Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />
164<br />
1973 m. gegužės 19 d. Eucharistijos bičiuliai suvažiavo į Šiaulių šv. Petro<br />
ir Povilo bažnyčią ir po vakarinių šv. Mišių patraukė į svečius pas seserį<br />
Ievą Lideikytę. Ten pasimeldę ir pavakarieniavę (nuo tada Ievutės butas<br />
vadinamas Paskutinės vakarienės kambariu) visi nedideliais būreliais<br />
iškeliavo į Spindulio gatvę. Kryžiaus nešėjai suklaupė aplink kryžių ir<br />
pabučiavo jį. Tą minutę mes jau žinojome, kad esame išduoti, kad vieno<br />
iš mūsų, nešėjų, tėvas pranešė saugumo darbuotojams <strong>apie</strong> kryžiaus<br />
nešimo akciją. Kažkas iš vyresnių bičiulių pasakė: „Kas bijote, neikite.“<br />
Bet tokių neatsirado. Naktį, 12 val., visi, nešini brangiuoju kryžiumi,<br />
tyliai leidomės laiptais iš penkto aukšto, vėliau pasukome nuošaliomis<br />
gatvelėmis, o išėję iš miesto ėjome takeliais, pievomis, nes keliais zujo<br />
saugumiečiai. Kryžiaus nešėjai dažnai keitėsi, nes kryžius svėrė <strong>apie</strong><br />
50 kg, be to, kiekvienas norėjo ir buvo laimingas, galėdamas jį panešti.<br />
Naktis buvo paslaptingai nuostabi, giedrame danguje švietė mėnulis,<br />
jo šviesa rodė mums kelią. Visi Lietuvos Eucharistijos bičiuliai, kurie tą<br />
naktį liko namuose, meldėsi, kad mūsų žygis pavyktų. Kai pasiekėme<br />
<strong>Kryžių</strong> kalną ir užnešėme kryžių į vietą, kur buvome nutarę statyti, staiga<br />
išgirdome bent trijų lakštingalų treles, maža to, jų fone dar ir gegutė<br />
užkukavo. Niekada gyvenime nebuvome girdėję gegutės kukuojant<br />
naktį. Visa tai skambėjo kaip dangaus angelų choralas.<br />
Moterys dieną buvo nupynusios ilgą rūtų vainiką – jį uždėjome<br />
ant kryžiaus taip, kad krucifiksas būtų vainiko viduryje. Vyrai paruošė<br />
duobę, į kurią nuleidome kryžių, įbetonavome, aplink apsodinome<br />
gėlėmis, įsmeigėme žvakę, uždegėme. Nesinorėjo tos šventos vietos<br />
palikti, tyliai užgiedojome. Ką tik buvęs šiurpiai tuščias ir negyvas, Kalnas<br />
atgijo. Suklaupėme pasimelsti. Ėjome namo mažomis grupelėmis, kas<br />
minutę atsisukdami pasigrožėti žvakės šviesele, tarsi dangaus žiburėliu.<br />
Kūnu pavargę, bet dvasia praturtėję nuėjome į ryto šv. Mišias Šiaulių<br />
šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Po Mišių Zenių ir Virginijų, pavargusius<br />
po bemiegės nakties ir nespėjusius nė trupučio pailsėti, saugumiečiai<br />
sulaikė, tos pačios dienos vakare išsivežė iš namų ir <strong>Mečislovą</strong>. Tardė<br />
juos, bet jie nieko neišdavė. O kryžių nešė didelė grupė žmonių:<br />
Gema (Jadvyga) Stanelytė, a. a. Mečislovas Jurevičius, a. a. Stanislovas<br />
Čilinskas, Ieva Lideikytė, Genutė Bružaitė, a. a. Juozas Šileikis, Virginija<br />
Šileikytė, Gailutė Alijošiūtė, Kristina Milaknytė, kunigas a. a. Ričardas<br />
Repšys, Donatas Samėnas, a. a. Ignas Budraitis, Zenius Mištautas,<br />
a. a. Virginijus Ivanovas, a. a. Bronislovas Žalpys, Janina Žibėnienė,<br />
a. a. Vytautas Žibėnas, Povilas (pavardė nežinoma), miškininkas nuo<br />
Pasvalio, dar vienas vyras iš Kuršėnų (duomenys nežinomi).<br />
Nuo tos nakties praėjo keturiasdešimt penkeri metai. Mūsų kryžius<br />
išstovėjo dvi, gal tris valandas, jeigu kalbėtume <strong>apie</strong> jo fizinį būvį, bet
Change language