Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />
ir nenugalimas ataugas. Mečislovas Jurevičius linksmai sakydavo, kad<br />
<strong>Kryžių</strong> kalną išgarsino ne tiek tikintieji, kiek sovietiniai saugumiečiai<br />
ir okupacinės ideologijos įgyvendintojai savo griausmingomis kryžių<br />
naikinimo ir tikinčiųjų persekiojimo akcijomis, todėl atėjo metas, kai<br />
kryžius į Kalną ėmė nešti ne tik pavieniai asmenys, bet ir visa Lietuva, ir<br />
net visas pasaulis.<br />
Kodėl sovietiniai ideologai taip bijojo kryžiaus? Į šį klausimą<br />
nesunku atsakyti: kryžiaus ženklas nuo neatmenamų laikų (mokslas<br />
sako – daugiau nei keturis tūkstantmečius prieš Kristų) buvo žinomas<br />
kaip simbolis, turintis įvairiausių, taip pat ir kosmologinių – aukščio,<br />
gylio, pločio, keturių pasaulio šalių, keturių metų laikų – aiškinimų.<br />
Kaip mei lės, pergalės, atpirkimo, nenugalimumo simbolį mums,<br />
krikščio nims, IV a. jį išaiškino šv. Paulius, pirmasis teologas, tyrinėjęs<br />
kryžiaus po veikį žmogui. Dvasingas, kryžiaus galybe pasitikintis žmogus<br />
– nenugalimas, o juk naujiesiems šeštadalio pasaulio valdovams reikėjo<br />
nuolankių, silpnų, besielių žmogelių, nesiremiančių į kryžiaus turinį ir<br />
jėgą. Iš tiesų stebėtis čia reikėtų tik jų naivumu, tikėjimu, kad, pašalinę<br />
šventenybę iš akių, pašalins ją ir iš dvasios. Iš dalies per pusę amžiaus<br />
vaikams ir jaunimui per atėjūnų intensyviai brukamą materialistinę,<br />
kūniškąją pasaulėjautą tai pavyko padaryti, nes vėjas įpučia laužą, bet<br />
užpučia menką liepsnelę. Kieno tikėjimas buvo menkas, jis ir užgeso.<br />
Neužgęstančia ugnimi tapo tikėjimo nešėjai, dvasininkai, vienuoliai,<br />
Eucharistijos bičiuliai, pogrindyje veikę pasauliečiai – „Lietuvos katalikų<br />
bažnyčios kronikos“ kūrėjai, jie ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo<br />
politinio pamato klojėjai, pagaliau ir tie, kurie lyg ir niekur nedalyvavo,<br />
bet tyliai meldėsi už Tėvynę, už laisvę, už kiekvieną drąsuolį, vaikščiojantį<br />
skustuvo ašmenimis dėl doros ir laisvos Lietuvos, tarp jų – ir už<br />
<strong>Mečislovą</strong> <strong>Jurevičių</strong>.<br />
74
Change language