Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis. Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
SVARBIAUSIOS MEČISLOVO JUREVIČIAUS GYVENIMO DATOS Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius 1927 m. spalio 29 d. gimė Mečislovas Jurevičius. Jo tėvų Jurgio ir Liudvinos Jurevičių šeimoje, gyvenusių Mimaičių k., Šakynos sen., Šiaulių r., užaugo 5 vaikai: Jurgis, Antanas, Mečislovas, Liudvina ir Jonas. 1944 m. pabaiga – Prano Kundroto vadovaujamame partizanų būryje Mečislovas Jurevičius prisiekė (Nr. 85) ir gavo „Tankiuko“ pravardę. Kartu jis prisiekė sau visą gyvenimą būti abstinentu ir kovoti už tautiečių blaivybę. Savo priesaikos ištikimai laikėsi. 1945 m. pradžia – partizanų būrio nutarimu Mečislovas Jurevičius legaliza vosi. Jis gavo užduotį eiti į sovietinę armiją ir jos gretose vesti agitacinį darbą, telkti aplink save patriotiškai nusiteikusius karius, ruošti juos būsimoms kovoms dėl Lietuvos išvadavimo iš okupacijos. 1947 m. vasario mėnesį Mečislovas Jurevičius vedė Emiliją Kundrotaitę, gyvenusią Gedaičių k., Šakynos sen. 1948 m. birželio 1 d. Mečislovas Jurevičius paimamas į sovietinę armiją. Tarnauja Kaliningrado srityje. 1948 m. lapkričio 9 d. gimė Mečislovo ir Emilijos Jurevičių duktė Angelė Jurevičiūtė (Janulienė). 1950 m. gegužės mėnesį Mečislovas Jurevičius areštuojamas ir nuteisiamas 25 metus kalėti Džezkazgano (Kazachija) lageryje. 1956 m. vasarą Mečislovas Jurevičius paleidžiamas iš lagerio – 1953 m. kovo 5 d. mirus Stalinui buvo peržiūrėtos politinių kalinių bylos. 1957 m. Mečislovas Jurevičius su žmona ir dukra išvyko į Vorkutą užsidirbti pinigų. Po metų visa šeima grįžo į Lietuvą. 1958 m. Mečislovas Jurevičius įsidarbino Šiaulių „Elnio“ odos pramonės įmonių susivienijime, vėliau dirbo Statybos treste, dar vėliau – Aklųjų ir silpnaregių gamybinio mokymo kombinate dažytoju. 1962 m. vasario 7 d. Mečislovo ir Emilijos Jurevičių šeimoje gimė sūnus Jonas. 1972 m. pradeda eiti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ (LKBK), į kurios platinimo darbą aktyviai įsitraukė ir Mečislovas Jurevičius. Kartu jis įsitraukė ir į Eucharistijos bičiulių sąjūdį, organizavo atlaidų eisenas, statė kryžius. 188
1973 m. naktį iš gegužės 19-osios į 20-ąją Mečislovas Jurevičius su grupe draugų (iš viso 19 žmonių), persekiojami KGB veikėjų, nunešė kryžių (50 kg) į visiškai nuniokotą Kryžių kalną. 1975 m. sausio 10 d. Mečislovas Jurevičius atleidžiamas iš darbo Šiaulių aklųjų ir silpnaregių gamybinio mokymo kombinate „už pravaikštas“ – atsisakymą dirbti religinių švenčių dienomis, atidirbant už jas kitu metu. 1979 m. Mečislovas Jurevičius įsitraukė į Lietuvos Helsinkio grupės (LHG, įkurta 1976 m. lapkričio 25 d.) darbą. 1979 m. rugpjūčio 23 d. pasi rašė „45 pabaltijiečių memorandumą“, kuriuo reikalaujama pasmerkti Molotovo–Ribentropo paktą ir visus slaptuosius proto kolus, Baltijos šalių okupaciją. 1981 m. kovo 25 d. Mečislovas Jurevičius areštuojamas ir nuteisiamas 3 metus kalėti griežtojo režimo lageryje. Kalėjo Čeliabinsko srities (Rusija, Užuralė) lageriuose. 1984 m. kovo pabaigoje grįžo į Lietuvą. 1989 m. Mečislovas Jurevičius įstojo į Lietuvos krikščionių demokratų partiją. 1990–1992 m. Mečislovo Jurevičiaus gyvenimu susidomi užsienio šalių – Estijos, Suomijos, Švedijos, Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos – žurnalistai. 1993 m. garsus Lietuvos fotografas šiaulietis Ričardas Dailidė surengė parodą „Mečislovas Jurevičius – tikėjimo riteris“. 1999 m. vasario 1 d. Mečislovas Jurevičius apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi. 1999 m. lapkričio 13 d. mirė Mečislovas Jurevičius – kovotojas, blaivininkas, kolekcininkas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius. Palaidotas Šiaulių Ginkūnų kapinėse, Tremtinių dalyje. 189
- Page 138 and 139: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 140 and 141: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 142 and 143: Tėvelis buvo labai stiprios dvasio
- Page 144 and 145: 16-oji) vykdavo Aušros Vartų Gail
- Page 146 and 147: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 148 and 149: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 150 and 151: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 152 and 153: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 154 and 155: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 156 and 157: apsimeta trenktas esąs. Į kambar
- Page 158 and 159: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 160 and 161: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 162 and 163: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 164 and 165: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 166 and 167: J. E. Šiaulių vyskupas Eugenijus
- Page 168 and 169: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 170 and 171: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 172 and 173: sau atleisti, kad kaip tik tada iš
- Page 174 and 175: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 176 and 177: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 178 and 179: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 180 and 181: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 182 and 183: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 184 and 185: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 186 and 187: VAIDOTAS JANULIS, Mečislovo Jurevi
- Page 190 and 191: TURINYS Birutė Žymantienė. KRYŽ
- Page 192: Žymantienė, Birutė KRYŽIŲ SODI
SVARBIAUSIOS MEČISLOVO JUREVIČIAUS<br />
GYVENIMO DATOS<br />
<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />
1927 m. spalio 29 d. gimė Mečislovas Jurevičius. Jo tėvų Jurgio ir Liudvinos<br />
<strong>Jurevičių</strong> šeimoje, gyvenusių Mimaičių k., Šakynos sen., Šiaulių r.,<br />
užaugo 5 vaikai: Jurgis, Antanas, Mečislovas, Liudvina ir Jonas.<br />
1944 m. pabaiga – Prano Kundroto vadovaujamame partizanų būryje Mečislovas<br />
Jurevičius prisiekė (Nr. 85) ir gavo „Tankiuko“ pravardę. Kartu<br />
jis prisiekė sau visą gyvenimą būti abstinentu ir kovoti už tautiečių<br />
blaivybę. Savo priesaikos ištikimai laikėsi.<br />
1945 m. pradžia – partizanų būrio nutarimu Mečislovas Jurevičius legaliza vosi.<br />
Jis gavo užduotį eiti į sovietinę armiją ir jos gretose vesti agitacinį<br />
darbą, telkti aplink save patriotiškai nusiteikusius karius, ruošti juos<br />
būsimoms kovoms dėl Lietuvos išvadavimo iš okupacijos.<br />
1947 m. vasario mėnesį Mečislovas Jurevičius vedė Emiliją Kundrotaitę, gyvenusią<br />
Gedaičių k., Šakynos sen.<br />
1948 m. birželio 1 d. Mečislovas Jurevičius paimamas į sovietinę armiją.<br />
Tarnauja Kaliningrado srityje.<br />
1948 m. lapkričio 9 d. gimė Mečislovo ir Emilijos <strong>Jurevičių</strong> duktė Angelė<br />
Jurevičiūtė (Janulienė).<br />
1950 m. gegužės mėnesį Mečislovas Jurevičius areštuojamas ir nuteisiamas<br />
25 metus kalėti Džezkazgano (Kazachija) lageryje.<br />
1956 m. vasarą Mečislovas Jurevičius paleidžiamas iš lagerio – 1953 m. kovo<br />
5 d. mirus Stalinui buvo peržiūrėtos politinių kalinių bylos.<br />
1957 m. Mečislovas Jurevičius su žmona ir dukra išvyko į Vorkutą užsidirbti<br />
pinigų. Po metų visa šeima grįžo į Lietuvą.<br />
1958 m. Mečislovas Jurevičius įsidarbino Šiaulių „Elnio“ odos pramonės<br />
įmonių susivienijime, vėliau dirbo Statybos treste, dar vėliau – Aklųjų<br />
ir silpnaregių gamybinio mokymo kombinate dažytoju.<br />
1962 m. vasario 7 d. Mečislovo ir Emilijos <strong>Jurevičių</strong> šeimoje gimė sūnus Jonas.<br />
1972 m. pradeda eiti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ (LKBK), į kurios<br />
platinimo darbą aktyviai įsitraukė ir Mečislovas Jurevičius. Kartu jis<br />
įsitraukė ir į Eucharistijos bičiulių sąjūdį, organizavo atlaidų eisenas,<br />
statė kryžius.<br />
188