Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
nebegalėjo iš penkto aukšto pasiekti žemės, juolab užlipti į savo butą,<br />
bet ir neįgaliojo vežimėlyje neprarado vidinės šviesos, visada buvo<br />
žvalios nuotaikos. Meldėsi už visus, taip pat ir už savo kankintojus. Bet<br />
šeimoje taip ir liko idėjiškai nesuprastas, neremiamas.<br />
Kodėl kunigams neleidžia vesti? Geriausias atsakymas į šį klausimą<br />
yra Mečislovo Jurevičiaus šeima. Kunigas turi būti parapijoje, o<br />
žmonos vyras ir vaikų tėvas – šeimoje. Mečislovas turėjo savo tvirtą<br />
liniją – už Lietuvą, už tikėjimą. Partizanas, kankintas, teistas, kalintas.<br />
O žmo na tam nepritarė, ji tik dėl to su juo gyveno, kad iš rėmėjų, iš<br />
Amerikos lietuvių komiteto ateidavo nemaža parama. Vaikus Mečislovas<br />
pražiopsojo, nesugebėjo nukreipti savo keliu. Sūnus Jonas iki trylikos<br />
metų visur buvo su mumis, o vėliau, jau būdamas paauglys, pareiškė,<br />
kad nebeis. Tėvas kviečia, motina atkalbinėja, mokykla pučia savo<br />
ideologiją. Juk moteris šeimoje turi būti meilės ugnelė, bet Mečislovo<br />
žmona buvo materialistė, nors labai gabi, darbšti moteris, labai gražiai<br />
mezgė. Bet...<br />
Nuotraukos, kuriose Mečislovas Jurevičius yra su kalinio uniforma<br />
ir ant kurių užrašyta, kad jos – KGB archyvo, yra mano darytos. Ir tegul<br />
KGB nesisavina to, kas yra ne jų.<br />
JANINA ŽIBĖNIENĖ-Pakalnė<br />
Po 20 metų, 1993-aisiais, ranka surašė prisiminimus, kol laikas<br />
visagalis jų neištrynė.<br />
Koks nuostabiai gražus tas Švč. Mergelės Marijos mėnuo – gegužė.<br />
Tą mėnesį įvyko ir daug reikšmingų įvykių: mūsų tautos sūnaus Romo<br />
Kalantos auka (susidegino 1972 m. gegužės 14 d.), 1973 m. gegužės<br />
naktį vyko pirmojo kryžiaus nešimas į visiškai nuniokotą, bedievių<br />
nuvalytą <strong>Kryžių</strong> kalną. Šiemet, 1993 m. gegužės 19 d., nuo to įvykio<br />
praėjo 20 metų. Mūsų sielose tas darbas prasidėjo seniai. Stagnacijos<br />
laikais Eucharistijos bičiuliai tai vienur, tai kitur susirinkdavome drauge<br />
pasimelsti. Vieno tokio susirinkimo metu bičiuliai nutarė ir patvirtino, kad<br />
Mečislovo Jurevičiaus ir Stanislovo Čilinsko iniciatyva ir darbu pagamintą<br />
didelį menišką kryžių neš į <strong>Kryžių</strong> kalną grupė žmonių visos tautos vardu<br />
šiomis intencijomis: už šeimų tvirtumą, jaunimo skaistumą, tautos dorą<br />
ir blaivumą, už tai, kad Dievas būtų gailestingas kryžių griovėjams ir<br />
kryžių statytojų persekiotojams, už visas tautos nuodėmes.<br />
Kryžius buvo Mečislovo bute, Spindulio gatvėje, Šiauliuose. Likus<br />
kelioms dienoms iki nešimo, kryžių pašventino kunigas Jonas Babonas.<br />
163
Change language