Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />
Tautai išlikti reikėjo ir reikia sodininkų. Kai Lietuvos karalius<br />
Mindaugas už karūną atidavė Žemaitiją Vokiečių ordinui, žemaičių<br />
sodininkas kunigaikštis Alminas neapsvaigo ir nesusitaikė su savo žemių<br />
praradimu – 1259 metais istoriniame Skuodo mūšyje žemaičiai<br />
atei vius išvijo. Kai vokiečiai norėjo už tai žemaičiams atkeršyti ir, su rinkę<br />
galingiausią Europos kariauną, žygiavo jų sutriuškinti, patys Durbės<br />
mūšyje buvo galutinai sumalti, o Žemaitija ilgai liko savarankiška.<br />
Žemaičiai turėjo (ir tebeturi) savo neišraunamas šaknis. Kaip ir Mečislovo<br />
Jurevičiaus pasodinti kryžiai.<br />
Kodėl Mečislovui Jurevičiui buvo svarbu sodinti kryžius? Kryžius –<br />
tai lyg kryžkelės simbolis. Kelių sankryžoje žmogui reikia pagalvoti,<br />
kuriuo keliu toliau eiti, kad pasiektų tikslą. Susimąstymas – kelias į<br />
žmogaus išmintį. Maurijų imperatorius Ašoka (304–232 m. prieš Kristų),<br />
užkariavęs daugelį žemių, priėjo prie išvados, jog, darant gerus darbus,<br />
gerbiant kitus žmones, jų įsitikinimus, taikiai galima padaryti daug<br />
naudingų dalykų. Jis atsisakė asmeninės prabangos, suvienijo Indiją, per<br />
visą jo tolesnį gyvenimą nebebuvo karų. Lietuvos atgimimą Mečislovas<br />
Jurevičius vertino per kryžių – stabtelėjimą, Kristaus kančios apmąstymą,<br />
savo kančios įnašą į tikėjimo ir laisvės sėklą, kuri sudygs kaip visos tautos<br />
gerovė. Kaip ir Ašoka, Mečislovas paaukojo savo asmeninį gyvenimą,<br />
nutolo nuo šeimos, taip siekdamas visų žmonių gerovės. Lietuvos<br />
partizanai, ėję ginti Lietuvos, irgi paliko savo šeimas, mylimuosius – ne<br />
todėl, kad jų nemylėjo, atvirkščiai – iš meilės jiems ėjo ginti visų mūsų<br />
ateities.<br />
Biografiją turime visi: gimimo ir mirties datos, gimtosios vietos ir<br />
kt. Žmogus reikšmingas ir svarbus, kai savo gyvenimu palieka pozityvių<br />
pokyčių po jo gyvensiantiems žmonėms. Labai svarbu, kokį sodą jis<br />
palieka žmonių širdyse ir sielose.<br />
Mečislovo Jurevičiaus pasodinto sodo vaisiai jau žydi Lietuvoje<br />
tautos, žodžio ir tikėjimo laisve. Mums svarbu išsaugoti tų vaisių sėklas<br />
ateities kartoms.<br />
Kazimieras Alminas<br />
6
Change language