Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis. Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
joje neuždustų. Mečislovo draugas ir bendražygis Kazimieras Alminas papasakojo apie partizanų išradingumą: jie ieškojo išdrevėjusio medžio su išpuvusia šerdimi, kiek galėdami valė, platino jo spindį ir „sodino“ jį ant žeminės taip, kad vienas jo galas atsivertų į požeminę erdvę, o kitas – kuo aukščiau ir į šoną, kad neprilytų, neprisnigtų ir neatkreiptų į save dėmesio. Styro pasviręs sausuolis ir tiek, ar maža miške tokių varganų medžių? Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius 18
DRAUSMĖ. MALDA. BLAIVYBĖ Partizanų būrio vadas Pranas Kundrotas ir pats puikiai suprato, kad jaunų, labai skirtingų ir ginkluotų vyrų grupėje svarbiausia yra drausmė, todėl iš savo vyresnybės gaudavo nurodymų mokytis valdyti kovingai nusiteikusių vyrų bendruomenę. Į miško brolių būrius susirinko marga liaudis – įvairios motyvacijos, amžiaus, išsilavinimo, bendravimo kultūros, dalis jų nebuvo armijoje tarnavę, nemokėjo su ginklu elgtis. Per trumpą laiką jie turėjo išmokti suprasti vienas kitą iš pusės žodžio ir visai be žodžių. Svarbi buvo ne tik drausmė, bet ir tikėjimas, malda. Ir blaivybė. Partizanus maitino savi namai, savi kaimai, bet kartu su lašiniais, raugintais kopūstais ar agurkais, rugine duona ir pyragu į mišką neretai patekdavo ir butelis naminės. Tegul sušils ir pailsės, juk vyrams taip sunku. Teko ne tik partizanams, bet ir jų motinoms, seserims bei žmonoms aiškinti, kad apkvaitęs nuo alkoholio ginkluotas žmogus yra pavojingas. Kova dėl blaivybės nebuvo lengva, nes sovietinė valdžia girtavimą palaikė ir skatino. Tuo metu kūrėsi Lietuvos laisvės armija (LLA), kurios štabo vienas iš nurodymų buvo toks: „Partizanas turi būti šimtą kartų drausmingesnis už reguliariosios armijos karį.“ 3 Pranas Kundrotas jau buvo parašęs priesaikos ir statuto metmenis, mokė vyrus girdėti, kas jiems sakoma, paklusti vadui ir taisyklėms. Vadui buvo sunku, o Mečislovo širdis ir protas buvo pasiruošę pritarti visiems reikalavimams; jis pirmomis dienomis tyliai prisiekė sau ir Dievui visada kovoti už tikėjimą, melstis ir tapti blaivininku. Ne tik blaivininku – abstinentu. Nuo vaikystės jis bjaurėjosi girtais žmonėmis, taip pat ir savo tėvu, nors matė jį tokį nedažnai. Jį, dar visai mažą, žeidė ne tik nuo gėrimo padėręs tėvo veidas, bet ir susirūpinusios, liūdnos mamos akys, išsigandę broliai, sesutė. Jam skaudžiai dilgtelėjo per širdį prisiminus, kaip nuskurę, nešvarūs, išbadėję Raudonosios armijos kareiviai 1944 m. liepos pabaigoje įsiveržė į Kundrotų namus, kaip jie be saiko kimšo į save maistą, kaip šmirinėjo ieškodami degtinės, o neradę nusitaikė į Emiliją, privertė ją su įremtu į nugarą šautuvu eiti pas kaimynus ir gauti gėralų. Viešpatie, padėk jiems atsikvošėti! 3 Nijolė Gaškaitė. Pasipriešinimo istorija. 1944–1953 metai. Vilnius, p. 112. 19
- Page 1: KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jur
- Page 4 and 5: Leidinio bibliografinė informacija
- Page 6 and 7: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 8 and 9: dar ir šienavimas. Pusryčiai, pie
- Page 10 and 11: Pradžios mokykla čia buvo atidary
- Page 12 and 13: gimė sūnus Steponas, kuriam 2019
- Page 14 and 15: VYRAI. PARTIZANAI. ŽEMINĖS Birut
- Page 16 and 17: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 20 and 21: Partizanų būriuose būdavo griež
- Page 22 and 23: TYRELIO MIŠKAI Birutė Žymantien
- Page 24 and 25: UŽDUOTIS. EMILIJA Birutė Žymanti
- Page 26 and 27: Dar ne pavasaris, dar tik 1947 m. v
- Page 28 and 29: Prisitraukusi arčiau stalo krašto
- Page 30 and 31: KNYGOS - TURTAS Birutė Žymantien
- Page 32 and 33: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 34 and 35: vežė po vieną. Mane - labai išk
- Page 36 and 37: „DOVANĖLĖ“ KŪČIŲ IŠVAKAR
- Page 38 and 39: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 40 and 41: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 42 and 43: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 44 and 45: Po giesmės kunigai paaiškino, kas
- Page 46 and 47: atlėgus politinei įtampai N. Chru
- Page 48 and 49: LIETUVA - SKAUSMŲ ŠALIS „Grįž
- Page 50 and 51: kad tapti pioniere, prisidėti prie
- Page 52 and 53: metų abu su žmona ir dukra grįž
- Page 54 and 55: Mane silpnutį Jis pamilo. Dėl ko?
- Page 56 and 57: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 58 and 59: Nuo Kryžiaus nešimo nakties praė
- Page 60 and 61: IR VĖL - SU GRIFU „SLAPTAI“ Bi
- Page 62 and 63: JONUKAS Birutė Žymantienė. KRYŽ
- Page 64 and 65: leidinį būtent taip - „Lietuvos
- Page 66 and 67: UŽDRAUSTI NEĮMANOMA Birutė Žyma
DRAUSMĖ. MALDA. BLAIVYBĖ<br />
Partizanų būrio vadas Pranas Kundrotas ir pats puikiai suprato,<br />
kad jaunų, labai skirtingų ir ginkluotų vyrų grupėje svarbiausia yra<br />
drausmė, todėl iš savo vyresnybės gaudavo nurodymų mokytis valdyti<br />
kovingai nusiteikusių vyrų bendruomenę. Į miško brolių būrius susirinko<br />
marga liaudis – įvairios motyvacijos, amžiaus, išsilavinimo, bendravimo<br />
kultūros, dalis jų nebuvo armijoje tarnavę, nemokėjo su ginklu elgtis.<br />
Per trumpą laiką jie turėjo išmokti suprasti vienas kitą iš pusės žodžio<br />
ir visai be žodžių. Svarbi buvo ne tik drausmė, bet ir tikėjimas, malda.<br />
Ir blaivybė. Partizanus maitino savi namai, savi kaimai, bet kartu su<br />
lašiniais, raugintais kopūstais ar agurkais, rugine duona ir pyragu į mišką<br />
neretai patekdavo ir butelis naminės. Tegul sušils ir pailsės, juk vyrams<br />
taip sunku. Teko ne tik partizanams, bet ir jų motinoms, seserims bei<br />
žmonoms aiškinti, kad apkvaitęs nuo alkoholio ginkluotas žmogus yra<br />
pavojingas. Kova dėl blaivybės nebuvo lengva, nes sovietinė valdžia<br />
girtavimą palaikė ir skatino. Tuo metu kūrėsi Lietuvos laisvės armija<br />
(LLA), kurios štabo vienas iš nurodymų buvo toks: „Partizanas turi būti<br />
šimtą kartų drausmingesnis už reguliariosios armijos karį.“ 3 Pranas<br />
Kundrotas jau buvo parašęs priesaikos ir statuto metmenis, mokė<br />
vyrus girdėti, kas jiems sakoma, paklusti vadui ir taisyklėms. Vadui<br />
buvo sunku, o Mečislovo širdis ir protas buvo pasiruošę pritarti visiems<br />
reikalavimams; jis pirmomis dienomis tyliai prisiekė sau ir Dievui visada<br />
kovoti už tikėjimą, melstis ir tapti blaivininku. Ne tik blaivininku –<br />
abstinentu. Nuo vaikystės jis bjaurėjosi girtais žmonėmis, taip pat ir<br />
savo tėvu, nors matė jį tokį nedažnai. Jį, dar visai mažą, žeidė ne tik nuo<br />
gėrimo padėręs tėvo veidas, bet ir susirūpinusios, liūdnos mamos akys,<br />
išsigandę broliai, sesutė. Jam skaudžiai dilgtelėjo per širdį prisiminus,<br />
kaip nuskurę, nešvarūs, išbadėję Raudonosios armijos kareiviai 1944 m.<br />
liepos pabaigoje įsiveržė į Kundrotų namus, kaip jie be saiko kimšo į save<br />
maistą, kaip šmirinėjo ieškodami degtinės, o neradę nusitaikė į Emiliją,<br />
privertė ją su įremtu į nugarą šautuvu eiti pas kaimynus ir gauti gėralų.<br />
Viešpatie, padėk jiems atsikvošėti!<br />
3<br />
Nijolė Gaškaitė. Pasipriešinimo istorija. 1944–1953 metai. Vilnius, p. 112.<br />
19
Change language