Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ar aš tikrai tokia narsuolė, kokia mane visi laikė. Ir pažiūrėjo. O pravardė<br />
Pykštpokšt taip ir prikibo visiems laikams.<br />
Čia, Žalpiuose, bendradarbiaujant su kunigu Juozu Zdebskiu,<br />
vėl atgijo darbas su vaikais, jaunimu, bendravimas su Mečislovu. Susi<br />
rinkimai, vakaronės, atlaidai. 1985 m. iš manęs atėmė darbo pažymėjimą,<br />
kurį buvo išrašęs klebonas kaip vargonininkei. Turėjau per<br />
24 val. įsidarbinti. Žalpių kleboną prigąsdino, kad neduos šieno karvei,<br />
jeigu manęs tuoj pat neatleis. Važiuoju pas <strong>Mečislovą</strong>. „Nenusimink, –<br />
guodžia jis, – pažįstu vieną tokį kunigėlį, važiuojam, pasišnekėsim, gal<br />
ką sugalvosim.“ Ir nuvažiuojame 1986 m. balandžio 30 d. mudu abu<br />
su Mečislovu į Žarėnus, nedidelį Šiaulių rajono bažnytkaimį, kurio<br />
bažnyčioje ir parapijoje klebonavo tėvelis Algirdas Pakamanis. Šiltas<br />
žmogus, gražiai priėmė, pavaišino, išklausė, kokiu reikalu atvažiavome.<br />
„Žinau, – sako klebonas, – kad mane dėl tavęs persekios ir tampys,<br />
bet atvažiuok ir dirbk.“ Ir išrašė naują darbo pažymėjimą. Mečys labai<br />
daž nai atvažiuodavo, dalyvaudavo visuose renginiuose. Štai tada ėmėme<br />
statyti kryžius pakelėse, visur, kur tik galėjome. Kryžius dariau aš pati:<br />
nusižiūriu tiesią pušaitę, iš viršūnės padarau skersinuką, išpjaunu, suneriu.<br />
20 minučių – ir kryžius gatavas. Kančių (krucifiksų) visada rasdavome<br />
<strong>Kryžių</strong> kalne, parūpindavo kunigai. Tai buvo mūsų kovos už tikėjimą<br />
būdas. Mečislovas Jurevičius Šakynos bažnytkaimyje, visai netoli savo<br />
tėviškės, buvo radęs sodybą, kurioje mano brolis skulptorius per savaitę<br />
padarė gražų kryžių. Visada ir visur kartu su mumis buvo Mečislovas.<br />
Bičiulių grupė plėtėsi, prisidėjo Valius Gražulis, kiti. Vieną naktį nunešę<br />
tą mano brolio darytą kryžių į <strong>Kryžių</strong> kalną jau ketinome statyti, bet<br />
nebepajėgėme pakelti jį ir įtvirtinti, todėl atidėjome kryžiaus statymo<br />
darbą kitai nakčiai, bet atvažiavę radome supjaustytą į gabalus.<br />
Meilaičių-Agailių kapinaitėse 1986 m. saugumas buvo nuvertęs<br />
kryžių, o 1987 m., Šeštinių dienomis, čia pastatėme keletą kryžių ir<br />
saugojome per naktį: aš, Gediminas Numgaudis, Mečislovas Jurevičius,<br />
Vincukas Danielius. Saugumiečiai atvažiavo, pamatė, kad saugome,<br />
apsisuko ir dingo. Nežinojo, kiek mūsų yra. Bijojo saugumiečiai Bažnyčios,<br />
nesumojo, kaip ją nugalėti. 1986 m. net tris kartus buvo atėmę iš manęs<br />
vairuotojo pažymėjimą, apkaltinę (nepatikėsite!) girtumu. Turėjo kuo<br />
nors apkaltinti, bet pažymėjimą visus tris kartus teko man grąžinti, mat<br />
niekada negėriau ir negeriu. Įrodyti šitą tiesą man labai nesudėtinga.<br />
Antras dvasinės ir religinės kovos etapas buvo jau kitoks.<br />
161
Change language