Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių

Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis. Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.

marius.dyglys
from marius.dyglys More from this publisher
09.05.2022 Views

DAR – SU GRIFU „SLAPTAI“ Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius 1980 m. gruodžio 12 d. Lietuvos SSR KGB penktosios tarnybos Šiaulių miesto skyriaus agentūrinio-propagandinio darbo ataskaita irgi, žino ma, „slapta“. Čia išanalizuotas „priešiškų jėgų“ bandymas pa si naudoti Maskvos olimpinėmis žaidynėmis, sovietų valdžios atkūri mo Lietuvoje 40-mečio iškilmėmis, tarptautinėmis įtampomis ir pakenkti tarybų valdžiai. Bet pagrindinis KGB operatyvininkų dėmesys sukoncentruotas į „reakcionierių dvasininkų ir religinių fanatikų ver ži mąsi paveikti jaunimą, įtraukiant jį į vadinamąjį Eucharistijos bičiulių sąjūdį ir į nacionalistinį judėjimą. Ėmėmės priemonių užkirsti kelią nelegaliems leidiniams, kuriuos leidžia ir platina klerikalinisnacionalistinis elementas“. Septynių lapų ataskaitoje pateikiami ne tik pavojingiausių Šiaulių mieste gyvenančių sovietų valdžios priešų slapyvardžiai, bet ir vardai, pavardės, anketiniai duomenys, charakterio bruožai, veikla, jų galimas pavojingumas: kunigas Feliksas Baliūnas (Kūdikis), buvęs mokytojas Albertas Špokas (Žvirblis), Mečys Jurevičius (Fanatikas), Jonas (Pižonas) ir Jadvyga (Isterikė) Petkevičiai. Ataskaitoje įvardyta 17 asmenų – sovietų valdžios priešų, gyvenančių Šiauliuose. Skaudžiausia ataskaitoje skaityti apie agentus, kurie gyvendavo kartu su sekamaisiais, o jie šiais žmo nėmis nuoširdžiai pasitikėjo, dalijosi viskuo, laikė savais. Agentų pa tei kiami tik slapyvardžiai: Pukis, Marius, Beržas, Petraitis, Rimas, Rūta, Andriulis, Erika, Stepas. Kai kurie užmezgė ryšius net su užsienyje gyvenančiais savo giminėmis tam, kad juos šnipinėtų. Mečiui Jurevičiui sekti užverbuotas dar vienas šnipelis iš jo naujų pažįstamų, turėjęs gilintis į antisovietinę „objekto“ veiklą, stebėti jo ryšius ir aplinką. Ruošiamasi įtraukti į veiklą dar vieną asmenį, kurio nurodomi tik inicialai – J. D. V. Jis irgi šnipinės Mečį Jurevičių. Respublikos prokuratūra 1979 m. inicijavo Mečio Jurevičiaus baudžiamąją bylą, kuriai reikia medžiagos, nes šis baisus nusikaltėlis organizuoja religines eitynes, platina nelegalią literatūrą, daro neigiamą įtaką jaunimui. Pastaroji aplinkybė – pati grėsmingiausia, nes jauni žmonės mielai bendraudavo su Mečislovu. Visa bėda, kad tie jaunimo pašnekesiai su vyresniu draugu buvo nepalankūs sovietiniams Lietuvos išvaduotojams, jie vis sukosi apie dešimt Dievo įsakymų ir būtinybę jų laikytis, apie blaivybę, Tėvynės meilę, lietuvybės puoselėjimą, apie moralę ir artimo meilę. Kaip su tokiais statyti komunizmą?! 68

Dienraštis „Raudonoji vėliava“ su įkvėpimu tarnauja KGB, komunistų partijai ir visai sovietinei valdžiai bei sistemai. 1981 m. pavasarį laikraštyje pasirodo didelis straipsnis „Su ginklu prieš savo tautą“, kuriame rašoma apie Meškuičių miestelio gyventojų Mocių šeimos keturis sūnus – visi jie vagys, plėšikai, banditai ir žmogžudžiai, nes kovojo už Lietuvos laisvę ir nepritarė okupacijai. Rašeivoms baisiausia, kad vienas iš jų – Algirdas – dar ir kunigas. 1981 m. vasarą tame pačiame dienraštyje pasirodo džiaugsmingas straipsnis „Koks kelias, tokia ir jo pabaiga“ rubrikoje „Iš teismo salės“ apie Mečislovo Jurevičiaus teismą už religijos propagavimą. M. Jurevičiaus „kriminalinė“ praeitis šiame straipsnyje jau kelintą kartą pakartojama, nauji jame tik pasityčiojimai ir pasitenkinimas, kad „nusikaltėlis“ dar kartą nuteistas kalėti trejus metus už nepaklusnumą valdžios organams, nors tas nepaklusnumas niekam nepakenkė. Greičiau atvirkščiai: ir vyresni žmonės, ir jaunimas ėjo medituodami, melsdamiesi, vadinasi, be agresijos, be negatyvių minčių, su tikėjimo ir meilės šviesa ir energija. 69

DAR – SU GRIFU „SLAPTAI“<br />

<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />

1980 m. gruodžio 12 d. Lietuvos SSR KGB penktosios tarnybos<br />

Šiaulių miesto skyriaus agentūrinio-propagandinio darbo ataskaita<br />

irgi, žino ma, „slapta“. Čia išanalizuotas „priešiškų jėgų“ bandymas<br />

pa si naudoti Maskvos olimpinėmis žaidynėmis, sovietų valdžios atkūri<br />

mo Lietuvoje 40-mečio iškilmėmis, tarptautinėmis įtampomis ir pakenkti<br />

tarybų valdžiai. Bet pagrindinis KGB operatyvininkų dėmesys<br />

sukoncentruotas į „reakcionierių dvasininkų ir religinių fanatikų<br />

ver ži mąsi paveikti jaunimą, įtraukiant jį į vadinamąjį Eucharistijos<br />

bičiulių sąjūdį ir į nacionalistinį judėjimą. Ėmėmės priemonių užkirsti<br />

kelią nelegaliems leidiniams, kuriuos leidžia ir platina klerikalinisnacionalistinis<br />

elementas“.<br />

Septynių lapų ataskaitoje pateikiami ne tik pavojingiausių Šiaulių<br />

mieste gyvenančių sovietų valdžios priešų slapyvardžiai, bet ir vardai,<br />

pavardės, anketiniai duomenys, charakterio bruožai, veikla, jų galimas<br />

pavojingumas: kunigas Feliksas Baliūnas (Kūdikis), buvęs mokytojas<br />

Albertas Špokas (Žvirblis), Mečys Jurevičius (Fanatikas), Jonas (Pižonas)<br />

ir Jadvyga (Isterikė) Petkevičiai. Ataskaitoje įvardyta 17 asmenų – sovietų<br />

valdžios priešų, gyvenančių Šiauliuose. Skaudžiausia ataskaitoje skaityti<br />

<strong>apie</strong> agentus, kurie gyvendavo kartu su sekamaisiais, o jie šiais žmo nėmis<br />

nuoširdžiai pasitikėjo, dalijosi viskuo, laikė savais. Agentų pa tei kiami<br />

tik slapyvardžiai: Pukis, Marius, Beržas, Petraitis, Rimas, Rūta, Andriulis,<br />

Erika, Stepas. Kai kurie užmezgė ryšius net su užsienyje gyvenančiais savo<br />

giminėmis tam, kad juos šnipinėtų. Mečiui Jurevičiui sekti užverbuotas<br />

dar vienas šnipelis iš jo naujų pažįstamų, turėjęs gilintis į antisovietinę<br />

„objekto“ veiklą, stebėti jo ryšius ir aplinką. Ruošiamasi įtraukti į veiklą dar<br />

vieną asmenį, kurio nurodomi tik inicialai – J. D. V. Jis irgi šnipinės Mečį<br />

<strong>Jurevičių</strong>. Respublikos prokuratūra 1979 m. inicijavo Mečio Jurevičiaus<br />

baudžiamąją bylą, kuriai reikia medžiagos, nes šis baisus nusikaltėlis<br />

organizuoja religines eitynes, platina nelegalią literatūrą, daro neigiamą<br />

įtaką jaunimui. Pastaroji aplinkybė – pati grėsmingiausia, nes jauni<br />

žmonės mielai bendraudavo su Mečislovu. Visa bėda, kad tie jaunimo<br />

pašnekesiai su vyresniu draugu buvo nepalankūs sovietiniams Lietuvos<br />

išvaduotojams, jie vis sukosi <strong>apie</strong> dešimt <strong>Dievo</strong> įsakymų ir būtinybę<br />

jų laikytis, <strong>apie</strong> blaivybę, Tėvynės meilę, lietuvybės puoselėjimą, <strong>apie</strong><br />

moralę ir artimo meilę. Kaip su tokiais statyti komunizmą?!<br />

68

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!