Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ir negeriu, tik kai reikia ką nors, tarkim, svečią, pavaišinti ar kokį sandorį<br />
sudaryti. Tik palaikydamas kompaniją. Ne, sako man Mečislovas, ne <strong>apie</strong><br />
tai šnekame, noriu, kad prižadėtumėte niekada, nieko, nė kiek, nė su<br />
kuo, jokia proga! Tai gerai, sakau, kol aš dar vikaras, tai lengviau, bet<br />
jeigu kada teks klebonauti, tartis dėl daugybės ūkiškų reikalų, kokių<br />
remontų ar statybų, tai jau niekaip neišeis. Juk menkiausio darbelio<br />
niekas nesiims nepavaišintas. Žodžiu, mudu su Mečislovu Jurevičiumi<br />
nesusitarėme – negalėjau aš jam duoti pažado, kurio gal ir netesėsiu.<br />
Praėjo metai. Ir vėl sulaukiau Mečislovo Jurevičiaus, atskubėjusio<br />
į svečius, į tą patį Radviliškį.<br />
– Na, tai kaip, kunige, ar pasiryžote?<br />
– Visiškai tai ne, bet piktnaudžiauti nežadu. Niekada to ir nedariau.<br />
Manau, kad ir nedarysiu. Tą tai tikrai galiu tvirtai pažadėti.<br />
Pasišnekėjome. Aptarėme kunigų ir pasauliečių gyvenimą.<br />
Mečislovas ilgai ir nuoširdžiai aiškino man, kokią baisią kainą moka mūsų<br />
tauta už girtavimą, kaip sovietinė ideologija ir okupantų statytiniai bruka<br />
mums pragaištingas, svetimas „vaišinimosi“ tradicijas, griaudami Lietuvos<br />
gyvenimą, nužmogindami jaunuolius, girdomus net per vidurinės<br />
mokyklos išleistuves, dar visai geltonsnapius, dar nesubrendusius. O<br />
augantys išsigimimų skaičiai, vis didėjantis protinio atsilikimo negalią<br />
turinčių vaikų mokyklų poreikis. Kas, jeigu ne kunigai turi būti pirmieji<br />
kovos už blaivybę gretose? Suprantu, kad ir mokytojai, ir gydytojai, ir<br />
mes visi, suaugusieji ir susipratusieji, turime tai daryti. Šiaulių bažnyčios<br />
klebonas Ignacas Štachas, Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius, kiek<br />
dar nežinomų kunigų blaivininkų ir abstinentų būta!<br />
Ir tądien mūsų pokalbis su Mečislovu Jurevičiumi baigėsi be to<br />
rezultato, dėl kurio jis atvažiavo. Daugiau ir nebevažiavo. Bet mažas<br />
garstyčios grūdelis krito į išpurentą dirvą. Dygo nesunkiai ir neilgai.<br />
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, visų tikinčiųjų ir praktikuojančių<br />
maldininkų persekiojimai aktyvėjo. Todėl 1948 m. susikūrė slapta<br />
lietu vių katalikų savišvietos draugija „Aušros Vartų Mergelės Marijos<br />
kolegija“, bet saugumiečiai ją greitai susekė ir 1950 m. likvidavo. Tačiau<br />
kai įsikūrė Eucharistijos bičiuliai, nelegali katalikų jaunimo organizacija,<br />
ir pradėjo organizuotai keliauti prie Aušros Vartų <strong>Dievo</strong> Motinos paveikslo,<br />
ten pasikeisdami kalbėti rožinį, tapo aišku, kad tikinčiųjų teroras<br />
duoda atvirkštinį efektą. 1979 m. lapkričio 16 d. savo pirmąsias veiklos<br />
metines čia šventė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. Iš visos<br />
Lietuvos suvažiavęs jaunimas sveikino šį renginį ir jo dalyvius. Nuo tada<br />
kasmet lapkričio viduryje (tarp šių dienų būtinai turėdavo būti lapkričio<br />
143
Change language