Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
PRISIMENANT MEČISLOVĄ JUREVIČIŲ<br />
Lapkričio 13 d., eidamas 73-iuosius metus, mirė politinis kalinys,<br />
Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Mečislovas Jurevičius<br />
Mane su Mečislovu Jurevičiumi likimas suvedė Džeskasgano<br />
specialiajame lageryje 1953 metais. Čia jį sutikau atvežtą iš sovietinės<br />
armijos ir nuteistą 25-erius metus kalėti. Jis buvo kaltinamas už<br />
partizaninę veiklą ir antisovietinę agitaciją armijoje.<br />
Šiame lageryje vyko pogrindinis lietuvių kalinių politinis judėjimas.<br />
Buvo svarstomi Lietuvos ateities klausimai ir tolesnės kovos būdai išėjus<br />
į laisvę.<br />
Mečislovas Jurevičius labai greitai pritapo prie šios veiklos ir<br />
tapo aktyvus jos dalyvis. Savo draugiškumu, nuoširdumu, o ypač<br />
ištvermingumu sugebėjo suburti daug bendraminčių. Per trumpą laiką<br />
jis tapo pavyzdžiu, kaip galima tęsti kovą ir už spygliuotų užtvarų. Čia jis<br />
buvo tikras karys, jo ginklas – jaunatviška dvasios stiprybė. Jo veržlumas<br />
gyventi ir kovoti nugalėdavo visas kliūtis. Nesustabdė nei badas, nei<br />
šaltis, nei katorgos darbai. Mečislovas gerai žinojo, ko siekia ir kokia<br />
gali būti aukos kaina. Jis buvo praktikuojantis katalikas ir labai religingas<br />
žmogus. Gal todėl mažai kreipė dėmesio į save, o visą gyvenimą skyrė<br />
kitiems. Savo pasiaukojimu jis mirties stovykloje tapo legenda.<br />
Sunkiai susirgo vienas ukrainietis, jam grėsė mirtis. Skubiai reikėjo<br />
donoro, galėjusio duoti kraujo. Ir tokiomis sunkiomis sąlygomis Mečys<br />
išgelbėjo žmogų. Niekas nežinojo, kas jis, tik po ilgo laiko atpažino<br />
laimingasis savo geradarį. Paprasto kaimo vaikino žygdarbis visus<br />
nustebino.<br />
Išėjęs į laisvę ir grįžęs į Tėvynę, Mečislovas stojo į kovą ir tęsė<br />
pradėtą darbą. Jis aktyviai įsijungė į „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“<br />
platinimą, o Kuršėnuose įkūrė Eucharistijos bičiulių draugiją (jos centras<br />
buvo Pavenčių cukraus kombinate). Gynė žmogaus teises ir tapo Helsinkio<br />
grupės nariu. Žinoma, dirbdamas tokį aktyvų darbą negalėjo būti<br />
nepastebėtas čekistų. Mečislovas Jurevičius vėl areštuojamas, teisiamas<br />
ir šešeriems metams išvežamas į Permės lagerius. Iš ten grįžo pradėjus<br />
braškėti geležinei uždangai. Deja, toks sunkus ir kankinantis kovos kelias<br />
negalėjo neatsiliepti jo sveikatai. Šįkart Mečislovas tapo namų „arešto“<br />
kaliniu. Jis ilgus metus buvo prikaustytas prie vežimėlio ir sunkiai<br />
sirgo. Gyvendamas penktame aukšte negalėjo džiaugtis gamtos grožiu,<br />
131
Change language