Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Share Embed Flag

Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių

Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis. Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.

marius.dyglys
from marius.dyglys More from this publisher
09.05.2022 Views

drg. A. Sirvydžiui), kuriame išaiškino, kad „be moralinės skriaudos, esu patyręs materialinių nepriteklių, kurie turėtų būti kompensuoti“, ir paprašė priimti atitinkamą nutarimą nuostoliams padengti. Prie pareiškimo pridėti keli dokumentai, tarp jų ir darbo knygelė su įrašais, kada, kur ir kokias pareigas vykdė Mečys Jurevičius. Tarp šitų valdiškų įrašų puikuojasi ir trylika apdovanojimų, gautų už gerą darbą ir kitokius nuopelnus Šiaulių aklųjų ir silpnaregių gamybinio mokymo kombinate, kurie, beje, nesutrukdė 1975 m. sausio 10 d. atleisti Mečislovą iš darbo „už pravaikštas“. . A. Sirvydžio atsakymo tarp Mečio Jurevičiaus dokumentų nėra. Mečislovo šeimos nariai, artimieji ir kaimynai teigia, kad niekada niekas (išskyrus bendrąja tvarka skirtas kompensacijas) nekompensavo jam jokių praradimų – nei materialinių, nei moralinių, nors jo nuopelnai Lietuvai buvo pripažinti ir sovietmečiu, ir vadavimosi iš okupacijos, ir atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikais. Kaip teigė kunigas Robertas Grigas, Mečislovo Jurevičiaus nuopelnų pripažinimas atėjo kitais keliais: 1975 m. popiežius Paulius VI, o 1990 m. popiežius Jonas Paulius II suteikė Mečislovui Jurevičiui ypatinguosius apaštališkuosius palaiminimus. Birutė Žymantienė. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius 120 1990 m. gegužės 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas pagal šį įstatymą 1990 m. spalio 1 d. išrašė Mečislovui Jurevičiui pažymėjimą, leidžiantį visus lageryje praleistus metus (nuo 1950 m. gegužės 29 d. iki 1956 m. birželio 29 d.) įskaityti į darbo stažą, išmokėti kompensaciją ir grąžinti konfiskuotą turtą. Ačiū Dievui, kad tai buvo padaryta ne tik Mečiui Jurevičiui, bet ir dešimtims tūkstančių represuotųjų, ištremtųjų, nuskriaustųjų. Lietuva, drąsiai pareiškusi pasauliui apie sovietų imperijos pabaigą, dainavo, džiaugėsi, dėkojo Dievui, tikėjo ateitimi. Žurnalistai vieną po kito kėlė į dienos šviesą ilgus metus žemintus ir niekintus herojus, tyliai, bet atkakliai dirbusius pogrindyje, ten ir išsaugojusius tautos menta litetą, krikščionišką kultūrą, liaudies papročius. Subyrėjo geležinė uždanga, slėpusi mus nuo kaimynų, nuo pasaulio. Į Mečislovo Jurevi čiaus butą ėmė belstis ne tik savi laikraščiai, televizija, radijas, bet ir užsienio kūrybinės kompanijos, panorusios pabendrauti su bebaimiu „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ platintoju, Kryžių kalno gaivintoju, jaunimo blaivybės idėjų populiarintoju, krikščioniškos doros principų skleidėju, daug dėl Lietuvos iškentėjusiu kankiniu. Mečislovas Jurevičius vis iš naujo atsakinėjo į klausimus Lietuvos, Estijos žurnalistams,

Nuotraukoje iš kairės: Emilija Jurevičienė, anūkė Kristina ir Mečislovas Jurevičius, Kištymo lageryje turėjęs ne vardą ir pavardę, o tik numerį 395 Suomijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos televizijų dar buotojams. Šitame džiaugsmingame darbų sūkuryje niekas ir nefiksavo apie Mečislovo Jurevičiaus nuopelnus sukurtų filmų, užsienio laikraščiuose ir žurnaluose išspausdintų straipsnių. Kiek jų buvo, kur jie saugomi – dabar jau niekas nežino. 1993 m. garsus Lietuvos fotografas šiaulietis Ričardas Dailidė, per dešimtmečius sukaupęs turtingą archyvą įvairiomis anuomet slaptojo gyvenimo temomis, surengė didelę Kryžių kalno istorijos parodą „Mečislovas Jurevičius – tikėjimo riteris“. „Šventas žmogus“, – ir dabar atsidūsta fotografas. O tuomet, 1993-aisiais, prie gausybės fotografijų Ričardas Dailidė pateikė tiek legendų, tiek istorinės medžiagos apie Kryžių kalną ir Mečislovą Jurevičių, kad žurnalas „Veidas“ pasiūlė išleisti atskirą leidinį. Mat sutrumpinti ar atsisakyti kurios nors teksto dalies buvo tiesiog neįmanoma – toks jis buvo koncentruotas, įdomus ir sakralus. Nenuostabu – Kalnas ką tik buvo palaimintas popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymu jame. 30-ties puslapių žurnalo formato leidinys „Kryžių kalnas“ (fotografijų ir teksto autorius Ričardas Dailidė) išleistas lietuvių ir anglų kalbomis. Mečislovas Jurevičius šio leidinio nuotraukose buvo su nykiais kalinio drabužiais ir numeriu 395, reiškusiu, 121

Nuotraukoje iš kairės: Emilija Jurevičienė, anūkė Kristina ir<br />

Mečislovas Jurevičius, Kištymo lageryje turėjęs ne vardą ir pavardę,<br />

o tik numerį 395<br />

Suomijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos televizijų dar buotojams.<br />

Šitame džiaugsmingame darbų sūkuryje niekas ir nefiksavo <strong>apie</strong><br />

Mečislovo Jurevičiaus nuopelnus sukurtų filmų, užsienio laikraščiuose ir<br />

žurnaluose išspausdintų straipsnių. Kiek jų buvo, kur jie saugomi – dabar<br />

jau niekas nežino.<br />

1993 m. garsus Lietuvos fotografas šiaulietis Ričardas Dailidė, per<br />

dešimtmečius sukaupęs turtingą archyvą įvairiomis anuomet slaptojo<br />

gyvenimo temomis, surengė didelę <strong>Kryžių</strong> kalno istorijos parodą<br />

„Mečislovas Jurevičius – tikėjimo riteris“. „Šventas žmogus“, – ir dabar<br />

atsidūsta fotografas. O tuomet, 1993-aisiais, prie gausybės fotografijų<br />

Ričardas Dailidė pateikė tiek legendų, tiek istorinės medžiagos <strong>apie</strong><br />

<strong>Kryžių</strong> kalną ir <strong>Mečislovą</strong> <strong>Jurevičių</strong>, kad žurnalas „Veidas“ pasiūlė<br />

išleisti atskirą leidinį. Mat sutrumpinti ar atsisakyti kurios nors teksto<br />

dalies buvo tiesiog neįmanoma – toks jis buvo koncentruotas, įdomus<br />

ir sakralus. Nenuostabu – Kalnas ką tik buvo palaimintas popiežiaus<br />

Jono Pauliaus II apsilankymu jame. 30-ties puslapių žurnalo formato<br />

leidinys „<strong>Kryžių</strong> kalnas“ (fotografijų ir teksto autorius Ričardas Dailidė)<br />

išleistas lietuvių ir anglų kalbomis. Mečislovas Jurevičius šio leidinio<br />

nuotraukose buvo su nykiais kalinio drabužiais ir numeriu 395, reiškusiu,<br />

121

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!