Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />
invalido vežimėlį. Tiesa, neseniai, Sąjūdžio dešimtmečio proga, prisiminė<br />
ir dabartinis jos vadovas, medaliu ir maisto paketu pagerbė.<br />
Miesto valdžiai M. Jurevičius taip pat tarsi neegzistuoja.“<br />
Štai taip. Nuo išorinės okupacijos išsivadavę, kol kas valdininkai<br />
neišsivadavo iš biurokratinės moralės – vidinės okupacijos – pančių:<br />
pro perdėtą pagarbą įstatymo raidei net tautos didvyrių neįžvelgia,<br />
o gal ir visai nemano, kad šie verti išimties tvarka paskirtos, tarkim,<br />
valstybinės pensijos. Ko čia sotiems ir apsirūpinusiems vargintis, juk<br />
„nerasti galimybės“ visų lengviausia.<br />
Laikraštis „XXI amžius“ 1999 m. spalio 27 d. išspausdino straipsnį<br />
„Nepalūžtantis kaip ąžuolas“. Jo autorius Bronius Vertelka, pradėdamas<br />
straipsnį, rašo: „Mečislovas Jurevičius atlaikė du infarktus, insultą. Nuo<br />
šio vidurvasario jis nepasikelia iš lovos – nebeklauso kojos. Ligonį slaugo<br />
žmona Emilija.<br />
Kazimieras Alminas, buvęs Šiaulių pedagoginio instituto dėstytojas,<br />
o dabar verslininkas, sužinojęs <strong>apie</strong> draugo nelaimę, nusamdė<br />
jam žmogų, kuris už atitinkamą mokestį lanko ligonį, visur jam padeda.<br />
Mečislovo nepamiršta Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, šv. Ignaco<br />
Lojolos bažnyčios rektorius kun. Anicetas Tamošaitis, Šv. Jurgio bažnyčios<br />
klebonas kun. Gintas Sakavičius, Kauno arkivyskupas metropolitas<br />
Sigitas Tamkevičius.“ Apžvelgęs itin dramatišką ir sunkų Mečislovo<br />
Jurevičiaus gyvenimo ir kovos kelią, autorius straipsnį baigia taip: „<br />
turėdamas patogų butą, Mečislovas nors gyvenimo saulėlydyje galėtų<br />
žmoniškai pagyventi. Koks kitas pilkas žmogelis, nieko nenuveikęs Tėvynės<br />
labui, it pelytė po šluota sėdėjęs, žiūrėk, dabar gauna valstybinę<br />
pensiją, ištaigingai gyvena. Kada bus teisybė Lietuvoje?“<br />
1999 m. lapkričio pradžioje Mečislovo sveikata labai pablogėjo.<br />
Greitoji išvežė jį į ligoninę. Tuo metu šeima ruošėsi kraustytis į butą<br />
pirmame aukšte. Deja, buvo apmaudžiai pavėluota.<br />
Mečislovas Jurevičius mirė Šiaulių ligoninėje 1999 m. lapkričio<br />
13 d., šeštadienį. Tą valandą šalia jo buvo vaikai Angelė ir Jonas, žmona<br />
Emilija.<br />
Atsisveikindamas su garbingu žmonių teisių, tikėjimo ir laisvės<br />
gynėju Mečislovu Jurevičiumi Ginkūnų kapinėse kunigas Robertas<br />
Grigas kalbėjo, kad, pereinant Lietuvai į kitą – dvasinio, moralinio –<br />
pasipriešinimo fazę, Mečislovo pasėta sėkla sudygo. Ją sudaigino<br />
Eucharistijos bičiuliai, kuriems priklausė Mečislovas Jurevičius, jo<br />
platinama „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“, maldingos kelionės,<br />
gaivinamas <strong>Kryžių</strong> kalnas.<br />
130
Change language