Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių

Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis. Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.

marius.dyglys
from marius.dyglys More from this publisher
09.05.2022 Views

Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius 72 Mečislovas Jurevičius iš prigimties buvo kolekcininkas: jų butas seniai buvo tapęs muziejumi, kuriame buvo pilna ne tik senų knygų, periodinių leidinių, bet ir išdrožtų iš medžio rūpintojėlių, angelų, šventųjų, Dievo Motinos statulėlių, koplytstulpių fragmentų, meniškų kryžių ir kryželių. Ko tik ten nebuvo! Ir tų eksponatų vis daugėjo, jie jau sunkiai betilpo šeimos bute, nes Mečislovas negalėjo praeiti pro numestą, bet jam šventą daiktą. Vieną 1983 m. vasaros dieną Jurevičių butas buvo apiplėštas, dauguma Mečislovo brangenybių paskubomis nušluotos nuo lentynų, nukabintos nuo sienų, dingo pačios vertingiausios knygos. Ką tai galėjo reikšti? Ar tik nebus Jonas tyčia palikęs nerakintas duris? Ar tik ne jo draugeliai bus čia apsisukę? Atrodo, ne, durų užraktas išplėštas. Angelė tuo metu jau buvo baigusi mokslus ir dirbo Šiaulių inventorizacijos biure (dabar Registrų centras). Angelės šešerių metų dukrelė Vaiva, buto apiplėšimo dieną grįžusi iš kiemo, senelių bute užtiko du nematytus vyrus su didelėmis rankinėmis. Vyrai buvo tvar kingai apsirengę, švarūs, bet mergaitė vis tiek labai išsigando ir puolė laiptais žemyn. „Svečiai“ irgi skubiai išėjo. Tikriausiai tai ir buvo vagys. Milicija, žinoma, nieko nesiaiškino, nes pavogti daiktai jai nebuvo vertybės, jų, Mečislovui brangių relikvijų, finansinės vertės net neįmanoma nustatyti. Tačiau Jonui, iš prigimties jautriam jaunuoliui, mesti kaltinimai buvo paskutinis lašas jo skausmo taurėje, kuri seniai buvo pilna tėvo ir mokytojų prie kaištų, moralų, nemeilės ir nepa sitikėjimo. Jonas išėjo pas savo drau gę Loretą, kur rado atjautą ir pa guodą, ten ir pasiliko gyventi. Devyniolikmetis Jonas netrukus vedė, susilaukė sūnaus Roko. Bet šeiminis gyvenimas nebuvo laimingas. Jonas vis dažniau susitikdavo su draugais, su jais ieškodavo „raminamųjų“. Gal per jauni jie buvo, gal susižavėjimą palaikė meile. Po kelerių metų Jonas ir Loreta išsiskyrė. Dar po kelerių metų Jonas susitiko Vilmą, su kuria sugyveno keturis vaikus: dukras Kris tiną, Justiną, Liną ir sūnų Joną Mečislovą, pavadintą tėvo ir senelio vardais. Mečislovo sūnaus Jono žmona Loreta su jų pirmagimiu Roku. Šiauliai. 1983 m.

KRYŽIAUS GALIA 1959–1975 m. buvo aršiai persekiojami įvairių katalikiškų atlaidų, ypač Šiluvos, maldininkai, naikinamas Kryžių kalnas, kartais nepaliekant ant jo nė vieno kryžiaus. Šią šventovę KGB veikėjai, sovietinės politikos įgyvendintojai, itin atidžiai ir nepaliaujamai stebėjo. Bet ar ne Dievo pirštas? Kryžių kalne per tuos septyniolika metų buvo pastatyti daugiau nei šeši tūkstančiai kryžių. Per tą laiką sovietinė valdžia suorganizavo penkis Kryžių kalno naikinimo išpuolius, kurių metu beveik visi kryžiai būdavo nuverčiami, bet paskui jie vėl tiesiog stebuklingai „ataugdavo“. Žmonės pasakoja, kad net kelis kartus Kryžių kalno sergėtojai – tarsi jiems kas vienu metu būtų akis uždengę – negalėdavo patikėti švintant rytui išvydę jų panosėje ant Kalno ką tik pastatytą naują kryžių. Kartais kryžius išstovėdavo tik vieną kitą valandą ir tuoj pat būdavo bedievių sunaikinamas (nupjaunamas, sukapojamas, sudeginamas, paskandinamas dvokiančiame Kulpės upelyje, į kurį tais laikais savo nuotekas išleisdavo Šiaulių mėsos kombinatas). Praeidavo kelios dienos ir vėl, žiūrėk, ant Kalno išdygsta spygliuočių mišku kvepiantis kryžius. Lyg kryžiai būtų ne statomi, o sodinami ir leistų galingas, nesuskaičiuojamas Nuo Kryžiaus nešimo nakties (1973-05-19) praėjo dvidešimt metų. Į Kryžių kalną vėl susirinko jo nešėjai, kuriuos draugystės ryšiais surišo Kryžius. Iš kairės: Virginijus Ivanovas, Donatas Samėnas, Zenius Mištautas, Gaila Alijošiūtė, Gema (Jadvyga) Stanelytė, Stanislovas Čilinskas, antrame plane Ieva Lideikytė, Mečislovas Jurevičius. 1993 m. 73

KRYŽIAUS GALIA<br />

1959–1975 m. buvo aršiai persekiojami įvairių katalikiškų atlaidų,<br />

ypač Šiluvos, maldininkai, naikinamas <strong>Kryžių</strong> kalnas, kartais nepaliekant<br />

ant jo nė vieno kryžiaus. Šią šventovę KGB veikėjai, sovietinės politikos<br />

įgyvendintojai, itin atidžiai ir nepaliaujamai stebėjo. Bet ar ne <strong>Dievo</strong><br />

pirštas? <strong>Kryžių</strong> kalne per tuos septyniolika metų buvo pastatyti daugiau<br />

nei šeši tūkstančiai kryžių. Per tą laiką sovietinė valdžia suorganizavo<br />

penkis <strong>Kryžių</strong> kalno naikinimo išpuolius, kurių metu beveik visi kryžiai<br />

būdavo nuverčiami, bet paskui jie vėl tiesiog stebuklingai „ataugdavo“.<br />

Žmonės pasakoja, kad net kelis kartus <strong>Kryžių</strong> kalno sergėtojai – tarsi<br />

jiems kas vienu metu būtų akis uždengę – negalėdavo patikėti švintant<br />

rytui išvydę jų panosėje ant Kalno ką tik pastatytą naują kryžių.<br />

Kartais kryžius išstovėdavo tik vieną kitą valandą ir tuoj pat būdavo<br />

bedievių sunaikinamas (nupjaunamas, sukapojamas, sudeginamas,<br />

paskandinamas dvokiančiame Kulpės upelyje, į kurį tais laikais savo<br />

nuotekas išleisdavo Šiaulių mėsos kombinatas). Praeidavo kelios dienos<br />

ir vėl, žiūrėk, ant Kalno išdygsta spygliuočių mišku kvepiantis kryžius. Lyg<br />

kryžiai būtų ne statomi, o sodinami ir leistų galingas, nesuskaičiuojamas<br />

Nuo Kryžiaus nešimo nakties (1973-05-19) praėjo dvidešimt metų. Į <strong>Kryžių</strong> kalną vėl susirinko<br />

jo nešėjai, kuriuos draugystės ryšiais surišo Kryžius. Iš kairės: Virginijus Ivanovas, Donatas<br />

Samėnas, Zenius Mištautas, Gaila Alijošiūtė, Gema (Jadvyga) Stanelytė, Stanislovas Čilinskas,<br />

antrame plane Ieva Lideikytė, Mečislovas Jurevičius. 1993 m.<br />

73

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!