Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių

Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis. Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.

marius.dyglys
from marius.dyglys More from this publisher
09.05.2022 Views

IR VĖL – SU GRIFU „SLAPTAI“ Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius Grįžkime į gegužės 20-ąją, išaušusią po 19-osios. Raštas rusų kalba su grifu „Slaptai“, adresuotas KGB generolui majorui Vilniuje ir dviem komunistų partijos pirmiesiems sekretoriams Šiauliuose (visi trys – lietuviai), nurodo, kad būtent gegužės 20-ąją patikimas asmuo pranešė, jog ant Jurgaičių kalvos (Kryžių kalno) po nakties atsirado kryžius su užrašu „Kristau Karaliau teateinie Tavo karalystė į mūsų šalį“. Patikrinus paaiškėjo, kad pranešimas teisingas. Aprašoma, koks kryžius pastatytas, kokie žodžiai ant jo užrašyti, ir teigiama, kad jis „išimtas“ (rus. izjat). Rašte daroma prielaida, kad tokiu būdu galbūt buvo paminėtos R. Kalantos mirties metinės. Nurodoma, jog į KGB Šiaulių miesto skyrių buvo pristatyti du moksleiviai: Ivanovas Virginijus Lukovičius ir Mištautas Zenonas Česlovičius (būtent taip nurodytas Zenono tėvavardis), kurie tik po daug valandų trukusios atkaklios apklausos iš dalies prisipažino, kad kartu su jais kryžių nešė ir statė dar du vyrai: Mečislovas Jurevičius (kurį ne kartą tardydami minėjo kagėbistai) ir nepažįstamas asmuo. Apie abu moksleivius ir Mečislovą rašte pateikiama išsami informacija ir priduriama, jog visi trys yra religiniai fanatikai. V. Ivanovo tėvas, pranešęs apie kryžiaus statymą, yra netikintis, labai stengėsi padėti išaiškinti (rus. razoblačit) savo sūnų ir jo ryšius, bet vaikino motina – religinė fanatikė, giedanti bažnyčios chore, palaikanti ryšius su kunigais, savo dvylikametei dukrai įdiegusi religinį fanatizmą. Raštas baigiamas pasižadėjimu: imamės priemonių nustatyti ketvirtąjį bendrininką, šios akcijos iniciatorių, kuriuo gali būti kas nors iš kunigų. Slaptą raštą pasirašė KGB prie Lietuvos SSR MT Šiaulių miesto skyriaus viršininkas papulkininkis. Data – 1973 m. gegužės 21-oji. Štai tokie vaikinai! Du iš devyniolikos, iš kurių KGB nieko daugiau nesužinojo ir iniciatoriaus neišsiaiškino. Juo labiau keista, kadangi, pasak nešėjų, apie planuojamą kryžiaus nešimą žinojo visa Lietuva – meldėsi būdami toli, linkėjo nešėjams Dievo globos ir palaimos. Tarp jų neatsirado nė vieno „pašnibždėtojo“ tiems, kurie laukė išdavikiškų žinių ir bijojo kryžiaus. Užtat koks KGB operatyvumas! Raštas su grifu „Slaptai“ apie Kryžių kalno įvykį gimė per kelias valandas. „KGB stengėsi. Prasidėjo tardymai. Klausinėjo apie Eucharistijos bičiulius, kurie niekur ir nuo nieko nesislapstė. Klausinėjau ir aš, pirmiausia apie tai, ar dar veikia SSRS Konstitucija, kurios 124 straipsnis 60

garantuoja sąžinės laisvę, leidžia išpažinti savo religiją. Atsakymų buvo visokių . Tuomet jau dirbau Šiaulių aklųjų ir silpnaregių gamybinio mokymo kombinate dažytoju. Paprašiau leisti (remdamasis ta pačia Konstitucija) švęsti Kristaus gimimo dieną – šv. Kalėdas, o atidirbti už tą dieną per bet kurį savo laisvadienį, kada nurodys administracija. Liepė tokį prašymą parašyti raštu. Parašiau“, – pasakojo Mečislovas. 61

IR VĖL – SU GRIFU „SLAPTAI“<br />

<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />

Grįžkime į gegužės 20-ąją, išaušusią po 19-osios. Raštas rusų<br />

kalba su grifu „Slaptai“, adresuotas KGB generolui majorui Vilniuje ir<br />

dviem komunistų partijos pirmiesiems sekretoriams Šiauliuose (visi<br />

trys – lietuviai), nurodo, kad būtent gegužės 20-ąją patikimas asmuo<br />

pranešė, jog ant Jurgaičių kalvos (<strong>Kryžių</strong> kalno) po nakties atsirado<br />

kryžius su užrašu „Kristau Karaliau teateinie Tavo karalystė į mūsų<br />

šalį“. Patikrinus paaiškėjo, kad pranešimas teisingas. Aprašoma, koks<br />

kryžius pastatytas, kokie žodžiai ant jo užrašyti, ir teigiama, kad jis<br />

„išimtas“ (rus. izjat). Rašte daroma prielaida, kad tokiu būdu galbūt<br />

buvo paminėtos R. Kalantos mirties metinės. Nurodoma, jog į KGB<br />

Šiaulių miesto skyrių buvo pristatyti du moksleiviai: Ivanovas Virginijus<br />

Lukovičius ir Mištautas Zenonas Česlovičius (būtent taip nurodytas<br />

Zenono tėvavardis), kurie tik po daug valandų trukusios atkaklios<br />

apklausos iš dalies prisipažino, kad kartu su jais kryžių nešė ir statė<br />

dar du vyrai: Mečislovas Jurevičius (kurį ne kartą tardydami minėjo<br />

kagėbistai) ir nepažįstamas asmuo. Apie abu moksleivius ir <strong>Mečislovą</strong><br />

rašte pateikiama išsami informacija ir priduriama, jog visi trys yra<br />

religiniai fanatikai. V. Ivanovo tėvas, pranešęs <strong>apie</strong> kryžiaus statymą,<br />

yra netikintis, labai stengėsi padėti išaiškinti (rus. razoblačit) savo<br />

sūnų ir jo ryšius, bet vaikino motina – religinė fanatikė, giedanti bažnyčios<br />

chore, palaikanti ryšius su kunigais, savo dvylikametei dukrai<br />

įdiegusi religinį fanatizmą. Raštas baigiamas pasižadėjimu: imamės<br />

priemonių nustatyti ketvirtąjį bendrininką, šios akcijos iniciatorių,<br />

kuriuo gali būti kas nors iš kunigų. Slaptą raštą pasirašė KGB prie<br />

Lietuvos SSR MT Šiaulių miesto skyriaus viršininkas papulkininkis.<br />

Data – 1973 m. gegužės 21-oji.<br />

Štai tokie vaikinai! Du iš devyniolikos, iš kurių KGB nieko daugiau<br />

nesužinojo ir iniciatoriaus neišsiaiškino. Juo labiau keista, kadangi, pasak<br />

nešėjų, <strong>apie</strong> planuojamą kryžiaus nešimą žinojo visa Lietuva – meldėsi<br />

būdami toli, linkėjo nešėjams <strong>Dievo</strong> globos ir palaimos. Tarp jų neatsirado<br />

nė vieno „pašnibždėtojo“ tiems, kurie laukė išdavikiškų žinių ir bijojo<br />

kryžiaus. Užtat koks KGB operatyvumas! Raštas su grifu „Slaptai“ <strong>apie</strong><br />

<strong>Kryžių</strong> kalno įvykį gimė per kelias valandas.<br />

„KGB stengėsi. Prasidėjo tardymai. Klausinėjo <strong>apie</strong> Eucharistijos<br />

bičiulius, kurie niekur ir nuo nieko nesislapstė. Klausinėjau ir aš,<br />

pirmiausia <strong>apie</strong> tai, ar dar veikia SSRS Konstitucija, kurios 124 straipsnis<br />

60

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!