Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
16-oji) vykdavo Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidai.<br />
Jie tęsdavosi aštuonias dienas. Viena tų atlaidų diena, trečiadienis,<br />
būdavo Kunigų ir blaivybės diena. Tokios intencijos dienų būdavo ir<br />
kituose atlaiduose. Vasarą atlaidai vykdavo Žemaičių Kalvarijoje, ankstyvą<br />
rudenį, pirmoje rugsėjo pusėje, – Šiluvoje. Čia 1979 m. rugsėjo 8-ąją<br />
tyliai ir prisiekiau Švč. Mergelei Marijai, kad būsiu ne tik blaivi ninkas<br />
(koks ir iki šiol buvau), bet, kaip prašė Mečislovas, būsiu abstinentas:<br />
niekada, nė su kuo, jokia proga, jokio alkoholio.<br />
O <strong>Mečislovą</strong> <strong>Jurevičių</strong> prisiminiau visada. Todėl atvykęs dirbti<br />
į Šiaulius jį pirmiausia ir aplankiau. Juk turėjau padėkoti už tą gerą,<br />
teisingą, primygtinai padovanotą mintį tapti laisvam nuo nereikalingo,<br />
dar ir kenksmingo sveikatai, blogą pavyzdį rodančio veiksmo. Štai jau<br />
daugiau kaip keturiasdešimt metų praėjo nuo mano abstinencijos<br />
priesaikos, o jokie darbai nesustojo, visi priprato prie tokio mano<br />
apsisprendimo ir priėmė teigiamai. Netgi linksmai. Nežinau, ar kas nors<br />
pasekė mano pavyzdžiu, bet labai džiaugčiausi, jeigu taip būtų atsitikę.<br />
KAZIMIERO ALMINO prisiminimai <strong>apie</strong> MEČISLOVĄ JUREVIČIŲ<br />
<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />
144<br />
1972 m. Šiauliuose, Spindulio gatvėje, buvo apgyvendintas naujas<br />
penkiaaukštis namas (Nr. 6). Jame gavo butą ir Mečislovo Jurevičiaus<br />
šeima – penktame aukšte. Ta pačia laiptų aikštele dalijosi su dailininko<br />
Gedimino Tamošiūno šeima. Aukštu žemiau apsigyvenau aš su tėvu,<br />
žmona ir trimis vaikais. Apie šaunesnius, įdomesnius kaimynus net<br />
negalėjau pasvajoti. Tuomet dirbau Šiaulių pedagoginiame institute,<br />
dėsčiau estetinio auklėjimo teoriją ir metodiką, rašiau mokslinį darbą,<br />
todėl bendravimas su dailininku Gediminu Tamošiūnu abiem pusėms<br />
buvo malonus ir naudingas. Gediminas pirmiausia rodydavo savo<br />
paveikslus ir niekada neįsižeisdavo dėl pastabų, filosofinių pamąstymų,<br />
net jeigu jie būdavo ir kritiški, nors šiaip buvo ūmaus būdo žmogus.<br />
Jiedu abu su Mečislovu buvo politiniai kaliniai, seniai pažįstami, artimi<br />
savo pažiūromis ir lemtimi, o mano brolis irgi buvo politinis kalinys.<br />
Šiuo požiūriu abu buvo artimi ir man, visada turėjusiam tvirtą nuomonę<br />
dėl krikščionybės ir Lietuvos nepriklausomybės. Pas Jurevičius stebino<br />
asmeninės bibliotekos turtai: Vytautui Didžiajam skirtas albumas,<br />
filosofo Stasio Šalkauskio raštai, A. Šapokos „Lietuvos istorija“, gausybė<br />
retų, prieškario leidimo literatūros brangenybių. Nors aš turėjau knygų<br />
per 3000 egzempliorių, tačiau tokių kaip pas <strong>Mečislovą</strong> nebuvau matęs.
Change language