Birutė Žymantienė "Kryžių sodininkas" apie Dievo tarną Mečislovą Jurevičių
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
Knygoje atskleidžiamas autorės kelias į misionierystę: paslaptingi ženklai vaikystėje, sektini pavyzdžiai ir impulsai studijų metais, sunkūs pirmieji misionierės pedagogės žingsniai KGB sekimo sąlygomis, įtemptas pasiaukojamas darbas Gruzijoje, Armėnijoje. Leidinį papildo Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įvadinis žodis ir žinomo fotomenininko Algimanto Kezio fotografijos bei straipsnis.
- TAGS
- wwwsventumogarsaslt
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
drg. A. Sirvydžiui), kuriame išaiškino, kad „be moralinės skriaudos,<br />
esu patyręs materialinių nepriteklių, kurie turėtų būti kompensuoti“,<br />
ir paprašė priimti atitinkamą nutarimą nuostoliams padengti. Prie<br />
pareiškimo pridėti keli dokumentai, tarp jų ir darbo knygelė su įrašais,<br />
kada, kur ir kokias pareigas vykdė Mečys Jurevičius. Tarp šitų valdiškų<br />
įrašų puikuojasi ir trylika apdovanojimų, gautų už gerą darbą ir kitokius<br />
nuopelnus Šiaulių aklųjų ir silpnaregių gamybinio mokymo kombinate,<br />
kurie, beje, nesutrukdė 1975 m. sausio 10 d. atleisti <strong>Mečislovą</strong> iš darbo<br />
„už pravaikštas“. .<br />
A. Sirvydžio atsakymo tarp Mečio Jurevičiaus dokumentų nėra.<br />
Mečislovo šeimos nariai, artimieji ir kaimynai teigia, kad niekada niekas<br />
(išskyrus bendrąja tvarka skirtas kompensacijas) nekompensavo jam<br />
jokių praradimų – nei materialinių, nei moralinių, nors jo nuopelnai<br />
Lietuvai buvo pripažinti ir sovietmečiu, ir vadavimosi iš okupacijos, ir<br />
atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikais. Kaip teigė kunigas Robertas<br />
Grigas, Mečislovo Jurevičiaus nuopelnų pripažinimas atėjo kitais keliais:<br />
1975 m. popiežius Paulius VI, o 1990 m. popiežius Jonas Paulius II suteikė<br />
Mečislovui Jurevičiui ypatinguosius apaštališkuosius palaiminimus.<br />
<strong>Birutė</strong> <strong>Žymantienė</strong>. KRYŽIŲ SODININKAS Mečislovas Jurevičius<br />
120<br />
1990 m. gegužės 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymas<br />
„Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams,<br />
teisių atstatymo“. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas pagal šį<br />
įstatymą 1990 m. spalio 1 d. išrašė Mečislovui Jurevičiui pažymėjimą,<br />
leidžiantį visus lageryje praleistus metus (nuo 1950 m. gegužės 29 d.<br />
iki 1956 m. birželio 29 d.) įskaityti į darbo stažą, išmokėti kompensaciją<br />
ir grąžinti konfiskuotą turtą. Ačiū Dievui, kad tai buvo padaryta ne tik<br />
Mečiui Jurevičiui, bet ir dešimtims tūkstančių represuotųjų, ištremtųjų,<br />
nuskriaustųjų.<br />
Lietuva, drąsiai pareiškusi pasauliui <strong>apie</strong> sovietų imperijos pabaigą,<br />
dainavo, džiaugėsi, dėkojo Dievui, tikėjo ateitimi. Žurnalistai vieną po<br />
kito kėlė į dienos šviesą ilgus metus žemintus ir niekintus herojus,<br />
tyliai, bet atkakliai dirbusius pogrindyje, ten ir išsaugojusius tautos<br />
menta litetą, krikščionišką kultūrą, liaudies papročius. Subyrėjo<br />
geležinė uždanga, slėpusi mus nuo kaimynų, nuo pasaulio. Į Mečislovo<br />
Jurevi čiaus butą ėmė belstis ne tik savi laikraščiai, televizija, radijas, bet<br />
ir užsienio kūrybinės kompanijos, panorusios pabendrauti su bebaimiu<br />
„Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ platintoju, <strong>Kryžių</strong> kalno gaivintoju,<br />
jaunimo blaivybės idėjų populiarintoju, krikščioniškos doros principų<br />
skleidėju, daug dėl Lietuvos iškentėjusiu kankiniu. Mečislovas Jurevičius<br />
vis iš naujo atsakinėjo į klausimus Lietuvos, Estijos žurnalistams,
Change language