Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
akis ir apanka) pati ne tik apako, bet ir jos gyvybės geriausiems Vilniaus<br />
gydytojams išgelbėti nepavyko. Tegul Dievas būna jiems atlaidus.<br />
Tikėkime, jog tai buvo Jo gailestingumo gestas, kad jie suprastų klydę.<br />
O Kalnas liko neįveiktas. Priešingai – nepaprastai išaugo. 1993 m.<br />
rugsėjo 7 d. visas pasaulis galėjo matyti, kaip tame nuostabiame kryžių<br />
kryželių tankumyne popiežius Jonas Paulius II suklupo prie jam skirto<br />
kryžiaus – lietuvių tautos padėkos ženklo už sugrąžintą sveikatą po<br />
žiauraus pasikėsinimo į Šventojo Tėvo gyvybę.<br />
Jono Pauliaus II apsilankymo proga ant kalno prie pagrindinio tako<br />
pastatyta graži Kristaus statula. Kristaus rankose – lotyniškas užrašas:<br />
„Šituo ženklu nugalėsi!” Šią statulą popiežius irgi pašventino.<br />
Sustoji čia, įsižiūri, ir nejučiom prisimena anie senieji laikai, kada<br />
kalnas buvo paverstas pliku plikutėliu, kada jame bestirksojo tik viena<br />
nušiurusi eglaitė ir 1918 m. sodintas ąžuoliukas, o kryžiaus nebuvo nė<br />
vieno. Ir kaip vis dėlto šis ženklas nugalėjo. Iš pradžių čia jų atsirasdavo<br />
mažyčių, iš vytelių ar šakelių surištų, net traktorių išraustoje žemėje<br />
išbraižytų.<br />
1973 m. du šaunūs Šiaulių vyrai – Mečislovas Jurevičius ir<br />
Stanislovas Čilinskas – sumanė padaryti tokį kryžių, kad iš tolo ir nuo<br />
plento būtų matyti, išdegino širdį su dviem kalavijais, ženklinančiais dvi<br />
okupacijas, išraižė užrašą „Kristau Karaliau, teateinie Tavo karalystė į<br />
mūsų šalį“. Jie buvo pasiryžę dviese nunešti kryžių ir pastatyti.<br />
Tuo laiku daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių jau buvo įsikūrę<br />
Eucharistijos bičiulių būreliai.<br />
Vieno tokio suėjimo metu Kaune Stasys ir Mečislovas pasisakė,<br />
ką sumanę. Visi džiaugsmingai pritarė. Bet ar ne geriau būtų visų<br />
bičiulių, visos tautos vardu? Už šeimų tvirtumą, tautos dorą, blaivumą,<br />
už kryžių griovėjus, kad Dievas būtų jiems gailestingas, už visas krašto<br />
nuodėmes.<br />
Tas kryžius buvo pas <strong>Mečislovą</strong> – prisimena viena sueigos ir kryžiaus<br />
nešimo dalyvė Janina Žibėnienė. Prieš kelias dienas jį bute pašventino<br />
kunigas Jonas Babonas, tuometinis Šiaulių šv. Petro ir Povilo bažnyčios<br />
vikaras.<br />
1973 m. gegužės 19 d., po vakarinių šv. Mišių, suvažiavę iš kelių<br />
Lietuvos kampelių bičiuliai, nukeliavom pas <strong>Mečislovą</strong>. Ten visi<br />
susikaupę klaupėm prie kryžiaus, pabučiavę jį ruošėmės nešti. Mes jau<br />
žinojome, kad saugumiečiai seka (išdavė vieno kryžiaus nešėjo tėvas).<br />
Kažkuris vyresniųjų pasakė: „Kas bijote, pasilikite.“ Bet pakilo visi.<br />
Paslaptingoji procesija pajudėjo 12 val. nakties. Juozas Šileikis<br />
patarė eiti tik siaurosiomis gatvelėmis ir nesukti į plentą, eiti laukais.<br />
167
Change language