Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
padėti. Nemažai Mečislovui Jurevičiui padėjo tuometinis Tremtinių<br />
sąjungos Šiaulių skyriaus vadovas Česlovas Dirkė (1930–2014). Prireikė<br />
didelių pastangų, kad būtų išnuomotas specialus automobilis – juo<br />
Mečislovas buvo nuvežtas į Vilnių, į prezidentūrą, kur jam įteiktas aukštas<br />
apdovanojimas – Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinas. 1995 m. gegužės<br />
mėnesį išpildžiau Mečislovo prašymą nuvežti jį aplankyti gimtinę –<br />
Mimaičių kaimą. Jis buvo labai laimingas po daugelio metų pamatęs seną<br />
trobelę, kurioje 1945–1946 m. rinkdavosi jo bendražygiai partizanai,<br />
pradžiugino kieme tebeaugantys jo rankomis sodinti medžiai.<br />
Į amžinybę Mečislovas Jurevičius iškeliavo 1999 m. lapkričio<br />
13 d. – į laidotuves susirinko minios žmonių. Prie kapo duobės buvo<br />
pasakyta daug gražių kalbų <strong>apie</strong> Mečislovo nuopelnus Tėvynei.<br />
Šv. Mišias už jo vėlę aukojo monsinjoras Alfonsas Svarinskas.<br />
Tik po Mečislovo Jurevičiaus mirties atėjo žinia, kad jam paskirtas<br />
butas pirmame aukšte. Po mirties pasipylė straipsniai <strong>apie</strong> jo nuveiktus<br />
darbus. Kur buvo visi tie garbūs valdžios ponai, kai Mečislovui reikėjo<br />
elementarios pagalbos ir užuojautos? Kodėl pas mus žmogus imamas<br />
vertinti tik po mirties?<br />
Mečislovas Jurevičius su draugu ir padėjėju Sigitu Baranausku.<br />
Šiauliai. 1998 m.<br />
Mečislovui labai patiko Lietuvos partizanų daina „Kaip gražu<br />
miške, Lietuvos krašte“. Prieš pat mirtį jis man prasitarė, kad labai norėtų,<br />
jog ta daina skambėtų per jo laidotuves. Išpildžiau paskutinį<br />
Mečis lovo norą – išnešant karstą, uždengtą Lietuvos trispalve, skambėjo<br />
jo mėgstama daina.<br />
185
Change language