Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Tėvelis buvo labai stiprios dvasios žmogus. Gilus tikėjimas padėjo<br />
jam atlaikyti visus sunkumus, tačiau griežtas lagerio režimas, gyvenimas<br />
be šeimos ir Tėvynės atėmė sveikatą, sugadino jo širdį.<br />
Dievas ir Tėvynė mano Tėveliui buvo gyvenimo prasmė. Visą savo<br />
gyvenimą jis paaukojo tikėjimo stiprinimo ir Lietuvos išlaisvinimo iš<br />
okupantų tarnystei. Kiek reikia turėti drąsos ir ištikimybės einant kovos<br />
keliu, kartais – tiesiai į ugnį! Visada skauda širdį prisiminus jo paskutines<br />
gyvenimo dienas, kurias praleido Šiaulių ligoninėje gydytojų prižiūrimas.<br />
Visą savaitę mes su broliu Jonu dieną ir naktį budėjome prie<br />
jo, matėme, kad sveikata silpsta, bet dvasiškai jis buvo žvalus – laukė<br />
palaimingo susitikimo su Dievu. 1999 m. lapkričio 13 d. <strong>apie</strong> 17 val. prie<br />
jo lovos buvome aš, Mamytė, mano brolis Jonas ir Tėvelio brolis Antanas.<br />
Staiga mane apglėbė tarsi kažkokia ramybė. Vėliau paaiškėjo, kad ir kiti<br />
patyrė tą patį jausmą. Atrodė, lyg kažkas švelniai apkabino mane ir<br />
pakėlė į viršų. Neverkiau. Ir nesupratau kodėl. Diena buvo apsiniaukusi,<br />
bet Mamytė sakė mačiusi, kad kažkokia šviesa išėjo pro palatos langą.<br />
Mano širdies skausmas atėjo vėliau ir nepaleido visą mėnesį. Dabar jau<br />
galiu pasakyti, kad tai buvo <strong>Dievo</strong> dovana mums – mes visi patikėjome,<br />
kad Tėvelio siela nukeliavo į amžinybę.<br />
Aš dėkinga Tėveliui, kad jis man padovanojo tikėjimą, tik jo dėka aš<br />
nebegaliu neužeiti į <strong>Dievo</strong> šventovę. Tai didžiausia Tėvelio dovana man –<br />
mylėti ir garbinti Dievą.<br />
<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />
142<br />
J. E. Šiaulių vyskupas EUGENIJUS BARTULIS prisimena<br />
Buvau jaunas kunigas, kelis mėnesius dirbęs Kelmės Švč. Mergelės<br />
Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vikaru, visai neseniai perkeltas į<br />
Radviliškį ir pradėjęs eiti Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo<br />
bažnyčios vikaro pareigas. Regis, 1978 m. vasarą atėjo pas mane<br />
vidutinio amžiaus vyras, kokiais dvidešimčia metų vyresnis už mane,<br />
pareiškė norįs pasikalbėti ir ėmė pasakoti <strong>apie</strong> Lietuvos politinę padėtį,<br />
okupaciją, <strong>apie</strong> jaunimą, kuriam reikia padėti susiorientuoti gyvenime,<br />
nes mokymo įstaigų sovietinė ideologija žaloja jauno žmogaus dvasią ir<br />
net psichiką, <strong>apie</strong> būtinumą visais įmanomais būdais skleisti blaivybę.<br />
Susipažinome. Mano svečias prisistatė esąs Mečislovas Jurevičius ir tiesiai<br />
šviesiai išklojo: „Esate jaunas kunigas, į jus nukreiptos visos parapijos<br />
akys, todėl atvažiavau prašyti, kad jūs būtumėte ne tik blaivininkas, bet<br />
ir abstinentas, visiškai nevartojantis jokių alkoholinių gėrimų. Noriu, kad<br />
būtumėte pavyzdys ne tik pasauliečiams, bet ir kunigams.“ Kad, sakau, aš
Change language