETUVA - SKAUSMŲ ŠALIS „Grįž
- Page 50 and 51: kad tapti pioniere, prisidėti prie
- Page 52 and 53: metų abu su žmona ir dukra grįž
- Page 54 and 55: Mane silpnutį Jis pamilo. Dėl ko?
- Page 56 and 57: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 58 and 59: Nuo Kryžiaus nešimo nakties praė
- Page 60 and 61: IR VĖL - SU GRIFU „SLAPTAI“ Bi
- Page 62 and 63: JONUKAS Birutė Žymantienė. KRYŽ
- Page 64 and 65: leidinį būtent taip - „Lietuvos
- Page 66 and 67: UŽDRAUSTI NEĮMANOMA Birutė Žyma
- Page 68 and 69: DAR - SU GRIFU „SLAPTAI“ Birut
- Page 70 and 71: VAGYSTĖ Birutė Žymantienė. KRY
- Page 72 and 73: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 76 and 77: demonstruoja tik savo galią, bet n
- Page 78 and 79: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 80 and 81: GALVOS SKAUSMAS - ATLAIDAI Birutė
- Page 82 and 83: uošė Pirmajai Komunijai Pavolgio
- Page 84 and 85: TĖVŲ ŠEIMA Birutė Žymantienė.
- Page 86 and 87: uvo septyniasdešimt penkeri. Jo ž
- Page 88 and 89: ažnyčios: abu kuo arčiau prikiš
- Page 90 and 91: SU GRIFU „SLAPTAI“ Birutė Žym
- Page 92 and 93: ANTRASIS KALINIMAS Mečislovą Jure
- Page 94 and 95: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 96 and 97: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 98 and 99: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 100 and 101: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 102 and 103: 1981 m. birželio 29 d. „Lietuvos
- Page 104 and 105: prie stalo su porcijomis supjaustyt
- Page 106 and 107: viena iš labiausiai radioaktyviomi
- Page 108 and 109: Mečislovo Jurevičiaus dvasios bro
- Page 110 and 111: DIEDOVŠČINOS PADARINIAI Griežtoj
- Page 112 and 113: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 114 and 115: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 116 and 117: Iš kairės - Juozas Šileikis ir M
- Page 118 and 119: LAIKAS VISAGALIS Džiaugiamės daba
- Page 120 and 121: drg. A. Sirvydžiui), kuriame išai
- Page 122 and 123: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
TOKIE KOVOS BŪDAI<br />
XX a. aštuntam dešimtmečiui tik įpusėjus, „Lietuvos katalikų bažnyčios<br />
kronikai“ (nuo 1972 m. sėkmingai leidžiamai Čikagoje) sklindant<br />
po visą pasaulį ir nešant tiesos žodį <strong>apie</strong> sovietų siautėjimus okupuotose<br />
žemėse, prasidėjus KGB represijoms prieš Rusijos disidentus<br />
Sergejų Kovaliovą ir jo bendražygius, visomis kryptimis veikiant Eucharistijos<br />
bičiulių sąjūdžiui, kovotojų už žmogaus teises veikla plėtėsi,<br />
narsa augo. Pamenate, kaip Mečislovas Jurevičius, Šiaulių aklųjų<br />
ir silpnaregių mokymo kombinato darbininkas, dažytojas, 1974 m.<br />
šv. Kalėdoms artė jant žodžiu ir raštu paprašė savo viršininko leisti jam<br />
nedirbti per vieną svarbiausių katalikui švenčių – Kristaus gimimo<br />
dieną, o atidirbti už ją bet kurią laisvą dieną administracijai nurodžius?<br />
Atsakymo į šį pra šymą jis negavo ir šv. Kalėdų dieną nuėjo į bažnyčią,<br />
ne į darbą. Mečislovo Jurevičiaus „dosjė“ tuo metu jau turėjo būti<br />
storoka: saugumiečiai jo bute buvo atlikę kratų, radę prieškarinių knygų<br />
ir žurnalų, taip pat ir naujų, dabar leidžiamų nelegalios periodinės<br />
literatūros leidinių. Laimei, kaip tik kratų metu tų leidinių, kurie būtų<br />
labiausiai nudžiuginę KGB, buvo mažai, po vieną kitą numerį. O mergaitė<br />
su mokykline kuprine, ką tik pridėta platinimui skirtos pogrindinės<br />
literatūros, prieš porą minučių nustraksėjo laiptais žemyn ir prasilenkė<br />
su kratytojais, kylančiais į penktą aukštą, kur gyveno Jurevičiai. Neradę<br />
ko apčiuopiamo inkriminuoti, kratytojai tik įspėjo <strong>Mečislovą</strong> dėl<br />
neteisėtos veiklos, kratų protokolus tvarkingai susegė į segtuvą, prie<br />
jų, reikia manyti, atgulė dar ir „informatorių“ pateikta medžiagytė <strong>apie</strong><br />
kryžių nešimus į <strong>Kryžių</strong> kalną.<br />
1975 m. sausio 10 d. Šiaulių aklųjų ir silpnaregių mokymo<br />
kombinato dažytojas Mečislovas Jurevičius buvo atleistas iš darbo už<br />
pravaikštas. „Pravaikščiojęs“ jis buvo 1974 m. lapkričio 10 d., gruodžio<br />
8 d. ir 25 d. bei 1975 m. sausio 6 d. Trys paskutinės dienos yra religinės<br />
katalikų šventės – Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo diena,<br />
šv. Kalėdos ir Trys karaliai. Mečislovo „pravaikštos“ – tai jo kovos už<br />
tikinčiųjų teises būdas. Nekovoti jis negalėjo. Iš tiesų <strong>Mečislovą</strong> <strong>Jurevičių</strong><br />
nuoširdžiai žavėjo jo draugai, ypač jauni žmonės, su kuriais jis galėjo<br />
kiaurą naktį diskutuoti, atsakinėti į klausimus ir džiaugtis, kad jaunimas<br />
domisi draudžiamu vaisiumi – Bažnyčia, religija, tikėjimu, Jėzaus ir<br />
šventųjų gyvenimu. Ir dar – jį be galo linksmino KGB valdininkėliai,<br />
kuriuos jis tardomas įremdavo į kampą puikiu sovietinės konstitucijos<br />
ir kitų įstatymų išmanymu. Mečislovas aiškiai matė, kad tardytojai<br />
75
Change language