Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
gaiviu oru. Bet kova nepraėjo veltui. Jo vardas nuskambėjo pasaulyje,<br />
spaudos puslapiuose. Jį sveikino ir laimino Vatikano sostas. Lankėsi pas<br />
jį delegacijos iš užsienio, o Lietuvos prezidentas už nuopelnus Lietuvai<br />
apdovanojo Vyčio Kryžiumi. (Adomas DANILAITIS)<br />
P. S. Paskutinę gyvenimo savaitę paklaustas, koks dabar yra<br />
didžiausias jo troškimas, sukaupęs jėgas Mečislovas Jurevičius ištarė:<br />
„Kad Lietuvoje visai nebūtų bolševikų.“<br />
Šis nekrologas 1999 m. lapkričio 16 d. buvo išspausdintas<br />
dienraštyje „Šiaulių naujienos“.<br />
Mečislovas Jurevičius palaidotas Šiaulių Ginkūnų kapinėse,<br />
Tremtinių dalyje, pačiame pakraštėlyje. Prie jo kapo auga medis. Praėjus<br />
keturiems mėnesiams po jo mirties, šalia palaidotas Mečislovo sūnus<br />
Jonas Jurevičius, po 19 metų – ir žmona Emilija Jurevičienė.<br />
<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />
* * *<br />
Šiaulių „Aušros“ muziejuje yra originalus eksponatas – iš duonos<br />
rutuliukų pagamintas rožinis. Jį Mečislovui Jurevičiui padovanojo Ona<br />
Lukauskaitė-Poškienė, Helsinkio grupės narė. Sunki, šlapia, lipni, molį<br />
primenanti lagerių duona buvo puiki medžiaga, iš kurios suvolioti<br />
rutuliukai, kiaurai perverti storesne adata ar virbalu, sudžiūdavo į kietus<br />
akmenukus, o jau tada reikėdavo suverti juos atitinkama tvarka ant<br />
tvirto siūlo arba vielutės ir štai – rožinis. Ona tą rožinį pasigamino lageryje<br />
ir naudojo jį melsdamasi, o kai susirgo, atidavė jį Mečislovui, nes<br />
žinojo, kad jis yra doras katalikas, niekada nepaniekins tokio švento<br />
kančios, maldos, tikėjimo ir katalikiškos savasties atributo.<br />
„Norėčiau ir po mirties būti jums naudingas“, – sakė Žemaičių<br />
vyskupas Motiejus Valančius, blaivybės skatintojas ir kultūros propaguotojas.<br />
Net ir negretindami iškilaus vyskupo ir Mečislovo Jurevičiaus<br />
jaučiame, kiek daug juos sieja, kiek daug tų pamatinių, amžinųjų<br />
vertybių abu šie vyrai stengėsi įtvirtinti tautos sąmonėje ir sieloje. Dėl to<br />
jie ir daugybė laisvės šauklių gyveno, kovojo, kentėjo, tikėjo, džiaugėsi,<br />
švietė. Padovanojo savo gyvenimus. Ir liko naudingi po mirties. Juk<br />
užgesusi žvaigždė dar labai ilgai šviečia, nušviesdama kelią tiems, kas jo<br />
ieško.<br />
132
Change language