Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis. Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius 16 skaičius? Juk tai sudaro vos vieną promilę mūsų tautos. Tiek išsigimėlių turėti tautai yra labai mažas procentas, – daug mažesnis, negu jų yra turėjusios arba tebeturi visos kitos tautos. Šiandien tų išsigimėlių dar tebešmėkšo vienas kitas mūsų tarpe. Tai tokie gaivalai, kurie kitų brolių lietuvių kraujo ir laisvės sąskaiton raudonojo okupanto buvo iškelti į „aukštesnes“ vietas ir dar negali pamiršti savo nelauktai sužibėjusios karjeros, kaip vergų varovai. Bet tokius ant pirštų suskaitysim. Visi kiti galvotrūkčiais išmovė paskui savo kruvinus duondavius. Jie, galimas dalykas, atsiunčia į mūsų šalį tiek diversan tų ir teroristų, kurių dienos suskaitytos. Bet tenais, Rytuose likę, tie išgamos vis tebeina kaukaziečio barbaro tarnybą ir skelbia, jog vėl ateisią mus „išvaduoti“. Ten jie „atstovauja“ Lietuvos Respubliką ir net vyriausybę. Ir ką gi – nieko nėra geresnio lietuvių tautai, kaip jų agita cinės kalbos ir pareiškimai. Juo daugiau tokios agitacijos, juo daugiau „Pravdos“ straipsnių, juo aiškiau lietuvių tautai, kas jai kiekvieną momentą reikia daryti, t. y. šį kartą tokiais smūgiais pasipriešinti Rytų barbarijai, kad ji išnyktų iš žemės paviršiaus, ir paskelbti visam pasauliui skambų mūsų tautos pasipiktinimo balsą tiems, kurie patys neparagavę raudonojo teroro skanumynų šiandie grįžta naiviausiu ir veidmainiškiausiu būdu įrodinėti, jog jokios bolševizmo grėsmės nesą, jog bolševizmas netgi vedąs kovą už Europos kultūrą ir civilizaciją! Šiandien visi įsitikino, kad kova su bolševizmu ir imperialistine Rusija yra sunki ir reikalauja begalinių aukų. Bet ji yra būtina ir turi būti privesta iki laimėjimo, nežiūrint kokių aukų ir kiek laiko tat pareikalautų .“ „Tėviškės“ laikraštis Šiaulių apskrities kaimuose buvo vertinamas, ne kiekviena šeima galėjo jį prenumeruoti, todėl laikraštis ėjo per rankas, juo buvo tikima. Bręstančio jaunuolio Mečislovo Jurevičiaus patriotinėms nuostatoms tokie straipsniai neabejotinai padarė įtakos. Ne veltui Mečislovas juos saugojo tarp dokumentų – laikraščiai išliko iki šių dienų ir tapo biografijos dalimi. O tada, XX a. penkto dešimtmečio viduryje, karo banga antrąkart persirito per Lietuvą. Minėtoji „bolševizmo grėsmė“ tapo realybe. Viena viltis – Amerika, turinti neleisti šito. Ten tiek daug lietuvių – jie susivienys, išaiškins amerikonams, kad pagalba Lietuvai būtina. Kažkas net buvo girdėjęs per radiją ar skaitęs laikraštyje, kad Amerikos valdžia tam ir ruošiasi. Emilijos brolis Steponas, septyniolikmetis kaip ir Mečislovas, kurio niekas Kundrotų namuose seniai nebelaikė samdiniu, jau žinojo, kad Tyrelio miškuose vyrai išsikasė žeminių, kasa ir bunkerius. Su jais yra ir Emilijos brolis Gasparas, sesuo Joana su vyru, Lietuvos karininku
Antanu Rudausku. Emilijos pusbrolis Pranas, jos tėvo giminaičio sūnus, karo lakūnas iš to paties Gedaičių kaimo, užaugo gausioje stambaus ūkininko (100 ha) šeimoje. Tame kaime buvo ir senas Kundrotų malūnas 2 . Kalbama, kad Pranas Kundrotas vadovauja būriui, kuris vis didėja, vyrai kuria kovos su okupantais planus ir ruošiasi gyventi miške visą žiemą. Partizanai. Mečislovas su Steponu irgi ruošiasi eiti į mišką, tik padės Emilijai ir kartu su ja gyvenantiems seniems tėvams nuimti daržus, apkasti rūsį su bulvėmis, burokais, suvežti šiaudus, paskersti kiaulę. Ir eis. Namuose apie tai nekalbama – juk ir sienos ausis turi, be to, Emilija neleis. Tos moterys amžinai bijo, bet ir supranta: reikia Lietuvą vaduoti iš okupacijos, kol ateiviai dar nepavergė žmonių sielų ir protų, reikia kaupti maistą, šiltą avalynę, drabužius, medikamentus, reikia ginklų ir žmonių. Reikia atsargumo ir slaptumo. Reikia būti visapusiškai pasiruošusiems, kai ateis amerikonas padėti lietuviams išvyti okupantus iš Lietuvos. Niekas neleido sau suabejoti tuo turėjusiu ateiti amerikonu. Gal dar ir ne šiemet, bet kitąmet – tikrai. Partizanai, Pranui užtarus, abu jaunuolius, Mečislovą ir Ste poną, priėmė į būrį, leido kasti žeminę, mokytis šaudyti. Žeminė, vyresniems partizanams padedant, išėjo puiki – erdvi, su dviem imi tuotais langeliais ir net su užuo laidėlėmis. Šitą priedą Emilija iš ėmė iš savo mereškuotų, nertų, siuvinėtų grožybių skrynios ir liepė būtinai uždėti ant langiukų, kad būtų kaip namie. Vyrai paklausė savo „vyresniosios“, apžiūrėjo ir nusprendė, kad viskas teisingai: kai yra užuolaidėlė, nesimato, kas padėta ant palangės, atliekančios lentynos funkciją, o prireikus – ir seifo. Žeminė – sudėtingas inži ne rinis statinys. Iš viršaus ji turėjo būti nepastebima, nejaučiama ko jomis, vadinasi, turėjo turėti tvirtas lubas, į ją negalėjo vesti joks takas, vadinasi, įėjimas turėjo būti kažkur kitur ir profesionaliai užmaskuotas, bet ji Mečislovas Jurevičius. Apie 1945 m. turėjo būti vėdinama, kad žmonės 2 Tokius duomenis apie Praną Kundrotą pateikia kraštotyros knyga „Šakynos kraštas“. Vilnius, 2013, p. 129. 17
- Page 1: KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jur
- Page 4 and 5: Leidinio bibliografinė informacija
- Page 6 and 7: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 8 and 9: dar ir šienavimas. Pusryčiai, pie
- Page 10 and 11: Pradžios mokykla čia buvo atidary
- Page 12 and 13: gimė sūnus Steponas, kuriam 2019
- Page 14 and 15: VYRAI. PARTIZANAI. ŽEMINĖS Birut
- Page 18 and 19: joje neuždustų. Mečislovo drauga
- Page 20 and 21: Partizanų būriuose būdavo griež
- Page 22 and 23: TYRELIO MIŠKAI Birutė Žymantien
- Page 24 and 25: UŽDUOTIS. EMILIJA Birutė Žymanti
- Page 26 and 27: Dar ne pavasaris, dar tik 1947 m. v
- Page 28 and 29: Prisitraukusi arčiau stalo krašto
- Page 30 and 31: KNYGOS - TURTAS Birutė Žymantien
- Page 32 and 33: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 34 and 35: vežė po vieną. Mane - labai išk
- Page 36 and 37: „DOVANĖLĖ“ KŪČIŲ IŠVAKAR
- Page 38 and 39: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 40 and 41: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 42 and 43: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 44 and 45: Po giesmės kunigai paaiškino, kas
- Page 46 and 47: atlėgus politinei įtampai N. Chru
- Page 48 and 49: LIETUVA - SKAUSMŲ ŠALIS „Grįž
- Page 50 and 51: kad tapti pioniere, prisidėti prie
- Page 52 and 53: metų abu su žmona ir dukra grįž
- Page 54 and 55: Mane silpnutį Jis pamilo. Dėl ko?
- Page 56 and 57: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 58 and 59: Nuo Kryžiaus nešimo nakties praė
- Page 60 and 61: IR VĖL - SU GRIFU „SLAPTAI“ Bi
- Page 62 and 63: JONUKAS Birutė Žymantienė. KRYŽ
- Page 64 and 65: leidinį būtent taip - „Lietuvos
<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />
16<br />
skaičius? Juk tai sudaro vos vieną promilę mūsų tautos. Tiek išsigimėlių<br />
turėti tautai yra labai mažas procentas, – daug mažesnis, negu jų yra<br />
turėjusios arba tebeturi visos kitos tautos.<br />
Šiandien tų išsigimėlių dar tebešmėkšo vienas kitas mūsų tarpe.<br />
Tai tokie gaivalai, kurie kitų brolių lietuvių kraujo ir laisvės sąskaiton<br />
raudonojo okupanto buvo iškelti į „aukštesnes“ vietas ir dar negali pamiršti<br />
savo nelauktai sužibėjusios karjeros, kaip vergų varovai. Bet tokius<br />
ant pirštų suskaitysim. Visi kiti galvotrūkčiais išmovė paskui savo kruvinus<br />
duondavius. Jie, galimas dalykas, atsiunčia į mūsų šalį tiek diversan<br />
tų ir teroristų, kurių dienos suskaitytos. Bet tenais, Rytuose likę,<br />
tie išgamos vis tebeina kaukaziečio barbaro tarnybą ir skelbia, jog vėl<br />
ateisią mus „išvaduoti“. Ten jie „atstovauja“ Lietuvos Respubliką ir net vyriausybę.<br />
Ir ką gi – nieko nėra geresnio lietuvių tautai, kaip jų agita cinės<br />
kalbos ir pareiškimai. Juo daugiau tokios agitacijos, juo daugiau „Pravdos“<br />
straipsnių, juo aiškiau lietuvių tautai, kas jai kiekvieną momentą reikia<br />
daryti, t. y. šį kartą tokiais smūgiais pasipriešinti Rytų barbarijai, kad ji<br />
išnyktų iš žemės paviršiaus, ir paskelbti visam pasauliui skambų mūsų<br />
tautos pasipiktinimo balsą tiems, kurie patys neparagavę raudonojo<br />
teroro skanumynų šiandie grįžta naiviausiu ir veidmainiškiausiu būdu<br />
įrodinėti, jog jokios bolševizmo grėsmės nesą, jog bolševizmas netgi<br />
vedąs kovą už Europos kultūrą ir civilizaciją! <br />
Šiandien visi įsitikino, kad kova su bolševizmu ir imperialistine<br />
Rusija yra sunki ir reikalauja begalinių aukų. Bet ji yra būtina ir turi būti<br />
privesta iki laimėjimo, nežiūrint kokių aukų ir kiek laiko tat pareikalautų<br />
.“<br />
„Tėviškės“ laikraštis Šiaulių apskrities kaimuose buvo vertinamas,<br />
ne kiekviena šeima galėjo jį prenumeruoti, todėl laikraštis ėjo per<br />
rankas, juo buvo tikima. Bręstančio jaunuolio Mečislovo Jurevičiaus<br />
patriotinėms nuostatoms tokie straipsniai neabejotinai padarė įtakos.<br />
Ne veltui Mečislovas juos saugojo tarp dokumentų – laikraščiai išliko iki<br />
šių dienų ir tapo biografijos dalimi.<br />
O tada, XX a. penkto dešimtmečio viduryje, karo banga antrąkart<br />
persirito per Lietuvą. Minėtoji „bolševizmo grėsmė“ tapo realybe. Viena<br />
viltis – Amerika, turinti neleisti šito. Ten tiek daug lietuvių – jie susivienys,<br />
išaiškins amerikonams, kad pagalba Lietuvai būtina. Kažkas net<br />
buvo girdėjęs per radiją ar skaitęs laikraštyje, kad Amerikos valdžia tam<br />
ir ruošiasi. Emilijos brolis Steponas, septyniolikmetis kaip ir Mečislovas,<br />
kurio niekas Kundrotų namuose seniai nebelaikė samdiniu, jau žinojo,<br />
kad Tyrelio miškuose vyrai išsikasė žeminių, kasa ir bunkerius. Su jais<br />
yra ir Emilijos brolis Gasparas, sesuo Joana su vyru, Lietuvos karininku
Change language