Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />
180<br />
namų langų, net nuo stogų filmavo ir fotografavo mitingo dalyvius,<br />
tačiau į tai niekas nekreipė dėmesio. Mitingas truko <strong>apie</strong> dvi valandas,<br />
pabaigoje visi kartu sugiedojo tautos himną, kažkoks vyriškis šalia<br />
paminklo padėjo vainiką, apjuostą trispalviu kaspinu. Jausmas buvo<br />
neapsakomas. Po tiek nelaisvės metų lietuviai pagaliau išdrįso viešai<br />
pareikšti pasauliui, kad mūsų tėvynė okupuota, kad gražiausias tautos<br />
žiedas žuvo miškuose ir Sibiro ledynuose. Ir visos tos tragedijos<br />
kaltininkai – Sovietų Sąjunga ir hitlerinė Vokietija. Mitingą filmavo<br />
ir iš dalyvių interviu ėmė žinomi žurnalistai Vytautas Kvietkauskas ir<br />
Artūras Baublys. Jie ir manęs paklausė: „Ką jūs čia veikiate? Kokių tikslų<br />
vedami čia atėjote?“ Aš atsakiau, kad dalyvauti šiame mitinge turėtų<br />
kiekvienas lietuvis. Tiesiog šventa pareiga yra išreikšti protestą prieš<br />
Molotovo–Ribentropo paktą, lėmusį Lietuvos okupaciją. Artūras Baublys<br />
paklausė, kaip įsivaizduojame tą pareigą. Į tai Vincas Danielius atsakė,<br />
kad kiekvienas lietuvis turi žinoti <strong>apie</strong> šitą gėdingą paktą tarp sovietų<br />
ir hitlerininkų, <strong>apie</strong> jų bendradarbiavimą ir Europos dalijimąsi, <strong>apie</strong><br />
nekaltai žuvusius milijonus žmonių. Po mitingo priėjome prie Nijolės<br />
Sadūnaitės, padėkojome jai už drąsą organizuojant tokią akciją. Tada<br />
traukiniu grįžome į Šiaulius.<br />
Po kelių dienų per Lietuvą nuvilnijo represijų banga: televizija,<br />
žiniasklaida smerkė saujelę buržuazinių nacionalistų, išdrįsusių šmeižti<br />
TSRS santvarką. Buvo persekiojami organizatoriai Nijolė Sadūnaitė,<br />
kunigas Robertas Grigas, kiti patriotai. Mūsų, šiauliečių, dėl dalyvavimo<br />
šiame mitinge niekas nelietė, nors aišku, kad kagėbistai puikiai žinojo,<br />
jog ten buvome.<br />
1987 m. įvyko dar vienas reikšmingas įvykis: Vincas Danielius<br />
viešai išstojo iš komjaunimo gretų. Vincas niekada nebuvo idėjinis<br />
komjaunuolis. Kaip ir dauguma lietuvių, jis buvo priverstas įstoti į šią mums<br />
svetimą organizaciją. Todėl Mečislovui Jurevičiui ir kilo mintis, kad reikia<br />
į „Komjaunimo tiesos“ laikraščio redakciją nusiųsti atvirą laišką, kuriame<br />
komjaunimas būtų įvardytas kaip svetimos valstybės organizacija, mums<br />
primesta okupacinės valdžios. Netrukus taip ir buvo padaryta. Po kelių<br />
dienų Vincui paskambino laikraščio žurnalistė ir pareiškė norą su juo<br />
pasikalbėti. Žurnalistė atvyko į Šiaulius, į Vinco namus. Aš irgi dalyvavau<br />
tame jų pokalbyje. Žurnalistė norėjo iš paties Vinco išgirsti jo išstojimo<br />
iš komjaunimo gretų priežastį. Vincas drąsiai išklojo, ką jis galvoja <strong>apie</strong><br />
šią organizaciją. 1987 m. gruodžio 14 d. „Komjaunimo tiesos“ laikraštyje<br />
išspausdintas atviras Vinco Danieliaus laiškas. Tai buvo neeilinis įvykis,<br />
sulaukęs plataus atgarsio. Vincą sveikino ir gyrė už drąsą net nepažįstami<br />
žmonės. Noriu pabrėžti, kad taip pasielgti Vincą paskatino Mečislovas
Change language