Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />
122<br />
kad iš pakliuvusio į sovietinį lagerį<br />
asmens buvo atimamas net vardas ir<br />
pavardė – likdavo tik numeris.<br />
1994 m. Mečys jau nebenulipdavo<br />
laiptais į kiemą, kasdien vis<br />
sunkiau jam būdavo atsikelti, pereiti<br />
per kambarį, kankino skausmai. Teko<br />
pasirūpinti judėjimo priemone –<br />
neįgaliojo vežimėliu. Didele problema<br />
tapo penktas aukštas name be lifto.<br />
Tokia būklė žmogų įkalina ir nualina.<br />
Mečislovo kaimynas ir draugas<br />
Kazimieras Alminas pradėjo žygius<br />
per Šiaulių miesto valdžios vyrų<br />
kabinetus prašydamas pakeisti butą<br />
penktame aukšte į tolygų pirmame.<br />
Deja. Kazimiero prašymai paskęsdavo<br />
lyg sumesti į šulinį. Supratęs, kad<br />
atsakymo negaus ir kad klausimas<br />
nebus sprendžiamas, Kazimieras ir<br />
vėl eidavo, prašydavo, įrodinėdavo,<br />
jog nieko nereikia duoti, reikia tik<br />
pakeisti. Labai reikia, nes garbingas,<br />
garbaus amžiaus žmogus neturi<br />
galimybės pasiekti žemės, pamatyti<br />
„Šiaulių krašto“ dienraštyje 1996 m.<br />
kovo 8 d. išspausdintas straipsnis<br />
medį, įkvėpti pavasario oro. Bet ėjo metai, skambėjo pažadai, o rezultato<br />
jokio. Mečislovas jau visiškai nebevaikščiojo, jam gyventi padėjo ištikimoji<br />
Emilija, o šviesų džiaugsmą <strong>Jurevičių</strong> bute skleidė anūkėlė Kristina,<br />
sūnaus Jono vyriausia dukra, beveik nuo gimimo augusi pas senelius. Tik<br />
be darbo Mečislovas negalėdavo išbūti: pasigamino įrišimo stakliukes,<br />
nes butas buvo pilnas senų laikraščių, žurnalų, kuriuos reikėjo sutvarkyti,<br />
sukomplektuoti. Juk tai vertinga literatūra, istorinė, daug paslapčių<br />
atskleidžianti, padėsianti naujosios Lietuvos kūrėjams suprasti, ant kokio<br />
pamato ir su kokiais žmonėmis vyko naujos valstybės kūrimas, kokių<br />
klaidų nebereikia kartoti, ką reikia prisiminti ir įvertinti, o kam atleisti ir<br />
pamiršti, kad ir pats nebūtum teisiamas. Tuo Mečislovas šventai tikėjo.<br />
Tuo jis ir užėmė save, be to, daug skaitė, retkarčiais privažiuodavo prie<br />
lango, per kurį matėsi blokinių namų panorama ir dangus. Net į balkoną<br />
per aukštus slenksčius Mečislovas savarankiškai negalėdavo išvažiuoti.<br />
O širdis taip šaukėsi žalumos, žemės kvapo, jos spalvų, nepakylančių iki
Change language