Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
J. E. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis su Kryžiaus nešimo 40-mečio iškilmių dalyviais.<br />
Šiauliai. 2013 m.<br />
Kelionė į Gvadelupę buvo <strong>Dievo</strong> palaiminta, sėkminga, įdomi,<br />
reikalinga. O svarbiausia – šitos džiugios estafetės lazdelę jau nešė į<br />
pasaulį ir į ateitį jaunimas. Kokį džiaugsmą turėjo išgyventi iš aukštybių į<br />
savo misijos tęsinį žvelgiantis Mečislovas Jurevičius!<br />
<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />
166<br />
„PRIEŠ DVIDEŠIMT METŲ“ – taip pavadintas Vandos Rakauskaitės<br />
straipsnis, išspausdintas laikraštyje „XXI amžius“:<br />
<strong>Kryžių</strong> kalnas yra tapęs tarsi kokiu lietuvių tautos tikėjimo<br />
neįveikiamumo, jo pergalės simboliu. Tai tautos tikros ir gilios meilės<br />
kryžiui ženklas. Kada beužklystum į <strong>Kryžių</strong> kalną, visada čia rasi būrelį<br />
maldininkų, atvežusių ar atnešusių kryžių įvairiausiomis intencijomis –<br />
savo, tautos, bažnyčios, visuomenės. Čia ir prašymai, ir padėkos,<br />
maldavimai, atgailos, viltys. Kiekvienas kryžius – širdies ar širdžių<br />
šauksmas į dangų. Netgi netikintis čia sustingsta iš nuostabos – kryžiaus<br />
galybė sukrečia jo sielą.<br />
Veltui okupacijos metais parsidavėliai daugiau nei dešimt metų<br />
bandė sunaikinti ir ištrinti iš tautos atminties šią šventą vietą. Šiandien<br />
tų budelių beveik nėra nė vieno – visus juos, anot žmonių, „ištiko <strong>Dievo</strong><br />
pirštas“ – kas pats savo paties traktoriumi persivažiavo, kas medžioklėje<br />
nuo atsitiktinės kulkos krito, ką piktybinis auglys pačiame jėgų žydėjime<br />
palaužė, kas brangiausio turto – vaikučių – neteko, o kalno griovimo<br />
aktą pasirašiusi rajono skyriaus vedėja (esą žmonės Kulpėje plaunasi
Change language