Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />
rugpjūčio 15 d. po darbo bus aukojamos šv. Mišios. Reikėjo būti labai<br />
atsargiems, nes būriuotis buvo leista grupelėmis iki penkių žmonių.<br />
Ne daugiau! Po vieną, po du, apsimesdami, kad šiaip vaikštinėjame,<br />
sėdinėjame, sulindome po stelažais, sustojome tarpuose tarp lentų<br />
rietuvių. Rinkosi daugybė lietuvių. Prieš šv. Mišias kunigai atokiai vienas<br />
nuo kito klausė išpažinčių. Atrodė jie kaip ir bet kuris iš mūsų, kitokios<br />
aprangos neturėjo, bet buvo neapsakomai gera, ramu, visi buvome<br />
susikaupę, nušvitę. Išklausėme jautrų pamokslą, po kurio pasimeldėme<br />
už savo šeimas, artimuosius, Lietuvą. Išblyškusiais, sukritusiais vyrų<br />
veidais ritosi skausmo (ir džiaugsmo) ašaros. Per šv. Mišias kunigas Kiela<br />
ant altoriaus (ant sukrautų lentų, užtiestų švaria balta paklode) padėjo<br />
paprastą vazelino dėžutę. Kai atidarė ją ir pašventino, pamatėme, kad<br />
dėžutė pilna džiovinto pyrago trupinėlių – komunijų. Viešpatie, koks<br />
šventas buvo tas džiaugsmas – atlikti išpažintį, dalyvauti Mišiose,<br />
priimti Komuniją! Pasijusti žmogumi, kataliku! Kokie dėkingi buvome<br />
kartu kalintiems kunigams, kurie viską iš anksto sužiūrėjo, suplanavo,<br />
pasiruošė, puikiai suprasdami mūsų poreikius. Juk jie labiausiai ir<br />
rizikavo: jeigu lagerio valdžia būtų išsiaiškinusi, užtikusi mus Mišiose,<br />
skaudžiausiai būtų nukentėję kunigai.<br />
Toliau jau buvo lengviau: kas ką gaudamas iš namų negendančio,<br />
konservuoto ar džiovinto atidėdavo artimiausioms katalikiškoms<br />
šventėms. Didelė nelaimė buvo kai kurie prižiūrėtojai, siautėjantys, viską<br />
atimantys iš siuntinį gavusio kalinio. Bet ne visi prižiūrėtojai buvo tokie<br />
bedvasiai... Be to, buvome išradingai įsirengę slėptuves savo „turtams“<br />
paslėpti. O baimė tvyrojo visada: puikiai supratome, kad karo atveju<br />
visi be atrankos ir nedelsiant būsime sunaikinti. Žinojome, kad tam yra<br />
pasiruošta.<br />
42
Change language