Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
GRIFAS „SLAPTAI“<br />
Išrašas iš protokolo Nr. 35 (su grifu „Slaptai“): „1955 m. kovo<br />
23 d. posėdžiavo Mogiliovo srities komisija dėl asmenų, nuteistų už<br />
kontrrevoliucinius nusikaltimus, kalinamų SSRS MVD (VRM) lageriuose,<br />
kolonijose ir kalėjimuose bei esančių tremtyje, bylų peržiūrėjimo.<br />
Komisija išklausė Jonaičio Zigmo, Buožio Kazio ir Jurevičiaus Mečio<br />
visiškai vienodų nuosprendžių sprendžiamąsias dalis (po 25 metus<br />
PDK (pataisos darbų kolonijoje), po 5 metus be teisių grįžti namo ir<br />
turto konfiskavimu ir visiškai vienodai nutarė pritarti visų trijų lietuvių<br />
nuosprendžiams bei atsisakyti peržiūrėti bylas.“<br />
Lakoniška ir aišku: praėjus dviem metams po Stalino mirties SSRS<br />
represinė politika visiškai nepasikeitė.<br />
„Atėjo 1956 m. vasara. Keitėsi įstatymai. Mūsų bylos ir vėl buvo<br />
persvarstomos. Dalį kalinių išleido namo. Tų metų birželio 29-ąją turėjo<br />
svarstyti mano bylą. Per šventųjų apaštalų Petro ir Povilo šventę.<br />
Beje, mano antrasis vardas – Petras. Vaikštau koridoriuje su rožančiumi<br />
rankose ir meldžiu šv. Petrą padėti man. Tikiu, kad padės. Ir padėjo. Bet<br />
labai skaudino širdį, kad daug kam dar pratęsė buvimą lageryje.“<br />
Mečislovas Jurevičius (priekyje, centre) su draugais,<br />
grįžęs iš Džeskasgano lagerio. Vilnius. 1956 m.<br />
47
Change language