Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
„DOVANĖLĖ“ KŪČIŲ IŠVAKARĖSE<br />
<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />
Trumpa suvestinė:<br />
1950 m. gegužės 29 d. tris (kituose dokumentuose rašoma, jog<br />
keturis) lietuvius, to paties dalinio kareivius, tarp jų ir <strong>Mečislovą</strong>, išvežė<br />
į Babruiską. Čia MGB kontržvalgybos vyresnysis tardytojas majoras<br />
Žuravliovas, kurio žinion kartu su Mečislovu pateko ir jo byla, ėmėsi<br />
darbo ne tik papildyti ją nauja medžiaga, bet ir pridėti dar vieną<br />
straipsnį – 58-ąjį. 1950 m. liepos 6 d. nutartyje majoras rašo, kad sovietų<br />
armijai išvadavus Lietuvos SSR Mečislovas Jurevičius 1945 m. balandžio<br />
mėnesį įsitraukė į lietuviškų nacionalistų gaują, gavo pravardę Tankiuks<br />
(visoje bylos medžiagoje rašoma Tankiuks, o ne Tankiukas – aut.), kartu<br />
su gauja plėšikavo, kovojo su sovietų kariais turėdamas tikslą atkurti<br />
buržuazinę santvarką Lietuvoje. 1945 m. liepos mėnesį legalizavosi, bet<br />
ginklo neatidavė ir nuslėpė, kad ir toliau palaiko ryšius su nacionalistų<br />
gauja. Į tą kaltinimą Mečys Jurevičius atsakė, kad vieną kartą jo paprašė<br />
savo arkliuku ir vežimu nuvežti sviestą iš pieninės į mišką – jis ir nuvežė.<br />
Daugiau jokių ryšių nebuvo, bet kadangi nacionalistų gaujoje dar buvo<br />
jo giminių, tai su jais, žinoma, susitikdavo. Majoro Žuravliovo nuomone,<br />
šios aplinkybės leidžia kaltinimą papildyti Rusijos Federacijos BK 58 str.<br />
1a ir 11 dalimis – už tėvynės išdavimą.<br />
„Karinio tribunolo teismo posėdis Babruiske vyko tų pačių metų<br />
Kūčių išvakarėse, gruodžio 23-iąją. Nekvietė jokių liudininkų, tik perskaitė<br />
dviejų nepažįstamų asmenų pasirašytą kaltinimą ir mano prisipažinimą,<br />
kad kelis mėnesius buvau banditų būryje.“<br />
Į klausimą, kodėl taip elgėsi, Mečislovas atsakė, kad šventai tikėjo,<br />
jog užsienis, ir pirmiausia Amerika, padės išvaduoti Lietuvą iš sovietų<br />
okupacijos, be to, bijojo būti pašauktas į sovietų karinę tarnybą ir išvežtas<br />
į frontą.<br />
Visų trijų draugų (Zigmo Jonaičio, Kazio Buožio ir Mečislovo<br />
Jurevičiaus) bylos sujungtos į vieną, kad būtų „grupinis“, kad būtų galima<br />
bausti kuo griežčiau.<br />
Visus tris nuteisė pagal tą patį Rusijos Federacijos baudžiamojo<br />
kodekso 58 str. laisvės atėmimu 25 metams, atliekant bausmę lageryje.<br />
„Nenustebino, žinojau, kad tiek gausiu, – pasakoja Mečislovas. – Suteikė<br />
paskutinį žodį. Atsisakiau šitos „teisės“. Tyliai džiaugiausi, kad nieko<br />
neišdaviau, kad sąžinė švari.“ Tiesa, apklausos protokole, kuriame<br />
užfiksuota, jog jis prisipažįsta kelis mėnesius buvęs pas partizanus,<br />
36
Change language