Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis. Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius 38 į namus Jurevičius nuslėpė buvęs gaujoje, paslėpė ginklą ir dar ilgai palaikė ryšius su gauja. Kyla klausimas, ar tikrai Mečys legalizavosi, nors tai užfiksuota archyvo dokumente. Dar daugiau klausimų kyla dėl šio dokumento patikimumo, kadangi Mečys pats net neužsimena apie mūšius su sovietinės armijos daliniais 1944 m., o ir kaip jie galėjo vykti, jeigu sovietinės armijos daliniai tuo metu veržėsi į Berlyną. Karinio tribunolo teismo posėdis Babruiske 1950 m. gruodžio 23 d. vyko greitai ir sklandžiai – be jokių liudytojų. Kaltinamojo akto teiginiai nekelia nei klausimų, nei nuostabos: rašoma, kad Mečislovas Jurevičius ir du kartu su juo nuteisti draugai nuolat vykdė antitarybinę agitaciją, kritikavo kolchozų kūrimą Sovietų Sąjungoje, šmeižė darbininkų gyvenimo sąlygas, skleidė provokacinius išsigalvojimus apie greitai įvyksiantį Amerikos, Anglijos ir SSRS karą, kurio metu visi trys pereis į priešo armijos pusę arba bėgs pas „buržuazinius nacionalistus“. Mečislovas prisipažino visa tai sakęs ir galįs pakartoti. Ant šachmatų lentos Mečys išpjaustė šaulių, t. y. lietuvių nacionalistų, ženklą, ant vagonėlio sienos Buožis ryškiais dažais parašė lietuvių kalba kažką priešiško sovietams. Vyresnysis MGB kontržvalgybos tardytojas majoras Žuravliovas gailisi, kad nesuprato, kas konkrečiai buvo parašyta lietuvių kalba, bet matė, kad užrašą puikiausiai suprato kartu tarnavę lietuviai. „1950 metų sausio mėnesį Jonaitis, Buožis ir Jurevičius, paklusdami savo antitarybiniams įsitikinimams ir remdamiesi jau turėta nusikalstama veika, organizavo grupę, kurios tikslas buvo išduoti tėvynę, karo atveju pabėgti iš armijos, o jeigu tai nepasisektų, pereiti į priešo pusę“, – rašoma karinio tribunolo nuosprendyje. Teismo posėdis baigėsi. Iš visų trijų priteista po 100 rublių advokatei za vystuplenije teisme. Bausmės vykdymo pradžios data Mečislovui Jurevičiui nustatyta 1950 m. gegužės 29-oji. Vargo karinio tribunolo raštininkai su tais 100 rublių, išieškotinų už juridinę konsultaciją: ranka rašyti protokolai sunkiai įskaitomi, o pabandyk, rusakalbi žmogau, teisingai parašyti Lietuvos kaimo adresą. Gedaičiai virto Izaičiais, o tokių Šiaulių rajone nėra. Laiškelis skrieja atgal su prašymu nurodyti apylinkę, bet tokio administracinio darinio Rusijoje nėra, taigi ir termino jam įvardyti nėra. Be to, Gedaičiuose Jurevičiai jau nebegyvena, nes kai tik Mečislovą paėmė į armiją, Emilija su dukra persikraustė gyventi į Šiaulius. Adreso niekas nežino. Buvusiuose Jurevičių namuose gyvena senukai Kundrotai. O pagal nuosprendį dar ir turtą reikėjo konfiskuoti.
Tiesa, nuosprendį esą buvo galima apskųsti: „Nuosprendis gali būti apskųstas kasacine tvarka Maskvos karinės apygardos kariniam tribunolui per karinio dalinio Nr. 49789 karinį tribunolą per 72 valandas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo nuteistajam. Originalas su reikiamais parašais. Teisingai: Karinio dalinio Nr. 49789 karinio tribunolo išvažiuojamosios sesijos pirmininkas, gvardijos teisės papulkininkis LIBMAN (parašas).“ Po teismo juos visus laikė vienoje kameroje – jau nebebuvo bai mės, kad teisiamieji gali dėl ko nors susitarti. Tarsi nuo to galėjo priklausyti teismo procesas ar nuosprendis „už tėvynės išdavimą“. Koks paradoksas! Juk teisė Mečislovą kaip tik už tai, kad jis neišdavė Tėvynės, kad stojo jos ginti, kad buvo pasiryžęs paaukoti ne tik sveikatą, bet ir gyvybę. Iš Babruisko nuvežė į Gomelio kalėjimą – čia Mečislovas buvo paguldytas į ligoninę, nes visai nepaėjo, buvo labai išsekęs. Iš Gomelio vežė į Gorkio kalėjimą – ir čia jam teko pagulėti ligoninėje. Iš Gorkio nuvežė į Čeliabinsko kalėjimą. Kalėjimai buvo baisūs, maitino vienodai ir prastai: pietūs – grikių košė su gabalėliu silkės. Tik po metų vežiojimo iš kalėjimo į kalėjimą Mečislovas pasiekė Džeskasganą (Kazachija) – lagerį, Nuosprendis. Sprendžiamoji dalis. 1950 m. 39
- Page 1: KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jur
- Page 4 and 5: Leidinio bibliografinė informacija
- Page 6 and 7: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 8 and 9: dar ir šienavimas. Pusryčiai, pie
- Page 10 and 11: Pradžios mokykla čia buvo atidary
- Page 12 and 13: gimė sūnus Steponas, kuriam 2019
- Page 14 and 15: VYRAI. PARTIZANAI. ŽEMINĖS Birut
- Page 16 and 17: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 18 and 19: joje neuždustų. Mečislovo drauga
- Page 20 and 21: Partizanų būriuose būdavo griež
- Page 22 and 23: TYRELIO MIŠKAI Birutė Žymantien
- Page 24 and 25: UŽDUOTIS. EMILIJA Birutė Žymanti
- Page 26 and 27: Dar ne pavasaris, dar tik 1947 m. v
- Page 28 and 29: Prisitraukusi arčiau stalo krašto
- Page 30 and 31: KNYGOS - TURTAS Birutė Žymantien
- Page 32 and 33: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 34 and 35: vežė po vieną. Mane - labai išk
- Page 36 and 37: „DOVANĖLĖ“ KŪČIŲ IŠVAKAR
- Page 40 and 41: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 42 and 43: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 44 and 45: Po giesmės kunigai paaiškino, kas
- Page 46 and 47: atlėgus politinei įtampai N. Chru
- Page 48 and 49: LIETUVA - SKAUSMŲ ŠALIS „Grįž
- Page 50 and 51: kad tapti pioniere, prisidėti prie
- Page 52 and 53: metų abu su žmona ir dukra grįž
- Page 54 and 55: Mane silpnutį Jis pamilo. Dėl ko?
- Page 56 and 57: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 58 and 59: Nuo Kryžiaus nešimo nakties praė
- Page 60 and 61: IR VĖL - SU GRIFU „SLAPTAI“ Bi
- Page 62 and 63: JONUKAS Birutė Žymantienė. KRYŽ
- Page 64 and 65: leidinį būtent taip - „Lietuvos
- Page 66 and 67: UŽDRAUSTI NEĮMANOMA Birutė Žyma
- Page 68 and 69: DAR - SU GRIFU „SLAPTAI“ Birut
- Page 70 and 71: VAGYSTĖ Birutė Žymantienė. KRY
- Page 72 and 73: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 74 and 75: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 76 and 77: demonstruoja tik savo galią, bet n
- Page 78 and 79: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 80 and 81: GALVOS SKAUSMAS - ATLAIDAI Birutė
- Page 82 and 83: uošė Pirmajai Komunijai Pavolgio
- Page 84 and 85: TĖVŲ ŠEIMA Birutė Žymantienė.
- Page 86 and 87: uvo septyniasdešimt penkeri. Jo ž
<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />
38<br />
į namus Jurevičius nuslėpė buvęs gaujoje, paslėpė ginklą ir dar ilgai<br />
palaikė ryšius su gauja. Kyla klausimas, ar tikrai Mečys legalizavosi,<br />
nors tai užfiksuota archyvo dokumente. Dar daugiau klausimų kyla dėl<br />
šio dokumento patikimumo, kadangi Mečys pats net neužsimena <strong>apie</strong><br />
mūšius su sovietinės armijos daliniais 1944 m., o ir kaip jie galėjo vykti,<br />
jeigu sovietinės armijos daliniai tuo metu veržėsi į Berlyną.<br />
Karinio tribunolo teismo posėdis Babruiske 1950 m. gruodžio<br />
23 d. vyko greitai ir sklandžiai – be jokių liudytojų.<br />
Kaltinamojo akto teiginiai nekelia nei klausimų, nei nuostabos:<br />
rašoma, kad Mečislovas Jurevičius ir du kartu su juo nuteisti draugai<br />
nuolat vykdė antitarybinę agitaciją, kritikavo kolchozų kūrimą Sovietų<br />
Sąjungoje, šmeižė darbininkų gyvenimo sąlygas, skleidė provokacinius<br />
išsigalvojimus <strong>apie</strong> greitai įvyksiantį Amerikos, Anglijos ir SSRS karą, kurio<br />
metu visi trys pereis į priešo armijos pusę arba bėgs pas „buržuazinius<br />
nacionalistus“. Mečislovas prisipažino visa tai sakęs ir galįs pakartoti.<br />
Ant šachmatų lentos Mečys išpjaustė šaulių, t. y. lietuvių nacionalistų,<br />
ženklą, ant vagonėlio sienos Buožis ryškiais dažais parašė lietuvių kalba<br />
kažką priešiško sovietams. Vyresnysis MGB kontržvalgybos tardytojas<br />
majoras Žuravliovas gailisi, kad nesuprato, kas konkrečiai buvo parašyta<br />
lietuvių kalba, bet matė, kad užrašą puikiausiai suprato kartu tarnavę<br />
lietuviai.<br />
„1950 metų sausio mėnesį Jonaitis, Buožis ir Jurevičius, paklusdami<br />
savo antitarybiniams įsitikinimams ir remdamiesi jau turėta<br />
nusikalstama veika, organizavo grupę, kurios tikslas buvo išduoti tėvynę,<br />
karo atveju pabėgti iš armijos, o jeigu tai nepasisektų, pereiti į priešo<br />
pusę“, – rašoma karinio tribunolo nuosprendyje.<br />
Teismo posėdis baigėsi.<br />
Iš visų trijų priteista po 100 rublių advokatei za vystuplenije<br />
teisme. Bausmės vykdymo pradžios data Mečislovui Jurevičiui nustatyta<br />
1950 m. gegužės 29-oji.<br />
Vargo karinio tribunolo raštininkai su tais 100 rublių, išieškotinų<br />
už juridinę konsultaciją: ranka rašyti protokolai sunkiai įskaitomi, o<br />
pabandyk, rusakalbi žmogau, teisingai parašyti Lietuvos kaimo adresą.<br />
Gedaičiai virto Izaičiais, o tokių Šiaulių rajone nėra. Laiškelis skrieja atgal<br />
su prašymu nurodyti apylinkę, bet tokio administracinio darinio Rusijoje<br />
nėra, taigi ir termino jam įvardyti nėra. Be to, Gedaičiuose Jurevičiai<br />
jau nebegyvena, nes kai tik <strong>Mečislovą</strong> paėmė į armiją, Emilija su dukra<br />
persikraustė gyventi į Šiaulius. Adreso niekas nežino. Buvusiuose<br />
<strong>Jurevičių</strong> namuose gyvena senukai Kundrotai. O pagal nuosprendį dar ir<br />
turtą reikėjo konfiskuoti.
Change language