Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />
136<br />
Jurevičiaus testamentas, mums linkintis pasiaukojamai eiti sunkiu<br />
laisvės, tikėjimo, blaivybės keliu.<br />
Vyskupas. Atsimenat, kai mane aplankėte Radviliškio klebonijoje?<br />
Mečislovas Jurevičius. Puikiai atsimenu, tik nebeatsimenu visko,<br />
ką tada sakiau.<br />
Vyskupas. Galiu priminti. Raginote, kad visiškai negerčiau. Sakėt,<br />
kunigas turi negerti nė lašo. Galvojau, kaip gali dabar visiškai negerti –<br />
juk yra visokių progų: vestuvės, susitikimai, bendravimas su žmonėmis.<br />
Tai tas, tai anas pavaišina. Šiluvoj suvažiuodavo kunigai į atlaidus.<br />
Trečiadienis būdavo kunigų blaivybės diena: galima buvo daryti blaivybės<br />
ar abstinencijos įžadus. Pagalvojau <strong>apie</strong> tai, kad turėčiau negerti<br />
nė lašo, ir Viešpaties akivaizdoje nusprendžiau. Nuo to laiko visiškai<br />
n egeriu alkoholio: man labai gera, dėl to neturiu jokių problemų.<br />
Mečislovas Jurevičius. Aš jau daugiau kaip trisdešimt metų geriu<br />
tik arbatą, ir niekas nepasmerkia. Pasitaikydavo būti tarp išgeriančių,<br />
bet man nepildavo.<br />
Kazimieras Alminas. Didvyriškumas ne pagal komandą krūtine<br />
uždengti kulkosvaidžio vamzdį, bet geriančiųjų kompanijoje išlikti visiškai<br />
negeriančiam.<br />
Mečislovas Jurevičius. Kalbėjau su tėvu Šuškevičium <strong>apie</strong><br />
abstinenciją. Skaičiau daug literatūros, vis ieškojau, kad konjaką kas<br />
pripažintų vaistu. Neradau. Esu abstinentas vardan <strong>Dievo</strong>, Tėvynės –<br />
iki gyvos galvos. Žinoma, gėrė mūsų seneliai ir proseneliai. Carizmo<br />
pasekmės. Čia šaknys, dabar duodančios vaisius. Dėkoju Dievui, kad<br />
išsivadavome iš bolševizmo. Kai pusšimtis metų praeis, vėl viskas<br />
susitvarkys. Abstinentų daugėja. Jais tapti ir būti turi savanoriai. Kai<br />
tautai pavojus, ją gelbsti savanoriai. Ir vyskupas Borisevičius teigė, kad<br />
dabar tautą išgelbės savanoriai. Kiekvienas žmogus – nuo eilinio kataliko<br />
iki aukščiausio dvasininko – turi dvasiškai tobulėti. Gali būti labai geras<br />
kunigas ir sakyti gerus pamokslus, bet jei jis sako, kad saikingai išgeria,<br />
jo pamokslai žmonių nepasieks. Saikingas gėrimas – vidinio gyvenimo<br />
stabdis.<br />
Kiekviena okupacija palieka pėdsakų. Esu dėkingas bolševikams:<br />
įtaisė lazdą. Ir už <strong>Kryžių</strong> kalną reikėtų dėkoti saugumiečiams – jie<br />
išgarsino. Jei jie nebūtų įsikišę, tardę, griovę, gal niekas nebūtų žinojęs.<br />
Mes nežinojom, kad yra Kalantos paminėjimas. Jie manė, kad <strong>Kryžių</strong><br />
nešame Kalantai paminėti, o mes nešėm visai kita intencija. Nešėm ne<br />
19 žmonių, o visa Lietuva buvo įjungta. Per 11 metų pastatyta <strong>apie</strong> 5000<br />
kryžių, kasmet po 400–500. Juos griaudavo du kartus per metus – prieš<br />
užšalimą ir pavasarį. Bet mes truputį neteisingai kalbame: nugriovė –
Change language