Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis. Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius 122 kad iš pakliuvusio į sovietinį lagerį asmens buvo atimamas net vardas ir pavardė – likdavo tik numeris. 1994 m. Mečys jau nebenulipdavo laiptais į kiemą, kasdien vis sunkiau jam būdavo atsikelti, pereiti per kambarį, kankino skausmai. Teko pasirūpinti judėjimo priemone – neįgaliojo vežimėliu. Didele problema tapo penktas aukštas name be lifto. Tokia būklė žmogų įkalina ir nualina. Mečislovo kaimynas ir draugas Kazimieras Alminas pradėjo žygius per Šiaulių miesto valdžios vyrų kabinetus prašydamas pakeisti butą penktame aukšte į tolygų pirmame. Deja. Kazimiero prašymai paskęsdavo lyg sumesti į šulinį. Supratęs, kad atsakymo negaus ir kad klausimas nebus sprendžiamas, Kazimieras ir vėl eidavo, prašydavo, įrodinėdavo, jog nieko nereikia duoti, reikia tik pakeisti. Labai reikia, nes garbingas, garbaus amžiaus žmogus neturi galimybės pasiekti žemės, pamatyti „Šiaulių krašto“ dienraštyje 1996 m. kovo 8 d. išspausdintas straipsnis medį, įkvėpti pavasario oro. Bet ėjo metai, skambėjo pažadai, o rezultato jokio. Mečislovas jau visiškai nebevaikščiojo, jam gyventi padėjo ištikimoji Emilija, o šviesų džiaugsmą Jurevičių bute skleidė anūkėlė Kristina, sūnaus Jono vyriausia dukra, beveik nuo gimimo augusi pas senelius. Tik be darbo Mečislovas negalėdavo išbūti: pasigamino įrišimo stakliukes, nes butas buvo pilnas senų laikraščių, žurnalų, kuriuos reikėjo sutvarkyti, sukomplektuoti. Juk tai vertinga literatūra, istorinė, daug paslapčių atskleidžianti, padėsianti naujosios Lietuvos kūrėjams suprasti, ant kokio pamato ir su kokiais žmonėmis vyko naujos valstybės kūrimas, kokių klaidų nebereikia kartoti, ką reikia prisiminti ir įvertinti, o kam atleisti ir pamiršti, kad ir pats nebūtum teisiamas. Tuo Mečislovas šventai tikėjo. Tuo jis ir užėmė save, be to, daug skaitė, retkarčiais privažiuodavo prie lango, per kurį matėsi blokinių namų panorama ir dangus. Net į balkoną per aukštus slenksčius Mečislovas savarankiškai negalėdavo išvažiuoti. O širdis taip šaukėsi žalumos, žemės kvapo, jos spalvų, nepakylančių iki
penkto aukšto langų. Jo kaimynas ir draugas Kazimieras Alminas neprarado vilties – ėjo, rašė, prašė padėti Mečislovui nusileisti iki šventos žemės. Paskutinis praeito šimtmečio (ir tūkstantmečio) dešimtmetis išme tė į istorijos šiukšlyną visokias tiesas ir raudonąsias vėliavas, rašiusias šmeižikiškus straipsnius apie Mečislovą Jurevičių ir tuo skau dinusias ne tik jį patį, bet ir jo šeimos narius, artimuosius, ben dra žygius. Naujai įkurtame laikraštyje „Šiaulių kraštas“ 1996 m. rugpjūčio 30 d. išspausdintas Sido Aksomaičio straipsnis „Už grotų su kriminaliniais nusikaltėliais – var dan Bažnyčios ir laisvės“ užėmė visą laikraščio puslapį. Jame – kitokia tiesa apie religijos, žmogaus teisių ir Lietuvos laisvės gynėją Mečislovą Jurevičių, nei buvo išspausdinta „Tiesoje“, straipsnyje „Kaip nusikaltėlius daro šventaisiais“ (1981 m. rugpjūčio 19 d.). Mečislovas Jurevičius apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu. 1999 m. S. Aksomaitis Mečislovo Jurevičiaus lūpomis pasakoja svarbius faktus iš jo dramatiško gyvenimo, paskirto taikiai kovai už Lietuvos laisvę, už ateitį, už mūsų visų galimybę gyventi be baimės, kurti savo dorą ir gražią Lietuvą. O ten, sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose, net kriminaliniai nusikaltėliai mielai dalyvaudavo pokalbiuose su Mečislovu, klausy davosi jo minčių, kol valdžia už draudė recidyvistams bendrauti su juo, kad kartais kuris nepradėtų mąstyti, kokioje šalyje begyvenąs. 1996 m. kovo viduryje Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje surengta senų retų leidinių iš M. Jurevičiaus asmeninės bibliotekos paroda. Docentas Vladas Ravka šios parodos atsiliepimų są siuvinyje parašė: „Apžiūrint šią pa rodą malonu prisiminti prieškario Nepriklausomą Lietuvą ir tą jos gar bingą, šviesų, nors labai trumpą lai kotarpį. Ypač vertas pagarbos pats p. M. Jurevičius, asmeniškai da 123
- Page 72 and 73: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 74 and 75: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 76 and 77: demonstruoja tik savo galią, bet n
- Page 78 and 79: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 80 and 81: GALVOS SKAUSMAS - ATLAIDAI Birutė
- Page 82 and 83: uošė Pirmajai Komunijai Pavolgio
- Page 84 and 85: TĖVŲ ŠEIMA Birutė Žymantienė.
- Page 86 and 87: uvo septyniasdešimt penkeri. Jo ž
- Page 88 and 89: ažnyčios: abu kuo arčiau prikiš
- Page 90 and 91: SU GRIFU „SLAPTAI“ Birutė Žym
- Page 92 and 93: ANTRASIS KALINIMAS Mečislovą Jure
- Page 94 and 95: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 96 and 97: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 98 and 99: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 100 and 101: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 102 and 103: 1981 m. birželio 29 d. „Lietuvos
- Page 104 and 105: prie stalo su porcijomis supjaustyt
- Page 106 and 107: viena iš labiausiai radioaktyviomi
- Page 108 and 109: Mečislovo Jurevičiaus dvasios bro
- Page 110 and 111: DIEDOVŠČINOS PADARINIAI Griežtoj
- Page 112 and 113: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 114 and 115: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 116 and 117: Iš kairės - Juozas Šileikis ir M
- Page 118 and 119: LAIKAS VISAGALIS Džiaugiamės daba
- Page 120 and 121: drg. A. Sirvydžiui), kuriame išai
- Page 124 and 125: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 126 and 127: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 128 and 129: Paskutinės Mečislovo Jurevičiaus
- Page 130 and 131: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 132 and 133: gaiviu oru. Bet kova nepraėjo velt
- Page 134 and 135: 2000 m. liepos 18 d. „Šiaulių n
- Page 136 and 137: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 138 and 139: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 140 and 141: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 142 and 143: Tėvelis buvo labai stiprios dvasio
- Page 144 and 145: 16-oji) vykdavo Aušros Vartų Gail
- Page 146 and 147: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 148 and 149: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 150 and 151: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 152 and 153: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 154 and 155: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 156 and 157: apsimeta trenktas esąs. Į kambar
- Page 158 and 159: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 160 and 161: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 162 and 163: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 164 and 165: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 166 and 167: J. E. Šiaulių vyskupas Eugenijus
- Page 168 and 169: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
- Page 170 and 171: Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODI
penkto aukšto langų. Jo kaimynas<br />
ir draugas Kazimieras Alminas neprarado<br />
vilties – ėjo, rašė, prašė<br />
padėti Mečislovui nusileisti iki<br />
šventos žemės.<br />
Paskutinis praeito šimtmečio<br />
(ir tūkstantmečio) dešimtmetis išme<br />
tė į istorijos šiukšlyną visokias<br />
tiesas ir raudonąsias vėliavas, rašiusias<br />
šmeižikiškus straipsnius<br />
<strong>apie</strong> <strong>Mečislovą</strong> <strong>Jurevičių</strong> ir tuo<br />
skau dinusias ne tik jį patį, bet ir<br />
jo šeimos narius, artimuosius,<br />
ben dra žygius. Naujai įkurtame laikraštyje<br />
„Šiaulių kraštas“ 1996 m.<br />
rugpjūčio 30 d. išspausdintas Sido<br />
Aksomaičio straipsnis „Už grotų<br />
su kriminaliniais nusikaltėliais –<br />
var dan Bažnyčios ir laisvės“ užėmė<br />
visą laikraščio puslapį. Jame<br />
– kitokia tiesa <strong>apie</strong> religijos,<br />
žmogaus teisių ir Lietuvos laisvės<br />
gynėją <strong>Mečislovą</strong> <strong>Jurevičių</strong>, nei buvo<br />
išspausdinta „Tiesoje“, straipsnyje<br />
„Kaip nusikaltėlius daro šventaisiais“<br />
(1981 m. rugpjūčio 19 d.).<br />
Mečislovas Jurevičius apdovanotas Vyčio<br />
Kryžiaus ordinu. 1999 m.<br />
S. Aksomaitis Mečislovo Jurevičiaus lūpomis pasakoja svarbius faktus<br />
iš jo dramatiško gyvenimo, paskirto taikiai kovai už Lietuvos laisvę, už<br />
ateitį, už mūsų visų galimybę gyventi be baimės, kurti savo dorą ir gražią<br />
Lietuvą. O ten, sovietiniuose kalėjimuose ir lageriuose, net kriminaliniai<br />
nusikaltėliai mielai dalyvaudavo pokalbiuose su Mečislovu, klausy davosi<br />
jo minčių, kol valdžia už draudė recidyvistams bendrauti su juo, kad<br />
kartais kuris nepradėtų mąstyti, kokioje šalyje begyvenąs.<br />
1996 m. kovo viduryje Šiaulių miesto savivaldybės viešojoje<br />
bibliotekoje surengta senų retų leidinių iš M. Jurevičiaus asmeninės<br />
bibliotekos paroda. Docentas Vladas Ravka šios parodos atsiliepimų<br />
są siuvinyje parašė: „Apžiūrint šią pa rodą malonu prisiminti prieškario<br />
Nepriklausomą Lietuvą ir tą jos gar bingą, šviesų, nors labai trumpą<br />
lai kotarpį. Ypač vertas pagarbos pats p. M. Jurevičius, asmeniškai da<br />
123
Change language